Per karščius daugelis ieško atgaivos ežeruose, upėse ar jūroje, tačiau viena dažna klaida gali staiga sukelti pavojingą organizmo reakciją. Specialistai primena, kad net ir šiltą dieną vanduo gali išlikti gerokai šaltesnis nei oras, todėl šokti į jį staiga nėra saugu.
Orai įšyla greičiau nei vanduo, ypač gilesniuose ežeruose ar tekančiose upėse, todėl po kelių karštų dienų vandens temperatūra dar gali būti žema. Dėl didelio temperatūrų skirtumo kūnas patiria stiprų stresą, o rizika padidėja, jei prieš tai ilgai buvote saulėje ar aktyviai judėjote.
Kas yra šalčio šokas
Staigus panirimas į šaltą vandenį gali sukelti vadinamąją šalčio šoko reakciją. Tuomet gali prasidėti nevalingas staigus oro įkvėpimas, padažnėti kvėpavimas, atsirasti dusulys ir panika, o kai kuriems žmonėms išryškėti ir širdies ritmo sutrikimai.
Svarbu žinoti, kad pavojus kyla ne tik lediniame vandenyje. Net vanduo, kurio temperatūra siekia iki 24 laipsnių, jautresniems žmonėms gali sukelti ryškią reakciją, ypač jei į jį šokama staiga ir be jokio prisitaikymo.
Didžiausia grėsmė yra pirmosios sekundės ir minutės: dėl nevalingo oro įkvėpimo žmogus gali įtraukti vandens, sutrikus kvėpavimui greitai išsenka jėgos. Dėl to pavojus nuskęsti kyla labai greitai net ir gerai plaukiantiems.
Kodėl dehidratacija didina riziką
Karštyje organizmas netenka skysčių, todėl didėja dehidratacijos tikimybė. Sumažėjus skysčių kiekiui, krenta cirkuliuojančio kraujo tūris, o širdžiai tenka dirbti intensyviau, kad palaikytų kraujospūdį.
Kadangi šalčio šokas labiausiai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą bei kvėpavimą, dehidratacija gali pabloginti savijautą ir sustiprinti nepageidaujamas reakcijas. Didesnės rizikos grupei priskiriami žmonės, turintys širdies ar kraujotakos sutrikimų, taip pat tie, kurie karštyje vartojo alkoholį.
Kaip į vandenį lipti saugiau
Specialistai pataria į vandenį eiti palaipsniui, leidžiant kūnui priprasti prie temperatūros. Prieš plaukiant verta sušlapinti kojas, apsitaškyti vandeniu kaklą, krūtinę, riešus, o tik tada lėtai bristi giliau, stebint kvėpavimą.
Palaipsnis įėjimas suteikia laiko suvaldyti kvėpavimo reakciją ir sumažina staigaus šalčio šoko tikimybę. Jei pajuntate dusulį, galvos svaigimą ar širdies permušimus, saugiausia nedelsiant grįžti į krantą, atsisėsti pavėsyje ir atsigerti vandens.
Maudantis karštyje pravartu laikytis ir bendrų taisyklių: rinktis prižiūrimas maudynių vietas, neiti į vandenį vieniems, nepervertinti savo jėgų, o vaikams užtikrinti nuolatinę suaugusiųjų priežiūrą. Atgaiva vandenyje gali būti saugi, jei kūnui leidžiama prisitaikyti, o rizikingų šuolių atsisakoma.
