CP v2

Blog

  • Duomenų centrai ryja elektrą ir vandenį: 2025 metais jų klimato pėdsakas išaugo labiau nei manyta

    Augantis duomenų centrų apetitas

    Duomenų centrai tampa vienu sparčiausiai augančių elektros vartotojų pasaulyje, o jų poveikis klimatui vertinamas vis dažniau ir griežčiau. Naujesni skaičiavimai rodo, kad 2025 metais su elektros tiekimu susijusios netiesioginės šio sektoriaus emisijos siekė apie 285 mln. tonų anglies dioksido.

    Tai yra maždaug 57 proc. daugiau, nei buvo prognozuota prieš kelerius metus, kai vertinimai rėmėsi pačių technologijų bendrovių prielaidomis. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad spartus debesijos paslaugų ir DI plėtros tempas iš esmės pakeitė energijos paklausos trajektoriją.

    Kodėl vien atsinaujinančių šaltinių nepakanka

    Technologijų sektorius viešai deklaruoja orientaciją į atsinaujinančius energijos šaltinius, tačiau realybėje duomenų centrams reikia stabilaus, nuolatinio tiekimo visą parą. Dėl to vien tik saulės ar vėjo gamyba, be kaupimo, tinklų plėtros ir rezervinių pajėgumų, dažnai neužtikrina reikalingo patikimumo.

    Praktiškai tai reiškia, kad dalyje regionų duomenų centrai vis dar remiasi mišriu elektros krepšeliu, kuriame išlieka iškastinio kuro dalis. Kuo didesnė anglies ir dujų dalis vietos energetikoje, tuo didesnis ir netiesioginis skaitmeninės infrastruktūros taršos pėdsakas.

    „Duomenų centrai daro gerokai didesnį poveikį emisijoms, nei anksčiau buvo pateikiama. Jie iš marginalaus reiškinio tapo struktūriniu veiksniu, didinančiu milžinišką energijos paklausą daugelyje regionų“, – sakė „Allianz Trade“ klimato ekonomistas Patrickas Hoffmannas.

    Vanduo – tylusis kaštas

    Be elektros, sparčiai auga ir vandens poreikis, nes daugelyje objektų šiluma šalinama vandeniu pagrįstomis aušinimo sistemomis. Skaičiuojama, kad 2025 metais duomenų centrų aušinimui sunaudota apie 814 mlrd. litrų vandens.

    Prognozuojama, kad augant skaičiavimo poreikiui, vandens paklausa gali didėti toliau, ypač ten, kur statomi dideli hiperskalės objektai. Didžiausia rizika kyla regionuose, kuriuose vandens ištekliai ir taip įtempti dėl gyventojų augimo, pramonės ir klimato kaitos.

    Didelis iššūkis išryškėja šalyse, kuriose elektros gamyba yra tarši, o karštas klimatas didina aušinimo poreikį. Pavyzdžiui, Indijoje intensyvi plėtra reiškia didesnę priklausomybę nuo vietos elektros sistemos, o kartu ir didesnę emisijų bei vandens vartojimo naštą.

    Tuo pat metu valstybės, kuriose elektros gamyba labiau dekarbonizuota, teoriškai turėtų pranašumą dėl mažesnių emisijų. Vis dėlto investicijų geografiją riboja kiti veiksniai, įskaitant vandens kainą, vietos reguliavimą, tinklų pajėgumus ir duomenų srautų bei ryšio infrastruktūrą.

    Tarptautiniu lygmeniu vis dažniau keliami reikalavimai didesniam skaidrumui, ypač kalbant apie DI plėtros kaštus energijai ir vandeniui. Tai didina spaudimą technologijų bendrovėms ne tik pirkti žalią elektrą sutartimis, bet ir realiai mažinti vartojimą, diegti efektyvesnį aušinimą bei planuoti plėtrą atsižvelgiant į vietos išteklių ribas.

  • Tarptautinė juokų diena: kodėl „Monty Python“ „mirtinas juokas“ iki šiol veikia?

    Tarptautinė juokų diena: kodėl „Monty Python“ „mirtinas juokas“ iki šiol veikia?

    Liepos 1 dieną minima Tarptautinė juokų diena – proga pradėti antrąją metų pusę su šypsena. Ši diena dažnai primena paprastą idėją: kartais užtenka vieno gero pokšto ar komedijos epizodo, kad nuotaika pasikeistų.

    Humoro tradicijos siekia labai senus laikus. „Guinness World Records“ yra minėję, kad vienas seniausių užfiksuotų juokelių siejamas su šumerų patarle, datuojama apie 1900 metus prieš mūsų erą, o jos logika rodo, kad tualetinis humoras žmonėms buvo artimas jau tada.

    „Monty Python“ pokštas, kuris niekada neatskleidžiamas

    Kalbant apie modernų humorą, vienas dažniausiai cituojamų pavyzdžių – „Monty Python“ trupės eskizas apie „mirtiną“ pokštą. Jis pirmą kartą pasirodė 1969 metais, ankstyvajame laidos „Monty Python’s Flying Circus“ etape, ir iki šiol laikomas vienu taikliausių satyros darbų.

    Eskizas sukonstruotas kaip pseudo dokumentika apie pokštą, kurį perskaičius ar išgirdus esą neįmanoma nustoti juoktis. Siužeto ašis – autorius Ernestas Scribbleris, kuris parašo pokštą, perskaito jį sau ir „miršta“ iš juoko, o netrukus tą patį patiria ir kiti veikėjai.

    Vėliau „mirtinas juokas“ paverčiamas ginklu: pokštą perima britų kariuomenė ir bando panaudoti prieš nacistinę Vokietiją Antrajame pasauliniame kare. Tam jis „verčiamas“ itin griežtomis sąlygomis – kiekvienas vertėjas gauna tik po vieną žodį, kad neperskaitytų viso teksto ir nepatirtų „poveikio“.

    Kodėl eskizas tebėra aktualus?

    Vienas svarbiausių eskizo triukų tas, kad žiūrovui niekada neparodoma originali „neįveikiamo“ pokšto versija. Taip komedija apsuka lūkesčius: vietoj paties juoko objekto pateikiamas pasakojimas apie juoko „galią“, o įtampa kuriama būtent per neatskleidimą.

    „Monty Python“ stilius išlieka atpažįstamas, nes jungia absurdo humorą, karo propagandos parodiją ir žaidimą su žanrais. Šis receptas ir šiandien veikia, kai auditorija pripratusi prie greito turinio, bet vis dar vertina netikėtą struktūrą ir intelektualią satyrą.

    Vienas iš trupės narių Terry Gilliamas anksčiau yra atkreipęs dėmesį, kad visuomenė kartais ima bijoti juoktis, nes humoras painiojamas su noru įžeisti. Jo mintis dažnai cituojama kalbant apie šiuolaikines ribas komedijoje.

    „Žmonės praranda humoro jausmą, o man tai turbūt svarbiausias jausmas: ateina momentas, kai žmonės bijo juoktis“, – sakė Terry Gilliamas.

    Tarptautinė juokų diena primena, kad humoras nebūtinai turi būti didelis įvykis ar „tobulas“ pokštas. Kartais užtenka trumpo eskizo, gero dialogo ar net senovinės patarlės, kad prisimintume, kodėl juokas – universali kalba.

  • Lenkija dėl nuolatinės JAV bazės kalba vienu balsu: gynybos ministras ir prezidentas derina poziciją NATO

    Lenkijos gynybos ministras ir prezidentas po susitikimo paskelbė turintys suderintą poziciją, kurią ketina pristatyti artėjančiame NATO viršūnių susitikime Ankaroje. Apie tai pranešė Lenkijos gynybos viceministras Pawełas Zalewskis, pabrėžęs, kad bendras kursas apima ir platesnius santykių su Jungtinėmis Valstijomis klausimus.

    Pasak viceministro, susitikime aptarti pasirengimo darbai bei galutinių sprendimų projektai, kurie paprastai nugula į viršūnių susitikimo pabaigoje skelbiamą dokumentą. Jis akcentavo, kad iki pat susitikimo pabaigos sąjungininkai dar derina formuluotes, todėl gali vykti papildomos konsultacijos darbo tvarka.

    Nuolatinė JAV bazė – bendras prioritetas

    Vienu svarbiausių susitikimo akcentų tapo nuolatinės JAV kariuomenės bazės Lenkijoje klausimas. Pawełas Zalewskis teigė, kad prezidentas ir gynybos ministras šiuo klausimu sutaria ir planuoja kalbėti vieninga pozicija, siekdami didesnio aiškumo bei politinio impulso derybose.

    „Informavome prezidentą apie darbų dėl bazių eigą. Šiuo klausimu turime vieną poziciją“, – sakė Pawełas Zalewskis.

    Viceministro vertinimu, nuolatinis JAV karinis buvimas būtų svarbus abiem pusėms: Lenkijai tai reikštų papildomą atgrasymo veiksnį Rusijos atžvilgiu, o Jungtinėms Valstijoms – ilgalaikį įsitvirtinimą regione, kuris laikomas strategiškai reikšmingu NATO rytiniame flange.

    Derybos tęsiasi, sprendimus lems JAV vertinimai

    Lenkijos gynybos ministerija pastarosiomis savaitėmis viešai kalbėjo apie tolesnę derybų eigą po gauto palankaus atsakymo į kreipimąsi dėl nuolatinio pajėgų dislokavimo. Kartu pabrėžiama, kad galutinius sprendimus gali lemti platesnis JAV pajėgų peržiūros procesas ir Pentagonui priklausantys planavimo terminai.

    Lygiagrečiai prie šio klausimo dirba ir prezidento institucija bei Nacionalinio saugumo biuras, palaikantys politinius kontaktus su Vašingtonu. Lenkijos pusė viešai signalizuoja, kad nuolatinė bazė būtų ne tik simbolinis, bet ir praktinis saugumo sprendimas, skirtas užtikrinti greitesnę sąjungininkų reakciją krizės atveju.

    NATO susitikimas Ankaroje

    NATO viršūnių susitikimas Ankaroje numatytas liepos 7–8 dienomis. Lenkijai jame atstovaus prezidentas, o tradiciškai delegacijoje dalyvauja ir gynybos bei užsienio reikalų sričių atstovai.

    Tikėtina, kad sąjungininkų diskusijose dėmesys bus skiriamas rytinio flango stiprinimui, atgrasymo priemonėms ir praktiniams sprendimams dėl pajėgų laikysenos regione. Lenkijos siekis įtvirtinti nuolatinę JAV bazę šiame kontekste pristatomas kaip vienas iš svarbiausių ilgalaikio saugumo prioritetų.

  • „Netflix“ pristatė šou apie Vonką: Gene’o Wilderio balsas atkurtas DI, dalis gerbėjų piktinasi

    „Netflix“ pristatė šou apie Vonką: Gene’o Wilderio balsas atkurtas DI, dalis gerbėjų piktinasi

    „Netflix“ paskelbė apie naują Willy’io Wonka pasaulio įkvėptą konkursinį šou Wonka’s The Golden Ticket, tačiau anonsas iškart sukėlė diskusijų audrą. Dalis žiūrovų piktinasi, kad pristatyme panaudotas DI atkurtas velionio aktoriaus Gene’o Wilderio balsas.

    Serialo koncepcija remiasi Roaldo Dahlio kūriniu Čarlis ir šokolado fabrikas, o „Netflix“ žada 12 vadinamųjų auksinio bilieto laimėtojų ir jų partnerių kelionę į Vonkos fabriko erdves. Ten dalyvių lauks užduotys ir išbandymai, sukurti taip, kad primintų knygos fantastiką ir nuotaiką.

    Diskusijas pakurstė tai, kad anonso įraše skamba Gene’o Wilderio, 1971 metų filme įkūnijusio Willy’į Wonką, balsą primenanti įgarsinimo versija. „Netflix“ nurodė, kad balsas atkurtas pasitelkus balso sintezės sprendimus, o projekte minėta bendrovė „ElevenLabs“.

    „Pirmą kartą per dešimtmečius atveriu savo mylimą šokolado fabriką. Nauja tikrų auksinių bilietų turėtojų karta varžysis dėl gyvenimą keičiančio prizo arba atsisveikins labai apmaudžiai“, – skamba anonso tekste.

    Socialiniuose tinkluose dalis gerbėjų kritikavo sprendimą ir teigė, kad sintetinis balsas skamba be emocijos bei gilumo. Kiti akcentavo platesnę problemą: DI įrankiai vis dažniau naudojami kūrybos industrijose, o tai kelia klausimų dėl autoriaus teisių, atlikėjų kontrolės ir etikos, ypač kai kalbama apie mirusius aktorius.

    Kartu paaiškėjo, kad Gene’o Wilderio palikimą administruojantys atstovai sutiko, jog balsas būtų naudojamas projekte. Aktoriaus našlė Karen Wilder teigė, kad jo vaidmuo daugelį metų teikė džiaugsmą įvairioms kartoms, o naujas šou esą siekia pagerbti tą šilumą ir vaizduotę, kurią jis atnešė į personažą.

    Vis dėlto kritikos banga rodo, kad vien teisinis sutikimas ne visada užtikrina visuomenės pritarimą. Pastaraisiais metais pramogų industrijoje vis dažniau diskutuojama apie aiškų žymėjimą, kada naudojamas DI, apie aktorių teises į savo balsą bei atvaizdą ir apie tai, kaip tokie sprendimai keičia pasitikėjimą turiniu.

    „Netflix“ skelbia, kad Wonka’s The Golden Ticket premjera numatyta rugsėjo 23 dieną. Ar ginčas dėl DI balso paveiks šou startą, paaiškės artėjant premjerai.

  • „Pesa“ perima tramvajų gamintoją HeiterBlick: žingsnis į didžiausią Europos Vokietijos rinką

    Sandoris užbaigtas po formalumų

    Lenkijos riedmenų gamintoja „Pesa Bydgoszcz“ užbaigė 100 proc. Leipcige veikiančios tramvajų gamintojos HeiterBlick akcijų perėmimą. Investicinis susitarimas, pasirašytas 2025 metais gruodį, įsigaliojo po privalomų teisinių ir administracinių procedūrų.

    Įmonė pabrėžia, kad šis žingsnis jai atveria kelią į Vokietiją, kuri laikoma didžiausia tramvajų rinka Europoje. Tokiose rinkose svarbiausi kriterijai paprastai yra patikimas tiekimas, sertifikavimas, ilgametė priežiūra ir griežti viešųjų pirkimų reikalavimai.

    Planai Leipcige: ne tik išlaikyti, bet ir auginti

    Liepos 1 dieną „Pesa“ vadovybė susitiko su HeiterBlick darbuotojais Leipcige ir pristatė tolimesnius veiklos planus. Skelbiama, kad ketinama ne tik tęsti gamybą, bet ir nuosekliai didinti gamyklos pajėgumus, kad ji galėtų aptarnauti esamus užsakymus ir naujus konkursus.

    „Pesa“ teigimu, abiejų bendrovių kompetencijos papildo viena kitą: HeiterBlick atsineša vietines žinias ir ryšius su Vokietijos vežėjais, o „Pesa“ – didesnę gamybos apimtį, projektavimo resursus ir pramoninę bazę Bydgoščiuje.

    „Pesa“ ir HeiterBlick puikiai papildo viena kitą, o šis derinys stiprina mūsų pozicijas Europoje, – sakė „Pesa Bydgoszcz“ vadovas Krzysztofas Zdziarskis.

    Gamybos ir užsakymų vykdymo logika

    Bendrovė nurodo, kad vienas pirmųjų praktinių žingsnių – dalies gamybos procesų paskirstymas tarp Lenkijos ir Vokietijos. Kaip skelbiama, Bydgoščiuje jau pradėta gaminti tramvajų kėbulus Leipcigo viešojo transporto operatoriui, taip siekiant pagreitinti pristatymus ir stabilizuoti vykdomus projektus.

    Pastaraisiais mėnesiais, anot įmonės, vyko derybos su klientais, turinčiais galiojančias sutartis su HeiterBlick. „Pesa“ tvirtina, kad pateiktas užsakymų įgyvendinimo planas ir investicijų kryptis padėjo išlaikyti projektų tęstinumą ir sustiprinti užsakovų pasitikėjimą.

    „Derybų tikslas buvo ne tik išlaikyti užsakymus, bet ir paskatinti klientus pasinaudoti papildomų transporto priemonių pasirinkimo galimybėmis“, – sakė „Pesa Bydgoszcz“ pardavimų vadovas Łukaszas Daszkiewiczius.

    Kodėl Vokietijos rinka tokia svarbi

    Vokietija yra viena konkurencingiausių viešojo transporto rinkų Europoje: čia daug miestų turi išplėtotus tramvajų tinklus, o vežėjai dažnai perka ne pavienius vagonus, o dideles partijas su keliolikos metų priežiūros įsipareigojimais. Gamintojams tai reiškia nuolatinį servisą, atsarginių dalių grandinę ir patikrintą gamybos kokybę.

    „Pesa“ tikisi, kad vietinė bazė Leipcige leis greičiau prisitaikyti prie techninių reikalavimų ir viešųjų pirkimų praktikos. Tuo pat metu įmonė kalba apie platesnį tikslą – suformuoti stipresnį „Urban“ segmento gamintoją, galintį pasiūlyti modernius ir energiją taupančius sprendimus Europos miestams.

    „Pesa“ nurodo, kad visoje Lenkijoje dirba beveik 4 000 darbuotojų, o HeiterBlick padaliniuose Leipcige ir Grinnoje – daugiau nei 200. Bendrovė taip pat akcentuoja, kad sandoris siejamas su ilgalaikiu akcininkų palaikymu ir pramonės plėtros ambicija, įskaitant naujų technologijų projektus.

  • Mirė „Village People“ lyderis ir dainos Y.M.C.A. bendraautoris Victor Willis: jam buvo 75-eri

    Mirė „Village People“ lyderis ir dainos Y.M.C.A. bendraautoris Victor Willis: jam buvo 75-eri

    Mirė legendinės disko grupės „Village People“ lyderis ir vienas žymiausios dainos Y.M.C.A. bendraautorių Victor Willis. Muzikantui buvo 75-eri, apie jo mirtį pranešta grupės socialinių tinklų paskyrose.

    Įraše teigiama, kad Victor Willis mirė 2026 metų birželio 30 dieną po trumpos, tačiau agresyvios ligos. Grupė taip pat paprašė gerbti artimųjų privatumą, o detalesnė mirties priežastis nebuvo pateikta.

    Kas buvo Victor Willis

    Victor Willis laikomas vienu „Village People“ kūrėjų ir svarbiausių balsų, formavusių grupės skambesį jos populiarumo pike. Plačiajai auditorijai jis atpažįstamas ir iš grupės įvaizdžio: scenoje atlikėjas dažnai pasirodydavo policininko kostiumu.

    „Village People“ išgarsėjo 8-ajame dešimtmetyje, o jų dainos tapo disko eros simboliu ir iki šiol reguliariai skamba sporto arenose, festivaliuose bei televizijoje. Tarp ryškiausių hitų minimos Y.M.C.A., Go West ir In The Navy, prie kurių kūrybos Willis prisidėjo kaip bendraautoris.

    Teisių ginčas ir sugrįžimas

    Pranešimuose primenama, kad 9-ojo dešimtmečio pradžioje Willis pasitraukė iš grupės. Vėliau jis tapo svarbia figūra diskusijose apie autorines teises: 2012 metais jis laimėjo teisinį ginčą dėl teisių į dalį „Village People“ repertuaro, įskaitant Y.M.C.A. ir In The Navy.

    2017 metais Willis vėl prisijungė prie „Village People“, o pastaraisiais metais grupė išliko viešojoje erdvėje ne tik dėl nostalgijos bangos, bet ir dėl politinio konteksto. Jų muzika skambėjo Donaldo Trumpo renginiuose, o tai daliai gerbėjų sukėlė prieštaringų reakcijų.

    Diskusijos dėl Y.M.C.A. reikšmės

    Y.M.C.A. ir kiti grupės kūriniai ilgą laiką buvo siejami su LGBTQ+ kultūra ir dažnai vadinami bendruomenės himnais, todėl jų naudojimas politiniuose mitinguose kai kam atrodė prieštaringas. Pats Victor Willis anksčiau yra viešai neigęs, kad Y.M.C.A. buvo kuriama kaip LGBTQ+ himnas, teigdamas, jog tokios interpretacijos esą kenkia dainos suvokimui.

    Skelbiama, kad Victor Willis liko žmona Karen Huff-Willis. Grupė kol kas nepateikė informacijos apie atsisveikinimą ar viešus atminimo renginius.

  • Lenkija tampa intermodalinio transporto centru Europoje: „CLIP Group“ užbaigia du terminalus

    Intermodalas Lenkijoje įgauna pagreitį

    Lenkija vis dažniau įvardijama kaip viena svarbiausių intermodalinio transporto krypčių Europoje, o ne vien tranzito koridorius tarp Rytų ir Vakarų. Šią tendenciją stiprina augančios krovinių apimtys, investicijos į terminalus ir didėjantis poreikis diversifikuoti tiekimo grandines.

    Poznanėje įsikūrusi logistikos bendrovė „CLIP Group“ skelbia baigianti du stambius projektus: intermodalinius terminalus Małaševičiuose ir Zabžėje. Pasak įmonės vadovės Agnieszkos Hipś, šių investicijų esmė yra ne vien greitesnis krovinių judėjimas, bet ir pridėtinė vertė, kuri gali likti šalies ekonomikoje.

    Małaševičiai: daugiau nei tranzitas

    Małaševičiai, esantys netoli Lenkijos ir Baltarusijos sienos, jau seniai laikomi vienu reikšmingiausių geležinkelio vartų kroviniams, keliaujantiems tarp Azijos ir Europos. Čia svarbus ne tik krovinių pervežimas, bet ir tai, kas vyksta terminaluose: muitinimas, sandėliavimas, perkrovimas, komplektavimas ir paskirstymas.

    „Man atrodo, kad Lenkija jau tampa intermodaliniu Europos centru, o ne tik tranzito šalimi“, – sakė A. Hipś.

    Įmonė teigia, kad baigiamajame etape liko techniniai darbai ir formalūs infrastruktūros pripažinimo naudoti procesai. Toks modelis leidžia daliai į šalį atvykstančių krovinių „užsilikti“ ekonomikoje kaip paslaugų, darbo vietų, mokesčių ir vietinės logistikos paklausos grandinė.

    Rytų–Vakarų ašis vis dar veikia

    Po Rusijos karo prieš Ukrainą viešojoje erdvėje dažnai akcentuota, kad intermodalas Europoje turėtų persiorientuoti į Šiaurės–Pietų kryptį, daugiau remiantis jūrų uostais ir jų užnugariu. Vis dėlto logistika praktikoje dažnai juda ne pagal vieną scenarijų, o pagal rizikų ir kaštų balansą.

    „Norėčiau paneigti tezę, kad Rytų–Vakarų kryptis nebeveikia. Ji veikė visą laiką, o pastaruoju metu, dėl įtampos Artimuosiuose Rytuose, jos reikšmė net išaugo“, – sakė A. Hipś.

    Ekspertai pažymi, kad intermodalinių srautų pasirinkimą lemia keli veiksniai: geopolitinės rizikos, laivybos trikdžiai, draudimo kaštai, tiekimo grandinių perplanavimas ir Europos pramonės pastangos sumažinti priklausomybę nuo vieno maršruto. Todėl sausumos transporto alternatyvos Europoje išlieka aktualios, net ir esant ribojimams atskiruose ruožuose.

    Zabžė ir verslo lūkesčiai valstybei

    Antrasis „CLIP Group“ projektas Zabžėje orientuotas į pietinę Lenkijos dalį ir pramoninius regionus, kur svarbus greitas krovinių paskirstymas kelių ir geležinkelių tinklais. Bendrovė planuoja terminalo atidarymą rugsėjo 24 dieną ir ketina pabrėžti praktinę intermodalo naudą vežėjams.

    Intermodalinis modelis dažniausiai veikia taip: sunkvežimis atgabena puspriekabę ar konteinerį į terminalą, o ilgesnė kelionės dalis vyksta traukiniu. Tokia schema gali mažinti degalų sąnaudas, padėti spręsti vairuotojų trūkumo problemą ir sumažinti kelių apkrovą, ypač intensyviuose koridoriuose.

    Vis dėlto pati bendrovė pripažįsta, kad intermodalas dažnai yra ilgalaikė investicija, o ne greito pelno sritis. Tam reikalinga stabili reguliacinė aplinka, prognozuojami mokesčiai ir aiškios taisyklės, nes infrastruktūros projektai planuojami dešimtmečiams.

    „Verslui labiausiai reikia nuspėjamumo ir paprastesnių taisyklių: mokesčių sistemos aiškumo, procedūrų stabilumo ir nuoseklių sprendimų“, – sakė A. Hipś.

    Tuo pat metu intermodaliniai terminalai vis dažniau vertinami ir kaip strateginis objektas, svarbus tiek ekonominiam atsparumui, tiek galimiems valstybės poreikiams krizės metu. Logistikos infrastruktūra, pasak rinkos dalyvių, tampa ne tik verslo įrankiu, bet ir platesnio saugumo architektūros dalimi.

  • Simpsonų pranašystė apie 2026 metų pasaulio čempionato finalą? Įrašai plinta, bet yra kabliukas

    Simpsonų pranašystė apie 2026 metų pasaulio čempionato finalą? Įrašai plinta, bet yra kabliukas

    Ką teigia socialiniai tinklai

    Socialiniuose tinkluose vėl įsibėgėjo sena legenda, kad animacinis serialas Simpsonai esą numatė 2026 metų FIFA pasaulio futbolo čempionato finalą. Populiariausiuose įrašuose dalijamasi 1997 metais rodytu epizodu, kuriame trumpame intarpe reklamuojamos rungtynės.

    Žinutė pateikiama taip, lyg tai būtų tiesioginė užuomina į 2026 metų turnyro finalą ir būsimas komandas. Dalis vartotojų tai sieja su ilgamete popkultūros tradicija ieškoti seriale tariamų pranašysčių.

    Kas iš tiesų rodoma epizode

    Minėtame 9 sezono epizode Kasečių šeima matomas televizinis intarpas apie futbolo, tiksliau, amerikietiškai įvardijamo soccer, rungtynes. Jame trumpai pristatoma dvikova Meksika–Portugalija, kuri reklamuojama kaip mačas, turintis atsakyti, kuri šalis yra geriausia Žemėje.

    Tačiau epizode neminimi nei 2026 metai, nei FIFA, nei pasaulio čempionatas, todėl teiginys apie konkretaus finalo prognozę neatitinka realybės. Pats vaizdo įrašas yra tikras, bet jo interpretacija, prilyginanti tai 2026 metų čempionatui, yra klaidinanti.

    Kodėl ši istorija vėl sugrįžo

    Panašūs įrašai apie tą patį epizodą internete buvo platinami ir ankstesnių pasaulio čempionatų metu, ypač 2018 ir 2022 metais. Tokios istorijos dažnai atgyja tada, kai artėja didelis sporto renginys ir vartotojai nori paprasto, lengvai dalijamo paaiškinimo ar pramoginės teorijos.

    Šįkart naratyvą papildomai pakurstė faktas, kad 2026 metų pasaulio čempionatas vyks JAV, Kanadoje ir Meksikoje, o Meksika bus viena iš šeimininkių. Dėl to kai kam atrodo įtikinamiau, kad epizodo dvikova gali būti susieta su būsimu turnyru, nors tai tėra sutapimų paieška.

    Įrašuose taip pat kartais minimas Cristiano Ronaldo, tačiau epizode jo nėra ir negalėtų būti: 1997 metais, kai epizodas buvo rodomas, futbolininkas buvo vaikas. Be to, pačiame seriale nerodomas rungtynių nugalėtojas, o scena baigiasi chaotiškai, miniai piktinantis dėl nuobodaus žaidimo.

    2026 metų FIFA pasaulio čempionato finalas suplanuotas 2026 metų liepos 19 dieną MetLife stadione Naujajame Džersyje. Iki tol socialiniuose tinkluose, tikėtina, dar ne kartą išvysime panašias istorijas, kurios remiasi ne faktais, o ištrauktomis scenomis ir noru jose įžvelgti pranašystes.

  • Sevilijoje rastas Sorollos paveikslas atsidūrė Mursijoje: turistui įtarimų sukėlė DI atsakymas

    Sevilijoje rastas Sorollos paveikslas atsidūrė Mursijoje: turistui įtarimų sukėlė DI atsakymas

    Sevilijoje atsitiktinai gatvėje paliktas paveikslas netrukus atsidūrė už kelių šimtų kilometrų, Mursijoje. Vietos žiniasklaidos cituojamas 57 metų turistas pasakojo jį paėmęs todėl, kad patraukė rėmas, o ne pats kūrinys.

    Pasak vyro, šeštadienį apie 16.30 valandą jis pamatė, kaip kraustęsi žmonės trumpam padėjo paveikslą ant šaligatvio, o vėliau jis liko gulėti. Turistas kūrinį įsidėjo į pirkinių maišą ir nusinešė į viešbutį, tvirtindamas, kad tada net nesigilino, kas pavaizduota.

    Jau grįžęs namo Mursijoje jis ėmė abejoti, ar rankose neturi vertingesnio daikto, nei manė iš pradžių. Vyras teigė kreipęsis į dirbtinį intelektą, kuris esą nurodė, kad tai gali būti autentiškas ispano dailininko Joaquino Sorollos kūrinys.

    Šis atsakymas, anot turisto, paskatino pasidomėti ir meno rinka: jis sakė užsiminęs apie paveikslą aukcionų namams, kurie būtų galėję pasiūlyti kelis tūkstančius eurų. Tačiau tuo metu jis, kaip pats tikino, dar nežinojo, kad kūrinys jau ieškomas policijos, nes savininkai buvo pranešę apie dingimą.

    Policijai pradėjus aiškintis, kur dingo kraustymosi metu pamirštas paveikslas, istorija pasuko kita linkme. Sužinojęs, kad kūrinys turi savininkus ir yra oficialiai ieškomas, turistas susisiekė su pareigūnais ir paaiškino situaciją, pabrėždamas, kad tai buvęs radinys, o ne tyčinė vagystė.

    Skelbiama, kad pareigūnai paveikslą turi paimti iš vyro namų netoli Mursijos ir grąžinti savininkams. Pats turistas teigė telefonu bendravęs su paveikslo savininku, kuris pripažino, jog kūrinys buvo pamirštas skubant išvykti, o už sąžiningumą pažadėjo atsilyginti dovana.

    Meno ekspertai tokiose situacijose primena, kad radus galimai vertingą kūrinį svarbu kuo greičiau informuoti policiją ar savivaldybę, o ne bandyti jo parduoti. Pastaraisiais metais DI įrankiai vis dažniau naudojami pirminiam vaizdų atpažinimui, tačiau galutinę autentifikaciją vis tiek gali patvirtinti tik specialistai, įvertinę kilmę, dokumentus ir patį objektą.

  • KGHM investuoja į vietinį valdymo centrą: nauja sistema turi pagreitinti pramonės logistiką

    Kas pasikeitė KGHM geležinkeliuose?

    KGHM grupės bendrovė KGHM Linie Kolejowe pranešė pradėjusi eksploatuoti vietinį eismo valdymo centrą, kuris skirtas pramoninės geležinkelio infrastruktūros valdymui. Bendrovė akcentuoja, kad tai vienas moderniausių tokio tipo objektų Lenkijoje, turintis sustiprinti transporto valdymo efektyvumą ir saugą.

    Projektas pristatomas kaip dalis geležinkelio infrastruktūros modernizavimo programos, susietos su viso KGHM technologinio proceso grandine. Pramoninė geležinkelio logistika šiai grupei svarbi dėl žaliavų, koncentrato ir kitų medžiagų judėjimo tarp kasybos, perdirbimo ir lydyklų padalinių.

    Skaitmenizacija, sauga ir pralaidumas

    KGHM teigimu, naujasis centras reiškia pažangių skaitmeninių sprendimų įdiegimą, kurie leidžia tiksliau koordinuoti eismą ir greičiau reaguoti į sutrikimus. Tokie sprendimai pramonėje dažniausiai siejami su didesniu sistemos atsparumu, kai transporto grandinėje svarbus ne tik greitis, bet ir nepertraukiamas veikimas.

    Įmonė nurodo, kad modernizuota infrastruktūra sudaro sąlygas aptarnauti iki 600 metrų ilgio sąstatus ir leidžia didinti pervežimų efektyvumą. Pramoninėje logistikoje tai paprastai reiškia mažesnį reisų skaičių tam pačiam krovinių kiekiui ir stabilesnį tiekimą į gamybos padalinius.

    Kaip veiks naujasis valdymas?

    Pasak KGHM, vietiniame valdymo centre integruotas valdymas apima 7 valdymo zonas, 177 iešmų pavaras ir 11 pervažų sistemų. Tokia konsolidacija leidžia centralizuoti eismo kontrolę ir sumažinti priklausomybę nuo atskirų, tarpusavyje silpnai susietų valdymo taškų.

    Bendrovė taip pat pabrėžia, kad modernizavimas turi tiesioginę reikšmę visos gamybos tęstinumui, nes pramoninės geležinkelio atšakos aptarnauja pagrindinę KGHM tiekimo grandinę. Tokiose sistemose didžiausią riziką kelia ne vien avarijos, bet ir trumpi, tačiau dažni sutrikimai, kurie gali sukelti grandininį poveikį gamybai.

    „Šis projektas yra svarbus žingsnis skaitmeninant pramonės logistiką ir gerinant geležinkelio transporto saugą“, – sakoma KGHM pranešime.

    Projektą įgyvendino Lenkijos įmonės Torpol ir Kombud. KGHM nurodo, kad įdiegta infrastruktūra ir skaitmeninis geležinkelio eismo valdymas turėtų tapti pagrindu tolesniam logistikos procesų automatizavimui artimiausiais metais.