CP v2

Blog

  • Nelaukite juodų dėmių ant rožių: paprastas purškalas su česnaku gali išgelbėti krūmus

    Nelaukite juodų dėmių ant rožių: paprastas purškalas su česnaku gali išgelbėti krūmus

    Rožės išlieka vienos populiariausių dekoratyvinių krūmų, tačiau jų grožį dažnai aptemdo grybinės ligos. Viena pavojingiausių ir dažniausiai pasitaikančių yra juodoji dėmėtligė, dėl kurios lapuose atsiranda tamsios dėmės, lapai gelsta ir masiškai krenta. Nusilpęs krūmas prasčiau žydi ir sunkiau pasiruošia kitam sezonui.

    Juodoji dėmėtligė ypač sparčiai plinta šiltais ir drėgnais laikotarpiais, kai ant lapų ilgiau laikosi vanduo. Kai infekcija jau įsismarkauja, ją suvaldyti gerokai sudėtingiau, todėl didžiausią efektą duoda profilaktika ir reguliarūs priežiūros veiksmai. Svarbu stebėti pirmuosius požymius ir reaguoti dar prieš ligai apimant didžiąją dalį lapijos.

    Kaip atpažinti juodąją dėmėtligę?

    Pirmiausia ant lapų pasirodo smulkios tamsios dėmelės, kurios pamažu didėja ir gali susilieti į didesnius plotus. Pažeisti lapai gelsta, praranda gyvybingumą ir anksti nukrenta, o krūmas netenka dalies natūralaus atsparumo.

    Ligos riziką didina per tankiai pasodintos rožės, prasta oro cirkuliacija ir laistymas, kai sušlapinami lapai. Kuo ilgiau lapai išlieka drėgni, tuo palankesnės sąlygos grybui vystytis, todėl priežiūros įpročiai čia turi lemiamą reikšmę.

    Namų purškalas su asiūkliu ir česnaku

    Paprastą purškalą galima pasigaminti iš lengvai prieinamų priemonių. Į maždaug 1 litrą vandens suberkite 3 arbatinius šaukštelius džiovinto dirvinio asiūklio ir įdėkite apie 2 česnako skilteles, tuomet palikite pastovėti apie 24 valandas.

    Po to mišinį užvirkite, virkite ant silpnos ugnies apie 5 minutes ir palikite visiškai atvėsti. Nukoštą skystį praskieskite maždaug 4 litrais vandens, supilkite į purkštuvą ir kruopščiai nupurkškite rožių lapus bei ūglius. Procedūrą įprastai rekomenduojama kartoti maždaug kas 2 savaites per vegetacijos sezoną.

    Ką dar būtina padaryti, kad liga negrįžtų?

    Vien purškalo nepakanka, jei sode lieka ligos židiniai. Po krūmais reguliariai surinkite nukritusius lapus, nes juose gali peržiemoti grybo sporos ir pavasarį vėl užkrėsti augalus.

    Taip pat verta pasirūpinti, kad rožės nebūtų susodintos per tankiai, o krūmai būtų genimi taip, kad vidus geriau vėdintųsi. Laistant geriausia vandenį nukreipti tiesiai į dirvą po krūmu, nemirkant lapų, nes tai sumažina drėgmės laikymąsi ant augalo ir apsunkina grybinės infekcijos plitimą.

  • Pakabinkite tai prie šilauogių krūmų: paukščiai nustos lesti uogas ir derlius liks jums

    Pakabinkite tai prie šilauogių krūmų: paukščiai nustos lesti uogas ir derlius liks jums

    Prinokstančios šilauogės sode vilioja ne tik šeimininkus. Paukščiai, ypač susibūrę į būrius, per kelias dienas gali smarkiai sumažinti derlių, todėl apsaugą verta planuoti dar prieš uogoms visiškai nusidažant.

    Dažniausiai didžiausi nuostoliai siejami su varnėnais, kurie lesioja greitai ir drąsiai. Juos traukia tamsi uogų spalva ir saldumas, o aktyvumas išauga tada, kai uogos tampa minkštesnės ir lengvai pasiekiamos.

    Šviesa ir judesys veikia greitai

    Viena paprasčiausių priemonių yra vizualūs atbaidytuvai, kurie juda ir atspindi šviesą. Prie krūmų galima pakabinti senus kompaktinius diskus, blizgias folijos juosteles ar atšvaitinę juostą, kad vėjas nuolat keistų jų kryptį.

    Svarbu tokius elementus išdėstyti keliose vietose, o ne viename taške. Paukščiai gana greitai pripranta prie nejudančių objektų, todėl kas kelias dienas verta pakeisti pakabinimo aukštį ar vietą.

    Garsas ir plėšrūnų imitacijos

    Efektą gali sustiprinti garsą skleidžiantys sprendimai, pavyzdžiui, vėjo varpeliai. Kai kartu veikia ir šviesa, ir judesys, ir garsas, paukščiams tampa sunkiau jaustis saugiai, todėl jie dažniau renkasi kitą vietą maitintis.

    Dar viena dažnai naudojama kryptis yra plėšrūnų siluetai ar muliažai, pavyzdžiui, pelėdos ar vanago formos figūros. Tokios priemonės geriausiai veikia tada, kai yra periodiškai perstatomos, kad aplinka paukščiams neatrodytų įprasta.

    Kodėl vieno triuko nepakanka?

    Paukščiai mokosi greitai, todėl ilgai vienoje vietoje paliktas atbaidytuvas dažnai praranda poveikį. Praktikoje patikimiausi rezultatai pasiekiami derinant kelis metodus ir reguliariai keičiant jų išdėstymą.

    Jei šilauogių krūmų nedaug, kai kurie sodininkai papildomai naudoja fizinę apsaugą, tačiau kasdienėje priežiūroje dažnai pakanka kintančių vizualinių ir garsinių dirgiklių. Taip sumažinama rizika netekti didelės dalies uogų pačiame sezono įkarštyje.

  • Kodėl šaldytuvas tai ūžia, tai nutyla: paprastas paaiškinimas ir kada verta sunerimti

    Kodėl šaldytuvas tai ūžia, tai nutyla: paprastas paaiškinimas ir kada verta sunerimti

    Šaldytuvas yra vienas svarbiausių buities prietaisų, todėl bet koks pasikeitęs garsas dažnai kelia nerimą. Vis dėlto tai, kad jis kartais dirba garsiau, o vėliau ilgam nutyla, dažniausiai yra visiškai normalu ir susiję su įprastu vėsinimo ciklu.

    Šio prietaiso veikimo principas paprastas: šaldytuvas ne „gamina šaltį“, o iš vidaus pašalina šilumą. Šiluma per šaldymo sistemą išnešama į aplinką, todėl galinė sienelė ar šonai tam tikru metu gali būti šiltesni.

    Šaltis ne gaminamas, o „išnešama“ šiluma

    Šaldytuvo viduje cirkuliuoja šaltnešis, kuris nuolat keičia būseną iš skysčio į dujas ir atgal. Garuodamas jis sugeria šilumą iš kameros vidaus, o suskystėdamas ją atiduoda į patalpą per kondensatorių, dažniausiai esantį prietaiso gale.

    Toks ciklas vyksta bangomis, todėl garsas irgi kinta. Kai sistemai reikia aktyviau atvėsinti kamerą, įsijungia kompresorius, ir šaldytuvas tampa labiau girdimas.

    Kompresorius ir termostatas lemia garsą

    Didžiausią darbą atlieka kompresorius, dar vadinamas šaldytuvo širdimi. Kai temperatūros jutikliai fiksuoja, kad viduje per šilta, termostatas arba elektroninis valdiklis duoda komandą kompresoriui įsijungti ir pradėti naują šaldymo ciklą.

    Kai nustatyta temperatūra pasiekiama, kompresorius išsijungia, ir prietaisas laikinai nutyla. Toks įsijungimas ir išsijungimas padeda taupyti elektros energiją ir palaikyti stabilesnes laikymo sąlygas.

    Kas dar keičia šaldytuvo darbą?

    Triukšmo ir darbo trukmės pokyčius dažnai sustiprina naudojimo įpročiai. Kiekvieną kartą atidarius dureles į vidų patenka šiltesnis oras, todėl šaldytuvas vėliau turi intensyviau dirbti, kad grąžintų reikiamą temperatūrą.

    Svarbu ir produktų išdėstymas: per tankiai sustatyti indai bei pakuotės trukdo šalto oro cirkuliacijai, todėl vienos zonos vėsta prasčiau, o kompresorius gali veikti ilgiau. Paprastai apačioje būna vėsiau nei viršutinėse lentynose, o durelės yra šilčiausia vieta.

    Šiuolaikiniuose modeliuose dažnai montuojami keli temperatūros jutikliai, greito atvėsinimo ar greito užšaldymo režimai. Paplitę ir inverteriniai kompresoriai, kurie gali dirbti tolygiau, tyliau ir ekonomiškiau, nes ne tik „įsijungia ir išsijungia“, bet ir prisitaiko prie poreikio.

    Tačiau verta suklusti, jei garsas staiga tampa neįprastai metalinis, girgždantis, atsiranda stipri vibracija, šaldytuvas praktiškai nenutyla arba, atvirkščiai, ilgai neįsijungia ir temperatūra kyla. Tokiais atvejais dažniausios priežastys gali būti prastas prietaiso išlygiavimas, užsikimšusi ventiliacija, susidėvėjęs ventiliatorius ar termostato, jutiklių, kompresoriaus problemos.

    Kasdienėje priežiūroje dažniausiai užtenka pasirūpinti, kad prietaisas būtų stabiliai pastatytas, aplink jį liktų vietos oro apykaitai, o lentynos nebūtų „užkimštos“ iki galo. Tuomet įprasti garsų pokyčiai bus tiesiog normalus ženklas, kad šaldytuvas dirba taip, kaip ir turi.

  • Geltonieji pomidorai užkariauja daržus: keli triukai nuo sėjos iki derliaus, kurių verta laikytis

    Geltonieji pomidorai užkariauja daržus: keli triukai nuo sėjos iki derliaus, kurių verta laikytis

    Geltonieji pomidorai vis dažniau atsiranda šiltnamiuose ir daržuose, nes vilioja švelnesniu skoniu, sultingu minkštimu ir ryškia spalva. Vis dėlto gausų ir sveiką derlių lemia ne vien veislė, o tinkamas startas nuo pirmųjų auginimo savaičių.

    Dažniausiai geltonųjų pomidorų sezonas pradedamas nuo daigų. Sėklos sėjamos ankstyvą pavasarį, o į nuolatinę vietą augalai perkeliami tik tada, kai nebelieka pavasarinių šalnų rizikos ir dirva pakankamai įšyla.

    Sodinant svarbu nepergrūsti lysvės, nes geresnė oro cirkuliacija mažina ligų tikimybę ir palengvina priežiūrą. Praktikoje dažnai paliekama apie 45–60 centimetrų tarpai tarp augalų, kad krūmai turėtų erdvės augti ir būtų patogu rišti bei genėti.

    Pomidorams ypač svarbi žemė: ji turėtų būti laidi, derlinga ir silpnai rūgšti, maždaug 6,2–6,8 pH. Prieš sodinimą naudinga įterpti gerai perpuvusio komposto ar perpuvusio mėšlo, kad jauni augalai nuo pradžių gautų pakankamai maisto medžiagų.

    Ne mažiau reikšminga ir vieta. Geltonieji pomidorai geriausiai auga šiltoje, nuo vėjo apsaugotoje ir saulėtoje vietoje, o tolygiam nokimui paprastai reikia bent 6 valandų tiesioginės saulės per dieną.

    Laistymas turi būti reguliarus, bet saikingas, nes pomidorai nemėgsta nei perdžiūvimo, nei nuolat šlapios žemės. Vandenį geriausia pilti tiesiai prie šaknų, stengiantis nesušlapinti lapų, nes taip mažėja grybelinių ligų rizika.

    Karštomis dienomis verta dažniau patikrinti dirvos drėgmę, kad ji būtų lengvai drėgna, bet ne permirkusi. Pastovesnė drėgmė padeda išvengti vaisių trūkinėjimo ir užtikrina tolygesnį augimą.

    Tręšimą patartina pradėti praėjus maždaug trims savaitėms po pasodinimo, kai augalai jau prigiję ir aktyviai auga. Pomidorams skirti trąšų mišiniai dažnai turi daugiau fosforo ir kalio, o būtent kalis laikomas vienu svarbiausių elementų, padedančių formuotis gausesniam derliui ir ryškesnei vaisių spalvai.

  • Mažuose butuose prasideda nauja mada: nykštukinė sansevjera išstumia klasikinį uošvės liežuvį

    Mažuose butuose prasideda nauja mada: nykštukinė sansevjera išstumia klasikinį uošvės liežuvį

    Maža, bet efektinga žalia detalė

    Uošvės liežuviu vadinama sansevjera daugelį metų laikoma vienu patikimiausių kambarinių augalų, tačiau pastaruoju metu išryškėjo nauja tendencija: vis daugiau žmonių renkasi nykštukines šios rūšies formas. Jos išlaiko atpažįstamą išvaizdą, bet užima gerokai mažiau vietos, todėl lengvai telpa ant palangės, lentynos ar darbo stalo.

    Interjero specialistai pastebi, kad kompaktiški augalai ypač paklausūs mažesniuose būstuose, kur svarbus kiekvienas centimetras. Nykštukinė sansevjera dažnai pasirenkama ir dėl to, kad dera prie minimalistinių bei skandinaviško stiliaus sprendimų, o kartu suteikia namams daugiau gyvybės.

    Kuo nykštukinė skiriasi nuo klasikinės?

    Pagrindinis skirtumas yra dydis: nykštukinės sansevjeros paprastai auga žemesnės ir kompaktiškesnės, todėl dažniau tampa subtilia interjero detale, o ne dominuojančiu akcentu. Vis dėlto tai tas pats augalų tipas, todėl svarbiausios savybės išlieka panašios.

    Šios sansevjeros vertinamos už atsparumą ir gebėjimą išgyventi kintančiomis namų sąlygomis. Dėl to jos dažnai rekomenduojamos pradedantiesiems, kurie nori žalumos, bet nenori sudėtingos priežiūros ir nuolatinio laistymo grafiko.

    Dažniausia klaida yra perlaistymas

    Nykštukinė sansevjera, kaip ir klasikinė, kaupia drėgmę lapuose, todėl per dažnas laistymas jai kenkia labiau nei trumpalaikė sausra. Šiltuoju metų laiku dažniausiai pakanka palaistyti kas 10–15 dienų, o žiemą laistymo poreikis dar sumažėja ir gali siekti kas 20–30 dienų.

    Praktiškiausia taisyklė namuose yra paprasta: laistyti tik tuomet, kai substratas vazone aiškiai išdžiūvęs. Taip sumažinama rizika, kad šaknys pradės pūti, o augalas praras tvirtumą ir dekoratyvumą.

    Svarbu ir tai, kad vazonas turėtų drenažo skylutes, o žemė būtų laidi vandeniui, kad drėgmė neužsistovėtų. Augalas gerai jaučiasi įprastoje kambario temperatūroje, tačiau jautriai reaguoja į šaltus skersvėjus ir staigius temperatūros pokyčius.

    Populiarėja ir kitos sansevjeros

    Kartu su nykštukinėmis formomis dėmesį traukia ir ryškesnės sansevjerų veislės, kurios tampa interjero akcentu. Tarp jų dažnai minima Moonshine, išsiskirianti sidabriškai žalsvais, platesniais lapais ir švelnesniu, moderniam interjerui tinkančiu atspalviu.

    Taip pat populiarėja Whale Fin, kuri dažniausiai išaugina vieną ar kelis didelius lapus, primenančius banginio peleką, bei Sansevieria Cylindrica su cilindriškais lapais, kartais pinamais į dekoratyvias kasas. Šias veisles žmonės renkasi dėl išskirtinės formos, kuri leidžia lengvai atnaujinti namų erdvę vienu augalu.

  • Nešiojamas kondicionierius su žarna per langą: kada gelbsti per karščius, o kada tik ryja elektrą?

    Nešiojamas kondicionierius su žarna per langą: kada gelbsti per karščius, o kada tik ryja elektrą?

    Nešiojamas kondicionierius su žarna, išvesta per langą ar balkono duris, vasarą daugeliui atrodo greičiausias būdas atvėsinti kambarį. Jo veikimo principas panašus į šaldytuvo ar įprasto kondicionieriaus: įrenginys paima šilumą iš patalpos oro ir ją turi išmesti į lauką per lankstų ortakį.

    Viduje kompresorius ir šilumokaičiai atlieka pagrindinį darbą: šiltas patalpos oras atvėsinamas ir grąžinamas atgal į kambarį, o susikaupusi šiluma nukreipiama į išmetimo žarną. Būtent todėl tokio tipo kondicionierius be žarnos praktiškai neveiktų, o netinkamas žarnos išvedimas gali greitai „suvalgyti“ didelę dalį naudos.

    Didžiausia problema prasideda tada, kai langas paliekamas praviras, o aplink žarną lieka tarpai. Karštas oras išmetamas lauk, bet pro nesandarumus į kambarį nuolat grįžta nauja karščio porcija, todėl įrenginys dirba ilgiau, garsiau ir sunaudoja daugiau elektros energijos.

    Vienos žarnos trūkumas

    Daugiausia klausimų kelia populiariausi vienos žarnos modeliai. Jie dalį patalpos oro naudoja įrenginio „karštajai“ daliai vėsinti, o vėliau tą įkaitusį orą išpučia į lauką, todėl kambaryje susidaro nedidelis neigiamas slėgis.

    Trūkstamas oras tuomet pradedamas traukti iš laiptinės, kitų kambarių ar lauko per langų ir durų tarpus, ventiliacijos angas bei įvairius pralaidumus. Kuo lauke karščiau ir kuo būstas mažiau sandarus, tuo labiau kondicionierius kovoja ne tik su esama šiluma, bet ir su ta, kurią pats netiesiogiai įsiurbia atgal.

    Kodėl verta svarstyti dvi žarnas

    Dėl to vis dažniau pasirenkami dviejų žarnų įrenginiai, kuriuose viena žarna įtraukia orą iš lauko į kondicionieriaus aušinimą, o kita išmeta įkaitusį srautą lauk. Taip patalpa nepraranda tiek oro, todėl sumažėja karšto oro pritekėjimas per nesandarumus.

    Praktikoje tai dažnai reiškia stabilesnę temperatūrą ir mažesnes sąnaudas, ypač per ilgus karščio periodus. Vis dėlto efektyvumas vis tiek labiausiai priklauso nuo to, ar teisingai įrengtas išmetimas ir ar patalpa nėra nuolat „maitinama“ karščiu iš lauko.

    Kaip išvengti dažniausių klaidų

    Žarna montuojama tam, kad šiluma paliktų būstą, todėl pats blogiausias sprendimas yra tiesiog praverti langą ir iškišti ortakį. Tokiu atveju kondicionierius atvėsina orą, bet tuo pat metu pro atvirą ertmę į patalpą nuolat plūsta karštis, o dalis elektros tiesiog iššvaistoma.

    Gamintojai ir HVAC specialistai paprastai rekomenduoja naudoti specialius lango sandarinimo komplektus, skirtus būtent nešiojamam kondicionieriui. Idealu, kai langas aplink sandarinimą lieka kuo labiau uždarytas, o žarnos antgalis įstatomas į tam skirtą angą, kad karštas oras nepatektų atgal į vidų.

    Dar vienas svarbus niuansas yra žarnos ilgis ir trajektorija. Kuo ji ilgesnė ir kuo daugiau staigių posūkių, tuo didesnis pasipriešinimas oro srautui, kompresorius dirba sunkiau, o pati žarna įkaista ir dalį šilumos atiduoda atgal į kambarį.

    Įrenginį verta statyti stabiliai, paliekant atstumą nuo sienų, baldų ir užuolaidų, kad oro įsiurbimas nebūtų ribojamas. Taip pat svarbu reguliariai prižiūrėti filtrus ir pasirūpinti kondensato surinkimu ar nuvedimu, nes užsikimšę filtrai pastebimai mažina vėsinimo efektyvumą.

    Nešiojamas kondicionierius su žarna dažniausiai geriausiai pasiteisina kaip sezoninis sprendimas vienam kambariui, pavyzdžiui, miegamajam ar darbo kambariui. Jei tikslas yra vėsinti visą butą, o patalpos nesandarios, realus rezultatas gali nuvilti, nes įrenginys nuolat kovos su į vidų grįžtančiu karščiu.

    Renkantis verta vertinti ne vien tik vardinę galią, bet ir tai, ar įmanoma sandariai išvesti žarną, kokio tipo modelis pasirenkamas ir kokiomis sąlygomis jis veiks. Tokiu atveju nešiojamas kondicionierius gali tapti realia pagalba per karščius, o ne brangiu, bet menkai efektyviu kompromisu.

  • „Microsoft“ tyliai pratęsė „Windows 10“ palaikymą: paaiškėjo nauja galutinė data

    „Microsoft“ tyliai pratęsė „Windows 10“ palaikymą: paaiškėjo nauja galutinė data

    „Microsoft“ atnaujino informaciją apie „Windows 10“ ir be didesnio triukšmo pratęsė išplėstinį saugumo atnaujinimų laikotarpį. Tai aktualu milijonams vartotojų ir organizacijų, kurios dar nespėjo pereiti prie naujesnės operacinės sistemos.

    Primename, kad įprastas „Windows 10“ palaikymas baigsis 2025 metų spalio 14 dieną. Nuo šios datos sistema nebegaus nemokamų funkcijų ir saugumo pataisų, todėl ilgainiui taps gerokai rizikingesnė tiek namų vartotojams, tiek įmonėms.

    Vis dėlto „Microsoft“ jau kurį laiką siūlo ESU programą, kuri suteikia galimybę gauti kritinius saugumo atnaujinimus ir po oficialios palaikymo pabaigos. Naujausia informacija rodo, kad galutinis ESU laikotarpis „Windows 10“ dabar numatytas iki 2027 metų spalio 12 dienos.

    Į ESU programą, kaip nurodo „Microsoft“, galima įsitraukti ir vėliau, programai jau vykstant. Praktikoje tai reiškia, kad dalis vartotojų gali atidėti migraciją, tačiau kartu svarbu suprasti, kad ESU nėra lygiavertis pilnam palaikymui, o orientuotas į saugumo spragų taisymą.

    „Windows 10“ šiuo metu tebėra viena plačiausiai naudojamų „Windows“ versijų, todėl palaikymo pabaigos tema kelia daug klausimų. Pagrindinė priežastis, kodėl dalis kompiuterių vis dar neatnaujinami, yra aparatinės įrangos reikalavimai „Windows 11“, taip pat įmonių IT ciklai ir suderinamumo testai.

    Pasibaigus ir ESU laikotarpiui, „Windows 10“ saugumo spragos nebus taisomos, todėl sistema taps vis lengvesniu taikiniu kibernetiniams nusikaltėliams. Specialistai tokiais atvejais paprastai rekomenduoja planuoti perėjimą į „Windows 11“ arba svarstyti kitas alternatyvas, atsižvelgiant į įrenginio amžių ir naudojimo scenarijus.

  • Mokslininkai apie Europos karščius: be klimato kaitos tokia kaitra būtų beveik neįmanoma

    Vakarų Europą apėmusi rekordinė karščio banga, pasak mokslininkų, be klimato kaitos būtų buvusi beveik neįmanoma. World Weather Attribution (WWA) tyrėjų vertinimu, dabartinės itin šiltos naktys regione tapo maždaug 100 kartų labiau tikėtinos nei prieš du dešimtmečius.

    WWA analizėje pabrėžiama, kad per kelis dešimtmečius šylantis klimatas pakeitė karščio bangų „foną“, todėl ekstremalios temperatūros pasiekiamos lengviau ir kartojasi dažniau. Skaičiuojama, kad panaši kaitra, kokia fiksuojama dabar, 1976 metų birželį būtų buvusi apie 3,5 laipsnio Celsijaus žemesnė.

    Šilumos poveikis jaučiamas ne tik dieną: ekstremaliai šiltos naktys ypač didina sveikatos riziką, nes organizmas nebeatsigauna po dienos karščio. Kai kuriose Prancūzijos vietovėse daugiau nei savaitę naktimis laikėsi aukštesnė nei 20 laipsnių Celsijaus temperatūra, o atskiromis naktimis minimali temperatūra priartėjo prie 30 laipsnių Celsijaus.

    Analizėje taip pat įvertintas šiluminis stresas, kai žmogaus kūnas nebesugeba pakankamai atvėsti prakaituodamas. Iš daugiau nei 800 Europos miestų apie 45 proc. jau patyrė arba, prognozuojama, patirs didžiausius šiluminio streso lygius birželio pabaigoje.

    Ilgalaikė tendencija atitinka tarptautinių institucijų skelbiamus duomenis: Pasaulio meteorologijos organizacija nurodo, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos, daugiausia iš anglies, naftos ir dujų deginimo, pakėlė pasaulio vidutinę temperatūrą maždaug 1,4 laipsnio Celsijaus virš ikipramoninio XIX amžiaus lygio.

    „Šiuo metu darome per mažai, kad sulėtintume globalų atšilimą. Todėl, jam tęsiantis, reikia tikėtis, kad rekordai bus mušami vis dažniau“, – sakė Londono Imperijos koledžo ekstremalių reiškinių tyrėja Claire Barnes, viena iš WWA analizės bendraautorių.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad didžiausi karščio bangų padariniai sveikatai dažnai išryškėja ne iš karto. WWA primena mokslinius vertinimus, jog 2022 metų vasarą per karščio bangų seriją Europoje galėjo mirti daugiau kaip 60 000 žmonių dėl su karščiu susijusių priežasčių.

    WWA taip pat pažymi, kad šį kartą stiprios kaitros Europoje nepaaiškina El Ninjo reiškinys, paprastai didinantis pasaulines temperatūras. Tai sustiprina išvadą, kad pagrindinis veiksnys, didinantis tokių ekstremumų tikimybę, yra ilgalaikis klimato šiltėjimas.

  • „OpenAI“ pristatė Jalapeño lustą: žada iki 50 proc. pigesnį „ChatGPT“ ir naują etapą kovoje su „Nvidia“

    „OpenAI“ pristatė Jalapeño lustą: žada iki 50 proc. pigesnį „ChatGPT“ ir naują etapą kovoje su „Nvidia“

    „OpenAI“ kartu su „Broadcom“ pristatė „Jalapeño“ – pirmą bendrovės sukurtą specializuotą dirbtinio intelekto akseleratorių, skirtą didžiųjų kalbos modelių užklausų vykdymui. Tai yra ASIC tipo lustas, projektuotas tam, kad efektyviau aptarnautų „ChatGPT“ ir kūrėjams skirtos platformos „Codex“ apkrovas.

    Pagrindinis tikslas – sumažinti vadinamojo inferencijos etapo kainą, kuris vyksta kiekvieną kartą pateikus užklausą ir sudaro didelę kasdienių infrastruktūros išlaidų dalį. Skirtingai nei mokymas, inferencija turi vykti itin greitai ir dažnai yra ribojama ne tik skaičiavimo, bet ir atminties bei duomenų perdavimo spartos.

    Kodėl inferencija tokia brangi?

    Didelė dalis dabartinių sprendimų remiasi universalesniais GPU, kuriuos lengva pritaikyti skirtingoms užduotims, bet jie ne visada optimaliai išnaudoja resursus inferencijai. Dėl to dalis skaičiavimo galios lieka nepanaudota, o didžiausios sąnaudos persikelia į energiją, aušinimą ir duomenų centrų plėtrą.

    „Jalapeño“ architektūra, kaip aiškina projekto vadovai, buvo optimizuota branduoliams, atminties judėjimui, tinklui ir tipiniams darbo šablonams, kurie svarbiausi pažangiausiems modeliams. Kitaip tariant, lustas derinamas prie realaus „OpenAI“ modelių elgesio, o ne prie universalių scenarijų.

    Ką žada „OpenAI“ ir „Broadcom“?

    Pagal ankstyvų laboratorinių bandymų rezultatus, naujasis lustas esą pasiekia našumą, prilygstantį „Nvidia“ naujausios kartos sprendimams ir „Google“ TPU, o vieno tokeno savikainą galėtų mažinti maždaug 50 proc. Tokia ekonomika reikštų apčiuopiamą naudą tiek pačiai „OpenAI“, tiek API naudojantiems verslams, kuriems svarbi vieneto kaina ir stabilus našumas.

    „Architektūrą optimizavome pagal tai, kas labiausiai svarbu pažangiausiems modeliams: branduolius, atminties judėjimą, tinklą ir vykdymo šablonus“, – sakė „OpenAI“ techninės įrangos programos vadovas Richardas Ho.

    „OpenAI“ taip pat nurodo, kad lusto kūrimo ciklas nuo pirminio projekto iki gamybos paruošimo užtruko apie 9 mėnesius, o tai puslaidininkių industrijoje laikoma itin greitu tempu. Bendrovė teigia, kad šiame procese projektavimo sprendimams priimti buvo pasitelkti ir jų pačių dirbtinio intelekto modeliai.

    Kada tai pasieks realią rinką?

    „Jalapeño“ nebus parduodamas išoriniams klientams – jis kuriamas vidiniam „OpenAI“ poreikiui, kad būtų pigiau ir patikimiau vykdyti masines užklausas. Planuojama, kad nedidelio masto prototipiniai diegimai startuos 2026 metų pabaigoje, o masinė gamyba ir plėtra duomenų centruose, statomuose kartu su „Microsoft“, numatoma 2027–2028 metais.

    Šis žingsnis nekeičia fakto, kad modelių mokyme „Nvidia“ ekosistema vis dar yra itin stipri, tačiau inferencijoje atsiranda alternatyva, galinti pakeisti kaštų balansą. „OpenAI“ taip pereina į kitą vaidmenį: nuo pirkėjo, priklausomo nuo tiekėjų, link bendrovės, kuri pati formuoja savo skaičiavimo infrastruktūros pagrindą.

  • Saulės nudegėte? Šių klaidų nedarykite – gydytojai įspėja, kas būklę smarkiai pablogins

    Saulės nudegimas – tai odos pažeidimas nuo ultravioletinių spindulių, kuris dažniausiai pasireiškia paraudimu, skausmu ir karščio pojūčiu. Esant stipresniam nudegimui gali atsirasti pūslės, o kartu pasireikšti galvos skausmas, pykinimas ar silpnumas.

    Specialistai pabrėžia, kad pirmasis žingsnis – kuo greičiau pasitraukti iš saulės ir pridengti odą lengvais, orui pralaidžiais drabužiais. Tai padeda stabdyti tolesnį odos pažeidimą ir mažina uždegiminę reakciją.

    Odos vėsinimas turėtų būti švelnus: tinka vėsus dušas ar vonia maždaug 10 minučių, taip pat švarus rankšluostis, sudrėkintas vėsiu vandeniu. Svarbu nevėsinti agresyviai, kad neatsirastų papildomas dirginimas.

    Po vėsinimo rekomenduojama drėkinti odą raminamuoju losjonu ar geliu, pavyzdžiui, su alaviju arba kalaminu. Priemonę galima trumpam atšaldyti šaldytuve, tačiau jos negalima tepti ant atvirų žaizdų ar stipriai pažeistos odos.

    Jei skauda, gali padėti nereceptiniai vaistai nuo skausmo ir uždegimo, pavyzdžiui, ibuprofenas, arba paracetamolis, laikantis vartojimo instrukcijų. Taip pat svarbu gerti daugiau vandens, nes nudegus ir perkaitus organizmas greičiau netenka skysčių.

    Esant pūslėms, jų liesti ar pradurti nereikėtų, nes jos veikia kaip natūrali apsauga ir mažina infekcijos riziką. Jei pūslė netyčia pratrūko, pažeistą vietą verta švelniai nuplauti, nusausinti ir uždengti steriliu, neprilimpačiu tvarsčiu.

    Gydytojai įspėja vengti veiksmų, kurie gali smarkiai pabloginti būklę. Karštas dušas ar vonia sustiprina skausmą ir dirginimą, o tiesiogiai prie odos glaudžiamas ledas gali sukelti papildomą audinių pažeidimą.

    Taip pat nerekomenduojama tepti odos riebiais produktais, tokiais kaip vazelinas ar aliejai, nes jie gali sulaikyti šilumą ir didinti uždegimą. Atsargiai reikėtų rinktis ir vietinius nuskausminamuosius su benzokainu, kadangi kai kuriems žmonėms jie sukelia alergines reakcijas.

    Dirginimą didina aptempti drabužiai ir aktyvios kosmetinės priemonės, ypač turinčios alkoholio, retinolio ar kitų stipriai veikiančių medžiagų. Nudegusiai odai geriausiai tinka kuo paprastesnė, raminanti priežiūra, kol ji atsistato.

    Jei nudegimas labai stiprus, išplitęs dideliame kūno plote, atsiranda didelės pūslės, pakyla temperatūra, ima pykinti, svaigsta galva ar pasireiškia dehidratacijos požymiai, patariama kreiptis į medikus. Vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms tokie simptomai gali progresuoti greičiau, todėl delsti nereikėtų.