CP v2

Blog

  • Nepastebite, kaip žalojate nagus: manikiūro meistrė įvardijo 5 klaidas, kurios kainuoja grožį

    Daugelis nagų problemų prasideda ne nuo ligų ar genetikos, o nuo kasdienių įpročių. Manikiūro meistrė Julie Russell atkreipia dėmesį, kad žmonės dažnai net nepastebi, kaip nuolat kartojami veiksmai silpnina nago plokštelę ir pažeidžia odą aplink.

    Pasak specialistės, nagų kramtymas nėra tik nervingas įprotis. Jį paprastai lydi pažeistos odelės, šerpetojimas ir smulkūs įtrūkimai aplink pirštų galiukus, o tai didina dirginimo ir infekcijų riziką.

    Kodėl nagų kramtymas pavojingas?

    Nuolat kartojama mikrotrauma ilgainiui susilpnina augantį nagą, todėl jis gali tapti nelygus, plonesnis ar labiau lūžinėti. Aplink esanti oda neretai sukietėja, o tai dar labiau apsunkina sveiko nago ataugimą.

    „Kuo dažniau traumuoji odą ir nagą, tuo ilgiau užtrunka atkurti tvarkingą formą ir natūralų tvirtumą“, – sakė Julie Russell.

    Norint atsikratyti įpročio, ji pataria laikyti nagus trumpai nukirptus, kasdien drėkinti odą aplink nagus ir ieškoti alternatyvaus būdo nusiraminti. Kai rankos automatiškai kyla prie burnos, veiksmą verta pakeisti kitu, pavyzdžiui, suspausti kumštį ar laikyti rašiklį.

    Nagų sluoksniavimasis ir danga

    Kita dažna bėda yra nagų sluoksniavimasis, kurį provokuoja per intensyvus dildžiavimas, netinkamas gelinių ar akrilinių dangų nuėmimas ir dažnas kontaktas su vandeniu. Prie to prisideda ir agresyvios buitinės valymo priemonės, kurios sausina nago plokštelę.

    Pažeisto nago atkurti neįmanoma, todėl pagrindinis tikslas yra jį apsaugoti, kol ataugs sveika dalis. Specialistė rekomenduoja naudoti bent jau stiprinamąją bazę net ir tada, kai norisi natūralių nagų be spalvos.

    Odelės ir dildės: dažniausios klaidos

    Vienas didžiausių mitų manikiūre, anot meistrės, yra įsitikinimas, kad odelę būtina visiškai pašalinti. Nuolat kerpant gyvą odą, zona gali parausti, tapti jautri ir labiau pažeidžiama dirginimui.

    Vietoje to siūloma odelę švelniai atstumti ir pašalinti tik negyvą odą. Taip nagai atrodo švariai, bet nepraranda natūralios apsauginės funkcijos.

    Ne mažiau žalingas ir per stiprus šonų dildžiavimas. Nago šonai veikia kaip atrama, o pernelyg juos suploninus nagas tampa mažiau stabilus, atsiranda mikrotraumų ir didėja rizika, kad plokštelė pradės atsiskirti nuo nago guolio.

    Tokiais atvejais gali vystytis onicholizė, kai atsiskyrimas iš pradžių prasideda mažame plote, o vėliau plečiasi. Be to, per giliai nudildžius šonus gali padidėti įaugusio nago tikimybė, kuri dažnai pasireiškia skausmu ir uždegimu.

    Meistrė taip pat ragina nagų nenaudoti kaip įrankio atidarant pakuotes ar krapštant lipdukus, nes tai skatina skilinėjimą. Kasdienėje rutinoje svarbu nepamiršti drėkinimo, o dirbant su chemija ar ilgai kontaktuojant su vandeniu verta saugoti rankas pirštinėmis.

  • Sienna Miller Londone pasirodė su kailiu per karštį: gerbėjai susiskaldė dėl įvaizdžio

    Sienna Miller Londone pasirodė su kailiu per karštį: gerbėjai susiskaldė dėl įvaizdžio

    Sienna Miller – Niujorke gimusi, tačiau Londone užaugusi aktorė, kurios vardas jau daugelį metų minimas ne tik kino, bet ir mados kontekste. Ji mokėsi šokio, dainavimo ir vaidybos, o vėliau tobulinosi Lee Strasbergo institute Niujorke.

    Platesnė šlovė ją pasiekė po 2004 metais pasirodžiusio filmo „Alfie“ perdirbinio, kuriame ji nusifilmavo kartu su Jude’u Law. Jų santykiai ilgai traukė žiniasklaidos dėmesį, tačiau 2011 metais pora galutinai pasuko skirtingais keliais.

    Per karjerą Miller pasirodė įvairiuose projektuose – nuo romantinių komedijų iki dramų, o pastaraisiais metais žiūrovai ją iš naujo atrado dėl vaidmens seriale „Anatomija skandalo“. Mados pasaulyje ji dažnai įvardijama kaip viena įtakingiausių savo kartos stiliaus ikonų, siejama su moderniu bohemišku įvaizdžiu.

    Ne mažiau aptariamas ir aktorės asmeninis gyvenimas. Ji augina tris vaikus: 2012 metais gimė dukra Marlow iš santykių su Tomu Sturridge’u, o vėliau, santykiuose su Oli Greenu, šeimą papildė dar du vaikai, apie kuriuos aktorė viešai kalba itin atsargiai.

    Neseniai Londone vykusioje Serpentine Summer Party labdaros šventėje Miller vėl atsidūrė dėmesio centre, tačiau šįkart reakcijos buvo prieštaringos. Ji pasirinko šilkinę suknelę ir ryškų geltoną paltą su kailio detalėmis, įvaizdį papildė auksinės basutės ir tos pačios spalvos rankinė.

    Dalis gerbėjų gyrė drąsų sprendimą ir stiliaus pojūtį, tačiau kiti stebėjosi pasirinkimu dėl oro sąlygų: tuo metu Londone fiksuota apie 34 laipsnius karščio. Kritikai socialiniuose tinkluose komentavo, kad toks derinys atrodo nepraktiškas, o pati aktorė esą pernelyg aukojasi dėl mados.

    Stilistai pastebi, kad pastaraisiais sezonais madoje vis dažniau susiduria dvi kryptys: sąmoningas praktiškumas ir teatrališkas, taisyklėms nepaklūstantis įvaizdis. Miller pasirinkimas kaip tik atspindi antrąją tendenciją, kai drabužis tampa pareiškimu, net jei jis kelia klausimų dėl patogumo.

  • Polsat žvaigždė Paulina Sykut-Jeżyna parodė vasaros sukneles: šie modeliai dabar topuose

    Polsat žvaigždė Paulina Sykut-Jeżyna parodė vasaros sukneles: šie modeliai dabar topuose

    Telewizijos Polsat vedėja Paulina Sykut-Jeżyna socialiniuose tinkluose pasidalijo naujomis vasaros suknelių stilizacijomis, kurios greitai sulaukė sekėjų dėmesio. Komentaruose žmonės aktyviai domėjosi, kokių prekių ženklų drabužius ji vilki ir kur galima įsigyti panašius modelius.

    Vedėja dažnai renkasi romantišką, elegantišką estetiką, kurioje dera lengvi audiniai, švelnūs raštai ir figūrą pabrėžiantys kirpimai. Šį kartą jos įrašuose dominavo ilgos, vasarai pritaikytos suknelės, tinkamos tiek kasdienai, tiek šventėms po atviru dangumi.

    Viena ryškiausių stilizacijų buvo kreminė ilga suknelė su pūstomis rankovėmis ir subtiliu gėlių raštu. Dekolte panaudotas klostavimas suteikė įvaizdžiui lengvo išskirtinumo, o bendras derinys atrodė itin vasariškai ir jaunatviškai.

    Kituose kadruose ji pasirodė su raudona, ilga suknelė su baltais taškeliais ir nėrinių akcentu ties iškirpte, primenančia švelniai kaimišką, rustic stilių. Toks derinys kasmet sugrįžta į vasaros madą, nes taškeliai laikomi klasika, lengvai pritaikoma tiek mieste, tiek atostogų nuotaikai kurorte.

    Didelio susidomėjimo sulaukė ir plonytėmis petnešėlėmis krintanti ilga suknelė sviestinės geltonos atspalvio, ypač tinkama karščiams. Pastaraisiais sezonais šis tonas išlieka vienas geidžiamiausių vasaros spalvų, nes vizualiai atrodo šviesiai, gaiviai ir lengvai derinamas su natūraliomis, smėlio ar baltomis detalėmis.

    Stilistai vasarą primena paprastą taisyklę: svarbiausia ne tik kirpimas, bet ir audinys. Karščiausiomis dienomis geriausiai pasiteisina natūralios ar „kvėpuojančios“ medžiagos, tokios kaip linas, medvilnė ar viskozė, nes jos geriau praleidžia orą ir mažiau vargina odą.

    Tokio tipo ilgos suknelės praktiškos ir tuo, kad lengvai transformuojamos aksesuarais: dieną užtenka patogių basučių ir šiaudinės rankinės, o vakarui tinka minimalistiniai papuošalai ir elegantiškesnė avalynė. Dėl to panašūs modeliai dažnai tampa universaliu pasirinkimu atostogoms, sodo šventėms ar vasaros renginiams.

  • Stilistė atskleidė, kokie maudymosi kostiumėliai dailina figūrą: šie kirpimai daro stebuklus

    Stilistė atskleidė, kokie maudymosi kostiumėliai dailina figūrą: šie kirpimai daro stebuklus

    Vasarą, kai renkamės lengvesnius ir daugiau kūno atidengiančius drabužius, spaudimas atitikti mados standartus dažnai tik sustiprėja. Stilistai primena, kad tendencijos nėra universalios: tai, kas puikiai atrodo ant vieno kūno tipo, kitam gali visai netikti ir mažinti pasitikėjimą savimi.

    Vienas sudėtingiausių pirkinių daugeliui moterų išlieka maudymosi kostiumėlis. Nors jis atidengia didesnę kūno dalį, tinkamai parinktas modelis nebūtinai išryškina tai, ką norisi paslėpti: kirpimas, detalės ir audinio struktūra gali vizualiai subalansuoti proporcijas ir pabrėžti privalumus.

    Ilgametę patirtį turinti stilistė Ewelina Rydzyńska sako, kad svarbiausia ne slėpti kūną, o kurti harmoningą siluetą. Jos teigimu, vieno idealaus kūno standarto nėra, tačiau yra fasonai, kurie padeda jaustis tvirčiau ir atrodyti proporcingiau.

    „Gerai parinktas maudymosi kostiumėlis neturi slėpti mūsų kūno, jis turi išryškinti privalumus ir kurti harmoningas proporcijas“, – sakė Ewelina Rydzyńska.

    Jei labiausiai dėmesį traukia pilvuko zona, stilistė pataria rinktis aukšto liemens kelnaites, kurios švelniai modeliuoja liemenį ir suteikia daugiau atramos pojūčio. Taip pat praverčia vientisi kostiumėliai su raukiniais, klostėmis ar asimetriškomis siūlėmis, nes tokios detalės nukreipia žvilgsnį ir vizualiai „sulaužo“ liniją.

    Platesniems klubams dažnai tinka paprastesnė, lygi apatinė dalis ir ryškesnė viršutinė. Dėmesį į viršų kelia įdomesnė iškirptė, raišteliai, raukiniai ar sodresnė spalva, todėl kūno proporcijos atrodo labiau subalansuotos net ir be radikalių sprendimų.

    Moterims, kurių pečiai vizualiai platesni už klubus, rekomenduojamas priešingas principas: santūresnė viršutinė dalis ir įdomesnė apatinė. Raštuotos kelnaitės, šonų raišteliai ar dekoratyvios detalės apatinėje dalyje gali suteikti klubams apimties įspūdį ir „sulyginti“ siluetą.

    Pasak stilistės, stačiakampio tipo figūrai, kai liemuo mažiau išreikštas, padeda iškirpimai, rišimai ir klostės, vizualiai kuriantys liemens liniją. O smėlio laikrodžio tipo figūrai dažniausiai geriausiai tinka klasikiniai, tiksliai dydį atitinkantys fasonai, nes jų užduotis yra ne „perkurti“, o išlaikyti natūralias proporcijas.

    Kalbėdama apie praktiškus sprendimus, stilistė kaip vasaros garderobo „gelbėtoją“ išskiria pareo. Užrištas ties juosmeniu jis subtiliai pridengia klubus ir šlaunis, o pritaikytas kaip suknelė tinka ir trumpam pasivaikščiojimui ar pietums pajūrio kavinėje.

    Ekspertė pabrėžia, kad renkantis maudymosi kostiumėlį verta pradėti ne nuo kompleksų, o nuo komforto ir tinkamo dydžio. Per mažas modelis gali spausti ir pabrėžti linijas, o per didelis nesuteiks atramos, todėl net ir dailus dizainas neatrodys taip, kaip norėtųsi.

    „Svarbiausia rinktis kostiumėlį pagal komfortą, nes kai gerai jaučiamės tuo, ką dėvime, atrodome geriausiai, nepriklausomai nuo dydžio“, – sakė Ewelina Rydzyńska.

  • Maffashion parodė fuksijos suknelę Ispanijoje: spalva, kuri šią vasarą užkariaus spintas

    Maffashion parodė fuksijos suknelę Ispanijoje: spalva, kuri šią vasarą užkariaus spintas

    Lenkų influencerė ir stilistė Julia Kuczyńska, geriau žinoma kaip Maffashion, socialiniuose tinkluose dar kartą parodė, kad nebijo ryškių pokyčių ir drąsių sprendimų. Neseniai ji ryžosi kirpti plaukus solidarizuodamasi su sergančiais vaikais ir taip prisidėjo prie labdaros iniciatyvos, sulaukusios didelio palaikymo.

    Naujas įvaizdis akimirksniu buvo pastebėtas sekėjų ir mados pasaulio atstovų: daug kas pabrėžė, kad trumpesni plaukai jai suteikė daugiau charakterio ir išryškino veido bruožus. Tokie pokyčiai mados industrijoje dažnai tampa ne tik stiliaus, bet ir vertybinės žinutės tąsa, kai išvaizda naudojama atkreipti dėmesį į svarbias temas.

    Iš atostogų Ispanijoje Maffashion pasidalijo kadrais, kuriuose vilki fuksijos spalvos ilgo silueto suknelę. Ryškus atspalvis, gilesnė iškirptė ir lengvos klostės kuria vasarišką, tačiau elegantišką įspūdį, o derinys pabrėžia figūrą neapsunkindamas bendro vaizdo.

    Įvaizdį papildo papuošalų tipo detalės, kurios sukuria kontrastą su sodria rožine spalva: subtilūs auksinių atspalvių akcentai ir šviesūs akmenys suteikia prabangos pojūtį. Tokia kryptis atitinka pastarųjų sezonų tendenciją vasarą derinti minimalistinį siluetą su viena ryškia detale, kuri tampa viso įvaizdžio centru.

    Fuksija mados cikluose reguliariai sugrįžta kaip energijos ir optimizmo spalva, ypač šiltuoju sezonu, kai garderobe daugėja lengvų audinių ir atviresnių kirpimų. Stilistai pabrėžia, kad šis atspalvis nėra skirtas tik vienam odos ar plaukų tipui: svarbiausia rasti tinkamą toną ir balansą su ramesnėmis spalvomis.

    Norint fuksiją pritaikyti kasdien, dažnai pakanka vieno ryškaus akcento: suknelės, švarko, sijono ar net rankinės. Jei norisi saugesnio varianto, fuksija lengvai dera su balta, pilka, smėlio, džinsine mėlyna ar juoda, o vakarui gali būti derinama su metaliniais atspalviais, kurie sustiprina šventišką nuotaiką.

  • Kolagenas nyksta po 25-erių: 5 kasdienių įpročių, kurie grąžina odos stangrumą

    Kolagenas nyksta po 25-erių: 5 kasdienių įpročių, kurie grąžina odos stangrumą

    Kolagenas yra vienas svarbiausių organizmo struktūrinių baltymų, lemiantis odos stangrumą ir elastingumą, taip pat prisidedantis prie sąnarių, kaulų, sausgyslių ir kraujagyslių būklės. Su amžiumi natūrali kolageno sintezė lėtėja, todėl pirmieji pokyčiai dažniausiai pastebimi veide: atsiranda smulkesnių raukšlelių, oda tampa sausesnė, labiau suglebusi.

    Dermatologai pabrėžia, kad vien kremų ar papildų neužtenka, jei kasdieniai įpročiai nuolat ardo kolageno skaidulas. Didžiausią įtaką daro saulės spinduliai, rūkymas, lėtinis stresas, miego trūkumas ir mityba, kurioje gausu pridėtinio cukraus.

    Vienas svarbiausių žingsnių yra sumažinti cukraus perteklių. Kai mityboje daug saldumynų ir saldintų gėrimų, organizme aktyvėja glikacijos procesai, kurie gali „kietinti“ kolageno skaidulas ir silpninti jų funkciją, todėl oda praranda elastingumą.

    Kitas kasdienis įprotis, turintis didžiausią įrodymų bazę, yra apsauga nuo ultravioletinių spindulių. UVA spinduliai veikia ištisus metus ir prasiskverbia net pro langų stiklą, o ilgainiui skatina vadinamąjį fotosenėjimą, kai kolageno tinklas odoje ardomas greičiau.

    Praktikoje tai reiškia paprastą taisyklę: kasdien naudoti plataus spektro apsaugą nuo saulės, ypač veidui ir kaklui, net ir debesuotomis dienomis. Daugelis specialistų kasdienai rekomenduoja ne mažesnį nei SPF 30, o ilgiau būnant lauke – dar didesnę apsaugą, atnaujinant ją pagal poreikį.

    Kolageno gamyba neprasidės, jei organizmui trūks „statybinių“ medžiagų, todėl mityboje svarbus pakankamas baltymų kiekis. Kolagenas sudarytas iš aminorūgščių, ypač glicino ir prolino, todėl verta pasirūpinti kokybiškais baltymų šaltiniais, tokiais kaip žuvis, paukštiena, kiaušiniai ar ankštinės kultūros.

    Ne mažiau svarbūs ir mikroelementai, dalyvaujantys audinių atsinaujinimo procesuose. Kasdienėje mityboje praverčia cinko ir vario šaltiniai, pavyzdžiui, riešutai, sėklos ar pilno grūdo produktai, nes šie elementai siejami su normalia odos būkle.

    Vitamino C vaidmuo kolageno sintezėje yra kritinis, nes jis būtinas kolageno formavimosi procesams. Todėl kasdien įtraukus produktų, kuriuose gausu vitamino C, pavyzdžiui, paprikų, citrusinių vaisių, kivių ar petražolių, galima sustiprinti mitybos pagrindą, kuris padeda odai atsinaujinti.

    Odos išvaizdą stipriai veikia ir miegas. Gilaus miego metu organizmas pereina į atstatymo režimą, o ilgalaikis miego trūkumas palaiko aukštesnį streso hormonų lygį, kuris gali spartinti baltymų irimą bei didinti uždegiminius procesus.

    Specialistai dažniausiai akcentuoja ir streso valdymą: nuolatinė įtampa skatina elgseną, kuri kenkia odai, pavyzdžiui, prastesnę mitybą, daugiau saldumynų, mažiau judėjimo ir trumpesnį miegą. Net paprasti vakaro ritualai, tokie kaip ramus pasivaikščiojimas ar kvėpavimo pratimai, padeda stabilizuoti dienos ritmą.

    Galiausiai, rūkymas laikomas vienu agresyviausių odos senėjimą greitinančių veiksnių, nes blogina audinių aprūpinimą deguonimi ir siejamas su spartesniu kolageno ir elastino irimu. Atsisakius rūkymo, oda dažnai greičiau atgauna gyvybingesnę spalvą, o ilgalaikėje perspektyvoje mažėja ir ankstyvo suglebimo rizika.

    Nors kolageno nykimas yra natūrali senėjimo dalis, kasdieniai sprendimai gali pastebimai sulėtinti šį procesą. Jei odos pokyčiai ryškūs, vargina sąnarių skausmai ar atsiranda kitų sveikatos simptomų, verta pasitarti su šeimos gydytoju ar dermatologu, kad priežastys būtų įvertintos kompleksiškai.

  • Liepa žada kaitrą: šie 7 žingsniai išgelbės jūsų sodą, balkoną ir kambarines gėles

    Liepa daugeliui reiškia atostogas, tačiau augalams tai vienas sunkiausių mėnesių: karštis, sausringi periodai ir intensyvi saulė greitai išbalansuoja drėgmės režimą. Kad sodas, balkonas ir kambariniai augalai išliktų vešlūs, svarbiausia ne dažnis, o teisinga priežiūros taktika ir laikas.

    Didžiausia klaida per karščius yra laistymas dieną, kai vanduo greitai išgaruoja, o ant lapų likę lašeliai gali sukelti nudegimus. Patikimiausias pasirinkimas yra laistyti anksti ryte arba vėlai vakare, vandenį pilant tiesiai prie šaknų ir stebint, kad dirva sudrėktų gilesniuose sluoksniuose.

    Ne mažiau svarbu pasirūpinti dirvos apsauga nuo išdžiūvimo. Purenti paviršių verta bent kartą per savaitę, nes tai padeda vandeniui geriau susigerti ir sumažina susidariusią kietą plutą. Vazonuose ir loveliuose ypač pasiteisina mulčas, nes jis lėtina drėgmės garavimą.

    Gėlynas ir dekoratyviniai augalai

    Liepos mėnesį daug energijos iš augalų atima peržydėjimas, todėl nužydėjusius žiedynus verta reguliariai pašalinti. Taip augalai mažiau eikvoja jėgų sėkloms, ilgiau žydi ir atrodo tvarkingiau, ypač terasose ir gėlynuose.

    Rožėms šiuo metu svarbi pusiausvyra: stebėkite, ar prie pagrindo neauga laukiniai ūgliai, ir juos pašalinkite kuo anksčiau. Taip pat verta sekti kenkėjus ir ligų požymius, o tręšiant nepersistengti, nes per vėlai patręšti ūgliai iki rudens gali nespėti sumedėti.

    Jei gėlyne atsirado tuščių vietų po svogūninėmis gėlėmis, jas galima užpildyti vasarinėmis vienmetėmis. Gyvatvores iš lapuočių dažnai patogiausia formuoti būtent dabar, tačiau prieš kerpant būtina įsitikinti, kad krūmuose nėra perinčių paukščių.

    Daržas, uogynas ir vaismedžiai

    Daržovėms per karščius ypač svarbi ne paviršinė, o gilesnė drėgmė, todėl retesnis, bet gausesnis laistymas dažnai būna efektyvesnis nei kasdienis trumpas palaistymas. Tai ypač aktualu agurkams ir kitiems greitai augantiems, daug vandens vartojantiems augalams, kuriems sausra greitai sustabdo augimą.

    Derliaus nuėmimo laikas taip pat turi įtakos augalų produktyvumui. Pavyzdžiui, per ilgai palikti peraugę agurkai gali stabdyti naujų vaisių mezgimą, o žirnių ankštys greitai praranda sultingumą, kai sėklos jau pasiekia galutinį dydį.

    Po ankstyvų uogų ar vaisių nuėmimo verta planuoti priežiūrą toliau: braškynuose naudinga pašalinti senus lapus ir nereikalingas ūsas, o medžiams po derliaus dažnai tinka formuojamasis genėjimas. Svogūnus, kai jie subręsta, pravartu iškelti ir palikti pradžiūti gerai paskleistus, kad nepradėtų kaisti ir pūti.

    Balkonas ir kambariniai augalai per karščius

    Vazonuose augalai išdžiūsta greičiausiai, todėl juos reikia tikrinti dažniau, ypač jei jie stovi saulėkaitoje. Jei substratas džiūsta per sparčiai, praktiškas sprendimas yra perkelti vazonus į pusiau pavėsį, kur temperatūra stabilesnė, o vandens nuostoliai mažesni.

    Kambariuose problemą dažnai sukelia perkaistančios stiklo plokštumos, todėl augalus prie pietinių langų verta trumpam pristengti lengva užuolaida arba atitraukti nuo tiesioginių spindulių. Kad augalai neaugtų kreivai į vieną pusę, vazonus galima reguliariai pasukti nedideliu kampu, nekeičiant krypties staigiai.

    Dar viena dažna vasaros bėda yra stovintis vanduo ir prastas nutekėjimas, dėl kurio šaknys ima pūti. Visada įsitikinkite, kad vazonai turi laisvas drenažo angas, o drėgmės perteklius gali pasišalinti, net jei laistoma gausiau ryte ar vakare.

    Jei namuose ar sode laikote atvirus vandens indus, vasarą juose greitai dauginasi uodai, todėl juos verta sandariai uždengti. Vandens telkiniuose ar talpose karščių metu dažnai saugiau vandenį papildyti tik tiek, kiek būtina, nekeičiant jo visiškai, kad nebūtų sutrikdyta susiformavusi pusiausvyra.

  • Šis kiprietiškas sūris stebina nauda: kodėl halloumi verta įtraukti į meniu vyresniems?

    Halloumi – tradicinis Kipre gaminamas sūris, daugelį metų išliekantis svarbia vietos virtuvės dalimi ir aktyviai eksportuojamas į kitas šalis. 2021 metais halloumi įrašytas į Europos Sąjungos saugomos kilmės vietos nuorodos registrą, todėl originalus produktas turi atitikti aiškius gamybos ir kilmės reikalavimus.

    Ieškant tikrojo halloumi, svarbu atkreipti dėmesį į ženklinimą: pakuotėje turi būti nurodyta saugoma kilmės vietos nuoroda PDO ir kilmė iš Kipro. Sudėtis taip pat išduoda autentiškumą, nes tradiciškai naudojamas avių pienas arba jo mišinys su ožkų ir karvių pienu, o vien karvių pieno dominavimas dažnai būdingas imitacijoms.

    Halloumi išsiskiria ir elgsena kaitinant: kepamas keptuvėje ar ant grotelių jis paprastai išlaiko formą ir netirpsta taip, kaip daugelis kitų sūrių. Būtent dėl šios savybės jis dažnai pasirenkamas grilinimui, salotoms ar kaip baltymingas priedas vietoje mėsos.

    Mitybos požiūriu halloumi yra koncentruotas baltymų šaltinis, tačiau kartu tai ir kaloringas, riebesnis produktas. Jame randama kalcio, fosforo, magnio ir kitų mineralų, taip pat vitaminų, tarp jų A ir B grupės, tačiau jo sudėtyje dažnai būna nemažai druskos, todėl porcijas verta planuoti saikingai.

    Vyresniame amžiuje aktualus kaulų tankio mažėjimas, todėl kalcio ir baltymų pakankamumas mityboje tampa ypač svarbus. Halloumi gali būti vienas iš pasirinkimų, tačiau geriausią rezultatą duoda visuma: pakankamas vitamino D kiekis, fizinis aktyvumas ir subalansuotas racionas, o esant padidėjusiam kraujospūdžiui verta rinktis mažiau sūrius produktus.

    Teiginiai apie reikšmingą poveikį regėjimui ar smegenų veiklai dažnai siejami su vitaminų ir mineralų kiekiu, tačiau tai nėra greitas sprendimas vienu produktu. Specialistai pabrėžia, kad regėjimo ir pažintinių funkcijų apsaugai svarbiausia ilgalaikė mitybos kokybė, širdies ir kraujagyslių rizikos kontrolė bei pakankamas miegas.

    Praktiškai halloumi lengviausia įtraukti kaip nedidelę porciją kelis kartus per savaitę: trumpai apkepus ant sausos keptuvės, derinant su daržovėmis, ankštinėmis kultūromis ir pilno grūdo produktais. Taip galima išlaikyti sotumą ir gauti baltymų, kartu neperlenkiant lazdos su druska ir sočiaisiais riebalais.

  • Pomidorai gali saugoti širdį: su kuo juos valgyti, kad likopeno pasisavintumėte daugiau

    Pomidorai – vienas dažniausiai valgomų produktų, tačiau jų nauda širdžiai priklauso ne tik nuo kiekio, bet ir nuo paruošimo. Juose esantis likopenas yra stiprus antioksidantas, siejamas su mažesne oksidacinio streso ir uždegiminių procesų rizika, kurie svarbūs aterosklerozės vystymuisi.

    Likopenas pomidorams suteikia raudoną spalvą, todėl jo daugiausia būna prinokusiuose raudonuose pomidoruose, o geltonuose ar žalsvuose jo gerokai mažiau. Pomidorai taip pat yra kalio šaltinis, o šis mineralas svarbus normaliai kraujospūdžio kontrolei ir širdies ritmui.

    Norint iš pomidorų gauti daugiau likopeno, svarbu jų struktūra. Smulkiai supjaustyti, sutrinti ar pertrinti pomidorai dažniausiai leidžia organizmui lengviau pasisavinti šį junginį, todėl tyrės, padažai ir sultys gali būti pranašesni už stambiai pjaustytus gabalėlius.

    Dar vienas veiksnys – šiluminis apdorojimas. Kaitinimas padeda likopenui tapti labiau biologiškai prieinamam, todėl lengvai troškinti pomidorai, pomidorų sriubos ar naminis padažas gali būti ypač tinkamas pasirinkimas. Tiesa, vitaminas C yra jautrus karščiui, tad jei pomidorus renkatės būtent dėl šio vitamino, naudingiau juos valgyti žalius.

    Likopenas tirpsta riebaluose, todėl praktinis triukas paprastas: pomidorų patiekalą verta derinti su riebalų šaltiniu. Į padažą ar troškinį įpilta šaukštas alyvuogių ar kito augalinio aliejaus gali padėti geriau pasisavinti likopeną, o kartu papildo racioną širdžiai palankiais nesočiaisiais riebalais.

    Pomidorams taip pat tinka produktai, kurie papildo antioksidantų spektrą. Riešutai, sėklos ar jų aliejai suteikia vitamino E, kuris mityboje veikia kaip antioksidantas ir gali prisidėti prie bendros apsaugos nuo oksidacijos procesų.

    Kasdieniuose patiekaluose verta rinktis ir klasikinius derinius, kuriuos lengva pritaikyti lietuviškoje virtuvėje. Pomidorų padažas su česnaku ir svogūnais, daržovių troškinys su pomidorais ar pomidorai su riebesne žuvimi gali būti ne tik skanu, bet ir palanku širdies bei kraujagyslių sistemai.

    Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad vienas produktas neišsprendžia visų problemų. Didžiausią poveikį širdies sveikatai paprastai duoda bendras mitybos modelis, pakankamas skaidulų kiekis, mažiau druskos, daugiau daržovių, ankštinių ir žuvies, taip pat reguliarus fizinis aktyvumas.

  • 4 kartus daugiau vitamino C nei apelsine: šis vaisius iš „Biedronka“ stebina nauda

    Gvajava – egzotiškas, intensyviai kvepiantis vaisius, vis dažniau pasirodantis ir Europos parduotuvių lentynose. Jis vertinamas dėl didelės vitamino C koncentracijos, skaidulų ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų, siejamų su imuniteto ir odos būklės palaikymu.

    USDA duomenimis, 100 gramų gvajavos gali būti apie 228 miligramai vitamino C, kai apelsine tokio paties kiekio paprastai būna apie 50 miligramų. Dėl to gvajava dažnai minima kaip vienas vitamino C gausiausių vaisių, nors tikslūs kiekiai gali skirtis priklausomai nuo veislės ir sunokimo.

    Vitaminas C svarbus kolageno sintezei, todėl mityboje jo pakankamumas siejamas su normalia odos, kraujagyslių ir dantenų funkcija. Jis taip pat prisideda prie normalios imuninės sistemos veiklos ir padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinio streso.

    Ne mažiau svarbus ir skaidulų kiekis, dėl kurio gvajava gali būti sotesnis užkandis. Skaidulos prisideda prie normalios žarnyno veiklos, o subalansuotoje mityboje padeda palaikyti stabilesnį gliukozės kiekį kraujyje.

    Šis vaisius taip pat aprūpina kaliu, kuris svarbus normaliai širdies ir nervų sistemos veiklai. Gvajavoje randama ir kitų antioksidantų, tokių kaip likopenas, beta karotenas, polifenoliai bei flavonoidai, tačiau jų kiekiai skiriasi pagal veislę ir laikymo sąlygas.

    Virtuvėje gvajava universali: ją galima valgyti žalią, supjaustyti gabalėliais ir dėti į jogurtą, košę, vaisių salotas ar glotnučius. Kai kuriose virtuvėse ji naudojama ir pikantiškuose patiekaluose, pavyzdžiui, kaip priedas prie padažų, nes saldžiarūgštis skonis padeda subalansuoti riebesnius produktus.

    Renkantis gvajavą verta atkreipti dėmesį į aromatą ir sunokimą: prinokęs vaisius paprastai kvepia saldžiai ir egzotiškai, o minkštimas būna švelnesnis. Kaip ir su kitais vaisiais, svarbiausia yra bendras mitybos kontekstas: gvajava gali praturtinti racioną, tačiau nepakeičia įvairios mitybos ir sveiko gyvenimo būdo.