CP v2

Blog

  • Lenkijos aplinkos fondas siūlo modelį Ukrainai: kaip veiks principas „teršėjas moka“ atkūrimui

    URC Gdanske: pasirašytas ketinimų protokolas

    Gdanske vykusioje Ukrainos atkūrimo konferencijoje URC Lenkijos Nacionalinis aplinkos apsaugos ir vandentvarkos fondas bei Ukrainos ministerija pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo.

    Dokumentas orientuotas į aplinkosaugos finansavimo sistemos kūrimą ir žaliąją transformaciją, remiantis Lenkijos praktika. Pabrėžiama, kad tai yra ekspertinio bendradarbiavimo pagrindas, o ne tiesioginis finansinis įsipareigojimas.

    Kas slypi už principo teršėjas moka?

    Susitarimo ašis – principas „teršėjas moka“, kai taršos mokesčiai ir baudos tampa šaltiniu, iš kurio finansuojamos aplinkosauginės ir energetikos pertvarkos priemonės.

    Toks modelis leidžia stabiliau planuoti ilgalaikes investicijas: nuo taršos mažinimo iki efektyvesnės energetikos ir infrastruktūros atnaujinimo. Praktikoje tai reiškia, kad žalą sukeliantys veikėjai prisideda prie jos prevencijos ir padarinių mažinimo.

    Planas Ukrainai: institucija, taisyklės ir lėšų derinimas

    Numatoma dalintis žiniomis apie teisinius, finansinius ir institucinius sprendimus, kurie Lenkijoje padeda surinktas lėšas paversti programomis savivaldybėms, įmonėms ir gyventojams.

    Ypatingas dėmesys skiriamas idėjai Ukrainoje sukurti arba sustiprinti nepriklausomą instituciją, kuri kauptų ir skirstytų įplaukas iš aplinkosauginių mokesčių bei sankcijų.

    Taip pat akcentuojamas skirtingų šaltinių derinimas: nacionalinių lėšų, Europos Sąjungos paramos, atkūrimo programų ir tarptautinių finansų institucijų instrumentų. Tikslas – kad vidaus pajamos taptų svertu pritraukti daugiau išorinio finansavimo.

    Lenkijos fondo vadovė Dorota Zavadzka-Stępniak pabrėžė, kad Lenkijos modelio stiprybė yra gebėjimas sujungti įvairius finansavimo srautus ir nukreipti juos į realias investicijas.

    „Šis modelis yra palyginti paprastas, bet kartu labai stiprus ir efektyvus: jis integruoja nacionalines lėšas, Europos fondus ir finansinius instrumentus, paversdamas juos programomis savivaldybėms, verslui ir namų ūkiams“, – sakė Dorota Zavadzka-Stępniak.

    Abi pusės pažymi, kad ketinimų protokolas yra deklaratyvus ir savaime nesukuria finansinių prievolių. Jo paskirtis – atverti kelią ekspertinei partnerystei, sprendimų analizei ir praktinei patirčiai perimti, kad žaliasis Ukrainos atkūrimas turėtų aiškesnį, tvaresnį finansavimo pagrindą.

  • Pasirašyta pirma A2 plėtros sutartis tarp Lodzės ir Varšuvos: ruožas taps energiškai savarankiškas

    Pirmasis kontraktas jau pasirašytas

    Lenkijoje pasirašyta pirmoji iš keturių sutarčių dėl A2 automagistralės plėtros tarp Lodzės ir Varšuvos. Kontraktą sudarė nacionalinis kelių valdytojas GDDKiA ir rangovas „Strabag“, o darbai apims daugiau kaip 17 kilometrų atkarpą nuo Grodzisko Mazovieckio mazgo iki Konotopos mazgo.

    Šios dalies darbų vertė siekia apie 60 mln. eurų. Kelių valdytojai pabrėžia, kad viso 92 kilometrų ruožo rekonstrukcija bus vienas sudėtingiausių pastarųjų metų infrastruktūros projektų šalyje.

    Kodėl A2 plečiama dabar?

    A2 tarp Lodzės ir Varšuvos yra viena intensyviausiai naudojamų Lenkijos trasų, o eismo srautai kai kuriose vietose jau artėja prie esamos infrastruktūros ribų. Naujausi eismo matavimai rodo, kad paros srautas šiame koridoriuje siekia dešimtis tūkstančių automobilių, o prie Varšuvos mazgų jis yra dar didesnis.

    Prognozuojama, kad srautas ir toliau augs, todėl prioritetas teikiamas pralaidumo didinimui ir spūsčių mažinimui. A2 yra svarbi rytų–vakarų krypties arterija, reikšminga tiek vietiniam judumui, tiek logistikos grandinėms.

    Daugiau juostų ir rezervas ateičiai

    Pagal planą atkarpoje tarp Lodzės Šiaurės ir Pruškuvo mazgų automagistralė turės po tris eismo juostas kiekviena kryptimi, o toliau iki Konotopos – po keturias. Toks sprendimas leis padidinti pralaidumą prie didžiausio eismo mazgo Varšuvos prieigose.

    Kelių valdytojai nurodo, kad galimybė plėsti A2 buvo numatyta dar pirminiame projektavimo etape: palikta žemės juosta skiriamajame ruože ir pritaikyti inžineriniai statiniai, pavyzdžiui, viadukai. Ties Lodzės Šiaurės mazgu didelio pločio didinimo neplanuojama, tačiau numatytas dangos atnaujinimas ir efektyvesnis apšvietimas.

    Pirmasis energiškai savarankiškas ruožas

    GDDKiA teigia, kad po plėtros ši A2 dalis taps pirmuoju šalyje energiškai savarankišku automagistralės ruožu. Kelių infrastruktūros įrenginiai, tokie kaip apšvietimas ar meteorologinės stotys, bus maitinami iš atsinaujinančių energijos šaltinių.

    Taip pat numatytas energijos kaupimo sprendimų diegimas, kad kelio įranga galėtų veikti stabiliai ir mažiau priklausytų nuo išorinio elektros tiekimo. Tikimasi, kad modelis ateityje bus pritaikomas ir kituose panašiuose projektuose.

    Eismas bus paliktas, bet keisis taisyklės

    Plėtros darbai vyks nenutraukiant eismo, todėl laikinoji eismo organizacija bus vienas didžiausių projekto iššūkių. Skelbiama, kad abiem kryptimis vairuotojams turėtų būti palikta po dvi eismo juostas, tačiau situacija gali keistis priklausomai nuo darbų etapo.

    Siekiant sumažinti avarijų riziką, planuojama įdiegti vidutinio greičio matavimo kontrolę. Rangovas taip pat turės parengti ir palaikyti apylankų sprendimus, o pirmuosius mėnesius dalis darbų bus atliekama greta trasos, kad pagrindinėje magistralėje būtų kuo mažiau staigių pokyčių.

    Kiek kainuos visas projektas?

    Visas A2 plėtros projektas tarp Lodzės ir Varšuvos suskaidytas į keturias užduotis, apimančias 92 kilometrus. Likusias tris sutartis planuojama pasirašyti iki vasaros pabaigos, o darbai bus vykdomi keliais etapais skirtingose atkarpose.

    Skaičiuojama, kad bendra rekonstrukcijos vertė sieks apie 350 mln. eurų. Tai viena reikšmingiausių kelių investicijų šiame koridoriuje, kurios tikslas – sumažinti spūstis ir pagerinti eismo saugą prie didžiausių Lenkijos aglomeracijų.

  • Greneviа po 20 metų palieka Varšuvos biržą: KNF leido išbraukti akcijas nuo 2026 metų liepos 8 dienos

    Sprendimas dėl išbraukimo

    Lenkijos finansų priežiūros institucija KNF 2026 metų birželio 26 dieną davė leidimą išbraukti Katovicuose registruotos bendrovės Greneviа akcijas iš reguliuojamos Varšuvos vertybinių popierių biržos prekybos sąrašo. Pagal sprendimą paskutinė prekybos diena numatyta 2026 metų liepos 8 dieną.

    Taip užverčiamas beveik 20 metų trukęs įmonės buvimas biržoje: tuomet dar „Famur“ pavadinimu ji debiutavo 2006 metų rugpjūčio 4 dieną. Greneviа laikoma vienu didžiausių Lenkijoje kasybos pramonei skirtų mašinų ir įrangos gamintojų.

    Kas lėmė pasitraukimą?

    Delistingas užbaigia kelis mėnesius trukusį procesą, kuris prasidėjo sustabdžius prekybą bendrovės akcijomis pagrindinėje biržos rinkoje. Varšuvos birža 2026 metų kovo 9 dieną pranešė apie akcijų prekybos sustabdymą, siejant tai su pagrindinio akcininko planu inicijuoti privalomą akcijų išpirkimą.

    Po privalomo išpirkimo 2026 metų kovo 13 dieną pagrindinis akcininkas TDJ Equity I tapo vieninteliu Greneviа akcininku. Tą pačią dieną neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas priėmė sprendimą dėl akcijų išbraukimo iš reguliuojamos rinkos, o bendrovė pateikė prašymą KNF.

    Ką bendrovė veikė pastaraisiais metais

    2023 metais „Famur“ pakeitė pavadinimą į Greneviа ir komunikavo apie naują veiklos etapą, įskaitant didesnį dėmesį atsinaujinančiai energetikai ir elektromobilumui. Vis dėlto reikšmingiausia pajamų dalis, kaip nurodyta bendrovės finansiniuose pranešimuose, ir toliau buvo generuojama iš kasybos segmento.

    Toks pokytis atspindi platesnę regiono pramonės tendenciją, kai tradicinės sunkiosios pramonės grupės bando diversifikuoti veiklą, tačiau trumpuoju laikotarpiu vis dar remiasi brandžiais, istoriškai stipriausiais verslais. Investuotojams delistingas paprastai reiškia mažesnį viešos informacijos kiekį ir pasikeitusias smulkiųjų akcininkų teises, nes bendrovė nebeprivalo laikytis dalies biržos skaidrumo reikalavimų.

    Finansiniai rezultatai

    Skelbiama, kad Greneviа grupės pajamos 2025 metais viršijo 2,37 mlrd. Lenkijos zlotų, palyginti su 1,86 mlrd. zlotų 2024 metais. Perskaičiavus apytiksliu 0,23 euro už zlotą kursu, tai sudaro apie 545 mln. eurų 2025 metais ir apie 428 mln. eurų 2024 metais.

    Veiklos pelnas 2025 metais siekė 411 mln. zlotų, o metais anksčiau buvo 256 mln. zlotų, tai atitinkamai apie 95 mln. eurų ir 59 mln. eurų. Grynasis pelnas 2025 metais sudarė 318 mln. zlotų, o 2024 metais 247 mln. zlotų, tai yra maždaug 73 mln. eurų ir 57 mln. eurų.

    Biržos palikimas nebūtinai reiškia veiklos mažinimą: dažnai tai yra nuosavybės struktūros konsolidavimo ir administracinės naštos mažinimo sprendimas, ypač kai bendrovė jau turi vieną dominuojantį akcininką. Vis dėlto rinkai tai aiškus signalas, kad bendrovės istorija kaip viešai kotiruojamo emitento Varšuvoje artėja prie pabaigos.

  • Gdynės uostas stiprina konteinerių pajėgumus: BCT pradėjo dirbti su kranais didžiausiems laivams

    Gdynės uoste veikiantis Baltijos konteinerių terminalas BCT oficialiai pradėjo eksploatuoti naują krovos infrastruktūrą, kurios ašis – nauji krantiniai konteinerių kranai. Terminalas tikisi, kad investicija leis greičiau aptarnauti laivus, didinti krovos apimtis ir geriau atliepti augančius klientų lūkesčius dėl patikimos logistikos.

    Naujieji STS tipo kranai skirti dideliems konteineriniams laivams, kurie vis dažniau plaukioja Baltijos jūroje. Pasak terminalo, didesnis kėlimo aukštis ir ilgesnis strėlių išsikišimas turėtų padėti efektyviau krauti konteinerius ir mažinti laivų prastovas prie krantinių.

    „Tai naujas etapas Gdynės uostui – kalbame ne vien apie techniką, o apie realiai pasikeitusias terminalo galimybes“, – sakė infrastruktūros viceministras Arkadiuszas Marchewka.

    Ko tikimasi iš modernizacijos?

    BCT vadovybė akcentuoja, kad nauja įranga didina terminalo lankstumą ir leidžia stabiliau planuoti krovos darbus piko metu. Kuo trumpesnis laivo aptarnavimo laikas ir kuo tikslesnis krovinių judėjimas, tuo konkurencingesnis tampa uostas regione, ypač kai įmonės ieško alternatyvų perkrautoms logistikos grandinėms.

    „Nauja infrastruktūra leidžia geriau atitikti klientų lūkesčius dėl greitų, nuspėjamų ir šiuolaikiškų logistinių sprendimų. Norime, kad Gdynė būtų natūralus pasirinkimas Baltijos regione“, – sakė BCT valdybos pirmininkas Wojciechas Szumielewiczius.

    Uosto atstovai taip pat pabrėžia strateginį aspektą: terminalų infrastruktūra laikoma svarbia ne tik verslui, bet ir viso regiono tiekimo grandinių atsparumui. Pastaraisiais metais Europoje daugiau dėmesio skiriama kritinės infrastruktūros stiprinimui, krovinių nukreipimo galimybėms ir intermodaliniams sprendimams, kai jūrų transportas glaudžiai siejamas su geležinkeliais bei keliais.

    Projektas su ES parama

    Terminalo įrangos atnaujinimas buvo vykdomas platesnės Gdynės uosto infrastruktūros plėtros kontekste. BCT skelbia, kad projektas apėmė ne tik krantinius kranus, bet ir kitą krovos techniką, reikalingą terminalo darbui bei intermodalinėms operacijoms.

    Bendra projekto vertė siekė apie 74,5 mln. eurų, o Europos Sąjungos finansavimas sudarė apie 29,8 mln. eurų. Parama skirta pagal Krajowy Plan Odbudowy priemonę, orientuotą į intermodalinių terminalų modernizavimą ir našesnę krovos įrangą.

    Gdynės uoste veikia du konteinerių terminalai – BCT ir GCT. Uostas pastaraisiais metais fiksuoja augančias konteinerių apimtis: 2025 metais Gdynėje perkrauta daugiau nei 1 000 000 TEU, o metinis augimas siekė 5,27 proc.

  • Starlink siekia MSS dažnių Europoje: Europos Komisijos planas gali atverti ginčą dėl konkurencijos

    Kova dėl palydovinio ryšio dažnių

    „Starlink“, „SpaceX“ valdoma palydovinio interneto bendrovė, Europoje taikosi į naujai planuojamas mobiliojo palydovinio ryšio (MSS) radijo dažnių juostas. Šios juostos laikomos strategiškai svarbiomis, nes jos galėtų užtikrinti saugesnį ryšį išmaniesiems telefonams tiesiogiai su palydovų tinklais.

    Europos Komisija valstybėms narėms siūlo teisinį reguliavimą, kuris apibrėžtų, kas ir kokiomis sąlygomis galėtų dalyvauti tokiuose dažnių paskirstymo procesuose. Diskusijų centre atsidūrė idėja riboti prieigą ne Europos Sąjungos subjektams, pirmiausia iš Jungtinių Valstijų ir Kinijos.

    Kodėl tai kelia įtampą?

    Tokie ribojimai reikštų, kad „Starlink“ galėtų būti automatiškai eliminuojama iš potencialiai itin vertingo konkurso. Bendrovė tokią kryptį linkusi vertinti kaip konkurencijos ribojimą, ypač jei ES rinkoje alternatyvų skaičius yra mažas.

    Ši tema jautri ir geopolitiniu požiūriu: palydovinis ryšys tampa kritinės infrastruktūros dalimi, o priklausomybė nuo išorinių tiekėjų daugelyje ES valstybių laikoma rizika. Kita vertus, per griežti ribojimai gali sumažinti konkurenciją ir sulėtinti paslaugų plėtrą vartotojams.

    Europos alternatyvos ir pajėgumų klausimas

    Tekste minima, kad realiu europiniu „Starlink“ konkurentu šiuo metu dažniausiai įvardijama „Eutelsat“, veikianti palydovinio ryšio rinkoje. Vis dėlto pagrindinis iššūkis yra mastas: norint teikti tiesioginio ryšio į telefonus paslaugas plačiai auditorijai, reikia didelių investicijų ir tankios palydovų infrastruktūros.

    „Eutelsat“ pastaruoju metu buvo sustiprinta maždaug 1 500 000 000 eurų finansiniu įnašu, tačiau net ir tokio dydžio injekcija automatiškai nereiškia, kad įmonė gali greitai pasiekti šimtų milijonų vartotojų aprėptį. Praktikoje daug lemią technologinis pasirengimas, palydovų skaičius, spektras ir tinklo integracija su mobiliojo ryšio ekosistema.

    „Starlink“ argumentai ir turimi resursai

    „Starlink“ savo poziciją grindžia tuo, kad siūlomos taisyklės gali prieštarauti tarptautinėms telekomunikacijų koordinavimo nuostatoms ir kurti precedentą, kai konkurencija ribojama ne techniniais kriterijais, o kilmės šalimi. Bendrovė taip pat perspėja, kad toks modelis gali sumažinti europiečių pasirinkimą ir pristabdyti paslaugų, tiesiogiai pasiekiamų telefone, atsiradimą.

    „Siūlomos nuostatos, kurios iš anksto šalina dalyvius iš konkurso, nėra suderinamos su tarptautinėmis telekomunikacijų gairėmis ir kelia riziką, kad europiečiai neteks tiesiogiai į įrenginius teikiamų palydovinio ryšio paslaugų“, – sakė „Starlink“ poziciją apibendrinantys dokumentai.

    Bendrovė remiasi ir savo infrastruktūros mastu: ji yra iškėlusi apie 6 000 žemąja orbita skriejančių palydovų, o tinklas nuolat atnaujinamas, nes dalis senesnių palydovų nusileidžia ir sudega atmosferoje. Paleidimai tęsiami reguliariai, pasitelkiant „Falcon 9“ raketas, todėl pajėgumai didėja, o technologijos atnaujinamos.

    Artimiausiu metu daug kas priklausys nuo to, kokią galutinę formą įgaus Europos Komisijos siūlomos taisyklės ir kaip jas įgyvendins valstybės narės. Nuo sprendimų priklausys ne tik konkurso dalyvių ratas, bet ir tai, kaip greitai Europoje realiai plėsis tiesioginio palydovinio ryšio į mobiliuosius telefonus paslaugos.

  • Lenkijos pramonė atsigauna: 49 proc. įmonių tikisi pagerėjimo, labiausiai optimistiškos mažosios

    Lenkijos gamybos sektoriuje ryškėja atsargus optimizmas: beveik pusė pramonės įmonių tikisi, kad per artimiausius 18 mėnesių jų veiklos aplinka gerės. Tokias nuotaikas fiksuoja „ABB“ tyrimas ir „ABB Trends 2026/2027“ ataskaita, apžvelgianti pramonės lūkesčius 2026–2027 metų laikotarpiui.

    Apklausoje nurodoma, kad 49 proc. gamybos įmonių prognozuoja situacijos pagerėjimą savo šakoje, o 17 proc. tikisi blogėjimo. Dabartinę padėtį teigiamai vertina daugiau nei 43 proc. respondentų, todėl rinkoje matomas ne tik lūkestis, bet ir realus stabilizacijos pojūtis.

    Tyrimo autoriai šias nuotaikas sieja ir su pamažu kylančiais pramonės aktyvumo signalais, įskaitant PMI rodiklio judėjimą į viršų po ilgesnio laikotarpio žemiau 50 punktų ribos. Nors vienas rodiklis neapibrėžia visos ekonomikos, jis dažnai atspindi užsakymų, gamybos apimčių ir verslo lūkesčių kryptį.

    Dvi pramonės nuotaikų kryptys

    Didžiausias optimizmas fiksuojamas tarp mažųjų gamybos įmonių: 52 proc. jų savo šakos būklę vertina kaip gerą arba labai gerą. Recesijos požymius šioje grupėje įžvelgia tik 11 proc. apklaustųjų, todėl mažesnės organizacijos šiame cikle jaučiasi tvirčiau.

    Vidutinės ir didelės bendrovės dažniau išlieka atsargesnės, tačiau ir čia nemaža dalis situaciją vertina bent jau neblogai. „ABB“ teigimu, stambesnės įmonės labiau pajunta energijos sąnaudų šuolius, reguliacinį spaudimą, kvalifikuotų darbuotojų trūkumą ir pasaulinių tiekimo grandinių svyravimus.

    „Didžiausios organizacijos šiandien veikia vienu metu patirdamos daugelio veiksnių spaudimą, nuo energijos kaštų ir didelio masto technologinės transformacijos iki augančių reguliacinių reikalavimų. Tačiau platesnėje perspektyvoje dominuoja optimizmas, nepriklausomai nuo įmonių dydžio“, – sakė Krzysztofas Žurekas iš „ABB“ elektrifikacijos verslo Lenkijoje.

    Investicijų planai: prioritetas energijai

    Verslo planuose ryškėja noras investuoti: 35 proc. gamybos įmonių ketina didinti išlaidas plėtrai 2026–2027 metais, palyginti su 2025 metais. Maždaug trečdalis planuoja išlaikyti investicijas tame pačiame lygyje, o 20 proc. svarsto mažinimą.

    Pagrindinis investicijų motyvas išlieka energijos kaina ir jos nepastovumas. Net 68 proc. pramonės atstovų aukštas energijos kainas įvardija kaip grėsmę pelningumui, todėl dažniausiai minimas prioritetas yra energijos vartojimo efektyvumo didinimas ir energijos sąnaudų mažinimas, taip atsakė 40 proc. respondentų.

    Be energijos taupymo, įmonės ketina daugiau dėmesio skirti techninės komandos kompetencijų stiprinimui (38 proc.) ir elektros ūkio infrastruktūros modernizavimui (36 proc.). Toliau rikiuojasi gamybos procesų automatizavimas (24 proc.) ir OT infrastruktūros kibernetinis saugumas (23 proc.), o dekarbonizaciją kaip artimiausią prioritetą nurodė 9 proc. apklaustųjų.

    Tyrimo išvadose pabrėžiama, kad daugelis gamintojų pirmiausia siekia sustiprinti veiklos pagrindus: sumažinti energijos kaštus, užtikrinti patikimą infrastruktūrą ir turėti pakankamai kvalifikuotų specialistų. Tik po to dažniau planuojami sudėtingesni skaitmeniniai projektai, įskaitant automatizaciją ir DI sprendimus.

    „ABB Trends 2026/2027“ ataskaita taip pat rodo, kad 46 proc. įmonių mato teigiamą automatizacijos, skaitmenizacijos, elektrifikacijos ir DI poveikį verslui. Sektoriui svarbūs išlieka kaštų optimizavimas, produktų inovacijos, pokyčių valdymas, technologijų integracija ir investicijų finansavimo prieinamumas.

  • Naujojo Džeimso Bondo paieškos artėja prie finišo: rugpjūtį planuojami ekraniniai bandymai

    Naujojo Džeimso Bondo paieškos artėja prie finišo: rugpjūtį planuojami ekraniniai bandymai

    Kas žinoma apie atranką?

    Džeimso Bondo gerbėjų laukiama žinia artėja: naujojo 007 aktoriaus atranka pasiekė paskutinę stadiją. Skelbiama, kad aktoriai, perėję į kitą etapą, jau pradėti informuoti, o kitas svarbus žingsnis numatytas vasaros pabaigoje.

    Pagal pramogų industrijos šaltinių informaciją, rugpjūtį planuojami ekraniniai bandymai, per kuriuos kandidatai bus vertinami jau filmavimo aikštelės sąlygas imituojančiu formatu. Tokie bandymai dažniausiai leidžia pamatyti ne tik vaidybą, bet ir ar aktorius organiškai „neša“ ikoninio personažo ritmą bei fizinį pasirengimą.

    Kiek kandidatų gali likti finale?

    Galutinis kandidatų sąrašas kol kas slepiamas, tačiau šaltiniai mini, kad prodiuseriai gali rinktis iš 5–7 aktorių, o kiti teigia, jog atrankoje dar gali būti kelios dešimtys pavardžių. Praktikoje tai reiškia, kad iki galutinio „trumpojo sąrašo“ atranka dar gali susiaurėti labai greitai.

    Pastarosiomis savaitėmis su aktoriais esą dirbo atrankos vadovė Nina Gold, vertinusi ne vien ryškiausias žvaigždes, bet ir mažiau plačiajai auditorijai žinomus vardus. Tokia taktika dažna dideliuose franšizės projektuose, kai siekiama atrasti „naują veidą“ ir kartu išlaikyti tarptautinį patrauklumą.

    Kada laukti oficialaus paskelbimo?

    Pranešama, kad filmavimo darbai, vadinami Bond 26, turėtų startuoti kitais metais, todėl logiška, jog sprendimas dėl pagrindinio vaidmens turi būti priimtas iš anksto. Prodiuseriams reikia laiko pasiruošti treniruotėms, kaskadinėms scenoms, kostiumų testams ir rinkodaros planui.

    Dėl šios priežasties tikimasi, kad oficialus naujojo 007 aktoriaus paskelbimas gali įvykti iki 2026 metų pabaigos. Tokia laiko juosta atitinka didžiųjų studijų praktiką, kai aktoriaus pristatymas derinamas su projekto kūrybiniais sprendimais ir pirmosiomis viešomis detalėmis apie filmą.

    Kokia kryptimi gali pasukti naujas filmas?

    Nuo tada, kai Danielis Craigas paskutinį kartą pasirodė Bondo vaidmenyje filme No Time To Die, praėjo penkeri metai, o gerbėjų lūkesčiai tik augo. Įvairūs industrijos signalai rodo, kad kūrybinė komanda gali dairytis į ankstyvąsias Iano Flemingo knygas ir ieškoti „šaknų“ tono.

    Tokiu atveju žiūrovai galėtų sulaukti istorijos apie tai, koks Bondas buvo iki „00“ statuso, kai dar tik žengė pirmuosius žingsnius žvalgybos pasaulyje. Panašus motyvas jau buvo matytas Casino Royale pradžioje, tačiau nauja interpretacija leistų atnaujinti franšizę, išlaikant klasiką.

  • 2026 metų pasaulio futbolo čempionatas: sirgaliai JAV kuria virusinius, bet pagarbos vertus momentus

    2026 metų pasaulio futbolo čempionatas: sirgaliai JAV kuria virusinius, bet pagarbos vertus momentus

    2026 metų FIFA pasaulio futbolo čempionatą daugelis prognozavo kaip turnyrą, kurį lydės politinės įtampos, aukštos kainos ir kelionių trikdžiai, tačiau pirmosiomis savaitėmis ryškiausiai nuskambėjo ne skandalai, o sirgalių kuriamos istorijos. Socialiniuose tinkluose plinta vaizdai, kuriuose futbolo aistruoliai tampa miestų švenčių varikliu ir netikėtais vietos tradicijų puoselėtojais.

    Šių pirmenybių išskirtinumas tas, kad jos vyksta trijose šalyse, todėl keliaujančių sirgalių srautai natūraliai persipina su vietos gyvenimu. JAV, Kanadoje ir Meksikoje sirgaliai atranda vietinę virtuvę, sporto kultūrą ir kasdienius papročius, o kai kuriose vietose palieka ne triukšmo, bet tvarkos ir pagarbos pėdsaką.

    Norvegai atrado beisbolą

    Viena ryškesnių istorijų užfiksuota Niujorke, kur grupė Norvegijos sirgalių, po savo rinktinės rungtynių, nusprendė apsilankyti beisbolo mače „Citi Field“ stadione. Nors dalis jų atvirai pripažino menkai išmanantys žaidimo taisykles, tribūnose jie tapo vieni garsiausių, atsivežę futbolo stadionams įprastą dainavimo ir skanduočių kultūrą.

    Vietos žiūrovus labiausiai stebino tai, kaip futbolo ritmai ir komandinis entuziazmas pakeitė įprastą, ramesnę beisbolo rungtynių atmosferą. Tokie epizodai turnyrui suteikia papildomą sluoksnį: tai tampa ne vien sporto, bet ir kultūrinių mainų renginiu.

    Škotų šventė Bostone

    Bostone išsiskyrė Škotijos sirgaliai, vadinami Tartan Army, kurie garsėja kelionių tradicijomis ir disciplinuotu elgesiu. Mieste jie užpildė barus, surengė eisenas, o gatvėse skambėjo dūdmaišiai ir dainos, kurios įtraukė net atsitiktinius praeivius.

    „Džiaugiuosi, kad jie atvyko. Jie elgėsi su klase ir orumu“, – sakė vienas miesto darbuotojas, pastebėjęs, kad po šventimo sirgaliai susitvarkė ir surinko šiukšles.

    Tokios detalės greitai plinta internete, nes kontrastuoja su įprastais stereotipais apie masinių renginių paliekamą netvarką. Bostono sporto bendruomenė taip pat reagavo palankiai: viešojoje erdvėje skambėjo padėkos už pagarbą stadionui ir miestui.

    Japonų tradicija vėl sugrįžo

    Dar vienas dažnai minimas turnyrų simbolis – japonų sirgalių įprotis po rungtynių tvarkyti tribūnas. Ši tradicija siejama su socialine atsakomybe ir bendruomeniškumu: po mačų sirgaliai pasilieka, surenka šiukšles ir palieka sektorių tvarkingą.

    Šįkart stadionų darbuotojai tam buvo pasiruošę iš anksto ir, pasak turnyro organizavime dirbančių žmonių, dalijo atliekų maišus, nes žinojo, kad sirgaliai šį veiksmą greičiausiai pakartos. Tokie momentai tampa ne vien gražiu gestu, bet ir praktiniu priminimu, kad dideli renginiai gali vykti atsakingiau.

    Vokiškas amerikietiškos kelionės fenomenas

    Šalia stadionų gyvenimo socialiniuose tinkluose išpopuliarėjo ir vokiškas turinio kūrėjas, dokumentuojantis kelionę po JAV čempionato metu. Jo įrašai apie pakelės užkandines, vietos svetingumą ir kelionių kasdienybę surinko milijonus peržiūrų, o kai kurie vaizdo įrašai tapo neplanuota JAV kultūrinės įtakos reklama.

    Tokie pasakojimai svarbūs ir turizmo požiūriu: tarptautiniai turnyrai dažnai tampa proga ne tik pamatyti rungtynes, bet ir pažinti šalį. Kai turinys kuriamas natūraliai ir be oficialių kampanijų, jis auditorijoms atrodo patikimesnis, todėl ir plinta greičiau.

    Kansasas nustebino Alžyrą

    Netikėta draugystė užsimezgė ir Kanzaso valstijoje, kur į Lawrence miestą atvykusią Alžyro rinktinę pasitiko vietos universiteto orkestro atliktas Alžyro himnas. Miesto bendruomenė, nebūdama įprasta dideliems tarptautiniams renginiams, sirgalius ir komandą priėmė kaip savus: miestą papuošė vėliavos ir surengtos bendros rungtynių peržiūros.

    Šios istorijos rodo, kad 2026 metų pasaulio futbolo čempionatas, išskaidytas per skirtingus miestus ir šalis, sukuria daugiau erdvės mažesniems, žmogiškiems momentams. Kol aikštėje sprendžiasi grupių ir atkrintamųjų likimai, už stadionų ribų gimsta kitas turnyro veidas, kuriame svarbiausia tampa pagarba, smalsumas ir netikėtos draugystės.

  • Iranas ir JAV atidarė tiesioginį ryšio kanalą: siekia mažinti incidentų riziką Ormuzo sąsiauryje

    Iranas ir JAV pradėjo veikti nauju tiesioginės komunikacijos kanalu, kuris, kaip skelbia Irano transliuotojas Press TV, turėtų padėti mažinti ginkluotų incidentų riziką strategiškai svarbiame Ormuzo sąsiauryje. Šis žingsnis pristatomas kaip praktinis mechanizmas, skirtas greičiau spręsti įtampas jūroje ir išvengti klaidingų interpretacijų.

    Naujasis kanalas siejamas su neseniai suderintais saugumo principais, kurių tikslas – stabilizuoti laivybą Persijos įlankoje. Ormuzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kakliukų“, todėl bet kokie incidentai čia greitai persiduoda naftos ir dujų kainoms bei draudimo tarifams.

    Kas numatyta dėl laivybos?

    Pagal Irano pateikiamą informaciją Teheranas įsipareigojo 60 dienų užtikrinti laisvą komercinių laivų judėjimą per sąsiaurį be kliūčių ir be papildomų mokesčių. Tokia formuluotė rinkoms svarbi, nes pastaraisiais mėnesiais įtampai išaugus būta signalų, kad Iranas gali griežtinti kontrolę arba taikyti rinkliavas.

    Pastaruoju metu laivybos saugumas regione tapo ypač jautrus po karo eskalacijos, kai buvo kilę realių rizikų maršrutų sutrikimams. Ormuzo sąsiauryje laivai juda siaurais, intensyviai naudojamais koridoriais, todėl net pavienis incidentas gali sukelti grandininį vėlavimų ir kainų šuolių efektą.

    Tiesioginiai kariškių kontaktai Dohoje

    JAV viceprezidentas J.D. Vance yra nurodęs, kad naujoje deeskalacijos schemoje numatomi tiesioginiai kontaktai tarp JAV Centrinės vadavietės (CENTCOM) atstovų ir Irano Revoliucinės gvardijos pareigūnų. Planuojama, kad susitikimai vyks Katare, Dohoje, siekiant greitai aptarti incidentus ir sumažinti netyčinių susidūrimų tikimybę.

    Toks modelis tarptautinėje praktikoje dažnai laikomas „karštąja linija“, kai įtampos sąlygomis kuriamas minimalus, bet patikimas ryšys tarp potencialiai konfliktuojančių pusių. Pagrindinis tikslas – užkirsti kelią situacijoms, kai vienos pusės veiksmai interpretuojami kaip tyčinė eskalacija.

    Įtampa išlieka: ataka ir ginčai dėl maršrutų

    Pranešta, kad Ormuzo sąsiauryje įvyko išpuolis prieš pro šalį plaukusį laivą, o Vakarų šaltiniai incidentą siejo su Iranu, nors Teheranas to nepatvirtino. Iranas anksčiau yra perspėjęs, kad negali garantuoti saugumo laivams, kurie juda ne jo nurodytais maršrutais.

    Tuo pat metu regione tęsiasi ginčai dėl „saugių“ kelių – Omanas buvo paskelbęs laikiną maršrutą savo pusėje, tačiau Iranas viešai teigė, kad saugus plaukimas galimas tik pagal Teherano nurodytą trajektoriją. Kadangi sąsiauris yra prie Irano ir Omano teritorinių vandenų, praktiniai laivybos sprendimai čia neišvengiamai turi ir politinį, ir karinį atspalvį.

    Incidentai jūroje taip pat gali paveikti tarptautines operacijas, skirtas „užstrigusiems“ laivams ir įguloms išvesti iš rizikingų zonų. Todėl naujasis Iraną ir JAV siejantis ryšio kanalas vertinamas kaip bandymas įvesti daugiau nuspėjamumo, nors platesnė regiono įtampa išlieka aukšta.

  • Harvey Weinstein: Niujorke nutrauktas kaltinimas išžaginimu, kaltintoja nebeatlaiko dar vieno teismo

    Harvey Weinstein: Niujorke nutrauktas kaltinimas išžaginimu, kaltintoja nebeatlaiko dar vieno teismo

    Byla nutraukta po trečio teismo

    Niujorko prokurorai nutraukė bylą dėl kaltinimo išžaginimu, pareikšto buvusiam Holivudo prodiuseriui Harvey Weinstein. Sprendimas priimtas po to, kai kaltintoja aktorė Jessica Mann pranešė nebegalinti dar kartą liudyti teisme.

    Šis kaltinimas buvo susijęs su 2013 metais esą įvykusiu išžaginimu viešbutyje Niujorke. H. Weinstein kaltę neigė ir teigė, kad visi lytiniai santykiai buvo abipusiu sutikimu.

    „Po ilgų apmąstymų nusprendžiau nebetęsti ketvirto teismo prieš Harvey Weinstein. Per paskutinį procesą supratau, kad daugiau nebegaliu to ištverti“, – teismui perduotame pareiškime rašė Jessica Mann.

    Pasak prokuratūros, gegužę vykęs trečiasis šios bylos nagrinėjimas baigėsi nepasiekus nuosprendžio, nes prisiekusieji nesugebėjo vieningai apsispręsti. Tokiais atvejais teismas skelbia bylos nagrinėjimo nutraukimą be verdikto, o prokurorai gali siekti naujo proceso.

    Vis dėlto šį kartą, atsižvelgę į nukentėjusiosios poziciją ir jos pateiktus argumentus dėl patiriamos emocinės naštos, prokurorai pasirinko kaltinimo atsisakyti. Teisme buvo pabrėžta, kad sprendimas priimtas įvertinus liudytojos galimybes dalyvauti dar viename procese.

    Kas dar laukia H. Weinstein

    Nors konkretus kaltinimas išžaginimu Niujorke nutrauktas, H. Weinstein vis dar lieka nuteistas dėl kito seksualinio nusikaltimo Niujorko valstijoje. Jis tebėra suimtas ir laikomas Niujorko griežto režimo įkalinimo įstaigoje Rikers Island.

    Jau rugsėjo mėnesį jam turėtų būti skiriama bausmė kitoje Niujorko byloje, susijusioje su seksualiniu išpuoliu prieš kitą moterį. Prokurorai siekia, kad teismas skirtų 20 metų laisvės atėmimo bausmę.

    Kalifornijos nuosprendis ir apeliacijos

    Baigęs atlikti bausmę Niujorke, H. Weinstein turėtų atlikti ir 16 metų laisvės atėmimo bausmę Kalifornijoje. Ten jis nuteistas už dar vienos moters išžaginimą, o nuosprendis taip pat apskųstas.

    Šis bylinėjimosi ciklas tapo vienu ryškiausių ilgalaikių teismų procesų, susijusių su seksualinių nusikaltimų kaltinimais pramogų industrijoje. Ekspertai ne kartą atkreipė dėmesį, kad pakartotiniai teismai tokiose bylose dažnai tampa papildomu išbandymu nukentėjusiesiems, nes tenka vėl ir vėl detaliai grįžti prie traumuojančių patirčių.