CP v2

Blog

  • Palikai padangas miške? Bauda gali siekti 6 000 eurų, o žala gamtai – ilgalaikė

    Palikai padangas miške? Bauda gali siekti 6 000 eurų, o žala gamtai – ilgalaikė

    Artėjant sezonui, kai vairuotojai keičia vasarines padangas į žiemines, miškininkai primena ir kitą pareigą – nebetinkamas naudoti padangas sutvarkyti teisėtai. Valstybinių miškų urėdija (VMU) fiksuoja, kad padangų keitimo laikotarpiais miškuose jų atsiranda tonomis, o tvarkymas kainuoja laiką ir lėšas.

    VMU duomenimis, 2025 metais miškininkai surinko daugiau kaip 160 tonų miškuose paliktų padangų. 2024 metais jų surinkta daugiau nei 192 tonos, o 2023 metais – daugiau nei 212 tonų, tad bendra tendencija lyg ir gerėja, tačiau problema išlieka.

    Miškuose pasitaiko ir vadinamųjų karštųjų taškų, kai vienoje vietoje randami ypač dideli kiekiai atliekų. Pavyzdžiui, 2025 metais spalį VMU Kuršėnų regioninio padalinio Gruzdžių girininkijoje surinkta per penkias tonas padangų, beveik dvigubai daugiau nei per visus 2024 metus šioje girininkijoje.

    Ilgai yranti tarša ir gaisrų rizika

    Padangos yra ilgaamžės atliekos, todėl miške jos ne tik darko kraštovaizdį, bet ir ilgainiui teršia aplinką. Irimo metu į dirvožemį ir gruntinius vandenis gali patekti teršalai, įskaitant sunkiuosius metalus ir naftos produktų likučius.

    Ypač pavojinga, kai padangos užsidega: tokie gaisrai sunkiai gesinami, o degant susidaro tiršti dūmai ir kenksmingi degimo produktai. Užterštas gesinimo vanduo bei nuosėdos gali patekti į dirvožemį ir vandens telkinius, o pasekmės išlieka ilgai.

    Miškininkai pabrėžia, kad kuo daugiau atliekų paliekama miške, tuo daugiau resursų tenka nukreipti jų surinkimui, o ne miškų priežiūrai ar poilsiaviečių tvarkymui. Surinkimas apima ne tik fizinį darbą, bet ir išvežimą bei perdavimą teisėtiems atliekų tvarkytojams, o didesniems kiekiams kartais reikia specialios technikos.

    Kur priduoti senas padangas?

    Patogiausias būdas – padangas palikti ten, kur jos keičiamos: autoservisas privalo nemokamai priimti tiek susidėvėjusių padangų, kiek jų pakeičia. Tai reiškia, kad keičiant keturias padangas, tiek pat senų paprastai galima palikti iškart vietoje.

    Nemokamas priėmimas taikomas ir prekybos vietose, tačiau čia galioja sąlygos dėl kiekio bei įsigijimo fakto: pardavėjas turi priimti tos pačios rūšies padangų atliekas, kurios neviršija iš jo perkamų, arba pirktų ne seniau kaip prieš vienus metus. Jei padangos atiduodamos ne pirkimo metu, gali tekti įrodyti pirkimo laiką.

    Dar viena alternatyva – didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės, kuriose gyventojams nemokamai priimamas savivaldybės nustatytas padangų kiekis. Prieš vykstant verta pasitikrinti konkrečios aikštelės taisykles, darbo laiką ir priimamus kiekius, kad kelionė nebūtų veltui.

    Didesnius kiekius galima perduoti teisę jas tvarkyti turintiems atliekų tvarkytojams, tačiau ši paslauga gali būti mokama. Specialistai pataria įsitikinti, kad paslaugos teikėjas turi leidimus, nes priešingu atveju rizika, kad atliekos atsidurs pamiškėje, išlieka, o atsakomybės klausimai gali komplikuotis.

    Kokios baudos gresia teršėjams?

    Už padangų išmetimą į aplinką numatyta administracinė atsakomybė. Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už kiekvieną išmestą padangą gresia nuo 200 iki 500 eurų bauda, o bendra baudos suma negali viršyti 6 000 eurų.

    Be baudos, gali būti pareikalauta atlyginti ir aplinkai padarytą žalą, todėl galutinė suma neretai viršija tai, kiek kainuotų teisėtas atliekų perdavimas. VMU akcentuoja, kad neteisėtas atsikratymas padangomis dažniausiai tampa brangiausiu įmanomu sprendimu.

    Gyventojai, miške pastebėję išmestas padangas ar kitas atliekas, raginami kuo tiksliau užfiksuoti vietą ir aplinkybes bei pranešti atsakingoms tarnyboms. Jei pastebimi pažeidėjai, rekomenduojama skambinti 112, o jei saugu, užsirašyti automobilio valstybinį numerį ir kitą identifikuojančią informaciją.

  • „Žaliasis taškas“ kviečia į nemokamas nuotolines edukacijas: lapkritį laukia svarbi tema

    „Žaliasis taškas“ kviečia į nemokamas nuotolines edukacijas: lapkritį laukia svarbi tema

    Pakuočių atliekų tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas“ lapkritį kviečia į nemokamą nuotolinių edukacijų ciklą „Žaliasis raštingumas“. Organizatoriai teigia, kad užsiėmimai skirti padėti žmonėms paprastai pritaikyti aplinkosaugos principus kasdienybėje.

    Lapkritis dažnai tampa intensyviu pasiruošimo šventėms laikotarpiu, kai išauga pirkimų, pakuočių ir mišrių atliekų kiekiai. Dėl to vis dažniau akcentuojama, kad tvarūs sprendimai prasideda nuo mažų įpročių: planavimo, pakartotinio panaudojimo ir taisyklingo rūšiavimo.

    „Norime parodyti, kad gyventi draugiškiau aplinkai galima be sudėtingų taisyklių, o svarbiausia pradžia yra aiškus supratimas, kaip elgtis su atliekomis kasdien“, – sakė programos organizatoriai.

    Edukacijų turinys orientuotas į praktinius klausimus, su kuriais susiduria šeimos, mokyklos ir bendruomenės. Pavyzdžiui, pakuočių rūšiavimas išlieka viena painiausių temų, nes skirtingos medžiagos ir jų deriniai reikalauja dėmesio, o netinkamai išrūšiuotos atliekos gali užteršti perdirbimui tinkamus srautus.

    Programoje numatytos nuotolinės paskaitos apie teisingą rūšiavimą ir kūrybinės dirbtuvės, kuriose siūloma iš turimų medžiagų pasigaminti šventinių dekoracijų. Organizatoriai pabrėžia, kad toks požiūris padeda mažinti vartojimą ir atliekų kiekį, o kartu ugdo vaikų ir suaugusiųjų įprotį daiktams suteikti antrą gyvenimą.

    Numatoma, kad dalis užsiėmimų bus pritaikyta priešmokyklinio amžiaus vaikams ir 1–4 klasių mokiniams, kiti skirti vyresniems mokiniams bei suaugusiesiems. Visos edukacijos vyks nuotoliniu būdu, o registruojantis rekomenduojama pasirinkti savo auditorijai tinkamiausią laiką ir atidžiai nurodyti kontaktus.

    Papildomą informaciją apie „Žaliasis raštingumas“ ciklą organizatoriai skelbia savo komunikacijos kanaluose, taip pat suteikia galimybę užduoti klausimus el. paštu ir telefonu. Dalyvavimas nemokamas.

  • Miškuose išmestos padangos atsieis brangiau nei manėte: žala gamtai ir baudos iki 6 000 eurų

    Miškuose išmestos padangos atsieis brangiau nei manėte: žala gamtai ir baudos iki 6 000 eurų

    Artėjant laikui, kai vairuotojai masiškai keičia vasarines padangas į žiemines, Valstybinių miškų urėdija primena ir kitą pareigą: nebetinkamos naudoti padangos negali atsidurti miške. Miškininkai kasmet randa ir išveža dešimtis ar net šimtus tonų tokių atliekų, o jų surinkimas kainuoja laiką ir pinigus.

    Valstybinių miškų urėdijos duomenimis, 2025 metais miškininkai surinko daugiau kaip 160 tonų miškuose paliktų padangų. 2024 metais jų surinkta daugiau nei 192 tonos, o 2023 metais – daugiau nei 212 tonų, tad nors kiekiai mažėja, problema vis dar išlieka aktuali.

    Didžiausi atliekų kiekiai dažnai randami keičiantis sezonams, kai dalis žmonių bando atsikratyti senomis padangomis nelegaliai. Pasitaiko ir išskirtinių atvejų, kai vienoje vietoje aptinkama kelios tonos, o tai rodo, kad teršimas neretai būna tyčinis ir sistemingas.

    Kokia žala padaroma miškui

    Padangos yra ilgaamžės atliekos, todėl paliktos gamtoje ilgai neirsta, darko kraštovaizdį ir tampa nuolatiniu taršos šaltiniu. Joms dėvintis ir yrant, į aplinką gali patekti teršalai, kurie ilgainiui blogina dirvožemio būklę ir gali pasiekti gruntinius vandenis.

    Ypač didelė rizika kyla, jei padangos užsidega: tokie gaisrai sunkiai gesinami, o dūmai ir degimo produktai pavojingi žmonių ir gyvūnų sveikatai. Be to, gesinimo metu užterštas vanduo gali pasklisti į dirvožemį ir vandens telkinius.

    Kur legalai priduoti senas padangas

    Patogiausias kelias yra padangų keitimas autoservise, nes servisas privalo nemokamai priimti tiek susidėvėjusių padangų, kiek jų pakeičia. Tai leidžia vairuotojui iš karto atsakingai sutvarkyti atliekas ir išvengti bet kokių papildomų rūpesčių.

    Padangų prekybos vietose taip pat taikoma priėmimo tvarka: pardavėjas privalo nemokamai priimti tos pačios rūšies padangų atliekas, kurios neviršija iš jo perkamų arba ne seniau kaip prieš vienus metus pirktų padangų skaičiaus. Jei padangos grąžinamos ne pirkimo metu, gali prireikti įrodyti pirkimo laiką.

    Dar viena galimybė yra didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės, kuriose iš gyventojų nemokamai priimamas savivaldybės nustatytas padangų kiekis. Prieš vykstant verta pasitikslinti konkrečias priėmimo sąlygas ir darbo laiką, nes ribojimai skiriasi.

    Baudos teršėjams ir ką daryti radus atliekas

    Už padangų išmetimą į aplinką numatyta administracinė atsakomybė. Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už kiekvieną išmestą padangą gresia nuo 200 iki 500 eurų bauda, o bendra bauda gali siekti iki 6 000 eurų, be to, gali būti pareikalauta atlyginti aplinkai padarytą žalą.

    Valstybinių miškų urėdija ragina apie miške rastas padangas ar kitas atliekas pranešti atsakingoms institucijoms, pateikiant kuo tikslesnę vietą ir, jei įmanoma, nuotraukas. Pastebėjus teršėjus veiksmo metu, rekomenduojama skambinti 112, o jei saugu, užfiksuoti automobilio valstybinius numerius ir aplinkybes.

  • „Lette“ pritraukė apie 6 mln. eurų: DI automatizuos nuomos procesus JK būsto operatoriams

    „Lette“ pritraukė apie 6 mln. eurų: DI automatizuos nuomos procesus JK būsto operatoriams

    DI sprendimus būsto nuomos operatoriams kurianti platforma „Lette“ pritraukė apie 6 mln. eurų pradinės (seed) stadijos investiciją. Bendrovė skelbia, kad lėšas naudos veiklai plėsti Jungtinėje Karalystėje ir ruoštis vėlesnei plėtrai Europoje.

    Investicijų etapui vadovavo fondas „Peak“, prie jo prisidėjo „Heliad“, „Foreword VC“, „Pitchdrive“, „Adeline“ bei keletas verslo angelų. Tarp jų – ir „Intercom“ bendraįkūrėjas Desas Traynoras.

    „Lette“ įkūrė Jakubas Rajekas ir Mohanas Sai. Įmonė kuria nuomos sektoriui skirtą DI veiklos sistemą, orientuotą į Jungtinės Karalystės ir Airijos rinkas, kuriose sparčiai auga įvairūs nuomos modeliai – nuo build-to-rent iki studentų apgyvendinimo.

    Nuomos administravimas daugelyje organizacijų vis dar remiasi el. laiškais, skaičiuoklėmis ir tarpusavyje nesuderintais įrankiais, todėl didėjant portfeliams atsiranda „nematomas“ darbo krūvis. Operatoriai patiria spaudimą greitinti nuomos procesus ir gerinti aptarnavimą nedidinant darbuotojų skaičiaus.

    „Lette“ teigia, kad jos DI agentai automatizuoja nuomos kelią nuo pirmos užklausos iki sutarties pasirašymo, o po įsikėlimo padeda spręsti gyventojų aptarnavimo, priežiūros darbų, vėluojančių įmokų ir atitikties klausimus. Sprendimas kuriamas taip, kad veiktų greta jau naudojamos turto valdymo programinės įrangos, o ne ją pakeistų.

    „Lette“ bendraįkūrėjas ir vadovas Mohanas Sai pabrėžė, kad nuomos operatoriams reikia technologijų, pritaikytų kasdienėms veiklos užduotims.

    „Mūsų sistema veda būstą nuo pirmos užklausos iki pasirašytos nuomos sutarties ir lieka su gyventoju po įsikėlimo, veikdama greta tų sistemų, kurias operatoriai jau naudoja“, – sakė M. Sai.

    Įmonė nurodo, kad komunikacija su gyventojais gali vykti per programėlę, el. paštą, „WhatsApp“, SMS ar telefono skambučius, atsakant visą parą ir keliomis kalbomis. Taip pat automatizuojamas gedimų registravimas, remonto eigai sekti reikalinga informacija ir uždelstų mokėjimų atpažinimas.

    Bendraįkūrėjas Jakubas Rajekas sako, kad tikslas – sumažinti pasikartojantį administracinį darbą, kad komandos daugiau laiko skirtų tiesioginiam kontaktui su gyventojais. Bendrovė teigia jau dirbanti su tūkstančiais būstų ir tarp klientų įvardija nekilnojamojo turto paslaugų bendrovę JLL.

    Gautos investicijos, anot „Lette“, bus nukreiptos produkto vystymui, inžinerijai ir klientų aptarnavimo operacijoms, plečiant komandą Jungtinėje Karalystėje. Įmonė taip pat nurodo planuojanti žengti į kitas Europos rinkas 2027 metais.

  • Šveicarijos „Atlas Bio“ pritraukė 11 mln. eurų: DI klinikinės simuliacijos gali mažinti II fazės nesėkmes

    Šveicarijos „Atlas Bio“ pritraukė 11 mln. eurų: DI klinikinės simuliacijos gali mažinti II fazės nesėkmes

    Šveicarijos technologijų ir biotechnologijų bendrovė „Atlas Bio“ išlindo iš vadinamojo „stealth“ režimo ir paskelbė pritraukusi apie 11 mln. eurų investicijų. Didžiausią dalį sudaro apie 8,8 mln. eurų siekiantis „Seed“ etapas, o papildomai įskaičiuotas ir anksčiau neviešintas apie 2,2 mln. eurų „pre-Seed“ finansavimas.

    Bendrovė kuria DI pagrįstą modelį, skirtą vadinamiesiems in silico klinikiniams tyrimams, kai vaistų kandidatai vertinami kompiuterinėse simuliacijose. Tikslas ambicingas: dar iki II fazės geriau prognozuoti vaisto veiksmingumą ir saugumą, taip mažinant riziką, laiką ir kainą.

    „Atlas Bio“ teigimu, jų modelis mokomas maždaug iš 2 mln. žmogaus audinių RNR rodmenų, kurie atspindi, kaip organizme įsijungia ir išsijungia genai. Remiantis tokiais molekuliniais signalais, sistema siekia imituoti, kaip skirtingi pacientų profiliai galėtų reaguoti į vaistą virtualioje kohortoje.

    Pramonėje II fazė dažnai laikoma brangiausiu ir rizikingiausiu lūžio tašku: ji gali kainuoti šimtus milijonų eurų ir trukti kelerius metus, o dalis programų šiame etape žlunga. „Atlas Bio“ pozicionuoja savo metodą kaip būdą greičiau atrinkti tinkamesnes indikacijas ir pacientų grupes, kad tikrosios klinikinės studijos būtų taiklesnės.

    II fazė: brangu, lėta, daug nesėkmių

    Įprastai II fazės tyrimai skirti patikrinti, ar vaistas veikia konkrečiai pasirinktai ligai ir ar jo naudos bei rizikų santykis pakankamai geras. Jei dizainas parenkamas netiksliai, o pacientų atranka nepakankamai tikslinė, didelė investicija gali baigtis nesėkme net ir tada, kai pati molekulė turi potencialo kitai indikacijai.

    „Atlas Bio“ teigia, kad jų simuliacijos gali sutrumpinti šį kelią iki maždaug 12 savaičių trukmės projekto. Virtualioje aplinkoje, pasak bendrovės, galima testuoti kelis gydymo scenarijus tam pačiam paciento profiliui, taip atliekant kontrfaktinę analizę, kuri realiuose tyrimuose dažnai neįmanoma dėl etikos ir praktinių apribojimų.

    Postūmis mažinti bandymus su gyvūnais

    Dar vienas bendrovės akcentas yra siekis mažinti priklausomybę nuo ikiklinikinių bandymų su gyvūnais, kai to galima išvengti. JAV 2022 metais priimtas FDA Modernization Act 2.0 pakeitė reguliacinę aplinką, panaikindamas ilgai galiojusį principą, kad prieš tyrimus su žmonėmis privalomi bandymai su gyvūnais, ir atverdamas kelią alternatyviems metodams, įskaitant pažangias kompiuterines simuliacijas.

    „Atlas Bio“ nurodo, kad jau dirba su vienu iš dešimties didžiausių pasaulio farmacijos rinkos žaidėjų ir derasi su kitomis tarptautinėmis bendrovėmis. Bendrovė taip pat mini atvejį, kai klientas iš Bazelio, pasitelkęs simuliacijų rezultatus, konkrečiame kūrimo procese atsisakė bandymų su gyvūnais ir perėjo prie tyrimų su žmonėmis.

    „Daug metų vaistų kūrimas rėmėsi dviem prielaidomis: kad pelės patikimai prognozuoja žmogų ir kad vienintelis būdas sužinoti, ar vaistas veikia, yra jį duoti tūkstančiams pacientų ir laukti“, – sakė „Atlas Bio“ vadovas ir vienas įkūrėjų Simonas Romanskis.

    „Žmogaus biologija tampa vis geriau „skaitoma“ DI metodais, ir tai keičia visos pramonės ekonomikos logiką“, – pridūrė jis.

    Įmonę 2024 metais įkūrė Simonas Romanskis ir Sebastianas Bayeris, o mokslinės strategijos krypčiai vadovauja Dominikas Hartlas. Pritrauktos lėšos bus skirtos mokslo ir komercinių komandų plėtrai, platformos validacijai ir naujų verslo klientų pritraukimui iki 2026 metų.

  • Nuo dviejų gydytojų iki 800 000 naudotojų: „Vera Health“ pritraukė 26 mln. eurų DI platformai

    Nuo dviejų gydytojų iki 800 000 naudotojų: „Vera Health“ pritraukė 26 mln. eurų DI platformai

    Klinikinės sveikatos platforma „Vera Health“ pranešė užbaigusi A serijos investicijų etapą ir pritraukusi apie 26 mln. eurų. Raundui vadovavo „Threshold Ventures“, taip pat dalyvavo „Optum Ventures“, „Mantis VC“ ir „SV Angel“.

    Bendrovė teigia kurianti DI paremtą klinikinės paieškos variklį, kuris padeda gydytojams per kelias sekundes rasti, įvertinti ir palyginti medicininius įrodymus. Sistema pateikia šaltinius, paaiškina įrodymų stiprumą ir nurodo ribotumus, kad sprendimus būtų lengviau pagrįsti.

    „Vera Health“ nurodo, kad jos sprendimas atitinka HIPAA ir BDAR reikalavimus, taip pat yra sertifikuotas pagal SOC 2 Type II. Tokie standartai sveikatos sektoriuje dažnai laikomi būtina sąlyga, kai tvarkomi jautrūs pacientų duomenys ir vyksta integracijos su įstaigų sistemomis.

    Kaip platforma augo iki 800 000

    Įmonę įkūrė Maxime Allouch ir Taieb Bennani, o pradinė idėja gimė sprendžiant realų poreikį gydytojų aplinkoje. Pasak bendrovės, nuo dviejų pirmųjų naudotojų produktas išaugo iki daugiau nei 800 000 sveikatos priežiūros specialistų visame pasaulyje.

    „Vera Health“ tvirtina, kad platforma naudojama daugiau nei 190 šalių, o augimą stipriai skatino rekomendacijos tarp pačių medikų. Komanda, pasak įmonės, taip pat vyko į ligonines, stebėjo gydytojų darbo eigą ir testavo sprendimą medicinos kongresuose.

    Investuotojų susidomėjimą didina ir tai, kad klinikinė informacija kasdien plečiasi itin sparčiai, o gydytojams vis sunkiau greitai atsirinkti patikimiausius šaltinius. „Vera Health“ teigia apdorojanti dešimtis milijonų mokslinių publikacijų, klinikinių gairių ir vaistų informacijos, o atsakymus pagrindžianti nuorodomis į konkrečius šaltinius.

    Kodėl svarbus vietinis kontekstas

    Vienas iš platformos akcentų yra vietinio konteksto taikymas: skirtingose šalyse galioja nevienodos klinikinės gairės, kompensavimo taisyklės ir praktikos standartai. Įmonė aiškina, kad dėl to gydytojui Europoje gali būti aktualios kitokios rekomendacijos nei kolegai Jungtinėse Valstijose.

    „Vera Health“ nurodo, kad sprendimas gali teikti pirmenybę nacionalinėms ir regioninėms gairėms, įtraukti vietos kalbos šaltinius ir aiškiai parodyti, kuriuo įrodymų rinkiniu remiamasi. Tai ypač svarbu srityse, kuriose gydymo algoritmai skiriasi dėl skirtingų ekspertinių rekomendacijų ar vaistų registracijos.

    Platforma taip pat siūlo sprendimus sveikatos sistemoms, leidžiančius įtraukti vidinius protokolus greta nacionalinių gairių. Tokiu atveju atsakymai gali būti pritaikomi skirtingoms specialybėms, pavyzdžiui, skubiajai medicinai reikalinga trumpa, laiko kritiška santrauka, o onkologijoje dažnai reikia gilesnio įrodymų palyginimo.

    Kaip elgiamasi, kai įrodymai prieštarauja

    Medicinoje dažna situacija, kai skirtingi tyrimai ar gairės pateikia nevienodas išvadas, ypač esant ribotam pacientų skaičiui ar retoms būklėms. „Vera Health“ teigia kurianti įrodymų reitingavimo sistemą, kuri vertina tyrimus pagal metodologiją, imties dydį, šališkumo riziką, aktualumą ir kitus kriterijus.

    Įmonės teigimu, kai šaltiniai nesutampa, sistema neapsimeta turinti vieną galutinį atsakymą, o parodo, kur slypi nesutarimai ir kokie argumentai juos palaiko. Tokia prieiga sveikatos sektoriuje laikoma svarbia, nes per didelis užtikrintumas gali klaidinti, ypač kai literatūra dar nesuformavusi tvirtos išvados.

    Pastaraisiais metais daugiau dėmesio skiriama ir mokslinių publikacijų patikimumui, įskaitant atšauktus ar nekokybiškus tyrimus. „Vera Health“ teigia tikrinanti atšaukimus ir remianti vertinimą ne vien žurnalo reputacija, o visuma požymių, leidžiančių įvertinti įrodymų kokybę.

    Nemokamai gydytojams, mokamai įstaigoms

    „Vera Health“ nurodo, kad licencijuotiems gydytojams ir medicinos rezidentams prieiga išlieka nemokama, o pajamų modelis orientuotas į ligonines ir sveikatos sistemas. Mokamos versijos, pasak įmonės, apima gilesnes integracijas, institucinių protokolų įtraukimą ir labiau pritaikytą diegimą.

    Įmonė taip pat pabrėžia, kad siekia bendradarbiauti su medicinos draugijomis, leidėjais ir sveikatos sistemomis, tačiau teigia išlaikanti principą, jog partnerystės negali keisti atsakymų, jų šaltinių ar įrodymų vertinimo. Tai aktualu sveikatos technologijoms, kur pasitikėjimas ir skaidrumas dažnai lemia realų naudojimą klinikoje.

    Gautas finansavimas, „Vera Health“ teigimu, bus skirtas klinikinių įrodymų infrastruktūrai stiprinti, tarptautinei plėtrai ir naujoms partnerystėms. Ambicija mažinti atotrūkį tarp mokslo žinių ir kasdienės praktikos išlieka viena pagrindinių, nes dažnai pabrėžiama, kad inovacijos į rutiną ateina gerokai lėčiau, nei sukuriami nauji tyrimai.

  • Portugalai atvyko į Valčiūnus: AJC „Ateik ir Tu“ parodė, kaip pritraukia jaunimą

    Portugalai atvyko į Valčiūnus: AJC „Ateik ir Tu“ parodė, kaip pritraukia jaunimą

    Spalio 21 dieną Valčiūnų kaime veikiantis atviras jaunimo centras „Ateik ir Tu“ sulaukė svečių iš Portugalijos savivaldybių ir jaunimo organizacijų. Vizitas įvyko po to, kai apie delegacijos norą atvykti pranešė Vilniaus rajono savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorius Ernestas Stelmach.

    Svečiai atvyko susipažinti su tuo, kaip vietoje kuriamos galimybės jauniems žmonėms ir kaip atrodo kasdienis praktinis darbas su jaunimu. Tokie apsikeitimai patirtimi dažnai tampa pagrindu tarptautinėms partnerystėms ir bendriems projektams, ypač jaunimo srityje.

    Kaip veikia centras Valčiūnuose

    VšĮ „SIGNUM INTER“ vadovė Daiva Norinkevičiūtė pristatė organizacijos veiklos pradžią, centro raidos kelią ir šiandienines veiklas. Pagrindinis akcentas buvo saugi ir priimanti erdvė, kurioje jaunuoliai gali leisti laiką, gauti palaikymą ir stiprinti socialinius įgūdžius.

    Delegacija ypač domėjosi, kaip centrui pavyksta pritraukti jaunuolius ir išlaikyti jų įsitraukimą. Aptartos praktikos, padedančios skatinti saviraišką, atsakomybę ir kasdienius įgūdžius, kurie jaunam žmogui svarbūs tiek mokykloje, tiek darbo aplinkoje.

    Gyvas pokalbis su jaunuoliais

    Vienu svarbiausių susitikimo akcentų tapo tiesioginis bendravimas su centro lankytojais. Svečiai galėjo išgirsti jaunuolių patirtis ir suprasti, kokią reikšmę jiems turi vieta, kurioje galima jaustis išgirstam ir priimtam.

    Vizito metu taip pat pristatytas mobilusis darbas su jaunimu Parudaminio, Kalviškių ir Valčiūnų apylinkėse. Toks modelis leidžia pasiekti jaunuolius ten, kur jie gyvena ir leidžia laiką, ir suteikti veiklų bei pagalbos net atokesnėse vietovėse.

    Ką gali atverti šis vizitas

    Centro atstovai pabrėžė, kad tokios viešnagės yra ne tik proga parodyti vietoje sukurtą veiklos modelį, bet ir galimybė auginti tarptautinį bendradarbiavimą. Svečiai teigiamai įvertino centro lankstumą ir gebėjimą kurti atvirą ryšį su jaunais žmonėmis.

    Po susitikimo išreikšta viltis, kad užmegzti kontaktai virs bendromis iniciatyvomis ateityje. Už delegacijos lydėjimą padėkota Jaunimo reikalų agentūros darbuotojoms Giedrei Valčiukaitei, Monikai Paulauskaitei ir Justinai Garbauskaitei–Jakimovskai.

    Informacija parengta pagal VšĮ „SIGNUM INTER“ pateiktą medžiagą.

  • Vilniaus rajonas ieško metų herojų: apdovanojimams siūlomi žmonės ir organizacijos

    Vilniaus rajonas ieško metų herojų: apdovanojimams siūlomi žmonės ir organizacijos

    Vilniaus rajono savivaldybė pradėjo kandidatūrų teikimą kasmetiniams metų apdovanojimams už nuopelnus Vilniaus kraštui ir jo žmonėms. Gyventojai, bendruomenės ir organizacijos kviečiami pasiūlyti tuos, kurių darbai per pastaruosius metus sukūrė apčiuopiamą naudą rajonui.

    Apdovanojimų tradicija savivaldybėje pradėta 2024 metais, o iniciatyvos tikslas – pastebėti ne tik plačiai žinomus lyderius, bet ir tyliai dirbančius žmones, kurių indėlis keičia kasdienį gyvenimą. Kandidatūros priimamos iki 2026 metų lapkričio 16 dienos imtinai.

    „Norime, kad kiekvienas prasmingas indėlis sulauktų pelnyto įvertinimo. Kviečiu bendruomenę siūlyti kandidatūras ir pasidalinti įkvepiančiomis istorijomis“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič.

    Apdovanojimais siekiama įvertinti asmenis, įstaigas ir organizacijas, kurios savo pasiekimais garsino Vilniaus rajoną Lietuvoje ir už jos ribų. Dėmesys skiriamas ne vien rezultatams, bet ir iniciatyvoms, kurios prisideda prie ilgalaikių pokyčių.

    „Ši iniciatyva įrodo, kad turime kuo didžiuotis nuo kultūros ir švietimo iki sveikatos priežiūros bei verslo. Kartu pastebėkime ir padėkokime tiems, kurie suteikia rajonui gyvumo“, – teigė Vilniaus rajono savivaldybės vicemerė Edita Tamošiūnaitė.

    Kas gali būti nominuojamas?

    Į apdovanojimus gali pretenduoti fiziniai ir juridiniai asmenys: Vilniaus rajono gyventojai, čia veikiančios įstaigos, organizacijos ar pavieniai žmonės. Svarbu, kad jų veikla būtų susijusi su rajonu ir turėtų aiškiai įvardijamą naudą jo žmonėms.

    Kandidatūros gali būti teikiamos už pasiekimus kultūros, meno, inovacijų, savivaldos, verslo, švietimo, mokslo, sveikatos apsaugos, teisėsaugos, aplinkos apsaugos, turizmo, labdaros, sporto ir kitose srityse. Taip pat numatyta galimybė skirti apdovanojimą už viso gyvenimo nuopelnus.

    Kaip vyks atranka ir kiek bus laureatų?

    Pateiktas kandidatūras vertins apdovanojimų komitetas, kurį sudaro 11 narių – įvairių sričių profesionalai ir visuomenininkai. Galutinį sprendimą, gavusi komiteto teikimą, tvirtins Vilniaus rajono savivaldybės taryba.

    Per metus planuojama įteikti ne daugiau kaip 10 apdovanojimų. Laureatus iškilmingos ceremonijos metu apdovanos Vilniaus rajono savivaldybės meras.

    Ką svarbu pateikti kandidatūroje?

    Teikiant kandidatūrą prašoma aiškiai pristatyti kandidatą ir aprašyti jo nuopelnus per besibaigiančius 2026 metus Vilniaus rajonui bei jo žmonėms. Kuo konkretesni faktai, rezultatai ir poveikis bendruomenei, tuo lengviau komisijai įvertinti kandidatūros svarbą.

    Pasiteirauti dėl teikimo galima Vilniaus rajono savivaldybės Kultūros ir turizmo skyriuje.

  • Po 70 proc. rinkos praradimo – „OneSoil“ sugrįžimas: DI agronomas telefone ir plėtra į Afriką

    Po 70 proc. rinkos praradimo – „OneSoil“ sugrįžimas: DI agronomas telefone ir plėtra į Afriką

    Šveicarijoje registruotas agrotechnologijų startuolis OneSoil po 2022 metais prasidėjusio karo Ukrainoje neteko didžiosios dalies auditorijos ir pajamų rinkų, kurios buvo susijusios su Ukraina ir Rusija. Bendrovė skaičiuoja, kad tuo metu rizikoje atsidūrė apie 70 proc. jos pagrindinės rinkos, todėl planuotas produkto monetizavimas turėjo būti iš esmės pergalvotas.

    OneSoil sprendimas paremtas palydoviniais vaizdais ir lauko stebėsena, leidžiančia ūkininkams nuotoliniu būdu sekti augalijos pokyčius, greičiau pastebėti problemas ir planuoti apžiūras. Tai ypač aktualu dideliuose ūkiuose, kur kasdien fiziškai patikrinti visų laukų praktiškai neįmanoma.

    Kaip keitėsi verslas po 2022 metų

    Įmonei teko skubiai mažinti sąnaudas ir pertvarkyti komandą: per kelis etapus buvo atleista dalis darbuotojų, o vėliau komanda pradėta atkurti jau orientuojantis į kitas rinkas. Pasikeitė ir vadovybės sudėtis, kai per kelerius metus pasitraukė visi trys bendraįkūrėjai, o organizacija persigrupavo ir iš naujo susidėliojo prioritetus.

    Vienas svarbiausių strateginių sprendimų buvo atsisakymas uždirbti Rusijos rinkoje, kartu išlaikant paramą Ukrainos ūkininkams, tačiau pripažįstant, kad karo sąlygomis investicijos į precizinę žemdirbystę dažnai tampa antraeiliu klausimu. Lygiagrečiai bendrovė pradėjo aktyviau ieškoti augimo taškų tarptautiniu mastu.

    Naujos rinkos ir netikėtas proveržis Afrikoje

    Plečiantis į kitas šalis, OneSoil stiprino pozicijas Europoje ir ieškojo galimybių Lotynų Amerikoje, kur žemdirbystė daug kur taip pat grindžiama dideliais laukais ir modernia technika. Vis dėlto regione konkurencija pasirodė esanti itin didelė, o ūkininkų lūkesčius neretai formuoja žemės ūkio tiekėjai, prie produktų „pririšantys“ nemokamus skaitmeninius įrankius.

    Didžiausiu netikėtumu tapo Pietų Afrika, kuri bendrovei pralenkė kai kurias iš anksto patrauklesnėmis atrodžiusias kryptis. OneSoil teigia, kad Afrika tapo antru svarbiausiu regionu pagal pajamas po Europos, o veikla plečiama ir į kitas šalis, tarp jų Keniją bei Tanzaniją, žvalgomasi ir į Nigeriją.

    DI agronomas telefone ir naujas produktų akcentas

    Atnaujintoje strategijoje vis didesnį vaidmenį užima DI sprendimai, kuriuos bendrovė integruoja į mobiliąją programėlę. OneSoil pristatė mokamą funkciją, apibūdinamą kaip DI agronomas, kurios tikslas – ūkininkams suteikti greitesnes ir suprantamas įžvalgas be ilgo įvedimo proceso, kai pakanka pasirinkti laukus žemėlapyje ir pradėti stebėseną.

    Skirtingai nuo bendros paskirties pokalbių sistemų, bendrovė pabrėžia, kad jos DI remiasi konkrečiais žemės ūkio duomenimis: palydoviniais vaizdais, orų informacija, laukų ribomis, pasėlių atpažinimu ir našumo zonų modeliais. Praktikoje tai reiškia, kad prieš pateikdamas rekomendaciją sprendimas gali paprašyti papildomų duomenų, pavyzdžiui, nuotraukos iš lauko, kad sumažintų klaidingų patarimų riziką.

    Įmonė nurodo, kad programėle per metus naudojasi apie 140 000 vartotojų, o stebimas plotas siekia maždaug 70 mln. hektarų. Toks mastas leidžia konkuruoti su gerokai didesniais rinkos žaidėjais, nors jų rinkodaros galimybės paprastai yra nepalyginamai didesnės.

    Nuo augimo bet kokia kaina iki tvarumo

    Pasikeitė ir požiūris į plėtrą: vietoj vartotojų skaičiaus didinimo bet kokia kaina bendrovė daugiau dėmesio skiria finansiniam tvarumui ir vieneto ekonomikai. OneSoil skelbia, kad 2025 metais pasiekė lūžio tašką, o 2026 metais planuoja investuoti į augimą, todėl tikisi neigiamo EBITDA, siekdama paspartinti mastelio didinimą.

    Bendrovė taip pat pritraukė apie 900 000 eurų investiciją, kurią skyrė esami ir nauji investuotojai. Šios lėšos nukreipiamos produktų vystymui, komandos atkūrimui ir plėtrai rinkose, kuriose matomas didžiausias potencialas.

    „Prasidėjus karui supratome, kad turime persikurti beveik per naktį“, – sakė OneSoil produktų ir operacijų vadovė Katya Kheistver.

    „Mūsų DI skiriasi tuo, kad jis paremtas konkrečiais žemės ūkio duomenimis ir supranta, kada reikia paprašyti daugiau įrodymų prieš patariant“, – sakė Katya Kheistver.

    OneSoil atvejis rodo, kaip staigus geopolitinis šokas gali priversti technologijų bendrovę peržiūrėti tiek rinkas, tiek produktų kryptį. Kartu tai pabrėžia augančią DI reikšmę žemės ūkyje, kur sprendimų vertę lemia ne tik algoritmai, bet ir pasitikėjimas, duomenų kokybė bei atsakomybė už rekomendacijų tikslumą.

  • Londono robotikos startuolis „Machenta“ pritraukė 37 mln. eurų: žada robotus apmokyti po vieno parodymo

    Londono robotikos startuolis „Machenta“ pritraukė 37 mln. eurų: žada robotus apmokyti po vieno parodymo

    Londone įsikūręs robotikos startuolis „Machenta“ paskelbė pritraukęs apie 37 mln. eurų pradinę investiciją. Bendrovė teigia kurianti dirbtinio intelekto modelį, kuris robotams leistų gerokai greičiau išmokti fizines užduotis ir sumažintų brangius mokymo procesus.

    Įmonė taip pat išėjo iš vadinamojo „stealth“ režimo, kai produktas ir komanda kuriam laikui sąmoningai laikomi nuošalyje nuo viešumos. Pasak „Machenta“, tai didžiausias robotikos bendrovės pradinės stadijos finansavimo raundas Jungtinėje Karalystėje.

    „Machenta“ įkūrė Imperial College London robotų mokymosi profesorius Edwardas Johnsas ir jo doktorantas Vitalis Vosylius. Jų idėja remiasi prielaida, kad svarbiausia yra ne tai, ką robotas jau moka, o kaip greitai jis gali išmokti naują veiksmų seką realiame pasaulyje.

    Bendrovė aiškina, kad tradiciniai robotų mokymo metodai dažnai reikalauja daug demonstracijų, kruopštaus duomenų rinkimo ir ilgo derinimo. „Machenta“ siūlomas kelias turėtų leisti robotui perprasti užduotį gerokai greičiau, teoriškai net po vieno parodymo, o tai ypač aktualu sandėliavimo, pakavimo ar surinkimo darbuose.

    „Intelektas yra ne tai, ką jau moki daryti, o tai, kaip greitai išmoksti kažką naujo“, – sakė Edwardas Johnsas.

    „Machenta“ teigimu, modelis buvo apmokytas simuliacijose, naudojant kompiuteriu generuojamas aplinkas, o ne realaus pasaulio vaizdus ar kitus duomenis. Toks požiūris pastaraisiais metais populiarėja robotikoje, nes leidžia pigiau ir saugiau sukurti daugybę treniravimo situacijų bei spartinti bandymus.

    Gavus finansavimą, bendrovė planuoja plėsti komandą ir spartinti technologijos vystymą Londone, kur šiuo metu dirba apie keliolika žmonių. Rinkoje didėjant automatizavimo paklausai, investuotojai vis dažniau ieško sprendimų, kurie robotams leistų greičiau prisitaikyti prie kintančių užduočių ir sumažinti diegimo kaštus.