CP v2

Blog

  • Ispanijos karalienė Letizija parodė vasaros hitą: lininis „Sézane“ kostiumas pavergė

    Ispanijos karalienė Letizija parodė vasaros hitą: lininis „Sézane“ kostiumas pavergė

    Oficialiame posėdyje – vasariška elegancija

    Ispanijos karalius Felipe VI ir karalienė Letizija dalyvavo Astūrijos princesės fondo valdybos posėdyje El Pardo rūmuose. Nors oro temperatūra buvo aukšta, monarchė pasirinko įvaizdį, kuriame suderino formalumą ir komfortą.

    Tokie pasirodymai įprastai reikalauja santūrumo, tačiau Letizija dar kartą parodė, kad reprezentacinė apranga gali būti lengva ir praktiška. Šiltuoju sezonu tai tampa ypač aktualu tiek viešiems renginiams, tiek biuro stiliui.

    Kodėl lininis kostiumas vėl madingas

    Karalienė rinkosi vieną universaliausių vasaros sprendimų – lininį kostiumą. Šis drabužis jau kelerius metus išlieka populiarus, nes atrodo profesionaliai, bet leidžia kūnui kvėpuoti ir mažiau vargina per karščius.

    Letizijos įvaizdžio pagrindas buvo dviejų dalių natūralaus, šviesaus atspalvio kostiumas iš prancūzų prekės ženklo „Sézane“. Laisvesnio silueto švarkas derintas su lengvai krintančiomis kelnėmis, todėl bendras vaizdas išliko modernus ir neperkrautas.

    Stilistai pastaraisiais sezonais vis dažniau akcentuoja natūralius audinius ir ilgaamžius siluetus, kurie tinka skirtingoms progoms. Linas čia vertinamas ne tik dėl pojūčio karštyje, bet ir dėl lengvai derinamos, minimalistinės estetikos.

    Detalės, kurios užbaigė įvaizdį

    Šis „Sézane“ kostiumas karalienės spintoje nėra naujiena: ji jį buvo pademonstravusi ir 2025 metų balandį per priėmimą Zarzuelos rūmuose. Toks pakartotinis dėvėjimas atspindi vis ryškesnę tendenciją viešuose asmenyse akcentuoti tvarumą ir sąmoningą vartojimą.

    Aprangą papildė šilto tono aksesuarai: ruda delninė su auksinės spalvos grandinėle ir lakuoti aukštakulniai bateliai. Kulnas buvo nedidelis, apie 5 centimetrų, todėl pasirinkimas pabrėžė patogumą, nepametant elegancijos.

    Ryškiausiu akcentu tapo papuošalas: karalienė segėjo „Bárbara Goneaga“ rankų darbo kaklo vėrinį „Sidney“. Jis pagamintas iš 925 prabos sidabro, dengto 18 karatų auksu, o jo kaina siekia 560 eurų.

    Letizijos derinys dar kartą patvirtino, kad vasaros elegancija nebūtinai reiškia kompromisą tarp stiliaus ir patogumo. Lininis kostiumas, neutralūs aksesuarai ir vienas išraiškingas papuošalas sukuria formulę, kurią lengva pritaikyti ir kasdieniam darbui.

  • Madonna Paryžiaus mados savaitėje vėl šokiruoja: „Saint Laurent“ lateksas ir nėriniai užvaldė dėmesį

    Madonna Paryžiaus mados savaitėje vėl šokiruoja: „Saint Laurent“ lateksas ir nėriniai užvaldė dėmesį

    Madonna Paryžiaus mados savaitėje dar kartą patvirtino, kad provokacija jai nėra tik įvaizdžio detalė. Viešumoje ji pasirodė vilkėdama ryškų, avietinės raudonos atspalvio ansamblį, kuriame derėjo nėriniai ir blizgus lateksas, siejamas su „Saint Laurent“ kūrybine kryptimi.

    Toks kontrastų žaidimas šiuo metu laikomas viena ryškiausių tendencijų: romantika susiduria su griežtesniu, industriniu paviršiumi, o rezultatas atrodo moderniai, bet neatsietai nuo klasikos. „Saint Laurent“ kūrybos vadovas Anthony Vaccarello jau ne vieną sezoną akcentuoja aštresnę moteriškumo interpretaciją, todėl latekso ir nėrinių junginys natūraliai įsilieja į šios krypties estetiką.

    Prie įvaizdžio Madonna priderino rožinių ir tamsių tonų aukštakulnius, dar kartą primindama, kad spalvų deriniai, anksčiau laikyti neskoningais, šiandien grįžta kaip drąsios elegancijos ženklas. Bordo ir rožinės gretinimas pastaraisiais metais vėl dažnai matomas ant raudonojo kilimo, nes suteikia įvaizdžiui gyvybės ir vizualaus lengvumo.

    Išskirtiniu akcentu tapo ir XXL dydžio saulės akiniai su šiltu vėžlio kiauto raštu. Stilistų vertinimu, dideli rėmeliai ne tik saugo nuo blyksčių, bet ir optiškai „surėmina“ veidą: pabrėžia skruostikaulius, subalansuoja proporcijas ir paslepia nuovargio ženklus aplink akis.

    Galutinį balansą sukūrė santūresnis makiažas ir tvarkingai sušukuoti plaukai, atidengiantys kaklą bei pečius. Tokia švaresnė grožio stilistika leidžia dominuoti drabužiui ir sumažina riziką, kad provokuojantis derinys atrodys perspaustas, todėl įvaizdis išlaiko prabangos ir kontrolės pojūtį.

  • 7 vasaros klasikos drabužiai: stilingi per karščius ir tinka visur – nuo paplūdimio iki biuro

    7 vasaros klasikos drabužiai: stilingi per karščius ir tinka visur – nuo paplūdimio iki biuro

    Karštomis dienomis garderobas turi veikti paprastai: drabužiai turi būti lengvi, pralaidūs orui ir lengvai derinami tarpusavyje. Stilistai pabrėžia, kad vasaros kapsulę verta kurti iš kelių patikimų siluetų ir natūralių audinių, kurie padeda išlaikyti komfortą, bet neaukoja įvaizdžio.

    Viena universaliausių alternatyvų maxi sijonams išlieka palazzo kelnės. Platus klešnių kirpimas suteikia judėjimo laisvę, o kartu leidžia atrodyti tvarkingai ir elegantiškai tiek su šlepetėmis, tiek su aukštakulniais sandalais. Tokios kelnės ypač pasiteisina mieste, kai norisi lengvumo, bet reikia ir solidumo.

    Ne mažiau svarbi vasaros klasika – lininiai marškiniai, dažnai pasirenkami laisvesnio, vyriško kirpimo. Linas vertinamas dėl termoreguliacinių savybių: jis gerai sugeria drėgmę ir padeda kūnui vėsti, o nuolat skalbiamas dažnai tampa minkštesnis. Dėl to lininiai marškiniai ilgainiui ne tik tarnauja, bet ir atrodo vis geriau.

    Jei įprasti džinsiniai šortai per karščius atrodo per sunkūs, vis dažniau pasirenkami kostiuminio stiliaus šortai iš lino ar tankesnės medvilnės. Jie atrodo profesionalesni, dažnai turi aukštesnį liemenį ir kiek ilgesnę klešnę, todėl lengviau pritaikomi ir darbui, ir vakaro planams. Derinyje su paprastu topu ir diržu toks įvaizdis kuria tvarkingą, bet neperkrautą estetiką.

    Vasaros spintoje itin patikima atrama yra baltas midi sijonas. Jis suteikia įvaizdžiui švaros ir gaivumo, o dėl neutralumo dera tiek su sportine avalyne, tiek su basutėmis ar pintomis aksesuarų detalėmis. Medžiagą verta rinktis pagal progą: nuo lengvos poplininės iki lino ar siuvinėtos medvilnės.

    Prie laiko patikrintų raštų grįžta taškeliai, kurie madoje periodiškai atsinaujina, bet niekada visiškai nedingsta. Ilga taškuota suknelė dažnai tampa sprendimu, kai norisi greitai susikurti įvaizdį be sudėtingų derinių. Tokio tipo suknelės įspūdis dažnai kuriamas pačiu siluetu ir raštu, todėl aksesuarų gali pakakti minimaliai.

    Vakare, kai temperatūra vis dar vasariška, o nuotaika prašo elegancijos, gelbsti minimalistinė slip tipo suknelė. Švelniai krintanti medžiaga ir plonos petnešėlės kuria lengvą, rafinuotą įvaizdį, o stiliaus pokytį galima padaryti vien aksesuarais. Dieną ją galima „nuleisti“ iki kasdienybės su lininiais marškiniais ir lygiapade avalyne, o vakare pakanka papuošalų ir išraiškingesnių batų.

    Dar vienas sugrįžtantis siluetas – baliono formos suknelė, šiandien dažnai lengvesnė ir laisvesnė nei ankstesniais sezonais. Ji patogi dėl konstrukcijos, kuri neapsunkina judėjimo, o vizualiai sukuria įdomesnę proporciją. Tokia suknelė ypač tinka, kai norisi išskirtinumo, bet be sudėtingo stiliaus žaidimo.

  • Anja Rubik Paryžiuje pribloškė drąsiu nėriniuotu bodžiu: apie šį derinį kalba visas internetas

    Anja Rubik Paryžiuje pribloškė drąsiu nėriniuotu bodžiu: apie šį derinį kalba visas internetas

    Anja Rubik Paryžiuje pasirodė „Saint Laurent“ vyrų kolekcijos pavasaris–vasara 2027 pristatyme ir akimirksniu atsidūrė fotografų dėmesio centre. Modelis pasirinko drąsų, juodą, iš permatomų nėrinių pasiūtą bodį su gilia iškirpte, kurį derino su garstyčių spalvos pieštuko silueto sijonu.

    Įvaizdį užbaigė permatomi aukštakulniai smailėjančia nosele ir ryškūs aksesuarai, kurie tapo pagrindiniu akcentu. Daugiausia žvilgsnių prikaustė masyvūs retro stiliaus auskarai, primenantys gintaro žiedus, suteikę deriniui vakarinės prabangos.

    Nėriniai grįžta į kasdienybę

    Mados industrijoje nėriniai pastaraisiais sezonais ryškiai išeina iš vien vakarinės ar apatinio trikotažo estetikos rėmų. Podiumuose ir gatvės madoje jie vis dažniau naudojami kaip sluoksniavimo detalė, dėvima po švarkais, odinėmis striukėmis ar laisvesniais švarkeliais.

    Kartu stiprėja tendencija nėrinius paversti pagrindiniu įvaizdžio elementu, kai papildomų akcentų beveik nebereikia. Nėriniuoti sijonai, palaidinės ar net kelnės kuria ryškų charakterį, todėl stilius atrodo apgalvotas net ir su minimaliais batais ar rankine.

    XXL papuošalai ir kontrastai

    Rubik pasirinkimas dar kartą priminė, kad XXL aksesuarai tinka ne tik maksimalistiniams deriniams. Jie vis dažniau pasitelkiami ir minimalistinėje stilistikoje, kai vienas didelis papuošalas pakeičia visą aksesuarų rinkinį ir suteikia šiuolaikišką kryptį.

    Permatomų, lengvų faktūrų ir masyvesnės, geometriškos juvelyrikos kontrastas šiuo metu laikomas vienu patikimiausių būdų įvaizdžiui suteikti madingos įtampos. Norint išlaikyti balansą, svarbiausia pasirinkti vieną dominuojantį akcentą ir suderinti jį su aiškiomis silueto proporcijomis.

  • Poziomkės tapo prabangos vaisiumi: kodėl šią vasarą už kilogramą prašo iki 42 eurų?

    Poziomkės šią vasarą vėl atsidūrė dėmesio centre, tačiau jų kaina daugeliui kelia nuostabą. Lenkijos rinkoje už kilogramą šviežiai skintų uogų dažnai prašoma apie 16–42 eurų, o mažos porcijos indeliuose kainuoja maždaug 3–4 eurus.

    Tokias kainas labiausiai lemia ne mada, o pati uogos prigimtis. Poziomkės yra itin minkštos, lengvai susispaudžia, greitai išskiria sultis ir labai prastai pakelia transportavimą. Dėl to jų beveik neįmanoma efektyviai gabenti dideliais atstumais, o parduoti tenka greitai.

    Dar viena priežastis – sudėtingas derliaus nuėmimas. Poziomkės skinamos tik rankomis, uoga po uogos, dažniausiai į negilius krepšelius ar mažus indelius. Be to, skinti galima tik pilnai prinokusias, ryškiai raudonas uogas, o jų sunokimas nevienodas, todėl derlius ren­kamas etapais.

    Kodėl pasiūla taip ribota?

    Auginant poziomkes sunku pasiekti didelį ir stabilų derlių. Joms reikia derlingos, lengvai drėgnos dirvos, tačiau užmirkimas gali greitai pakenkti šaknims. Uogoms taip pat svarbi švari augavietė, nes vaisiai auga arti žemės ir lengvai susitepa.

    Net ir geromis sąlygomis plantacijose derlius dažnai būna mažesnis nei įprastų braškių, o darbo sąnaudos – gerokai didesnės. Tai reiškia, kad galutinėje kainoje atsispindi ne tik uogų vertė, bet ir rankų darbas, trumpas realizavimo laikas bei nuostoliai dėl glemžnumo.

    Kodėl restoranai moka daugiau?

    Poziomkės vertinamos dėl išskirtinai intensyvaus aromato, kuris neretai apibūdinamas kaip miško ir vasaros kvapas viename kąsnyje. Dėl to konditerijoje jos dažniau naudojamos kaip desertų akcentas, o ne kaip uoga, kurią valgoma kilogramais. Keli vaisiai gali pakeisti kremų, ledų ar varškės deserto charakterį.

    Ši tendencija stiprėja ir dėl sezoninių, lokalių produktų paklausos: vartotojai vis dažniau ieško trumpų tiekimo grandinių, išskirtinio skonio ir riboto kiekio derliaus. Tokie produktai natūraliai patenka į aukštesnės kainos segmentą.

    Maistinė vertė ir kaip vartoti?

    Kaip ir kitos uogos, poziomkės pasižymi mažu kaloringumu ir yra skaidulų bei biologiškai aktyvių medžiagų šaltinis. Jose aptinkama vitamino C, taip pat įvairių polifenolių, kurie siejami su antioksidaciniu poveikiu. Dėl natūralaus rūgštumo desertuose dažnai pakanka mažiau saldiklių.

    Geriausias skonis – tą pačią dieną po skynimo ar įsigijimo. Jei uogas reikia trumpai laikyti, jas verta išdėlioti plonu sluoksniu ant popierinio rankšluosčio ir laikyti šaldytuve, vengiant perteklinės drėgmės. Plauti rekomenduojama tik prieš pat valgymą, trumpai perkošiant po vėsiu vandeniu.

    Poziomkės itin dera su natūraliu jogurtu, kefyru, grietinėle ar rikota, o aromatą paryškina ir nedidelis medaus kiekis. Virtuvėje jos tinka ir netikėtiems deriniams, pavyzdžiui, su keptais burokėliais bei ožkos sūriu, kai norisi lengvo saldžiarūgščio kontrasto.

  • Egzotiškas vaisius, kurį vadina veganiška mėsa: kuo naudingas širdžiai ir kaip jį valgyti

    Džekfrutas, lietuviškai dažniau vadinamas chlebmedžiu, vis dažniau minimas kaip įdomi alternatyva mėsai ir sotus augalinis produktas. Šis vaisius kilęs iš Pietų Azijos, ypač siejamas su Indija, tačiau auginamas ir kituose tropiniuose regionuose.

    Džekfrutas išsiskiria dydžiu: tai vienas didžiausių ant medžių augančių vaisių pasaulyje, galintis sverti kelias dešimtis kilogramų. Būtent dėl dydžio ir kaloringumo jis kai kuriose šalyse tapo svarbia kasdienės mitybos dalimi, ypač ten, kur maisto pasirinkimas ribotas.

    Neprinokęs džekfrutas dėl skaidulinės, pluoštinės tekstūros dažnai naudojamas kaip vadinamoji augalinė mėsa. Vis dėlto mitybos požiūriu jis nėra baltymų šaltinis, todėl, ruošiant patiekalą, verta derinti su ankštiniais, tofu, riešutais ar sėklomis.

    Kas jame vertingo širdžiai?

    Džekfrute yra kalio, kuris siejamas su normalia kraujospūdžio kontrole ir širdies bei kraujagyslių sistemos veikla. Taip pat randama vitamino C ir kitų antioksidacinių junginių, kurie mityboje vertinami dėl vaidmens mažinant oksidacinį stresą.

    Vaisiuje esantis maistinių skaidulų kiekis svarbus virškinimui ir gali padėti ilgiau jaustis sotiems. Skaidulos taip pat siejamos su palankesniais cholesterolio rodikliais, kai bendra mityba subalansuota ir turtinga augaliniais produktais.

    Kaip atpažinti ir kaip vartoti?

    Lietuvoje džekfrutas dažniausiai parduodamas konservuotas arba džiovintas, rečiau šviežias. Šviežio vaisiaus žievė paprastai būna žalsva ar gelsva, su nelygiu, gumbuotu paviršiumi, o viduje yra valgomos, sultingos skiltelės.

    Prinokęs džekfrutas būna saldus ir aromatingas, todėl tinka užkandžiams, desertams ar vaisių salotoms. Neprinokęs yra neutralesnio skonio, todėl labiau pasiteisina troškiniuose, kario patiekaluose, sumuštinių įdaruose ar su daržovėmis.

    Renkantis konservuotą variantą verta atkreipti dėmesį į sudėtį: kuo mažiau pridėtinio cukraus ar druskos, tuo lengviau džekfrutą pritaikyti tiek saldiems, tiek sūriems patiekalams. Jei vaisius laikomas pagrindiniu patiekalo akcentu, sotumui ir maistinei vertei verta papildyti baltymais.

  • Ne tik vanduo: kefyras karštyje gali padėti geriau atkurti skysčius ir elektrolitus

    Ne tik vanduo: kefyras karštyje gali padėti geriau atkurti skysčius ir elektrolitus

    Artėjant vasaros karščiams gydytojai ir mitybos specialistai primena paprastą taisyklę: skysčius reikia gerti reguliariai, nelaukiant troškulio. Aukšta temperatūra didina prakaitavimą, todėl netenkame ne tik vandens, bet ir elektrolitų, kurie svarbūs širdžiai, raumenims ir nervų sistemai.

    Kasdienai geriausias pasirinkimas išlieka vanduo, tačiau esant ilgai trunkančiam karščiui ar didesniam fiziniam krūviui vien vandens kartais nepakanka. Tokiais atvejais organizmui reikia ir natrio, kalio, magnio bei kalcio, o jų trūkumas gali lemti silpnumą, galvos skausmą, mėšlungį ar prastesnę savijautą.

    Vienas iš natūralių būdų papildyti skysčius ir dalį mineralų gali būti kefyras. Tai fermentuotas pieno produktas, kuriame yra vandens, baltymų ir angliavandenių, o taip pat kalcio ir kalio, todėl jis gali būti naudingas po darbo lauke, sporto ar ilgesnio buvimo saulėje.

    Kefyras dažnai siejamas ir su žarnyno mikrobiotos palaikymu, nes fermentuoti produktai paprastai turi gyvų kultūrų. Vis dėlto svarbu vertinti individualiai: žmonėms, kurie netoleruoja laktozės ar sunkiai virškina pieno produktus, kefyras gali netikti, o rinktis vertėtų kitus skysčių šaltinius.

    Mitybos praktikoje kefyrą patariama gerti atvėsintą ir be pridėtinio cukraus, ypač jei tikslas yra hidratuotis, o ne gauti papildomų tuščių kalorijų. Karštomis dienomis jis gali tapti ir lengvu užkandžiu, nes dėl baltymų suteikia daugiau sotumo nei saldinti gėrimai.

    Jei karštis intensyvus, o prakaituojama gausiai, verta derinti kelis sprendimus: vandenį gerti mažais gurkšniais visos dienos metu, valgyti daugiau vandeningų vaisių ir daržovių, o esant poreikiui rinktis gėrimus, kurie padeda atkurti ir elektrolitus. Pajutus svaigulį, sumišimą, stiprų silpnumą ar širdies permušimus, rekomenduojama nedelsti ir kreiptis į medikus.

  • Serbentai dar nepasidavė: birželį palaistykite šiuo naminiu mišiniu ir uogų turėsite visą vasarą

    Serbentai dar nepasidavė: birželį palaistykite šiuo naminiu mišiniu ir uogų turėsite visą vasarą

    Serbentai laikomi vienais lengviausiai auginamų uogakrūmių, tačiau vien to, kad krūmas auga pats, ne visada pakanka gausiam derliui. Jei norite, kad uogos būtų stambesnės, o kekės gausesnės, svarbiausia pasirūpinti mityba ir drėgme tada, kai formuojasi ir noksta derlius.

    Pavasarį serbentams labiausiai reikia azoto, nes jis skatina naujų ūglių ir lapijos augimą. Tačiau vasarai įsibėgėjus akcentas keičiasi: vaisių formavimuisi ir uogų kokybei didelę reikšmę turi kalis ir fosforas, o taip pat tolygi dirvos drėgmė, ypač per sausras.

    Birželį, kai derlius sparčiai mezgasi ir pradeda nokti, serbentams galima duoti papildomo maitinimo švelnia, namuose paruošiama trąša. Sodininkų praktikoje dažnai minima trąša iš bulvių lupenų, kuriose yra augalams naudingų mineralų, ypač kalio junginių.

    Tokį mišinį paruošti paprasta: surinktas bulvių lupenas užpilkite karštu vandeniu ir palikite prisitraukti kelioms valandoms, geriausia per naktį. Atvėsusiu užpilu laistykite serbentus prie šaknų, stengiantis neaplieti lapų ir nepadaryti dirvos permirkusios.

    Laistymo dažnis priklauso nuo oro ir dirvos: lengvose, greitai džiūstančiose dirvose drėgmės reikia daugiau, o sunkesnėse svarbu neperlaistyti, kad neimtų trūkti oro šaknims. Praktinis orientyras paprastas: geriau rečiau, bet gausiau, kad vanduo pasiektų gilesnį šaknų sluoksnį.

    Svarbu nepamiršti, kad naminių užpilų poveikis bus geriausias, jei kartu laikysitės ir bazinių priežiūros taisyklių. Serbentams padeda mulčiavimas, kuris sulaiko drėgmę, mažina piktžoles ir stabilizuoja dirvos temperatūrą, o po derliaus nuėmimo naudinga įvertinti krūmų būklę ir planuoti genėjimą.

    Jei serbentai menkai dera kasmet, verta patikrinti ir priežastis: per tankus krūmas, senos šakos, nepakankama saulė, nualinta dirva ar užsitęsusios sausros. Subalansuota mityba, laistymas ir tinkamas genėjimas dažniausiai duoda greičiausią ir stabiliausią rezultatą.

  • Žalioji kava užkariauja lentynas: kuo ji skiriasi ir ar tikrai suteikia energijos be „kritimo“?

    Žalioji kava užkariauja lentynas: kuo ji skiriasi ir ar tikrai suteikia energijos be „kritimo“?

    Žalioji kava vis dažniau atsiranda prekybos centrų ir sveiko maisto parduotuvių lentynose, tačiau daliai žmonių ji vis dar kelia klausimų. Pastaraisiais metais ją ypač išpopuliarino pažadai padėti lieknėti, nors reali nauda nebūtinai susijusi su svorio pokyčiais.

    Žalioji kava nėra kita augalų rūšis ar egzotiška naujovė. Tai tie patys kavamedžio grūdai, tik jie nėra skrudinami, todėl išlieka žalsvi ir išlaiko daugiau dalies natūralių junginių, kurie kaitinant suyra arba sumažėja.

    Skonis dažnai nustebina: vietoj įprasto skrudintos kavos aromato jis gali būti žolesnis, gaivesnis, švelniai rūgštokas. Dėl to žalioji kava kai kam primena žaliosios arbatos ir grūdinių gėrimų derinį, o ne espresso.

    Kas joje svarbiausia?

    Didžiausią mokslininkų ir mitybos specialistų dėmesį žaliojoje kavoje dažniausiai patraukia chlorogeninės rūgštys. Tai polifenolių grupės antioksidantai, siejami su oksidacinio streso mažinimu, o tai aktualu kalbant apie senėjimo procesus ir lėtinių ligų rizikos veiksnius.

    Žaliojoje kavoje taip pat yra kofeino, todėl ji gali padėti budrumui ir dėmesio koncentracijai. Vis dėlto žmonių patirtys skiriasi: vieni teigia jaučiantys švelnesnį, tolygesnį poveikį, kiti jokio skirtumo nuo įprastos kavos nepastebi.

    Svarbu nepamiršti, kad jautresniems kofeinui asmenims žalioji kava gali sukelti tokius pačius nepageidaujamus reiškinius kaip ir įprasta kava: nerimą, širdies plakimą, miego sutrikimus ar skrandžio dirginimą. Ypač atsargiai ją reikėtų vertinti nėštumo metu, žindant ar vartojant tam tikrus vaistus.

    Ar tikrai padeda lieknėti?

    Teiginiai apie greitą lieknėjimą dažnai yra perdėti. Tyrimuose nagrinėta, ar chlorogeninės rūgštys gali turėti įtakos gliukozės apykaitai ir riebalų metabolizmui, tačiau išvados nėra vienareikšmės, o poveikis, jei ir pasireiškia, paprastai būna nedidelis.

    Praktikoje tai reiškia, kad žalioji kava neturėtų būti laikoma svorio mažinimo priemone. Jei žmogus nori realių pokyčių, svarbiausi veiksniai išlieka mitybos kokybė, bendras kalorijų balansas, fizinis aktyvumas ir miegas.

    Kaip ją ruošti ir ką verta žinoti perkant?

    Malta žalioji kava dažniausiai ruošiama panašiai kaip įprasta: galima naudoti filtrinį kavos aparatą ar kavinuką. Tačiau su neskrudintais grūdais reikia atsargumo, nes jie yra kietesni ir gali pažeisti kai kurių automatinių kavos aparatų malūnėlius.

    Pradedantiesiems dažniausiai patariama pradėti nuo vieno puodelio per dieną ir stebėti savijautą. Skoniui sušvelninti tinka citrina, cinamonas, augalinis pienas ar nedidelis medaus kiekis, tačiau svarbu nepaversti gėrimo saldintu desertu.

    Žaliosios kavos galima rasti grūdelių, maltos ar tirpios formos. Renkantis verta atkreipti dėmesį į sudėtį, kad tai būtų būtent kavos produktas, o ne papildas su daug priedų, ir į kofeino kiekį, jei jis nurodomas.

  • Geltonasis arbūzas grįžo į prekybą: ar tikrai saldesnis ir turi mažiau sėklų?

    Geltonasis arbūzas grįžo į prekybą: ar tikrai saldesnis ir turi mažiau sėklų?

    Geltonasis arbūzas kasmet sugrįžta į parduotuves ir vėl kursto ginčus: vieni tikina, kad jis saldesnis ir beveik be sėklų, kiti sako, jog skonis ne toks ryškus kaip raudonojo. Iš tiesų abi spalvos reiškia tą patį vaisių, o skirtumus dažniausiai lemia veislė, sunokimas ir atranka.

    Geltoną minkštimą arbūzui suteikia ne likopenas, o kiti pigmentai, pirmiausia beta karotenas. Dėl to jo aromatas neretai apibūdinamas kaip medaus ar tropinių vaisių, ir būtent kvapas bei poskonis gali sudaryti įspūdį, kad jis saldesnis net tada, kai cukrų kiekis panašus.

    Dar viena priežastis, kodėl geltonasis arbūzas dažnai vertinamas palankiau, yra prekybos praktika. Šios rūšies įprastai atvežama mažiau, todėl tiekėjai ir prekybininkai dažniau renkasi vienodesnės kokybės, labiau sunokusius vaisius, o raudonieji į lentynas patenka masiškiau ir jų kokybė labiau svyruoja.

    Ar geltonasis turi mažiau sėklų?

    Vienos taisyklės čia nėra: sėklų kiekis priklauso nuo konkrečios veislės, o ne nuo minkštimo spalvos. Prekyboje pasitaiko ir geltonųjų, ir raudonųjų beveik be sėklų, taip pat ir tokių, kuriuose jų nemažai, todėl lyginti vien pagal spalvą nėra pagrindo.

    Kalbant apie saldumą, lemiamas veiksnys yra sunokimas ir laikymo sąlygos, o ne tai, ar arbūzas geltonas, ar raudonas. Jei vaisius skintas per anksti arba netinkamai laikytas, jis gali būti vandeningas ir prėskas nepriklausomai nuo veislės.

    Kaip išsirinkti gerą arbūzą

    Renkantis visą arbūzą verta ieškoti didesnės gelsvos dėmės ant žievės, kuri rodo, kad vaisius gulėjo ant žemės ir turėjo laiko sunokti. Taip pat padeda ir duslesnis, ne per aukštas garsas pabeldus, nors šis metodas nėra tikslus ir priklauso nuo vaisiaus dydžio bei žievės storio.

    Perkant pjaustytą arbūzą svarbiausia higiena ir šviežumas: gabalėliai turi būti laikomi šaltai ir neužsistovėję. Jei minkštimas atrodo perdėtai išsausėjęs, o paviršius apvytęs, tikėtina, kad vaisius pjaustytas seniau ir skonis bus prastesnis.