CP v2

Blog

  • „Vėtrų kalno“ pirmasis leidimas su spausdinimo klaidomis keliauja į „Christie’s“ aukcioną Londone

    „Vėtrų kalno“ pirmasis leidimas su spausdinimo klaidomis keliauja į „Christie’s“ aukcioną Londone

    Retas Emily Brontë romano „Vėtrų kalnas“ pirmojo leidimo egzempliorius po daugiau nei šimtmečio vėl pasirodys aukcione. „Christie’s“ skelbia, kad tai pirmas kartas nuo 1908 metų, kai parduodama knyga, išlikusi su leidėjo originaliu audinio įrišimu.

    Pasak aukcionų namų, pirmasis leidimas 1847 metais buvo išspausdintas labai nedideliu tiražu, o iki šių dienų išlikę egzemplioriai dažnai būna perrišti. Šis konkretus leidinys, kaip teigiama, nuo pat XIX amžiaus buvo saugomas privačioje bibliotekoje.

    Įdomi detalė kolekcininkams yra tai, kad knygoje matyti ir tuometinės leidybos skubos pėdsakai. Pirmojo leidimo puslapiuose aptinkama tipografinių klaidų, tarp jų ir epizodiškai netiksliai parašytas pats pavadinimo žodis.

    Kartu su „Vėtrų kalno“ egzemplioriumi parduodama ir Anne Brontë knyga „Agnes Grey“. „Christie’s“ nurodo, kad „Vėtrų kalno“ pirmojo leidimo vertė gali siekti maždaug nuo 470 000 iki 700 000 eurų, priklausomai nuo galutinės varžytinių eigos.

    „Didžioji dalis išlikusių egzempliorių buvo perrišti kolekcininkams ar bibliotekoms, todėl originalus audinio įrišimas šiandien yra ypač retas“, – sakė „Christie’s“ knygų ir rankraščių specialistas Markas Wiltshire.

    Literatūros istorijoje „Vėtrų kalnas“ ilgą laiką kėlė prieštaringas reakcijas: po pasirodymo XIX amžiuje romanas daliai kritikų atrodė pernelyg niūrus ir provokuojantis. Vėliau kūrinys tapo vienu ryškiausių gotikinės literatūros pavyzdžių ir nuolat grįžta į populiariąją kultūrą per ekranizacijas, teatrą ir muziką.

    Aukcionas planuojamas birželio 30 dieną Londone. „Christie’s“ tikisi didelio tarptautinių kolekcininkų susidomėjimo, nes tokios būklės pirmojo leidimo egzemplioriai rinkoje pasirodo itin retai.

  • Europos Parlamentas atmetė ilgalaikio ES biudžeto juodraštį: ginčas dėl 32,8 mlrd. eurų karpymo

    Europos Parlamentas atmetė ilgalaikio ES biudžeto juodraštį: ginčas dėl 32,8 mlrd. eurų karpymo

    Europos Parlamentas atmetė valstybių narių parengtą pirmąjį ilgalaikio Europos Sąjungos biudžeto 2028–2034 metų projektą, kuriame numatyti 32,8 mlrd. eurų išlaidų mažinimai. Apie tai po spaudos konferencijos pranešė europarlamentarai Carla Tavares ir Siegfriedas Mureșanas.

    Projektą praėjusią savaitę pateikė Kipras, šiuo metu pirmininkaujantis deryboms dėl biudžeto tarp valstybių narių. Pasiūlyti karpymai buvo pristatyti kaip kompromisas tarp šalių, siekiančių griežtesnės taupymo linijos, ir tų, kurios ragina didinti finansavimą žemės ūkiui bei sanglaudos politikai.

    Europos Parlamento teigimu, siūlomi mažinimai dar labiau susilpnintų ir taip nepakankamą biudžetą. Įtampos kelia ir tai, kad dar 2025 metų liepą Europos Komisijos pristatytas maždaug 2 trln. eurų planas daliai europarlamentarų jau tuomet atrodė per menkai ambicingas, atsižvelgiant į augančias ES užduotis.

    „Europos Parlamentas griežtai atmeta šiuos karpymus“, – sakė Siegfriedas Mureșanas.

    Parlamentas savo pozicijoje ragina bendrą biudžetą didinti 10 proc. ir siūlo, kad su bendru skolinimusi susijusios Next Generation EU grąžinimo išlaidos nebūtų skaičiuojamos taip, jog automatiškai mažintų tradicines politikos sritis. Tai ypač svarbu diskusijose dėl žemės ūkio ir sanglaudos programų, kurios daugelyje valstybių narių yra jautrios politiškai ir ekonomiškai.

    Kipro pateiktame kompromisiniame tekste taip pat nebuvo paliestos kelios itin ginčytinos temos. Tarp jų – biudžeto korekcijų mechanizmai, vadinamosios nuolaidos, ES lygmens pajamos iš mokesčių ir kitų šaltinių, vadinamos nuosavais ištekliais, bei principas, siejantis lėšų skyrimą su teisės viršenybės laikymusi.

    „Turime pajudėti dėl nuosavų išteklių, tačiau to šiame projekte nematyti. Sunku sukurti stiprų atnaujintą biudžetą, jei jis karpomas ir neatsiranda naujų pajamų šaltinių“, – sakė Carla Tavares.

    Kas dabar spręsis derybose

    Ilgalaikio biudžeto derybos tęsiasi jau nuo 2025 metų vasaros, o institucijų pozicijos išlieka nutolusios. ES biudžetas yra tvirtinamas bendru sprendimu, todėl be Europos Parlamento pritarimo susitarimo pasiekti neįmanoma, o tai didina spaudimą ieškoti kompromiso iki 2026 metų pabaigos.

    Dar vienas įtampos taškas – siūlomos struktūrinės permainos, kaip būtų skirstomos regioninės, žemės ūkio ir žuvininkystės lėšos. Europos Komisija yra pasiūliusi daugiau lėšų planavimo perkelti į nacionalinius ir regioninius partnerystės planus, pritaikytus kiekvienai valstybei narei, o kritikai baiminasi dėl skaidrumo ir kontrolės, kaip būtų užtikrinamas vienodas taisyklių taikymas visoje ES.

    Kipro pirmininkavimo parengtas tekstas taps pagrindu ES vadovų diskusijai Briuselyje, kuri numatyta birželio 18 ir 19 dienomis. Nuo to, ar pavyks suartinti Tarybos ir Europos Parlamento pozicijas, priklausys ne tik biudžeto dydis, bet ir tai, kiek lėšų realiai pasieks pagrindines ES programas artėjančiu finansiniu laikotarpiu.

  • Sevilija nuo palmių vagysčių ginasi sekimo lustais: po 10 medžių dingimo įsikišo policija

    Sevilija nuo palmių vagysčių ginasi sekimo lustais: po 10 medžių dingimo įsikišo policija

    Sevilijos miesto valdžia pradėjo įrengti sekimo įrenginius dekoratyvinėse palmėse po to, kai iš viešųjų erdvių dingo apie 10 vertingų egzempliorių. Miesto taryba teigia, kad tai vienas pirmųjų tokių sprendimų Ispanijoje, skirtas greičiau rasti pavogtus medžius ir nustatyti atsakingus asmenis.

    Sekimo įrenginiai įmontuoti kelioms Kubos palmėms Aeronáutica prospekte Sevilijos Este rajone. Pasak savivaldybės, kiekviena tokia palmė, įskaitant įsigijimą, pasodinimą ir pritaikymą miesto aplinkai, kainuoja maždaug 500 eurų.

    Kas paskatino sprendimą

    Miesto Parkų ir sodų skyrius nusprendė imtis papildomų priemonių po kelių kreipimųsi į teisėsaugą dėl pasikartojančių vagysčių. Savivaldybė tikisi, kad sekimo įrenginiai leis ne tik surasti augalus, bet ir sustiprins įrodymų bazę tyrimuose.

    Nacionalinė policija jau tiria dingimų aplinkybes, o tyrimui, kaip nurodoma, padėjo liudytojo pranešimas. Savivaldybė teigia gavusi nuotraukų, siejamų su galimai prie vagysčių prisidėjusiu asmeniu, taip pat išanalizavusi teritorijoje veikiančių vaizdo kamerų įrašus.

    Kodėl tai ne atsitiktinės vagystės

    Miesto technikai atkreipia dėmesį, kad tokio dydžio palmių iškasimas ir išgabenimas nėra paprastas darbas. Tam esą reikia specifinių įrankių, transporto ir žinių, todėl savivaldybė įtaria, kad vagystės gali būti organizuotos ir orientuotos į brangesnę dekoratyvinę augmeniją.

    Be palmių, Sevilija pranešė ir apie kitus nuostolius: San Jerónimo parke dingo apie 100 dekoratyvinių augalų SunPatiens. Savivaldybės vertinimu, finansinė žala šiuo atveju siekia beveik 400 eurų.

    Miesto valdžia sako, kad tokie incidentai didina nerimą dėl augmenijos vagysčių masto viešose erdvėse. Sekimo technologijų diegimas vertinamas kaip prevencinė priemonė, kuri turėtų sumažinti nusikaltimų patrauklumą ir pagreitinti paiešką, jei vagystės kartotųsi.

  • Trumpo Baltųjų rūmų pokylių salė brangsta iki 516 mln. eurų: JAV žiniasklaida mini mokesčių mokėtojų dalį

    Trumpo Baltųjų rūmų pokylių salė brangsta iki 516 mln. eurų: JAV žiniasklaida mini mokesčių mokėtojų dalį

    JAV prezidento Donaldo Trumpo inicijuojamas naujos pokylių salės projektas Baltuosiuose rūmuose, JAV žiniasklaidos teigimu, gali kainuoti iki 516 mln. eurų. Skelbiama, kad daugiau nei pusė šios sumos būtų padengta iš mokesčių mokėtojų lėšų, nors anksčiau viešai akcentuota privačių donorų parama.

    Anksčiau D. Trumpas viešai buvo nurodęs mažesnę kainą ir tvirtino, kad projektas bus finansuojamas privačiai. JAV leidinys The Washington Post pranešė matęs detalesnį sąmatos dokumentą, kurį administracijai parengė rangovas Clark Construction.

    Pagal skelbiamą informaciją, dar kovo mėnesį Baltiesiems rūmams parengtoje santraukoje bendra projekto vertė jau buvo vertinama 516 mln. eurų, o iš „privačių šaltinių“ esą būtų gauta apie 252 mln. eurų. Tuo pat metu administracija, kaip teigiama publikacijoje, jau buvo patvirtinusi daugiau nei keliolika mokėjimų rangovui iš viešųjų lėšų, kurių suma siekė dešimtis milijonų eurų.

    „Tai dovana Jungtinėms Amerikos Valstijoms“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Dar prieš pristatant detalesnes sąmatas, prezidentas buvo minėjęs ir gerokai mažesnius skaičius, o vėliau kartojo, kad projektas esą bus „be mokesčių mokėtojų pinigų“. Vis dėlto, remiantis viešinamu vidiniu vertinimu, galutinė kaina išaugo, o didesnę finansavimo dalį sudarytų ne tik privatūs įnašai.

    Projektas startavo praėjusiais metais, kai, pasak publikacijos, be išsamesnių konsultacijų su Kongresu buvo nugriautas istorinis Rytų sparnas. D. Trumpo oponentai demokratai šį ir kitus brangius Vašingtono projektus pateikia kaip argumentą, kad prezidentas praranda ryšį su gyventojų kasdieniais rūpesčiais, ypač augant pragyvenimo kainai.

    Baltųjų rūmų atstovas, reaguodamas į žiniasklaidos skelbiamus dokumentus, teigė, kad D. Trumpas ir „dosnūs Amerikos patriotai“ finansuoja projektą maždaug 344 mln. eurų suma. Rangovas savo ruožtu pabrėžė, kad projekto detalės yra konfidencialios.

    Pokylių salės idėją D. Trumpas grindžia praktiniu poreikiu rengti valstybines vakarienes ir kitus didelius priėmimus. Tačiau projektas jau įsivėlė į teisinį ginčą: kovą teisėjas buvo nusprendęs, kad antžeminiai darbai turi būti sustabdyti, nors sprendimo galiojimas pristabdytas, kol bylą nagrinėja apeliacinis teismas.

    Administracija papildomai argumentuoja, kad poreikis atnaujinti infrastruktūrą tapo dar aktualesnis po incidento, kai balandį ginkluotas vyras bandė patekti į iškilmingą spaudos vakarienę. Kaip klostysis bylinėjimasis ir galutinis finansavimo modelis, priklausys nuo teismų sprendimų ir tolesnių politinių derybų Vašingtone.

  • Geriate daug arbatos? Gydytojai įspėja: šie netikėti padariniai gali smogti net sveikiems

    Arbata daugeliui atrodo saugus kasdienis įprotis, tačiau dideli kiekiai gali sukelti nepageidaujamų pasekmių. Pagrindinės rizikos siejamos su kofeinu, taninais, oksalatais ir fluoru, kurie, vartojant per daug, veikia nervų sistemą, virškinimą ir mineralų pasisavinimą.

    Suaugusiesiems dažniausiai minima saugi kofeino riba yra apie 400 miligramų per parą, tačiau jautresni žmonės simptomus gali pajusti ir anksčiau. Per didelis kofeino kiekis gali pasireikšti padažnėjusiu širdies plakimu, padidėjusiu nerimu, drebuliu, galvos skausmu ar pakilusiu kraujospūdžiu.

    Ne mažiau svarbus ir miego klausimas, nes kofeinas gali slopinti mieguistumą ir trikdyti užmigimą net tada, kai arbata geriama dienos pabaigoje. Dėl prastesnės miego kokybės dažniau pasireiškia nuovargis, sumažėja dėmesio koncentracija, o ilgainiui nukenčia ir bendra savijauta.

    Stipri arbata kai kuriems žmonėms dirgina skrandį, ypač jei geriama nevalgius. Taninai ir kitos medžiagos gali prisidėti prie pykinimo, nemalonaus pojūčio skrandyje, o jautresniems asmenims sustiprinti rėmens ar refliukso simptomus.

    Dar viena dažnai pamirštama tema yra geležies pasisavinimas. Arbatoje esantys taninai gali mažinti augalinės kilmės geležies įsisavinimą, todėl įprotis gerti arbatą valgant kai kuriems žmonėms gali padidinti geležies stokos riziką, ypač jei mityboje mažiau gyvūninės kilmės produktų.

    Juodojoje arbatoje yra oksalatų, kurie organizme gali prisidėti prie kalcio oksalato kristalų susidarymo. Žmonėms, turintiems polinkį į inkstų akmenligę ar jau susidūrusiems su šia problema, dideli arbatos kiekiai gali būti papildomas rizikos veiksnys, todėl jiems ypač svarbus saikas ir pakankamas vandens vartojimas.

    Arbatžolės natūraliai kaupia fluorą: mažesni kiekiai įprastai nėra problema, bet ilgą laiką geriant ypač daug arbatos teorinė per didelio fluoro suvartojimo rizika didėja. Tai svarbu įvertinti žmonėms, kurie kasdien išgeria daug stiprios arbatos ir papildomai gauna fluoro iš kitų šaltinių.

    Nėštumo metu rekomendacijos paprastai griežtesnės, o kofeino kiekį patariama riboti iki maždaug 200 miligramų per parą. Tai dažnai atitinka kelis puodelius arbatos, tačiau tikslus kiekis priklauso nuo rūšies, plikymo trukmės ir porcijos dydžio.

    Specialistai pabrėžia, kad didžiausią naudą dažniausiai duoda nuoseklus saikas: rinktis silpnesnį plikymą, negerti arbatos vėlai vakare ir nevartoti jos kartu su pagrindiniais valgiais, jei trūksta geležies. Jei pasireiškia nerimas, nemiga, širdies permušimai ar virškinimo sutrikimai, verta sumažinti kofeino kiekį ir pasitarti su gydytoju.

  • Galingiausias mūsų testuotas sous vide aparatas atpigo beveik perpus: kuo išsiskiria „Breville“

    Sous vide technologija, kai maistas ilgai kaitinamas tikslioje vandens temperatūroje, pastaraisiais metais iš profesionalių virtuvių persikėlė ir į namus. Tokie įrenginiai leidžia itin tiksliai kontroliuoti kepimo lygį, todėl mėsa ar žuvis išlieka sultinga, o kiaušiniai ir daržovės iškepa tolygiai.

    Retai nuolaidų sulaukiantis „Breville“ sous vide cirkuliatorius „Joule Turbo“ šiuo metu parduodamas gerokai pigiau nei įprasta. Kainos kritimas siekia daugiau nei 90 eurų, o galutinė suma priklauso nuo pardavėjo ir konkrečios rinkos.

    Kuo „Joule Turbo“ pranoksta kitus

    Testuose šis modelis išsiskyrė galia ir greičiu: vandens vonelę iki darbinės temperatūros jis įkaitino per maždaug 22 minutes, kai daliai konkurentų tam prireikia kone dvigubai daugiau laiko. Didesnė galia svarbi ir tada, kai į vandenį dedamas šaltas produktas, nes temperatūra krenta mažiau.

    Praktiškas sprendimas yra magnetinis pagrindas, leidžiantis įrenginį stabiliai pritvirtinti prie metalinio puodo, pavyzdžiui, ketaus ar nerūdijančio plieno. Be to, cirkuliatoriui pakanka palyginti nedidelio vandens gylio, todėl galima naudoti mažesnį indą ir sutaupyti laiko įkaitinimui.

    Programėlė ir valdymas nuotoliu

    „Joule Turbo“ stiprybė siejama ir su programėle, kuri padeda pasirinkti temperatūrą, laiką bei stebėti procesą nuotoliu. Tokios funkcijos tampa vis svarbesnės, nes buitiniai virtuvės prietaisai sparčiai juda į išmanesnį, programėlėmis valdomą segmentą.

    Vis dėlto pirkėjams verta įvertinti, kad dalis sous vide įrenginių funkcijų gali būti labiau priklausomos nuo telefono ir programinės įrangos. Jei norisi maksimaliai paprasto naudojimo be papildomų programėlių, rinkoje yra ir modelių su integruotais ekranais bei fiziniais valdikliais.

    Ką dar verta turėti sous vide gaminimui

    Norint geriausio rezultato, dažnai praverčia vakuumavimo aparatas arba kokybiški sandarūs maišeliai, kad produktas būtų visiškai izoliuotas nuo vandens. Po lėto kaitinimo įprasta mėsą ar žuvį trumpai apskrudinti keptuvėje, kad atsirastų traški plutelė ir intensyvesnis aromatas.

    Ekspertai taip pat primena apie maisto saugą: svarbu laikytis rekomenduojamų temperatūrų ir laiko, ypač gaminant paukštieną ar žuvį. Tikslus temperatūros palaikymas yra viena didžiausių sous vide metodo vertybių, tačiau jis veikia tik tuomet, kai laikomasi technologijos.

  • Baltijos jūros vėjo parkai ir jūrinės kiaulės: po statybų grįžo, bet jų garsai taip ir neatsistatė

    Baltijos jūros vėjo parkai ir jūrinės kiaulės: po statybų grįžo, bet jų garsai taip ir neatsistatė

    Kas nutiko po statybų

    Baltijos jūroje, kur sparčiai plečiami jūriniai vėjo parkai, mokslininkai jau daugiau nei du dešimtmečius stebi vieną jautriausių rūšių – jūrines kiaules. Nors vėjo energetika laikoma svarbia švaresnės elektros kryptimi, povandeninis triukšmas gali turėti ilgalaikių pasekmių gyvūnams, kurių išlikimas tiesiogiai priklauso nuo garso.

    Tyrimuose dažnai minimas Danijos vandenyse įrengtas didelio masto vėjo parkas su 72 turbinomis, pradėjęs veikti 2003 metais. Statybų etapas, ypač kalimas į gruntą, sukėlė intensyvų impulsinį triukšmą, kuris trumpuoju laikotarpiu išstūmė jūrines kiaules iš įprastų buveinių.

    Grįžo į teritoriją, bet nebe taip, kaip anksčiau

    Pasibaigus statyboms dalis gyvūnų į teritoriją sugrįžo, tačiau ilgalaikiai akustiniai stebėjimai parodė kitą problemą: fiksuojamų echolokacijos spragtelėjimų buvo gerokai mažiau nei tikėtasi. Akustiniai registratoriai, įtvirtinti jūros dugne, ilgą laiką beveik nefiksavo įprastų signalų, pagal kuriuos ši rūšis orientuojasi, medžioja ir bendrauja.

    Vėlesniais metais gyvūnų buvimas vietovėje pamažu didėjo, tačiau, remiantis ilgalaikėmis ataskaitomis, jų aktyvumas negrįžo į buvusį lygį. Kai kuriuose vertinimuose minima, kad požymiai atsistatė tik iki maždaug 11–29 proc. ankstesnio lygio, o visiškas sugrįžimas taip ir neužfiksuotas.

    Kodėl tyla gali būti pavojinga

    Jūrinėms kiaulėms garsas yra pagrindinis „regėjimo“ įrankis: echolokacija leidžia aptikti grobį, kliūtis ir orientuotis drumstame ar tamsiame vandenyje. Jei gyvūnai ima „taupyti“ garsinius signalus, jų gebėjimas efektyviai maitintis ir naviguoti gali prastėti, o tai ilgainiui gali veikti ir reprodukciją bei jauniklių išgyvenamumą.

    Mokslininkai svarsto, kad vienas veiksnių gali būti nuolatinis žemo dažnio foninis turbinų skleidžiamas ūžesys, nors pats garsiausias statybų etapas jau būna pasibaigęs. Tokiu atveju gyvūnai gali vengti aktyvios echolokacijos arba keisti elgseną, kad nereikėtų „konkuruoti“ su pastoviu triukšmo fonu.

    Kartu atkreipiamas dėmesys, kad maisto stoka nebūtinai paaiškina reiškinį: aplink turbinų pamatus dažnai formuojasi dirbtinių rifų efektas, kai ant konstrukcijų įsikuria bestuburiai, pritraukiantys žuvis. Tačiau net ir esant gyvybingoms vietinėms ekosistemoms, triukšmo poveikis žinduoliams gali išlikti atskira problema.

    Ši istorija išryškina platesnę tendenciją: pereinant prie mažiau taršių energijos šaltinių vis daugiau dėmesio tenka ne vien anglies dioksido mažinimui, bet ir poveikio biologinei įvairovei valdymui. Jūrinių vėjo parkų plėtra Baltijos jūroje, kur gyvena saugomos ir pažeidžiamos rūšys, reiškia, kad triukšmo mažinimo technologijos, statybų laiko ribojimai ir nuolatinė akustinė stebėsena tampa ne papildomu priedu, o būtina projekto dalimi.

  • Po jūra nuleistas „Microsoft“ duomenų centras stebina: ar taip bus sprendžiamos DI energijos bėdos?

    Po jūra nuleistas „Microsoft“ duomenų centras stebina: ar taip bus sprendžiamos DI energijos bėdos?

    Šiaurinėje Škotijos pakrantėje, netoli Orknio salų, prieš kelerius metus į jūrą buvo nuleistas sandarus plieninis cilindras, primenantis mažą povandeninį modulį. Viduje veikė įjungta kompiuterinė įranga, o pats įrenginys buvo paliktas jūros dugne ilgam laikui.

    Iš šalies tai galėjo atrodyti nelogiškai, tačiau eksperimentas turėjo aiškų tikslą: patikrinti, ar duomenų centrą įmanoma eksploatuoti be nuolatinės žmonių priežiūros ir su natūraliu aušinimu. Tokia idėja šiandien vėl atsidūrė dėmesio centre dėl sparčiai augančių DI skaičiavimo poreikių.

    Kodėl pasirinkta būtent Orknio zona

    Vieta buvo parinkta ne atsitiktinai: Orknio apylinkių vandenys laikomi vienais atšiauriausių Europoje, o stiprios srovės ir audros leidžia iškart testuoti atsparumą ekstremalioms sąlygoms. Kartu tai regionas, kuriame plačiai naudojama atsinaujinanti energija, ypač vėjo ir jūrinių technologijų potencialas.

    Toks derinys svarbus duomenų centrams, nes didžiausios sąnaudos dažnai tenka ne tik pačiam skaičiavimui, bet ir aušinimui. Augant debesijos paslaugoms ir DI modelių treniravimui, elektros poreikis didėja, o šilumos valdymas tampa vienu brangiausių infrastruktūros elementų.

    Sandari kapsulė su azotu

    Prieš nardinant modulį, iš cilindro buvo pašalintas įprastas oras ir jis pripildytas sauso azoto. Tokiu būdu sumažinama korozijos rizika, nes nėra deguonies ir drėgmės, o uždaras tūris apsaugo elektroniką nuo aplinkos poveikio.

    Cilindras buvo nuleistas maždaug 36 metrų gylyje ir paliktas veikti be įprastos priežiūros. Skirtingai nei sausumoje įrengtuose duomenų centruose, čia nebuvo nuolatinių technikų, detalių keitimo ar įprastų kasdienės eksploatacijos procedūrų.

    Rezultatai ir kodėl tai svarbu DI

    Vėliau paaiškėjo, kad tai buvo „Microsoft“ bandymas, žinomas kaip Project Natick, kuriame naudoti 864 serveriai. Pakėlus modulį ir atidarius jį po ilgo veikimo periodo, bendrovė skelbė, kad gedimų rodikliai buvo gerokai mažesni nei analogiškoje sausumos aplinkoje, o viena iš priežasčių siejama su uždara, stabiliomis sąlygomis pasižyminčia terpe.

    Eksperimentas aktualus ir dėl aušinimo: jūra gali veikti kaip natūralus šilumos „radiatorius“, o tai teoriškai mažina poreikį naudoti gėlą vandenį ir energiją aušinimo sistemoms. DI plėtra, ypač didelių modelių treniravimas ir realaus laiko užklausų aptarnavimas, didina spaudimą energetikai, todėl bet kokie efektyvesni aušinimo sprendimai tampa strategiškai svarbūs.

    Vis dėlto povandeniniai duomenų centrai nėra greitas atsakymas visai industrijai: išlieka prieigos, remonto, logistikos, jūrinės infrastruktūros ir poveikio aplinkai klausimai. Tačiau pati kryptis rodo, kad ateityje dalis skaičiavimo infrastruktūros gali persikelti arčiau pakrančių ir būti jungiama su jūriniais vėjo parkais, kur energijos gamyba ir aušinimas būtų sprendžiami vienoje vietoje.

  • Tasmanijoje planuojamas 900 MW vėjo parkas kelia audrą: turbinų vieta sutampa su nykstančios papūgos keliu

    Tasmanijoje planuojamas 900 MW vėjo parkas kelia audrą: turbinų vieta sutampa su nykstančios papūgos keliu

    Australijos Tasmanijos šiaurės vakaruose planuojamas vienas didžiausių regiono atsinaujinančios energetikos projektų – Robbins saloje numatytas apie 900 MW galios vėjo parkas. Planuojama įrengti iki 100 vėjo turbinų, o projekto šalininkai teigia, kad tai padėtų reikšmingai didinti vietinę švarios energijos gamybą.

    Tačiau projektas išprovokavo aštrų konfliktą tarp klimato tikslų ir biologinės įvairovės apsaugos. Aplinkosaugininkai perspėja, kad pasirinkta vieta sutampa su kritiškai nykstančios oranžpilvės papūgos migracijos keliu, o tai gali padidinti susidūrimų su turbinomis riziką.

    Ką žada projektas?

    Vėjo parkas Robbins saloje įvardijamas kaip vienas svarbiausių Tasmanijos „žaliosios“ energetikos plėtros žingsnių. Skaičiuojama, kad 900 MW galios objektas, priklausomai nuo tinklo pajėgumų ir vėjo sąlygų, galėtų prisidėti prie didelio kiekio elektros energijos poreikio padengimo.

    Projekto dokumentuose akcentuojama ir klimato nauda – mažesnės šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos, jei dalis elektros gamybos būtų pakeista atsinaujinančiais šaltiniais. Vis dėlto praktikoje tokių projektų poveikis priklauso ir nuo to, kaip greitai plečiamas elektros perdavimo tinklas bei kaip sprendžiami sistemos balansavimo klausimai.

    Nykstanti rūšis turbinų kelyje

    Didžiausia įtampa kilo dėl oranžpilvės papūgos – tai viena rečiausių Australijos paukščių rūšių, kurios laukinė populiacija vertinama kaip itin maža ir pažeidžiama. Aplinkosaugininkai pabrėžia, kad net keli susidūrimai per migraciją galėtų turėti neproporcingai didelį poveikį visos rūšies išlikimui.

    Robbins sala geografiškai patenka į maršrutą tarp žemyninės Australijos ir Tasmanijos perėjimo teritorijų. Dėl to ginčas tampa ne tik vietinis: jis iškelia klausimą, ar „žalias“ projektas gali būti laikomas tvariu, jei jis didina kritiškai nykstančios rūšies išnykimo tikimybę.

    Kokios sąlygos keliamos vėjo parkui?

    Federalinio lygmens sprendimai projektui numatė griežtesnes aplinkosaugines sąlygas. Tarp jų – kelių metų išsamūs paukščių stebėsenos tyrimai prieš pradedant statybas, taip pat privalomi valdymo planai, apimantys paukščių ir šikšnosparnių apsaugos priemones.

    Esminė priemonė, aptariama kaip viena iš galimų rizikos mažinimo krypčių, yra turbinų darbo ribojimas arba laikinas stabdymas migracijos laikotarpiais. Kritikai atkreipia dėmesį, kad tokia taktika gali būti per daug reaktyvi, nes paukščių judėjimo prognozės nėra idealios, o sprendimai neretai priimami jau kylant rizikai.

    „Negalima klimato tikslų paversti leidimu naikinti nykstančias rūšis“, – sakė aplinkosaugos organizacijų atstovai, kritikuodami projekto patvirtinimo logiką.

    Ši situacija tampa pavyzdžiu platesnei pasaulinei tendencijai, kai atsinaujinančios energetikos plėtra vis dažniau susiduria su poreikiu preciziškai planuoti vietą, sezoninius ribojimus ir poveikio kompensavimo priemones. Kuo labiau plečiasi vėjo energetika, tuo svarbiau tampa iš anksto įvertinti migracijos koridorius ir jautrias buveines, kad klimato sprendimai netaptų nauja grėsme gamtai.

  • Užmirškite surfinijas: ši gėlė balkone sukuria žydinčias kaskadas ir nereikalauja daug priežiūros

    Užmirškite surfinijas: ši gėlė balkone sukuria žydinčias kaskadas ir nereikalauja daug priežiūros

    Kasmet balkonuose dažniausiai karaliauja pelargonijos ir petunijos, tačiau yra augalų, galinčių žydėti ne mažiau įspūdingai. Vienas jų – bakopa, vertinama dėl ilgo žydėjimo, svyrančių ūglių ir gausių smulkių žiedų. Tinkamai prižiūrima ji gali puošti balkoną didžiąją vasaros dalį.

    Bakopa ir jos veislės

    Bakopos pasirinkimas didesnis, nei dažnai manoma: parduotuvėse siūlomos skirtingų spalvų ir augimo formų veislės. Populiarios baltai žydinčios veislės, pavyzdžiui, „Great White“, „Snowflake“ ar „Cabana“, nes jos lengvai derinamos su kitais balkonų augalais. Vis dažniau pasirenkamos ir rožinės, tokios kaip „Pink Domino“ ar „Snowstorm Pink Improved“.

    Sodininkų dėmesį traukia ir rečiau matomi melsvi bei violetiniai atspalviai, kurie kompozicijoms suteikia daugiau išskirtinumo. Dėl plataus spalvų spektro bakopą nesunku pritaikyti tiek minimalistiniams, tiek itin gausiems želdinimo sprendimams.

    Didžiausia klaida – perlaistymas

    Nors bakopai reikia reguliaraus laistymo, nuolat šlapias substratas jai kenkia labiausiai. Vandens sąstovis vazone silpnina šaknis ir didina grybelinių ligų riziką, todėl svarbu, kad vazonas turėtų drenažo skyles, o žemė būtų laidi.

    Praktiška taisyklė paprasta: laistyti tada, kai viršutinis žemės sluoksnis vos pradeda pradžiūti. Karštomis dienomis to gali prireikti dažniau, tačiau geriau laistyti po truputį ir stebėti, kad lėkštelėje neliktų užsistovėjusio vandens.

    Šviesa, dirva ir paprastas triukas

    Bakopa geriausiai auga šviesioje vietoje, kai dalį dienos gauna tiesioginės saulės. Jai tinka derlinga, puri, vandeniui laidi žemė, o šiek tiek rūgštesnė reakcija dažnai padeda augalui jaustis stabiliau per visą sezoną.

    Norint tankesnio kerelio, galima kartkartėmis nugnybti ūglių galiukus. Šis veiksmas skatina šakojimąsi ir padeda suformuoti vešlesnę, labiau svyrančią kaskadą, kuri ypač dekoratyviai atrodo pakabinamuose vazonuose.