CP v2

Blog

  • Steam Next Fest užtvindė DI „šlamštas“: beveik kas penkta žaidimo demo su generatyvine DI

    Steam Next Fest užtvindė DI „šlamštas“: beveik kas penkta žaidimo demo su generatyvine DI

    Steam Next Fest – vienas didžiausių renginių, kai žaidėjai gali nemokamai išbandyti tūkstančius būsimų žaidimų demonstracinių versijų. Tačiau birželio viduryje startavusi festivalio banga pažėrė ir kitą tendenciją: vis daugiau projektų aiškiai kuriami pasitelkiant generatyvinį dirbtinį intelektą, o jų kokybė kelia klausimų.

    Žaidimų bendruomenė šį reiškinį dažnai sieja su masiškai generuojamu turiniu, kurio tikslas – pritraukti dėmesį ryškiomis iliustracijomis ir greitai pagamintais aprašymais. Socialiniuose tinkluose tokių pavyzdžių netrūksta, o panašus modelis, regis, persikelia ir į žaidimų platformas.

    Žaidėjų forumuose cituojami skaičiavimai rodo, kad iš 8 682 festivalyje pateiktų projektų net 1 694 buvo nurodę generatyvinio dirbtinio intelekto naudojimą. Tai sudaro apie 19,5 proc. visų pristatomų žaidimų, tad praktiškai beveik kas penktas demo leidinys vienaip ar kitaip susijęs su DI įrankiais.

    Tokie žaidimai dažnai atpažįstami iš reklaminių paveikslėlių ir aprašymų: jie gali būti vizualiai nenuoseklūs, su anatominėmis ar perspektyvos klaidomis, pasikartojančiais motyvais, o bendra estetika neretai atrodo sukurta pagal vieną šabloną. Steam puslapiuose taip pat vis dažniau matoma pastaba, kad kuriant buvo naudotas generatyvinis dirbtinis intelektas.

    Norintiems greičiau atsijoti tokius projektus, naršyklėms siūlomi papildiniai, pavyzdžiui, „AI warning for Steam“, kurie automatiškai pažymi žaidimus su DI naudojimo indikacijomis. Vis dėlto tai nėra absoliutus filtras: kai kuriais atvejais DI galėjo būti pasitelktas tik nedidelei proceso daliai, pavyzdžiui, koncepcijoms ar pagalbinėms tekstų versijoms.

    Diskusijos apie DI žaidimuose pastaraisiais metais aštrėja dėl kelių priežasčių: nuo autorių teisių ir mokomųjų duomenų kilmės iki skaidrumo, ar vartotojui aiškiai pasakoma, kas sukurta žmogaus, o kas sugeneruota. Žaidėjams taip pat svarbu, ar DI naudojimas padeda kūrėjams greičiau kurti kokybišką turinį, ar tiesiog skatina pigią masinę gamybą, užgožiančią originalesnius projektus.

    Birželio Steam Next Fest prasidėjo birželio 15 dieną ir trunka savaitę, todėl laiko atrasti įdomių demonstracinių versijų dar yra. Tačiau šių metų festivalis tampa ir lakmuso popierėliu, parodančiu, kaip greitai generatyvinis dirbtinis intelektas keičia žaidimų vitrinas bei paieškos rezultatus, o kartu ir tai, kaip platformoms teks spręsti kokybės bei pasitikėjimo klausimus.

  • „Sega“ herojus Sonic netikėtai atkeliauja į „Fortnite“: aiškėja, ko gali tikėtis žaidėjai

    „Sega“ herojus Sonic netikėtai atkeliauja į „Fortnite“: aiškėja, ko gali tikėtis žaidėjai

    Sonic yra vienas labiausiai atpažįstamų vaizdo žaidimų personažų, kurį dar 1990-ųjų pradžioje sukūrė Japonijos bendrovė „Sega“. Per daugiau nei tris dešimtmečius jis tapo pasauliniu prekės ženklu, augusiu kartu su žaidimų industrija, filmais ir serialais.

    Šiemet mėlynasis ežys vėl atsiduria dėmesio centre: paskelbta, kad Sonic pasirodys pasaulinio masto žaidime „Fortnite“, kurį kuria „Epic Games“. Apie bendradarbiavimą pranešta renginyje State of Unreal, vykusiame Los Andžele.

    Kas žinoma apie bendradarbiavimą?

    Kol kas konkrečių detalių kūrėjai neatskleidžia, tačiau akcentuojama, kad pasirodymas siejamas su žaidimo „Sonic Racing: CrossWorlds“ žinomumo didinimu. Taip pat skelbiama, kad „Epic Games Store“ planuoja specialią šio žaidimo akciją bendradarbiavimo laikotarpiu.

    Tokie kryžminiai projektai pastaraisiais metais tapo viena stipriausių „Fortnite“ strategijų, padedančių pritraukti naujas auditorijas ir grąžinti sugrįžtančius žaidėjus. Dažniausiai tai reiškia riboto laiko turinį, kosmetinius priedus ir teminius renginius žaidime.

    Ką žaidėjai greičiausiai pamatys „Fortnite“?

    Remiantis ankstesnėmis „Fortnite“ praktikomis, tikėtina, kad Sonic bus pristatytas kaip kosmetinis turinys, pavyzdžiui, veikėjo išvaizda ar teminiai aksesuarai. Įprastai tokie priedai parduodami už žaidimo valiutą, todėl pagrindinis klausimas lieka, kiek turinio bus pasiūlyta ir ar jis bus susietas su užduotimis.

    Socialiniuose tinkluose po pranešimo greitai įsiplieskė diskusijos, o tai rodo didelį susidomėjimą ir potencialiai sėkmingą startą. Žaidėjams svarbiausia dabar yra oficiali „Epic Games“ informacija apie tikslią datą, turinio apimtį ir galimas riboto laiko veiklas.

    „Sonic Racing: CrossWorlds“ kontekstas

    Žaidimas „Sonic Racing: CrossWorlds“ pasirodė praėjusių metų rugsėjo 25 dieną ir buvo išleistas pagrindinėse platformose, įskaitant „PlayStation“, „Xbox“, asmeninius kompiuterius ir „Nintendo Switch“. Vėliau sulaukta ir versijos naujesnei „Nintendo“ konsolei, todėl projektas ir toliau aktyviai palaikomas.

    Būtent dėl šios priežasties „Fortnite“ partnerystė gali tapti itin efektyviu rinkodaros kanalu: ji suteikia galimybę apie „Sonic“ visatą priminti milijonams žaidėjų vienu metu. Daugėjant panašių kolaboracijų, žaidimų industrijoje vis ryškesnė tendencija, kai žinomiausi personažai tampa universaliais popkultūros simboliais, keliaujančiais tarp skirtingų platformų.

  • „Nintendo“ nepasidavė šantažui: į viešumą nutekėjo darbuotojų apklausos ir vidinės žinutės

    „Nintendo“ nepasidavė šantažui: į viešumą nutekėjo darbuotojų apklausos ir vidinės žinutės

    Japonijos žaidimų milžinė „Nintendo“ susidūrė su kibernetiniu šantažu: nusikaltėliai pareikalavo išpirkos už tai, kad nepaviešintų vidinių bendrovės duomenų. Įmonė atsisakė derėtis, o netrukus dalis informacijos vis tiek iškeliavo į internetą.

    Incidentas siejamas su įsilaužimu į išorinę platformą „TinyPulse“, kuri naudojama darbuotojų nuomonės apklausoms ir vidiniam grįžtamajam ryšiui. Užpuolikai teigė gavę prieigą prie privačių žinučių ir apklausų atsakymų, o už tylą reikalavo maždaug 1 850 000 eurų išpirkos.

    Šantažuotojai grasino paviešinti konfidencialius pokalbius, elektroninius laiškus ir kitą jautrią informaciją. „Nintendo“ viešai pabrėžė, kad pagrindiniai įmonės vidiniai IT sprendimai nebuvo pažeisti, o klientų duomenys nėra nutekėję.

    „Mūsų sistemos nebuvo pažeistos, o jokie klientų asmens duomenys ar finansinė informacija nebuvo atskleista“, – sakė „Nintendo“ atstovai.

    Bendrovė nurodė, kad nutekėjimas susijęs tik su nedidelės darbuotojų grupės pildytomis vidinėmis apklausomis, o didelė dalis turinio yra kelerių metų senumo. Pasak įmonės, ji bendradarbiauja su paslaugos tiekėju, siekdama įvertinti incidento apimtį ir sumažinti galimas pasekmes.

    Kai „Nintendo“ atsisakė mokėti, nusikaltėliai bandė spaudimą perkelti platformos tiekėjui ir skelbė ultimatumus, grasinant duomenis paviešinti iki birželio 16 dienos. Tokia taktika būdinga išpirkos reikalaujantiems įsilaužimams, kai taikiniais tampa ne tik tiesiogiai nukentėjusi organizacija, bet ir jos tiekimo grandinės partneriai.

    Šantažo planą pakoregavo pačių įsilaužėlių klaida: socialiniuose tinkluose buvo pastebėta, kad viename iš pateiktų ekrano vaizdų matėsi nuoroda į failų atsisiuntimą. Nors vėliau ji buvo pašalinta, internete ėmė plisti nutekėjimo fragmentai ir cenzūruoti vaizdai, o dalies turinio kontrolė šantažuotojams išslydo iš rankų.

    Iš paviešintų ištraukų matyti, kad darbuotojų diskusijose buvo kritikos dėl pernelyg plataus dirbtinis intelektas įrankių naudojimo, įskaitant „Copilot“. Kokia tiksliai informacijos dalis nutekėjo, nepriklausomai kol kas nėra patvirtinta, tačiau akcentuojama, kad incidentas apsiribojo išorine platforma, o ne pagrindiniais „Nintendo“ sistemų resursais.

    Šis atvejis primena, kad vis dažniau atakuojami ne tik didžiųjų įmonių vidiniai tinklai, bet ir jų naudojami trečiųjų šalių sprendimai. Organizacijoms tai reiškia būtinybę griežčiau vertinti tiekėjų saugumą, taikyti prieigos kontrolę ir nuolat stebėti, kokie duomenys patikimi išoriniams įrankiams.

  • Javieras Bardemas įamžintas Holivude: prie TCL Chinese Theatre paliko delnų, pėdų ir nosies atspaudą

    Javieras Bardemas įamžintas Holivude: prie TCL Chinese Theatre paliko delnų, pėdų ir nosies atspaudą

    Ispanų aktorius Javieras Bardemas Los Andžele įamžino savo vardą Holivudo istorijoje – prie TCL Chinese Theatre įspaudė delnus ir pėdas šlapiame cemente. Ceremonijoje jis dar pridėjo netikėtą detalę: kartu paliko ir nosies atspaudą.

    Šis gestas tapo ne tik asmeniniu karjeros simboliu, bet ir pagarba šeimos tradicijai. Bardemas pabrėžė, kad jam svarbiausia yra pavardė, kuri kine ir teatre skamba jau ne vieną dešimtmetį, o jis pats šią istoriją tęsia.

    „Tai jaudina dėl Bardem pavardės, kuri šiame darbe yra labai seniai. Aš esu tik šios pavardės atstovas“, – sakė Javieras Bardemas po ceremonijos.

    Aktorius išskyrė, kad įamžinimas turi ypatingą prasmę jo artimiesiems ir ypač velionei mamai, aktorei Pilar Bardem. Jo teigimu, toks įvertinimas primena ne vien asmeninę sėkmę, bet ir visos šeimos indėlį į Ispanijos scenos meną.

    Renginyje Bardemas prisiminė mamos pamokas, kurios, anot jo, padėjo išlaikyti profesinę pusiausvyrą. Jis akcentavo, kad karjeroje nereikėtų susitapatinti nei su triumfu, nei su pralaimėjimu, nes abu kraštutinumai gali klaidinti.

    „Niekada nesusituokite nei su sėkme, nei su nesėkme, nes abu dalykai meluoja“, – teigė Javieras Bardemas.

    Ceremonijoje dalyvavo ir kino kūrėjai, tarp jų režisieriai Denis Villeneuve ir Michael Mann, viešai gyrę Bardemo profesionalumą bei žmogiškumą. Jų žodžiais, aktorius išsiskiria ne tik darbu aikštelėje, bet ir nuosekliu pilietiškumu, kurį demonstruoja už kino ribų.

    Javieras Bardemas Holivude jau seniai laikomas vienu ryškiausių Europos aktorių, sėkmingai įsitvirtinusių tarptautinėje industrijoje. Jo vardas taip pat įrašytas Holivudo šlovės alėjoje, o įspaudai prie TCL Chinese Theatre dar labiau sustiprina šį simbolinį statusą.

  • Po Notre-Dame tiltu Paryžiuje atidarytas plūduriuojantis knygynas: 5 000 knygų ir vakarai su DJ

    Po Notre-Dame tiltu Paryžiuje atidarytas plūduriuojantis knygynas: 5 000 knygų ir vakarai su DJ

    Plaustas-knygynas prie Senos

    Paryžiuje, prie pat Notre-Dame katedros, šį mėnesį atidarytas plūduriuojantis knygynas „Nanna“. Jis įrengtas baržoje Quai de Montebello krantinėje ir, organizatorių teigimu, čia veiks artimiausius dešimt metų.

    Sumanymas išsiskiria ne tik vieta, bet ir formatu: tai savitarnos knygų erdvė, kur lankytojai gali laisvai vartyti leidinius ir pasiimti juos skaityti. Kūrėjai pabrėžia, kad knygos skolinamos be įsipareigojimo jas grąžinti.

    5 000 knygų be kasos

    Baržoje sukaupta daugiau nei 5 000 knygų, suskirstytų pagal temas ir žanrus. Kolekcijoje daug dėmesio skiriama moterų autorėms, tačiau čia taip pat galima rasti prancūzų literatūros klasikos, pasaulio literatūros, poezijos ir dramos.

    Lankytojai gali ne tik pasiimti patikusią knygą, bet ir palikti savo atsineštų leidinių. Taip kuriama nuolat kintanti lentyna, kurioje pasiūla priklauso ir nuo pačių skaitytojų.

    „Senos upė visada buvo didžiulis įkvėpimo šaltinis menininkams ir poetams. Todėl atrodė visiškai natūralu literatūrinę baržą įkurdinti ant vandens“, – sakė vienas projekto įkūrėjų Nicolas Laugero Lasserre.

    Vakare knygynas virsta klubu

    Dieną „Nanna“ veikia kaip rami skaitymo ir knygų mainų vieta, o vakare keičia ritmą. Organizatoriai skelbia, kad baržoje vyks DJ pasirodymai, literatūriniai renginiai, susitikimai su autoriais, taip pat veiks baras.

    Toks modelis atliepia platesnę tendenciją, kai knygynai ir bibliotekos Europoje vis dažniau tampa daugiafunkcėmis bendruomenių erdvėmis. Jos konkuruoja ne tik knygų pasirinkimu, bet ir patirtimi, kuri skatina užsukti net tuos, kurie paprastai knygynuose neužsibūna.

    Knygynams Prancūzijoje – sudėtingas metas

    „Nanna“ startuoja tuo metu, kai Prancūzijos knygynų sektorius susiduria su spaudimu: auga veiklos kaštai, stiprėja internetinės prekybos konkurencija, o daliai mažų knygynų vis sunkiau išlaikyti stabilų lankytojų srautą.

    Centre national du Livre duomenimis, 2025 metais Prancūzijoje pirmą kartą per pastarąjį laiką užsidarė daugiau knygynų, nei atsidarė: fiksuotos 85 uždarymo ir 83 atidarymo atvejai. Todėl naujos, netradicinės iniciatyvos Paryžiuje vertinamos ir kaip bandymas pritraukti skaitytojus naujais būdais.

    „Tai suteikia vilties, nes gali paskatinti daugiau žmonių įsitraukti į knygas ir literatūrą“, – sakė atidarymo savaitę apsilankiusi vizualioji menininkė Aurore Chevalier.

  • Izraelis tęsia smūgius Pietų Libane: auganti įtampa prieš JAV ir Irano susitarimo finalą

    Izraelis tęsia smūgius Pietų Libane: auganti įtampa prieš JAV ir Irano susitarimo finalą

    Izraelio kariuomenė surengė naujus oro smūgius Pietų Libane, pranešė šalies valstybinė žiniasklaida. Atakos fiksuotos keliuose pietiniuose rajonuose, o vietos pranešimuose minimi sužeistieji ir žuvusieji.

    Smūgiai tęsiasi tuo metu, kai regione laukiama galutinio JAV ir Irano susitarimo dėl karo veiksmų užbaigimo gairių. Nors pastarosiomis dienomis smurto intensyvumas Libane mažėjo, pranešama, kad nuo susitarimo paskelbimo Izraelio atakos pietuose pražudė mažiausiai penkis žmones.

    Libano nacionalinė naujienų agentūra skelbė, kad Izraelio lėktuvai smogė Nabatieh al-Fawqa apylinkėms ir rytiniams Kfar Tebnit pakraščiams. Taip pat pranešta apie drono ataką Ansarijos miestelyje, Zahrani teritorijoje.

    Ši eskalacija siejama su platesniu regioniniu konfliktu, į kurį įsitraukė Irano remiama grupuotė „Hezbollah“. Ji anksčiau į konfliktą įtraukė Libaną, o Izraelis atsakė intensyvia oro kampanija ir sausumos operacijomis, teigdama, kad siekia neutralizuoti grėsmę šiauriniuose pasienio rajonuose.

    Kas kelia didžiausią neapibrėžtumą?

    Vienas svarbiausių klausimų, lydinčių numatomą JAV ir Irano susitarimą, yra tai, kaip jis apims Libaną ir Izraelio veiksmus jo teritorijoje. Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi viešai pareiškė, kad konflikto pabaiga būtų nepilna, jei Izraelio pajėgos nepasitrauktų iš per karą užimtų teritorijų.

    „Bet koks karinis smūgis Libanui nuo šiol ir tolesnė Libano teritorijų okupacija bus laikomi susitarimo memorandumo pažeidimu“, – sakė Abbasas Araghchi.

    Tuo metu Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu kartojo, kad šalies pajėgos Libane liks „tiek, kiek reikės“. Ši pozicija rodo, kad net ir pasiekus politinį susitarimą, jo įgyvendinimas gali strigti dėl nesuderinamų sąlygų.

    Įtampa tarp sąjungininkų

    Izraelio veiksmai Libane pastarosiomis dienomis, anot pranešimų, didino trintį ir su Vašingtonu. JAV prezidentas Donaldas Trumpas viešai kritikavo Benjaminą Netanyahu, ragindamas atsakingiau vertinti Libano kryptį, nes ji gali tapti rizikingu kliuviniu deryboms.

    „Turiu gerus santykius su Bibi, bet dabar jis turi elgtis atsakingiau Libano atžvilgiu“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Šaltinių teigimu, pats susitarimo tekstas dar nėra paviešintas, o skirtingos pusės pateikia nevienodus jo aiškinimus. JAV pareigūnai neoficialiai signalizuoja, kad susitarime gali nebūti tiesioginio reikalavimo Izraeliui pasitraukti, tačiau tarpininkai pabrėžia, kad turėtų būti numatytas platesnis karinių operacijų nutraukimas, įskaitant Libaną.

    Kol detalės lieka miglotos, nauji smūgiai Pietų Libane didina riziką, kad politinis susitarimas taps trapus dar neįsigaliojęs. Regiono stabilumas priklausys nuo to, ar pavyks suderinti saugumo, pasitraukimo ir paliaubų sąlygas taip, kad jos būtų priimtinos ir Izraeliui, ir Iranui, ir Libano politiniams veikėjams.

  • Švytintys augalai kaip ankstyvas signalas ūkiams: ispanų sukurta sistema pastebi virusus dar prieš simptomus

    Švytintys augalai kaip ankstyvas signalas ūkiams: ispanų sukurta sistema pastebi virusus dar prieš simptomus

    Ispanijos mokslininkų komanda sukūrė augalus, kurie tamsoje švyti ir, užsikrėtę, keičia skleidžiamos šviesos atspalvį. Tokia biologinė „signalizacija“ leistų kenkėjus ir ligas pasėliuose aptikti ankstyvoje stadijoje, dar prieš pasirodant matomiems požymiams.

    Tyrimą atliko Augalų molekulinės ir ląstelinės biologijos institutas (IBMCP), priklausantis CSIC ir Valensijos politechnikos universitetui. Rezultatai paskelbti žurnale „Nature Communications“ ir, tyrėjų teigimu, atveria naują kryptį pasėlių sveikatos stebėsenai.

    Kaip veikia švytėjimo mechanizmas?

    Sprendimas įkvėptas grybų bioliuminescencijos: augaluose įdiegtas fermentų rinkinys sukuria reakcijų grandinę, dėl kurios jie nuolat skleidžia žalią šviesą. Pagrindas yra natūralus augalų junginys kafeinė rūgštis, o švytėjimas atsiranda oksidacijos metu susidarius šviesą skleidžiančiai molekulei.

    Svarbiausia, kad augalo būklei pasikeitus galima užfiksuoti ir kitokį šviesos signalą. Tai reikštų, kad infekcija būtų aptinkama anksčiau, nei pasėlis pradeda gelsti, vysti ar rodyti kitus įprastus ligų simptomus.

    Bandymuose naudojami transgeniniai augalai

    Sistemą tyrėjai išbandė su transgeniniais Nicotiana benthamiana augalais, kurie dažnai naudojami laboratoriniuose eksperimentuose. Į juos, pasitelkus modifikuotus virusus, buvo įvesti grybų bioliuminescencijos genai, leidę vizualiai sekti, kaip infekcija plinta ir kuriose vietose ji aktyviausia.

    Kitas žingsnis buvo sukurti „sargybinių“ augalų principą, orientuotą į potivirusus. Jei viruso nėra, augalas išlaiko pastovų geltoną signalą, o užsikrėtus patogeno fermentas sukelia šviesos spalvos pokytį, kurį galima užfiksuoti ir paprastomis, nebrangiomis kameromis.

    Kuo tai skiriasi nuo įprastų tyrimų?

    Šiandien virusinės augalų ligos dažnai nustatomos laboratoriniais metodais, tokiais kaip PGR ar ELISA, kurie yra tikslūs, bet reikalauja laiko, specialios įrangos ir apmokyto personalo. Praktikoje tai reiškia, kad iki rezultato gavimo infekcija kartais spėja išplisti, ypač intensyviai auginamuose šiltnamiuose.

    Švytintys augalai iš esmės veiktų kaip nuolatinis, vietoje veikiantis jutiklis. Ūkininkams tai galėtų padėti greičiau izoliuoti židinį, tiksliau planuoti priemones ir sumažinti nuostolius, o kartu ir be reikalo nenaudoti augalų apsaugos produktų.

    Kur technologija galėtų prigyti pirmiausia?

    Tyrėjai mano, kad realiausias pirmasis pritaikymas būtų šiltnamiuose ir kitose kontroliuojamose auginimo sistemose, kur lengviau valdyti sąlygas ir stebėjimo procesą. Tokiose vietose „sargybiniai“ augalai galėtų įspėti apie pirmuosius protrūkius, kai reakcija dar gali sustabdyti plitimą.

    Ilgainiui principą tikimasi pritaikyti ne tik virusams, bet ir kitiems patogenams, pavyzdžiui, bakterijoms ar grybams. Aktualumą didina ir klimato kaita: šylantis klimatas ir ekstremalūs orai keičia kenkėjų bei ligų paplitimą, todėl ankstyvas aptikimas tampa vis svarbesnis žemės ūkiui.

    Projekte taip pat dalyvavo CIB-CSIC, Valensijos universiteto medicinos tyrimų padaliniai ir MRC Laboratory of Medical Sciences Londone. Komanda pabrėžia, kad technologijos tikslas yra kuo paprastesnė, vizualiai suprantama diagnostika, kurią būtų galima integruoti į kasdienę pasėlių stebėseną.

  • Luigi Mangione byla Niujorke: teisme patvirtinta psichiatrinė gynyba dėl „UnitedHealthcare“ vadovo nužudymo

    Luigi Mangione byla Niujorke: teisme patvirtinta psichiatrinė gynyba dėl „UnitedHealthcare“ vadovo nužudymo

    Niujorko teismas pranešė, kad 28 metų Luigi Mangione valstijos byloje dėl „UnitedHealthcare“ vadovo Briano Thompsono nužudymo ketina remtis psichiatrine gynyba. Teisėjas Gregory Carro nurodė, jog gynyba sieks įrodyti, kad nusikaltimo metu Mangione patyrė itin stiprų emocinį sutrikimą.

    Tokia gynybos strategija JAV teisinėje praktikoje gali reikšmingai pakeisti galimą bausmę. Jei prisiekusieji sutiktų, kad kaltinamasis veikė būdamas ekstremalios emocinės būsenos, jis būtų teisiamas ne dėl žmogžudystės, o dėl netyčinės žmogžudystės, už kurią Niujorko valstijoje numatyta iki 25 metų laisvės atėmimo bausmė.

    Teismas pažymėjo, kad ši gynyba nėra taikoma Mangione federalinėje byloje, kurioje jam taip pat gresia griežtas nuosprendis. Federalinis procesas, kaip skelbiama, apima ir persekiojimo kaltinimus, o bausmės rizika išlieka itin didelė net ir tuo atveju, jei valstijos byloje gynybai pavyktų pasiekti švelnesnį kvalifikavimą.

    Teisėjas Gregory Carro teisme paaiškino, kad sprendimas dėl psichiatrinės gynybos buvo aptartas uždarame posėdyje birželio 3 dieną, o proceso medžiaga laikinai įslaptinta gynybos prašymu. Teisėjas nurodė, kad posėdžio stenograma ir kiti dokumentai bus išslaptinti vėliau, atlikus reikalingus redagavimus.

    „Įslaptinimo tikslas buvo suteikti gynybai galimybę apsispręsti, ar ji taikys šią gynybą ir kokia bus jos apimtis“, – sakė teisėjas Gregory Carro.

    Bylos grafikas kol kas nesikeičia: prisiekusiųjų atranka numatyta rugsėjo 8 dieną, o kitas ikiteisminis posėdis – rugpjūčio 11 dieną. Prokuratūra pareiškė sieksianti, kad Mangione būtų įvertintas prokuratūros pasirinkto psichiatro, o teismas svarsto galimybę perkelti kaltinamąjį į Rikers Island kalėjimų kompleksą Niujorke, kad procedūros vyktų sklandžiau.

    Mangione kaltinamas 2024 metų gruodžio 4 dieną Manhatane nušovęs 50 metų Brianą Thompsoną, kai šis ėjo į viešbutį, kuriame vyko „UnitedHealth Group“ metinė investuotojų konferencija. Tyrėjai teigia, kad vaizdo įrašuose matyti kaukėtas užpuolikas, šaudęs iš nugaros.

    Prokurorai nurodo, kad ant šovinių buvo užrašyti žodžiai „delsti“, „atmesti“ ir „nušalinti“, kurie, kaip teigiama, imituoja frazę, vartojamą kalbant apie draudikų praktiką ginčuose dėl išmokų. Kaltinamasis buvo sulaikytas po penkių dienų Pensilvanijoje, o tyrimas susiejo jį su įkalčiais, tarp jų – ginklu ir užrašais, kuriuose aprašomas ketinimas pulti sveikatos draudimo sektoriaus vadovą.

    Teismas pabrėžė, kad ekstremalios emocinės būsenos gynyba nereiškia visiško atsakomybės panaikinimo ir nėra tapati nepakaltinamumui. Gynybai tektų įrodyti, kad emocinis sutrikimas buvo toks stiprus, jog atėmė savikontrolę, kad kaltinamajam atrodė turintis pagrįstą paaiškinimą tokiai būsenai, ir kad nužudymas įvyko būtent būnant šios būsenos įtakoje.

  • Jūrinis vėjo parkas paliko paukščiams saugų koridorių, bet tyrėjai nustebo: jie skrido kitu keliu

    Jūrinis vėjo parkas paliko paukščiams saugų koridorių, bet tyrėjai nustebo: jie skrido kitu keliu

    Jūriniai vėjo parkai laikomi vienu svarbiausių įrankių mažinant iškastinio kuro naudojimą ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Tačiau kartu vis dažniau keliama dilema, kaip švari energija keičia vietos ekosistemas, ypač ten, kur susikerta paukščių migracijos ir intensyvi infrastruktūros plėtra.

    Naujesni stebėjimai Šiaurės jūroje rodo, kad poveikis nėra vien tik statybų etapas. Net kai baigiasi polių kalimas į dugną ir sumažėja trumpalaikis triukšmo pikas, gamtinės sistemos prisitaiko nevienodai, o virš vandens paviršiaus pokyčiai kai kuriais atvejais išlieka ilgiau.

    Triukšmas po vandeniu ir pasekmės

    Statant jūrines turbinas vienas didžiausių rizikos veiksnių yra povandeninis triukšmas, ypač polių kalimo metu. Vandenyje garsas sklinda efektyviau nei ore, todėl triukšmo poveikis gali apimti didesnius plotus, o dalis žuvų ir jūrų žinduolių laikinai keičia buveines ar elgseną.

    Tyrimais ir praktikoje taikomos mažinimo priemonės, pavyzdžiui, burbulų užuolaidos, kurios slopina garso bangų sklidimą. Vis dėlto ekologinis pėdsakas neišnyksta vien dėl to, kad triukšmas sumažinamas: pati infrastruktūra keičia dugno struktūrą, o aplinka prisitaiko prie naujų sąlygų.

    Kodėl paukščiai neskrido „saugiu“ keliu

    Ilgalaikės stebėsenos projektuose, kuriuose analizuojami kelių jūrinių vėjo parkų plotai, fiksuota, kad paukščių reakcijos skiriasi priklausomai nuo rūšies ir elgsenos. Daliai rūšių turbinos tampa barjeru, todėl jos ima vengti teritorijų, kurios anksčiau buvo svarbios maitinimuisi ar migracijai.

    Kita dalis paukščių, ypač oportunistinės rūšys, gali būti labiau linkusios artėti prie turbinų dėl pakitusių maitinimosi galimybių ar tinkamų vietų nutūpti. Tokie skirtumai gali perbraižyti įprastus skrydžių maršrutus taip, kad net specialiai suprojektuotas „saugus“ koridorius realiame gyvenime nebetampa pagrindiniu pasirinkimu.

    „Žalia“ energetika ir „žalia“ gamta

    Šie rezultatai svarbūs planuojant naujus projektus: vien tik numatytos atviros erdvės ar koridoriai ne visada garantuoja, kad paukščiai jais naudosis. Praktikoje reikia derinti modeliavimą su ilgalaike stebėsena, o sprendimus koreguoti pagal realų rūšių elgesį skirtingais metų laikais.

    Ekspertai pabrėžia, kad jūrinių vėjo parkų poveikio vertinimas neturėtų apsiriboti vien statybų triukšmu. Net ir veikiant „tyliau“, parkai keičia jūros kraštovaizdį, o kartu ir maisto grandines bei buveinių struktūrą, todėl svarbiausia tampa ne vien atskirų priemonių diegimas, o nuosekli ekosistemų stebėsena per kelerius metus.

  • Saulės elektrinės naktį tampa „klaidinančiu ežeru“: mokslininkai aiškina, kas vilioja šikšnosparnius

    Saulės elektrinės naktį tampa „klaidinančiu ežeru“: mokslininkai aiškina, kas vilioja šikšnosparnius

    Saulės elektrinės kuriamos gaudyti saulės šviesą, tačiau sutemus jos gali daryti netikėtą poveikį laukinei gyvūnijai. Tyrėjai fiksuoja, kad virš fotovoltinių modulių naktimis kai kuriose vietovėse suaktyvėja šikšnosparniai, nors aplink nėra vandens telkinių.

    Tokį elgesį aiškina optinis efektas: glotnus tamsus panelių paviršius atspindi šviesą panašiai kaip vanduo, todėl daliai vabzdžių jis tampa klaidinančiu orientyru. Ten, kur susitelkia vabzdžiai, natūraliai atskrenda ir šikšnosparniai, medžiojantys ore skraidančius grobius.

    Kas juos iš tiesų pritraukia?

    Viena plačiausiai aptariamų hipotezių vadinama poliarizuotos šviesos taršos reiškiniu. Vandens paviršius natūraliai atspindi šviesą tam tikra kryptimi ir poliarizacija, o panašų signalą gali sukurti ir saulės modulių danga.

    Dėl to kai kurie vandens vabzdžiai, pavyzdžiui, lašalai ar uodai trūkliai, gali klysti ir bandyti dėti kiaušinėlius ant stiklo. Tokie susitelkimai virš panelių sukuria trumpalaikį „maisto debesį“, kurį šikšnosparniai aptinka echolokacija ir medžiojimo garsais.

    Kodėl tai gali būti problema?

    Iš pirmo žvilgsnio gausesni vabzdžiai turėtų reikšti daugiau maisto, tačiau praktikoje vaizdas ne visada toks paprastas. Tyrimai rodo, kad kai kuriose saulės elektrinėse šikšnosparnių aktyvumas gali ir mažėti, nes atvira erdvė, triukšmas, apšvietimas ar infrastruktūra blogina sąlygas orientuotis ir saugiai skraidyti.

    Kita rizika susijusi su pačiu „klaidinančio vandens“ efektu: šikšnosparniai, įpratę gerti skrisdami virš vandens paviršiaus, gali bandyti leistis prie modulio, nors tai nėra vanduo. Vabzdžiams tai taip pat gali būti ekologinė spąstai, kai energija iššvaistoma kiaušinėlius dedant ant netinkamo paviršiaus.

    Kaip sumažinti poveikį gamtai?

    Gera žinia ta, kad poveikį dažnai galima sumažinti neatsisakant pačios saulės energetikos. Mokslininkai ir praktikai išskiria priemones, kurios keičia atspindžio savybes: antirefleksines dangas, paviršiaus tekstūras ar vizualinius raštus, „laužančius“ vandens iliuziją.

    Taip pat reikšmės turi projektavimo sprendimai: tamsos nedrumsčiantis apšvietimas, natyvinė augmenija aplink elektrines, vengimas įrengti modulius jautriose buveinėse ar netoli realių vandens telkinių. Tokie sprendimai padeda mažinti vabzdžių klaidinimą ir kurti aplinką, kurioje šikšnosparniai rastų realias, o ne „veidrodines“ maitinimosi vietas.

    Ekspertai pabrėžia, kad augant saulės elektrinių plotams Europoje, šis klausimas tampa vis aktualesnis. Todėl vis dažniau kalbama apie būtinybę poveikį biologinei įvairovei vertinti ne tik statybų metu, bet ir stebėti elektrinių eksploatacijos laikotarpiu, kad sprendimai būtų paremti matavimais, o ne prielaidomis.