CP v2

Blog

  • Pamiršk kefyrą: jaunos bulvės su voveraičių padažu taps vasaros hitu jūsų virtuvėje

    Vasarą, prasidėjus jaunų bulvių sezonui, daugelis jas patiekia su kefyru ar rūgpieniu, tačiau vis dažniau namų virtuvėse atsiranda kitas favoritas – kreminis voveraičių padažas. Šis derinys ypač tinka tada, kai norisi paprasto, bet restorano lygio skonio be sudėtingų technikų.

    Jaunos bulvės vertinamos dėl švelnaus skonio ir plonos odelės, todėl jų nereikia skusti – pakanka gerai nušveisti. Išvirus pasūdytame vandenyje iki minkštumo, jos tampa puikiu pagrindu padažui, kuris suteikia patiekalui sodrumo ir miško aromato.

    Voveraitės laikomos vienomis populiariausių vasaros grybų, o jų sezonas paprastai įsibėgėja šiltuoju metų laiku. Svarbiausia jų nepermirkyti: praktiškiausia grybus nuvalyti sausai arba trumpai perlieti vandeniu ir iškart nusausinti, kad neprarastų tekstūros.

    Kaip išgauti ryškų skonį

    Padažo pagrindas prasideda keptuvėje: smulkintas svogūnas kaitinamas su sviestu ir trupučiu aliejaus, kol suminkštėja. Tuomet dedamos voveraitės ir trumpai pakepinamos, kol išgaruoja drėgmės perteklius ir atsiskleidžia intensyvus aromatas.

    Kai grybai lengvai apskrunda, pilama grietinėlė ir padažas trumpai patroškinamas, kol sutirštėja. Skonį dažniausiai užbaigia druska, pipirai ir krapai, kurie ypač dera su jaunomis bulvėmis ir pabrėžia vasarišką patiekalo charakterį.

    Detalės, kurios keičia rezultatą

    Jei padažas atrodo per skystas, jį verta pavirti dar kelias minutes, kad natūraliai sutirštėtų, o ne tirštinti miltais. Norint lengvesnės versijos, dalį grietinėlės galima keisti pienu, tačiau klasikinis variantas išlieka kremiškiausias.

    Patiekiant bulves geriausia sumaišyti su dalimi padažo, o likusį užpilti ant viršaus. Taip kiekvienas kąsnis būna tolygiai apgaubtas grybų skoniu, o patiekalas tinka ir kaip pagrindinis, ir kaip garnyras prie mėsos ar žuvies.

  • Išbandė 24 kelioninius puodelius: šie nepraleidžia ir kavą išlaiko karštą net 14 valandų

    Ieškant patikimo kelioninio puodelio kavai ar arbatai dažniausiai svarbiausia trys dalykai: kad nepraleistų, būtų patogu gerti ir kuo ilgiau išlaikytų gėrimo temperatūrą. Šiuos kriterijus įvertinęs autorius išbandė 24 skirtingus modelius ir palygino jų realų veikimą kasdienėse situacijose.

    Bandymuose daug dėmesio skirta šilumos išlaikymui. Puodeliai buvo pildomi verdančiu vandeniu ir stebima, per kiek laiko temperatūra nukrenta iki maždaug 60 laipsnių, taip pat tikrinta, kaip ilgai išsilaiko šaltas vanduo šiltesnėje aplinkoje.

    Ryškiausiai išsiskyrė „Zojirushi“ vakuuminis nerūdijančio plieno puodelis. Testuose jis temperatūrą virš 60 laipsnių išlaikė ilgiau nei 14 valandų, o tai keliaujantiems ar ilgai važinėjantiems į darbą gali būti lemiamas pranašumas.

    Kas dažniausiai priverčia nusivilti

    Ne mažiau svarbus kriterijus buvo sandarumas. Praktika parodė, kad užsukami arba užrakinami dangteliai dažniausiai praleidžia gerokai rečiau, o užspaudžiami dangteliai, nors ir patogūs, neretai ima lašėti, ypač pakračius ar apvertus kuprinėje.

    Autorius atkreipė dėmesį ir į gėrimo patogumą: storas plastikinis kraštas, siaura ar nepatogiai įleista anga gali erzinti kasdien. Kai kuriuose modeliuose pasitaikė sprendimų, kai norint atsigerti reikia nuolat spausti mygtuką, o tai vargina ranką ir ne visiems yra praktiška.

    Keramika ir skonis: kodėl tai tampa tendencija

    Pastaraisiais metais populiarėja puodeliai su keramine vidine danga, nes ji mažina metalo poskonio tikimybę ir lengviau saugo nuo kvapų įsigėrimo. Tarp geriau įvertintų modelių minimi ir keramika dengti „Fellow“ bei „Owala“ sprendimai, orientuoti į skonio mėgėjus.

    Vis dėlto keramika ne visada reiškia geriausią šilumos išlaikymą. Kai kurie lengvesni, patogūs kasdienai puodeliai gėrimą atvėsina greičiau, bet tai gali būti net privalumas tiems, kurie nenori laukti, kol kava taps tinkama gerti.

    Į ką žiūrėti renkantis kelionei

    Renkantis kelioninį puodelį verta pradėti nuo konstrukcijos. Dvigubos sienelės ir vakuuminė izoliacija paprastai duoda didžiausią efektą, o sandarus užsukamas arba fiksuojamas dangtelis sumažina riziką sugadinti kuprinę ar automobilio saloną.

    Taip pat svarbu įvertinti dydį ir formą: ar telpa į automobilio laikiklį, ar patogu laikyti viena ranka, ar lengva išplauti. Siauresnis kaklelis dažnai padeda ilgiau išlaikyti šilumą, bet gali apsunkinti valymą, todėl praverčia butelių šepetys.

    Galiausiai, net ir geriausias puodelis neatskleis savo galimybių, jei jo nenaudosite teisingai. Prieš pilant karštą gėrimą verta kelias minutes pašildyti vidų karštu vandeniu, o šaltam gėrimui efektą sustiprina trumpas atvėsinimas ledukais.

  • Šias 10 žuvų dietologai vadina geriausiu pasirinkimu: daug omega-3, mažiau gyvsidabrio

    Žuvys ir jūrų gėrybės jau seniai laikomos vienais vertingiausių produktų širdžiai ir smegenims, tačiau vis dažniau pabrėžiama, kad svarbu ne tik valgyti žuvį, bet ir rinktis tinkamas rūšis. Europos maisto saugos tarnybos 2026 metais paskelbta analizė, apėmusi 27 Europos Sąjungos valstybes, Islandiją ir Norvegiją, parodė, kad žuvį ar jūrų gėrybes vartoja apie 60 proc. apklaustųjų.

    Tuo pačiu tyrėjai atkreipė dėmesį, kad visuomenės žinios apie gyvsidabrio rizikas išlieka ribotos. Maždaug trečdalis vartotojų, įskaitant apie trečdalį nėščiųjų, nurodė dažnai renkantys rūšis, kurios priskiriamos didžiausio leistino gyvsidabrio kiekio grupei.

    Didžiausia problema – metilgyvsidabris, kuris linkęs kauptis stambių, ilgai gyvenančių plėšriųjų žuvų audiniuose. Kuo aukščiau žuvis yra mitybos grandinėje, tuo didesnė tikimybė, kad joje bus daugiau šio teršalo, todėl į rekomendacijas dažniausiai patenka mažesnės ir vidutinio dydžio rūšys.

    Nauda sveikatai ir svarbiausia taisyklė

    Žuvis vertinama dėl visaverčių baltymų, omega-3 riebalų rūgščių EPA ir DHA, vitamino D, vitamino B12, jodo bei seleno. DHA yra svarbi nervų sistemos ir regos funkcijoms, o EPA siejama su uždegiminių procesų reguliavimu ir širdies bei kraujagyslių sistemos palaikymu.

    Specialistai pabrėžia, kad didžiausią naudą duoda reguliarus, bet apgalvotas pasirinkimas, o ne žuvies atsisakymas dėl baimių. Praktinė taisyklė paprasta: dažniau rinktis trumpiau gyvenančias, mažesnes žuvis ir keisti rūšis, kad mažėtų galimų teršalų kaupimosi rizika.

    Kokios žuvys laikomos geru pasirinkimu

    Prie dažniausiai palankiai vertinamų rūšių priskiriamos sardinės, lašiša, Atlanto skumbrė, silkė ir upėtakis. Jos paprastai pasižymi geru omega-3 ir baltymų santykiu, o dėl biologinių savybių neretai turi mažesnę gyvsidabrio riziką nei stambūs plėšrūnai.

    Kaip maistingi, bet dažnai per retai naudojami pasirinkimai minimos ir sardelės, dar vadinamos ančiuviais, taip pat liesesnės žuvys, tokios kaip mintajas ar Ramiojo vandenyno menkė. Jos gali būti patogus sprendimas norint daugiau baltymų ir jodo, tačiau ne visuomet pasiūlo tiek omega-3, kiek riebios jūrinės žuvys.

    Su tunu rekomenduojama elgtis atsargiau, nes skirtingos rūšys gali ženkliai skirtis pagal gyvsidabrio kiekį. Dažniau patariama rinktis rūšis, kurios laikomos mažesnės rizikos, o nėščioms moterims ir vaikams paprastai rekomenduojama ypač atidžiai vertinti tuno rūšį ir vartojimo dažnį.

    Kaip ruošti, kad nauda nedingtų

    Didelę reikšmę turi ir paruošimas: kepimas orkaitėje, virimas garuose ar troškinimas padeda išlaikyti maistinę vertę ir nepadidina patiekalo kalorijų. Tuo tarpu gruzdinimas, stora paniruotė ar riebūs padažai greitai panaikina lengvo, širdžiai palankaus pasirinkimo pranašumą.

    Rūkyta žuvis gali būti patogi, tačiau dažnai turi daugiau druskos, todėl ją verta laikyti priedu, o ne kasdieniu pagrindiniu baltymų šaltiniu. Norint geresnio balanso, mitybos specialistai dažniausiai pataria žuvį įtraukti reguliariai ir derinti skirtingas rūšis, atsižvelgiant į individualią sveikatą ir rizikos grupes.

  • Viena stiklinė per dieną? Slyvų sulčių poveikis žarnynui stebina, bet yra svarbių išlygų

    Džiovintų slyvų sultys seniai laikomos vienu paprasčiausių naminių būdų palengvinti vidurių užkietėjimą. Jų poveikį daugiausia lemia skaidulos ir natūralūs cukrūs, taip pat sorbitolis – medžiaga, kuri gali padėti pritraukti daugiau vandens į žarnyną ir suaktyvinti jo darbą.

    Praktikoje tai dažniausiai reiškia minkštesnes išmatas ir lengvesnį tuštinimąsi, ypač jei užkietėjimas susijęs su per mažu skysčių ar skaidulų kiekiu mityboje. Vis dėlto svarbu suprasti, kad kalbos apie toksinų valymą yra labiau populiari metafora, o ne tikslus medicininis apibūdinimas.

    Džiovintos slyvos išsiskiria ne tik poveikiu virškinimui, bet ir maistine verte. Jose yra kalio, magnio, geležies, vitamino K ir polifenolių, kurie siejami su antioksidaciniu poveikiu ir gali prisidėti prie širdies bei kraujagyslių sistemos sveikatos.

    Pastaraisiais metais nemažai dėmesio sulaukia ir džiovintų slyvų ryšys su kaulų būkle. Tyrimuose nagrinėjama, ar reguliarus jų vartojimas gali padėti palaikyti kaulų mineralų tankį, todėl šis produktas dažnai minimas kaip naudingas vyresniame amžiuje, ypač kartu su visaverte mityba ir fiziniu aktyvumu.

    Ar tai tikrai greitina metabolizmą?

    Sultys pačios savaime riebalų nedegina, todėl pažadai apie akimirksniu įsibėgėjantį metabolizmą yra perdėti. Tačiau geresnis tuštinimosi reguliarumas, mažesnis pilvo pūtimas ir didesnis sotumo jausmas kai kuriems žmonėms gali padėti lengviau laikytis sveikesnių mitybos įpročių.

    Didžiausia rizika slypi kiekyje: per daug sulčių gali sukelti pilvo spazmus, stiprų gurgimą ar viduriavimą. Tokiais atvejais verta mažinti kiekį arba visai nutraukti vartojimą ir, jei simptomai kartojasi, pasitarti su gydytoju.

    Kiek ir kam verta atsargiau?

    Dažniausiai siūloma pradėti nuo vienos stiklinės per dieną, neretai ryte, o daliai žmonių geriau toleruojamas šiek tiek pašildytas gėrimas. Jei virškinimas jautrus, saugiau pradėti nuo mažesnės porcijos ir stebėti organizmo reakciją.

    Džiovintose slyvose yra nemažai natūralių cukrų, todėl atsargiau turėtų elgtis žmonės, kuriems aktuali gliukozės kontrolė, taip pat turintys fruktozės netoleravimą ar linkę į viduriavimą. Jei kyla abejonių dėl tinkamumo, patikimiausia pasikonsultuoti su gydytoju ar dietologu.

    Naminiam variantui paprastai pakanka džiovintų slyvų ir vandens, o skonis kartais papildomas kriaušių sultimis ar cinamonu. Vis dėlto pagrindinis principas išlieka tas pats: tai pagalbinė priemonė, kuri geriausiai veikia kartu su pakankamu skysčių vartojimu, skaidulomis ir judėjimu.

  • ES ieško alternatyvų JAV technologijoms: stiprina skaitmeninę partnerystę su Brazilija ir Pietų Korėja

    ES ieško alternatyvų JAV technologijoms: stiprina skaitmeninę partnerystę su Brazilija ir Pietų Korėja

    Europos Sąjunga spartina skaitmeninę diplomatiją ir siekia mažinti priklausomybę nuo JAV technologijų, todėl plečia partnerystes su Brazilija ir Pietų Korėja. Europos Komisijos technologijų politiką kuruojanti pareigūnė Henna Virkkunen vyksta į Braziliją, kur planuojama pradėti naują skaitmeninę partnerystę.

    Tuo pat metu ES ir Pietų Korėja per aukščiausio lygio susitikimą sutiko stiprinti bendradarbiavimą dirbtinio intelekto srityje. Tai dera su platesne Briuselio kryptimi kurti daugiau savų pajėgumų debesijos, lustų ir kritinių skaitmeninių paslaugų grandinėse.

    Ko ES tikisi iš Brazilijos

    Brazilija ES akyse yra didelė ir sparčiai skaitmenėjanti rinka, kurioje, kaip pabrėžiama, internetą naudoja apie 160 milijonų žmonių. Europos Komisija siekia, kad bendradarbiavimas apimtų duomenų politiką, ryšio infrastruktūrą, kibernetinį saugumą, interneto platformų reguliavimą ir nepilnamečių apsaugą.

    Planuojama, kad su partneriais ES reguliariai rengs skaitmeninės partnerystės tarybas, kuriose bus derinami konkretūs projektai ir taisyklių suderinamumas. Tokia schema jau taikoma su Japonija, Pietų Korėja, Singapūru ir Kanada, o Brazilija turėtų tapti dar vienu svarbiu mazgu.

    Pietų Korėja ir skaitmeninės prekybos taisyklės

    ES ir Pietų Korėja pasirašė skaitmeninės prekybos susitarimą, kuriuo siekiama atnaujinti prekybos bendradarbiavimą skaitmeninėje ekonomikoje. Dokumente akcentuojami duomenų srautai, asmens duomenų apsauga, taip pat sprendimai, palengvinantys verslą, pavyzdžiui, skaitmeniniai kontraktai.

    Lygiagrečiai numatoma plėsti DI bendradarbiavimą ne tik reguliavimo ir saugos temomis, bet ir per mokslinius tyrimus bei inovacijas. Briuselis tikisi, kad tai padės stiprinti konkurencingumą ir kurti patikimesnę, taisyklėmis grindžiamą skaitmeninę aplinką.

    Kodėl šios partnerystės svarbios

    Europos Komisija neslepia ambicijos kurti platesnį partnerių tinklą už JAV ir Kinijos ribų, kad būtų sumažinta rizika tiekimo grandinėms ir strateginėms technologijoms. Ši kryptis papildo ES siekį didinti technologinį suverenitetą ir išplėsti vietinius pajėgumus, ypač debesijos paslaugų ir puslaidininkių srityse.

    Skirtingai nei su kai kuriais kitais partneriais, ES technologijų dialogas su JAV pastaruoju metu susiduria su daugiau įtampos dėl europinių skaitmeninių taisyklių. Todėl naujos sutartys ir partnerystės su tokiomis valstybėmis kaip Brazilija ir Pietų Korėja tampa praktiniu instrumentu diversifikuoti ryšius ir stiprinti Europos derybinę poziciją globalioje technologijų rinkoje.

    „Norime dirbti su šalimis, kurios remia atvirą rinką, saugias technologijas ir yra įsipareigojusios taisyklėmis grindžiamam skaitmeniniam pasauliui“, – sakė Henna Virkkunen.

  • Triukas su ketvertu: taip paruošite purius bulvinius virtinukus, tirpstančius burnoje

    Bulviniai virtinukai, daugeliui žinomi kaip Silezijos kukuliai, iš pirmo žvilgsnio atrodo paprastas patiekalas, tačiau tekstūrą sugadinti lengva. Dažniausia bėda ta, kad tešla tampa per kieta arba per lipni, nes įdedama per daug miltų arba bulvės būna per vandeningos.

    Virtuvėje ypač praverčia vadinamoji ketvertų metodika, leidžianti be svarstyklių išlaikyti stabilias proporcijas. Ji remiasi principu, kad miltų kiekis turi tiksliai kompensuoti dalį bulvių masės, o ne būti dedamas iš akies.

    Kaip veikia ketvertų metodas

    Pirmiausia bulvės nulupamos ir išverdamos iki minkštumo, tada atvėsinamos, kad pasišalintų dalis garų ir perteklinės drėgmės. Atvėsusias bulves verta pertrinti kuo smulkiau, pavyzdžiui, per spaudyklę, nes tai padeda išvengti gumuliukų ir užtikrina purumą.

    Bulvių masė dubenyje vizualiai padalijama į keturias lygias dalis. Viena ketvirtoji dalis išimama, o į jos vietą suberiami miltai taip, kad dubenyje užimtų lygiai tiek pat vietos, kiek buvo išimta bulvių masės dalis.

    Tuomet įdedamas kiaušinio trynys, žiupsnelis druskos ir grąžinama anksčiau išimta bulvių masė. Tešla minkoma trumpai, tik tiek, kad taptų vientisa ir elastinga, nes per ilgas minkymas gali sutankinti tešlą.

    Virimo smulkmenos, kurios keičia rezultatą

    Iš tešlos formuojami nedideli kamuoliukai, o viduryje padaroma duobutė, kuri yra ne tik tradicinis bruožas, bet ir praktiškas būdas greičiau bei tolygiau išvirti. Virtinukai verdami pasūdytame vandenyje, o iškilę į paviršių dar paverdami apie 3 minutes.

    Jei norisi dar lengvesnės tekstūros, verta rinktis miltingesnes bulves ir nepervirti jų vandenyje, kad neprisigertų drėgmės. Taip pat svarbu miltus berti saikingai, nes būtent jų perteklius dažniausiai paverčia virtinukus kietais.

    Su kuo patiekti, kad nebūtų per sunku

    Dažniausiai šie virtinukai patiekiami su troškiniais, tirštais padažais ar mėsa, tačiau jie gali būti ir savarankiškas patiekalas. Dalis žmonių renkasi grybų padažą ar lengvesnius grietinės pagrindo pagardus, kurie neužgožia bulvių skonio.

    Augalinę virtuvę renkantys valgytojai virtinukus dažnai derina su pievagrybių padažu arba traškiais priedais, pavyzdžiui, keptu rūkytu tofu. Kad patiekalas būtų subalansuotesnis, šalia verta patiekti šviežių ar raugintų daržovių, kurios suteikia rūgštelės ir palengvina bendrą pojūtį.

  • Triukas su manų kruopomis: orkaitėje keptos bulvės tampa traškesnės už gruzdintas

    Traškios bulvės dažnai siejamos su gruzdintuvėje keptomis bulvytėmis, tačiau toks būdas paprastai reiškia daugiau riebalų. Namuose panašų traškumą galima išgauti orkaitėje, pasitelkiant paprastą virtuvės produktą – manų kruopas.

    Idėja paprasta: apvirti bulvių gabaliukai apvoliojami manų kruopų ir prieskonių mišinyje, o tada kepami karštoje orkaitėje. Manai kepant sugeria paviršinę drėgmę ir suformuoja ploną plėvelę, kuri karštyje sutvirtėja ir tampa traški, o vidus išlieka minkštas.

    Geriausiai tinka miltingos, krakmolingos bulvės, nes jos po terminio apdorojimo lengviau apskrunda. Trumpas apvirimas taip pat svarbus: jis suminkština paviršių, o nukoštos bulvės, trumpai „nugarintos“ puode, greičiau išdžiūsta ir geriau pasidengia apvoliojimu.

    Ruošiant patiekalą, bulves verta supjaustyti panašaus dydžio skiltelėmis ar stambesniais gabalėliais, kad jos iškeptų tolygiai. Apvirtas bulves nukoškite, o kol dar šiltos, uždenkite puodą ir kelis kartus stipriai pakratykite – taip paviršius šiek tiek „pašiurkštėja“ ir vėliau tampa traškesnis.

    Į nedidelį dubenėlį įberkite manų kruopų, druskos, pipirų ir mėgstamų prieskonių, pavyzdžiui, čiobrelių ar saldžios paprikos. Mišinį suberkite ant bulvių ir vėl pakratykite, kad prieskoniai pasiskirstytų tolygiai, o kepimo skardoje bulves išdėliokite taip, kad gabalėliai nesiliestų – tai padeda joms skrusti, o ne troškintis.

    Kepant aukštoje temperatūroje, bulvės greičiau apskrunda, tačiau svarbu stebėti, kad jos neperkeptų ir nepradėtų svilti. Tokias bulves galima patiekti kaip garnyrą arba kaip užkandį su padažais, pavyzdžiui, česnakiniu ar jogurtiniu, taip išlaikant lengvesnį patiekalo profilį nei gruzdinant aliejuje.

    Nors manų kruopos vertinamos dėl paprastumo ir geros tekstūros, mitybos požiūriu verta prisiminti, kad tai rafinuotų kviečių produktas, todėl jis turi aukštesnį glikeminį indeksą. Jei ribojate greituosius angliavandenius, alternatyviai galima bandyti rupesnius džiūvėsėlius ar smulkintus kukurūzų dribsnius, tačiau būtent manai dažnai duoda ypač ploną ir traškų sluoksnį.

  • „Anthropic“ ragina testuoti pažangiausius DI modelius: siūlo nepriklausomą auditą prieš paleidimą

    DI bendrovės „Anthropic“ vadovas Dario Amodei parėmė idėją įvesti privalomą pažangiausių DI modelių testavimo ir audito režimą, kuris leistų valdžios institucijoms stabdyti ar atidėti ypač rizikingų sistemų diegimą. Pasak jo, vertinimas turėtų vykti dar prieš viešą modelio paleidimą, o sprendimai remtis techniniais saugumo kriterijais.

    Viešai pristatytoje pozicijoje D. Amodei siūlo remtis nepriklausomų trečiųjų šalių auditoriais, kurie galėtų įvertinti, ar konkretus modelis atitinka aukštus saugos standartus. Jei auditas rodytų pernelyg didelę riziką, diegimas, jo teigimu, turėtų būti blokuojamas arba atšaukiamas, kol bus pašalintos spragos.

    Keturi rizikų blokai

    „Anthropic“ vadovas išskiria kelias pagrindines sritis, kuriose, jo manymu, būtina standartizuota patikra. Tai kibernetinis saugumas, biologinių grėsmių ir piktnaudžiavimo rizika, DI sistemų valdymo praradimo scenarijai bei automatizuota mokslinių tyrimų ir plėtros veikla, kai modeliai gali pagreitinti naujų technologijų kūrimą.

    Tokios sistemos, pasak D. Amodei, turėtų būti vertinamos panašiai kaip aviacijoje, kur prieš pradedant naudoti orlaivį taikomi testai, sertifikavimas ir nuolatinė priežiūra. Jo logika paprasta: kuo didesnė technologijos galia ir poveikio mastas, tuo griežtesni saugos slenksčiai turi būti taikomi.

    Politinis kontekstas ir rinkos spaudimas

    Šie siūlymai pasirodė JAV tęsiantis diskusijoms dėl DI priežiūros modelio ir valdžios vaidmens vertinant naujas, itin galingas sistemas. Pastaruoju metu aptariami scenarijai, kai bendrovės būtų raginamos iš anksto pateikti modelius peržiūrai prieš juos plačiai išleidžiant, tačiau ginčijamasi, ar tokia tvarka turi būti savanoriška, ar privaloma.

    Didėjant DI konkurencijai, bendrovės patiria spaudimą sparčiai diegti naujoves, bet kartu auga ir rizikos: nuo kenkėjiško panaudojimo iki neprognozuojamo elgesio, kai modeliai naudojami sudėtingoms užduotims automatizuoti. Ekspertai vis dažniau pabrėžia, kad vien vidiniai testai gali būti nepakankami, ypač kai modelių galimybės ir taikymo scenarijai sparčiai plečiasi.

    Darbo rinkos klausimas: ką daryti su poveikiu žmonėms?

    D. Amodei taip pat palietė DI poveikį darbo rinkai ir galimą išstūmimą iš tam tikrų profesijų. Jo teigimu, politikos atsakai galėtų apimti mokesčių ir perskirstymo priemones, tarp jų ir universalių kapitalo sąskaitų idėją, kuri leistų visuomenei plačiau dalyvauti DI ekonominės naudos pasidalijime.

    Ši kryptis įsilieja į platesnę JAV diskusiją apie tai, kaip apmokestinti sparčiai augantį technologijų sektorių ir kaip užtikrinti, kad DI kuriama vertė neapsiribotų siauru rinkos dalyvių ratu. Kol kas aiškaus politinio sutarimo nėra, tačiau DI reguliavimo ir ekonominio teisingumo temos Vašingtone tampa vis labiau susijusios.

    „Anthropic“ pozicija išsiskiria tuo, kad viena didžiųjų DI kūrėjų viešai pritaria griežtesniam, į išorės auditą orientuotam režimui. Ar tai virs realiais standartais, priklausys nuo politinių sprendimų, pramonės pasirengimo dalintis testavimo informacija ir nuo to, ar bus sukurti patikimi, nepriklausomi vertinimo mechanizmai.

  • Į puodą įdėkite šaukštelį šio produkto: boba išvirs minkšta, žalia ir be kartumo

    Boba daugeliui yra vienas ryškiausių vasaros skonių: ji soti, turi daug augalinių baltymų, skaidulų, taip pat folio rūgšties ir geležies. Vis dėlto net ir gerą produktą galima sugadinti neteisingai verdant, todėl svarbios kelios paprastos taisyklės.

    Pirmiausia verta atkreipti dėmesį į pačias pupeles. Geriausia rinktis ryškiai, šviesiai žalius, tvirtus, be dėmių ir patamsėjimų grūdus, kurių odelė lygi. Kuo boba jaunesnė, tuo ji išvirs greičiau ir bus švelnesnio skonio.

    Šaukštelis, kuris keičia rezultatą

    Norint, kad boba išliktų gražiai žalia, dažnai gelbsti paprastas triukas: į verdantį vandenį įberkite druskos ir įdėkite šaukštelį valgomosios sodos. Ji gali padėti išlaikyti ryškesnę spalvą ir greičiau suminkštinti odelę, ypač jei grūdai kiek senesni.

    Kai kas papildomai įdeda žiupsnelį cukraus, kad sušvelnintų natūralų kartumą ir paryškintų skonį. Svarbu nepersistengti: tikslas nėra pasaldinti, o subtiliai subalansuoti skonį.

    Kiek laiko virti ir ką daryti po to

    Jaunai bobai dažniausiai pakanka apie 5–8 minučių, o didesniems, brandesniems grūdams gali reikėti maždaug 10–15 minučių. Per ilgas virimas dažnai baigiasi praradus tekstūrą, todėl verta tikrinti paragaujant ir nukelti nuo ugnies vos suminkštėjus.

    Išvirus bobą geriausia nukošti ir trumpai perlieti šaltu vandeniu. Tai sustabdo kaitinimą ir padeda išlaikyti tvirtesnę struktūrą, kad grūdai netaptų suglebę.

    Kaip sumažinti pilvo pūtimą

    Nors boba maistinga, daliai žmonių ankštiniai gali sukelti sunkumo jausmą ir pilvo pūtimą. Tai siejama su ankštiniuose esančiomis skaidulomis ir tam tikrais angliavandeniais, kuriuos žarnyno bakterijos fermentuoja, todėl susidaro dujos.

    Praktiškas sprendimas yra virti bobą su prieskoniais, kurie dažnai siejami su geresniu virškinimu, pavyzdžiui, kmynais, taip pat tinka ir švieži krapai. Jei turite senesnę, sausesnę bobą, ją galima pamirkyti apie valandą prieš virimą, kad grūdai suminkštėtų tolygiau.

    Patiekti bobą paprasta: klasika yra su sviestu, druska ir krapais, tačiau ji tinka ir salotoms, makaronams ar dubenėliams su daržovėmis. Augalinėje virtuvėje boba neretai tampa pagrindu užtepėlėms ar kotletukams, todėl vienas puodas gali virsti keliais skirtingais patiekalais.

  • „OpenAI“: su Kinija siejama kampanija taikėsi į JAV nuomonę apie DI ir duomenų centrų plėtrą

    „OpenAI“ pranešė identifikavusi su Kinija siejamą internetinės įtakos operaciją, kuria, bendrovės vertinimu, siekta paveikti JAV visuomenės požiūrį į dirbtinį intelektą ir su juo susijusią infrastruktūrą. Pasak tyrėjų, kampanija buvo nukreipta į diskusijas Vašingtone dėl duomenų centrų plėtros ir federalinės technologijų politikos.

    „OpenAI“ teigia, kad dalis kampanijos dalyvių naudojo „ChatGPT“, kad greičiau kurtų įrašus socialiniams tinklams, komentarus ir vizualinį turinį. Tyrime minimos dvi vartotojų grupės, kurios, tikėtina, veikė iš Kinijos, o jų generuotas turinys buvo platinamas paskyromis, apsimetančiomis amerikiečiais.

    Kaip, anot „OpenAI“, veikė schema

    Pasak bendrovės, viena naratyvų linija siejo duomenų centrų plėtrą su didesnėmis elektros sąnaudomis JAV namų ūkiams ir bandė sustiprinti vietos bendruomenėse jau kylančias abejones. Kita kryptis kritikavo JAV tarifų politiką, ją vaizduodama kaip bandymą dominuoti technologinėje konkurencijoje.

    „OpenAI“ nurodė, kad aptiktos paskyros ir susiję veiklos pėdsakai buvo užblokuoti, kai tik tyrėjai susiejo juos su koordinuotu elgesiu. Bendrovė pabrėžė, kad DI įrankiai tokiose operacijose dažniausiai naudojami ne idėjoms sukurti, o apimčiai didinti ir turiniui pritaikyti skirtingoms auditorijoms.

    „Nei viena kampanija, atrodo, nesulaukė daug tikro, organiško įsitraukimo“, – sakė „OpenAI“ žvalgybos ir tyrimų pagrindinis tyrėjas Benas Nimmo.

    Kodėl duomenų centrai tapo politiniu taikiniu

    Duomenų centrai JAV pastaraisiais metais tapo vienu karščiausių klausimų vietos politikoje: gyventojai ir savivaldybės kelia klausimus dėl elektros tinklų apkrovos, vandens naudojimo, triukšmo, žemės paskirties ir poveikio aplinkai. Dalis valstijų ir miestų svarsto ribojimus ar laikinuosius moratoriumus, kol bus aiškesnės taisyklės ir poveikio vertinimai.

    DI plėtrai reikalinga infrastruktūra yra ypač imli energijai, todėl ginčas persikelia į nacionalinį lygmenį: kaip suderinti technologinę konkurenciją, energetinį saugumą ir vietos bendruomenių interesus. Šiame kontekste, anot „OpenAI“, informacinės operacijos gali bandyti išnaudoti tikras, visuomenėje jau egzistuojančias įtampas.

    Politinis fonas ir reakcijos

    „OpenAI“ tyrimas paskelbtas tuo metu, kai dalis Respublikonų politikų viešai ragina tirti galimą Kinijos vaidmenį kurstant nepritarimą DI duomenų centrams. Tuo pat metu JAV institucijos diskutuoja, ar reikalingi vieningi nacionaliniai aplinkosaugos reikalavimai, ar daugiau sprendimų turėtų likti valstijoms ir savivaldybėms.

    Kinijos ambasados atstovai, kaip nurodoma publikacijoje, į prašymą pakomentuoti operatyviai neatsakė. „OpenAI“ akcentuoja, kad didžiausia šio atvejo reikšmė yra ne pasiektas poveikis, o tai, kokius naratyvus ir auditorijas bando testuoti užsienio įtakos operatoriai.