CP v2

Blog

  • Zarasuose narai iš Zaraso ežero dugno iškėlė per toną atliekų: rado padangų, kriauklę ir meškerę

    Zarasuose narai iš Zaraso ežero dugno iškėlė per toną atliekų: rado padangų, kriauklę ir meškerę

    Zarasuose praėjusį savaitgalį aplinkosaugos festivalis „Darom prie ežerų“ buvo sujungtas su kurortinio sezono atidarymu „Nerk į Zarasus“. Organizatorių teigimu, renginys sutelkė bendruomenę ne tik pramogoms, bet ir konkrečiam tikslui: švarinti pakrantes bei vandenį.

    Per akciją iš įvairių teritorijų ir Zaraso ežero surinkta daugiau nei 1 000 kilogramų atliekų. Dalis šiukšlių buvo aptikta vietose, kurios iš pirmo žvilgsnio atrodė tvarkingos, tačiau žygeiviai grįžo su pilnais maišais.

    Žygis su tikslu

    Diena prasidėjo žygiu, kuriame dalyviai rinkosi 10, 15 arba 25 kilometrų maršrutus. Kartu vyko rėmėjo „Satchel“ kampanija „Iš gamtos – ne tuščiomis“, kvietusi į žygį pasiimti ne tik gertuvę, bet ir šiukšlių maišą.

    Organizatoriai pabrėžė, kad atliekų netrūko net ir po to, kai maršrutais praėjo pirmosios grupės. Tai, pasak jų, parodė, jog vienkartinė akcija svarbi, bet dar svarbiau, kad žmonės pradėtų pastebėti taršą kasdienėse išvykose.

    „Mus labiausiai džiugino matyti, kiek žmonių nuoširdžiai įsitraukė į iniciatyvą. Ne vienam dalyviui iš pradžių atrodė, kad rinkti tiesiog nebus ko, tačiau vos atidžiau apsidairius paaiškėdavo, jog gamtoje vis dar netrūksta to, kam ten ne vieta“, – sakė „Satchel“ socialinių projektų vadovas.

    Atliekos ežero dugne

    Vėliau veiksmas persikėlė prie Zaraso ežero, kur dirbo profesionalūs narai, o krante talkino savanoriai ir Zarasų priešgaisrinės apsaugos tarnyba. Per maždaug pusantros valandos iš ežero dugno iškelta daugiau nei 1 000 kilogramų įvairių atliekų.

    Tarp dažniausių radinių buvo automobilių ir sunkvežimių padangos, stiklo taros atliekos, kibirai ir metalo laužas. Savanorius nustebino ir nestandartiniai „laimikiai“: sena kriauklė, šalmas, daug batų bei, organizatorių teigimu, dar veikianti meškerė.

    „Nors ežero paviršius atrodo gražiai, dugnas slepia visai kitą istoriją. Dėl tamsaus vandens ir prasto matomumo rinkti šiukšles nebuvo lengva, o darbo ežero dugne, jei norėtume surinkti viską iki paskutinio butelio, užtektų ilgam“, – sakė vienas akcijoje dalyvavusių narų.

    Rūšiavimas ir tęstiniai planai

    Festivalyje didelis dėmesys skirtas ir rūšiavimui bei tvarumo edukacijoms: dalyviai buvo skatinami ne tik surinkti, bet ir atskirti atliekas pagal rūšis. Organizatoriai akcentavo, kad tinkamas rūšiavimas didina perdirbimo galimybes ir mažina mišrių atliekų kiekį.

    Renginio metu pristatyta ir tęstinė iniciatyva vasarai: bendruomenės, įmonės ir organizacijos kviečiamos prisijungti prie paviršinių vandenų tvarkymo skirtingose Lietuvos vietose. Organizatorių teigimu, surinktų šiukšlių rezultatai bus apibendrinti baigiamajame festivalyje „Darom prie jūros 2026“, kuris planuojamas rugpjūčio 21–23 dienomis.

    Zarasų atvejis priminė ir platesnę tendenciją: vis dažniau aplinkosauginės akcijos jungiamos su miestų šventėmis, kad tvarūs įpročiai būtų matomi ne kaip pareiga, o kaip natūrali bendruomenės gyvenimo dalis. Tokiu formatu lengviau pasiekti šeimas, jaunimą ir atsitiktinius lankytojus, kurie į savanorystę galbūt įsitrauktų tik kartą, bet vėliau ją kartotų.

  • Zarasų rajone NVO projektams skirta 55 000 eurų: finansavimą gavo 23 iniciatyvos

    Zarasų rajone NVO projektams skirta 55 000 eurų: finansavimą gavo 23 iniciatyvos

    Zarasų rajono savivaldybė baigė 2026 metų nevyriausybinių organizacijų dalinio finansavimo konkurso paraiškų vertinimą. Per kvietimą gauta 41 paraiška, o bendra prašoma suma siekė 92 530,39 euro.

    Savivaldybės 2025–2027 metų strateginio veiklos plano priemonėje NVO sektoriaus ir bendruomeninių organizacijų finansavimas 2026 metams numatyta 55 000 eurų. Tai reiškia, kad visų prašymų patenkinti nebuvo galimybės, todėl daliai pareiškėjų lėšos neskirtos.

    Kaip vyko vertinimas?

    Konkurso procedūros vyko pagal savivaldybės patvirtintą tvarkos aprašą ir sudarytos vertinimo komisijos nuostatus. Atitiktį reikalavimams ir paraiškų turinį vertino komisija, o sprendimai įtvirtinti savivaldybės administracijos direktoriaus 2026 metų birželio 5 dieną pasirašytame įsakyme.

    Finansavimas paskirstytas pagal kelias kryptis: NVO laimėtų projektų dalinis finansavimas, veiklos aktyvinimas, jaunimo iniciatyvų skatinimas ir materialinės bazės stiprinimas. Toks skirstymas leidžia paremti tiek renginius ir veiklas, tiek ilgiau tarnaujančius pirkinius ar infrastruktūrą.

    Kam skirta daugiausia lėšų?

    Didžiausi individualūs finansavimo dydžiai siekė 4 000 eurų ir buvo skirti viešajai įstaigai „Nacionalinis socialinis integracijos institutas“. Materialinės bazės stiprinimui taip pat numatyta 3 591 euras Avilių bendruomenei ir 3 326,38 euro Šaulių I kaimo bendruomenei SAULĖTEKIS.

    Aktyvinant NVO veiklą kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime, daugeliui bendruomenių ir organizacijų skirta po 2 000 eurų, o daliai pareiškėjų – mažesnės sumos. Jaunimo iniciatyvoms finansavimas siekė 2 300–2 450 eurų, lėšos skirtos trims organizacijoms.

    Kodėl dalis paraiškų liko be finansavimo?

    Savivaldybė nurodo, kad daliai paraiškų finansavimas neskirtas dėl lėšų trūkumo, o nepatenkintas poreikis sudarė 37 530,39 euro. Tai rodo, kad rajone konkurencija dėl NVO rėmimo iš biudžeto išlieka didelė, o paraiškų poreikis viršija suplanuotą sumą.

    Dar keli pareiškėjai negavo finansavimo dėl to, kad nesurinko minimalaus 40 balų vertinimo. Viena paraiška buvo atmesta kaip neatitinkanti šio konkurso taisyklių, nes religinių bendruomenių projektai finansuojami pagal atskirą savivaldybės tvarką.

    Sprendimų praktika rodo, kad NVO finansavimo konkursuose svarbiausia ne tik idėja, bet ir aiškus projekto pagrindimas, realistiškas biudžetas, veiklų planas bei atitikimas konkrečios priemonės tikslams. Savivaldybėms siekiant skaidrumo, tokie konkursai paprastai remiasi balų sistema ir formaliais tinkamumo kriterijais.

  • Zarasuose finišavo „Startuok nuo 50+“: ką per 5 dienas išmoko devyni būsimi verslininkai

    Zarasuose finišavo „Startuok nuo 50+“: ką per 5 dienas išmoko devyni būsimi verslininkai

    Zarasuose baigėsi verslumo programa „Startuok nuo 50+“, skirta vyresniems nei 50 metų žmonėms, norintiems pradėti savarankišką veiklą ar sustiprinti jau turimą verslo idėją. Programos tikslas buvo praktiškai padėti dalyviams susidėlioti aiškų planą nuo sumanymo iki pirmųjų žingsnių rinkoje.

    Mokymuose dalyvavo devyni Zarasų rajono gyventojai. Per penkias intensyvias mokymų dienas jie gilinosi į verslo planavimą, rinkodarą, komunikaciją su klientais, finansų valdymą ir idėjos pristatymą, o gautas žinias iškart taikė savo projektams.

    Didžiausias dėmesys buvo skiriamas praktikai: dalyviai grynino vertės pasiūlymą, ieškojo tikslinės auditorijos, dėliojo verslo modelį ir ruošė baigiamąsias prezentacijas. Kiekvienas turėjo galimybę konsultuotis individualiai su mentoriumi ir gauti konkrečių patarimų, kaip patikrinti idėją bei sumažinti starto rizikas.

    Baigiamasis susitikimas Vilniuje

    2026 metų birželio 4 dieną Vilniuje įvyko baigiamasis programos renginys, kuriame dalyvavo ir Zarasų grupės atstovai. Susitikime dalyviai iš skirtingų miestų pristatė verslo idėjas komisijai, dirbo grupėse su mentoriais ir dalijosi patirtimis.

    Zarasų dalyviams tai tapo proga palyginti savo pasirengimą su kitų grupių idėjomis ir pamatyti, kaip skirtingai žmonės sprendžia panašius verslo starto iššūkius. Darbo grupėse jie gavo grįžtamąjį ryšį apie idėjų aiškumą, realistiškumą ir komunikacijos stiprinimą.

    Ko duoda tokios programos?

    Organizatorių teigimu, „Startuok nuo 50+“ dalyviams svarbiausia ne tik teorinės žinios, bet ir pasitikėjimas bei bendruomenės palaikymas. Vyresniame amžiuje verslo pradžia dažnai siejama su didesne finansine atsakomybe ir atsargesniu rizikos vertinimu, todėl mentorių pagalba ir struktūruotas planas tampa ypač reikšmingi.

    Programa „Startuok nuo 50+“ 2026 metais organizuojama Inovacijų agentūros ir įgyvendinta šešiuose Lietuvos miestuose, taip pat buvo suformuota nuotolinė grupė. Savivaldybė tikisi, kad bent dalis mokymuose sustiprintų idėjų artimiausiu metu virs realiomis veiklomis ir papildys vietos paslaugų bei smulkaus verslo pasiūlą.

  • Konkursas „Mano gamtos sapnai“: iš 1 060 darbų išrinkti Ignalinos jaunieji laureatai

    Konkursas „Mano gamtos sapnai“: iš 1 060 darbų išrinkti Ignalinos jaunieji laureatai

    Lietuvos dailininkų sąjunga kartu su Dailės mokytojų asociacija surengė vaikų ir jaunimo meninės kūrybos darbų konkursą „Mano gamtos sapnai“. Iniciatyva skirta paskatinti jaunuosius kūrėjus dailės kalba apmąstyti savo ryšį su gamta, geriau pažinti gimtąjį kraštą ir aktualinti kultūros bei gamtos paveldo temas.

    Organizatorių teigimu, konkursas kvietė ieškoti netradicinių meninės raiškos priemonių ir drauge ugdyti gamtosaugines vertybines nuostatas. Šiais metais konkursui pateikta 1 060 kūrybinių darbų, o dalyviai buvo vertinami keturiose amžiaus grupėse.

    Ignalinos mokinių pasiekimai

    Iš Ignalinos rajono švietimo ir sporto paslaugų centro Dailės studijos konkursui buvo išsiųsti 11 mokinių darbų. Pasiekė džiugi žinia, kad keturi mokiniai buvo įvertinti laureatų vardu.

    7–10 metų amžiaus grupėje laureatėmis tapo Gerda Boguško ir Marija Krivcova. 11–14 metų amžiaus grupėje laureatais pripažinti Marian Terteshchenia ir Orinta Dubakaitė, jų mokytoja Nijolė Trinkūnienė.

    Laureatai ir keramikos studijoje

    Sėkmingai konkurse pasirodė ir Ignalinos rajono švietimo ir sporto paslaugų centro Keramikos studijos mokiniai. Jų darbai taip pat buvo įvertinti skirtingose amžiaus grupėse.

    7–10 metų amžiaus grupėje laureatu tapo Laurynas Čepulis, 11–14 metų amžiaus grupėje laureate pripažinta Goda Orlova, o 15–18 metų amžiaus grupėje laureate tapo Evelina Šeluchina. Moksleivius konkursui parengė mokytoja Jolita Bužinskienė.

  • Ignalinos rajono savivaldybė kviečia į apklausą: kur sutelkti 2028–2034 metų ES investicijas?

    Ignalinos rajono savivaldybė kviečia į apklausą: kur sutelkti 2028–2034 metų ES investicijas?

    Lietuva pradeda ruoštis naujam 2028–2034 metų Europos Sąjungos investicijų laikotarpiui, o savivaldybės jau renka gyventojų įžvalgas, kurios gali lemti realius sprendimus regionuose. Ignalinos rajono savivaldybė paskelbė apklausą, kuria siekia išgryninti svarbiausias vietos plėtros kryptis ir būsimų projektų prioritetus.

    Savivaldybė pabrėžia, kad regioninės plėtros planavime vis labiau remiamasi principu „iš apačios į viršų“, todėl vietos bendruomenės nuomonė tampa svarbi derybose dėl to, kaip nacionaliniai prioritetai bus pritaikyti konkrečiam rajonui. Apklausos rezultatai turėtų padėti suformuoti Ignalinos rajono projektų paketą naujam ES finansavimo etapui.

    Gyventojų prašoma įvardyti, kokią Ignaliną jie mato ateityje ir kur, jų vertinimu, reikėtų sutelkti didžiausius finansinius resursus. Taip pat siekiama išsiaiškinti, kokie strateginiai tikslai turėtų būti laikomi svarbiausiais, kad investicijos atneštų apčiuopiamą naudą kasdieniam gyvenimui ir rajono konkurencingumui.

    Apklausa yra anoniminė, o dalyvauti kviečiami visi, kuriems svarbi rajono ateitis ir sprendimai dėl infrastruktūros, paslaugų, viešųjų erdvių ar kitų prioritetų. Savivaldybė nurodo, kad apklausa vykdoma iki birželio 19 dienos imtinai.

    Kiekvienas atsakymas, pasak savivaldybės, prisideda prie tikslesnio poreikių įvertinimo ir padeda pasiruošti laikotarpiui, kai savivaldybėms teks konkuruoti dėl ribotų lėšų bei pagrįsti planuojamų projektų naudą. Kviečiama aktyviai įsitraukti ir kartu planuoti Ignalinos rajono ateitį.

  • Ignalinos jaunuoliai Molėtuose išbandė savaitgalį be telefonų: ką atskleidė projektas neMATOMI

    Ignalinos jaunuoliai Molėtuose išbandė savaitgalį be telefonų: ką atskleidė projektas neMATOMI

    Gegužės 29 dieną–31 dieną Molėtuose, „Auksinėje girioje“, 40 Ignalinos jaunuolių dalyvavo patirtiniame savęs pažinimo savaitgalyje, kurio viena pagrindinių taisyklių buvo kelioms dienoms atsisakyti mobiliųjų telefonų. Stovykla vyko įgyvendinant jaunimo projektą neMATOMI, orientuotą į socialinės atskirties mažinimą ir emocinių bei socialinių įgūdžių stiprinimą.

    Organizatoriai akcentavo, kad trumpalaikis atsijungimas nuo ekranų nėra savitikslis, o priemonė sukurti erdvę gyvam ryšiui, gilesniam pokalbiui ir dėmesingumui. Stovykloje jaunuoliai buvo kviečiami pastebėti savo reakcijas į diskomfortą, o kasdienes veiklas papildė refleksijos ir bendros bendruomeniškumo praktikos.

    Kas keičiasi be ekranų?

    Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama tam, kaip nuolatinis pranešimų srautas veikia paauglių savijautą, miegą, dėmesio koncentraciją ir tarpusavio santykius. Moksliniai tyrimai ir visuomenės sveikatos institucijų rekomendacijos pabrėžia, kad svarbus ne tik ekrano laikas, bet ir tai, ką jis pakeičia kasdienybėje: miegą, fizinį aktyvumą, pokalbius bei laiką gamtoje.

    Molėtų stovykloje dalyviai tą pokytį patyrė praktiškai: vietoje įprastų žinučių atsirado daugiau laiko pokalbiams, bendroms užduotims ir buvimui tyloje. Organizatorių teigimu, pirmosios valandos kai kuriems jaunuoliams buvo nepatogios, tačiau vėliau tai virto patirtimi, padėjusia lengviau atsiverti ir įsitraukti.

    Veiklos, kurios ugdo ryšį

    Savaitgalio programa rėmėsi patyriminio ugdymo principais, kai mokymasis vyksta per užduotis, komandinius iššūkius ir aptarimus. Jaunuoliai buvo suskirstyti į atskiras vaikinų ir merginų grupes, kad jautresnės temos būtų aptariamos saugesnėje aplinkoje ir kiekvienas turėtų daugiau erdvės kalbėti.

    Merginų grupėje daug dėmesio skirta kūrybiškumui, autentiškumui ir lyderystės temoms, o vaikinų grupėje kalbėta apie drąsą, atsakomybę ir komandą. Vėliau abi grupės buvo sujungtos į bendras veiklas, kurias lydėjo vaidmenų žaidimai ir atviro mikrofono vakaras, skatinęs pasitikėjimą ir viešą kalbėjimą.

    Žygis, rutina ir išsineštos pamokos

    Šeštadienį jaunuolių laukė komandinio formavimo žygis su fiziniais iššūkiais ir tylos praktikomis. Tokiose užduotyse dažnai išryškėja grupės dinamika: kas imasi iniciatyvos, kas linkęs pasitraukti, kaip sprendžiami konfliktai ir kaip dalijamasi atsakomybe, kai pavargsta ne vienas žmogus.

    Pasak organizatorių, savaitgalį užbaigė simbolinės užduotys, skirtos valiai, pasitikėjimui ir bendrystei įtvirtinti. Grįžtant namo jaunuoliai dalijosi įspūdžiais gyvai, o ne per ekranus, ir įvardijo norą panašias patirtis kartoti.

    Projektas neMATOMI, kurio rėmuose vyko stovykla, siekia mažinti jaunimo socialinę atskirtį, stiprinti savivertę ir socialinius įgūdžius per įtraukias veiklas. Organizatorių teigimu, tokio formato stovyklos ypač vertingos tuomet, kai jaunuoliams trūksta saugios erdvės būti išgirstiems, priimtiems ir realiai įtrauktiems į bendruomenę.

    Projekto veiklos finansuojamos Europos Sąjungos fondo ir Ignalinos rajono savivaldybės administracijos lėšomis.

  • Tėvo diena Lietuvoje: kodėl ji švenčiama birželio sekmadienį ir ką šiandien linki merai

    Tėvo diena Lietuvoje: kodėl ji švenčiama birželio sekmadienį ir ką šiandien linki merai

    Pirmąjį birželio sekmadienį Lietuvoje minima Tėvo diena, skirta padėkoti tėvams, globėjams ir seneliams už rūpestį, atsakomybę bei kasdienį buvimą šalia. Ši proga daugelyje šeimų tampa ne tik sveikinimų, bet ir bendro laiko simboliu, kai sąmoningai sustojama įvertinti tėvystės svarbą.

    Lietuvoje Tėvo diena tradiciškai švenčiama būtent pirmąjį birželio sekmadienį, todėl jos data kasmet kinta. Tokia tvarka įsitvirtinusi nacionalinėje šventinių dienų ir atmintinų dienų praktikoje, o savivaldybės ir bendruomenės šią dieną dažnai pažymi viešais sveikinimais, renginiais bei padėkomis.

    Tėvo vaidmuo šeimoje

    Psichologų ir švietimo ekspertų vertinimu, tėčio įsitraukimas daro apčiuopiamą įtaką vaikų emocinei gerovei, pasitikėjimui savimi ir socialiniams įgūdžiams. Kasdieniai, atrodytų, paprasti dalykai, tokie kaip pokalbis, palaikymas ar bendros veiklos, ilgainiui formuoja vaiko saugumo jausmą ir atsparumą.

    Pastaraisiais metais vis dažniau kalbama apie įsitraukusią tėvystę, kai tėčio vaidmuo neapsiriboja vien aprūpinimu, o apima ir aktyvų dalyvavimą vaiko ugdyme, emociniame palaikyme bei namų rutinoje. Ši tendencija matoma ir viešojoje erdvėje, kur tėvystė vis dažniau pristatoma kaip lygiavertė partnerystė šeimoje.

    Sveikinimas bendruomenei

    Kaip ir kasmet, Tėvo dienos proga sveikinimus siunčia ir savivaldybių vadovai, pabrėždami tėvų stiprybę, kantrybę bei kasdienę atsakomybę. Tokiuose kreipimuose dažniausiai akcentuojama, kad tėčio žodis, palaikymas ir buvimas šalia vaikams tampa ilgalaikiu pagrindu.

    „Nuoširdžiai dėkoju visiems tėvams, globėjams ir seneliams už laiką ir nuoširdžias pastangas. Linkiu sveikatos, sėkmės darbuose, ramybės namuose, artimųjų meilės ir kuo daugiau prasmingų akimirkų kartu“, – sakė savivaldybės meras Laimutis Ragaišis.

    Tėvo diena daugeliui šeimų primena, kad svarbiausia dovana dažnai yra ne daiktai, o laikas, dėmesys ir nuoširdus pokalbis. Net trumpas apsilankymas, skambutis ar bendra veikla gali tapti prasmingu gestu, kuris sustiprina ryšį ir palieka ilgalaikį įspūdį.

  • Kanye West nukėlė koncertą Marselyje: Prancūzijos vidaus reikalų ministras siekė jį blokuoti

    Kanye West nukėlė koncertą Marselyje: Prancūzijos vidaus reikalų ministras siekė jį blokuoti

    Amerikiečių reperis Kanye West, pastaruoju metu prisistatantis slapyvardžiu Ye, nukėlė planuotą koncertą Prancūzijos Marselio mieste. Sprendimas priimtas po žiniasklaidoje pasirodžiusių pranešimų, kad Prancūzijos vidaus reikalų ministras Laurent Nuñez ieškojo būdų užkirsti kelią renginiui.

    Koncertas turėjo vykti birželio 11 dieną Marselio stadiono „Orange Vélodrome“ erdvėje, tačiau dabar organizatoriai nurodo kitą datą vėliau. Viešai aiškinama, kad nukėlimas susijęs su padidėjusia įtampa ir rizika dėl atlikėjo reputacijos bei galimų protestų.

    Apie sprendimą pats atlikėjas užsiminė socialiniame tinkle „X“, pabrėždamas, kad prisiima atsakomybę už ankstesnius veiksmus ir pareiškimus. Jis teigė nenorintis, kad gerbėjai atsidurtų konflikto ar politinių ginčų epicentre.

    „Žinau, kad reikia laiko patikėti mano nuoširdžiu noru ištaisyti klaidas. Prisiimu atsakomybę už tai, kas yra mano, bet nenoriu įtraukti gerbėjų“, – rašė Kanye West.

    Prancūzijos pareigūnų dėmesį sukėlė ankstesni atlikėjo pasisakymai, dėl kurių jis ne kartą sulaukė kaltinimų antisemitizmu. Marselio meras Benoît Payan dar kovo mėnesį viešai pareiškė, kad atlikėjas mieste nėra laukiamas, o koncertas, jo teigimu, neturėtų tapti platforma neapykantą skleidžiantiems pareiškimams.

    „Aš atsisakau leisti, kad Marselis taptų vitrina tiems, kurie skatina neapykantą ir atvirą nacizmą“, – yra sakęs Benoît Payan.

    Situaciją papildomai paaštrino tai, kad Jungtinė Karalystė neseniai uždraudė Kanye West atvykti į šalį dėl kontroversiškų pareiškimų. Po šio sprendimo buvo atšauktas ir festivalis, kuriame jis turėjo pasirodyti kaip pagrindinė žvaigždė, o šalies ministras pirmininkas Keir Starmer viešai pabrėžė, kad tokie vizitai kelia rimtą susirūpinimą.

    Kanye West pastaraisiais metais patyrė didelį spaudimą ir iš pramogų industrijos, ir iš visuomenės, o jo veikla ne kartą lėmė bendradarbiavimų nutraukimą bei ribojimus įvairiose platformose. Šis atvejis Prancūzijoje išryškina platesnę Europos tendenciją: savivaldybės ir nacionalinės institucijos vis dažniau vertina ne tik renginių saugumą, bet ir viešosios tvarkos, neapykantos kalbos bei bendruomenių santarvės rizikas, kai kalbama apie itin kontroversiškus atlikėjus.

    Reperis Europoje nebuvo koncertavęs daugiau nei dešimtmetį ir anksčiau skelbė apie kelis pasirodymus skirtinguose miestuose, tarp jų Madride, Stambule ir Nyderlanduose. Marselis buvo vienintelis miestas Prancūzijoje jo numatytame koncertų plane, todėl nukėlimas tapo reikšmingu ženklu tiek gerbėjams, tiek organizatoriams, vertinantiems, ar ir kaip tokie renginiai gali vykti toliau.

  • Paryžiuje taisoma menininko JR instaliacija „La Caverne du Pont Neuf“: atidarymas nukeltas neribotam laikui

    Paryžiuje taisoma menininko JR instaliacija „La Caverne du Pont Neuf“: atidarymas nukeltas neribotam laikui

    Paryžiuje pradėti menininko JR monumentalios instaliacijos „La Caverne du Pont Neuf“ remonto darbai, tačiau nauja atidarymo data kol kas nenurodoma. Projekto partneriai skelbia, kad artimiausiomis dienomis ir ateinančią savaitę vyks techniniai atstatymo veiksmai, o tolesnė eiga priklausys nuo sąlygų vietoje.

    Instaliacija, sumanyta kaip pagarba menininkams Christo ir Jeanne-Claude, buvo apgadinta stiprių vėjo gūsių metu. Vietoje dirbę techniniai ekspertai ir inžinieriai incidentą siejo su išskirtiniu meteorologiniu reiškiniu, o dėl saugumo iškart imtasi apribojimų ir paruošiamųjų darbų.

    Kas apgadinta ir kaip bus taisoma

    Patikslinama, kad įplyšusi drobė sukėlė lokalų pažeidimą trijose pripučiamos konstrukcijos vietose. Projekto komanda pabrėžia, kad konstrukcijos suskaidymas į atskirus segmentus ir įdiegti saugos sprendimai leido suvaldyti situaciją, todėl incidentas neišplito į visą objektą.

    Remontas apima dvi kryptis: išorinės drobės sutvarkymą ir pažeistų pripučiamo karkaso elementų atstatymą. Vis dėlto darbai gali vykti tik tuomet, kai orai grįš į sezonines normas, nes pagrindinis prioritetas išlieka komandos sauga bei stabilios darbo sąlygos ant Senos krantinių.

    Kodėl data neaiški

    Drobę planuojama restauruoti dirbtuvėse, o jos sugrąžinimui į vietą svarstomi keli techniniai scenarijai. Tai lemia instaliacijos mastas: nurodoma apie 2 400 kvadratinių metrų užimamas plotas, maždaug 120 metrų ilgis, 20 metrų plotis, o aukščiausios vietos siekia nuo 12 iki 18 metrų.

    Organizatoriai primena, kad panašaus masto laikinos instaliacijos Paryžiuje neretai sulaukia diskusijų, ypač kai objektai įkurdinami ikoninėse erdvėse. „La Caverne du Pont Neuf“ taip pat pristatoma kaip kūrinys, skirtas kelti klausimus apie miesto erdvių patyrimą ir gyventojų ryšį su kasdiene urbanistine aplinka.

    Atidarymas iš pradžių buvo planuotas birželio 6 dieną, tačiau dabar nukeltas neribotam laikui. Nauja data, anot projekto komandos, bus paskelbta tik įvertinus remonto pažangą ir realias galimybes saugiai sugrąžinti instaliaciją į numatytą formą.

  • Bad Bunny „La Casita“ fenomenas: kaip scenografija iš Puerto Riko primena kolonializmo ir vergovės istoriją

    Bad Bunny „La Casita“ fenomenas: kaip scenografija iš Puerto Riko primena kolonializmo ir vergovės istoriją

    Bad Bunny koncertų turo scenografijoje išryškėjusi „La Casita“ – nedidelio namo formos dekoracija – pastarosiomis savaitėmis tapo ne tik socialinių tinklų reiškiniu, bet ir diskusijų objektu. Vieni ją vertina kaip žaismingą šou elementą, kiti – kaip sąmoningą užuominą į Puerto Riko tapatybę ir sudėtingą salos istoriją.

    Diskusijas pakurstė ir tai, kaip ši turo dalis filmuojama bei pateikiama viešai, kai į kameras patenka šokantys koncerto svečiai. Tačiau už ažiotažo slypi konkreti kultūrinė nuoroda: pats namo vaizdinys siejamas su Humakao miesto architektūra Puerto Riko rytuose, kurią Bad Bunny komanda pasirinko neatsitiktinai.

    Humakao istorija ir architektūra

    Humakao (Humacao) miestas siejamas su salos vietinių tautų palikimu, ypač tainų kultūra, o jo pavadinimas kildinamas iš vietinių lyderių, priešinusiųsi kolonizacijai. Miestas formavosi kolonijiniu laikotarpiu, kai saloje stiprėjo ispanų administracija, o vėliau – plantacijų ekonomika.

    Architektūriškai Humakao išlaikė Karibams būdingą tradicinių medžiagų ir kolonijinių planavimo principų derinį: istoriškai naudota mediena, vietinės žaliavos, šiaudai, čerpės, o miesto planas rėmėsi kolonijinėse teritorijose taikytu kvartaliniu išdėstymu, kuriame centrinę vietą paprastai užimdavo aikštė ir bažnyčia.

    XIX amžiuje Puerto Riko ekonomikoje ryškų vaidmenį įgijo cukraus pramonė, o kartu daugelyje regionų stiprėjo vergove paremta darbo sistema. Šis laikotarpis paliko pėdsaką ir architektūroje, kai viešuosiuose pastatuose bei turtingesniuose namuose daugėjo mūro, europietiškų stiliaus elementų ir neoklasicizmo detalių.

    Kolonijinis statusas ir šiandienos kontekstas

    Puerto Rikas iki šiol yra Jungtinių Valstijų teritorija, turinti savivaldos elementų, tačiau ne visavertes federalines politines teises. Salos gyventojai neturi balsavimo teisės JAV prezidento rinkimuose, o atstovavimas Kongrese yra ribotas, todėl kolonializmo tema Puerto Riko viešajame gyvenime išlieka jautri ir nuolat atsinaujinanti.

    Bad Bunny kūryboje ir viešuose pasisakymuose ši tema pasirodo ne kartą, o „La Casita“ sceninis sprendimas interpretuojamas kaip vizualus priminimas apie vietinę kilmę, kultūrinį maišymąsi ir istorines neteisybes. Šiuolaikinėje popkultūroje tai atitinka tendenciją, kai didelio masto turai nebėra vien muzikos atlikimas, o tampa pasakojimu su aiškiais simboliais, istorinėmis nuorodomis ir identiteto ženklais.

    „La Casita“ atvejis išsiskiria tuo, kad paprastas, lengvai atpažįstamas objektas scenoje veikia dvejopai: vieniems tai šventiška, įtraukianti akimirka, kitiems – kultūrinis kodas, nukreipiantis į Puerto Riko patirtį tarp ispanų kolonijinės praeities, afrokaribiško palikimo ir JAV politinės įtakos.