CP v2

Blog

  • Po 80 metų patvirtinta USS Herring vieta: Ramiojo vandenyno dugne rasta dingusi JAV povandeninė

    JAV karinio jūrų laivyno istorikai patvirtino Antrojo pasaulinio karo metais dingusio povandeninio laivo USS Herring buvimo vietą. Nuolaužos aptiktos Ramiajame vandenyne, netoli Kurilų salų, kur laivas 1944 metais nebegrįžo iš kovinės misijos.

    USS Herring buvo prarastas 1944 metų birželio 1 dieną, kai vykdė patruliavimą prie Kurilų. Kartu su laivu žuvo 83 įgulos nariai, o pats laivas dešimtmečius buvo laikomas dingusiu be žinios.

    Nuolaužos pirmą kartą aptiktos 2017 metais ekspedicijos metu prie Matsuvas salos, tačiau tada prireikė papildomų duomenų, kad būtų galima tiksliai identifikuoti radinį. Po to sekė tolesni tyrimai ir medžiagos analizė, leidusi susieti nuolaužas su konkrečiu JAV laivu.

    Galutinis patvirtinimas paskelbtas 2026 metais, kai JAV Karinės jūrų istorijos ir paveldo vadovybė, įvertinusi surinktą informaciją, pripažino, kad tai yra USS Herring. Istorikų vertinimu, nors korpusas smarkiai apgadintas, laivas jūros dugne išliko vertikalioje padėtyje.

    USS Herring priklausė Gato klasės povandeniniams laivams, kurie buvo vieni pagrindinių JAV povandeninių pajėgų Antrojo pasaulinio karo metais. Laivas nuleistas į vandenį 1942 metų sausį, o tų pačių metų gegužę įtrauktas į JAV karinio jūrų laivyno sudėtį.

    Per tarnybą USS Herring atliko aštuonis kovinius patruliavimus Atlanto ir Ramiajame vandenynuose ir, JAV šaltinių vertinimu, prisidėjo prie mažiausiai septynių priešo laivų sunaikinimo. 1944 metų gegužės 21 dieną jis išplaukė iš bazės Midvėjaus atole į Kurilų rajoną, kur gegužės pabaigoje atakavo kelis Japonijos laivus.

    Birželio 1 dieną, veikdamas prie Matsuvas salos, USS Herring pateko į Japonijos pakrantės artilerijos ugnį. Pranešimuose teigiama, kad į bokštelį pataikė du sviediniai, laivas pradėjo semti vandenį ir nuskendo, o ryšys su juo nutrūko.

    Tiksli žūties vieta svarbi tiek kariniams istorikams, tiek žuvusiųjų artimiesiems, nes užbaigia ilgai trukusį nežinios etapą. Tokie radiniai taip pat leidžia tiksliau rekonstruoti operacijas Ramiajame vandenyne ir įvertinti povandeninio karo rizikas tuometinėmis sąlygomis.

    JAV praktikoje nuskendę karo laivai, kuriuose žuvo įgula, paprastai laikomi karo kapais, todėl tokie objektai vertinami kaip memorialinės vietos. Tikėtina, kad ir USS Herring nuolaužos liks jūros dugne kaip įgulos atminimo ženklas.

  • Pelėsis ant vonios hermetiko: ekspertai paaiškino, kas veikia geriausiai ir kaip to išvengti

    Pelėsis ant vonios hermetiko yra viena dažniausių problemų drėgnose patalpose, net kai plytelės, kriauklė ar dušo kabina atrodo švariai. Juodos ar pilkšvos dėmės dažniausiai reiškia, kad grybelis įsikūrė ant paviršiaus arba įsigėrė į pačią medžiagą.

    Pagrindinė priežastis beveik visada ta pati: nuolatinė drėgmė, šiluma ir per menkas vėdinimas. Riziką didina ir muilo bei kūno priežiūros priemonių likučiai, nes ant jų pelėsiui lengviau daugintis.

    Kasdienėje rutinoje svarbiausia yra reguliarumas, o ne agresyvios priemonės. Specialistai rekomenduoja bent kartą per savaitę nuvalyti hermetiku padengtas siūles ir kampus, o prireikus jas lengvai apipurkšti acto ir vandens mišiniu lygiomis dalimis.

    Kas 1–2 mėnesius verta skirti laiko gilesniam valymui ir įvertinti hermetiko būklę. Dažniausiai hermetiką rekomenduojama keisti kas 3–5 metus, tačiau intensyviai naudojamose voniose ar prastai vėdinamose patalpose jo tarnavimo laikas gali būti trumpesnis.

    Jei pelėsis dar neįsisenėjęs, dažnai pakanka acto ir valgomosios sodos derinio. Pirmiausia hermetiko paviršių reikia apipurkšti actu taip, kad jis pilnai sudrėktų, ir palikti 15–30 minučių.

    Tada sumaišykite valgomąją sodą su šiltu vandeniu, kad gautųsi tiršta pasta, ir užtepkite ją ant probleminių vietų. Švelniai patrinkite sena dantų šepetėliu arba minkštų šerelių šepetėliu, po to kruopščiai nuplaukite ir visiškai nusausinkite.

    Jei po acto ir sodos lieka tamsių dėmių, gali padėti vandenilio peroksidas. Jį patogu supilti į purkštuvą, apipurkšti pažeistą vietą ir palikti 15–30 minučių, kad priemonė įsigertų.

    Vėliau švelniai nušveiskite minkštu šepetėliu, nuplaukite ir kruopščiai nusausinkite. Džiovinimas čia kritiškai svarbus, nes ant drėgno hermetiko pelėsis greitai atsinaujina.

    Ilgalaikis sprendimas paprastai susijęs su drėgmės kontrole: po dušo verta nuvalyti vandens perteklių nuo siūlių ir kampų, o patalpą gerai išvėdinti. Jei yra ventiliatorius, jis turėtų veikti ne tik maudantis, bet ir dar bent kelias minutes po to.

    Jeigu hermetikas sutrūkinėjęs, atšokęs ar matosi, kad pelėsis įsigėręs giliai, vien valymas gali nebepadėti. Tokiais atvejais dažnai racionaliau seną hermetiką pašalinti, paviršių dezinfekuoti, visiškai išdžiovinti ir tik tada iš naujo sandarinti.

  • Alyvuogių aliejus gali būti sugedęs: kokie kvapo ir skonio ženklai išduoda, kad laikas jį keisti

    Alyvuogių aliejus laikomas vienu universaliausių virtuvės produktų, tačiau jis nėra amžinas. Net ir kokybiškas pirmojo spaudimo alyvuogių aliejus laikui bėgant oksiduojasi, todėl praranda aromatą, skonį ir dalį naudingų savybių.

    Svarbiausias skirtumas tas, kad sugedęs aliejus dažniausiai nekelia akivaizdžios ūmios rizikos, tačiau stipriai pablogina patiekalų skonį. Dėl to verta žinoti kelis aiškius požymius, kurie išduoda, kad butelį geriau pakeisti nauju.

    Sandariai uždarytas alyvuogių aliejus paprastai išlieka tinkamas vartoti apie 18–24 mėnesius, tačiau tai priklauso nuo laikymo sąlygų ir produkto tipo. Pirmojo spaudimo alyvuogių aliejus dažnai laikomas trumpiau, nes yra jautresnis šviesai, šilumai ir deguoniui.

    Pravartu ant etiketės ieškoti ne tik tinkamumo vartoti termino, bet ir derliaus datos. Ji geriau parodo, kiek aliejus iš tiesų yra šviežias, ypač jei produktas ilgiau stovėjo sandėlyje ar parduotuvės lentynoje.

    Atidarius butelį, aliejų rekomenduojama sunaudoti per 1–2 mėnesius. Kuo dažniau butelis atidaromas ir kuo daugiau jame lieka oro, tuo greičiau vyksta oksidacija ir greičiau prastėja skonis.

    Ryškiausias signalas yra kvapas. Jei alyvuogių aliejus kvepia kartoku, primena senus riešutus, vašką ar net kreideles, tai dažnai rodo, kad riebalai apkarso ir produktas prarado kokybę.

    Jei kvapas neaiškus, padeda skonis. Sugedęs aliejus gali būti nemaloniai rūgštus, aitrus ar plokščias, o burnoje palieka nešvarų, kartų poskonį, kuris neprimena šviežio alyvuogių aliejaus vaisiškumo.

    Kartais žmonės aliejų vertina pagal spalvą, tačiau tai nėra patikimiausias kriterijus. Spalva priklauso nuo alyvuogių veislės ir filtravimo, todėl svarbiau pasikliauti kvapu, skoniu ir tuo, kaip produktas buvo laikomas.

    Didžiausi alyvuogių aliejaus priešai yra šviesa, šiluma ir oras. Dėl to geriausia butelį laikyti tamsioje spintelėje, atokiau nuo viryklės ar kitų šilumos šaltinių, ir visada sandariai užsukti.

    Praktika aliejų perpilti į dekoratyvinius indus atrodo patogi, bet dažnai pagreitina gedimą, jei indas praleidžia daugiau oro ar stovi šviesoje. Patikimiausia rinktis aliejų tamsaus stiklo buteliuose ar skardinėse ir vengti plastiko, nes jis gali būti laidus deguoniui.

    Šaldytuvas dažniausiai nėra geriausia vieta kasdien naudojamam alyvuogių aliejui. Šaltyje jis gali sutirštėti ir prarasti dalį aromato, o prieš naudojant tenka laukti, kol sušils ir vėl taps skystas.

    Jei kyla abejonių, ar aliejus dar geras, paprasčiausias sprendimas yra įvertinti jį pagal kvapą ir skonį. Kai aromatas aiškiai apkarsta, o skonis gadina patiekalą, tai ženklas, kad butelyje esantį aliejų verta pakeisti nauju.

  • Subačiuje planuojama didelių gabaritų atliekų aikštelė: paskelbta atrankos dėl PAV informacija

    Subačiuje, Biržų gatvėje 84A, planuojama įrengti didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę, todėl parengta ir viešai paskelbta atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo informacija. Dokumentą parengė MB „Viaconsult“, o planuojamos ūkinės veiklos organizatorius yra UAB „Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras“.

    Atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo taikoma siekiant įvertinti, ar konkrečiam projektui būtina atlikti pilną poveikio aplinkai vertinimą. Vertinant atrankos medžiagą paprastai nagrinėjami tokie aspektai kaip triukšmas, kvapai, dulkėtumas, transporto srautai, galimos taršos rizikos ir poveikis aplinkiniams gyventojams bei teritorijos naudojimui.

    Aplinkos apsaugos agentūra informaciją apie šį projektą paskelbė 2026 metų gegužės 8 dieną. Nuo kitos darbo dienos pradedamas skaičiuoti terminas, per kurį visuomenė gali teikti pastabas ir pasiūlymus dėl atrankos informacijos ir planuojamos veiklos poveikio aplinkai.

    Pasiūlymai priimami 10 darbo dienų, o pateiktos pastabos turi būti įvertintos priimant atrankos išvadą. Agentūrai priėmus sprendimą, atrankos išvada ir, kai taikoma, patikslinta atrankos informacija bus paskelbta viešai, o pasiūlymus pateikusiems asmenims bus pranešta, kaip jų argumentai įvertinti.

    Tokio tipo atliekų aikštelės savivaldybėms dažniausiai reikalingos tam, kad didelių gabaritų atliekos būtų surenkamos atskiroje vietoje ir nepatektų į mišrių atliekų konteinerius ar nelegalius sąvartynus. Praktikoje tai gali padėti gerinti atliekų surinkimo tvarką, tačiau kartu kelia klausimų dėl vietos parinkimo, logistikos ir galimo poveikio kaimynystei, todėl visuomenės įsitraukimas atrankos etape laikomas svarbia proceso dalimi.

  • Lazdijų krašto mokinės sužibėjo „Sidabro vainikėlyje“: juostos laimėjo I vietą, margučiai – II

    Lazdijų krašto mokinės sužibėjo „Sidabro vainikėlyje“: juostos laimėjo I vietą, margučiai – II

    Birželio 2 dieną Telšių kultūros centre įvyko Lietuvos mokinių tautodailės konkurso „Sidabro vainikėlis“ baigiamosios parodos uždarymas ir laureatų apdovanojimai. Į renginį susirinko jaunieji kūrėjai, jų mokytojai ir palaikymo komandos iš visos Lietuvos, taip pat lietuvių bendruomenės Lenkijoje atstovai.

    Finalinėje parodoje savo darbus pristatė 45 atrinkti mokiniai, atstovaujantys skirtingoms liaudies meno sritims ir regionams. Tarp jų buvo ir dvi Lazdijų krašto kūrėjos, komisijai pristačiusios tradiciniais amatais paremtas kolekcijas.

    Kamilė Klinkevičiūtė konkurse demonstravo rinktinių juostų kolekciją, o Kornelija Smirnovaitė – vašku margintų margučių rinkinį. Abi autorės į finalą pateko po atrankų, kuriose vertinamas ne tik atlikimo meistriškumas, bet ir tradicijų tęstinumas, motyvų autentiškumas bei kūrybinis sprendimas.

    Didžiausio įvertinimo sulaukė Kamilės Klinkevičiūtės austos juostos: ji pelnė I vietą ir vieną iš šešių „Sidabro vainikėlių“, teikiamų kas dvejus metus geriausiems konkurso dalyviams. Kornelijos Smirnovaitės margučiai buvo įvertinti II vieta, išskiriant atlikimo kruopštumą ir ornamentikos nuoseklumą.

    Šis įvertinimas Lazdijų kraštui svarbus ne vien kaip apdovanojimas, bet ir kaip ženklas, kad tradiciniai amatai išlieka patrauklūs jaunajai kartai. Konkursas „Sidabro vainikėlis“ laikomas viena ryškiausių platformų mokiniams, kurioje atsiskleidžia tiek individualus talentas, tiek mokytojų ir bendruomenių indėlis puoselėjant tautodailės tradicijas.

  • Kėdainių savivaldybės Etikos komisija posėdžiauja nuotoliu: spręs dėl skundo tyrimo pradžios

    Kėdainių savivaldybės Etikos komisija posėdžiauja nuotoliu: spręs dėl skundo tyrimo pradžios

    Kėdainių rajono savivaldybės Etikos komisija 2026 metais birželio 5 dieną renkasi į nuotolinį posėdį. Posėdžiui pirmininkauja komisijos pirmininkė Indrė Saldytė-Eigirdė.

    Darbotvarkėje numatyta svarstyti komisijos narių nusišalinimus, susijusius su 2026 metais kovo 27 dieną gautu skundu. Tokie klausimai paprastai sprendžiami siekiant užtikrinti nešališkumą ir išvengti interesų konflikto.

    Taip pat planuojamas minėto skundo pakartotinis nagrinėjimas ir sprendimas, ar pradėti tyrimą. Nuo šio sprendimo priklauso, ar komisija pereis prie faktinių aplinkybių vertinimo ir galimų etikos pažeidimų analizės.

    Posėdis transliuojamas „YouTube“ platformoje, o jam pasibaigus įrašas paprastai lieka viešai prieinamas peržiūrai. Toks transliavimo formatas leidžia gyventojams stebėti procesą ir geriau suprasti, kaip priimami sprendimai dėl etikos standartų savivaldoje.

  • Kėdainiuose po šilumos tinklų patikros atnaujinamas karšto vandens tiekimas: ką svarbu žinoti

    Kėdainiuose po šilumos tinklų patikros atnaujinamas karšto vandens tiekimas: ką svarbu žinoti

    AB „Panevėžio energija“ pranešė baigusi Kėdainių miesto šilumos tinklų hidraulinį bandymą, kuris atliekamas siekiant įvertinti vamzdynų sandarumą ir patikimumą. Tokie bandymai paprastai vykdomi pasibaigus šildymo sezonui, kad iki kito sezono būtų galima laiku pastebėti ir pašalinti gedimus.

    Nuo birželio 5 dienos Kėdainių miesto vartotojams atnaujinamas šilumos ir karšto vandens tiekimas. Bendrovė pažymi, kad po bandymų ir remonto darbų sistemos paleidimas gali vykti etapais, todėl dalyje namų karštas vanduo gali pasiekti čiaupus skirtingu laiku.

    Gyventojams svarbu žinoti, kad karštą vandenį daugiabučiame name paprastai įjungia pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas. Jei karštas vanduo neatsiranda, pirmiausia rekomenduojama kreiptis į namo administratorių, bendriją arba prižiūrėtoją, kurie koordinuoja vidaus sistemų paleidimą ir reguliavimą.

    Hidrauliniai bandymai yra viena pagrindinių prevencinių priemonių šilumos ūkyje, padedanti sumažinti avarijų riziką ir neplanuotus atjungimus šaltuoju metų laiku. Per bandymus tinklai trumpam apkraunami didesniu slėgiu, todėl silpniausios vietos išryškėja dar vasarą, kai remonto darbai gyventojams sukelia mažiau nepatogumų.

    Jeigu atnaujinus tiekimą pastebimi vandens temperatūros svyravimai ar neįprasti garsai sistemoje, specialistai ragina nedelsti ir informuoti namo prižiūrėtoją. Taip pat primenama laikytis įprastų saugumo principų ir pirmą kartą atsukant karštą vandenį elgtis atsargiai, ypač jei namuose yra vaikų.

  • Kėdainių rajone startuoja Nevėžio baseino melioracijos rekonstrukcija: atnaujins 10 km griovių

    Kėdainių rajone startuoja Nevėžio baseino melioracijos rekonstrukcija: atnaujins 10 km griovių

    Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyrius pradeda įgyvendinti projektą, kuriuo bus rekonstruojami Nevėžio baseino melioracijos grioviai ir juose esantys statiniai. Darbai vyks Surviliškio seniūnijos Kalnaberžės kadastro vietovėje, apimant Daškonių, Sirutiškio, Vaidatonių, Mociūnų ir Vitėnų kaimų teritorijas.

    Pagrindinis projekto tikslas – pagerinti vandens nuvedimą nuo drenuotų žemės plotų ir atnaujinti nusidėvėjusius melioracijos statinius. Savivaldybė pabrėžia, kad tokie darbai svarbūs ne tik žemės ūkio našumui, bet ir kelių, sodybų bei infrastruktūros apsaugai nuo užmirkimo po intensyvesnių kritulių.

    Projekte numatyta rekonstruoti valstybei priklausančius melioracijos griovius G-3, Gr. Nr. 3, Gr. Nr. 3-2, Gr. Nr. 1, S-1, S-2 ir S-3. Bendras planuojamas rekonstruojamų griovių ilgis siekia 10,060 kilometro.

    Taip pat bus rekonstruojama 14 pralaidų, kurios yra svarbios vandens pralaidumui ir saugiam srautų nukreipimui per kelius bei kitus infrastruktūros objektus. Praktikoje būtent pralaidos neretai tampa probleminėmis vietomis, kai dėl užnešimo ar konstrukcijų nusidėvėjimo vanduo ima kauptis ir užlieja gretimus sklypus.

    Planuojama, kad visi projekto darbai bus užbaigti iki 2026 metų spalio 30 dienos. Darbų vykdytoja nurodoma Žiuko įmonė, o darbų vadovas – Algimantas Žiukas.

    Dėl papildomos informacijos gyventojai ir suinteresuoti žemės savininkai gali kreiptis į Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyrių. Savivaldybė ragina darbų zonoje esančių sklypų naudotojus sekti aktualią informaciją ir iš anksto derinti klausimus, jei darbai gali laikinai paveikti privažiavimą ar vandens nuvedimo režimą.

  • Kėdainių rajone stiprinama negalios politika: įvardyti skaudžiausi prieinamumo taškai ir kiti žingsniai

    Kėdainių rajone stiprinama negalios politika: įvardyti skaudžiausi prieinamumo taškai ir kiti žingsniai

    Kėdainių rajono savivaldybėje vykusiame Asmens su negalia gerovės tarybos posėdyje daugiausia dėmesio skirta praktiniams klausimams: kaip realiai keisti viešąsias erdves, įstaigas ir paslaugas, kad jos būtų pasiekiamos visiems gyventojams. Aptarti tiek turimi duomenys, tiek gyventojų apklausos įžvalgos, išryškinusios dažniausiai pasikartojančias kliūtis.

    Posėdyje pristatyta atnaujinta 2023–2025 metais parengta statistinė informacija apie asmenis su negalia Kėdainių rajone. Nors taryba konkrečių skaičių viešai neįvardijo, akcentuota, kad planuojant pokyčius būtina remtis ne vien pavieniais skundais, o nuosekliai renkamais duomenimis ir jų analize.

    Svarbiu atskaitos tašku tapo anketinė apklausa, vykdyta nuo sausio 9 dienos iki gegužės 1 dienos. Gyventojai vertino, kiek miesto ir rajono viešosios erdvės bei dažniausiai lankomos įstaigos yra pritaikytos žmonėms, turintiems judėjimo ar kitų negalių, o atsakymai padėjo identifikuoti problemiškiausias vietas.

    Diskusijose daug dėmesio skirta infrastruktūros spragoms, kurios kasdienybėje tampa barjerais: nepatogiems patekimams į pastatus, prastai suprojektuotiems šaligatvių nuolydžiams, per aukštiems borteliams, informacijos trūkumui ir nepakankamai aiškiam patalpų sužymėjimui. Tarybos nariai pabrėžė, kad prieinamumas turi būti vertinamas plačiau nei vien pandusų įrengimas, nes svarbus ir saugus, savarankiškas judėjimas bei orientavimasis aplinkoje.

    Atskira tema tapo paslaugų prieinamumo stebėsena ir įstaigų registracija STASIS sistemoje, kuri skirta statinių prieinamumo stebėsenai ir kontrolei. Tikimasi, kad nuoseklesnis duomenų pildymas padės tiek savivaldybei planuoti darbus, tiek gyventojams greičiau rasti patikimą informaciją apie jiems pritaikytas vietas.

    Taip pat svarstyta idėja viešosiose erdvėse įrengti alternatyvaus bendravimo lentas, kurios galėtų padėti žmonėms, patiriantiems kalbos ar komunikacijos sunkumų. Pasak tarybos, tokie sprendimai svarbūs ne tik siaurai grupei, bet ir platesnei visuomenei, nes didina savarankiškumą, mažina atskirtį ir palengvina kasdienes situacijas.

    Posėdyje sutarta, kad sprendimai turi būti planuojami nuosekliai, o rezultatai matuojami: nuo aiškių prioritetų sudarymo iki realių pokyčių įgyvendinimo ir stebėsenos. Savivaldybė pabrėžė, kad prieinama aplinka tiesiogiai susijusi su žmogaus orumu ir galimybe gyventi savarankiškai, todėl šie klausimai išlieka tarp svarbiausių rajono darbotvarkėje.

  • Rezerviniame sąraše esantiems gyventojams – dar 6,9 mln. eurų saulės elektrinėms ir kaupikliams

    Rezerviniame sąraše esantiems gyventojams – dar 6,9 mln. eurų saulės elektrinėms ir kaupikliams

    Energetikos ministerijos inicijuota parama gyventojų energetinei nepriklausomybei didinti šiemet sulaukė itin didelio susidomėjimo. Priemonė skirta namų ūkiams, kurie dėl ESO tinklo apribojimų gali į tinklą atiduoti ne daugiau kaip 1 kW galios, todėl jiems aktualūs sprendimai su saulės elektrine ir elektros energijos kaupikliu.

    Priemonę administruojanti Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) nurodo, kad šiam pilotiniam kvietimui finansavimas jau buvo padidintas iki 15,43 mln. eurų. Iš pradžių kvietimui buvo numatyta 5,3 mln. eurų, o vėliau papildomai skirta 10,13 mln. eurų, tačiau paraiškų srautas greitai pasiekė numatytą apimtį.

    Kai finansavimo riba buvo pasiekta, nuo balandžio 28 dienos pradėtas formuoti rezervinis paraiškų sąrašas. Jo vertė šiuo metu siekia apie 6,8 mln. eurų, tad dalis gyventojų, pateikusių paraiškas vėliau, iki šiol laukė sprendimų dėl paramos.

    Siekdama, kad parama pasiektų ir rezerviniame sąraše esančius pareiškėjus, Energetikos ministerija skiria papildomus 6,9 mln. eurų. Šios lėšos bus nukreiptos gyventojams, kurie jau yra įsirengę saulės elektrines ir elektros energijos kaupimo įrenginius bei pateikę paraiškas kompensacijai gauti.

    APVA praneša, kad rezervinio sąrašo formavimas bus stabdomas birželio 5 dieną 16 valandą. Atsižvelgiant į tai, kad rezerviniame sąraše esančių paraiškų finansavimo poreikis beveik atitinka skiriamą sumą, nuo šio laiko bus sustabdyta ir galimybė teikti paraiškas finansavimui gauti pagal šią priemonę.

    „Gyventojų aktyvumas rodo, kad ši priemonė tikrai yra naudinga – saulės elektrinių ir kaupiklių sprendimai tampa vis aktualesni namų ūkiams, susiduriantiems su ESO tinklo ribojimais. Papildomos lėšos užtikrins, kad rezerviniame sąraše esantys gyventojai gautų paramą“, – sako energetikos viceministras Airidas Daukšas.

    Ministerija taip pat nurodo, kad bus ieškoma galimybių priemonę tęsti ir ateityje. Pastarųjų metų tendencijos rodo, kad kaupikliai vis dažniau vertinami ne tik kaip būdas didinti savarankišką vartojimą, bet ir kaip praktinis sprendimas ten, kur tinklo pralaidumas riboja saulės elektrinių plėtrą.