CP v2

Blog

  • Europos Parlamentas dėl „Huawei“ tyrimo: imunitetas trims europarlamentarams neliečiamas, vienam panaikintas

    Europos Parlamentas dėl „Huawei“ tyrimo: imunitetas trims europarlamentarams neliečiamas, vienam panaikintas

    Europos Parlamento Teisės reikalų komitetas nusprendė nepritarti Belgijos prokurorų prašymui panaikinti trijų europarlamentarų teisinį imunitetą, susijusį su įtariamu kyšininkavimo už įtaką skandalu, siejamu su „Huawei“. Tuo metu ketvirto europarlamentaro imuniteto panaikinimui komitetas pritarė.

    Imunitetas panaikintas italui Fulvio Martusciello iš Europos liaudies partijos frakcijos. Tuo pačiu komitetas nesutiko panaikinti Maltos socialisto Daniel Attard, taip pat italų europarlamentaro Salvatore De Meo ir bulgaro Nikola Minchev imuniteto.

    Ką reiškia europarlamentaro imunitetas?

    Europos Parlamento nario imunitetas yra teisinė apsauga, skirta užkirsti kelią politiškai motyvuotam persekiojimui ir užtikrinti, kad parlamentinė veikla nebūtų varžoma. Vis dėlto jis nėra absoliutus: jei nacionalinės teisėsaugos institucijos pateikia pagrįstą prašymą, Europos Parlamentas gali imunitetą panaikinti.

    Praktikoje sprendimai dėl imuniteto priklauso nuo to, ar prašymas atitinka procedūrinius reikalavimus, ar įtarimai pakankamai konkretūs, ir ar nėra požymių, kad byla gali būti naudojama politiniams tikslams. Šiuos aspektus vertina komitetas, o galutinį sprendimą tvirtina Europos Parlamento plenarinių posėdžių salė.

    Belgijos tyrimas ir politinė įtampa

    Belgijos prokuratūra 2025 metų kovą pradėjo tyrimą, kuriame minimi įtarimai dėl aktyvios korupcijos, dokumentų klastojimo ir pinigų plovimo Europos Parlamente. Teisėsauga yra viešai nurodžiusi, kad įtariama veikla galėjo būti naudinga „Huawei“ interesams.

    Komiteto balsavimas vyko už uždarų durų, o šaltiniai Europos Parlamente nurodė, kad prieš sprendimą buvo juntamos frakcijų derybos ir nesutarimai dėl įrodymų pakankamumo. Kritikai teigia, kad tokie procesai gali sudaryti įspūdį, jog dalis sprendimų priimami vadovaujantis politiniu išskaičiavimu, o ne vien faktų vertinimu.

    Kada sprendimas įsigalios?

    Teisės reikalų komiteto išvada dar nėra galutinis taškas: ją turi patvirtinti Europos Parlamento plenarinis posėdis Strasbūre. Būtent po šio balsavimo taps aišku, ar Belgijos prokurorai galės pilna apimtimi taikyti procesinius veiksmus europarlamentarų atžvilgiu.

    Pastaraisiais mėnesiais imuniteto klausimai Europos Parlamente sulaukia vis daugiau dėmesio, nes keli rezonansiniai atvejai paskatino diskusijas, ar dabartinė tvarka pakankamai skaidri ir nuosekli. Dalis europarlamentarų ragina peržiūrėti procedūras, kad jos vienodai veiktų visų frakcijų atstovams ir mažintų politinių interpretacijų riziką.

  • „OpenAI“ siūlo privalomus DI modelių testus, bet nepritaria Baltųjų rūmų planui su NSA vaidmeniu

    „OpenAI“ paviešino siūlymą, kaip JAV galėtų reguliuoti pažangius dirbtinio intelekto modelius, ir kai kuriais esminiais punktais išsiskyrė su naujausiu Baltųjų rūmų požiūriu. Bendrovė ragina pereiti nuo savanoriškų vertinimų prie privalomų testų, tačiau pabrėžia, kad priežiūra turėtų likti civilinėse institucijose.

    Siūlymo esmė – numatyti pareigą pažangiausiems DI modeliams atlikti sistemingus rizikų vertinimus, ypač dėl kibernetinio saugumo, piktnaudžiavimo ir kitų didelio poveikio scenarijų. „OpenAI“ siūlo, kad šį procesą koordinuotų su standartizavimu dirbantys civiliniai padaliniai, o ne žvalgybos bendruomenė.

    Kur kertasi du požiūriai

    Baltųjų rūmų kryptis, apie kurią kalbama viešai, labiau remiasi savanorišku modelių vertinimu ir didesniu Nacionalinės saugumo agentūros įsitraukimu, ypač kibernetinių grėsmių kontekste. Tuo metu „OpenAI“ akcentuoja, kad privalomas vertinimas būtų veiksmingesnis, jei jį prižiūrėtų Nacionalinio standartų ir technologijų instituto struktūrose veikiantis DI standartų ir inovacijų centras.

    „OpenAI“ argumentas paprastas: jei vertinimai yra savanoriški, dalis rinkos dalyvių gali jų vengti, o visuomenė ir verslas negauna vienodų saugumo garantijų. Be to, bendrovė mano, kad civilinė priežiūra palengvina skaidrumą, palyginamumą ir aiškesnes taisykles visiems.

    Kas kelia daugiausia klausimų

    Vienas didžiausių nesutarimų – idėja dalį pažangių DI modelių „benchmarkinimo“ ar pajėgumų slenksčių nustatymo laikyti įslaptintame režime. „OpenAI“ atstovai perspėja, kad tai gali sukurti neapibrėžtumą, kada ir kokie modeliai pateks į papildomą patikrą, o tai komplikuotų planavimą ir atitiktį taisyklėms.

    „Vienas svarbiausių klausimų yra, kada modelis pasiekia pajėgumo slenkstį, dėl kurio jam turi būti taikomas griežtesnis vertinimas“, – sakė „OpenAI“ vadovų komandos atstovas Chrisas Lehane.

    Šis „pajėgumo slenkstis“ tampa centrine tema ir tarptautiniu mastu: sparčiai didėjant modelių galimybėms, vis dažniau kalbama apie testus, kurie vertintų ne tik įprastą tikslumą, bet ir atsparumą piktnaudžiavimui, gebėjimą generuoti pavojingas instrukcijas, automatizuoti kibernetines atakas ar apeiti apsaugas.

    Politinis fonas ir artimiausi terminai

    Diskusijos vyksta tuo metu, kai „OpenAI“ generalinis direktorius Samas Altmanas Vašingtone susitinka su administracijos pareigūnais ir abiejų partijų įstatymų leidėjais. Tikslas – įtikinti, kad privalomi vertinimai būtų įtvirtinti taisyklėse, o civilinis standartų centras gautų aiškesnį mandatą ir didesnį vaidmenį.

    Pagal viešai aptariamą vykdomųjų sprendimų logiką, agentūroms dažnai suteikiamas ribotas laikas parengti įgyvendinimo detales, todėl reguliavimo kryptis dar gali keistis. „OpenAI“ pozicija – vertinimų sistema turėtų būti privaloma, tačiau bendrovė kol kas atsargiai vertina griežtesnius mechanizmus, pavyzdžiui, išankstinius leidimus prieš išleidžiant naujus modelius.

    Praktinis šių debatų rezultatas gali paveikti visą JAV DI sektorių: nuo to, kas nustatys testavimo metodikas ir kaip bus dalijamasi informacija, iki to, ar įmonės turės aiškius, viešus kriterijus, leidžiančius suprasti, kada prasideda griežtesnė priežiūra. Verslui tai reikštų daugiau aiškumo, o vartotojams ir valstybės institucijoms – didesnį nuspėjamumą, kaip valdoma pažangių DI sistemų rizika.

  • Po 800 metų mįslė įminta: Transilvanijos tvirtovė buvo kryžiuočių, rodo nauji tyrimai

    Po 800 metų mįslė įminta: Transilvanijos tvirtovė buvo kryžiuočių, rodo nauji tyrimai

    Rumunijos Transilvanijoje esanti Feldioaros tvirtovė, viduramžiais žinoma vokišku Marienburgo vardu, pagaliau sulaukė aiškaus atsakymo į klausimą, kas pastatė seniausias jos akmenines sienas. Nauja archeometrinė analizė parodė, kad pirmieji mūrai atsirado XIII amžiaus pradžioje, kai regione veikė Kryžiuočių ordinas.

    Ši išvada svarbi ne tik vietos istorijai. Dėl Feldioaros kilmės dešimtmečius ginčijosi istorikai ir archeologai, nes ankstesni radiniai, tokie kaip ginklų fragmentai, keramika, spurgai ar bažnyčios liekanos, neįrodė, kas tiksliai inicijavo ankstyviausius įtvirtinimus.

    Kuo rėmėsi mokslininkai?

    Tyrėjai ėmė mėginius iš seniausių mūrų ir pamatų kalkinio skiedinio. Tuomet pritaikė radiokarboninį datavimą, kuris leido nustatyti, kada skiedinyje susiformavo anglies junginiai, susiję su kietėjimo procesu.

    Viduramžių skiedinio datavimas laikomas sudėtingu, nes kalkės gali kietėti ilgai ir sugeria anglies dioksidą ne vieną sezoną. Dėl to laboratorijose taikomos papildomos patikros, kad būtų atskirta pirminė statybų fazė nuo vėlesnių remontų ar užterštumo.

    Kas sieja Feldioarą su kryžiuočiais?

    Gauti datavimo rezultatai sutapo su laikotarpiu, kai Kryžiuočių ordinas buvo įkurdintas Burzenlando regione. Istoriniai šaltiniai nurodo, kad Vengrijos karalius Andrius II 1211 metais pakvietė ordiną stiprinti pasienio gynybą nuo klajoklių antpuolių, o 1225 metais riteriai buvo išvyti, monarchui sunerimus dėl augančios ordino įtakos.

    Taigi seniausios Feldioaros akmeninės fortifikacijos greičiausiai iškilo būtent per šį trumpą, bet strategiškai reikšmingą laikotarpį. Mokslininkų vertinimu, tai vienas ankstyviausių moksliškai patvirtintų kryžiuočių gynybinės architektūros pavyzdžių Pietryčių Europoje.

    Tvirtovė keitė šeimininkus šimtmečius

    Tyrimai rodo, kad vėlesniais amžiais kompleksas buvo nuolat perstatomas ir plečiamas, todėl vien iš mūrų stiliaus ar pavienių radinių atriboti statybų etapus buvo sudėtinga. Būtent dėl šios priežasties nauji laboratoriniai metodai tapo esminiu argumentu ilgai trukusioje diskusijoje.

    Po kryžiuočių pasitraukimo Feldioara, kaip manoma, perėjo kitų vienuolinių bendruomenių žinion, o vėliau virto daugiasluoksniu gynybiniu objektu, pritaikomu skirtingoms epochoms. Archeologai pabrėžia, kad tokios vietos dažnai slepia kelių šimtmečių statybų ir politinių lūžių pėdsakus, kuriuos patikimiausiai padeda atsekti kompleksiniai datavimo sprendimai.

  • Mokslininkai prikėlė 5 300 metų senumo gyvybę iš Öcio mumijos: ką rado jo kūne

    Mokslininkai prikėlė 5 300 metų senumo gyvybę iš Öcio mumijos: ką rado jo kūne

    Alpėse rastas vadinamasis Ledo žmogus Öcis ir toliau stebina mokslininkus: naujausi tyrimai parodė, kad jo palaikuose išlikę mikroorganizmai gali būti ne tik atpažįstami, bet ir gyvybingi. Dalis jų, kaip skelbia tyrėjai, po maždaug 5 300 metų lede buvo išauginti laboratorijoje.

    Öcio kūnas buvo aptiktas 1991 metais Öcalio Alpėse, pasienyje tarp dabartinės Italijos ir Austrijos. Iš pradžių manyta, kad tai šiuolaikinio žygeivio palaikai, tačiau vėliau paaiškėjo, kad vyras gyveno vario amžiuje, o šaltis natūraliai „užkonservavo“ ne tik kaulus, bet ir minkštuosius audinius.

    Mikrobiomas tapo laiko kapsule

    Naujausiame darbe mokslininkai iš Eurac Research (Bolcano mieste Italijoje) analizavo mumijos mikrobiomą. Iš skirtingų kūno vietų paimti mėginiai parodė, kad Öcio palaikuose susiformavo kelių sluoksnių mikroorganizmų „archyvas“, atspindintis ir jo gyvenimo laikotarpį, ir tai, kas vyko po mirties.

    Tyrėjai išskyrė tris pagrindines mikrobiologines grupes. Vieną sudaro žarnyno bakterijos, kurios, tikėtina, buvo žmogaus organizmo dalis jam dar esant gyvam, kitą – ledyno ir kalnų aplinkos mikroorganizmai, patekę vėliau, o trečią – šiuolaikiniai mikrobai, siejami su atradimo ir konservavimo procesais.

    Prikelti šalčiui atsparūs mikroorganizmai

    Daugiausia dėmesio sulaukė šalčiui atsparios mielės, aptiktos ant odos ir mumifikuotų audinių viduje. Mokslininkams pavyko jas izoliuoti ir auginti laboratorinėmis sąlygomis, o tai leidžia teigti, kad bent dalis mikroorganizmų po tūkstantmečių išliko biologiškai aktyvūs.

    Pasak tyrėjų, dalis šių mielių galėjo patekti į kūną jau po mirties, kai palaikai tūkstantmečius gulėjo sniege ir lede. Stabilios sąlygos, įskaitant maždaug minus 6 laipsnių temperatūrą ir didelę drėgmę, galėjo veikti kaip ilgalaikio „užmigdymo“ režimas, leidęs išlikti gyvybingoms ląstelėms.

    Mokslinis smalsumas tuo nesibaigė: kai kuriuos išaugintus mielių štamus tyrėjai pritaikė praktiniam bandymui ir paruošė raugą, iš kurio iškepė duoną. Nors tokie eksperimentai pirmiausia yra demonstraciniai, jie parodo, kad senovinės kilmės mikroorganizmus kartais įmanoma ne tik aptikti genetiniais metodais, bet ir realiai auginti.

    Ką tai sako apie žmonių sveikatą šiandien?

    Tyrimas taip pat suteikė užuominų apie tai, kaip per tūkstantmečius pakito žmogaus mikrobiomas. Öcio žarnyne rasti mikroorganizmų pėdsakai primena priešindustrinių visuomenių mikrobinį „profilį“, o dalies tokių bakterijų šiuolaikinių išsivysčiusių šalių gyventojų organizmuose aptinkama gerokai rečiau.

    Mokslininkai šiuos pokyčius dažniausiai sieja su mitybos transformacija, antibiotikų vartojimu, higienos normų kaita ir mažesniu kasdieniu kontaktu su natūralia aplinka. Tokie duomenys svarbūs ne todėl, kad senas mikrobiomas būtų savaime „geresnis“, o todėl, kad leidžia tiksliau suprasti, kaip gyvenimo būdas keičia žmogaus organizmo mikroekosistemą.

  • PKP Intercity ruošiasi rekordui: modernizuoti COMBO vagonai jau paruošti išvykti

    PKP Intercity ruošiasi rekordui: modernizuoti COMBO vagonai jau paruošti išvykti

    Lenkijos keleivių vežėja PKP Intercity užbaigė 50 COMBO tipo vagonų modernizacijos priėmimą. Atnaujintos transporto priemonės artimiausiais mėnesiais turėtų sustiprinti sąstatus populiariausiuose maršrutuose, ypač vasaros piko metu.

    Vagonus modernizavo gamintojas „FPS H. Cegielski“, o projektas buvo pradėtas 2024 metais. Vežėjas skaičiuoja, kad atnaujintas parkas padės išlaikyti tvarkaraščių stabilumą ir sumažinti trūkumą, kuris dažniausiai išryškėja augant keleivių srautams.

    Kas pasikeitė po modernizacijos

    Didžiausias techninis pokytis – atnaujinti vagonų važiuoklės mazgai, kurie turi sumažinti triukšmą ir vibracijas, o tai tiesiogiai veikia kelionės komfortą. Kartu atnaujinti ir keleiviams matomiausi sprendimai, tapę standartu naujesniuose sąstatuose.

    COMBO vagonuose įrengta kondicionavimo sistema, elektros lizdai ir USB jungtys, taip pat belaidis internetas. Atnaujinta keleivių informavimo įranga, o dalyje vagonų numatyti automatiniai užkandžių ir gėrimų aparatai.

    Vežėjas pabrėžia ir praktišką sprendimą aktyviai keliaujantiems – vagonuose suplanuotos vietos dviračiams. Tokie vagonai paprastai nukreipiami į maršrutus, kur vasarą išauga kelionių į gamtos ir kurortines kryptis paklausa.

    Rekordinė vasara ir didesni planai

    PKP Intercity šiam vasaros sezonui deklaruoja didesnį reisų intensyvumą – kai kuriomis dienomis planuojama iki 560 reisų. Numatyta, kad sąstatuose bus naudojama apie 1 650 vagonų, o modernizuoti COMBO sudaro 50 vienetų šio bendro skaičiaus.

    Šie atnaujinti vagonai problemos vieni neišsprendžia, tačiau didina lankstumą formuojant ilgesnius sąstatus ir leidžia greičiau keisti riedmenis gedimų ar planinių darbų atvejais. Pastaraisiais metais Lenkijoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, keleivių geležinkelio paklausa auga, todėl riedmenų trūkumas tampa vienu didžiausių iššūkių.

    PKP Intercity taip pat yra paskelbusi apie parką papildžiusi naudotais vagonais, įsigytais iš Vokietijos geležinkelių. Tuo pačiu naujų vagonų projektai susiduria su vėlavimais, todėl vežėjai dažnai remiasi modernizacija kaip greičiausiu būdu padidinti pasiūlą per trumpesnį laiką.

    Pagal viešai skelbiamus planus, vežėjas tikisi 2026 metais priartėti prie 100 mln. keleivių ribos. Tokie tikslai reiškia, kad artimiausiais metais svarbiausios kryptys išliks tos pačios: daugiau vietų, patikimesni sąstatai ir baziniai patogumai, kurių keleiviai tikisi net ir vidutinės trukmės kelionėse.

  • Ukraina prikėlė BWP-1: sovietinį kovos vežimą „persodino“ su „Guardian 30“ bokšteliu

    Ukraina prikėlė BWP-1: sovietinį kovos vežimą „persodino“ su „Guardian 30“ bokšteliu

    Ukrainos 146-asis atskirasis remonto ir atkūrimo pulkas paviešino modernizuoto sovietinės kilmės pėstininkų kovos vežimo BWP-1 nuotraukas. Vietoje senos kūginės bokštelio konstrukcijos sumontuotas nuotoliniu būdu valdomas kovos modulis „Guardian 30“, kurį gamina Ispanijos bendrovė „Escribano Mechanical and Engineering“.

    Naujoji konfigūracija iš esmės keičia platformos paskirtį: iš transportavimo priemonės BWP-1 tampa realesniu ugnies paramos vienetu. Pagrindinis pokytis – atsisakyta originalios 73 mm patrankos 2A28 Grom, kuri ilgą laiką laikyta pasenusia dėl riboto taiklumo ir efektyvumo šiuolaikinėse kovos sąlygose.

    Kas yra „Guardian 30“?

    „Guardian 30“ yra stabilizuotas, nuotoliniu būdu valdomas bokštelis su 30 mm automatine patranka MK44S „Bushmaster II“. Modulyje taip pat integruotas 7,62 mm kulkosvaidis, dūminių granatų leidimo sistema ir dviguba elektrooptika su termovizoriumi, lazeriniu tolimačiu bei dienos kamera.

    Gamintojo duomenimis, pati sistema sveria mažiau nei 1 250 kilogramų, o bokštelis gali suktis 360 laipsnių kampu. Pakėlimo amplitudė nuo minus 20 iki plius 60 laipsnių svarbi ne tik miestuose, bet ir kovai su aukščiau skrendančiais taikiniais, įskaitant dronus.

    Kuo tai svarbu fronte?

    Stabilizacija ir pažangūs jutikliai leidžia tiksliau šaudyti judant ir didesniais atstumais, o tai ypač aktualu ten, kur priešo taikiniai pasirodo trumpam. Praktikoje tai reiškia didesnes galimybes naikinti lengvai šarvuotą techniką, ugnies taškus ir kitus greitai atsirandančius taikinius.

    Nuotolinio valdymo principas keičia ir įgulos saugumą: operatorius dirba korpuso viduje, todėl mažėja rizika, palyginti su situacija, kai karys fiziškai būna bokštelyje. Šis aspektas tapo itin svarbus kare, kuriame plačiai naudojami FPV dronai, artilerija ir skeveldrų grėsmė.

    Modernizacija ir pramoninis bendradarbiavimas

    Ukraina jau anksčiau yra skelbusi apie „Guardian 30“ sistemų tiekimą ir siekį plėsti bendradarbiavimą su Ispanijos gynybos pramone. Tarp aptariamų krypčių minėta ir galimybė lokalizuoti modulių ar jų komponentų gamybą Ukrainoje, kad modernizacija vyktų greičiau ir būtų mažiau priklausoma nuo logistikos.

    Tuo pat metu Ukraina vysto ir savus sprendimus – diegia skirtingas beįgules bokštelių koncepcijas su 30 mm ginkluote, kai kuriose versijose numatant ir prieštankinių raketų integraciją. Keli lygiagrečiai vykdomi atnaujinimo keliai leidžia greičiau didinti kovinį pajėgumą, net jei bazinių BWP-1 korpusų techninė būklė ir komplektacija skiriasi.

  • Kinija tyliai paleido savo „Falcon 9“ konkurentą: nauja raketa sėkmingai pakėlė palydovus

    Kinija tyliai paleido savo „Falcon 9“ konkurentą: nauja raketa sėkmingai pakėlė palydovus

    Kinija birželio 1 dieną be išankstinio viešo anonso į kosmosą iškėlė naują „Ilgojo žygio 12B“ raketą. Startas įvyko Jiuquano palydovų paleidimo centre Gobio dykumoje, o misija, kaip skelbiama, baigėsi sėkmingai.

    Pagrindinė šios raketos ambicija siejama su bandymu priartėti prie „SpaceX“ „Falcon 9“ modelio, kuris pasaulinėje rinkoje iš esmės pakeitė palydovų iškėlimo ekonomiką. Daugkartinis pirmosios pakopos naudojimas leido mažinti vieno skrydžio kainą ir didinti paleidimų dažnį.

    Per pirmąjį skrydį „Ilgojo žygio 12B“ į žemąją Žemės orbitą iškėlė du palydovus, skirtus Qianfan megakonstelacijai, dar vadinamai Tūkstančiu burių. Šis projektas siejamas su Kinijos planais kurti pasaulinio ryšio iš palydovų sistemą, kuri dažnai lyginama su „Starlink“.

    Kinijos aerokosminės pramonės korporacija nurodė, kad palydovai pasiekė numatytą orbitą. Vis dėlto per šią misiją nebuvo mėginama susigrąžinti pirmosios pakopos, nors būtent toks sprendimas laikomas svarbiausiu žingsniu, jei raketa iš tiesų turi tapti daugkartinio naudojimo platforma.

    Pagal skelbiamus techninius duomenis, „Ilgojo žygio 12B“ yra apie 70 metrų aukščio, dviejų pakopų raketa, o pirmoji pakopa ateityje turėtų būti pritaikyta grįžimui į Žemę. Jei tokie bandymai pavyktų, Kinija priartėtų prie dabar dominuojančio komercinių paleidimų standarto, kurį nustatė „SpaceX“.

    Kinija paraleliai vysto ir kitus daugkartinio naudojimo sprendimus, o konkurencija vyksta ne tik valstybiniame sektoriuje. Pavyzdžiui, Pekine įsikūrusi Landspace kuria „Zhuque-3“ raketą, tačiau bandymų programa rodo, kad patikimas pakopų susigrąžinimas išlieka vienu sudėtingiausių technologinių uždavinių.

    Ekspertai pabrėžia, kad ryšio megakonstelacijos tampa strateginiu infrastruktūros sluoksniu, nes užtikrina ryšį atokiose vietovėse ir gali turėti reikšmę saugumui bei ekonomikai. Dėl to JAV ir Kinija vis aktyviau investuoja į paleidimų pajėgumus, o daugkartinės raketos laikomos kertiniu įrankiu, leidžiančiu greitai ir palyginti pigiai didinti palydovų skaičių orbitoje.

  • Ukrainoje VR jau keičia psichologinę pagalbą: per pusmetį 1 100 pacientų ir 9 000 sesijų

    Ukrainoje VR jau keičia psichologinę pagalbą: per pusmetį 1 100 pacientų ir 9 000 sesijų

    Karas Ukrainoje paliko gilių randų ne tik infrastruktūrai ir ekonomikai, bet ir milijonų žmonių psichikos sveikatai. Šalyje vis plačiau bandoma nauja priemonė – mišriosios realybės terapija, jungianti virtualią ir papildytą realybę.

    Nauja praktika diegiama ne laboratorijoje, o realiomis karo sąlygomis, kai kasdienybę lydi oro pavojaus signalai, pervargę medikai ir nuolatinis nesaugumo jausmas. Būtent tai, pasak projekto autorių, suteikia šiems bandymams ypatingą vertę.

    Kaip veikia programa „Luminify“

    Per šešis mėnesius daugiau kaip 1 100 pacientų dalyvavo beveik 9 000 terapinių sesijų, naudodami programą „Luminify“, kurią sukūrė bendrovė „Aspichi“. Sistema buvo naudojama 47 organizacijose, o darbui pasitelkta 162 VR įrenginiai.

    Ši priemonė nėra skirta pakeisti psichoterapeutus ar psichiatrus. Pagrindinis tikslas – emocinė stabilizacija ir paruošimas tolesnei, gilesnei pagalbai, ypač kai žmogui sunku iškart įsitraukti į įprastą terapiją.

    Sesijose taikomi kognityvinės elgesio terapijos principai, kvėpavimo pratimai, dėmesingo įsisąmoninimo praktikos ir streso mažinimo technikos. Viskas vyksta kontroliuojamoje virtualioje aplinkoje, prižiūrint specialistui, o tempą gali pasirinkti pats pacientas.

    Kodėl VR kartais pritraukia lengviau

    Psichologai pastebi, kad VR akiniai neretai padeda įveikti pasipriešinimą kreiptis pagalbos. Dalis žmonių į centrus pirmiausia ateina dėl technologijos, o tik vėliau ryžtasi pilnai konsultacijai.

    Tai ypač svarbu dirbant su karo veteranų auditorija, kur psichologinių sunkumų stigmatizacija vis dar stipri. Technologinis formatas kai kuriems tampa neutraliu, mažiau gąsdinančiu pirmu žingsniu.

    Didėjanti paklausa ir masto augimas

    Tarptautinės sveikatos institucijos pabrėžia, kad karą patiriantiems žmonėms psichologinė našta yra plačiai paplitusi, o maždaug 20 proc. gali išsivystyti rimtesni sutrikimai, kuriems būtina profesionali pagalba. Ilgalaikio karo sąlygomis psichikos sveikatos paslaugos dažnai tampa sunkiai pasiekiamos dėl specialistų trūkumo ir milžiniško poreikio.

    Projekto kūrėjai teigia, kad įtraukiosios technologijos gali padėti išplėsti pagalbos prieinamumą, neproporcingai nedidinant specialistų krūvio. Skelbiama, kad naudotojų tinklas augo sparčiai: nuo 5 įstaigų 2023 metais iki 131 įstaigos 2025 metais.

    Iniciatyva sulaukia dėmesio ir gynybos bei saugumo bendruomenėse, nes vis dažniau akcentuojama visuomenės psichologinio atsparumo reikšmė. Karo patirtys parodė, kad gebėjimas atlaikyti ilgalaikį stresą ir atsigauti po traumų gali būti kritiškai svarbus tiek civiliams, tiek kariškiams.

  • Po 82 metų paslaptis atskleista: Ramiajame vandenyne patvirtintas USS Herring vrakas

    Po 82 metų paslaptis atskleista: Ramiajame vandenyne patvirtintas USS Herring vrakas

    Po daugiau nei aštuonių dešimtmečių patvirtinta, kur ilsisi Antrojo pasaulinio karo metais nuskendęs JAV povandeninis laivas USS Herring. Prie Japonijai priklausančios Matsuvos salos rasta nuolauža identifikuota kaip laivas, kuris 1944 metais dingo kartu su 83 įgulos nariais.

    Apie identifikaciją paskelbė JAV karinio jūrų laivyno istoriją ir paveldą prižiūrinti institucija Naval History and Heritage Command. Šis patvirtinimas užbaigė ilgai trukusias diskusijas dėl tikslios nuskendimo vietos ir leido suderinti skirtingų šaltinių duomenis.

    USS Herring buvo nuleistas į vandenį 1942 metų sausį ir netrukus pradėjo tarnybą. Karo metais jis atliko aštuonis kovinius patruliavimus Atlanto ir Ramiajame vandenynuose, o jam priskiriami septynių priešo laivų nuskandinimai.

    Paskutinį kartą laivas buvo pastebėtas 1944 metų gegužės 31 dieną Kurilų salų rajone. Kitą dieną jis atakavo japonų laivybą netoli Matsuvos, tačiau, remiantis išlikusiais įrašais, po sėkmingų smūgių pateko į pakrantės artilerijos apšaudymą ir buvo pataikytas mažiausiai du kartus.

    Nuolauža aptikta didesniame nei 90 metrų gylyje. Tyrėjai nurodo, kad laivas stovi vertikaliai ant kylio ir yra neįprastai gerai išsilaikęs, o matomi pažeidimai atitinka istorinius aprašymus apie paskutines jo minutes.

    Pirmosios užuominos apie galimai rastą USS Herring nuolaužą pasirodė dar 2017 metais, kai regione dirbo Rusijos geografų ekspedicija. Vėliau, 2022 metais, tyrėjai į vietą sugrįžo detaliau dokumentuoti objekto ir prie jo įrengė atminimo ženklą, tačiau galutinis tapatybės patvirtinimas užtruko.

    Galutinis identifikavimas buvo tarptautinio bendradarbiavimo rezultatas, prie jo prisidėjo Rusijos, Japonijos ir JAV specialistai. Tokiose misijose vis dažniau derinami archyviniai karo meto įrašai, sonarų žemėlapiai ir aukštos raiškos povandeninės nuotraukos, leidžiančios patikimai atskirti panašius objektus dideliame gylyje.

    „Šis atradimas primena mūsų pareigą jūreiviams ir jūrų pėstininkams, paaukojusiems gyvybes tarnaudami savo šaliai, ir parodo tarptautinio bendradarbiavimo vertę siekiant išsaugoti istorinę tiesą“, – sakė Naval History and Heritage Command vadovas Samuel J. Cox.

    Pagal JAV teisę USS Herring nuolauža laikoma saugomu atminimo objektu ir karo kapu. Tai reiškia, kad vieta turi būti gerbiama, o bet kokie bandymai ją liesti ar iš jos ką nors paimti yra vertinami itin griežtai.

  • Lenkija kuria naują CPK įmonę: žada pirkti greituosius traukinius iki 350 km/h

    Lenkija kuria naują CPK įmonę: žada pirkti greituosius traukinius iki 350 km/h

    Lenkijos Centrinio susisiekimo uosto (CPK) projektas plečiamas ne tik oro uosto, bet ir geležinkelių kryptimi. Šalia infrastruktūros planų pradėjo veiklą nauja su CPK susijusi bendrovė „Port Polska.KDP“, kuri bus atsakinga už greitųjų traukinių parko formavimą ir jo nuomą vežėjams.

    Bendrovė veiks pagal ROSCO modelį, kai riedmenys perkami ir vėliau nuomojami operatoriams, o tai leidžia greičiau atnaujinti parką ir mažinti pradinę finansinę naštą vežėjams. Tokį modelį plačiai naudoja Vakarų Europos rinkos, ypač ten, kur vienu metu atnaujinami dideli traukinių kiekiai.

    „Port Polska.KDP“ tikslas – užsakyti naujus traukinius būsimiems didelio greičio maršrutams ir ekspresiniam susisiekimui su planuojamu oro uostu. Viešojoje erdvėje minima, kad greičiausi sąstatai galėtų viršyti 300 km/h, o svarstymuose figūruoja ir iki 350 km/h greitis.

    Prieš pirkimus bendrovė rinkai išsiuntė RFI paklausimus, kuriais paprastai tikrinamas gamintojų pajėgumas, galimos komplektacijos, tiekimo terminai ir preliminarios kainodaros rėžiai. Tokia praktika dažna prieš didelės vertės konkursus, kai valstybė siekia sumažinti rizikas ir tiksliau suformuoti technines specifikacijas.

    „Norime metų pabaigoje pradėti konkursus abiem riedmenų tipams – didelio greičio ir ekspresiniams“, – sakė Piotras Rachwalskis.

    Lygiagrečiai didelio greičio riedmenų įsigijimo idėją yra skelbęs ir PKP Intercity, o susidomėjimą tokiais projektais paprastai rodo tiek tarptautiniai, tiek vietos gamintojai. Konkurencija šiame segmente Europoje didėja dėl investicijų į geležinkelį, kurios skatinamos ir ES transporto politikos, siekiančios dalį kelionių perkelti nuo kelių ir aviacijos prie mažiau taršaus susisiekimo.