CP v2

Blog

  • Pakruojo rajono vadovai atvyksta į seniūnijas: kur ir kada vyks susitikimai su meru ir komanda

    Pakruojo rajono vadovai atvyksta į seniūnijas: kur ir kada vyks susitikimai su meru ir komanda

    Pakruojo rajono savivaldybė kviečia gyventojus į susitikimus seniūnijose su meru Sauliumi Margiu ir jo komanda. Vizitų metu bus pristatyta atliktų darbų ataskaita ir aptartos aktualiausios rajono problemos.

    Susitikimuose gyventojai galės užduoti klausimus dėl kelių tvarkymo, infrastruktūros, švietimo, socialinių paslaugų ir kitų viešųjų sričių. Savivaldybė taip pat žada atsakyti į individualius gyventojų klausimus.

    Susitikimų pradžia

    Visuose susitikimuose numatyta vienoda pradžia – 17.15 valandos. Savivaldybė ragina atvykti pasiruošus konkrečius klausimus ar pasiūlymus, kad diskusija būtų kuo produktyvesnė.

    Kur vyks susitikimai?

    Birželio 8 dieną 17.15 valandos susitikimas vyks Lygumų seniūnijoje, Naujamiesčio g. 4, Lygumuose. Birželio 10 dieną 17.15 valandos – Rozalimo seniūnijoje, Sodžiaus g. 2A, Rozalime.

    Birželio 11 dieną 17.15 valandos susitikimas vyks Klovainių seniūnijoje, Žalioji g. 19, Klovainiuose. Birželio 15 dieną 17.15 valandos – Žeimelio seniūnijoje, E. Leijerio al. 1, Žeimelyje.

    Birželio 16 dieną 17.15 valandos susitikimas vyks Guostagalio seniūnijoje, Centrinė g. 7, Guostagalyje. Birželio 18 dieną 17.15 valandos – Linkuvos seniūnijoje, Vienybės a. 8, Linkuvoje.

    Birželio 22 dieną 17.15 valandos susitikimas vyks Pašvitinio seniūnijoje, Joniškio g. 3, Pašvitinyje. Birželio 29 dieną 17.15 valandos – Pakruojo seniūnijoje, Prof. S. Ušinsko g. 26, Pakruojyje.

    Ką verta pasiruošti gyventojams?

    Tokie susitikimai paprastai tampa galimybe gyvai aptarti kasdienius klausimus, kurie ne visuomet greitai pasiekia savivaldybę raštais. Gyventojams verta iš anksto įvardyti problemos vietą, situacijos laiką ir, jei aktualu, pateikti konkretų pasiūlymą.

    Savivaldybė pabrėžia, kad susitikimų tikslas – ne tik pristatyti ataskaitą, bet ir išgirsti gyventojų prioritetus. Tikimasi, kad surinkti pastebėjimai padės tikslinti planuojamus darbus seniūnijose.

    Pakruojo rajono savivaldybė kviečia gyventojus aktyviai dalyvauti ir atvykti į artimiausią susitikimą savo seniūnijoje.

  • Pakruojyje ieškota sprendimų neįgaliųjų įdarbinimui: kokios pagalbos galima tikėtis?

    Pakruojyje ieškota sprendimų neįgaliųjų įdarbinimui: kokios pagalbos galima tikėtis?

    Pakruojo ugniagesių draugijos stoginėje surengtas Užimtumo tarnybos Šiaulių klientų aptarnavimo departamento Pakruojo skyriaus renginys, skirtas žmonių su negalia įsidarbinimo ir užimtumo galimybėms. Susitikime dalyvavo asmenys su negalia, socialiniai partneriai ir savivaldybės atstovai, aptarta, kaip greičiau sujungti žmogaus poreikius su realiomis darbo vietomis.

    Renginys vyko pavadinimu Partnerystė kuria galimybes: pagalba, bendrystė, sprendimai. Jame dalyvavo Pakruojo rajono savivaldybės vicemerė Simona Lipskytė, savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyriaus atvejo vadybininkė Raimonda Parfionovienė ir vyriausioji specialistė Jolita Juknienė.

    Susitikimo pradžioje Pakruojo Užimtumo skyriaus vedėja Saidana Arteimienė padėkojo partneriams už įsitraukimą, padedant žmonėms ieškoti darbo ar didinti užimtumą. Pasak organizatorių, rezultatus dažniausiai lemia ne viena priemonė, o kelių institucijų ir bendruomenės susitarimai dėl nuoseklios pagalbos.

    Kas buvo akcentuota susitikime

    Diskusijose daugiausia dėmesio skirta praktiniams klausimams: nuo informacijos apie paslaugas ir konsultacijas iki kasdienybės iššūkių, kurie trukdo įsidarbinti. Įstaigų ir organizacijų atstovai dalijosi patirtimis, kaip padėti žmogui atrasti tinkamą veiklą, sustiprinti motyvaciją ir išlaikyti užimtumą ilgiau nei kelis mėnesius.

    Pakruojo rajono savivaldybės vicemerė pristatė pagrindines savivaldybės kryptis neįgaliųjų srityje ir paragino institucijas glaudžiau derinti veiksmus. Akcentuota, kad greitesni sprendimai dažniausiai atsiranda tuomet, kai paslaugos nėra išskaidytos, o žmogus aiškiai žino, kur kreiptis dėl konkrečios pagalbos.

    Kokios įstaigos dalijosi patirtimi

    Renginyje savo paslaugas ir patirtis pristatė Pakruojo nestacionarių socialinių paslaugų centras, šeimos klinika „Medicus LT“ bei savivaldybės specialistai. Aptarti galimi bendradarbiavimo modeliai, kai sveikatos, socialinės ir užimtumo paslaugos papildo viena kitą ir sumažina riziką, kad žmogus liks be tęstinės pagalbos.

    Susitikimo pabaigoje socialiniai partneriai pabrėžė bendradarbiavimo svarbą ir paslaugų spektrą, kuris rajone gali būti pritaikomas pagal individualią situaciją. Taip pat pasidalinta pagalbos kontaktais, kad informacija pasiektų kuo daugiau žmonių, ieškančių darbo ar norinčių grįžti į aktyvesnę veiklą.

  • Palangos kurorto muziejuje – tarpukario Palanga G. Bagdonavičiaus akimis: paroda atidaroma birželio 5 dieną

    Palangos kurorto muziejus birželio 5 dieną 16 valandą kviečia į fotografijų parodos Tarpukario Palanga Gerardo Bagdonavičiaus akimis atidarymą. Renginys skirtas paminėti vieno universaliausių Lietuvos kūrėjų Gerardo Bagdonavičiaus 125-ąsias gimimo metines ir pažvelgti į kurortą per jo užfiksuotus kadrus.

    Gerardas Bagdonavičius (1901–1986) Lietuvos kultūros istorijoje išsiskiria veiklų ir interesų įvairove: jis dirbo grafikos, fotografijos ir scenografijos srityse, buvo pedagogas, kraštotyrininkas, spaudos korespondentas, kolekcininkas. Menininko palikimas šiandien vertinamas ne tik dėl meninės raiškos, bet ir kaip svarbus vizualinis šaltinis tyrinėjant kasdienybę, architektūrą bei socialinę aplinką.

    Ryšys su fotografija užsimezgė dar Pirmojo pasaulinio karo metais, kai su šeima pasitraukęs į Rusijos gilumą jis mokėsi Vitebske ir Jaroslavlyje. Būtent Jaroslavlyje, dirbdamas kino studijoje laborantu, jis susipažino su vaizdo fiksavimo technologijomis ir praktika, o vėliau, studijuodamas Saratove, toliau tobulino piešimo ir stebėjimo įgūdžius.

    Grįžęs į Lietuvą ir baigęs Kauno meno mokyklą, Bagdonavičius visą gyvenimą nuosekliai derino dailę ir fotografiją. Prieš Antrąjį pasaulinį karą ir po jo jis fiksavo Šiaulių dramos teatro spektaklius, miesto aikštes, turgų, žmones ir kasdienį gyvenimą, o kelionėse beveik visada lydėjęs fotoaparatas leido sukaupti plataus geografijos ir temų spektro archyvą.

    Parodoje Palangoje žiūrovams atsiveria ir atpažįstami kurorto ženklai, ir mažiau matyti kasdienybės fragmentai: miestelio vaizdai, gyventojų buities akimirkos, poilsiautojų siluetai. Kai kuriuose kadruose įamžintas ir pats autorius, o tai suteikia pasakojimui asmeniškumo ir leidžia pajusti, kad istorija kuriama ne tik didžiaisiais įvykiais, bet ir paprastomis, tyliomis detalėmis.

    Muziejus pabrėžia, kad Bagdonavičiaus Palanga nėra vien šurmulio ir vasaros pramogų scena. Jo fotografijose kurortas atrodo artimesnis, ramesnis ir labiau kasdieniškas, todėl paroda tampa proga ne tik pamatyti tarpukario vaizdus, bet ir geriau suprasti, kaip vizualiniai dokumentai padeda atkurti laikmečio atmosferą.

    Parodos organizatorius – Palangos kurorto muziejus, rėmėjas – Palangos miesto savivaldybė, partneris – Šiaulių „Aušros“ muziejus. Lankytojai kviečiami atvykti į atidarymą ir pasinaudoti proga vienoje erdvėje pamatyti fotografijas, kurios praeitį priartina iki atpažįstamų miesto detalių ir žmonių žvilgsnių.

  • Palangos vasaros skaitykla mini 60-metį: modernizmo perlas pajūryje pradeda jubiliejinį sezoną

    Palangos vasaros skaitykla šiemet pasitinka 60-ąjį sezoną ir kviečia į jubiliatui skirtą vasarą pajūryje. 1966 metais atidarytas statinys iki šiol išlaiko pradinę funkciją – čia galima skaityti, ilsėtis ir dalyvauti kultūriniuose susitikimuose pušyno apsuptyje.

    Skaitykla lankytojus šį sezoną pasitiks birželio 9 dieną. Sukaktis akcentuoja ne tik kurorto kultūrinį gyvenimą, bet ir architektūros paveldo svarbą, nes tokios paskirties viešos erdvės, išlaikiusios autentiškumą dešimtmečiais, Lietuvoje yra retos.

    Modernizmo ikona pajūryje

    Palangos vasaros skaitykla laikoma vienu ryškiausių modernizmo architektūros pavyzdžių Lietuvos pajūryje. Architekto Albino Čepio projektuotas pastatas atpažįstamas iš banguotos stogo linijos, lengvos konstrukcijos ir atviro ryšio su aplinka.

    Architektūrinė idėja paremta paprastumu ir prieinamumu: erdvė sukurta taip, kad lankytojas jaustųsi esantis gamtoje, o ne nuo jos atskirtas. Šis jautrus santykis su pušynu ir kopomis prisidėjo prie to, kad skaitykla tapo ne tik funkciniu objektu, bet ir kurorto tapatybės ženklu.

    Dėmesys tarptautiniam įvertinimui

    Skaityklos architektūra pastaraisiais metais vis dažniau minima tarptautiniuose kontekstuose, o jos interpretacijos pristatytos 2025 metais Venecijos architektūros bienalėje. Toks dėmesys pabrėžia Lietuvos modernizmo paveldo aktualumą ir tai, kad net nedidelio mastelio objektai gali tapti architektūrinių diskusijų centru.

    Venecijos bienalė laikoma vienu svarbiausių architektūros renginių pasaulyje, todėl dalyvavimas joje dažnai sustiprina objekto matomumą ir skatina platesnes iniciatyvas, susijusias su tyrimais, išsaugojimu bei šiuolaikinėmis interpretacijomis.

    Jubiliejinis sezonas ir programa

    Minint 60-metį, visą vasarą skaitykloje numatyta kultūrinių renginių programa, o pagrindinė jubiliejinė šventė planuojama birželio 19 dieną 18.30 valandą. Jos metu bus pristatoma skaityklos istorija, architektūra ir atidaroma sukakčiai skirta paroda.

    Sezono metu numatomi susitikimai su kūrėjais, literatūros ir poezijos vakarai bei muzikiniai pasirodymai, skirti skirtingoms auditorijoms. Organizatoriai pabrėžia, kad skaitykla išlieka vieta lėtesniam buvimui ir dėmesingam skaitymui, kuris derinamas su šiuolaikine kultūrine programa.

    Šiuolaikinio meno dalyje išskiriami Lietuvoje ir Danijoje kuriantis menininkių duetas „Daydreaming Objects“ ir jų paroda „Soft Solids“, kuri sieja medžiagiškumą su šviesos technologijomis bei dizaino ir tvarumo temomis. Taip pat numatoma pristatyti Lietuvos architektų sąjungos projektą Archi / Tree / tecture, kuriame eksponuojamas itin tikslus skaityklos maketas.

    Ne mažiau svarbi išlieka edukacinė kryptis: Nacionalinės bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros centras su partneriais kvies į kūrybines dirbtuves ir skaitymo skatinimo veiklas šeimoms. Vasarą veiksiantis Knygų starto skaitymo kampelis bus skirtas patiems mažiausiems skaitytojams ir jų tėvams.

    Palangos vasaros skaityklos jubiliejus šiemet tampa proga iš naujo pažvelgti į modernizmo architektūros vertę ir į tai, kaip viešos kultūros erdvės gali išlaikyti gyvybingumą keičiantis kartoms. Organizatoriai kviečia ne tik dalyvauti renginiuose, bet ir atrasti skaityklą kaip ramų tašką pajūryje, kuriame susitinka architektūra, gamta ir knygos.

    Nuotraukų autorius – Vygaudas Juozaitis.

  • Palangos kurorto muziejus kviečia į edukaciją: kaip nuo akmens amžiaus saugotas maistas ir gėrimai

    Birželio 6 dieną Palangos kurorto muziejuje vyks gyvosios istorijos lauko edukacinė programa Senovės mityba ir maisto saugojimas. Renginys žada patyriminį susitikimą su praeitimi per kasdienį, bet išgyvenimui lemiamą klausimą: ką žmonės valgė ir kaip išsaugodavo maistą, kai nebuvo nei šaldytuvų, nei konservavimo pramonės.

    Programa apima laikotarpį nuo akmens amžiaus iki Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės formavimosi pradžios. Dalyviai praktiškai susipažins su archajiškais maisto išsaugojimo būdais, kuriuos diktavo gamtos ciklai, sezoniškumas ir ribotos žaliavų atsargos, todėl išlikimo sprendimai čia tampa pagrindine istorijos ašimi.

    Edukacijoje bus aptariama ir skonio kaita, leidžianti atsekti ingredientų kelią nuo vietinių laukinių augalų iki prieskonių, kurie į mūsų kraštus patekdavo per prekybos ryšius. Tokia perspektyva padeda suprasti, kaip valgymo įpročius formavo ne tik klimatas ir derlius, bet ir besikeičiantys mainai, kelionės bei socialiniai papročiai.

    Ypatingas dėmesys skiriamas istorinei rekonstrukcijai: edukacijoje naudojami rūbai, įrankiai ir indai bus atkurti pagal archeologinius radinius. Tokie tikslūs atkūrimai leidžia ne tik išgirsti pasakojimą, bet ir pamatyti, kaip praktiškai galėjo atrodyti maisto ruošos bei laikymo kasdienybė skirtingais laikotarpiais.

    Renginyje bus paliesta ir gėrimų tema: kas buvo geriama, kaip tai pasigaminti patiems ir kokie sprendimai padėdavo užtikrinti saugumą bei skonį. Žingeidūs dalyviai galės išsinešti tikslesnių istorinių gėrimų receptų idėjų, pritaikomų šių dienų virtuvėje.

    Edukaciją veda archeokulinaras Marijus Mališauskas. Organizatoriai pabrėžia, kad programos tikslas yra akademines žinias paversti praktika, kur praeitį galima ne tik perskaityti, bet ir patirti per pojūčius.

  • Pagėgiuose dirbs keturios jaunimo politikos ambasadorės: ko sieks ir kaip įtrauks bendraamžius

    Pagėgiuose dirbs keturios jaunimo politikos ambasadorės: ko sieks ir kaip įtrauks bendraamžius

    Pagėgių savivaldybėje šiemet veiklą vykdys keturios jaunimo politikos ambasadorės, patvirtintos Jaunimo reikalų agentūros. Jų užduotis – stiprinti jaunuolių atstovavimą ir padėti jaunimo balsui aiškiau pasiekti sprendimų priėmėjus.

    Jaunimo politikos ambasadorių iniciatyva įgyvendinama visose Lietuvos savivaldybėse, o atrenkami pilietiški, iniciatyvūs jauni žmonės. Jie domisi savivaldybės sprendimais, vertina jaunimui aktualias galimybes ir teikia pasiūlymus vietos bei nacionaliniu lygmeniu.

    Pagėgiuose darbą tęsia praėjusių metų ambasadorė Smiltė Černiavskytė, prie kurios prisijungė trys naujos komandos narės: Emilija Bernotaitė, Ugnė Gecevičiūtė ir Justina Ežerskytė. Tikimasi, kad tęstinumas leis greičiau pereiti nuo idėjų prie konkrečių veiklų bendruomenėje.

    Ambasadorės stebės, kaip savivaldybėje įgyvendinama jaunimo politika, ir bendradarbiaus su vietos institucijomis bei organizacijomis. Praktikoje tai reiškia dialogą su savivaldybės atstovais, jaunimo darbuotojais, mokyklų bendruomenėmis ir nevyriausybiniu sektoriumi.

    Kita svarbi kryptis – pačių ambasadorių inicijuojamos veiklos, skirtos įtraukti bendraamžius į visuomeninį gyvenimą. Tokios iniciatyvos dažniausiai apima susitikimus su sprendimų priėmėjais, jaunimo apklausas, diskusijas apie savanorystę, psichikos sveikatą, karjeros galimybes ar laisvalaikio infrastruktūrą.

    Ambasadorių veikla taip pat siejama su kompetencijų stiprinimu: dalyvaujama mokymuose, komandiniuose užsiėmimuose, dalijamasi patirtimi su kitų savivaldybių atstovais. Tai padeda ne tik geriau suprasti jaunimo politikos procesus, bet ir ugdyti argumentavimo, lyderystės bei viešojo kalbėjimo įgūdžius.

    Ilgalaikis tokio modelio tikslas – kad jaunimo poreikiai savivaldybėje būtų identifikuojami ne formaliai, o remiantis realiomis situacijomis ir pačių jaunuolių įžvalgomis. Pagėgių komandos darbas šiemet turėtų tapti papildomu kanalu, padedančiu greičiau pastebėti problemas ir kartu ieškoti sprendimų.

  • Pagėgiuose mokslo metų pabaigoje apdovanota 177 mokiniai: išryškėjo ir ryškiausi absolventų pasiekimai

    Pagėgiuose mokslo metų pabaigoje apdovanota 177 mokiniai: išryškėjo ir ryškiausi absolventų pasiekimai

    Birželio 2 dieną Pagėgių savivaldybės kultūros centre surengta Pagėgių savivaldybės meno ir sporto mokyklos mokslo metų pabaigos šventė, kurioje įteikti mokyklos baigimo bei neformaliojo vaikų švietimo pažymėjimai. Renginys suvienijo mokinius, tėvus, mokytojus ir svečius, o pagrindinis dėmesys skirtas pasiekimams bei atsisveikinimui su absolventais.

    Mokyklos direktorė Evelina Norkienė sveikindama bendruomenę pabrėžė, kad mokinių skaičius išlieka stabilus, o reikšminga dalis savivaldybės mokinių renkasi papildomą ugdymą. Pasak jos, apie 40 proc. Pagėgių savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų mokinių lanko meno ir sporto mokyklą, o tai rodo nuoseklų susidomėjimą neformaliuoju ugdymu.

    Pirmoje šventės dalyje pagerbti mokiniai už mokymosi rezultatus, lankomumą ir aktyvią kūrybinę bei sportinę veiklą. Padėkos raštais apdovanota 177 mokiniai, o renginį lydėjo ekrane rodyti vaizdai iš metų veiklų ir pasiekimų konkursuose, festivaliuose bei varžybose.

    Apdovanojimų ceremoniją papildė muzikos skyriaus pasirodymai: dainavo solistai Melita Poškaitė ir Jonas Jančauskas, fortepijonu grojo Karolis Krakys. Instrumentinis ansamblis atliko kūrinį „Fėjų šokis“, o jaunių choras pristatė repertuaro kūrinį, siejamą su 2026 metais vyksiančia Lietuvos moksleivių dainų švente Laiku. Ratu. Kartu.

    Pažymėjimai ir padėkos absolventams

    Antroje renginio dalyje įteikti neformaliojo vaikų švietimo pažymėjimai pradinio ugdymo programas baigusiems mokiniams. Pažymėjimai atiteko penkiems muzikos ir aštuoniems dailės skyriaus mokiniams, o muzikinę dovaną susirinkusiesiems skyrė fortepijono klasės absolventė Smiltė Grabauskytė.

    Pagrindinio ugdymo programų baigimo pažymėjimus absolventams įteikė Pagėgių savivaldybės meras Vaidas Bendaravičius. Šiais metais pažymėjimai įteikti penkiems dailės, septyniems muzikos ir keturiems sporto skyriaus absolventams.

    Išskirtinai pažymėti mokiniai, baigę mokyklą vien dešimtukais: muzikos skyriaus mokinės Kotryna Norkutė ir Rugilė Jonelytė bei dailės skyriaus mokiniai Augustė Miliauskaitė, Auksė Marozaitė ir Arnas Stirbys. Jiems įteikti simboliniai meškiukai su mokyklos logotipu, tęsiant ilgametę tradiciją apdovanoti už puikų mokymąsi ir aukštus pasiekimus.

    Tokie pat simboliniai apdovanojimai skirti ir už ryškius meninius bei sportinius rezultatus: Gabijai Oberauskaitei, Augustei Sauspreikšytei, Gustėi Ramanauskaitei, Smiltei Grabauskytei ir sporto skyriaus mokiniui Eimantui Lukošiui. Organizatoriai akcentavo, kad šie įvertinimai skatina tęsti pradėtą kelią ir stiprina motyvaciją ateities siekiams.

    Šventės akcentai ir bendruomenės žinutės

    Renginio metu dėmesio sulaukė sporto skyriaus absolventė Ugnė Garmutė, kuri per kelerius metus baigė tris skirtingus mokyklos skyrius. Mokyklos vadovė pabrėžė, kad toks nuoseklumas ir platus interesų spektras gali tapti įkvepiančiu pavyzdžiu kitiems mokiniams.

    Sveikinimo žodžius šventėje tarė meras Vaidas Bendaravičius ir švietimo, kultūros bei civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Virginija Sirvidienė. Jie akcentavo bendruomeniškumą, mokinių užsispyrimą ir mokytojų indėlį, kuris padeda augti tiek talentams, tiek pasitikėjimui savimi.

    Renginio pabaigoje absolventai dėkojo mokytojams už žinias, įgūdžius ir patirtį, o pedagogams įteiktos gėlės ir atminimo dovanos. Jautriu šventės finalu tapo Kotrynos Norkutės atlikta daina „Visos mano dienos“.

    Atsisveikindama su absolventais direktorė linkėjo drąsiai svajoti, nebijoti klysti ir kryptingai ieškoti savo kelio. Šventė užbaigė mokslo metų etapą, kartu primindama, kad pasiekimai neformaliojo ugdymo srityje dažnai tampa tvirtu pagrindu tolimesniam mokymuisi ir saviraiškai.

    Šventėje taip pat eksponuoti dailės skyriaus absolventų baigiamieji darbai, atskleidę jaunųjų kūrėjų brandą ir per metus sukauptą patirtį. Organizatoriai pabrėžė, kad tokie renginiai tampa ne tik apdovanojimų ceremonija, bet ir visos bendruomenės susitelkimo akimirka.

  • Molėtų meras kviečia sodybiečius į sambūrį: kaip planuojama stiprinti ryšį su Molėtų kraštu

    Molėtų meras kviečia sodybiečius į sambūrį: kaip planuojama stiprinti ryšį su Molėtų kraštu

    Molėtų rajono savivaldybės meras Saulius Jauneika kviečia į sodybiečių sambūrį Molėtuose, skirtą žmonėms, turintiems antruosius, poilsiui skirtus namus šiame rajone. Renginys pristatomas kaip galimybė iš arčiau susipažinti su savivaldybės kryptimis ir įsitraukti į vietos bendruomenės gyvenimą.

    Sambūrio idėja siejama su noru stiprinti ryšį tarp atvykstančių poilsiautojų ir nuolatinių gyventojų, skatinti bendradarbiavimą bei bendrystę. Savivaldybės teigimu, tokie susitikimai gali padėti aiškiau įvardyti abiejų pusių lūkesčius ir rasti bendrus sprendimus dėl viešųjų paslaugų, infrastruktūros ir vietos iniciatyvų.

    Renginio metu dalyviai bus kviečiami dalintis idėjomis, įžvalgomis ir pasiūlymais, kaip aktyviau kurti ryšį su Molėtų kraštu. Praktikoje tai dažnai reiškia didesnį įsitraukimą į bendruomenines veiklas, paramą vietos kultūros projektams ar savanorystę, taip pat dialogą dėl sezoniškumo iššūkių, kai vasarą gyventojų skaičius kai kuriose vietovėse smarkiai išauga.

    Kur ir kada vyks sambūris

    Sambūris vyks 2026 metais birželio 18 dieną nuo 17.00 iki 22.00 valandos. Vieta – kaimo turizmo sodyba „Stirnamis“, Sklėriškės g. 5, Čiulėnų seniūnija, Molėtų rajono savivaldybė.

    Organizatoriai prašo apie dalyvavimą pranešti iš anksto iki birželio 12 dienos. Registracija vykdoma el. paštu ir telefonu, nurodytais savivaldybės kvietime.

    Ką savivaldybė tikisi išgirsti

    Savivaldybei tai proga tiesiogiai išgirsti sodybiečių poreikius ir vertinimus, ypač dėl kelių būklės, atliekų tvarkymo, viešųjų erdvių priežiūros ir paslaugų prieinamumo sezono metu. Taip pat tikimasi aptarti, kaip poilsiui į regioną atvykstantys gyventojai galėtų prisidėti prie vietos iniciatyvų ir ilgalaikių projektų.

    Pastaraisiais metais Lietuvoje ryškėja tendencija, kad ežeringi ir rekreaciniai regionai vis dažniau ieško būdų, kaip subalansuoti turizmo ir poilsinio apgyvendinimo plėtrą su vietos bendruomenių interesais. Tokie susitikimai paprastai tampa platforma aptarti ir jautresnes temas, pavyzdžiui, triukšmą, eismą, aplinkosaugą bei tvarką prie vandens telkinių.

  • Kaišiadorių vyskupijos šimtmetis: birželio 13 dieną duris atvers 68 bažnyčios septyniuose dekanatuose

    Švenčiant Kaišiadorių vyskupijos šimtmetį, birželio 13 dieną visoje vyskupijoje vyks renginys Atviros bažnyčios. Tądien lankytojams bus sudaryta proga ne tik užeiti į maldos namus, bet ir iš arčiau pažinti jų istoriją bei bendruomenių gyvenimą.

    Skelbiama, kad duris atvers 68 bažnyčios Alytaus, Birštono, Elektrėnų, Kaišiadorių, Merkinės, Molėtų ir Širvintų dekanatuose. Organizatoriai kviečia keliauti po skirtingas vietoves ir sakralinį paveldą pamatyti kaip Lietuvos kultūros ir tapatybės dalį.

    Daugumos bažnyčių lankymo laikas numatytas nuo 9.00 iki 13.00 valandos, tačiau dalis jų lankytojų lauks ilgiau. Kai kuriose vietose durys bus atviros nuo 9.00 iki 22.00 valandos, todėl norintieji galės susiplanuoti maršrutą ir vakare.

    Renginio metu žadama galimybė apžiūrėti bažnyčias, išgirsti pasakojimus apie jų architektūrą, sakralinį meną, istorinę raidą ir vietos tradicijas. Tokie atvirų durų formatai pastaraisiais metais vis dažniau pasitelkiami siekiant priartinti paveldą prie lankytojų ir paskatinti turizmą regionuose.

    Kaišiadorių vyskupijai šis renginys tampa šimtmečio minėjimo akcentu, įtraukiant tiek tikinčiuosius, tiek kultūra besidominčius žmones. Planuojant kelionę verta iš anksto pasitikrinti konkrečių parapijų priėmimo laikus, nes jie gali skirtis.

  • Mitas apie nevalgymą po 18 val.? Mokslas rodo, kas iš tiesų svarbiau už laikrodį

    Mitas apie nevalgymą po 18 val.? Mokslas rodo, kas iš tiesų svarbiau už laikrodį

    Mitas, kad vakarieniauti po 18 valandos neva negalima, skamba paprastai, todėl lengvai prigyja. Tačiau mokslininkai ir mitybos specialistai pabrėžia, kad svarbiausia ne konkreti valanda, o tai, kiek laiko lieka iki miego.

    Jei žmogus eina miegoti apie 21.30, natūralu, kad vakarienė turėtų būti anksčiau. Tačiau užmiegant po vidurnakčio, griežtas „stop“ 18 valandą gali reikšti per ilgą tarpą be maisto ir didesnę riziką vėliau užkandžiauti.

    Kiek laiko palikti iki miego?

    Dažniausiai rekomenduojama paskutinį didesnį valgį suvalgyti likus maždaug 2–3 valandoms iki miego. Toks intervalas padeda pradėti virškinimą, stabilizuoja gliukozės svyravimus ir mažina diskomforto tikimybę atsigulus.

    Praktinis pavyzdys paprastas: jei užmiegate apie 23.30, vakarienė 20.30 dažnai nėra problema. Jei miegas ateina 22 valandą, labiau tinka vakarienė apie 19 valandą.

    Pastaraisiais metais vis dažniau aptariamas vadinamasis vakarienės ir miego intervalas. 2024 metais publikuotas didelės apimties tyrimas siejo ilgesnį nei 3 valandų tarpą su galimai palankesniais rodikliais, vertinant 2 tipo diabeto riziką, nors tai nėra universali taisyklė visiems.

    Kodėl vėlyva vakarienė gali trukdyti?

    Valgant visai prieš miegą, organizmas vietoj poilsio turi dirbti virškinimo režimu. Daliai žmonių tai gali reikšti sunkumo jausmą, rėmenį, prastesnę miego kokybę ir mažiau stabilų cukraus kiekį kraujyje.

    Klinikiniai tyrimai rodo, kad net ir toks pats patiekalas, suvalgytas skirtingu metu, gali sukelti skirtingą metabolinį atsaką. Pavyzdžiui, viename atsitiktinių imčių kryžminiame tyrime vėlesnė vakarienė buvo siejama su didesniais naktiniais gliukozės rodikliais ir nepalankesniais riebalų apykaitos pokyčiais.

    2024 metais publikuotuose darbuose, kuriuose vertinti žmonės, turintys antsvorio ir padidėjusią 2 tipo diabeto riziką, vėlesnis didelės dienos energijos dalies suvartojimas buvo siejamas su prastesne gliukozės tolerancija. Tyrėjai pabrėžia, kad reikšmę gali turėti ne vien kalorijų kiekis, bet ir valgymo laikas.

    Ką rinktis vakarienei?

    Ne mažiau svarbu, kas yra lėkštėje. Dažniausiai geriau tinka sotus, bet ne sunkus patiekalas, kuriame yra daržovių, viso grūdo produktų, baltymų šaltinis ir nedidelis kiekis nesočiųjų riebalų.

    Didelė porcija riebaus, kepto maisto, saldumynai ar greitas maistas prieš pat miegą dažniau apsunkina virškinimą ir gali bloginti naktinę savijautą. Esmė paprasta: vietoj „magiškos“ valandos verta siekti pastovaus režimo ir palikti organizmui laiko nusiraminti iki miego.