CP v2

Blog

  • Pamirškite keptuvę: taip krevetės bus sultingos ir neperkeps net pradedantiesiems

    Krevetės laikomos vienu greičiausiai paruošiamų jūros gėrybių, tačiau būtent dėl to jas lengviausia perkepti. Pakanka kelių papildomų minučių, ir švelni tekstūra virsta guminėmis, sausomis krevetėmis. Virtuvės profesionalai vis dažniau siūlo išeitį, kuri sumažina klaidų tikimybę – paruošimą žemoje, tiksliai kontroliuojamoje temperatūroje.

    Kalbama apie sous vide metodą, kai produktas sandariai uždaromas ir kaitinamas vandens vonelėje pastovioje temperatūroje. Krevetėms dažniausiai taikomas maždaug 52–60 laipsnių režimas, o kaitinimas trunka apie 15 minučių. Jei krevetės šaldytos, laikas paprastai pailginamas iki maždaug 35 minučių, kad šiluma pasiskirstytų tolygiai.

    Svarbiausia – temperatūra ir laikas

    Didžiausias šio metodo pranašumas – mažesnė rizika perkepti, nes temperatūra nešokinėja kaip keptuvėje ar orkaitėje. Net jei krevetes palaikysite šiek tiek ilgiau nei minimaliai reikia, dažniausiai dar išliks saugi „paklaida“, kol baltymai nepradės irti ir tekstūra netaps košinga. Vis dėlto svarbu atkreipti dėmesį, kad tai geriausiai veikia su krevetėmis be galvų.

    Priežastis paprasta: krevečių galvose yra fermentų, kurie gali paspartinti minkštėjimą ir pabloginti konsistenciją ilgesnio kaitinimo metu. Todėl, jei planuojate sous vide, patikimiausia rinktis išvalytas krevetes arba prieš gaminimą pašalinti galvas, o taip pat ištraukti žarnelę ir, jei reikia, nuimti uodegėles.

    Skonis priklauso nuo prieskonių

    Paruošimas gana paprastas: krevetes sudėkite į sandarų maišelį su prieskoniais ir nedideliu riebalų kiekiu, o tada kaitinkite pasirinktoje temperatūroje. Skoniui tinka klasika, pavyzdžiui, citrina ir sviestas, bet galima rinktis ir ryškesnius derinius su česnaku, pipirais, kariu ar imbieru. Švelnesniems patiekalams verta apsiriboti druska, citrinos žievele ir trupučiu žolelių.

    Dar vienas triukas, kurį kartais naudoja virtuvės profesionalai, – žiupsnelis valgomosios sodos. Ji gali padėti išlaikyti krevečių minkštimą standesnį ir elastingesnį, nepersveriant natūralaus saldumo. Jei sodos dėti į maišelį nesinori, panašų efektą gali duoti trumpas mirkymas vandenyje su labai mažu sodos kiekiu prieš terminį apdorojimą.

    Kaip patiekti ir ko nepamiršti

    Taip paruoštas krevetes galima patiekti tiek karštas, tiek atvėsintas, todėl jos tinka salotoms, sumuštiniams, makaronams ar užkandžiams. Dėl švelnios tekstūros jos ypač gerai dera su lengvais padažais, o jei norisi kepto skonio, po sous vide galima trumpai, vos kelioms sekundėms, apkepti labai karštoje keptuvėje.

    Sous vide metodas pastaraisiais metais populiarėja ir namų virtuvėse, nes leidžia atkartoti restoraninį tikslumą be nuolatinės kontrolės prie viryklės. Svarbiausia laikytis higienos, naudoti sandarias pakuotes ir neeksperimentuoti su per žema temperatūra, jei nesate tikri dėl saugaus paruošimo. Tokiu atveju krevetės beveik visada pavyksta sultingos, švelnios ir be nemalonių staigmenų.

  • „Costco“ paslaptis: kur dingsta neparduota virtuvės technika ir kodėl griežtina grąžinimus?

    Sandėlio tipo prekybos tinklas „Costco“ nuolat keičia prekių asortimentą, todėl lentynose ilgiau neužsibūna ne tik maisto produktai, bet ir virtuvės prekės – nuo puodų iki smulkios buitinės technikos. Kai dalis prekių neparduodama arba grąžinama, ji dažnai nebegrįžta į įprastą prekybą, nes parduotuvėms svarbu atlaisvinti vietą naujoms partijoms.

    Didelė dalis tokių virtuvės prekių perduodama parduoti aukcionuose, kuriuos organizuoja „B-Stock Solutions“ – platforma, dirbanti su grąžintomis, perteklinėmis ar išmainytomis prekėmis iš JAV, Kanados ir Europos rinkų. Į aukcionus patenka keptuvės, puodai, smulkūs ir stambesni prietaisai, taip pat kitos kasdienės buities prekės, dažniausiai parduodamos paletėmis.

    Vis dėlto tai nėra įprastas išpardavimas kiekvienam pirkėjui: norint dalyvauti, paprastai reikia turėti perpardavimo sertifikatą, o reikalavimai gali skirtis priklausomai nuo valstijos ar regiono. Taip pat taikomi papildomi apribojimai, pavyzdžiui, nuostata neparduoti iš „Costco“ kilusių pirkinių per arti to paties tinklo fizinių parduotuvių.

    Aukcionuose prekės dažniausiai rūšiuojamos pagal būklę: aukštesnė kategorija paprastai reiškia neparduotą arba tvarkingai grąžintą prekę, o žemesnė gali signalizuoti apie kosmetinius pažeidimus ar trūkstamas detales. Tokia klasifikacija pirkėjams leidžia geriau įvertinti riziką, tačiau kartu primena, kad aukcionai nėra tas pats, kas naujų prekių pirkimas su pilna garantija.

    „Costco“ taip pat yra žinoma dėl labdaros iniciatyvų, kai neparduotas maistas perduodamas paramos organizacijoms, tačiau ne maisto kategorijose dažniau veikia kiti kanalai, įskaitant aukcionus. Tai leidžia mažinti nuostolius, greičiau suvaldyti sandėliavimo kaštus ir efektyviau tvarkyti prekių srautus.

    Pastaruoju metu daugiau dėmesio sulaukė ir „Costco“ grąžinimo politika, kuri ilgą laiką buvo siejama su itin plačia pasitenkinimo garantija. Bėgant metams pasirodė istorijų apie pirkėjus, bandžiusius grąžinti seniai naudotus daiktus ar akivaizdžiai suvartotas prekes, todėl 2026 metais pradėta griežčiau vertinti grąžinimų terminus ir dažniau prašyti papildomo pirkimo įrodymo.

    „Negalime turėti gerų dalykų, nes visuomenėje atsiranda žmonių, kurie tuo piktnaudžiauja“, – rašė vienas pirkėjas, komentuodamas pokyčius.

    Prekybos ekspertai atkreipia dėmesį, kad griežtesnė grąžinimų kontrolė dažnai reiškia mažiau prastos būklės prekių antrinėje rinkoje. Jei į parduotuves sugrįžta mažiau smarkiai nudėvėtų prietaisų, tikėtina, kad ir aukcionuose didės geresnės būklės partijų dalis, o tai gali pakeisti kainodarą bei pirkėjų lūkesčius.

    Tokie sprendimai dera su platesne mažmenos tendencija – ieškoti būdų, kaip efektyviau tvarkyti grąžinimus, mažinti logistikos išlaidas ir nuostolius, kartu išlaikant klientų pasitikėjimą. Pirkėjams tai signalas, kad grąžinimo sąlygos gali tapti aiškesnės, bet ir griežtesnės, o ieškantiems pigesnių virtuvės prekių verta suprasti, kaip veikia aukcionų ir antrinės prekybos taisyklės.

  • Virtuvės triukas: palikite šaknį ir verkimo pjaustant svogūną bus gerokai mažiau

    Svogūnas daugelį priverčia ašaroti ne dėl emocijų, o dėl chemijos: pjaunant pažeidžiamos ląstelės išskiria medžiagas, kurios ore virsta akis dirginančiomis dujomis. Organizmas natūraliai ginasi ašaromis, bandydamas nuplauti dirgiklį nuo akies paviršiaus.

    Labiausiai ašarojimą dažnai sukelia švieži, aštresni svogūnai, ypač baltieji, kuriuose sieros junginių paprastai būna daugiau. Švelnesni gali pasirodyti saldieji, raudonieji ar šalotiniai svogūnai, todėl jautresnėms akims verta rinktis būtent juos.

    Kas iš tiesų padeda?

    Vienas paprasčiausių būdų sumažinti dirginančių medžiagų patekimą į akis yra vėdinimas. Įjungtas gartraukis, pravertas langas ar net nukreipta oro srovė padeda greičiau išsklaidyti lakias dujas, kol jos nepasiekė veido.

    Kitas praktiškas triukas pjaustant yra nepašalinti svogūno galo su šaknimi iki pat pabaigos. Palikta šaknies dalis padeda svogūnui ilgiau išlaikyti tvirtą struktūrą, todėl pjaustant gali išsiskirti mažiau akis dirginančių junginių.

    Kaip supjaustyti, kad būtų tvarkingai

    Svogūną patogu perpjauti išilgai, bet pjauti iki šaknies taip, kad galas liktų sujungtas. Tuomet galima įpjauti kelias linijas išilgai ir skersai, vis dar paliekant šaknies dalį nepaliestą.

    Galiausiai dėkite svogūną plokščia puse ant lentelės ir pjaustykite vertikaliai: gabalėliai kris tolygiai ir greitai. Toks būdas ne tik patogus ruošiant padažus ar troškinius, bet ir dažnai leidžia pjaustyti greičiau, todėl akis trumpiau veikia dirgikliai.

    Kiti naudingi niuansai

    Pravartu rinktis aštrų peilį, nes bukas peilis labiau traiško audinius ir gali padidinti išskiriamų sulčių bei lakų kiekį. Taip pat padeda trumpas svogūno atvėsinimas šaldytuve, nes žemesnė temperatūra gali sulėtinti lakių junginių sklaidą.

    Jei akys itin jautrios, papildomai gali padėti pjaustymas arčiau gartraukio arba trumpa pertrauka, kai pajuntate dirginimą. Svarbiausia derinti kelis paprastus sprendimus: vėdinimą, aštrų peilį ir šaknies palikimą.

  • Pakruojo rajone gelbėjamas avarinis paveldas: skirta 30 000 eurų Rozalimo bažnyčios stogui

    Pakruojo rajone gelbėjamas avarinis paveldas: skirta 30 000 eurų Rozalimo bažnyčios stogui

    Pakruojo rajono savivaldybė nusprendė skirti 30 000 eurų Rozalimo Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčios stogo remontui. Savivaldybės vertinimu, stogo būklė yra avarinė, todėl darbai laikomi neatidėliotinais.

    Sprendimas priimtas po Tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų projektų paraiškų vertinimo ir atrankos komisijos posėdžio, kuris vyko gegužės 29 dieną. Komisijai vadovavo Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja R. Budrienė.

    Šiemet konkursui buvo pateikta viena paraiška, susijusi būtent su Rozalimo bažnyčios stogu. Komisija vienbalsiai pritarė siūlymui savivaldybės administracijos direktoriui skirti lėšų šiam projektui įgyvendinti.

    Kaip skiriamos lėšos?

    Finansavimas numatomas savivaldybės biudžete kasmet ir skiriamas konkurso būdu. Lėšos priskiriamos savivaldybės programai, kuria siekiama stiprinti saugią aplinką, skatinti pilietiškumą ir bendruomenių aktyvumą.

    Tokie sprendimai dažnai siejami ne tik su pastatų priežiūra, bet ir su kultūros paveldo apsauga bei gyventojų saugumu. Avarinės būklės stogai kelia riziką tiek pačiam statiniui, tiek lankytojams, todėl savivaldybės parama gali tapti esminiu žingsniu užkertant kelią didesniems nuostoliams.

    Projektui įgyvendinti numatytos 30 000 eurų lėšos bus naudojamos stogo remonto darbams, kad būtų stabilizuota pastato būklė ir sumažintos tolesnės nykimo grėsmės. Dėl konkrečios darbų apimties ir terminų sprendimai paprastai priimami rengiant techninius dokumentus ir organizuojant rangos darbus.

  • Pakruojo šventė sugrįžta rugpjūčio 28–29 dienomis: pasimatymas mieste, sportas ir koncertas karjere

    Pakruojo šventė sugrįžta rugpjūčio 28–29 dienomis: pasimatymas mieste, sportas ir koncertas karjere

    2026-06-03

    Pakruojo rajono savivaldybės ir Pakruojo kultūros centro komandos jau intensyviai planuoja tradicinę Pakruojo šventę, kurios pagrindiniai renginiai šiemet vyks rugpjūčio 28–29 dienomis. Iki šventinio savaitgalio pakruojiečių ir miesto svečių lauks kultūros, sporto, meno bei bendruomeniškumo renginiai.

    „Tu ateik į pasimatymą“ – toks šių metų šventės pavadinimas ir pagrindinis motyvas. Jis kviečia susitikti su seniai matytais draugais ir bičiuliais, pasiilgtais artimaisiais, kolegomis, savo kraštu ir jo žmonėmis bei iš naujo atrasti kultūrą ir meną.

    Ne mažiau svarbią programos dalį tradiciškai sudarys sporto renginiai. Pakruojyje vėl vyks Šiaurės Lietuvos maratonas, bus organizuojamos krepšinio, tinklinio ir kitos sporto varžybos.

    Šventinis savaitgalis prasidės penktadienį išskirtiniu renginiu AB „Dolomitas“ karjere. Čia jau penktąjį kartą vyks abejingų nepaliekantis koncertas „Marso kanjonai“, kuriame susijungia šviesa, garsas, technologijos ir skulptūrų menas.

    Neatsiejama Pakruojo šventės dalimi išliks ir tradiciniai akcentai – gausi mugė, šventinė eisena, bendruomenių, įstaigų ir organizacijų veiklomis gyvas miesto turgelis. Šios veiklos kasmet sulaukia gausaus šventės dalyvių ir svečių dėmesio.

    Artimiausiu metu bus paskelbta išsami renginių programa bei pristatyti žinomi šalies atlikėjai, pasirodysiantys šventės koncertuose.

    Kviečiame jau dabar pasižymėti rugpjūčio 28–29 dienas kalendoriuje ir susitikti Pakruojyje!

    Jei manote, kad savo iniciatyvomis galėtumėte prisidėti prie šventės kūrimo, kviečiame pasiūlymus ir idėjas teikti Pakruojo rajono savivaldybės Kultūros skyriui el. paštu renata.budriene@pakruojis.lt ir info@pakruojokc.lt.

    Pakruojo rajono savivaldybės informacija

  • Palangoje birželio 6–7 dienomis chorų šventė „Su jūra dainuok“: jungtinis koncertas ir eisena

    Birželio 6–7 dienomis Palanga taps Lietuvos chorinės muzikos traukos centru: čia vyks XXI lygių balsų chorų šventė „Su jūra dainuok“. Renginyje laukiami kolektyvai iš skirtingų Lietuvos miestų, o programoje suplanuoti pasirodymai ir kurhauze, ir atvirose kurorto erdvėse.

    Organizatorių teigimu, šventės idėja išlieka ta pati: sujungti chorinę tradiciją su pajūrio atmosfera, kai dainą papildo jūros ošimas. Programą papildo ir instrumentinės muzikos svečiai, todėl dalis kūrinių skambės platesniu, ne vien a cappella formatu.

    Šeštadienio programa Palangoje

    Muzikinis savaitgalis prasidės birželio 6 dieną Palangos kurhauzo koncertų salėje, kur numatyti chorų prisistatymai ir individualios programos. Tai proga išgirsti skirtingų kolektyvų repertuarą ir jų pasirinktą interpretaciją.

    Vėliau šventė persikels į miesto erdves: Grafų Tiškevičių alėja nusidrieks dalyvių eisena, lydima dainų. Dienos kulminacija planuojama kurhauzo terasoje, kur vyks jungtinis koncertas, subursiantis daugiau kaip 250 choristų.

    Sekmadienį dainos skambės ant tilto

    Birželio 7 dieną programa numatyta ir sakralinėje erdvėje, ir vienoje atpažįstamiausių Palangos vietų. Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje bus aukojamos Mišios, kuriose giedos moterų choras „Indraja“.

    Po jų šventė tradiciškai persikels ant Palangos tilto, kur vyks chorų pasirodymas. Šis koncertas dažnai vadinamas vienu laukiamiausių renginio momentų, nes dainavimą natūraliai papildo Baltijos jūros garsai.

    Dalyviai ir instrumentinės muzikos svečiai

    Šventėje numatyti chorai iš įvairių Lietuvos kampelių, tarp jų „Žaisa“ (Kauno rajonas), „Aidas“ (Vilnius), „Lelija“ (Jurbarkas), Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos merginų choras „Pavasaris“, „Mūša“ (Linkuva), „Kanklės“ (Kaunas) ir „Guoba“ (Jonava).

    Renginio šeimininkais įvardijami iniciatoriai: Palangos kultūros centro moterų vokalinis ansamblis „Guboja“ ir Jūros šaulių vyrų choras, kuriam vadovauja Rimgaudas Juozapavičius. Organizatoriai akcentuoja, kad šventės koncertai atviri visiems lankytojams ir nemokami.

    Šių metų programoje numatyti ir kviestiniai instrumentalistai: skrabalų virtuozas Regimantas Šilinskas, taip pat muzikantai Saulius Šiaučiulis (klavišiniai), Laimonas Urbikas (saksofonas), Juozas Staniulis (smuikas) ir Edmundas Federavičius (būgnai). Toks derinys, anot organizatorių, leidžia chorinei muzikai skambėti spalvingiau ir patraukliau platesnei auditorijai.

  • Palangos delegacija Prancūzijoje: su Sen Žil Krua de Vi aptarė 2027 metų projektus ir mainus

    Gegužės 23–27 dienomis Palangos miesto savivaldybės delegacija viešėjo mieste partneryje Sen Žil Krua de Vi Prancūzijoje. Vizito darbotvarkėje daugiausia dėmesio skirta partnerystės stiprinimui, gerosios patirties mainams ir naujų bendrų iniciatyvų planavimui.

    Delegacijoje dalyvavo Palangos meras Šarūnas Vaitkus, Tarybos nariai Justas Žulkus ir Dainius Želvys, Palangos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Agnė Abramovičienė bei S. Vainiūno meno mokyklos direktorė Rasa Daukšienė. Rotušėje įvyko darbiniai susitikimai su miesto meru Francois Blanchet, tarybos nariais, asociacijų atstovais ir įstaigų vadovais.

    Susitikimų metu aptartos konkrečios bendradarbiavimo kryptys kultūros, meno, sporto ir infrastruktūros srityse. Tarp planuojamų idėjų išskirta Lietuvos savaitė Sen Žil Krua de Vi 2027 metais, mokinių mainų programos plėtra ir galimos partnerystės buriavimo mokyklų lygmeniu.

    „Tarptautinė miestų partnerystė atveria praktiškas galimybes bendruomenėms, o geriausi rezultatai gimsta tada, kai susitariama dėl aiškių bendrų projektų“, – sakė susitikime dalyvavęs Lietuvos ambasadorius Prancūzijoje Arnoldas Pranckevičius.

    Rotušėje vykusiame susitikime taip pat dalyvavo Prancūzijos lietuvių bendruomenės pirmininkas, akcentavęs ryšių su diaspora svarbą kultūriniams ir švietimo projektams. Pasak dalyvių, tokio pobūdžio partnerystės tampa ne tik protokoliniu ryšiu, bet ir praktine platforma įstaigoms, mokykloms, kultūros centrams bei sporto organizacijoms.

    Viešnagės metu Palangos atstovai aplankė miesto uostą ir susipažino su jo infrastruktūra, žvejybos tradicijomis bei turizmui pritaikyta pakrantės erdvių plėtra. Taip pat lankytasi vietos bibliotekoje ir koncertų salėje, domėtasi veiklos modeliais, paslaugų spektru ir bendruomenės įtraukimo priemonėmis.

    Delegacijai pristatyta ir saugoma istorinė miesto dalis bei jos pritaikymas vietos gyventojų ir turistų poreikiams. Vizito metu apžiūrėta lietuvių kilmės skulptoriaus Antano Mončio skulptūra „Gaidys“, laikoma vienu ryškesnių miesto kultūrinių akcentų.

    Palangos savivaldybė pabrėžia, kad partnerystė su Sen Žil Krua de Vi padeda kurti ilgalaikius institucinius ryšius ir sudaro sąlygas projektams, kurie duoda apčiuopiamos naudos abiejų miestų gyventojams. Artimiausiu metu ketinama konkretinti 2027 metais planuojamų renginių ir mainų formatą, įtraukiant daugiau vietos įstaigų bei bendruomeninių organizacijų.

  • Festivalis „Myliu Palangą“ grįžta birželio 5–7 dienomis: koncertai, šou virš tilto ir pramogos šeimoms

    Birželio 5–7 dienomis Palangoje vyks festivalis „Myliu Palangą“, žadantis tris dienas koncertų, pasirodymų ir veiklų nuo ryto iki vėlaus vakaro. Organizatoriai programą sudėliojo taip, kad pramogų rastų ir ieškantys didžiųjų koncertų, ir norintys ramesnių patirčių kurorto erdvėse.

    Šventinę nuotaiką visą savaitgalį palaikys tradicinis kermošius „Palangos Juzė“, taip pat muziejų, kultūros erdvių ir partnerių renginiai. Festivalio savaitgalis Palangoje sutampa su intensyviausiu vasaros startu pajūryje, kai kurorte sparčiai daugėja lankytojų ir renginių.

    Penktadienio startas Palangoje

    Penktadienį, birželio 5 dieną, festivalio pradžia numatyta Jūratės ir Kastyčio skvere, kur pasirodys Olandijos gatvės teatro trupė „Teatro Pavana“. Vėliau vakaro programoje numatyti keli koncertai, o naktį planuojamas šokių renginys po atviru dangumi.

    Koncertų seka sudėliota taip, kad į kurortą atvykę savaitgaliui galėtų įsitraukti iškart po darbo dienos. Organizatoriai akcentuoja, jog veiksmai vyks ne vienoje vietoje, todėl verta planuotis laiką ir judėjimą tarp erdvių.

    Šeštadienio akcentas – šou virš jūros tilto

    Šeštadienis tradiciškai turėtų sutraukti daugiausia žmonių: nuo ryto numatomi miesto žadinimo pasirodymai, dieną vyks meninės improvizacijos ir koncertai skirtingose erdvėse. Vakare dalis programos persikels arčiau jūros ir centrinių kurorto aikščių.

    Vienas ryškiausių akcentų – „Baltic Bees“ reaktyvinių lėktuvų pasirodymas virš Palangos jūros tilto, numatytas 20 valandą. Tokie aviacijos šou pajūryje paprastai pritraukia tūkstančius žiūrovų, todėl realu, kad didžiausi žmonių srautai formuosis prie tilto ir pagrindinių įėjimų į paplūdimį.

    Po pasirodymo Jūratės ir Kastyčio skvere suplanuoti didieji vakaro koncertai, tarp jų – Monikos Liu, „Free Finga“ ir „Beissoul & Einius“ pasirodymai. Vakaro programa orientuota į platų klausytojų ratą, todėl tikėtina, kad ji taps pagrindiniu šeštadienio traukos centru.

    Šeštadienio popietę Birutės parke, netoli Gintaro muziejaus, numatyti koncertai gamtos apsuptyje. Programoje skelbiami GOYA su Palangos orkestru, taip pat Kotryna Juodzevičiūtė ir „Vilnius JJAZZ Ensemble“.

    Veiklos šeimoms ir aktyvaus laisvalaikio mėgėjams

    Šeimoms skirtos veiklos koncentruojamos J. Basanavičiaus gatvėje įsikūrusiame Šeimų slėnyje. Čia numatytos kūrybinės dirbtuvės, edukacijos, žaidimų erdvės, pasirodymai vaikams ir pirmosios pagalbos mokymai tėvams bei seneliams.

    Aktyvaus laisvalaikio gerbėjams festivalio programa siūlo sporto renginius ir užsiėmimus įvairiose miesto vietose, įskaitant paplūdimį ir erdves prie Palangos kurorto muziejaus. Skelbiama, kad vyks padelio turnyrai, 3×3 krepšinio varžybos, jogos bei zumbos užsiėmimai.

    Sekmadienį numatomas ramesnis finalas: Jūratės ir Kastyčio skvere turėtų skambėti vaikų koncertas, o dieną planuojami specialiųjų tarnybų pasirodymai. Šeimų slėnyje numatytas putų šou, taip pat šokių ir geros nuotaikos renginiai paplūdimyje.

    Festivalio „Myliu Palangą“ organizatoriai kviečia savaitgalį planuoti iš anksto, nes dalis veiklų vyks skirtingose kurorto vietose, o didžiausi srautai prognozuojami šeštadienio vakarą. Palanga šį savaitgalį žada ne tik koncertus, bet ir galimybę vasaros pradžią pasitikti su kultūra, sportu ir pajūrio ritmu.

  • Kaišiadorių rajone pasirašyta švietimo kolektyvinė sutartis: kas keisis darbuotojams ir įstaigoms

    Kaišiadorių rajone pasirašyta švietimo kolektyvinė sutartis: kas keisis darbuotojams ir įstaigoms

    Kaišiadorių rajono savivaldybė ir Kaišiadorių rajono švietimo darbuotojų profesinė sąjunga pasirašė teritorinę švietimo šakos kolektyvinę sutartį. Dokumentą Savivaldybės vardu pasirašė meras Šarūnas Čėsna, o profesinės sąjungos vardu – Vytautas Silvanavičius.

    Ši sutartis pristatoma kaip nuoseklaus socialinio dialogo rezultatas, kuriuo siekta suderinti abiejų pusių lūkesčius. Savivaldybė pabrėžia, kad susitarimas turėtų sustiprinti socialinę partnerystę švietimo įstaigose ir suteikti aiškesnį pagrindą darbo santykių praktikai.

    Kaip vyko derybos

    Pasirengimas sutarčiai buvo pradėtas, kai 2025 metais gruodžio 11 dieną mero potvarkiu Savivaldybės atstovais kolektyvinėse derybose buvo deleguoti vicemeras Tomas Vaicekauskas, Finansų skyriaus vedėja Audronė Litvinskaitė ir Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Lina Lukoševičienė.

    Nuo 2025 metais gruodžio iki 2026 metais balandžio vyko dešimt derybų grupės posėdžių. Savivaldybės teigimu, posėdžiuose buvo derinamos sutarties nuostatos, ieškant sprendimų, kurie būtų įgyvendinami praktiškai ir atitiktų tiek darbuotojų, tiek darbdavio interesus.

    Koks sutarties tikslas

    Pasirašyto susitarimo tikslas įvardijamas aiškiai: gerinti Kaišiadorių rajono švietimo darbuotojų darbo sąlygas, stiprinti socialinę partnerystę ir skatinti socialinį dialogą Savivaldybės švietimo įstaigose. Tokios teritorinės kolektyvinės sutartys savivaldybių lygiu dažniausiai padeda suvienodinti papildomas garantijas ir procedūras, kai vienoje sistemoje veikia skirtingos įstaigos.

    Praktikoje tai reiškia, kad šalia nacionalinių teisės aktų ir atskirų įstaigų susitarimų atsiranda bendras savivaldybės lygmens rėmas. Jis paprastai padeda aiškiau susitarti dėl socialinių garantijų taikymo, komunikacijos tarp šalių ir derybų tęstinumo, kad klausimai būtų sprendžiami ne epizodiškai, o iš anksto sutarta tvarka.

    Kada sutartis buvo patvirtinta

    2026 metais balandžio mėnesį derybų grupė pasiekė susitarimą dėl visų sutarties nuostatų. Po to 2026 metais gegužės mėnesį Kaišiadorių rajono savivaldybės taryba pritarė teritorinei švietimo šakos kolektyvinei sutarčiai ir įgaliojo merą ją pasirašyti.

    Savivaldybė tikisi, kad sutarties įgyvendinimas prisidės prie geresnių darbo sąlygų, didesnio darbuotojų socialinio saugumo ir tvaresnio bendradarbiavimo tarp Savivaldybės ir švietimo darbuotojų atstovų. Tolimesni konkretūs pokyčiai priklausys nuo to, kaip sutartyje numatytos nuostatos bus taikomos kasdienėje įstaigų praktikoje.

    „Šis susitarimas yra svarbus žingsnis stiprinant socialinę partnerystę Kaišiadorių rajono švietimo bendruomenėje“, – sakė Savivaldybės atstovai.

  • Atviros bažnyčios Kaišiadorių vyskupijoje: birželio 13 dieną duris atvers 68 šventovės

    Atviros bažnyčios Kaišiadorių vyskupijoje: birželio 13 dieną duris atvers 68 šventovės

    Birželio 13 dieną, minint Kaišiadorių vyskupijos šimtmetį, visoje vyskupijoje vyks renginys Atviros bažnyčios. Jo metu lankytojams bus sudaryta galimybė užeiti į šventoves, kurios įprastai ne visada būna atviros turistams ar keliautojams.

    Skelbiama, kad tądien duris atvers 68 bažnyčios Alytaus, Birštono, Elektrėnų, Kaišiadorių, Merkinės, Molėtų ir Širvintų dekanatuose. Organizatoriai pabrėžia, jog tai proga pažinti vyskupijos sakralinį paveldą ir pamatyti, kaip jis susijęs su vietos bendruomenių istorija bei kultūra.

    Lankymo metu numatoma ne tik apžiūra, bet ir pasakojimai apie bažnyčių praeitį, architektūrą, sakralinį meną, parapijų tradicijas. Tokie renginiai pastaraisiais metais vis dažniau tampa kultūrinio turizmo dalimi, kai religiniai objektai pristatomi ir kaip paveldo, ir kaip gyvos bendruomenės erdvės.

    Bažnyčių atvirumo laikas skirsis pagal vietą. Dalis šventovių bus atviros nuo 9.00 iki 13.00 valandos, o dalis lankytojų lauks visą dieną, nuo 9.00 iki 22.00 valandos.

    Planuojantiems kelionę rekomenduojama iš anksto susidėlioti maršrutą, nes atviri objektai išsidėstę plačioje teritorijoje, apimančioje kelis dekanatus. Renginio informacijoje taip pat pateikiamas žemėlapis, kuris padeda patogiau pasirinkti kryptį ir įvertinti kelionės laiką.

    Atviros bažnyčios diena kviečia ne tik pažvelgti į šventoves kaip į maldos namus, bet ir atrasti mažiau žinomas vietoves, jų istorijas bei žmones. Organizatoriai tikisi, kad šimtmečio proga iniciatyva paskatins daugiau gyventojų ir svečių keliauti po regioną ir atkreipti dėmesį į sakralinio paveldo išsaugojimą.