CP v2

Blog

  • Marijampolėje aptarti Sporto savaitės rezultatai: muziejuje padėkota organizatoriams ir savanoriams

    Marijampolėje aptarti Sporto savaitės rezultatai: muziejuje padėkota organizatoriams ir savanoriams

    Marijampolės sporto istorijos muziejuje susitiko Sporto savaitės 2026 metų organizatoriai ir partneriai. Susitikimo metu apžvelgti praėjusio renginio rezultatai ir akcentuota, kad iniciatyva kasmet pritraukia vis platesnę bendruomenės dalį.

    Renginyje dėkota žmonėms, kurie prisideda prie Sporto savaitės įgyvendinimo: idėjų autoriams, koordinatoriams, partneriams ir savanoriams. Organizatoriai pabrėžė, kad didžiausia vertė yra augantis įsitraukimas ir gyvas bendruomenės noras judėti.

    Aktyvumas auga, idėjų daugėja

    Marijampolės savivaldybės vicemeras Artūras Visockis teigė, kad miestas nuosekliai juda teisinga kryptimi, o Sporto savaitė tampa vis atpažįstamesnė. Jo teigimu, svarbu ne tik pasiūlyti veiklų, bet ir išlaikyti atvirą formatą, kuriame žmonės patys drąsiai siūlo naujoves.

    „Einame labai gera kryptimi – kasmet Sporto savaitė suburia vis daugiau žmonių, kurie ne tik dalyvauja veiklose, bet ir patys siūlo naujas idėjas“, – sakė Artūras Visockis.

    Vicemeras pabrėžė, kad sportas veikia kaip bendruomenę telkianti priemonė: skatina pažintis, įtraukia skirtingo amžiaus žmones ir padeda formuoti aktyvesnius kasdienius įpročius. Pasak jo, organizatorių indėlis ypač svarbus ten, kur reikia motyvuoti pirmą žingsnį žengiančius gyventojus.

    Ryškiausia naujovė – drakonų valtys

    Padėkas organizatoriams išsakė ir Marijampolės savivaldybės tarybos narys, renginių ciklo Sportuojam už Marijampolę iniciatorius Darius Kemeraitis. Jis akcentavo, kad Sporto savaitė kasmet plečia programą ir įtraukia vis įvairesnes, netradicines veiklas.

    Vienu iš labiausiai išsiskyrusių šių metų akcentų įvardytos drakonų valčių varžybos, sulaukusios didelio dalyvių ir žiūrovų susidomėjimo. Organizatorių vertinimu, tokie formatai padeda į renginį ateiti ir tiems, kurie įprastai sporto renginių nesirenka.

    Skaičiai rodo pasiekiamumą

    Organizatorių pateiktais duomenimis, per savaitę vykusiose veiklose dalyvavo beveik 8 000 sporto entuziastų. Taip pat skelbta, kad renginio žinutės socialiniuose tinkluose ir kitais informacijos sklaidos kanalais pasiekė daugiau kaip 2,2 milijono peržiūrų.

    Susitikime pažymėta, kad tokie rodikliai rodo ne tik augantį renginio matomumą, bet ir stiprėjančią bendruomenę, kuriai svarbus aktyvus laisvalaikis. Organizatoriai tikisi, kad tęstinumas ir aiškus bendras tikslas leis Sporto savaitei išlikti viena laukiamiausių metų iniciatyvų.

  • Saugus elgesys prie vandens ir vandenyje: svarbiausios taisyklės, kurios dažniausiai pamirštamos

    Vandens telkiniai vilioja poilsiu ir pramogomis, tačiau statistika kasmet primena, kad neatsargumas prie vandens gali baigtis tragedija. Daugiausia nelaimių nutinka dėl pervertintų jėgų, skubėjimo, alkoholio ir maudynių neprižiūrimose vietose.

    Renkantis maudymosi vietą saugiausia eiti ten, kur įrengti oficialūs paplūdimiai ir budi gelbėtojai. Tokiose vietose paprastai būna pažymėtos maudymosi zonos, įvertintos srovės ir dugno ypatybės, o prireikus pagalba suteikiama greičiau.

    Dažniausios rizikos prie vandens

    Viena pavojingiausių klaidų yra šokti į vandenį nežinant gylio ir dugno, ypač upėse ir karjeruose. Net ir pažįstamoje vietoje dugnas gali būti pasikeitęs, o nardymas į nežinomą vandenį didina sunkių kaklo ir galvos traumų riziką.

    Taip pat pavojinga maudytis vienam, ypač vėsesniu oru ar vakare, kai krenta temperatūra ir sumažėja matomumas. Šaltas vanduo gali sukelti staigią organizmo reakciją, mėšlungį ar paniką, todėl net gerai plaukiantis žmogus gali greitai prarasti kontrolę.

    Kaip elgtis vandenyje?

    Į vandenį briskite pamažu, ypač jei buvo karšta, o vanduo vėsus, nes staigus šokas gali sutrikdyti kvėpavimą. Plaukdami laikykitės arčiau kranto ir neplaukite už plūdurų ar į vietas, kuriose yra laivų ir vandens pramogų eismas.

    Jei pajutote nuovargį ar mėšlungį, stenkitės išlikti ramūs, apsiversti ant nugaros ir taupyti jėgas, kol kvėpavimas stabilizuosis. Svarbu nepanikuoti ir nesiimti staigių judesių, nes jie dažnai tik pagreitina jėgų išsekimą.

    Vaikai ir gelbėjimo priemonės

    Vaikai prie vandens turi būti nuolat prižiūrimi iš arti, o ne „iš tolo“ ar paliekant atsakomybę vyresniems vaikams. Net ir seklumoje nelaimė gali įvykti per kelias sekundes, todėl suaugusiojo dėmesys turi būti nenutrūkstantis.

    Plaukiant valtimi, baidare ar ant irklentės būtina dėvėti gelbėjimosi liemenę, parinktą pagal svorį ir tinkamai užsegtą. Pripučiamos rankovės ar ratai nėra gelbėjimosi priemonės, todėl jos negali pakeisti liemenės, ypač gilesniame vandenyje.

    Pastebėjus skęstantį žmogų, pirmiausia kvieskite pagalbą telefonu 112 ir gelbėkite iš kranto, paduodami plūduriuojantį daiktą ar virvę. Šokti į vandenį gelbėti nepasiruošus pavojinga, nes skęstantis žmogus gali instinktyviai įsikibti ir paskandinti gelbėtoją.

  • Šiaulių 2025 metų darbų ataskaita: biudžeto šuolis, augantis gyventojų skaičius ir didieji projektai

    Šiaulių 2025 metų darbų ataskaita: biudžeto šuolis, augantis gyventojų skaičius ir didieji projektai

    Šiaulių miesto savivaldybės tarybos birželio posėdis pradėtas iškilmingai: himną kartu su tarybos nariais giedojo 25-ąjį gimtadienį mininti Šiaulių menų mokyklos muzikos studija „En-den-du“. Po „Tautiškos giesmės“ pasveikinti sukaktis šventę miesto garbės piliečiai bei verslo atstovas.

    Šiaulių meras Artūras Visockas tarybos ir miesto gyventojų vardu pasveikino jubiliejus paminėjusius Šiaulių miesto garbės piliečius: krepšinio trenerį Antaną Sireiką ir choreografą bei pedagogą Romualdą Laugalį. Taip pat padėkota mecenatui, Šiaulių pramonininkų asociacijos viceprezidentui Rolandui Gabrielaičiui, minint bendrovės „BODESA“ 30 metų veiklos sukaktį.

    Biudžetas augo iki 330,7 mln. eurų

    Pirmuoju darbotvarkės klausimu taryba patvirtino 2025 metų Šiaulių miesto savivaldybės metinį ataskaitų rinkinį. Ataskaita pradedama mero įžanga, kurioje akcentuojamas ryškus savivaldybės finansų augimas ir investicijų tempas.

    Nurodoma, kad 2025 metais savivaldybės biudžetas, palyginti su 2024 metais, padidėjo beveik 16 proc. Jei 2024 metais jis siekė 285,5 mln. eurų, 2025 metus miestas užbaigė su 330,7 mln. eurų biudžetu, o tai sudarė prielaidas sparčiau įgyvendinti infrastruktūros ir viešųjų paslaugų projektus.

    Gyventojų skaičius auga, miestas jaunėja

    Remiantis Registrų centro duomenimis, 2026 metų sausio 1 dieną Šiauliuose buvo registruoti 121 685 gyventojai. Palyginti su 2025 metų pradžia, miestas paaugo 400 gyventojų, kai daugelyje kitų didmiesčių, išskyrus Vilnių, fiksuotas mažėjimas.

    Ataskaitoje taip pat pabrėžiama demografinė kryptis: Valstybės duomenų agentūros skelbiamais rodikliais, vidutinis šiauliečių amžius per keletą metų mažėjo. Savivaldybė šį pokytį sieja su jaunų šeimų pasirinkimu kurtis mieste ir sugrįžtančiųjų iš užsienio tendencijomis.

    Nurodoma, kad per pastaruosius šešerius metus, vertinant emigravusių ir grįžusių gyventojų balansą, miestas paaugo daugiau nei 2 000 gyventojų. Taip pat teigiama, kad iš viso per šį laikotarpį į Šiaulius iš užsienio sugrįžo daugiau nei 5 000 Lietuvos piliečių.

    Nedarbas vienas mažiausių, daug investuota į gatves

    Ataskaitoje įvardijamas iššūkis dėl vidutinio atlyginimo, kuris, kaip teigiama, išliko kiek mažesnis nei šalies vidurkis. Kartu akcentuojama, kad Šiauliai 2025 metų pabaigoje išsiskyrė mažu nedarbu: Užimtumo tarnybos duomenimis, šalies vidurkis siekė 8,7 proc., o Šiauliuose 6,8 proc.

    Infrastruktūros plėtros dalyje pažymima, kad 2025 metais savivaldybė vykdė rangos darbus tiek naujoje, tiek atnaujinamoje infrastruktūroje. Jei 2024 metais buvo įgyvendinamas 71 didesnės nei 10 tūkst. eurų vertės projektas, 2025 metais jų skaičius išaugo iki 115, o atliktų darbų vertė padidėjo nuo 35,88 mln. eurų iki 45,45 mln. eurų.

    Daugiausia investicijų, apie 27 mln. eurų, skirta susisiekimui. Išskiriami projektai, turėję didžiausią įtaką kasdieniam eismui: Serbentų gatvės rekonstrukcija, Tilžės gatvės remontas ir baigtas Pramonės gatvės rekonstrukcijos projektas, įrengiant pėsčiųjų ir dviračių takus.

    Taip pat nurodoma, kad dalis 2025 metais pradėtų darbų tęsiami 2026 metais, tarp jų Žemaitės ir Vilniaus gatvių atnaujinimas. Savivaldybė pabrėžia, kad remonto laikotarpiu patiriami nepatogumai yra trumpalaikiai, o tikslas ilgalaikė miesto infrastruktūros kokybė.

    Viešųjų erdvių pokyčiuose akcentuojamas Aukštabalio–Rasos kvartalo atnaujinimas, Talkšos ežero pakrantės dviračių tako projektas ir Beržynėlio parko sutvarkymas. Taip pat apžvelgiama futbolo ir regbio maniežo statyba, kur 2025 metais atliktų darbų vertė, nurodoma, siekė apie 7,7 mln. eurų.

    Švietimo srityje savivaldybė fiksuoja augantį vaikų ir mokinių skaičių: 2025 metų rugsėjo 1 dieną bendro ugdymo mokyklose mokėsi 14 503 mokiniai, kai 2024 metais buvo 14 113. Ikimokyklinio ugdymo įstaigas lankė 4 131 vaikas, kai 2024 metais jų buvo 3 912.

    Ataskaitoje aprašomi mokyklų ir darželių atnaujinimo darbai, tarp jų po renovacijos atidaryta Šiaulių „Santarvės“ gimnazija, kurios rekonstrukcijai skirta beveik 1,87 mln. eurų. Taip pat minimi vidaus ir infrastruktūros atnaujinimai kitose gimnazijose bei progimnazijose, o lopšelyje-darželyje „Žiogelis“ po ilgos pertraukos atnaujintas baseinas.

    Privatūs investuotojai, pasak savivaldybės, taip pat rodo didesnį dėmesį miestui. Nurodoma, kad po „Vilmers padel namų“ projekto investuotojai ėmėsi baseino ir SPA komplekso statybų, o vandens namai „Tichė“ atidaryti 2026 metų pirmąjį ketvirtį.

    Kultūros ir sporto rėmimo kontekste išskiriama mecenatystė: 2025 metais miesto verslo bendruomenė, kaip teigiama ataskaitoje, Šiauliams skyrė beveik 1,75 mln. eurų. Savivaldybė tai įvardija kaip didžiausią paramos sumą per nepriklausomybės laikotarpį.

    Baigdama 2025 metų veiklos apžvalgą savivaldybė akcentuoja, kad miestas per metus įgavo didesnį pagreitį, o dalis projektų persikelia į 2026 metus. Šiauliai taip pat ruošiasi 790-ajam jubiliejui, kurį miestas minės 2026 metais.

  • Nemokamos emocinės sveikatos konsultacijos Šiauliuose: startavo projektas „EMOCINIS VEDLYS“

    Nemokamos emocinės sveikatos konsultacijos Šiauliuose: startavo projektas „EMOCINIS VEDLYS“

    Šiauliuose startavo nemokamų psichologinių konsultacijų iniciatyva „EMOCINIS VEDLYS“, skirta gyventojams, kurie išgyvena įtampą, emocinį nuovargį ar tiesiog ieško saugios erdvės pokalbiui. Organizatoriai pabrėžia, kad pagalba aktuali ne tik krizės metu, bet ir tuomet, kai norisi aiškiau suprasti savo savijautą bei sprendimus.

    Konsultacijose galima aptarti įvairias temas: nerimą, nuotaikų svyravimus, liūdesį, pyktį, ilgalaikę įtampą, vienišumo jausmą ar užsitęsusias negatyvias emocijas. Taip pat numatyta pagalba sprendžiant santykių sunkumus, konfliktus šeimoje, skyrybų krizę bei sudėtingą laikotarpį po išsiskyrimo.

    Projektas orientuotas ir į praktinius gyvenimo iššūkius: sprendimų atidėliojimą, pokyčių baimę, vidinę krizę bei savęs paieškas. Konsultacijose galima kalbėtis apie patiriamą mobingą, įsidarbinimo sunkumus, žalingus įpročius ar priklausomybių rizikas, taip pat apie patirtą ar patiriamą smurtą artimoje aplinkoje.

    Numatyta, kad konsultacijos vyks 2026 metų birželio–gruodžio mėnesiais „Šiaurės Lietuvos kolegijoje“ (Tilžės g. 22, Šiauliai). Dalyvavimui būtina išankstinė registracija, o konkretus konsultacijos laikas derinamas individualiai pagal registracijoje pateiktus kontaktus.

    Kaip registruotis ir kam skirta?

    Registracija vykdoma iš anksto, o dėl konsultacijų laiko su užsiregistravusiu asmeniu susisiekiama ir suderinamas patogus vizito laikas. Taip pat nurodomas kontaktinis telefono numeris: +370 679 43 636.

    Organizatoriai atkreipia dėmesį, kad emocinė parama gali būti svarbi ir netekties, sunkios ligos, dvasinės krizės ar suicidinių minčių atvejais. Tokiais atvejais raginama nedelsti ir kreiptis pagalbos, nes ankstyvas pokalbis su specialistu dažnai padeda sumažinti rizikas ir rasti aiškesnius tolesnius žingsnius.

    Projekto finansavimas

    Iniciatyva įgyvendinama pagal projektą „Psichologinė emocinė pagalba Šiaulių miesto gyventojams: daugiau vidinės harmonijos“. Projektas finansuojamas Šiaulių miesto savivaldybės biudžeto lėšomis, laimėjus visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos sveikatinimo projektų finansavimo konkursą.

    Tokio tipo savivaldybių finansuojamos programos paprastai siekia mažinti psichologinės pagalbos prieinamumo barjerus, ypač kai žmones sustabdo kaina, nežinojimas nuo ko pradėti ar baimė kreiptis. Organizatoriai tikisi, kad nemokamos konsultacijos taps pirmu žingsniu į stabilesnę emocinę savijautą ir ilgalaikes pagalbos galimybes.

  • Mažeikiuose birželio 14 dieną ribos eismą: Gedulo ir vilties dienos minėjimas senamiestyje

    Mažeikiuose birželio 14 dieną laikinai bus ribojamas motorinių transporto priemonių eismas senamiestyje. Ribojimai numatyti nuo 11.00 iki 18.30 valandos Stoties gatvės atkarpoje nuo Stoties g. 20 iki Stoties g. 22.

    Eismo pakeitimai siejami su Gedulo ir vilties dienos minėjimu, kuris vyks prie buvusios geležinkelio stoties. Ši vieta dabar dažnai įvardijama Senamiesčio stotimi, todėl renginio metu aplinkinė teritorija gali būti intensyviau lankoma.

    Ką svarbu žinoti vairuotojams?

    Vairuotojams rekomenduojama iš anksto susiplanuoti maršrutą ir, jei įmanoma, rinktis alternatyvias gatves, kad būtų išvengta delsos. Taip pat verta įvertinti, kad renginio metu gali padidėti pėsčiųjų srautai ir trumpam keistis įprasta eismo tvarka aplinkinėse senamiesčio gatvėse.

    Gyventojams ir miesto svečiams patariama atkreipti dėmesį į laikinus kelio ženklus ir galimus nukreipimus. Jeigu kelionė planuojama į senamiestį, patogiau gali būti automobilį palikti toliau nuo ribojamos atkarpos ir dalį kelio nueiti pėsčiomis.

    Gedulo ir vilties dienos prasmė

    Gedulo ir vilties diena Lietuvoje minima birželio 14 dieną, prisimenant 1941 metais prasidėjusius masinius trėmimus į Sovietų Sąjungos gilumą. Ši data kasmet sutelkia bendruomenes į atminimo renginius, kurių metu pagerbiami tremtiniai, politiniai kaliniai ir jų artimieji.

    Tokie minėjimai dažnai organizuojami simbolinėse vietose, susijusiose su išvykimu, išsiskyrimu ar kelione, todėl geležinkelio stotys Lietuvoje neretai tampa atminimo renginių erdve. Renginio metu gyventojai kviečiami elgtis pagarbiai, o eismo dalyviai prašomi būti kantrūs ir atidūs.

  • Oro pavojus: kur slėptis ir ko nedaryti, kad išvengtumėte skeveldrų, stiklo ir nuolaužų

    Gavus perspėjimą apie oro pavojų, svarbiausia yra kuo greičiau sumažinti riziką būti sužeistam nuo skeveldrų, stiklo duženų ar griūvančių konstrukcijų. Daugiausia sužeidimų tokiose situacijose sukelia ne tiesioginis smūgis, o antriniai veiksniai, todėl sprendimai pirmomis minutėmis turi didžiausią reikšmę.

    Jei esate lauke, nelikite atviroje erdvėje ir nedelskite ieškodami „tobulos“ slėptuvės. Dažniausiai saugiausia yra artimiausia pasiekiama saugesnė vieta, o ne kelionė per miestą ar bandymas pasiekti kitą rajoną, ypač kai situacija gali keistis greitai.

    Kokia vieta laikoma saugesne

    Jei esate pastate, paprastai saugiau jame ir likti, bet pasitraukti į vietą kuo toliau nuo langų ir išorinių sienų. Langai ir fasado elementai yra vieni pavojingiausių, nes nuo smūgio bangos ar nuolaužų jie gali subyrėti į aštrias šukes, o fragmentai gali būti nunešti į patalpas.

    Saugesnėmis vietomis dažniausiai laikomos požeminės ar pusiau požeminės patalpos, rūsiai, taip pat vidinės patalpos be langų. Jei tokios patalpos nėra, tinka koridorius tarp vidinių sienų ar kita vieta, kur mažesnė stiklo ir nuolaužų tikimybė.

    Daugiabutyje: pasiruošimas ir elgesys

    Daugiabučių gyventojams verta iš anksto išsiaiškinti, kur name yra rūsys ar kita saugesnė vieta, ir kaip greičiausiai ją pasiekti. Iš anksto aptartas šeimos planas sumažina chaosą, o paprastos priemonės, tokios kaip žibintuvėlis ir įkrautas telefonas, padeda išlikti informuotiems ir savarankiškiems.

    Pavojaus metu rekomenduojama nesinaudoti liftu, nes jis gali sustoti dingus elektrai ar kilus gedimui. Taip pat svarbu neužblokuoti praėjimų ir įėjimų, kad žmonės galėtų greitai judėti, ir pasirūpinti vaikais, vyresnio amžiaus bei riboto judumo asmenimis.

    Jei pastebėjote droną ar įtartiną radinį

    Pastebėjus įtartiną ar žemai skrendantį droną, saugiausia yra nedelsiant eiti į pastato vidų arba kitą saugesnę vietą ir vengti langų, balkonų bei atvirų erdvių. Taip pat nereikėtų artintis prie nukritusio drono ar jo dalių, nes jos gali būti pavojingos.

    Rekomenduojama nefotografuoti ir neviešinti informacijos socialiniuose tinkluose, kad nebūtų platinama nepatikrinta informacija ar atskleidžiamos jautrios detalės. Apie pastebėtą droną ar kitą grėsmę reikėtų pranešti skubiosios pagalbos tarnybų numeriu 112.

    Radus įtartiną daiktą, jo negalima liesti ar judinti. Reikia pasitraukti saugiu atstumu, neleisti kitiems žmonėms artintis ir kviesti pagalbą telefonu 112, o vėliau vykdyti pareigūnų nurodymus.

    Patikimiausia informacija ekstremaliosios situacijos metu yra atsakingų institucijų pranešimai, todėl svarbu sekti oficialius nurodymus ir neplatinti gandų. Ramybė, pasirengimas ir aiškus veiksmų planas padeda sumažinti riziką ir apsaugoti artimuosius.

  • Mažeikių savivaldybė skelbia jaunųjų kūrėjų stipendiją: paraiškų laukiama iki birželio 29 dienos

    Mažeikių rajono savivaldybė kviečia profesionalaus meno kūrėjus teikti paraiškas jaunųjų kūrėjų stipendijai, skirtai 2026 metų veikloms įgyvendinti. Paraiškas galima pateikti iki birželio 29 dienos imtinai.

    Stipendijos tikslas – sudaryti sąlygas jauniesiems kūrėjams kryptingai dirbti Mažeikių rajone, o kūrybos rezultatus pristatyti vietos bendruomenei. Savivaldybė tikisi, kad ši priemonė prisidės prie regiono kultūrinio identiteto stiprinimo ir profesionalaus meno matomumo augimo.

    Kas gali teikti paraiškas?

    Paraiškas gali teikti asmenys iki 35 metų amžiaus, kurie yra įgiję vizualiųjų menų krypties aukštąjį išsilavinimą arba turi meno kūrėjo statusą. Taip pat svarbu, kad pareiškėjai vykdytų profesionalią kūrybinę veiklą vizualiųjų menų ar tarpdisciplininio meno srityse.

    Vienas esminių reikalavimų – stipendijos laikotarpiu kūrybinę veiklą vykdyti Mažeikių rajone. Tai reiškia, kad planuojamos veiklos, kūrybinis procesas ir numatomi rezultatai turi būti tiesiogiai susieti su savivaldybe ir jos kultūrine aplinka.

    Kokia stipendijos suma ir trukmė?

    Stipendija skiriama 3 mėnesių laikotarpiui, o išmoka mokama kas mėnesį. Numatyta suma – 700 eurų per mėnesį, todėl bendra stipendijos vertė siekia 2 100 eurų.

    Tokio pobūdžio stipendijos dažniausiai leidžia kūrėjams dalį laiko skirti intensyvesniam projektui, kūrybinei paieškai ar darbų serijos parengimui. Savivaldybei tai kartu yra investicija į profesionalios kultūros pasiūlą regione ir galimybė gyventojams pamatyti naujus, aktualius kūrybinius darbus.

    Kaip pateikti paraišką?

    Paraiška turi būti parengta vadovaujantis Mažeikių rajono savivaldybės jaunųjų kūrėjų stipendijų konkurso nuostatais. Kandidatuojant svarbu aiškiai aprašyti planuojamas veiklas, numatomą rezultatą ir tai, kaip jis bus pristatytas visuomenei.

    Paraiškas galima pateikti elektroniniu paštu priemimas@mazeikiai.lt arba popierine forma Mažeikių rajono savivaldybės administracijai, adresu Laižuvos g. 3, Mažeikiai. Dėl papildomos informacijos galima kreiptis telefonu 0 637 06 566.

  • Jurgita Jasponytė pelnė Antano Miškinio premiją: įvertinta knyga Visata atsisėda netinkamoje vietoje

    Utenos rajono savivaldybėje įvykus Antano Miškinio literatūrinės premijos skyrimo darbo grupės posėdžiui, 2026 metų laureate išrinkta poetė Jurgita Jasponytė. Įvertinimas skirtas už poezijos knygą Visata atsisėda netinkamoje vietoje.

    Jurgita Jasponytė-Burokienė gimė 1981 metais Zarasuose, yra Lietuvos rašytojų sąjungos narė. Ji baigė lietuvių filologijos bakalauro ir literatūrologijos magistrantūros studijas, dirba Vilniaus miesto savivaldybės bibliotekoje ir užsiima vertimais.

    Knygą Visata atsisėda netinkamoje vietoje 2024 metais išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. Autorės kūryba versta į latvių, rusų, kartvelų, ukrainiečių, baltarusių, anglų ir vokiečių kalbas, o tai rodo jos poezijos sklaidą ir už Lietuvos ribų.

    Antano Miškinio literatūrinę premiją Utenos rajono savivaldybė įsteigė 2003 metais. Ji kasmet skiriama už geriausią naują poezijos knygą, išleistą per praėjusius dvejus kalendorinius metus, kurioje atskleidžiama aukštaitiška dvasia, regiono etniniai motyvai, tradicijos ir istorinė atmintis.

    Dvidešimt ketvirtoji Antano Miškinio literatūrinė premija Jurgitai Jasponytei bus įteikta 2026 metų birželio 13 dieną A. ir M. Miškinių literatūrinėje–etnografinėje sodyboje Juknėnuose. Kartu su premija ir laureatės diplomu bus įteikta simbolinė varnos skulptūrėlė, kurios autorius – tautodailininkas Giedrius Juodis.

    Renginio organizatoriai primena, kad ši premija yra vienas svarbesnių regioninių poezijos apdovanojimų, nuosekliai puoselėjančių Aukštaitijos literatūrinę tapatybę. Tokie įvertinimai ne tik išryškina konkrečią knygą, bet ir padeda skaitytojams atrasti šiuolaikinę lietuvių poeziją per regiono kultūrinį lauką.

  • Utenos rajone startuoja savivaldybės finansuojamos vaikų vasaros stovyklos: datos ir kontaktai

    Utenos rajono savivaldybė paskelbė vasaros laikotarpiu vyksiančių vaikų poilsio stovyklų, finansuojamų savivaldybės lėšomis, sąrašą. Jame pateikiamos stovyklų datos ir organizatorių kontaktinė informacija, kad tėvai galėtų greitai susiplanuoti vaikų užimtumą.

    Savivaldybės finansuojamos stovyklos dažniausiai orientuotos į prasmingą vaikų užimtumą per atostogas, socialinių įgūdžių ugdymą ir aktyvų laisvalaikį. Tokios programos gali apimti sportines, kūrybines, gamtos pažinimo ar edukacines veiklas, priklausomai nuo organizatoriaus.

    Planuojant registraciją verta iš anksto pasitikslinti svarbiausias sąlygas: dalyvių amžių, stovyklos trukmę, dieninę ar su nakvyne formą, maitinimą ir sveikatos pažymas. Taip pat pravartu pasidomėti, ar vietų skaičius ribotas ir kokia tvarka jos skiriamos.

    Aktualūs stovyklų laikai ir organizatorių kontaktai pateikiami savivaldybės paskelbtame sąraše. Jei kyla klausimų dėl registracijos, programos ar vaiko pasirengimo stovyklai, rekomenduojama tiesiogiai kreiptis į konkrečios stovyklos organizatorius.

  • Utenos rajone startuoja melioracijos rekonstrukcija: bus tvarkomi 3 avariniai tiltai ir 2,02 km griovių

    Utenos rajono savivaldybės administracija pradėjo įgyvendinti tikslinių investicijų projektą, kuriuo numatoma rekonstruoti valstybei nuosavybės teise priklausančius, prastos būklės melioracijos inžinerinius statinius. Projektas vykdomas pagal Žemės ūkio ministerijos patvirtintas finansavimo taisykles, taikomas tokių statinių atnaujinimui.

    2026 metais gegužės 5 dieną savivaldybė pasirašė projekto finansavimo sutartį su Nacionaline mokėjimo agentūra. Darbai finansuojami valstybės biudžeto lėšomis, o bendra projekto vertė siekia iki 500 000 eurų su PVM.

    Numatyta, kad Daugailių, Leliūnų ir Vyžuonų seniūnijose bus rekonstruojami 3 avarinės būklės tiltai ir sutvarkoma 2,02 kilometro blogos būklės melioracijos griovių. Tokie darbai svarbūs ne tik žemės ūkio sklypų nusausinimui, bet ir vietinės infrastruktūros saugumui, nes prastos būklės pralaidos ir tiltai didina užtvindymų bei konstrukcijų pažeidimų riziką.

    Šiuo metu baigiami rengti rekonstruojamų tiltų techniniai darbo projektai. Rekonstrukcijos darbų pradžia planuojama 2026 metų trečią–ketvirtą ketvirtį, o preliminarus projekto įgyvendinimo terminas numatytas iki 2026 metų gruodžio.

    Pagal savivaldybės pateiktą informaciją, tvarkomi tiltai yra konkrečiose vietovėse Utenos rajone, įskaitant tiltą per Versmyno upę Liveikių kaime, tiltą per Vyžuonos upę Plaušų kaime ir tiltą per Ligajos (Ilgelės) upę Gatelių kaime. Tikimasi, kad atnaujinus šiuos objektus pagerės vandens nuvedimas ir sumažės rizika, jog kritulių ar polaidžio metu bus užliejami žemesni plotai.