CP v2

Blog

  • Panevėžio rajono kultūros centras startuoja su nauja komanda: kas keičiasi 25 padaliniuose?

    Panevėžio rajone pradėjo veikti naujai įsteigtas Panevėžio rajono kultūros centras. Įstaiga oficialiai įregistruota, suformuota administracijos komanda, o kultūrinės veiklos visose seniūnijose, kaip pabrėžiama, nebuvo sustabdytos.

    Reorganizacijos metu pasikeitė kultūros įstaigų struktūra, tačiau toliau aktyviai dirba visi 25 padaliniai. Jų kasdienę veiklą koordinuoja kultūrinės veiklos organizatoriai, užtikrinantys, kad suplanuoti renginiai, repeticijos ir edukacijos vyktų pagal planą.

    Laikinas vadovas ir konkursas

    Nuo gegužės 5 dienos Panevėžio rajono kultūros centrui laikinai vadovauja režisierius ir kultūros vadybininkas Julius Jakubėnas. Jis pareigas eis iki bus atrinktas nuolatinis direktorius viešo konkurso būdu.

    Panevėžio rajono savivaldybė yra paskelbusi konkursą į direktoriaus pareigas, o kandidatų dokumentai priimami iki birželio 8 dienos. Savivaldybės praktikoje tokia tvarka taikoma siekiant užtikrinti skaidrų vadovo atrankos procesą ir nenutraukti įstaigos darbo pereinamuoju laikotarpiu.

    „Pokyčiai vyko nuolat, tačiau kultūrinis gyvenimas nesustojo nė akimirkai. Nuo pat pradžių siekėme atviro dialogo ir bendradarbiavimo, kad permainos darbuotojams būtų kuo aiškesnės“, – sakė Julius Jakubėnas.

    Kaip suformuota administracija

    Pranešama, kad kultūros centro administracijoje dirba devyni žmonės. Komandoje numatytos kultūros ir meno, ūkio ir technologijų, finansų, personalo bei viešųjų pirkimų funkcijos, kurios įprastai yra būtinos centralizuotam didelės įstaigos valdymui.

    Administracijos branduolį sudaro direktoriaus pavaduotojai, finansų darbuotojai ir specialistai, atsakingi už personalą bei pirkimus. Tokia struktūra leidžia vienodinti veiklos procesus skirtinguose padaliniuose ir mažinti administracinę naštą vietos komandoms, kad jos galėtų daugiau dėmesio skirti renginiams ir bendruomenėms.

    Artimiausi darbai ir vasaros planai

    Artimiausiu metu naujai įsteigtam centrui tenka užbaigti organizacinius darbus ir galutinai įtvirtinti veiklos procesus: nuo dokumentų valdymo iki bendrų planavimo ir atsakomybės principų padaliniuose. Tokiuose pokyčiuose svarbiausias tikslas – kad gyventojai paslaugų kokybės skirtumų nepajustų, o darbuotojams būtų aiškios taisyklės ir atsakomybės.

    Kultūros centras taip pat ruošiasi Lietuvos moksleivių dainų šventei, planuoja vasaros renginių ciklą ir tęs veiklas visame rajone. Skelbiama, kad pagrindinis naujos komandos siekis – stiprinti kultūros paslaugų kokybę, didinti bendruomenių įsitraukimą ir užtikrinti, kad renginiai būtų prieinami skirtingoms amžiaus grupėms bei seniūnijoms.

  • Auksinių vestuvių proga Ėriškiuose pasveikinta Čepų šeima: 50 metų kartu ir bendruomenės pagarba

    Panevėžio rajone tęsiama tradicija pagerbti poras, kartu nugyvenusias pusę amžiaus ir daugiau. Šįkart dėmesio centre atsidūrė Ėriškių kaime gyvenantys Fėliusia ir Antanas Čepos, minintys auksinių vestuvių sukaktį.

    Jubiliatus jų namuose aplankė Panevėžio rajono meras Antanas Pocius, Civilinės metrikacijos ir archyvų skyriaus vedėja Rūta Rudė bei Upytės seniūnijos atstovė Toma Šeštokienė. Vizito metu sutuoktiniams perduoti sveikinimai ir padėka už šeimos pavyzdį bendruomenei.

    Pažintis šokiuose ir gyvenimo kelias

    Fėliusia ir Antanas pasakojo, kad susipažino jaunystėje šokiuose, o draugystė greitai peraugo į tvirtą ryšį. Fėliusios kelias siejosi su ekonomikos studijomis, Antanas pasirinko zootechniko profesiją.

    Sutuoktiniai susituokė 1976 metų gegužės 29 dieną Utenoje. Vėliau, gavę paskyrimus dirbti tuometiniuose ūkiuose, 1981 metais persikėlė į Ėriškius ir čia gyvena iki šiol.

    Šeima, vaikai ir anūkai

    Per bendrą gyvenimą Čepų šeima užaugino vaikus, o šiandien džiaugiasi gausiu artimųjų ratu. Sutuoktiniai pasakojo, kad jų šeimą papildė šeši anūkai, o kasdienybėje ir toliau svarbiausia išlieka artumas ir rūpestis vienas kitu.

    Šeimos istorija, pasak savivaldybės atstovų, yra ir platesnės Panevėžio rajono bendruomenės portreto dalis, kai ilgametės santuokos tampa vertybiniu orientyru jaunesnėms kartoms.

    Simbolinė dovana ir savivaldybės kvietimas

    Susitikimo metu jubiliatams įteikta įrėminta santuokos sudarymo akto kopija, primenanti prieš penkis dešimtmečius duotą pažadą ir kartu nueitą gyvenimo kelią. Tokia dovana savivaldybėje vertinama kaip pagarbos ženklas poroms, kurios savo pavyzdžiu stiprina bendruomenės ryšius.

    „Didžiausias Panevėžio rajono turtas yra žmonės ir jų kuriamos istorijos. Tokios šeimos kaip Fėliusios ir Antano primena, kad tikrosios vertybės gimsta iš kasdienio buvimo kartu“, – sakė meras Antanas Pocius.

    Savivaldybė primena, kad poros, mininčios 50 metų ir didesnes santuokos sukaktis, gali apie tai pranešti Civilinės metrikacijos ir archyvų skyriui. Tokiu atveju sukaktis gali būti pažymėta oficialiu dėmesiu, o jubiliatai pasveikinti asmeniškai.

  • Varėnos rajone vyks FPV dronų pratybos „Drakonų kovos 2026“: skrydžiai į taikinius virš 5 km

    Varėnos rajone vyks FPV dronų pratybos „Drakonų kovos 2026“: skrydžiai į taikinius virš 5 km

    2026 metų birželio 5–6 dienomis Varėnos rajone planuojamos Lietuvos šaulių sąjungos FPV dronų mokomosios pratybos „Drakonų kovos 2026“. Pratybos vyks Valkininkų seniūnijoje, atokiau nuo gyvenamųjų vietovių.

    Organizatoriai nurodo, kad pratybas rengia Lietuvos šaulių sąjungos Kibernetinio saugumo Lizdeikos kuopos Dronų būrys. Pagrindinis tikslas – treniruotis valdyti FPV dronus ir atlikti skrydžius į specialiai įrengtus taikinius didesniu nei 5 kilometrų atstumu.

    Kas vyks pratybų metu?

    Skrydžiai bus vykdomi atvirose teritorijose, o taikiniai bus įrengti iš anksto numatytose vietose. Organizatoriai pabrėžia, kad pratybų zonos parinktos taip, kad būtų sumažinta rizika pašaliniams ir netrikdoma kasdienė gyventojų veikla.

    Taip pat pranešama, kad mokymų metu nebus naudojami imitaciniai šaudmenys, pirotechnika ar kitos viešąją rimtį galinčios trikdyti priemonės. Tai reiškia, kad pratybos turėtų vykti be papildomo triukšmo, būdingo karinėms pratyboms su imitacinėmis priemonėmis.

    Laikas ir planuojama trukmė

    Pratybos numatytos nuo 2026 metų birželio 5 dienos 19.00 valandos iki 2026 metų birželio 6 dienos 20.30 valandos. Visą šį laiką teritorijoje gali būti aktyviai vykdomi FPV dronų skrydžiai.

    Pastaraisiais metais FPV dronai vis plačiau naudojami mokymuose dėl jų manevringumo, greitos reakcijos ir realaus laiko vaizdo perdavimo, o ilgesnio nuotolio treniruotės leidžia geriau įvertinti ryšio stabilumą bei operatorių įgūdžius. Tokios pratybos paprastai orientuotos į saugų valdymą, situacijų vertinimą ir techninį pasirengimą.

  • Daugų Vlado Mirono gimnazijos septintokė iš „Sidabro vainikėlis XI“ parsivežė I vietą ir segę

    Daugų Vlado Mirono gimnazijos septintokė iš „Sidabro vainikėlis XI“ parsivežė I vietą ir segę

    Daugų Vlado Mirono gimnazijos 7 klasės mokinė Orinta Baležentytė tapo Lietuvos mokinių tautodailės konkurso „Sidabro vainikėlis XI“ laureate. Telšiuose vykusiame nacionaliniame finale ji pelnė I vietos diplomą ir pagrindinį apdovanojimą – „Sidabro vainikėlio“ segę.

    Apdovanojimas Orintą įrašė tarp šešių geriausiai įvertintų jaunųjų tradicinės liaudies dailės kūrėjų Lietuvoje. Konkurso organizatoriai pabrėžia, kad į nacionalinį turą patenka tik regioniniuose etapuose atrinkti darbai, todėl finalas laikomas aukščiausio lygmens atranka.

    Finalas Telšiuose ir 50 dalyvių

    Finalinės parodos uždarymo renginys ir laureatų apdovanojimas Telšių kultūros centre vyko birželio 2 dieną. Šiais metais nacionaliniame etape dalyvavo 50 jaunųjų kūrėjų, pristatę tradicinės liaudies dailės darbus ir taikomosios kūrybos projektus.

    Konkurso formatas paremtas etapais: pirmiausia darbai vertinami regioniniuose turuose, o vėliau geriausi kūriniai keliauja į nacionalinę parodą. Vertinant akcentuojama meistrystė, tradicijų laikymasis, medžiagų ir technikų išmanymas bei meninė raiška.

    Segė su istorine kilme

    „Sidabro vainikėlio“ segė nėra vien simbolinis prizas. Ji sukurta pagal archeologinį radinį, aptiktą Velikuškių piliakalnyje, o originalas datuojamas IV amžiumi.

    Konkurso apdovanojimui segę atgaivino ir pagamino juvelyrai „Lietis“, pritaikę istorinę formą šiuolaikiniam apdovanojimui. Taip pabrėžiamas ryšys tarp šiandienos jaunosios kartos kūrybos ir Lietuvos kultūros paveldo.

    Kodėl konkursas svarbus mokiniams?

    „Sidabro vainikėlis“ siekia skatinti vaikus ir jaunuolius domėtis tautodaile, pažinti tradicinius amatus ir kūrybiškai pritaikyti paveldėtas technikas. Praktinis darbas su medžiagomis ir įrankiais čia laikomas ne mažiau svarbiu nei galutinis rezultatas.

    Nors konkursas pradėtas rengti 2013 metais kasmet, nuo 2023 metais jis organizuojamas kas dvejus metus. Organizatoriai teigia, kad laureatai tampa tarsi jaunaisiais tautodailės ambasadoriais, o jų pasiekimai įkvepia bendraamžius rinktis kūrybą, paremtą tradicija.

    „Daugų Vlado Mirono gimnazijos neformalaus ugdymo programos Pynimas iš vytelių mokytoja Rasa Aleksandravičienė“, – sakė konkurso dalyvės bendruomenę pristatanti pedagogė.

  • Varėnos rajone startavo verslo apklausa: aiškinamasi, kiek laiko kainuoja administracinės procedūros

    Varėnos rajono savivaldybė kviečia verslininkus ir verslo organizacijų atstovus dalyvauti apklausoje, kuria siekiama įvertinti verslui tenkančią administracinę naštą savivaldybėje. Gautos įžvalgos turėtų padėti tiksliau suprasti, kurios procedūros įmonėms kainuoja daugiausia laiko ir pastangų.

    Apklausą prašoma užpildyti iki gruodžio 31 dienos. Savivaldybė nurodo, kad atsakymai bus naudojami paslaugų kokybei gerinti ir procesams tobulinti, kad verslui būtų paprasčiau spręsti kasdienius klausimus.

    Kas laikoma administracine našta?

    Administracinė našta paprastai apima laiką, dokumentus ir veiksmus, kurių reikia laikytis dėl teisės aktų ar institucijų reikalavimų. Verslui tai dažniausiai reiškia paraiškų pildymą, derinimus, pažymų gavimą, ataskaitų teikimą ir bendravimą su skirtingais padaliniais.

    Tokie vertinimai ypač svarbūs mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurioms papildomos procedūros dažnai tampa reikšminga sąnaudų dalimi. Kuo aiškiau įvardijamos problemos, tuo lengviau savivaldybei planuoti sprendimus, pavyzdžiui, trumpinti terminus, aiškinti reikalavimus ar skaitmeninti paslaugas.

    Ko tikimasi iš apklausos?

    Varėnos rajono savivaldybė pabrėžia, kad verslo atstovų nuomonė yra svarbi siekiant nuolat gerinti teikiamų paslaugų kokybę. Praktikoje tokios apklausos gali padėti nustatyti pasikartojančias kliūtis, kai procesai užsitęsia dėl neaiškių reikalavimų, perteklinių dokumentų ar informacijos trūkumo.

    Ekonomikos ir turizmo skyriaus pateikiama informacija rodo, kad surinkti duomenys bus naudojami tobulinant savivaldybės darbą su verslu. Kuo daugiau skirtingų sektorių įmonių dalyvaus, tuo tiksliau bus galima įvertinti situaciją ir prioritetus.

  • Liepos 6-osios šventė Dauguose: kviečia kurti lauko instaliacijas „Savos žemės raštams“

    Liepos 6-osios šventė Dauguose: kviečia kurti lauko instaliacijas „Savos žemės raštams“

    Alytaus rajono įstaigos, organizacijos, bendruomenės ir įmonės kviečiamos prisidėti prie Liepos 6-osios šventės Dauguose. Šiemet siūloma kartu kurti lauko instaliacijų parką „Savos žemės raštai“ ir kūrybiškai atskleisti krašto tapatybę.

    Sumanymas skirtas pabrėžti liaudies tradicijas, papročius ir vietos savitumą, o instaliacijos papuoš Didžiulio ežero pėsčiųjų taką. Organizatoriai tikisi, kad skirtingų bendruomenių darbai taps šventės akcentu ir traukos tašku lankytojams.

    Kaip turėtų atrodyti instaliacijos?

    Rekomenduojama kurti ne mažesnes nei 1 metro aukščio instaliacijas, pritaikytas eksponuoti lauke. Pirmenybė teikiama natūralioms medžiagoms, tokioms kaip lauko gėlės, mediena, vytelės ir panašios priemonės.

    Kuriant patariama įvertinti atsparumą vėjui, lietui ir intensyvesniam žmonių srautui, nes instaliacijos bus įrengiamos viešoje erdvėje. Taip pat svarbu apgalvoti, kad kūrinys būtų saugus praeiviams ir patvarus visos šventės metu.

    Terminai ir pristatymas

    Instaliacijos į Daugus turi būti atvežtos arba sukurtos vietoje iki liepos 6 dienos 10.00 valandos. Tokia tvarka leidžia darbus paruošti ir išdėstyti dar prieš pagrindinius šventės renginius.

    Apie ketinimą dalyvauti prašoma pranešti iki liepos 1 dienos telefonais +370 620 65 784 arba +370 692 70 038. Susisiekus galima suderinti organizacinius klausimus, atvykimo laiką ir instaliacijų įrengimo detales.

  • Varėnos rajono sporto apdovanojimai 2025: kas pretenduoja į prizus ir kada vyks šventė

    Varėnos rajono sporto apdovanojimai 2025: kas pretenduoja į prizus ir kada vyks šventė

    Birželio 18 dieną 18 valandą Varėnos kultūros centre vyks tradiciniai Varėnos rajono sporto apdovanojimai 2025 ir Varėnos sporto centro mokslo metų užbaigimo šventė. Renginyje bus pagerbti sportininkai, treneriai, komandos, rėmėjai ir aktyvūs bendruomenės nariai, prisidėję prie sporto plėtros rajone.

    Organizatoriai pabrėžia, kad apdovanojimų tikslas yra ne tik įteikti prizus, bet ir viešai įvertinti kasdienį darbą, kuris dažnai lieka už varžybų rezultatų ribų. Tokios šventės regionuose tampa svarbia bendruomenės tradicija, stiprinančia savanorystę, trenerių autoritetą ir jaunimo motyvaciją likti sporte.

    Kas bus apdovanota šiemet

    Šventės metu numatytas platus nominacijų spektras, apimantis tiek individualius pasiekimus, tiek komandinę veiklą ir iniciatyvas. Tarp jų yra Metų sportininkės, Metų sportininko, Metų komandos, Metų proveržio, Metų iniciatyvos, Metų trenerio, Metų talento ir kitos nominacijos.

    Taip pat bus įteikti apdovanojimai rėmėjams ir bendruomenės nariams, kurie prisideda prie sporto infrastruktūros, renginių organizavimo ar jaunimo užimtumo. Tokia praktika atspindi pastarųjų metų tendenciją Lietuvos savivaldybėse labiau vertinti sporto ekosistemą kaip visumą, o ne vien medalius.

    Nominantai: nuo sportininkų iki rėmėjų

    Metų sportininkės nominacijoje šiemet įvardytos Gerda Raulušaitytė, Ieva Jurkūnaitė ir Reda Laurinavičiūtė. Metų sportininko nominacijoje varžosi Rokas Černiauskas, Mykolas Lapiniauskas ir Audrius Plytnikas.

    Metų komandos nominacijoje minimi Varėnos rajono kultūros ir sporto klubas Ūla, Varėnos Glassbee-KRS ir VšĮ Geležies lyga. Metų proveržio nominacijoje įtraukti Faustinas Miliauskas, Arnas Narijauskas ir Ieva Jurkūnaitė.

    Metų iniciatyvos nominacijoje išskiriamas Varėnos sporto centro projektas Aktyvi Varėna, Panočių kaimo bendruomenės ir trenerio Vyto Martūno iniciatyva sutvarkyti Panočių sporto salę bei Varėnos kalėdinis pusmaratonis 2025. Metų sporto draugo nominacijoje minimi UAB „Adexlt“, „Coca-Cola HBC Lietuva“, MB „Bodekslitas“ ir kavinė-picerija „Olimpas“.

    Gyvenimo būdo įkvėpėjo nominacijoje įvardyti Danguolė Laurinavičienė, Rita Lysenko ir Vytas Martūnas. Metų sugrįžimo nominacijoje minimi Varėnos Ūla, Dainius Sukackas ir Ernestas Česokas bei Gytis Kašėta.

    Mes galime nominacijoje įtraukti VšĮ Didelės akys, karate kyokushin klubas Kamuido ir Pavel Kaliadziuk. Metų veteranų komandos nominacijoje minimi Varėnos sporto klubas Šmarškai, VšĮ Geležies lyga ir asociacija SK Dzūkai.

    Metų trenerio nominacijoje įvardyti Irmantas Markiavičius, Povilas Petrušis ir Egidijus Kašėta. Metų talento nominacijoje minimi Arnas Narijauskas, Ieva Jurkūnaitė ir Arijus Amšiejus.

    Sporto centro absolventai ir šventės reikšmė

    Renginio metu taip pat bus įteikti Varėnos sporto centro baigimo pažymėjimai sportininkams, baigusiems sportinio ugdymo programą. Tai svarbus etapas jauniems atletams, nes pažymi ilgalaikio darbo ciklo pabaigą ir dažnai sutampa su sprendimu, ar tęsti sportą aukštesniu lygiu.

    Varėnos sporto bendruomenei ši šventė tampa proga susitikti skirtingų sporto šakų atstovams, pasidalyti sezono patirtimis ir įvardyti prioritetus ateinantiems metams. Organizatoriai kviečia gyventojus atvykti palaikyti nominantų ir pasveikinti sporto centro absolventų.

    Renginys vyks birželio 18 dieną 18 valandą Varėnos kultūros centre. Įėjimo ir dalyvavimo sąlygos paprastai skelbiamos organizatorių kanalais, o svarbiausia šio vakaro dalis lieka ta pati: padėka tiems, kurie kuria sporto rezultatų pagrindą kasdien.

  • Varėnos rajone startuoja II etapas: 8 priedangos bus atnaujintos, numatyta beveik 200 000 eurų

    Varėnos rajone startuoja II etapas: 8 priedangos bus atnaujintos, numatyta beveik 200 000 eurų

    Varėnos rajono savivaldybė pradeda antrąjį priedangų infrastruktūros plėtros etapą, kuriuo siekiama sustiprinti gyventojų saugumą ir civilinę parengtį. 2026 metų gegužės 29 dieną pasirašyta projekto VRM-003-K-039 Priedangų infrastruktūros plėtra Varėnos rajono savivaldybėje, II etapas įgyvendinimo sutartis.

    Projektas finansuojamas Valstybės gynybos fondo lėšomis, o įgyvendinime dalyvauja Vidaus reikalų ministerija, VšĮ Vidaus reikalų ministerijos projektų valdymo agentūra ir Varėnos rajono savivaldybės administracija. Savivaldybė pabrėžia, kad prioritetas teikiamas ne tik priedangų atsparumui, bet ir jų pritaikymui įvairių poreikių turintiems žmonėms.

    Ką numatyta padaryti?

    Antrajame etape planuojama sutvarkyti ir būtiniausiomis priemonėmis aprūpinti 8 priedangas: dviejose švietimo, dviejose sveikatos priežiūros, vienoje kultūros ir trijose administracinės paskirties įstaigose. Pasak savivaldybės, objektai parinkti iš patvirtinto priedangų sąrašo, todėl darbai orientuoti į realiai naudojamas ir gyventojams pasiekiamas vietas.

    Numatomi infrastruktūros gerinimo sprendimai apima evakuacinių išėjimų įrengimą ir evakuacinį apšvietimą, taip pat įėjimų pritaikymą riboto judumo asmenims. Planuojama didinti apsaugą nuo sužalojimų, pavyzdžiui, įrengiant apsauginius skydus langams arba kai kuriais atvejais sprendžiant langų užmūrijimo klausimą.

    Taip pat gali būti diegiamos gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos arba autonominiai dūmų signalizatoriai, tvarkomos ar įrengiamos vėdinimo sistemos. Numatyta ir rezervinio elektros tiekimo galimybė įrengiant elektros generatorius, o dalyje patalpų planuojami grindų įrengimo darbai.

    Inventorius ir kasdieniai poreikiai

    Be statybinių ir inžinerinių sprendimų, priedangos bus papildomai aprūpintos inventoriumi pagal jose planuojamą sutalpinti žmonių skaičių. Tarp numatytų priemonių yra biotualetai higienos sąlygoms užtikrinti bei sulankstomos kėdės ir sulankstomos lovos trumpalaikiam poilsiui.

    Planuojama įsigyti talpyklas geriamojo vandens atsargoms, taip pat būtiniausias priemones ekstremaliems atvejams, įskaitant pirmosios pagalbos rinkinius, neštuvus, taktinio tipo žibintuvėlius, gesintuvus, laužtuvus ir sulankstomus kastuvus. Tokios priemonės laikomos praktišku minimumu, kad priedangos galėtų būti naudojamos ne tik formaliai, bet ir realios grėsmės metu.

    Kiek kainuos ir kiek truks?

    Bendra projekto vertė siekia 197 629,89 eurų, o finansavimas numatytas pilnai iš Valstybės gynybos fondo. Savivaldybė nurodo, kad projekto trukmė planuojama 18 mėnesių.

    Tokio pobūdžio investicijos pastaraisiais metais vis dažniau vertinamos kaip būtina viešosios infrastruktūros dalis, ypač didėjant dėmesiui gyventojų apsaugai ir pasirengimui ekstremaliosioms situacijoms. Varėnos rajono atnaujinimų paketas išsiskiria tuo, kad numato ir inžinerinius sprendimus, ir aiškiai apibrėžtą aprūpinimą inventoriumi.

  • Krienai: prieskonis virškinimui ir sąnariams, kurį dažnai prisimename tik per šventes

    Krienai dažnai siejami su šventiniu stalu ir riebių mėsos patiekalų priedu, tačiau jų maistinė vertė ir biologiškai aktyvios medžiagos leidžia į šį prieskonį pažiūrėti plačiau. Specialistai pabrėžia, kad aitrus skonis nėra vien „charakteris“ – jis susijęs su junginiais, kurie gali turėti įtakos virškinimui ir uždegiminiams procesams.

    Krienų šaknyje gausu augalinių junginių, vadinamų gliukozinolatais, kurie susmulkinus ar sutarkavus šaknį virsta aštrumą suteikiančiomis medžiagomis. Būtent todėl šviežiai tarkuoti krienai yra ryškesnio skonio nei ilgai pastovėję ar stipriai termiškai apdoroti gaminiai.

    Krienai vertinami dėl vitaminų ir mineralų, ypač vitamino C, taip pat dėl fitocheminių medžiagų, kurios tiriamos dėl galimo antibakterinio poveikio. Nors jų sudėtis gali skirtis pagal auginimo sąlygas ir paruošimo būdą, bendras bruožas išlieka tas pats: tai stipraus poveikio prieskonis, kurio paprastai pakanka nedideliais kiekiais.

    Krienų aštrumas dirgina gleivinę ir refleksiškai skatina seilių bei virškinimo sulčių išsiskyrimą, todėl daliai žmonių jie gali palengvinti sunkesnio maisto virškinimą. Dėl tos pačios priežasties jautresnio skrandžio žmonėms, sergantiems gastritu ar turintiems refliuksą, krienai gali netikti arba turėtų būti vartojami itin saikingai.

    Tradicijoje krienai dažnai patiekiami su mėsa, dešromis ar rūkytais gaminiais neatsitiktinai: aitrūs prieskoniai padeda „pramušti“ riebesnio maisto skonį ir gali paskatinti virškinimo procesus. Be to, krienai neretai pasirenkami kaip priedas prie patiekalų, kurie kai kuriems žmonėms sukelia sunkumo jausmą ar pilvo pūtimą.

    Visgi mitybos specialistai primena, kad krienai nėra „greitas sprendimas“ prastiems įpročiams kompensuoti. Jei virškinimo sutrikimai kartojasi, verta peržiūrėti racioną, porcijų dydžius ir pasitarti su gydytoju, ypač jei atsiranda skausmas ar rėmuo.

    Liaudies medicinoje krienai minimi kaip priemonė peršalimo metu ir kaip vietiškai naudojamas augalas, siejamas su šilumos pojūčiu raumenų ar sąnarių srityje. Aitrūs junginiai gali sukelti odos paraudimą ir šildantį efektą, tačiau tai nereiškia, kad jie gydo sąnarių ligas ar pakeičia vaistus.

    Peršalimo sezonu žmonės kartais renkasi krienus dėl jų aštraus poveikio nosiai ir gerklei, tačiau svarbu nepersistengti. Jei simptomai stiprūs, tęsiasi ilgiau ar kyla temperatūra, saugiausia vadovautis įrodymais grįstomis gydymo rekomendacijomis.

    Krienus galima naudoti ne tik su mėsa: jie tinka su žuvimi, kiaušiniais, varške ar sūriais, taip pat padažams ir marinatams pagyvinti. Virtuvėje verta prisiminti, kad aromatas stipriausias, kai šaknis tarkuojama prieš pat valgymą, o laikant šilumoje ir ore aštrumas greičiau silpsta.

    Renkantis parduotuvėje, pravartu atkreipti dėmesį į sudėtį: kai kuriuose produktuose gali būti nemažai cukraus, druskos ar konservantų, kurie keičia bendrą maistinį profilį. Jei norisi intensyvesnio skonio ir paprastesnės sudėties, dažnai pranašesnė išeitis yra šviežia šaknis ir naminis paruošimas.

  • Karščio bangos Europoje keičia atostogas: 81 proc. keliautojų renkasi vėsesnes kryptis

    Atostogos persikelia į vėsesnį klimatą

    Pastarųjų metų karščio bangos Europoje vis dažniau verčia keliautojus peržiūrėti vasaros planus ir atsisakyti įprasto poilsio Viduržemio jūros kurortuose. Kintančios oro sąlygos daro įtaką ne tik kelionių kryptims, bet ir pačiam keliavimo laikui bei įpročiams.

    Europos keliautojų elgseną apibendrinę tyrimai rodo aiškią tendenciją: 81 proc. europiečių jau koreguoja atostogų įpročius dėl klimato kaitos. Dalis keliautojų sąmoningai ieško vėsesnio oro, o kiti vengia vietovių, kuriose pastaruoju metu dažnėja ekstremali kaitra.

    Karštis keičia ne tik maršrutus

    Kelionių sprendimai keičiasi ne vien renkantis kitą šalį ar miestą. Vis dažniau atostogos planuojamos ne per vasaros piką, o pavasarį ar rudenį, kai temperatūra būna švelnesnė, mažiau žmonių, o infrastruktūra patiria mažesnę apkrovą.

    Tokį poslinkį skatina ir tai, kad karščio bangos „išsiplečia“ už įprastų kalendorinių ribų. Pastaraisiais metais Europa fiksavo epizodus, kai pavasarį temperatūra gerokai viršijo daugiametes normas, o ankstyvo rudens karštis trikdė viešus renginius ir sporto varžybas.

    „Ekstremalus karštis nebėra retas reiškinys, jis tampa nauja norma“, – sakė Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas.

    Klimato mokslininkai pabrėžia, kad žmogaus veikla neabejotinai prisideda prie globalinio atšilimo, o tai didina ekstremalių reiškinių, įskaitant karščio bangas, tikimybę. Turizmui tai reiškia didesnę riziką sveikatai, didesnę apkrovą vandens tiekimui, sveikatos sistemoms ir miestų infrastruktūrai.

    Kur keliautojai traukia vietoj Viduržemio jūros

    Vadinamasis vėsinantis poilsis tampa vis ryškesne alternatyva klasikinei vasarai pietuose. Sparčiau auga susidomėjimas Šiaurės ir Rytų Europos kryptimis, kur vasarą lengviau išvengti alinančio karščio, o gamtos turizmas leidžia planuoti aktyvesnes atostogas.

    Tarp dažniausiai minimų krypčių atsiduria Suomija, Norvegija, Lenkija ir Islandija, kur pastaraisiais metais fiksuojamas augantis atvykstamojo turizmo srautas. Kelionių organizatoriai taip pat pastebi, kad didėja paklausa Skandinavijai, ypač tuo metu, kai Pietų Europoje skelbiami karščio įspėjimai.

    Vis dėlto populiariausios Europos turizmo šalys išlieka savo pozicijose. Tarptautinė statistika rodo, kad tokios kryptys kaip Prancūzija, Ispanija ar Italija ir toliau sulaukia milžiniškų turistų srautų, nors augimo tempai kai kur gali lėtėti.

    Prisitaiko ir miestai, ir keliautojai

    Karščio rizika verčia prisitaikyti ne tik turistus, bet ir miestus, ypač pietuose. Siekiant sumažinti perkaitimo poveikį, diegiami gatvių vėsinimo sprendimai, plečiamos pavėsio zonos, keičiami lankytinų objektų darbo laikai, o vakarėjant vis dažniau siūlomos alternatyvios ekskursijos.

    Ši kryptis sutampa su augančiu naktinių veiklų populiarumu, kai miestai skatina pažinti kultūros objektus ir erdves vėsesniu paros metu. Tokia praktika leidžia sumažinti šilumos stresą, o turistams suteikia patogesnes sąlygas.

    Ekspertai taip pat pabrėžia informavimo svarbą, nes daug keliautojų vis dar vertina karštį kaip pageidaujamą atostogų atributą. Rekomenduojama atidžiau sekti karščio perspėjimus, planuoti veiklas ryte ar vakare, rinktis šešėlį ir pakankamai vartoti skysčių, ypač keliaujant su vaikais ar vyresnio amžiaus žmonėmis.

    Dar viena ryški tendencija – vėlesni užsakymai ir didesnis lankstumas. Dalis keliautojų sprendimus priima arčiau kelionės datos, kad galėtų reaguoti į prognozes, o maršrutus renkasi taip, kad prireikus būtų galima greitai pakeisti kryptį ar kelionės laiką.

    Ilgalaikėje perspektyvoje specialistai tikisi, kad tai gali paskatinti tolygesnį turistų pasiskirstymą per metus ir regionus. Tai svarbu vietovėms, kurios per karščius patiria ypač didelę apkrovą, o keliautojams suteikia galimybę pamatyti kryptis kitu ritmu, ne vasaros piko sąlygomis.