CP v2

Blog

  • Przeterminowany jogurtas: kada dar saugu valgyti, o kada geriau be gailesčio mesti lauk

    Ant jogurto pakuotės esanti data ne visada reiškia griežtą ribą, po kurios produktas automatiškai tampa pavojingas. Svarbiausia atskirti du ženklinimus: vienas dažniau susijęs su kokybe, kitas – su sauga. Būtent todėl kai kuriais atvejais kelių dienų „rezervas“ įmanomas, tačiau aklai juo pasikliauti nereikėtų.

    Ką reiškia data ant pakuotės?

    Jei ant jogurto nurodyta „geriausias iki“, tai paprastai reiškia, kad iki tos dienos gamintojas garantuoja geriausią skonį, tekstūrą ir kvapą. Pasibaigus šiam terminui produktas gali būti dar tinkamas vartoti, ypač jei visą laiką buvo laikomas šaldytuve ir pakuotė nebuvo pažeista. Vis dėlto rizika didėja, todėl būtina įvertinti realią būklę, o ne vien skaičius ant etiketės.

    Jei etiketėje nurodyta „suvartoti iki“, tai laikoma saugos terminu, taikomu greitai gendantiems produktams. Tokiu atveju rizikuoti nerekomenduojama, nes po nurodytos datos daugėja tikimybė susidurti su maisto sukeliamais negalavimais. Ypač atsargūs turėtų būti vaikai, nėščiosios, vyresnio amžiaus žmonės ir turintys silpnesnę imuninę sistemą.

    Kaip atpažinti sugedusį jogurtą?

    Pirmiausia apžiūrėkite pakuotę: išsipūtęs dangtelis ar pažeistas indelis gali rodyti nepageidaujamus mikrobiologinius procesus. Atidarius svarbūs požymiai yra kvapas ir konsistencija: netipiškai aitrus, nemalonus kvapas, gleivėtumas ar ryškiai pakitusi struktūra yra signalas nebevalgyti. Nedidelis išrūgų atsiskyrimas dažnai nėra gedimo požymis, tačiau kartu su kitais pokyčiais jau turėtų kelti įtarimų.

    Pelėsis ant paviršiaus – aiški priežastis produktą nedelsiant išmesti. Toksiškos medžiagos gali pasklisti plačiau nei matoma akiai, todėl vien nubraukti ar „iškabinti“ dėmelę nepakanka. Jei kyla abejonių, saugiausia taisyklė paprasta: nevalgykite.

    Kada būtina kreiptis į medikus?

    Suvalgius sugedusį pieno produktą per kelias valandas gali pasireikšti pykinimas, vėmimas, viduriavimas ar pilvo skausmai. Dažnai būklė pagerėja per trumpą laiką, tačiau svarbu gerti pakankamai skysčių ir stebėti savijautą. Jei simptomai užsitęsia apie 2–3 dienas, pakyla aukšta temperatūra arba atsiranda dehidratacijos požymių, reikėtų kreiptis į gydytoją.

    Maisto švaistymo mažinimas svarbus, tačiau sprendimas turi remtis sauga: tinkamas laikymas, pakuotės būklė ir pojūčių įvertinimas yra patikimesni už bandymą „sutaupyti bet kokia kaina“. Jogurtas yra rūgštus produktas, todėl tam tikrais atvejais genda lėčiau, bet tai nereiškia, kad jis negali tapti rizikingas. Geriausia praktika – laikyti 0–4 laipsnių temperatūroje ir nepalikti atidaryto produkto ilgam.

  • 11 vaisių pusryčiams: daugiau skaidulų ir sotumo – kai kurie nustebins net mitybos ekspertus

    Skaidulos yra vienas svarbiausių sotumo „įrankių“ lėkštėje, tačiau daugeliui jų vis dar pritrūksta kasdienėje mityboje. Jos siejamos su geresne virškinimo sistemos veikla, stabilesniu gliukozės kiekiu kraujyje ir ilgesniu sotumo jausmu, todėl pusryčiuose jos ypač naudingos.

    Specialistai skaidulas skiria į dvi pagrindines rūšis: tirpiąsias ir netirpiąsias. Tirpiosios skaidulos žarnyne sudaro gelį, lėtina maisto slinkimą ir gali padėti ilgiau nejausti alkio, o netirpiosios prisideda prie žarnyno veiklos ir tuštinimosi reguliarumo.

    Vaisiai yra vienas paprasčiausių būdų skaidulų kiekį padidinti nekeičiant visų pusryčių įpročių. Daugiausia skaidulų paprastai suteikia uogos, vaisiai su valgoma odele ir sėklytėmis, o taip pat avokadas, kuris, nors dažnai laikomas daržove, botanikoje priskiriamas vaisiams.

    Labiausiai skaidulų turintys vaisiai

    Vienas ryškiausių lyderių pagal skaidulų kiekį yra pasifloros vaisius: dėl gausių sėklyčių jo skaidulų kiekis gali būti itin didelis. Praktinis sprendimas pusryčiams – įmaišyti jo minkštimą į natūralų jogurtą arba varškę, taip išlaikant mažesnį pridėtinio cukraus kiekį.

    Avokadas taip pat išsiskiria: jis suteikia ne tik skaidulų, bet ir riebalų, kurie prisideda prie sotumo. Jei avokadą sutrinsite ir valgysite su pilno grūdo duona, gausite derinį, kuris ilgiau palaiko energiją ir mažina norą užkandžiauti.

    Tarp uogų ypač vertinamos avietės ir gervuogės, nes jose skaidulų kiekis didelis, o natūralus saldumas dažnai leidžia sumažinti saldiklių poreikį košėse ar jogurte. Jei šviežių uogų tuo metu nėra, šaldytos dažniausiai išlaiko maistinę vertę ir yra patogus pasirinkimas.

    Kasdieniai vaisiai, kurie irgi veikia

    Obuoliai ir bananai – lengvai prieinami pasirinkimai, kurie gali reikšmingai prisidėti prie skaidulų normos, ypač jei valgomi su odele ar sutrinti. Obuoliuose nemažai pektino, tirpiųjų skaidulų, kurios siejamos su sotumu ir palankiu poveikiu cholesterolio rodikliams.

    Granatai taip pat verti dėmesio: jų sėklos ir sultingi grūdeliai suteikia skaidulų, o kartu – antioksidantų. Nors jų paruošimas gali užtrukti, praktiškas būdas yra rinktis jau išlukštentas sėklas ir berti ant košės ar pilno grūdo kepinių.

    Kiviai dažnai nuvertinami, tačiau valgant juos su odele skaidulų gaunama daugiau. Toks įprotis ne visiems priimtinas dėl tekstūros, todėl galima pradėti nuo gerai nuplauto vaisiaus ir palaipsniui pratintis, jei nėra individualių virškinimo jautrumų.

    Ką svarbu prisiminti renkantis pusryčius

    Norint ilgiau jaustis sotiems, vien skaidulų gali nepakakti – geriausiai veikia skaidulų, baltymų ir sveikųjų riebalų derinys. Dėl to vaisius verta derinti su graikišku jogurtu, varške, riešutais, sėklomis ar pilno grūdo produktais.

    Taip pat svarbu didinti skaidulų kiekį palaipsniui ir nepamiršti skysčių, nes staigus pokytis kai kuriems žmonėms gali sukelti pilvo pūtimą. Jei turite virškinimo sutrikimų ar laikotės gydomosios dietos, tinkamiausius pasirinkimus verta aptarti su gydytoju ar dietologu.

    Galiausiai, svarbiausias principas – reguliarumas: net ir keli paprasti vaisiai, nuosekliai įtraukti į pusryčius, per kelias savaites gali padėti pastebimai pakoreguoti skaidulų kiekį ir sumažinti užkandžiavimo poreikį iki pietų.

  • Lenkai ją ignoruoja, bet ši žuvis – tikras lobis: kuo lipėnas stebina ir kaip skaniai paruošti

    Prekybos centruose pirkėjai dažniausiai griebia lašišą, menkę ar skumbrę, o retesnės žuvys lieka nuošalyje. Viena jų – lipėnas, šaltų ir švarių upių žuvis, kuri dėl savo skonio ir maistinės vertės neretai nustebina net skeptikus.

    Lipėnas priklauso lašišinių šeimai, tad yra artimas upėtakiui ir lašišai. Jis paprastai gyvena gerai įsotintuose deguonimi, vėsiuose upių ruožuose, todėl gamtininkai šią rūšį dažnai sieja su aukštesne vandens telkinių ekologine būkle.

    Kuo išsiskiria lipėnas

    Lipėną lengva atpažinti iš ryškios, vėduoklę primenančios nugaros pelekų formos. Suaugusios žuvys dažniausiai užauga iki maždaug 30–40 centimetrų, nors pasitaiko ir didesnių laimikių, ypač gerai išsilaikiusiose buveinėse.

    Įdomu ir tai, kad lotyniškas pavadinimas Thymallus thymallus siejamas su kvapu, kurį dalis žvejų lygina su čiobrelių aromatu. Dėl šios detalės lipėnas kai kuriose šalyse net turi pravardžių, primenančių prieskonines žoleles.

    Kodėl verta dažniau rinktis

    Virtuvėje lipėnas vertinamas dėl švelnaus, lengvo skonio ir gana minkštos tekstūros. Tai žuvis, kuri paprastai neturi intensyvaus kvapo, todėl tinka ir tiems, kurie žuvį valgo rečiau.

    Kaip ir dauguma žuvų, lipėnas yra baltymų šaltinis, o žuvies baltymai mityboje svarbūs audinių atsinaujinimui ir sotumui. Be to, liesesnė žuvis dažnai pasirenkama ieškant lengvesnių patiekalų, ypač kai norisi paprastos, neapsunkinančios vakarienės.

    Dar vienas privalumas – patogesnis valgymas. Nors visiškai be ašakų žuvų nebūna, lipėno ašakų struktūra dažnai laikoma mažiau varginančia nei kai kurių smulkesnių gėlavandenių rūšių.

    Kaip paruošti, kad nenusiviltumėte

    Šiai žuviai labiausiai tinka minimalizmas: druska, pipirai, citrina, sviestas ir šviežios žolelės. Ryškios marinato natos gali užgožti natūralų skonį, todėl verčiau rinktis paprastus prieskonius ir trumpą terminį apdorojimą.

    Svarbiausia taisyklė – neperkepti. Lipėno mėsa gana delikati, todėl per ilgas kepimas ar virimas ją išsausina, o struktūra gali pradėti irti, ypač jei žuvis nedidelė.

    Jei žuvis labai šviežia, ji geriausiai atsiskleidžia kepta orkaitėje ar trumpai keptuvėje svieste. Jei tą pačią dieną paruošti nepavyksta, laikymą verta trumpinti iki minimumo ir žuvį saugiai užšaldyti, kad išliktų skonis ir tekstūra.

    Vienas paprasčiausių būdų – kepti visą žuvį su citrininiu sviestu ir krapais, o patiekti su bulvėmis bei lengvomis daržovėmis. Tokia kombinacija išryškina lipėno subtilumą ir nereikalauja sudėtingų technikų.

  • Pamirškite keptuvę: taip krevetės bus sultingos ir neperkeps net pradedantiesiems

    Krevetės laikomos vienu greičiausiai paruošiamų jūros gėrybių, tačiau būtent dėl to jas lengviausia perkepti. Pakanka kelių papildomų minučių, ir švelni tekstūra virsta guminėmis, sausomis krevetėmis. Virtuvės profesionalai vis dažniau siūlo išeitį, kuri sumažina klaidų tikimybę – paruošimą žemoje, tiksliai kontroliuojamoje temperatūroje.

    Kalbama apie sous vide metodą, kai produktas sandariai uždaromas ir kaitinamas vandens vonelėje pastovioje temperatūroje. Krevetėms dažniausiai taikomas maždaug 52–60 laipsnių režimas, o kaitinimas trunka apie 15 minučių. Jei krevetės šaldytos, laikas paprastai pailginamas iki maždaug 35 minučių, kad šiluma pasiskirstytų tolygiai.

    Svarbiausia – temperatūra ir laikas

    Didžiausias šio metodo pranašumas – mažesnė rizika perkepti, nes temperatūra nešokinėja kaip keptuvėje ar orkaitėje. Net jei krevetes palaikysite šiek tiek ilgiau nei minimaliai reikia, dažniausiai dar išliks saugi „paklaida“, kol baltymai nepradės irti ir tekstūra netaps košinga. Vis dėlto svarbu atkreipti dėmesį, kad tai geriausiai veikia su krevetėmis be galvų.

    Priežastis paprasta: krevečių galvose yra fermentų, kurie gali paspartinti minkštėjimą ir pabloginti konsistenciją ilgesnio kaitinimo metu. Todėl, jei planuojate sous vide, patikimiausia rinktis išvalytas krevetes arba prieš gaminimą pašalinti galvas, o taip pat ištraukti žarnelę ir, jei reikia, nuimti uodegėles.

    Skonis priklauso nuo prieskonių

    Paruošimas gana paprastas: krevetes sudėkite į sandarų maišelį su prieskoniais ir nedideliu riebalų kiekiu, o tada kaitinkite pasirinktoje temperatūroje. Skoniui tinka klasika, pavyzdžiui, citrina ir sviestas, bet galima rinktis ir ryškesnius derinius su česnaku, pipirais, kariu ar imbieru. Švelnesniems patiekalams verta apsiriboti druska, citrinos žievele ir trupučiu žolelių.

    Dar vienas triukas, kurį kartais naudoja virtuvės profesionalai, – žiupsnelis valgomosios sodos. Ji gali padėti išlaikyti krevečių minkštimą standesnį ir elastingesnį, nepersveriant natūralaus saldumo. Jei sodos dėti į maišelį nesinori, panašų efektą gali duoti trumpas mirkymas vandenyje su labai mažu sodos kiekiu prieš terminį apdorojimą.

    Kaip patiekti ir ko nepamiršti

    Taip paruoštas krevetes galima patiekti tiek karštas, tiek atvėsintas, todėl jos tinka salotoms, sumuštiniams, makaronams ar užkandžiams. Dėl švelnios tekstūros jos ypač gerai dera su lengvais padažais, o jei norisi kepto skonio, po sous vide galima trumpai, vos kelioms sekundėms, apkepti labai karštoje keptuvėje.

    Sous vide metodas pastaraisiais metais populiarėja ir namų virtuvėse, nes leidžia atkartoti restoraninį tikslumą be nuolatinės kontrolės prie viryklės. Svarbiausia laikytis higienos, naudoti sandarias pakuotes ir neeksperimentuoti su per žema temperatūra, jei nesate tikri dėl saugaus paruošimo. Tokiu atveju krevetės beveik visada pavyksta sultingos, švelnios ir be nemalonių staigmenų.

  • „Costco“ paslaptis: kur dingsta neparduota virtuvės technika ir kodėl griežtina grąžinimus?

    Sandėlio tipo prekybos tinklas „Costco“ nuolat keičia prekių asortimentą, todėl lentynose ilgiau neužsibūna ne tik maisto produktai, bet ir virtuvės prekės – nuo puodų iki smulkios buitinės technikos. Kai dalis prekių neparduodama arba grąžinama, ji dažnai nebegrįžta į įprastą prekybą, nes parduotuvėms svarbu atlaisvinti vietą naujoms partijoms.

    Didelė dalis tokių virtuvės prekių perduodama parduoti aukcionuose, kuriuos organizuoja „B-Stock Solutions“ – platforma, dirbanti su grąžintomis, perteklinėmis ar išmainytomis prekėmis iš JAV, Kanados ir Europos rinkų. Į aukcionus patenka keptuvės, puodai, smulkūs ir stambesni prietaisai, taip pat kitos kasdienės buities prekės, dažniausiai parduodamos paletėmis.

    Vis dėlto tai nėra įprastas išpardavimas kiekvienam pirkėjui: norint dalyvauti, paprastai reikia turėti perpardavimo sertifikatą, o reikalavimai gali skirtis priklausomai nuo valstijos ar regiono. Taip pat taikomi papildomi apribojimai, pavyzdžiui, nuostata neparduoti iš „Costco“ kilusių pirkinių per arti to paties tinklo fizinių parduotuvių.

    Aukcionuose prekės dažniausiai rūšiuojamos pagal būklę: aukštesnė kategorija paprastai reiškia neparduotą arba tvarkingai grąžintą prekę, o žemesnė gali signalizuoti apie kosmetinius pažeidimus ar trūkstamas detales. Tokia klasifikacija pirkėjams leidžia geriau įvertinti riziką, tačiau kartu primena, kad aukcionai nėra tas pats, kas naujų prekių pirkimas su pilna garantija.

    „Costco“ taip pat yra žinoma dėl labdaros iniciatyvų, kai neparduotas maistas perduodamas paramos organizacijoms, tačiau ne maisto kategorijose dažniau veikia kiti kanalai, įskaitant aukcionus. Tai leidžia mažinti nuostolius, greičiau suvaldyti sandėliavimo kaštus ir efektyviau tvarkyti prekių srautus.

    Pastaruoju metu daugiau dėmesio sulaukė ir „Costco“ grąžinimo politika, kuri ilgą laiką buvo siejama su itin plačia pasitenkinimo garantija. Bėgant metams pasirodė istorijų apie pirkėjus, bandžiusius grąžinti seniai naudotus daiktus ar akivaizdžiai suvartotas prekes, todėl 2026 metais pradėta griežčiau vertinti grąžinimų terminus ir dažniau prašyti papildomo pirkimo įrodymo.

    „Negalime turėti gerų dalykų, nes visuomenėje atsiranda žmonių, kurie tuo piktnaudžiauja“, – rašė vienas pirkėjas, komentuodamas pokyčius.

    Prekybos ekspertai atkreipia dėmesį, kad griežtesnė grąžinimų kontrolė dažnai reiškia mažiau prastos būklės prekių antrinėje rinkoje. Jei į parduotuves sugrįžta mažiau smarkiai nudėvėtų prietaisų, tikėtina, kad ir aukcionuose didės geresnės būklės partijų dalis, o tai gali pakeisti kainodarą bei pirkėjų lūkesčius.

    Tokie sprendimai dera su platesne mažmenos tendencija – ieškoti būdų, kaip efektyviau tvarkyti grąžinimus, mažinti logistikos išlaidas ir nuostolius, kartu išlaikant klientų pasitikėjimą. Pirkėjams tai signalas, kad grąžinimo sąlygos gali tapti aiškesnės, bet ir griežtesnės, o ieškantiems pigesnių virtuvės prekių verta suprasti, kaip veikia aukcionų ir antrinės prekybos taisyklės.

  • Virtuvės triukas: palikite šaknį ir verkimo pjaustant svogūną bus gerokai mažiau

    Svogūnas daugelį priverčia ašaroti ne dėl emocijų, o dėl chemijos: pjaunant pažeidžiamos ląstelės išskiria medžiagas, kurios ore virsta akis dirginančiomis dujomis. Organizmas natūraliai ginasi ašaromis, bandydamas nuplauti dirgiklį nuo akies paviršiaus.

    Labiausiai ašarojimą dažnai sukelia švieži, aštresni svogūnai, ypač baltieji, kuriuose sieros junginių paprastai būna daugiau. Švelnesni gali pasirodyti saldieji, raudonieji ar šalotiniai svogūnai, todėl jautresnėms akims verta rinktis būtent juos.

    Kas iš tiesų padeda?

    Vienas paprasčiausių būdų sumažinti dirginančių medžiagų patekimą į akis yra vėdinimas. Įjungtas gartraukis, pravertas langas ar net nukreipta oro srovė padeda greičiau išsklaidyti lakias dujas, kol jos nepasiekė veido.

    Kitas praktiškas triukas pjaustant yra nepašalinti svogūno galo su šaknimi iki pat pabaigos. Palikta šaknies dalis padeda svogūnui ilgiau išlaikyti tvirtą struktūrą, todėl pjaustant gali išsiskirti mažiau akis dirginančių junginių.

    Kaip supjaustyti, kad būtų tvarkingai

    Svogūną patogu perpjauti išilgai, bet pjauti iki šaknies taip, kad galas liktų sujungtas. Tuomet galima įpjauti kelias linijas išilgai ir skersai, vis dar paliekant šaknies dalį nepaliestą.

    Galiausiai dėkite svogūną plokščia puse ant lentelės ir pjaustykite vertikaliai: gabalėliai kris tolygiai ir greitai. Toks būdas ne tik patogus ruošiant padažus ar troškinius, bet ir dažnai leidžia pjaustyti greičiau, todėl akis trumpiau veikia dirgikliai.

    Kiti naudingi niuansai

    Pravartu rinktis aštrų peilį, nes bukas peilis labiau traiško audinius ir gali padidinti išskiriamų sulčių bei lakų kiekį. Taip pat padeda trumpas svogūno atvėsinimas šaldytuve, nes žemesnė temperatūra gali sulėtinti lakių junginių sklaidą.

    Jei akys itin jautrios, papildomai gali padėti pjaustymas arčiau gartraukio arba trumpa pertrauka, kai pajuntate dirginimą. Svarbiausia derinti kelis paprastus sprendimus: vėdinimą, aštrų peilį ir šaknies palikimą.

  • Pakruojo rajone gelbėjamas avarinis paveldas: skirta 30 000 eurų Rozalimo bažnyčios stogui

    Pakruojo rajone gelbėjamas avarinis paveldas: skirta 30 000 eurų Rozalimo bažnyčios stogui

    Pakruojo rajono savivaldybė nusprendė skirti 30 000 eurų Rozalimo Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčios stogo remontui. Savivaldybės vertinimu, stogo būklė yra avarinė, todėl darbai laikomi neatidėliotinais.

    Sprendimas priimtas po Tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų projektų paraiškų vertinimo ir atrankos komisijos posėdžio, kuris vyko gegužės 29 dieną. Komisijai vadovavo Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja R. Budrienė.

    Šiemet konkursui buvo pateikta viena paraiška, susijusi būtent su Rozalimo bažnyčios stogu. Komisija vienbalsiai pritarė siūlymui savivaldybės administracijos direktoriui skirti lėšų šiam projektui įgyvendinti.

    Kaip skiriamos lėšos?

    Finansavimas numatomas savivaldybės biudžete kasmet ir skiriamas konkurso būdu. Lėšos priskiriamos savivaldybės programai, kuria siekiama stiprinti saugią aplinką, skatinti pilietiškumą ir bendruomenių aktyvumą.

    Tokie sprendimai dažnai siejami ne tik su pastatų priežiūra, bet ir su kultūros paveldo apsauga bei gyventojų saugumu. Avarinės būklės stogai kelia riziką tiek pačiam statiniui, tiek lankytojams, todėl savivaldybės parama gali tapti esminiu žingsniu užkertant kelią didesniems nuostoliams.

    Projektui įgyvendinti numatytos 30 000 eurų lėšos bus naudojamos stogo remonto darbams, kad būtų stabilizuota pastato būklė ir sumažintos tolesnės nykimo grėsmės. Dėl konkrečios darbų apimties ir terminų sprendimai paprastai priimami rengiant techninius dokumentus ir organizuojant rangos darbus.

  • Pakruojo šventė sugrįžta rugpjūčio 28–29 dienomis: pasimatymas mieste, sportas ir koncertas karjere

    Pakruojo šventė sugrįžta rugpjūčio 28–29 dienomis: pasimatymas mieste, sportas ir koncertas karjere

    2026-06-03

    Pakruojo rajono savivaldybės ir Pakruojo kultūros centro komandos jau intensyviai planuoja tradicinę Pakruojo šventę, kurios pagrindiniai renginiai šiemet vyks rugpjūčio 28–29 dienomis. Iki šventinio savaitgalio pakruojiečių ir miesto svečių lauks kultūros, sporto, meno bei bendruomeniškumo renginiai.

    „Tu ateik į pasimatymą“ – toks šių metų šventės pavadinimas ir pagrindinis motyvas. Jis kviečia susitikti su seniai matytais draugais ir bičiuliais, pasiilgtais artimaisiais, kolegomis, savo kraštu ir jo žmonėmis bei iš naujo atrasti kultūrą ir meną.

    Ne mažiau svarbią programos dalį tradiciškai sudarys sporto renginiai. Pakruojyje vėl vyks Šiaurės Lietuvos maratonas, bus organizuojamos krepšinio, tinklinio ir kitos sporto varžybos.

    Šventinis savaitgalis prasidės penktadienį išskirtiniu renginiu AB „Dolomitas“ karjere. Čia jau penktąjį kartą vyks abejingų nepaliekantis koncertas „Marso kanjonai“, kuriame susijungia šviesa, garsas, technologijos ir skulptūrų menas.

    Neatsiejama Pakruojo šventės dalimi išliks ir tradiciniai akcentai – gausi mugė, šventinė eisena, bendruomenių, įstaigų ir organizacijų veiklomis gyvas miesto turgelis. Šios veiklos kasmet sulaukia gausaus šventės dalyvių ir svečių dėmesio.

    Artimiausiu metu bus paskelbta išsami renginių programa bei pristatyti žinomi šalies atlikėjai, pasirodysiantys šventės koncertuose.

    Kviečiame jau dabar pasižymėti rugpjūčio 28–29 dienas kalendoriuje ir susitikti Pakruojyje!

    Jei manote, kad savo iniciatyvomis galėtumėte prisidėti prie šventės kūrimo, kviečiame pasiūlymus ir idėjas teikti Pakruojo rajono savivaldybės Kultūros skyriui el. paštu renata.budriene@pakruojis.lt ir info@pakruojokc.lt.

    Pakruojo rajono savivaldybės informacija

  • Palangoje birželio 6–7 dienomis chorų šventė „Su jūra dainuok“: jungtinis koncertas ir eisena

    Birželio 6–7 dienomis Palanga taps Lietuvos chorinės muzikos traukos centru: čia vyks XXI lygių balsų chorų šventė „Su jūra dainuok“. Renginyje laukiami kolektyvai iš skirtingų Lietuvos miestų, o programoje suplanuoti pasirodymai ir kurhauze, ir atvirose kurorto erdvėse.

    Organizatorių teigimu, šventės idėja išlieka ta pati: sujungti chorinę tradiciją su pajūrio atmosfera, kai dainą papildo jūros ošimas. Programą papildo ir instrumentinės muzikos svečiai, todėl dalis kūrinių skambės platesniu, ne vien a cappella formatu.

    Šeštadienio programa Palangoje

    Muzikinis savaitgalis prasidės birželio 6 dieną Palangos kurhauzo koncertų salėje, kur numatyti chorų prisistatymai ir individualios programos. Tai proga išgirsti skirtingų kolektyvų repertuarą ir jų pasirinktą interpretaciją.

    Vėliau šventė persikels į miesto erdves: Grafų Tiškevičių alėja nusidrieks dalyvių eisena, lydima dainų. Dienos kulminacija planuojama kurhauzo terasoje, kur vyks jungtinis koncertas, subursiantis daugiau kaip 250 choristų.

    Sekmadienį dainos skambės ant tilto

    Birželio 7 dieną programa numatyta ir sakralinėje erdvėje, ir vienoje atpažįstamiausių Palangos vietų. Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje bus aukojamos Mišios, kuriose giedos moterų choras „Indraja“.

    Po jų šventė tradiciškai persikels ant Palangos tilto, kur vyks chorų pasirodymas. Šis koncertas dažnai vadinamas vienu laukiamiausių renginio momentų, nes dainavimą natūraliai papildo Baltijos jūros garsai.

    Dalyviai ir instrumentinės muzikos svečiai

    Šventėje numatyti chorai iš įvairių Lietuvos kampelių, tarp jų „Žaisa“ (Kauno rajonas), „Aidas“ (Vilnius), „Lelija“ (Jurbarkas), Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos merginų choras „Pavasaris“, „Mūša“ (Linkuva), „Kanklės“ (Kaunas) ir „Guoba“ (Jonava).

    Renginio šeimininkais įvardijami iniciatoriai: Palangos kultūros centro moterų vokalinis ansamblis „Guboja“ ir Jūros šaulių vyrų choras, kuriam vadovauja Rimgaudas Juozapavičius. Organizatoriai akcentuoja, kad šventės koncertai atviri visiems lankytojams ir nemokami.

    Šių metų programoje numatyti ir kviestiniai instrumentalistai: skrabalų virtuozas Regimantas Šilinskas, taip pat muzikantai Saulius Šiaučiulis (klavišiniai), Laimonas Urbikas (saksofonas), Juozas Staniulis (smuikas) ir Edmundas Federavičius (būgnai). Toks derinys, anot organizatorių, leidžia chorinei muzikai skambėti spalvingiau ir patraukliau platesnei auditorijai.

  • Palangos delegacija Prancūzijoje: su Sen Žil Krua de Vi aptarė 2027 metų projektus ir mainus

    Gegužės 23–27 dienomis Palangos miesto savivaldybės delegacija viešėjo mieste partneryje Sen Žil Krua de Vi Prancūzijoje. Vizito darbotvarkėje daugiausia dėmesio skirta partnerystės stiprinimui, gerosios patirties mainams ir naujų bendrų iniciatyvų planavimui.

    Delegacijoje dalyvavo Palangos meras Šarūnas Vaitkus, Tarybos nariai Justas Žulkus ir Dainius Želvys, Palangos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Agnė Abramovičienė bei S. Vainiūno meno mokyklos direktorė Rasa Daukšienė. Rotušėje įvyko darbiniai susitikimai su miesto meru Francois Blanchet, tarybos nariais, asociacijų atstovais ir įstaigų vadovais.

    Susitikimų metu aptartos konkrečios bendradarbiavimo kryptys kultūros, meno, sporto ir infrastruktūros srityse. Tarp planuojamų idėjų išskirta Lietuvos savaitė Sen Žil Krua de Vi 2027 metais, mokinių mainų programos plėtra ir galimos partnerystės buriavimo mokyklų lygmeniu.

    „Tarptautinė miestų partnerystė atveria praktiškas galimybes bendruomenėms, o geriausi rezultatai gimsta tada, kai susitariama dėl aiškių bendrų projektų“, – sakė susitikime dalyvavęs Lietuvos ambasadorius Prancūzijoje Arnoldas Pranckevičius.

    Rotušėje vykusiame susitikime taip pat dalyvavo Prancūzijos lietuvių bendruomenės pirmininkas, akcentavęs ryšių su diaspora svarbą kultūriniams ir švietimo projektams. Pasak dalyvių, tokio pobūdžio partnerystės tampa ne tik protokoliniu ryšiu, bet ir praktine platforma įstaigoms, mokykloms, kultūros centrams bei sporto organizacijoms.

    Viešnagės metu Palangos atstovai aplankė miesto uostą ir susipažino su jo infrastruktūra, žvejybos tradicijomis bei turizmui pritaikyta pakrantės erdvių plėtra. Taip pat lankytasi vietos bibliotekoje ir koncertų salėje, domėtasi veiklos modeliais, paslaugų spektru ir bendruomenės įtraukimo priemonėmis.

    Delegacijai pristatyta ir saugoma istorinė miesto dalis bei jos pritaikymas vietos gyventojų ir turistų poreikiams. Vizito metu apžiūrėta lietuvių kilmės skulptoriaus Antano Mončio skulptūra „Gaidys“, laikoma vienu ryškesnių miesto kultūrinių akcentų.

    Palangos savivaldybė pabrėžia, kad partnerystė su Sen Žil Krua de Vi padeda kurti ilgalaikius institucinius ryšius ir sudaro sąlygas projektams, kurie duoda apčiuopiamos naudos abiejų miestų gyventojams. Artimiausiu metu ketinama konkretinti 2027 metais planuojamų renginių ir mainų formatą, įtraukiant daugiau vietos įstaigų bei bendruomeninių organizacijų.