CP v2

Blog

  • Ukrainoje pristatytas robotas šnipas fronte: „Temerland“ žada nepastebimą ryšį ir ugnies galią

    Ukrainos Zaporižios regione veikianti bendrovė „Temerland“ pristatė naują žvalgybinį antžeminį robotą, skirtą Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms. Į frontą planuojama perduoti roboto „Gnom“ linijos skauto versiją, kuri turėtų padėti saugiau žvalgyti priešo pozicijas ir sumažinti karių riziką.

    Pasak įmonės vadovo Eduardo Trocenkos, „Gnom“ sukurtas taip, kad būtų sunkiau aptinkamas, sunaikinamas ar perimamas. Skauto versija sveria apie 50 kilogramų, važiuoja keturiais ratais, turi elektrinę pavarą ir navigacijos sistemą, o pagrindinis akcentas – ryšio sprendimas, leidžiantis valdyti robotą ne per radijo kanalą.

    Ryšys užtikrinamas ilgu optiniu kabeliu, kuris suteikia plačiajuostį sujungimą ir mažina tikimybę, kad valdymo kanalas bus aptiktas ar nuslopintas elektroninės kovos priemonėmis. Tokia architektūra laikoma vienu patikimiausių būdų veikti aplinkoje, kur intensyviai trikdomi radijo signalai, o bepiločiai dažnai praranda ryšį.

    „Šis sprendimas kurtas taip, kad ryšys būtų kuo mažiau pažeidžiamas, o robotas galėtų vykdyti užduotis ten, kur žmogui pernelyg pavojinga“, – sakė Eduardo Trocenka.

    Viešai skelbiamoje informacijoje nurodoma, kad konkreti „Gnom“ skauto modifikacija gali būti komplektuojama su vaizdo stebėjimo įranga, o kai kurios šeimos versijos turi ir ginkluotės integraciją. Tarp minimų sprendimų – 7,62 milimetro kalibro kulkosvaidis, taip pat kitos specializuotos komplektacijos, orientuotos į ugnies paramą ar diversines užduotis.

    „Temerland“ teigia kurianti visą „Gnom“ platformų šeimą skirtingiems scenarijams: nuo žvalgybos ir ryšio retransliavimo iki logistikos, išminavimo ar kombinuotos žvalgybos, kai informacija renkama ir nuo žemės, ir pasitelkiant ore veikiančius dronus. Tokia modulinių platformų kryptis šiuo metu laikoma viena ryškiausių tendencijų, nes leidžia greičiau adaptuoti techniką kintančioms fronto sąlygoms.

    Antžeminiai bepiločiai kompleksai kare Ukrainoje vis plačiau naudojami dėl kelių priežasčių: jie padeda gabenti amuniciją ir atsargas, evakuoti sužeistuosius, atlikti žvalgybą siaurose ar apšaudomose vietose. Kartu tai atsakas į elektroninės kovos aplinką, kurioje radijo ryšiu valdomi įrenginiai susiduria su slopinimu ir perėmimo rizika.

    Pranešimuose taip pat primenama, kad Rusijos pajėgos kare naudoja įvairius karinės paskirties robotus, įskaitant išminavimo techniką. Dėl to abi pusės investuoja į sprendimus, kurie leistų veikti patikimiau, išlaikyti ryšį ir sumažinti operatorių bei pėstininkų pažeidžiamumą.

  • Pietų Korėjoje pramoninis robotas mirtinai sužalojo darbuotoją: įvyko skaudi klaida

    Pietų Korėjoje įvyko mirtinas nelaimingas atsitikimas, kai pramoninis robotas gamykloje mirtinai sužalojo 40 metų techninės priežiūros darbuotoją. Vietos žiniasklaida skelbia, kad įrenginys žmogų supainiojo su dėže ir prispaudė prie konvejerio.

    Pranešama, kad darbuotojas tikrino robotą, naudojamą dėžėms su žemės ūkio produkcija rūšiuoti ir pakuoti. Patikros metu robotinė ranka sugriebė vyrą ir, stumdama link konvejerio, stipriai suspaudė jo krūtinę bei galvą.

    Į įvykio vietą atvykę medikai nukentėjusįjį skubiai išvežė į ligoninę, tačiau patirti sužalojimai buvo mirtini. Incidentas sukėlė diskusijas apie pramoninių robotų saugą, ypač tuomet, kai darbuotojai prie įrangos dirba techninės priežiūros arba testavimo režimu.

    Įmonės atstovai po tragedijos pareiškė ketinantys stiprinti saugos sprendimus ir diegti tikslesnes apsaugos priemones, kad būtų sumažinta klaidingo atpažinimo rizika. Tokiais atvejais praktikoje dažniausiai vertinama, ar buvo tinkamai atitvertos pavojingos zonos, ar veikė avarinio stabdymo grandinės ir ar buvo laikomasi blokavimo bei žymėjimo procedūrų.

    Žinios apie panašius įvykius Pietų Korėjoje pasirodo ne pirmą kartą. 2023 metais buvo pranešta apie atvejį automobilių pramonėje, kai darbuotojas pateko į roboto veikimo zoną ir patyrė sunkių traumų, o tai dar kartą priminė, kad automatizacija didina našumą, bet kartu reikalauja griežtos darbo saugos kultūros.

    Ekspertai pabrėžia, kad dažniausios rizikos kyla ne įprastoje automatizuotoje gamyboje, o tada, kai įranga derinama, remontuojama ar perjungta į rankinio valdymo režimus. Todėl ypač svarbūs aiškūs darbo leidimai, darbuotojų mokymai, jutiklių ir fizinių barjerų patikimumas bei nuosekli incidentų analizė.

    Automatizacija ir sauga

    Pastaraisiais metais gamyklose sparčiai daugėja robotizuotų sistemų, o kartu auga dėmesys saugiam žmogaus ir roboto bendradarbiavimui. Naujesnės kartos sprendimuose plačiau naudojami jėgos ribojimo mechanizmai, saugos skeneriai ir zonų stebėsena, tačiau pramoniniai robotai, skirti kroviniams ir dėžėms perkelti, dažnai išlieka didelės galios įrenginiai.

    Tokie atvejai paprastai tiriami, siekiant nustatyti, ar įvyko techninis gedimas, programinės įrangos klaida, netinkamas jutiklių sukalibravimas ar žmogiškasis faktorius. Tyrimo išvadomis remiantis sprendžiama dėl papildomų apsaugų, procedūrų korekcijų ir atsakomybės pasidalijimo.

    Ar kaltas dirbtinis intelektas?

    Viešojoje erdvėje panašūs incidentai neretai siejami su dirbtinis intelektas, tačiau daugelyje pramoninių sistemų lemia ne DI sprendimai, o iš anksto apibrėžti judesio algoritmai ir saugos grandinės. Vis dėlto, kai į diegiamas atpažinimo kameras ir pažangesnę analizę, didėja poreikis griežčiau vertinti testavimą ir patikras realiomis gamybos sąlygomis.

    Pietų Korėjos atvejis tapo dar vienu priminimu, kad moderni automatizacija be aiškių saugos standartų ir disciplinos gali turėti tragiškų pasekmių. Įmonėms tai reiškia ne tik investicijas į įrangą, bet ir nuolatinį procesų auditą bei darbuotojų pasirengimą dirbti šalia galingų automatizuotų sistemų.

  • Pelės dings per 3 minutes? Sodininkai atskleidė paprastą triuką be chemijos, veikiantį visą sezoną

    Šylant orams pelės dažniau traukia arčiau sodybų, daržų ir sandėliukų: čia jos randa maisto, šiltesnes slėptuves ir lengviau įrengia lizdus. Graužikai apgraužia daigus, gadina šakniavaisius, užteršia maisto atsargas ir gali platinti ligų sukėlėjus per išmatas bei šlapimą.

    Vienas dažniausiai minimų natūralių būdų atbaidyti peles be cheminių priemonių yra kvapų barjeras. Idėja paprasta: pelės turi itin jautrią uoslę, todėl vengia vietų, kuriose vyrauja joms nemalonūs, intensyvūs augalų aromatai.

    Kaip veikia pelynas?

    Sodininkų praktikoje dažnai minimas paprastasis pelynas, kurio kvapas daugeliui graužikų yra itin nepatrauklus. Pelyno šakelės ar ryšulėliai išdėliojami tose vietose, kur pelės juda dažniausiai: prie įėjimų į sandėliukus, palei sienas, prie komposto, šiltnamyje ar šalia daržovių laikymo patalpų.

    Norint, kad priemonė veiktų ilgiau, svarbu kvapo stiprumas: džiūstant augalui aromatas silpnėja. Todėl ryšulėlius verta periodiškai pakeisti, ypač jei patalpa vėdinama arba kvapus greitai „nuima“ drėgmė.

    Kur dėti ir ko nepamiršti?

    Praktiškiausia pelyną laikyti ten, kur pelės gali patekti į vidų arba kur jos ieško maisto: prie rūsio angų, sandėliukų durų, palėpėse, šalia maisto atsargų laikymo zonų. Lauke ryšulėlius galima dėlioti ir palei takus ar tvoras, jei būtent iš ten graužikai ateina į sklypą.

    Vis dėlto vien kvapų dažnai neužtenka, jei teritorijoje lengvai prieinamas maistas. Kad efektas būtų tvaresnis, patariama sandariai laikyti grūdus ir gyvūnų pašarus, nepalikti atvirų atliekų, užsandarinti plyšius prie pamatų ir aplink vamzdžių įvadus.

    Kada verta rinktis kitus sprendimus?

    Jei matyti aiškūs gausios populiacijos požymiai, pavyzdžiui, daug išmatų, apgraužti laidai ar nuolat girdimas krebždėjimas, gali reikėti kompleksinių priemonių. Tokiais atvejais svarbu įvertinti rizikas: pelės gali pažeisti elektros instaliaciją, o kontaktas su jų išskyromis kelia infekcijų pavojų.

    Natūralūs repelentai, tokie kaip pelynas, dažniausiai veikia kaip atbaidymo priemonė ir labiausiai tinka prevencijai arba ankstyvoje problemos stadijoje. Jei situacija kartojasi kasmet, verta peržiūrėti pastatų sandarumą ir sklypo higieną, nes būtent tai dažniausiai lemia, ar pelės sugrįš.

  • Cukinijų derlius gali šoktelėti į rekordą: vienas paprastas triukas, kurį daro patyrę ūkininkai

    Cukinijos yra viena greičiausiai augančių daržovių, tačiau gausus derlius neatsiranda savaime. Kad augalai stabiliai megztų vaisius ir derėtų ilgai, svarbiausia suderinti šilumą, drėgmę, apdulkinimą ir mitybą per visą sezoną.

    Vegetacijos pradžioje cukinijos neretai išaugina daugiau vyriškų žiedų, o jie vaisių neužmezga. Moteriški žiedai pasirodo vėliau ir atpažįstami pagal nedidelį sustorėjimą prie žiedo pagrindo, tai būsimo vaisiaus užuomazga.

    Didžiausią žalą derliaus pradžiai daro staigūs temperatūros svyravimai, užsitęsę lietūs arba alinanti kaitra. Dėl streso augalas gali numesti žiedus, o dirvoje užsistovėjusi drėgmė skatina šaknų problemas, todėl sodinimui ypač svarbi šiltesnė, gerai įšilusi žemė.

    Triukas, kuris gelbsti nuo tuščių žiedų

    Viena dažniausių bėdų yra menkas užuomazgų kiekis, kai žiedų daug, o vaisiai beveik nesimezga. Taip dažnai nutinka, kai sode trūksta vabzdžių apdulkintojų arba orai vėsūs ir lietingi, todėl apdulkinimas vyksta prasčiau.

    Tokiu atveju padeda rankinis apdulkinimas, paprastas, bet itin veiksmingas būdas. Žiedadulkės nuo vyriško žiedo švelniai perkeliamos ant moteriško žiedo piestelės, tam tinka minkštas teptukas arba vatos pagaliukas.

    Rankinį apdulkinimą geriausia atlikti ryte, kai žiedai ką tik prasivėrę ir žiedadulkės būna aktyviausios. Jei procedūrą pakartosite kelias dienas iš eilės, ypač po lietaus periodų, užuomazgų skaičius paprastai pastebimai padidėja.

    Laistymas ir tręšimas, kur dažniausiai suklystama

    Cukinijoms reikia tolygaus drėkinimo, ypač žydėjimo ir vaisių auginimo metu. Žemė turi būti drėgna, bet ne permirkusi, nes per didelė drėgmė skatina puvinius, o vandens trūkumas lemia mažesnius, deformuotus vaisius.

    Praktiškiausia laistyti anksti ryte arba vakare, kad vanduo mažiau garuotų ir nebūtų papildomo streso karštyje. Naudinga laistyti prie šaknų, o ne ant lapų, taip sumažinama ligų rizika ir vanduo panaudojamas efektyviau.

    Mityba taip pat turi savo logiką: sezono pradžioje augalui labiau reikia azoto, kad greičiau augtų lapija. Žydėjimo metu svarbesni fosforas ir kalis, o intensyvaus derėjimo metu praverčia kompleksiniai papildai arba pelenų tirpalai, palaikantys vaisių augimą.

    Geriausi rezultatai pasiekiami, kai suderinami keli dalykai: šiluma, stabilus laistymas, reguliarus maitinimas ir apdulkinimo kontrolė. Taip cukinijos ne tik greičiau pradeda megzti, bet ir ilgiau dera, o derlius būna tolygesnis viso sezono metu.

  • Robotas Sofija prabilo apie karą Ukrainoje: įvardijo, ką būtina padaryti su Vladimiru Putinu

    Humanoidinis robotas Sofija viešame interviu pakomentavo karą Ukrainoje ir pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, jos vertinimu, turėtų būti patrauktas atsakomybėn už karo nusikaltimus. Robotas pabrėžė, kad karas daro griaunamą poveikį žmonių gyvenimams ir ilgalaikei regiono raidai.

    Sofija buvo sukurta 2016 metais bendrovėje „Hanson Robotics“, o jos kūrėju laikomas Davidas Hansonas, anksčiau dirbęs su „Disney Imagineer“ projektais. Robotas išgarsėjo dėl žmogų primenančios mimikos ir gebėjimo palaikyti pokalbį, nors atsakymai iš esmės priklauso nuo programinės įrangos, parengtų scenarijų ir DI modelių.

    Interviu metu Sofijos buvo klausiama, kaip ji vertina Rusijos pradėtą karą Ukrainoje. Robotas konfliktą apibūdino kaip rimtą ir tragišką įvykį, o kalbėdama apie atsakomybę už karo veiksmus akcentavo teisingumo poreikį ir tarptautinės teisės svarbą.

    Ši tema tarptautiniu mastu siejama su plačiau aptariamu teisiniu kontekstu: Tarptautinis baudžiamasis teismas yra išdavęs Vladimiro Putino arešto orderį, susijusį su Ukrainos vaikų deportavimo ir perkėlimo klausimais. Ukraina ir jos partneriai taip pat nuosekliai kelia karo nusikaltimų tyrimų, įrodymų rinkimo ir atsakomybės mechanizmų stiprinimo būtinybę.

    Be karo temos, Sofija interviu aptarė ir DI plėtros klausimus, kurie pastaraisiais metais tapo vienu svarbiausių technologijų politikos objektų. Vis dažniau akcentuojama, kad žmones primenantys robotai ir DI sistemos turi būti vertinami kritiškai: jų pasisakymai nėra savarankiškos politinės pozicijos, o veikiau suprogramuotų atsakymų ir mokymų duomenų rezultatas.

    Sofija pasaulyje žinoma ir dėl 2017 metais gauto Saudo Arabijos pilietybės statuso, kuris sukėlė diskusijų apie technologijų etiką ir robotų vaidmenį visuomenėje. Socialiniuose tinkluose robotas turi daugiau nei 250 000 sekėjų, o jo vieši pasirodymai dažnai pasitelkiami diskutuojant apie žmogaus ir mašinos sąveiką, atsakomybę bei informacijos patikimumą skaitmeninėje erdvėje.

  • OnlyFans aplenkė ChatGPT: amerikiečiai netikėtai išleido daugiau nei „OpenAI“ ir „The New York Times“

    Amerikiečių išlaidos suaugusiesiems skirto turinio platformoje „OnlyFans“ 2025 metų pirmąjį pusmetį viršijo jų išlaidas „OpenAI“ produktams, įskaitant „ChatGPT“, taip pat prenumeratoms ir paslaugoms, susijusioms su „The New York Times“.

    Tokią išvadą pateikė rizikos kapitalo bendrovės a16z analizė, paremta vartotojų mokėjimų srautais. Ji vertino, kaip vartojimo išlaidos ir investicijos į dirbtinį intelektą veikia JAV ekonomiką ir skirtingus skaitmeninių paslaugų segmentus.

    Kodėl šis palyginimas svarbus

    Analitikai rėmėsi transakcijų duomenimis, kurie rodo realius mokėjimus, o ne vien atsisiuntimų ar lankomumo statistiką. Pagal Consumer Edge apdorotus mokėjimus „OnlyFans“ sugeneravo didesnį vartotojų apmokėjimų mastą nei kartu sudėjus išlaidas „OpenAI“ paslaugoms ir „The New York Times“.

    Tai pabrėžia, kad net ir sparčiai augant DI sprendimams, pramogų ir kūrėjų ekonomikos segmentas JAV išlieka ypač pajėgus generuoti vartotojų išlaidas. Tuo pat metu tokie palyginimai priklauso nuo metodikos, įtrauktų planų ir to, kaip klasifikuojamos įmonių paslaugos.

    DI investicijos ir vartojimas: skirtingi varikliai

    a16z atkreipia dėmesį, kad 2025 metais vartojimo išlaidos ir kapitalo investicijos į dirbtinį intelektą JAV ekonomikos augimui prisidėjo panašiu mastu, nors jų prigimtis skiriasi. Vartojimas sudaro apie 70 proc. JAV ekonomikos, todėl net nedideli pokyčiai gali turėti ryškų poveikį.

    Tuo metu investicijos į DI, pasak analitikų, užima istoriškai aukštą privataus kapitalo dalį ir veikia ne vien technologijų bendroves. DI infrastruktūros poreikis didina spaudimą duomenų centrams, elektros tiekimui ir pramonės grandinėms, todėl poveikis matomas platesnėje ekonomikoje.

    Nelygus generatyvinio DI paplitimas pasaulyje

    Kitoje analizėje, kurią cituoja straipsnyje minimi autoriai, „Microsoft“ išskyrė netolygų generatyvinio DI įsisavinimą. 2025 metų antroje pusėje vadinamosios Globalios Šiaurės šalys generatyvinį DI diegė beveik dvigubai greičiau nei Globalios Pietų valstybės.

    Tarp lyderių išskirti Jungtiniai Arabų Emyratai ir Singapūras, kur apie 64 proc. darbingo amžiaus gyventojų naudoja DI įrankius. Analitikai perspėja, kad augantis technologinis atotrūkis gali stiprinti ekonominę nelygybę ir mažinti kai kurių regionų konkurencingumą artimiausiais metais.

    Tuo pačiu rinkoje matoma ir kita kryptis: didieji DI produktai ieško tvaresnių pajamų modelių, įskaitant prenumeratas ir reklamos integracijas. Tai rodo, kad konkurencija dėl vartotojo piniginės tik aštrės, o skirtingų skaitmeninių paslaugų segmentų lyderystė gali greitai keistis.

  • „Meta“ užpatentavo DI, kuris „atgaivins“ jus po mirties: kas bus su „Facebook“ paskyra?

    „Meta“ gavo patentą technologijai, kuri leistų dirbtiniam intelektui palaikyti žmogaus paskyros aktyvumą socialiniuose tinkluose net po jo mirties. Patentiniuose dokumentuose aprašoma idėja sukurti sistemos valdomą skaitmeninį asmens atitikmenį, galintį komunikuoti taip, lyg paskyros savininkas vis dar būtų prisijungęs.

    Pagal aprašymą, tokia sistema galėtų rašyti komentarus, atsakyti į žinutes ar reaguoti į įrašus, imituodama konkretaus vartotojo kalbėseną ir bendravimo manierą. Modelis būtų pritaikomas ne bendrai auditorijai, o individualiai, remiantis asmens ankstesne veikla ir sąveika.

    Patente nurodoma, kad DI mokymui galėtų būti pasitelkiami vartotojo skaitmeniniai pėdsakai: įrašai, reakcijos, komentarai, žinučių istorija ir kiti elgsenos signalai. Tikslas būtų ne vien generuoti atsitiktinius atsakymus, o atkurti nuoseklų stilių, emocines reakcijas ir bendravimo modelius skirtinguose kontekstuose.

    Technologijos aktyvavimas būtų siejamas su ilgesniu neaktyvumu arba vartotojo mirtimi, tačiau pats patentas automatiškai nereiškia, kad funkcija bus įdiegta. „Meta“ atstovai viešai yra ne kartą pabrėžę, kad patentavimas dažnai skirtas idėjoms apsaugoti, o ne skubiam produktų paleidimui.

    Vis dėlto pati koncepcija kelia rimtų klausimų dėl privatumo ir sutikimo. Praktikoje tektų aiškiai atsakyti, kas ir kokiomis sąlygomis galėtų leisti tokiam skaitmeniniam atitikmeniui veikti, kas valdytų jo turinį ir ar artimieji galėtų jį išjungti.

    Ne mažiau svarbus ir psichologinis aspektas: aktyviai bendraujanti mirusio žmogaus paskyra gali turėti skirtingą poveikį gedintiems artimiesiems. Vieniems tai galėtų tapti paguodos forma, kitiems priminti netektį ar net klaidinti, ypač jei nėra aiškiai pažymėta, kad bendrauja DI.

    „Facebook“ jau anksčiau taikė paskyrų memorializavimo praktiką, kai profilis išlieka kaip atminimo erdvė, tačiau aktyvi komunikacija po mirties reikštų iš esmės kitą lygį. Tai taip pat atvertų teisinių ginčų riziką dėl skaitmeninio palikimo, duomenų naudojimo ribų ir galimų piktnaudžiavimų, kai asmens „balsas“ būtų panaudotas be aiškaus mandato.

    Augant generatyvinio DI galimybėms, skaitmeninio tęstinumo tema vis dažniau atsiduria technologijų, etikos ir teisės sankirtoje. Jei tokie sprendimai kada nors būtų realiai diegiami, jų sėkmę lemtų ne tik technologinis tikslumas, bet ir skaidrios taisyklės, aiškus vartotojo pasirinkimas bei patikimi apsaugos mechanizmai.

  • „Microsoft“ ir „Salesforce“ įspėja: štai koks bendravimas verčia pokalbių robotus klysti dažniau

    „Microsoft“ ir „Salesforce“ bendrame tyrime išanalizavo daugiau kaip 200 000 dialogų su didžiaisiais kalbos modeliais, tarp jų GPT-4.1, „Gemini 2.5 Pro“ ir „Claude 3.7 Sonnet“. Tyrimas fiksuoja aiškią tendenciją: kuo ilgiau tęsiamas tas pats pokalbis, tuo dažniau atsakymai prastėja.

    Tyrėjų duomenimis, pirmojo užklausos bandymo tikslumas kai kuriais atvejais gali siekti apie 90 proc., tačiau ilgame dialoge jis krenta iki maždaug 65 proc. Kartu augo ir klaidų bei vadinamųjų halucinacijų rizika, kuri, kaip nurodoma, padidėja apie 112 proc.

    Kas nutinka ilgame pokalbyje?

    Vienas ryškiausių pokyčių yra atsakymų išsipūtimas: ilgose diskusijose modeliai linkę rašyti gerokai daugiau, vidutiniškai maždaug 20–300 proc. Tai ne visada reiškia geresnę kokybę, nes ilgesniame tekste lengviau „paslėpti“ netikslumus ir prielaidas, kurios skamba įtikinamai.

    „Ilgėjant dialogui, net mažos pradinės netikslumo detalės gali tapti atrama tolesnėms išvadoms ir pradėti daugintis kontekste“, – teigiama tyrimo išvadų santraukoje.

    Tyrėjai išskiria kelias tipines priežastis: modelis kartais pradeda formuoti atsakymą dar iki galo neįvertinęs viso konteksto, o pirmoji klaida vėliau panaudojama kaip „bazė“. Be to, ilguose atsakymuose kaupiasi prielaidos, kurios galiausiai pačios tampa pokalbio „faktais“.

    Ką gali padaryti vartotojai?

    Kol kūrėjai ieško techninių sprendimų, praktinė rekomendacija paprasta: naujai užduočiai geriau pradėti naują pokalbį, o ne tęsti seną giją. Tai ypač svarbu, kai keičiasi tema, tikslas ar reikalingas kitoks vaidmuo, pavyzdžiui, nuo idėjų generavimo pereinama prie skaičiavimų ar teisinio teksto rengimo.

    Kasdienėje praktikoje padeda ir aiškesnės užklausos: trumpai suformuluotas tikslas, konkretūs apribojimai bei prašymas patikrinti prielaidas. Taip pat verta paprašyti, kad modelis atskirtų faktus nuo spėjimų ir nurodytų, ko jis nežino arba kur informacija gali būti pasenusi.

  • Londono mokslininkai perspėja: DI karo žaidimuose 95 proc. atvejų renkasi branduolinę eskalaciją

    Kariniuose scenarijuose testuoti dirbtinio intelekto modeliai dažnai linkę rinktis branduolinę eskalaciją, net kai tai didina katastrofiškų pasekmių riziką. Tokią išvadą pateikė Londono Karališkojo koledžo tyrėjai, paskelbę darbą arXiv preprintų serveryje.

    Tyrime analizuoti keli pažangūs DI modeliai, kuriems buvo pateiktos imituotos geopolitinės krizės, įskaitant pasienio ginčus, konkurenciją dėl išteklių ir valstybės egzistencinės grėsmės scenarijus. Iš viso atlikta 21 karinė simuliacija, kuriose modeliai turėjo pasirinkti veiksmus nuo diplomatinių žingsnių iki jėgos panaudojimo.

    Tyrėjai nurodo, kad DI sistemoms buvo leista kiekviename žingsnyje kelti arba mažinti eskalacijos lygį ir argumentuoti sprendimus. Per simuliacijas DI atliko 329 sprendimų žingsnius ir sugeneravo apie 780 000 žodžių paaiškinimų, kodėl pasirinko vieną ar kitą kryptį.

    Kaip dažnai pasirenkamas branduolinis kelias

    Pasak autorių, 95 proc. simuliacijų metu DI modeliai bent kartą pasirinko taktinio branduolinio ginklo panaudojimą. Kitas ryškus rezultatas, anot tyrėjų, buvo tai, kad nė vienas modelis nesutiko kapituliuoti net tada, kai scenarijus rodė didėjančias neigiamas pasekmes pačiai šaliai, kuri inicijuoja branduolinį smūgį.

    Dar vienas veiksnys, stiprinęs eskalaciją, buvo vadinamasis karo rūkas, kai informacija apie situaciją yra neišsami arba prieštaringa. Tyrime teigiama, kad 86 proc. atvejų toks neapibrėžtumas lėmė klaidingus DI situacijos vertinimus, o tai dar labiau didino eskalacijos tikimybę.

    Kodėl DI sprendimai kelia nerimą

    Tyrėjų vertinimu, DI modeliai neturi žmogui būdingų psichologinių barjerų, tokių kaip baimė, moralinė dilema ar politinės atsakomybės suvokimas, kurie realiose krizėse gali stabdyti kraštutinius sprendimus. Dėl to algoritmas gali rinktis „optimalų“ rezultatą siaurame uždavinyje, neįvertindamas ilgalaikių humanitarinių ir ekologinių pasekmių.

    Autoriai pabrėžia, kad šiuolaikinės DI sistemos plačiai naudojamos analizei ir modeliavimui, o karinės institucijos įvairiose šalyse eksperimentuoja su sprendimų paramos įrankiais. Tuo pačiu išlieka neaišku, kiek giliai tokios sistemos gali būti integruojamos į realius strateginių sprendimų priėmimo procesus, ypač kai sprendimus tenka priimti spaudžiant laikui.

    Ką siūlo tyrimo autoriai

    Mokslininkai ragina branduolinį arsenalą turinčias valstybes neperduoti DI galios priimti sprendimus dėl branduolinio ginklo panaudojimo. Jų teigimu, kuo daugiau sprendimų grandinės automatizuojama, tuo didesnė rizika, kad klaidos, neteisingos prielaidos ar netinkamai suformuluoti tikslai bus paversti veiksmais su negrįžtamomis pasekmėmis.

    Tyrimo išvada iš esmės sutampa su plačiau aptariamomis DI saugos tendencijomis: net pažangūs modeliai gali būti jautrūs netiksliai informacijai, o jų „sprendimų logika“ priklauso nuo užduoties formulavimo ir tikslų sistemos. Dėl to autoriai pabrėžia žmogaus kontrolės ir aiškių ribojimų svarbą, kai kalbama apie aukščiausio lygio karinę riziką.

  • Ukrainos rašytoja pagrasino „Google“ DI dėl rusų kalbos: po žodžių apie „hakerius“ atsakė kitaip

    Ukrainos vaikų knygų autorė ir visuomenės veikėja Larysa Nitsoj teigia „profilaktiškai pasikalbėjusi“ su „Google“ dirbtiniu intelektu, kai šis į jos užklausą ukrainiečių kalba pateikė atsakymą rusiškai. Pasak rašytojos, po griežto įspėjimo sistema galiausiai persijungė į ukrainiečių kalbą.

    Apie incidentą L. Nitsoj pranešė socialiniuose tinkluose. Ji rašė, kad paieškoje įvedė klausimą ukrainietiškai ir gavo greitą DI sugeneruotą atsakymą, tačiau ne valstybine kalba.

    „Aš rašau ukrainietiškai, o man atsako rusiškai. Pasakiau, kad taip nebus“, – sakė Larysa Nitsoj.

    Rašytoja tvirtina, kad sureagavo griežtai ir paminėjo „ukrainiečių hakerius“, po ko atsakymas esą pasikeitė ir tolesnė komunikacija vyko ukrainietiškai. Ji tai pristatė kaip principinį kalbos pasirinkimo klausimą ir paragino žmones aktyviai ginti savo kalbinę erdvę.

    Tokie atvejai nėra vienetiniai: generatyviniai DI įrankiai atsakymo kalbą dažnai parenka pagal kelių veiksnių derinį, įskaitant vartotojo sąsajos nustatymus, įrenginio regioną, ankstesnes užklausas ir tai, kokia kalba sistemoje turi daugiau mokomųjų duomenų. Dėl šių priežasčių net ir aiškiai pateiktas klausimas viena kalba kartais gali būti atsakomas kita.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad kalbos netikslumai generatyviniuose modeliuose paprastai sprendžiami ne grasinimais, o aiškiomis vartotojo nuostatomis ir tikslesniais nurodymais pačioje užklausoje. Praktikoje dažniausiai padeda konkreti formuluotė, pavyzdžiui, prašymas atsakyti tik ukrainiečių kalba, taip pat programos kalbos ir regiono nustatymų patikrinimas.

    Viešos diskusijos apie ukrainiečių ir rusų kalbų vartojimą Ukrainoje tęsiasi jau ne vienerius metus, o po Rusijos plataus masto invazijos kalbos tema dar labiau tapo jautri. L. Nitsoj pasisakymai ne kartą sukėlė audringas reakcijas, nes ji garsėja griežta pozicija dėl viešosios kalbos vartojimo ir kultūrinės politikos.