
Gegužės 28–31 dienomis Garliavoje jau trečią kartą surengtas „Ąžuolų žydėjimo festivalis“, subūręs miesto gyventojus ir svečius į keturias dienas trukusią kultūros ir bendruomeniškumo šventę. Renginiai vyko skirtingose miesto erdvėse, o festivalio ašimi tapo ąžuolo simbolika, kviečianti puoselėti ryšį su gamta ir vieni su kitais.
Šventės programa buvo sudėliota taip, kad veiklų rastų įvairaus amžiaus žmonės: vyko koncertai, edukacijos, kūrybinės dirbtuvės, sportinės iniciatyvos, mugės ir pasirodymai šeimoms. Organizatorių teigimu, toks formatas padeda sukurti ne vien pramogą, bet ir progą susitikti bendruomenei, įsitraukti vietos kūrėjams bei iniciatyvoms.
Vienas ryškiausių akcentų Šimtmečio parke tapo šeimų bėgimas „Ąžuolinė mylia“, pritraukęs aktyviai laiką leisti norinčius dalyvius. Tą pačią dieną vyko edukacijų ir prekybinė mugė, vaikų ir jaunimo koncertas „Gilės ir Giliukai“, o vakaro programą papildė iliuzionisto pasirodymas.
Scenoje pasirodė ir šiuolaikinės muzikos atlikėjai: koncertavo Tauras, taip pat grupės „Zygga“ ir „Biplan“. Greta jų į programą įsiliejo respublikinis liaudies šokių kolektyvų festivalis „Atidarykim vartelius“, pabrėžęs šventės siekį suderinti modernią koncertinę dalį su tradicine kultūra.
Ypatingą reikšmę šiemet įgijo ir Garliavos Švč. Trejybės parapijos 200 metų jubiliejaus minėjimas, įtrauktas į festivalio dienotvarkę. Šv. Mišios, tituliniai atlaidai, agapė ir koncertinė programa tapo proga bendruomenei susiburti ne tik šventei, bet ir istorinei sukakčiai prasmingai pažymėti.
Festivalio renginiai dar kartą parodė kryptį, kuri ryškėja daugelyje Lietuvos miestų: didėja bendruomeninių, kelių dienų trukmės švenčių populiarumas, kai pramogos derinamos su edukacija, vietos tradicijomis ir aktyviomis veiklomis. Toks modelis stiprina vietos tapatybę ir skatina sugrįžti į renginį kasmet.
Birželio 5 ir 6 dienomis Vilkijoje ketvirtą kartą rengiamas džiazo festivalis „VilkiJAZZ“. Šiemet jis įgyja papildomą svorį, nes miestas mini 600 metų jubiliejų, o festivalis tampa viena ryškiausių šventės programos dalių.
Festivalio išskirtinumas siejamas su Vilkijos istorija ir netikėta gija, vedančia į Jungtines Amerikos Valstijas. Pasakojama, kad iš šio krašto kilusi litvakų Karnovskių šeima XX amžiaus pradžioje globojo jaunąjį Louisą Armstrongą ir prisidėjo prie jo pirmųjų žingsnių muzikoje.
Šį ryšį Vilkijoje primena Louiso Armstrongo estrada, tapusi svarbia festivalio tapatybės dalimi ir traukos tašku džiazo gerbėjams. Organizatoriai pabrėžia, kad „VilkiJAZZ“ siekia ne tik pristatyti koncertus, bet ir papasakoti miesto istoriją per kultūros bei atminties sluoksnius.
Dvi festivalio dienas numatyta plati koncertų programa, kurioje dalyvaus skirtingų kartų ir stilių Lietuvos džiazo bei populiariosios muzikos atlikėjai. Į Vilkiją atvyksta Justė Sakalytė su kvartetu, „KJ Collective“, Neda Malūnavičiūtė, Vytautas Labutis, Richardas Banys, Godo Yorke, Vytautas Straižys, Girmantės Vaitkutės ir Arkadijaus Polevikovo kvartetas, „Vilnius Funk Collective“.
Festivalį vainikuos „Mood Sellers“, o organizatoriai žada programą, kurioje greta improvizacijos bus ir funk, ir lengvesnių, platesnei auditorijai atpažįstamų skambesių. Tokia kryptis pastaraisiais metais būdinga daugeliui Europos miestų džiazo renginių, siekiančių išlaikyti aukštą muzikinę kartelę ir kartu pritraukti naujus klausytojus.
„VilkiJAZZ“ apsiriboja ne vien koncertais: programoje numatytos kūrybinės edukacijos, performansai ir vizualiųjų menų projektas „Nuo Vilkijos iki Naujojo Orleano“. Juo siekiama nuosekliau papasakoti Karnovskių šeimos ir Louiso Armstrongo istoriją bei atskleisti, kaip vietos atmintis gali susijungti su pasaulinio masto kultūra.
Rengėjai pabrėžia, kad visi festivalio renginiai bus nemokami. Kviečiama atvykti į Vilkiją ne tik dėl muzikos, bet ir dėl progos šventiškoje atmosferoje pažinti miesto istoriją bei išskirtinį kultūrinį kontekstą.
Zapyškio pagrindinėje mokykloje surengtas edukacinis projektas Krepšinio diena sukvietė mokinius, mokytojus ir svečius į bendras veiklas, kurios sportą integravo į kasdienį ugdymą. Renginio tikslas – stiprinti mokinių fizinį aktyvumą, formuoti sveikos gyvensenos įpročius ir parodyti, kad judėjimas gali būti natūrali mokyklos dienos dalis.
Veiklos vyko mokyklos sporto salėje, pritaikytoje ne tik pamokoms, bet ir vietos bendruomenės renginiams bei varžyboms. Organizatoriai pabrėžė, kad tokia infrastruktūra sudaro sąlygas vaikams reguliariai sportuoti, o mokyklai – kurti daugiau praktinių, įtraukiančių ugdymo patirčių.
Kauno rajono meras Valerijus Makūnas, kilęs iš Zapyškio, prisiminė laikus, kai mokykla neturėjo sporto salės ir moksleiviai sportuodavo kitose, tam nepritaikytose erdvėse. Jis akcentavo, kad sporto talentai užauga ne vien didmiesčiuose, o kryptingas darbas miesteliuose ir kaimuose gali atverti kelią į profesionalų sportą.
„Kauno rajonas yra pavyzdys, kaip nuosekliai galima auginti ir puoselėti krepšinio kultūrą. Šis projektas jaunimui suteikia progą iš arčiau susipažinti su žmonėmis, kurie savo pasiekimais garsina Lietuvą“, – sakė asociacijos „Lietuvos krepšinis“ prezidentas Mindaugas Balčiūnas.
Po oficialios dalies mokiniai į veiklas įsitraukė per skirtingas pamokas: istorijoje aptarta krepšinio raida Lietuvoje, biologijoje kalbėta apie sportininko kūną ir jo galimybes, o fizinis ugdymas virto praktinėmis krepšinio treniruotėmis. Toks formatas leido sportą matyti ne kaip atskirą discipliną, o kaip temą, natūraliai susijusią su įvairiais mokomaisiais dalykais.
Renginyje dėmesys skirtas ir mokslo argumentams, kodėl fizinis aktyvumas vaikams yra svarbus. Lietuvos sveikatos sporto universiteto profesorius Nerijus Masiulis pristatė tyrimų kryptis, rodančias, kad reguliarus judėjimas siejamas su geresne savijauta ir efektyvesne smegenų veikla, o kasdienė aktyvi rutina gali prisidėti prie mokymosi rezultatų.
Vienas garsiausių Lietuvos krepšininkų Valdemaras Chomičius mokiniams kalbėjo apie sporto vaidmenį formuojant charakterį ir įpročius. Jis pabrėžė, kad svarbiausia sąlyga siekiant progreso yra nuoseklus darbas, o skirtingų sporto šakų išbandymas padeda atrasti labiausiai tinkantį kelią.
„Būdamas septyniolikos prašiau mamos leisti lankyti treniruotes, pažadėdamas, kad po trejų metų tapsiu Europos čempionu. Duotą žodį ištęsėjau“, – sakė Valdemaras Chomičius.
Renginio metu priminta, kad asociacija „Lietuvos krepšinis“ Kauno rajono savivaldybei suteikė 2026-ųjų Lietuvos krepšinio sostinės vardą. Ceremonijoje merui įteiktas simbolinis krepšinio kamuolys, kuris lydi projekto iniciatyvas, o Zapyškyje ant jo pasirašė ir seniūnė Daiva Eidukynienė.

Kaune oficialiai atidarytas naujas viadukas ties Ašigalio gatve, kertantis A1 magistralę. Projektas sujungia miesto gatvių tinklą su magistraliniu keliu ir, tikimasi, sumažins kasdienes spūstis bei sutrumpins kelionės laiką į Eigulių ir Kalniečių mikrorajonus.
Naujajame transporto mazge įrengtos lėtėjimo ir greitėjimo juostos, kurios turėtų pagerinti eismo saugą ir srautų pralaidumą, ypač piko valandomis. Savivaldybė pabrėžia, kad sprendimai pritaikyti intensyviam tranzitiniam eismui, o jungtis su A1 suteikia patogesnį įvažiavimą ir išvažiavimą iš miesto.
Be viaduko ir skirtingų lygių sankryžos, projekte numatyti pėsčiųjų ir dviračių takai bei apšvietimas. Tai aktualu ne tik vairuotojams: saugesnės perėjos ir atskirti srautai mažina konfliktines situacijas, kurios dažnos prie magistralinių kelių mazgų.
Statybų metu vienu didžiausių iššūkių įvardytas aukštos įtampos elektros perdavimo linijų infrastruktūros pritaikymas. Pasak projekto dalyvių, atlikus reikalingus darbus buvo galima užbaigti užvažiavimus ir pilnai suformuoti susisiekimo schemą.
Atidarymo renginyje dalyvavę miesto ir valstybės atstovai akcentavo, kad tiltai ir viadukai yra kritinė viso tinklo dalis, nes nuo jų priklauso ir spūsčių mastas, ir maršrutų pasirinkimas. Kauno savivaldybė šį objektą sieja su platesne miesto jungčių programa, kuri turėtų mažinti apkrovas pagrindinėse arterijose.
„Šis viadukas yra Kauno požiūris į žmones – jų saugumą, taupomą laiką“, – sakė bendrovės „Autokausta“ vadovas Juozas Kriaučiūnas.
„Tiltai ir viadukai yra vienas svarbiausių mūsų prioritetų, nes būtent jie formuoja viso transporto tinklo efektyvumą – nuo mažesnių spūsčių iki patogesnių jungčių tarp miesto dalių ir regionų“, – sakė susisiekimo ministras Juras Taminskas.
Ašigalio viaduko idėja Kaune svarstyta ne vienerius metus, o dalis prieigų ir jungčių sprendinių buvo įgyvendinta dar ankstesniuose etapuose. Dabartinis atidarymas užbaigia transporto mazgą, kuris turėtų veikti kaip papildomas „vartų“ taškas į miesto šiaurinę dalį.
Kaunas lygiagrečiai vysto ir kitus tiltų projektus, tarp jų planuojamas naujas susisiekimo koridorius per upę su papildomomis jungtimis ir atskirais sprendiniais pėstiesiems bei dviratininkams. Miestas tikisi, kad tokia strategija leis dalį kelionių perskirstyti iš labiausiai apkrautų sankryžų į naujai sukurtas alternatyvas.
Alytaus U14 merginų rankinio komanda Lietuvos čempionate iškovojo trečią vietą ir pasipuošė bronzos medaliais. Toks rezultatas rodo stabilų jaunimo rengimą ir tai, kad alytiškės vis dažniau konkuruoja su stipriausiomis šalies mokyklomis.
U14 amžiaus grupėje dažnai lemiamas tampa ne vien talentas, bet ir disciplina, fizinis pasirengimas bei gebėjimas išlaikyti koncentraciją per kelias rungtynes iš eilės. Trečia vieta paprastai reiškia, kad komanda sėkmingai įveikė grupės etapą ir atlaikė didelę atkrintamųjų įtampą.
Jaunimo rankinyje vis didesnę reikšmę įgauna gynybos organizavimas ir greitas perėjimas į puolimą, nes rungtynių tempas auga, o klaidos kainuoja brangiai. Treneriai visoje Europoje akcentuoja, kad šiame amžiuje svarbiausia ugdyti sprendimų priėmimą ir komandinį žaidimą, o ne vien individualius prasiveržimus.
Bronzos medaliai Alytui taip pat yra signalas, kad investicijos į vaikų sportą duoda apčiuopiamų rezultatų: daugiau motyvacijos treniruotis, didesnis tėvų įsitraukimas ir geresnės sąlygos pritraukti naujas žaidėjas. Tokie pasiekimai dažnai tampa tramplinu į regiono rinktines ir tolesnius nacionalinius čempionatus vyresnėse amžiaus grupėse.
Nors galutines čempionato detales paprastai lemia finalinio etapo tvarkaraštis, varžovių pajėgumas ir dienos forma, trečia vieta išlieka vienu tvirčiausių rodiklių, kad komanda sezoną užbaigė tarp lyderių. Artimiausias tikslas dažniausiai būna išlaikyti branduolį, sumažinti klaidų skaičių ir kitą sezoną realiai pretenduoti į finalą.
Artėjant Alytaus miesto gimtadieniui, Alytaus kraštotyros muziejus birželio 11 dieną atidaro fotografijų parodą „1986-ieji“. Ji kvies grįžti į laiką, kai miestas sparčiai keitėsi, o dalies tuometinių vaizdų šiandien jau neberasime.
Parodoje pristatomi fotografo ir Alytaus vaizdo metraštininko Vytauto V. Stanionio kadrai, daryti 1986 metais. Nuotraukose užfiksuota dabartinė Rotušės aikštė ir senamiesčio erdvės, taip pat S. Dariaus ir S. Girėno, Vilniaus, Nemuno, Kauno, Pulko, Žalioji ir kitos gatvės su jų kasdienybe bei mažiau matytais užkaboriais.
Muziejus pabrėžia, kad šie vaizdai svarbūs ne vien nostalgijai. Tokie fotodokumentai leidžia tiksliau suprasti, kaip per kelis dešimtmečius kito Alytaus urbanistinė struktūra, viešosios erdvės, pastatų užstatymas ir miesto gyvenimo ritmas.
2025 metais Alytaus kraštotyros muziejaus rinkiniai pasipildė Vytauto V. Stanionio fotonegatyvų kolekcija „Alytaus senamiestis, 1986“. Parodoje rodoma dalis šios kolekcijos: atrinkti kadrai, kurie aiškiai parodo tuometinius pokyčių ženklus ir miesto veidą prieš vėlesnes rekonstrukcijas.
Parodos atidarymas vyks birželio 11 dieną 17 valandą Alytaus kraštotyros muziejuje, Savanorių gatvėje 6. Paroda veiks iki rugpjūčio 15 dienos.
Gavus pranešimą apie galimą sprogmenį svarbiausia išlikti ramiems ir veikti pagal aiškią seką. Net jei grėsmė pasirodytų melaginga, kiekvienas toks signalas vertinamas rimtai, nes delsimas gali kelti pavojų žmonėms.
Pirmiausia nedelsiant informuokite Bendrąjį pagalbos centrą numeriu 112 ir tiksliai perduokite gautą informaciją. Pasakykite, kaip pranešimas gautas, ką jame teigiama, ar nurodyta vieta, laikas, kokie reikalavimai ar motyvai, taip pat pateikite adresą ir savo kontaktus.
Negalima trinti laiško ir nereikėtų jo persiųsti kolegoms ar platinti viešai, nes tai gali apsunkinti tyrimą. Išsaugokite laišką, jo antraštę ir bet kokius priedus, o jei įmanoma, užfiksuokite ekrano vaizdą su matoma siuntėjo informacija ir gavimo laiku.
Informuokite atsakingą asmenį organizacijoje ir, vadovaujantis vidaus tvarka, apribokite prieigą prie galimai rizikingų patalpų. Jei pranešime minima konkreti vieta, pasistenkite nurodyti tai pareigūnams kuo tiksliau, nebandydami aiškintis patys.
Jei įmanoma, pokalbio nenutraukite kuo ilgiau ir stenkitės ramiai išgauti kuo daugiau detalių. Užsirašykite skambučio laiką, numerį, tikslų tekstą, ar minimas sprogmens tipas, vieta, laikas, taip pat skambinančiojo balso ypatybes.
Atkreipkite dėmesį į foninius garsus, pavyzdžiui, eismą, muziką, žmonių šurmulį ar kitus požymius, kurie gali padėti nustatyti skambinančiojo aplinką. Iškart po skambučio praneškite 112 ir perduokite užrašytą informaciją.
Negalima liesti įtartinų daiktų, jų judinti, atidarinėti ar ardyti, taip pat nereikėtų bandyti savarankiškai „patikrinti“, ar grėsmė reali. Neprovokuokite panikos, tačiau informuokite atsakingus asmenis ir vykdykite nurodymus, kurie skirti žmonių saugumui.
Jei priimamas sprendimas evakuotis, judėkite ramiai, laikykitės nustatytų evakuacijos maršrutų, nenaudokite liftų ir padėkite tiems, kam reikalinga pagalba. Susirinkimo vietoje pasilikite, kol atsakingi asmenys ar pareigūnai patvirtins, kad grįžti saugu.
Atvykus pareigūnams, pateikite visą turimą informaciją ir tiksliai vykdykite nurodymus. Svarbu netrukdyti darbui, neužblokuoti privažiavimų ir nesiimti veiksmų, kurie galėtų pakeisti situaciją įvykio vietoje.
Jeigu pastebite įtartiną siuntą ar daiktą, kuris kelia įtarimų, jo nejudinkite ir nedelsiant skambinkite 112. Kuo anksčiau perduota tiksli informacija leidžia pareigūnams greičiau įvertinti riziką ir pasirinkti saugiausią reagavimo būdą.
Alytaus miesto savivaldybė paskelbė, kad 2026 metais vėl rengiama Alytaus miesto aplinkos tvarkymo konkursinė apžiūra. Ja siekiama pastebėti ir įvertinti gražiausiai bei atsakingiausiai tvarkomas miesto erdves, kartu skatinant gyventojus, bendrijas ir organizacijas kurti patrauklesnę kasdienę aplinką.
Ši iniciatyva kasmet sulaukia įvairių dalyvių, nes apžiūroje dėmesys skiriamas ne vien tvarkai, bet ir sprendimų kokybei. Savivaldybė pabrėžia, kad gerai sutvarkyta aplinka prisideda prie miesto įvaizdžio, bendruomeniškumo ir gyvenimo kokybės.
Gyventojai kviečiami siūlyti kandidatus, kurių teritorijos išsiskiria prižiūrėtais želdiniais, estetiškais sprendimais ar originaliomis detalėmis. Kandidatais gali tapti tvarkingos privačios valdos, daugiabučių namų savininkų bendrijos, švietimo įstaigos, taip pat įmonės, įstaigos ir organizacijos.
Vertinant teritorijas, bus atsižvelgiama į bendrą aplinkos vaizdą, želdinių priežiūrą, mažosios architektūros sprendimus ir tai, kaip erdvė prisideda prie miesto gražinimo. Savivaldybė akcentuoja, kad svarbus ne tik sezoniškas „pagražinimas“, bet ir nuosekli priežiūra.
Kandidatų siūlymų laukiama iki 2026 metų birželio 10 dienos, juos galima pateikti elektroniniu paštu info@alytus.lt. Konkursinė apžiūra numatyta birželio–liepos mėnesiais, o rezultatai, kaip skelbiama, turėtų paaiškėti spalio mėnesį, kai geriausiai įvertintų teritorijų šeimininkams bus įteikti savivaldybės apdovanojimai.
Alytaus miesto savivaldybės jaunimo reikalų tarybos atstovai kartu su Vilniaus ir Panevėžio jaunimo reikalų tarybomis apsilankė Vilniaus miesto savivaldybėje. Bendras vizitas buvo skirtas pasidalyti praktika, palyginti sprendimus ir aptarti, kaip skirtingos savivaldybės sprendžia panašius jaunimo įsitraukimo, paslaugų prieinamumo ir užimtumo klausimus.
Pasirinkti būtent šie trys miestai, nes nors jų patirtys ir stiprybės skiriasi, jie susiduria su panašiais iššūkiais ir yra panašiame raidos etape. Alytaus savivaldybė pabrėžia, kad kai kuriose pozicijose nacionaliniuose Jaunimo reikalų agentūros jaunimo politikos įgyvendinimo vertinimuose Alytus yra greta Vilniaus, todėl praktinių sprendimų palyginimas tampa ypač naudingas.
Vizite dalyvavo Alytaus jaunimo reikalų tarybos narės Raimonda Remeikienė, Teresė Draugelienė, Rosita Lekvaičiūtė, Urtė Bernatavičiūtė, tarybos pirmininkas Martynas Astikas ir jaunimo reikalų koordinatorė Dalia Kavolynienė. Susitikimuose daug dėmesio skirta tam, kaip savivaldybės planuoja jaunimo politikos priemones ir kaip matuoja jų poveikį.
Delegacija lankėsi Vilniaus jaunimo politikos centre, kuris atsakingas už jaunimo politikos įgyvendinimą, tyrimų ir mokymų organizavimą bei jaunimo erdvių koordinavimą. Alytaus atstovams pristatyta, kaip Vilniuje derinami duomenimis grįsti sprendimai, partnerystės su nevyriausybiniu sektoriumi ir jaunimui skirtų paslaugų kokybės gerinimas.
Taip pat apsilankyta Sostinės vaikų ir jaunimo centre „Hobiverse“, kur pristatytos vaikų ir jaunimo užimtumo galimybės, teikiamos paslaugos bei atviros erdvės. Savivaldybės atstovų teigimu, tokios vietos svarbios ne tik užimtumui, bet ir prevencijai, nes suteikia saugią aplinką bendruomenei kurtis ir jaunimui įsitraukti.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje vykusio susitikimo metu trijų miestų tarybų atstovai pristatė savo veiklas, aptarė aktualius jaunimo politikos klausimus ir pasidalijo įgyvendintomis iniciatyvomis. Pagrindinė vizito vertė, anot dalyvių, buvo galimybė palyginti, kaip skirtingos savivaldybės organizuoja paslaugas ir kokiomis priemonėmis pasiekia mažiau įsitraukiantį jaunimą.
Alytui šis vizitas ypač reikšmingas dėl šiuo metu rengiamo jaunimo politikos strateginio planavimo. Praktiniai pavyzdžiai, kaip veikia jaunimo erdvių koordinavimas, mokymų ir tyrimų organizavimas bei tarpinstitucinis bendradarbiavimas, gali padėti greičiau pasirinkti veiksmingiausias priemones ir aiškiau nusistatyti prioritetus.
Tikimasi, kad užmegzti ryšiai taps pagrindu nuolatiniam bendradarbiavimui tarp Alytaus, Vilniaus ir Panevėžio. Savivaldybė akcentuoja, jog reguliari patirties sklaida ir bendri sprendimų paieškos formatai padeda ne tik taupyti resursus, bet ir greičiau diegti pasiteisinusias priemones, kurios realiai pagerina jaunimo kasdienybę.
Komunikacijos skyriaus informacija