Blog

Lenkai vis drąsiau eksperimentuoja virtuvėje ir į kasdienį meniu įtraukia receptus iš įvairių Europos šalių bei tolimesnių pasaulio kampelių. Pastaruoju metu tikru internetu plintančiu hitu tapo ir bulgariška virtuvė. Vienas populiariausių atradimų – sirene po šopski, dar vadinamas šopski sūriu: sotus, kvapnus ir paruošiamas itin paprastai patiekalas, puikiai tinkantis pusryčiams, vakarienei ar net pietums.

Sirene po šopski – kas tai per patiekalas?

Sirene po šopski (šopski sūris) – tradicinis bulgariškas patiekalas, dažnai lyginamas su šakšuka. Visgi šis variantas paprastai būna ryškesnio skonio ir dar sotesnis.

Paprasčiausiai tariant, tai sūrus baltas sūris, užkeptas su pomidorais, (aštria) paprika ir kiaušiniais. Didžiausias šio patiekalo privalumas – jis gaminamas greitai, nereikalauja sudėtingų įgūdžių ir beveik „pasigamina pats“ orkaitėje.

Tradiciškai sirene po šopski kepamas moliniuose indeliuose su dangteliu, tačiau puikiai tiks bet koks mažesnis karščiui atsparus indas. Jei nepavyksta rasti bulgariško sūrio, drąsiai rinkitės fetą arba bundzą.

Sirene po šopski – receptas žingsnis po žingsnio

Produktų šiam patiekalui rasite daugelyje parduotuvių – prireiks vos kelių ingredientų.

Ingredientai

• 2 kiaušiniai
• 1 vidutinio dydžio, prinokęs pomidoras
• 150 g bulgariško sūrio (arba fetos, arba bundzo)
• 1 valgomasis šaukštas lydyto sviesto
• saldžiosios ir aitriosios paprikos miltelių

Gaminimas

1. Pomidorą nuplikykite, nulupkite odelę ir supjaustykite kubeliais.

2. Į mažo karščiui atsparaus indo dugną dėkite lydytą sviestą ir suberkite supjaustytą pomidorą.

3. Sūrį sutrupinkite ir užberkite ant pomidoro.

4. Indą uždenkite dangteliu ir dėkite į iki 190 laipsnių įkaitintą orkaitę. Kepkite apie 20 minučių. Tuomet nuimkite dangtelį, įmuškite kiaušinius ir pagardinkite saldžiosios bei aitriosios paprikos milteliais.

5. Vėl dėkite indą į orkaitę ir kepkite 200 laipsnių temperatūroje, kol kiaušiniai sutvirtės. Išėmę, jei reikia, papildomai pasūdykite ir pagardinkite pipirais. Patiekalą galima pabarstyti šviežiomis kapotomis petražolėmis arba svogūnų laiškais.

Skanaus!

Pomidorų sriuba – tikras klasikas, turintis daugybę gerbėjų. Vis dėlto kartais tradicinį variantą verta pakeisti sodraus skonio, aksominiu pomidorų kremu. Šis receptas patiks visai šeimai, o vienas ingredientas suteiks ypatingą poskonį.

Pomidorai yra nekaloringos, naudingos daržovės, kuriose gausu vitaminų ir mineralų. Juose randama vitamino A, B grupės vitaminų, vitaminų C, E ir K, taip pat kalio, kalcio, magnio, geležies, vario, skaidulų, likopeno ir antioksidantų.

Tyrimai rodo, kad pomidorai gali teigiamai veikti savijautą ir išvaizdą: palaiko širdies veiklą, imunitetą ir nervų sistemą, padeda reguliuoti kraujospūdį, o antioksidantai siejami su priešuždegiminiu ir organizmą saugančiu poveikiu. Dėl mažo kaloringumo ir žemo glikeminio indekso pomidorai dažnai įtraukiami į subalansuotą mitybą, taip pat gali tikti ir sergant diabetu.

Pomidoruose daug vandens ir skaidulų, todėl jie suteikia sotumo jausmą ir gali padėti žarnyno veiklai. Be to, juose esantis vitaminas C prisideda prie organizmo atsparumo infekcijoms.

Įdomus faktas: džiovintuose ir perdirbtuose pomidoruose dažnai būna didesnė kai kurių maistinių medžiagų koncentracija ir daugiau pasisavinamo likopeno nei šviežiuose.

Daugumai žmonių pomidorai yra saugūs ir gali būti valgomi be didesnių apribojimų. Išimtis – turintys gastroezofaginį refliuksą ar besilaikantys autoimuninės mitybos principų, kai pomidorų vartojimas kartais ribojamas individualiai.

Vienas skaniausių būdų pasinaudoti pomidorų nauda – išsivirti kremišką sriubą. Šįkart siūlomas pomidorų kremas su netikėtu akcentu: jis gardinamas tarkuotu geltonuoju sūriu.

Pomidorų kremas „patobulinta“ versija

Ingredientai:

• 4 raudonosios paprikos
• 1 sultiniui skirta mėsos porcija
• 1 svogūnas
• 2 morkos
• 1 petražolės šaknis
• 1/2 saliero gumbų
• 5 dideli pomidorai
• 2 česnako skiltelės
• 100 g geltonojo sūrio
• druska ir pipirai pagal skonį
• šiek tiek cukraus
• bazilikas

Gaminimas:

1. Paprikas nuplaukite ir nusausinkite. Sudėkite ant skardos, išklotos kepimo popieriumi, ir kepkite apie 20 min. 180 laipsnių temperatūroje. Išėmę sudėkite į plastikinį maišelį ir palikite, kad atvėstų.

2. Nuplautą mėsos porciją sudėkite į puodą, užpilkite 2 l vandens, įberkite maždaug 1/2 šaukštelio druskos. Užvirkite ir įdėkite nuluptą bei ant liepsnos lengvai apkeptą svogūną.

3. Morkas nuvalykite, nuplaukite, supjaustykite griežinėliais ir sudėkite į verdantį sultinį. Įdėkite nuluptą petražolės šaknį ir salierą. Virkite ant silpnos ugnies, pridengę, apie 30 min.

4. Pomidorus dėkite į sietelį, nuplikykite verdančiu vandeniu, tuomet perpilkite šaltu vandeniu. Nulupkite odelę, pašalinkite sėklalizdžius. Minkštimą supjaustykite ir sudėkite į puodą. Atvėsusias paprikas nulupkite, pašalinkite sėklas ir taip pat sudėkite į sultinį. Virkite dar apie 15 min.

5. Išimkite iš puodo petražolės šaknį, salierą ir svogūną. Sriubą sutrinkite iki vientiso kremo ir dar trumpai pavirkite. Pagardinkite druska, pipirais, trupučiu cukraus ir česnaku. Patiekdami pabarstykite tarkuotu sūriu ir baziliko lapeliais.

Skanaus!

Pastaruosius sezonus kavinėse karaliavo žalia matcha – žemiško skonio ir dėl sveikatai priskiriamų savybių pamėgtas gėrimas. Tačiau kulinarinių madų pasaulis nestovi vietoje: į sceną žengia naujas favoritas – ube latte. Ryškiai violetinis gėrimas traukia akį, o skonis daugeliui tampa malonia staigmena. Jei dar neragavote, gali būti, kad netrukus jis taps jūsų nauju įpročiu.

Filipinų skanėstas: kas yra ube?

Nors pavadinimas ube Lietuvoje vis dar skamba egzotiškai, Filipinuose tai – seniai žinomas klasikinis ingredientas. Ube – violetinis jamas (dažnai vadinamas violetiniu batatu), šimtmečius naudojamas desertams, ledams, džemams ir kepiniams.

Iš išorės jis primena paprastą gumbavaisį su tamsesne odele, tačiau perpjovus atsiveria intensyviai violetinis, net neoninis minkštimas. Būtent natūralus pigmentas ir daro ube latte tokiu fotogenišku – nenuostabu, kad šis gėrimas greitai išpopuliarėjo „Instagram“ ir „TikTok“.

Skonis, kuris nustebina nuo pirmo gurkšnio

Gėrimas iš saldžios bulvės gali skambėti neįtikinamai, tačiau ube skonis visai nepanašus į daržovę iš pietų lėkštės. Jis subtilus, švelnus ir gana kompleksiškas: dažnai apibūdinamas kaip turintis vanilės, baltosios šokolado ar net pistacijų natų, kurias papildo lengvas riešutinis aromatas.

Sumaišytas su kremišku pienu, ypač augaliniu (avižų ar kokosų), ube latte tampa natūraliai saldokas, „desertinis“ ir jaukus gėrimas. Skirtingai nei matcha, kuri daliai žmonių atrodo pernelyg aitri ar „žolinė“, ube dažniau patinka tiems, kurie vertina švelnius, saldžius skonius.

Violetinė nauda puodelyje

Ube latte žavi ne tik išvaizda ir skoniu. Intensyvią spalvą suteikia antocianinai – stiprūs antioksidantai, randami ir uogose, aronijose ar raudonuosiuose kopūstuose. Jie siejami su apsauga nuo laisvųjų radikalų, organizmo senėjimo procesų lėtinimu ir imuninės sistemos palaikymu.

Be to, violetinis batatas yra vitamino C, kalio ir skaidulų šaltinis. Svarbus privalumas jautresniems kofeinui: klasikinis ube latte paprastai jo neturi, todėl gali būti patraukli alternatyva kavai, ypač vakarais.

Kaip pasigaminti ube latte namuose?

Norint paragauti ube latte, nebūtina eiti į kavinę – jį lengvai pasigaminsite namuose. Prireiks ube ekstrakto (jo galima rasti azijietiško maisto parduotuvėse) arba violetinio batato miltelių.

Pieną pašildykite ir suputokite (avižų pienas suteikia itin malonią tekstūrą). Atskirai nedideliame kiekyje šilto vandens ištirpinkite šaukštelį ube miltelių arba įlašinkite kelis lašus ekstrakto. Jei norisi saldžiau, galima įdėti truputį klevų sirupo ar agavų sirupo.

Violetinę bazę supilkite į stiklinę, o tuomet atsargiai užpilkite suputotu pienu – taip susiformuos gražūs sluoksniai. O jei rytas neįsivaizduojamas be kofeino, ube latte galima pagardinti espreso šotu: kava ir violetinis batatas netikėtai dera labai harmoningai.

Beveik nežinomas mūsų krašte, tačiau Indijoje laikomas tikru gamtos lobiu. Jamunas – vaisius, augantis ant medžio Syzygium cumini, – ten nuo seno apipintas pasakojimais ir vertinamas dėl savo savybių. Kodėl vadinamoji „juodoji indiška slyva“ sulaukia tiek dėmesio?

Vaisius, kurį retas yra ragavęs

Indijos karštame ir drėgname klimate auga medis, kurio vaisiai vietos gyventojams neretai atrodo vertingesni už auksą. Jamunas, dažnai vadinamas juodąja indiška slyva, šiuose regionuose naudojamas šimtmečius – kaip natūrali pagalba įvairiems sveikatos negalavimams.

Vertinama ne tik vaisiaus minkštimas. Naudojama ir odelė bei kauliukas – iš jų gaminami milteliai, populiarūs liaudies medicinoje. Taip pat minimi lapai ir net žievė, kuri tradiciškai laikoma naudinga sveikatai.

Gali padėti žarnynui ir kraujospūdžiui

Nors jamuno vaisių parduotuvėse ar turguose dažnai nepamatysite, juo domėtis verta dėl galimo teigiamo poveikio organizmui.

Dažniausiai pabrėžiamas jo poveikis virškinimo sistemai: jamunas siejamas su žarnyno veiklos reguliavimu, pagalba viduriuojant, geresniu virškinimu ir žarnyno mikrofloros palaikymu. Teigiama, kad jis gali būti naudingas ir tiems, kuriuos vargina pilvo pūtimas ar rėmuo.

Be to, juodoji indiška slyva laikoma kalio šaltiniu – šis mineralas svarbus normaliai kraujospūdžio kontrolei, o taip pat siejamas su kraujagyslių atsipalaidavimu. Dėl to jamunas neretai minimas kaip galimas širdžiai palankios mitybos papildymas.

Vaisius taip pat apibūdinamas kaip galintis prisidėti prie odos būklės gerėjimo, veikti priešuždegimiškai, padėti suvaldyti cukraus kiekio svyravimus, mažinti oksidacinį stresą ir būti papildoma pagalba kovojant su mažakraujyste.

Koks jamuno skonis?

Indijoje jamunas dažniausiai valgomas šviežias, su odele. Sezono metu iš jo gaminami sirupai, džemai ir uogienės, ruošiami gėrimai, o gatvės prekyboje populiarus ir užkandis su juodąja druska.

Jo skonis dažnai lyginamas su slyvos, granato ir mėlynės deriniu: saldžiarūgštis, su lengvu „vyniniu“ aromatu. Dėl didelio antocianinų kiekio vaisius gali nudažyti liežuvį violetine spalva.

Jamuno kartais galima rasti egzotiškų vaisių asortimentą siūlančiose internetinėse parduotuvėse – tiek šviežią, tiek džiovintą. Taip pat pasitaiko miltelių pavidalo produktų ar jamuno sulčių.

Kam jamuno geriau vengti?

Nors jamunas siejamas su įvairiomis naudingomis savybėmis, jis tinka ne visiems. Atsargumo turėtų laikytis:

• žmonės, turintys hipoglikemiją (polinkį į per žemą cukraus kiekį kraujyje);
• vartojantys vaistus nuo diabeto;
• turintys labai žemą kraujospūdį;
• nėščiosios, žindančios moterys ir vaikai;
• žmonės su itin jautriu žarnynu.

Saldžiųjų bulvių (batatų) blynai gaminami beveik taip pat, kaip ir tradiciniai bulviniai, tačiau jų skonis – visai kitoks. Juos galima patiekti tiek saldžiai, tiek sūriai, o vienas paprastas triukas padės išgauti ypač traškią, traškučius primenančią plutelę. Štai kaip pasigaminti batatų blynus ir nustebinti namiškius neįprastu patiekalu.

Kaip žingsnis po žingsnio pasigaminti batatų blynus?

Batatiniai blynai nuo įprastų skiriasi minimaliai – svarbiausia tinkamai paruošti daržoves ir tešlą.

Ingredientai

• 2 vidutiniai batatai (apie 800 g)
• 2 kiaušiniai
• 4 šaukštai miltų (kvietinių, ryžių arba avižinių)
• druska, pipirai
• nebūtina: česnakas, svogūnas, prieskoniai (paprika, kario prieskoniai)

Pirmiausia batatus gerai nuplaukite ir sutarkuokite vidutine arba smulkia tarka. Jei turite galingą smulkintuvą, galite juos ir sutrinti – žali batatai yra kietesni nei bulvės.

Toliau paruoškite tešlą: į tarkuotus batatus sudėkite miltus, prieskonius ir įmuškite kiaušinius. Viską gerai išmaišykite šaukštu, kol masė taps vientisa.

Galiausiai kepkite. Įkaitinkite aliejų keptuvėje, dėkite po šaukštą tešlos ir suformuokite nedidelius blynelius. Kepkite po kelias minutes iš abiejų pusių, kol gražiai apskrus.

Kaip padaryti, kad batatų blynai būtų traškūs?

Kad blynai traškėtų kaip traškučiai, verta prisiminti kelias patikrintas taisykles.

Pirmas žingsnis – šiek tiek nuspausti tarkuotus batatus. Kuo daugiau drėgmės liks masėje, tuo minkštesni bus blynai. Svarbu nepersistengti: jei nuspausite per daug, blynai gali išeiti sausesni.

Dar vienas būdas – į tešlą įmaišyti bulvių krakmolo. Pakanka maždaug 3 šaukštų, kad masė sutirštėtų ir kepant sugertų mažiau riebalų. Taip pat galite įtarkuoti parmezano: sūris geriau suriša tešlą ir padeda susiformuoti traškiai plutelei.

Traškumą didina ir blynelio storis – kuo plonesnius blynus kepsite, tuo jie labiau apskrus. Lengvesnei versijai galima blynus kepti orkaitėje: plonai suformuotus blynelius dėkite ant kepimo popieriaus ir kepkite iki 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje su ventiliatoriumi, kol jie taps auksinės spalvos.

Su kuo patiekti batatų blynus?

Batatų blynai yra universalūs – tinka tiek saldiems, tiek sūriems deriniams.

Saldžiai versijai blynus patiekite su žemės riešutų sviestu ir bananais arba su medumi ir cinamonu. Sūriai jie ypač skanūs su natūraliu jogurtu ar česnakiniu padažu. Lengvesnei alternatyvai tiks gvakamolė arba tepamas kreminis sūris su lašiša.

Skanaus!

Vis daugiau žmonių ieško lengvesnių, augalinių alternatyvų tradiciniams pietums. Žiedinių kopūstų kotletai – pasiūlymas, kuris nustebina ir skoniu, ir paprastu paruošimu. Išorėje jie maloniai apskrunda, viduje išlieka švelnūs, todėl tinka tiek kaip pagrindinis patiekalas, tiek kaip garnyras prie pietų.

Žiedinių kopūstų kotletai

Jei vertinate laiką, tokie kotletai gali tapti puikia alternatyva įprastiems mėsos kepsniams.

Kaip paruošti?

Žiedinio kopūsto galvą kruopščiai nuvalykite nuo lapų, nuplaukite ir supjaustykite storomis riekėmis (maždaug 2–3 cm).

Pastaba: šoninės dalys gali byrėti, nes jos ne taip tvirtai sujungtos su kotu. Vis dėlto jų neišmeskite – jos dar pravers.

Kad žiedinių kopūstų riekės būtų sodresnio, „kepsnį“ primenančio skonio, dubenėlyje sumaišykite kelis šaukštus vandens, aliejaus ir sojų padažo. Pagardinkite ciberžole arba kario prieskoniais, įberkite šiek tiek saldžiosios paprikos, druskos ir pipirų.

Gautu mišiniu teptuku aptepkite žiedinį kopūstą, sudėkite ant kepimo skardos ir kepkite apie 15 minučių 180 laipsnių temperatūroje.

Patiekimas paprastas: užtenka virtų bulvių su krapais ir mėgstamų salotų – ir greiti pietūs paruošti.

Žiedinių kopūstų maltinukai

Jei turite likusių žiedinių kopūstų žiedynų, iš jų taip pat galima pasigaminti gardų patiekalą. Žiedinių kopūstų maltinukai – geras pasirinkimas tiems, kurie mėgsta tradicinę virtuvę, tačiau nori arba turi riboti mėsos kiekį.

Ko reikės?

• 1 kg žiedinių kopūstų žiedynų
• 100 g sorų kruopų
• 3 kiaušinių
• 3 šaukštų kvietinių miltų
• 1 svogūno
• druskos ir pipirų
• petražolių
• džiūvėsėlių apvoliojimui

Paruošimo būdas:

1. Žiedinius kopūstus išvirkite pasūdytame vandenyje iki suminkštėjimo (ne ilgiau nei 8 minutes), tuomet atvėsinkite.
2. Sorų kruopas išvirkite, nukoškite ir taip pat atvėsinkite.
3. Žiedinius kopūstus sumalkite smulkintuvu iki vientisos masės arba sutarkuokite per stambią tarką.
4. Sumaišykite visus ingredientus, kad masė būtų vientisa.
5. Suformuokite mažus maltinukus, apvoliokite džiūvėsėliuose ir kepkite orkaitėje ant skardos, išklotos kepimo popieriumi.

Kiek laiko kepti? Apie 30 minučių 180 laipsnių temperatūroje.

Artėjant komunijų sezonui, šeimos, planuojančios šventę namuose ir pačios ruošiančios vaišes, susiduria su nemenku iššūkiu. Be tradicinio torto dažnai norisi ir tokio deserto, kuris atrodytų šventiškai, būtų lengvai paruošiamas ir patiktų daugumai svečių.

Vienas iš patikimų pasirinkimų – ypač lengvas, kremiškas ir burnoje tirpstantis varškės desertas, dažnai vadinamas sniego puru. Tai šaldytas varškės pyragas su želė ir plakta grietinėle, o viršus gausiai apibarstomas paskrudintomis kokosų drožlėmis. Desertas nėra pernelyg saldus, išlieka purus ir puikiai tinka šeimos šventėms.

Jei ieškote recepto, kuris nereikalautų ilgo darbo virtuvėje, šis variantas gali tapti tikru išsigelbėjimu. Žemiau – reikalingi ingredientai ir aiškus paruošimo būdas.

Ingredientai

Varškės masei

• 750 g riebios arba pusriebės varškės (geriausia – sumaltos tris kartus), kambario temperatūros
• 1/2 stiklinės cukraus pudros (jei norisi saldžiau, galima įdėti šiek tiek daugiau)
• 2 citrinų skonio želė paketėliai
• 500 ml karšto vandens
• 250 ml 30 proc. riebumo grietinėlės (būtinai gerai atšaldytos)

Pagrindui ir viršui

• apie 20 sviestinių sausainių
• apie 120 g kokosų drožlių

Paruošimas

1. Paruoškite 33 x 23 cm dydžio kepimo formą ir išklokite ją kepimo popieriumi. Ant dugno glaudžiai sudėkite sausainius.
2. Kokosų drožles suberkite į sausą keptuvę ir kelias minutes lengvai paskrudinkite, kol ims rusvėti. Atvėsinkite.
3. Želė ištirpinkite karštame vandenyje ir palikite pravėsti – masė turi būti dar skysta, bet ne karšta.
4. Varškę su cukraus pudra išplakite mikseriu, kol masė taps vientisa ir puri. Nuolat plakdami, pamažu supilkite pravėsusią želė. Tuomet masę įdėkite į šaldytuvą maždaug 10–15 min., kad šiek tiek sutirštėtų.
5. Grietinėlę išplakite iki standumo su žiupsneliu druskos. Įmaišykite ją į pradedančią stingti varškės masę ir gerai išmaišykite.
6. Paruoštą masę supilkite ant sausainių pagrindo, išlyginkite paviršių ir apibarstykite paskrudintomis kokosų drožlėmis. Dėkite į šaldytuvą kelioms valandoms.
7. Prieš patiekdami supjaustykite gabalėliais.

Skanaus!

Sovietmečiu tai buvo vienas populiariausių pusryčių patiekalų, o šiandien jis vėl sugrįžta į namų virtuves. Traškus, auksaspalvis duonos sumuštinis, apgaubtas kiaušinio mase, yra paprastas, greitai paruošiamas ir itin skanus. Klasikinį receptą galima lengvai pagyvinti vos vienu prieskoniu, o šis patiekalas puikiai tinka tiek saldžiai, tiek sūriai versijai.

Duona kiaušinyje – hitas jau ne vieną dešimtmetį. Kodėl šis patiekalas toks mėgstamas?

Duona kiaušinyje sujungia skirtingas kartas: daugeliui tai vaikystės skonis ir namų jaukumo prisiminimas. Sovietmečiu ją dažnai gamindavo ne tik dėl skonio, bet ir dėl riboto produktų pasirinkimo – keli kiaušiniai, kiek apdžiūvusi duona ir prieskoniai buvo nebrangus būdas paruošti sotų pusryčių patiekalą. Be to, taip buvo stengiamasi nemesti maisto: kelių dienų duona tokiam patiekalui tinka idealiai.

Šiandien parduotuvėse pasirinkimas kur kas didesnis, tačiau daugelis vis tiek grįžta prie šio recepto. Vertinamas ne tik greitas paruošimas, bet ir tekstūra: gerai paruošta duona kiaušinyje išorėje būna traški, o viduje – minkšta, lengvai kreminė. Dar vienas privalumas – ji vienodai skani tiek saldžioje, tiek sūrioje versijoje.

Kaip paruošti idealią duoną kiaušinyje?

Svarbiausias šio recepto elementas – duona. Nerekomenduojama rinktis visiškai šviežios, ką tik keptos duonos, nes ji nuo kiaušinio masės greitai suirs. Geriausiai tinka kelių dienų, šiek tiek apdžiūvusi duona. Riekės turėtų būti maždaug 1,5–2 cm storio. Galite rinktis raugintą, kvietinę ar su sėklomis – pagal skonį. Saldžiai versijai puikiai tinka pynutė.

Kad masė būtų švelnesnė, į kiaušinius verta įpilti pieno arba įdėti šlakelį grietinėlės.

Pagrindinis receptas

• 6 riekės duonos
• 3 kiaušiniai
• 3 šaukštai pieno
• druska
• pipirai
• sviestas arba alyvuogių aliejus kepimui

Kiaušinius, pieną ir prieskonius gerai išplakite. Tuomet duonos riekes merkite į masę ir leiskite jai šiek tiek įsigerti – geriausia palaikyti bent 20 sekundžių.

Kepkite riekes įkaitintame svieste (galima rinktis ir lydytą sviestą) arba alyvuogių aliejuje ant vidutinės ugnies: per didelė ugnis greitai pridegins kiaušinį, o per maža privers duoną sugerti daugiau riebalų. Kepkite iš abiejų pusių po 2–3 minutes, kol riekės taps sodriai auksaspalvės.

Vienas priedas pakeičia viską

Klasikinėje versijoje dažniausiai apsiribojama druska ir pipirais, tačiau receptą verta praturtinti. Vienas geriausių pasirinkimų – kario prieskoniai, kuriuose dera ciberžolės, imbiero, kumino ir kalendros natos. Užtenka į kiaušinių masę įmaišyti arbatinį šaukštelį kario, kad patiekalas įgautų visai kitą charakterį.

Saldžioje versijoje taip pat galima pridėti „vieną prieskonį“ – puikiai tinka cinamonas. Žiupsnelis arba lygus arbatinis šaukštelis cinamono subtiliai subalansuoja kiaušinio skonį ir ypač gerai dera su uogiene ar kitais saldžiais priedais.

Duona kiaušinyje – sūri versija

Sūri duona kiaušinyje – pusryčių klasika. Paruoškite pagrindą pagal įprastą receptą, o tuomet pagardinkite kariu. Skonį papildys saldžioji paprika ir raudonėlis, o mėgstantiems aštriau tiks žiupsnelis čili.

Labai tinka ir sūris: 6 riekėms galima į kiaušinių masę įmaišyti apie 100 g tarkuoto mėgstamo sūrio. Taip pat galima pabarstyti sūriu kepant, kad jis lengvai išsilydytų.

Ant jau iškeptos duonos galima dėti geltonojo sūrio riekelę ar mėgstamas daržoves – pavyzdžiui, svogūnų laiškus, pomidorus. Sotesniam variantui tiks varškė ar kumpis.

Duona kiaušinyje – saldi versija

Saldus variantas dažnai ypač patinka vaikams. Be cinamono, į kiaušinių masę galima įdėti arbatinį šaukštelį cukraus ir kelis lašus vanilės ekstrakto.

Kepkite taip pat, kaip ir sūrią versiją. Patiekite su mėgstama uogiene ar džemu, o dar geriau – su vaisiais (bananais, mėlynėmis ar braškėmis) ir lengvai pabarstykite cukraus pudra.

Greiti patiekalai patinka daugeliui, o kai jie dar primena namų virtuvę, rezultatas būna dar geresnis. Būtent tokie yra šie bulviniai kotletai – dar vienas įdomus Ewos Wachowicz receptas. Verta išbandyti, nes didžiausią staigmeną čia sukuria netikėtas įdaras.

Bulviniai kotletai pagal Ewą Wachowicz

Šis patiekalas gaminamas iš virtų bulvių tešlos, o viduje slepiasi sotus įdaras iš kraujinės dešros, apkepintos su svogūnu. Kotletai apvoliojami ir iškepami keptuvėje, o patiekiami su plaktušiu kiaušiniu (poached) – taip gaunamas dar sodresnis skonis.

Ingredientai:

• 0,5 kg bulvių
• 0,5 stiklinės bulvių krakmolo
• 1 kiaušinis
• druska
• 1 mažas svogūnas
• 1 arbatinis šaukštelis taukų
• 300 g kraujinės dešros
• pipirai
• 1 kiaušinis apvoliojimui
• kukurūzų dribsniai arba džiūvėsėliai
• taukai, aliejus arba lydytas sviestas kepimui

Patiekimui:

• plaktušiai kiaušiniai (poached)

Gaminimo eiga:

1. Keptuvėje įkaitinkite taukus ir juose apkepkite smulkintą svogūną, kol suminkštės ir taps skaidrus.
2. Sudėkite kraujinę dešrą ir gerai pakepinkite. Jei reikia, pagardinkite druska ir pipirais.
3. Bulves nulupkite ir išvirkite.
4. Nupilkite vandenį, bulves atvėsinkite ir sutrinkite (geriausia – per bulvių spaudyklę).
5. Į bulvių masę įmaišykite bulvių krakmolą ir kiaušinį, tuomet gerai išminkykite tešlą.
6. Formuokite kotletus: paimkite dalį bulvių masės, suplokite, uždėkite šiek tiek įdaro, uždenkite kitu tešlos gabalėliu ir kruopščiai užspauskite kraštus.
7. Kotletus apvoliokite plaktame kiaušinyje, tada – džiūvėsėliuose arba sutrupintuose kukurūzų dribsniuose.
8. Kepkite keptuvėje ant aliejaus, taukų arba lydyto sviesto, kol gražiai apskrus iš abiejų pusių.
9. Patiekite su plaktušiu kiaušiniu (poached).

Indijoje tai – gamtos lobis, o Lietuvoje apie jį dar girdėjo nedaugelis. Jamunas (Syzygium cumini), dar vadinamas indiška juodąja slyva, ajurvedoje vertinamas jau šimtmečius. Šis tamsiai violetinis vaisius siejamas su įvairiomis naudingomis savybėmis – nuo žarnyno veiklos palaikymo iki galimos pagalbos odai ir cukraus kiekio kraujyje kontrolei.

Karštame ir drėgname Indijos klimate augantis jamuno medis kasmet subrandina vaisius, kurie vietos gyventojams laikomi itin vertingais. Tradicinėje praktikoje naudojamas ne tik minkštimas, bet ir odelė bei kauliukas – iš jų dažnai gaminami milteliai, naudojami liaudies medicinoje. Vertinami ir medžio lapai bei žievė.

Vaisius, apie kurį Lietuvoje žino nedaugelis

Lietuvoje jamunas prekyboje pasitaiko retai – jo dažnai nerasite nei įprastuose vaisių skyriuose, nei daržovių parduotuvėse. Vis dėlto besidomintiems sveika mityba jis gali būti įdomus pasirinkimas dėl savo sudėties ir tradiciškai jam priskiriamų poveikių.

Gali padėti žarnynui ir virškinimui

Vienas dažniausiai minimų jamuno privalumų – poveikis virškinimo sistemai. Teigiama, kad jis gali padėti reguliuoti žarnyno veiklą, palaikyti virškinimą, būti naudingas esant viduriavimui, taip pat prisidėti prie žarnyno mikrofloros pusiausvyros. Žmonės, kuriuos vargina pilvo pūtimas ar rėmuo, neretai taip pat domisi šiuo vaisiumi.

Nauda širdžiai, odai ir cukraus kontrolei

Jamunas siejamas ir su kitais galimais privalumais. Minima, kad jame esantis kalis gali padėti palaikyti normalų kraujospūdį, o tai svarbu širdies ir kraujagyslių sistemai.

Taip pat teigiama, kad reguliarus vartojimas gali prisidėti prie odos būklės gerinimo, pasižymėti priešuždegiminėmis savybėmis, padėti kovoti su oksidaciniu stresu. Be to, jamunas dažnai minimas kaip vaisius, galintis padėti švelninti cukraus kiekio kraujyje svyravimus. Kai kur jis įvardijamas ir kaip papildoma mitybos priemonė, kai siekiama palaikyti gerą savijautą esant mažakraujystei.

Koks jamuno skonis ir kaip jis valgomas?

Indijoje jamunas dažniausiai valgomas šviežias, su odele. Sezono metu iš jo gaminami sirupai, uogienės ir kiti konservuoti produktai, ruošiami gėrimai, o gatvės maisto kultūroje jis neretai valgomas su juodąja druska.

Skonis apibūdinamas kaip saldžiarūgštis, šiek tiek „vyniškas“, neretai lyginamas su slyvos, granato ir mėlynės deriniu. Dėl didelio antocianinų kiekio jis gali nudažyti liežuvį violetine spalva.

Kur jo įsigyti?

Jamuno galima rasti internetinėse parduotuvėse, prekiaujančiose egzotiniais vaisiais ir daržovėmis – tiek šviežio, tiek džiovinto. Vis dėlto jo prieinamumas dažnai priklauso nuo sezoniškumo ir tiekimo.

Dažniau sutinkami jamuno produktai – milteliai (kaip maisto papildai) arba sultys.

Kas jamuno turėtų vengti?

Nors jamunui priskiriama nemažai naudingų savybių, jis tinka ne visiems. Atsargumo reikėtų šioms grupėms:

• žmonėms, turintiems hipoglikemiją, nes jamunas gali papildomai mažinti cukraus kiekį kraujyje;
• vartojantiems vaistus nuo diabeto;
• turintiems labai žemą kraujospūdį;
• nėščiosioms, žindančioms moterims ir vaikams;
• turintiems itin jautrų žarnyną.

Jei turite lėtinių sveikatos sutrikimų ar vartojate vaistus, prieš įtraukdami jamuną į mitybą pasitarkite su gydytoju ar vaistininku.