Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijoje surengtas susitikimas su švietimo įstaigų vadovais, kuriame pagrindinis dėmesys skirtas vaikų saugumui ir pasirengimui ekstremaliosioms situacijoms. Savivaldybė teigia į tėvų keliamus klausimus reaguojanti praktiškai, vertindama realias rizikas ir mokyklų galimybes.
Susitikime aptartos situacijos, su kuriomis gali susidurti mokyklos ir kitos ugdymo įstaigos kilus pavojui, taip pat veiksmų seka ir atsakomybės pasiskirstymas. Daug dėmesio skirta komunikacijai su tėvais, kad informavimas būtų aiškus ir nuoseklus, o sprendimai nekeltų bereikalingos sumaišties.
Savivaldybė pabrėžia, kad vienodų sprendimų visoms įstaigoms pritaikyti neįmanoma, nes skiriasi pastatų ypatumai, turimos patalpos ir mokinių skaičius. Dėl to kiekviena ugdymo įstaiga vertinama individualiai, o vadovai įtraukiami todėl, kad geriausiai išmano kasdienius srautus, erdves ir praktinį organizavimą.
Bendradarbiaujant su mokyklomis pradėtas saugiausių vietų pastatuose įvertinimas ir pasirengimo planų peržiūra. Taip pat derinama, kaip darbuotojai turėtų veikti skirtingų grėsmių atvejais ir kokia tvarka būtų informuojami tėvai.
Atskiras klausimas keliamas toms įstaigoms, kuriose nėra oficialiai pažymėtos priedangos. Tokiais atvejais siekiama iš anksto apsibrėžti, kokios patalpos laikomos saugiausiomis ir kokiais principais remiantis būtų priimami sprendimai, atsižvelgiant į specialistų rekomendacijas ir situacijos aplinkybes.
Savivaldybė akcentuoja, kad pasirengimas turi būti nuolatinis procesas, o procedūros turi būti periodiškai atnaujinamos. Pabrėžiama, jog svarbu nekelti panikos, bet stiprinti praktinį pasirengimą ir susitarti dėl aiškių veiksmų, kad kritiniu momentu sprendimai būtų greiti ir suprantami.
Gyventojams primenama, kad praktinė informacija apie elgesį įvairių pavojų atvejais, civilinės saugos signalus, šeimos planą ir pasirengimą bent 72 valandoms pateikiama LT72 platformoje. Ten taip pat galima rasti priedangų paiešką, kur svarbu pasirinkti žemėlapio sluoksnį Priedangos, o ne kitų paskirčių objektų sluoksnius.
Pasak savivaldybės, darbas bus tęsiamas kartu su švietimo įstaigų vadovais ir atsakingomis tarnybomis, o apie svarbiausius sprendimus žadama informuoti švietimo bendruomenes ir gyventojus. Tikslas įvardijamas aiškiai: didesnis pasirengimas ir sklandesnė komunikacija, kad vaikų saugumas ugdymo įstaigose būtų užtikrinamas kuo praktiškiau.
2026 metais gegužės 29 dieną Socialinės paramos skyrius surengė tarpinstitucinį pasitarimą, kuriame aptartas prevencinių paslaugų teikimas Kaišiadorių rajone. Susitikimo tikslas buvo suderinti veiksmus, kad pagalba gyventojus pasiektų greičiau, o nukreipimas į paslaugas būtų aiškesnis.
Pasitarime dalyvavo Socialinės paramos skyriaus, seniūnijų, paslaugas teikiančių įstaigų, visuomenės sveikatos biuro atstovai ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius. Dėmesys skirtas tam, kaip skirtingos grandys dalijasi informacija ir kaip atpažįsta situacijas, kai šeimai ar asmeniui reikalinga prevencinė pagalba.
Kaišiadorių šv. Faustinos ugdymo centras pristatė Bendruomeninių šeimos namų veiklą ir kompleksines paslaugas šeimai. Aptarta, kokias konsultacijas ir pagalbą galima suteikti šeimoms, patiriančioms sunkumus, ir kaip šias paslaugas padaryti labiau matomas rajono gyventojams.
Susitikime taip pat nagrinėta smurto artimoje aplinkoje tema ir prevencinių paslaugų suteikimo galimybės. Dalyviai aptarė praktinius iššūkius, su kuriais susiduriama, kai reikia greitai reaguoti, užtikrinti saugumą ir nukreipti žmogų į tinkamas paslaugas.
Akcentuota, kad prevencinių paslaugų efektyvumas tiesiogiai priklauso nuo atvejų identifikavimo ir savalaikio siuntimo. Pabrėžta, jog specialistai, kurie yra arčiausiai žmogaus kasdienybėje, dažniausiai pirmieji pamato rizikos ženklus ir gali paskatinti kreiptis pagalbos.
Diskusijoje išskirta, kad svarbiausi informacijos ir nukreipimo taškai yra gydytojai, ugdymo įstaigos, seniūnijos ir socialines paslaugas teikiančios įstaigos. Dalyviai sutarė, kad be nuoseklaus tarpinstitucinio bendradarbiavimo ir aiškių siuntimo kelių dalis žmonių pagalbos taip ir nepasiekia.
Socialinės paramos skyriaus iniciatyva aptarta galimybė sukurti paslaugų teikimo platformą, kur gyventojai galėtų matyti organizuojamus mokymus, temas, jų periodiškumą ir registruotis gauti paslaugas. Tokia sistema galėtų sumažinti informacijos išsibarstymą, o gyventojams suteikti vieną aiškų kanalą kreiptis.
Taip pat siūlyta aktyviau pristatyti Bendruomeninių šeimos namų pasiūlą ugdymo įstaigose, kad mokyklų ir darželių specialistai geriau žinotų, kokia pagalba prieinama ir kaip ją rekomenduoti šeimoms. Sutarta, kad tokie tarpinstituciniai pasitarimai turėtų vykti ir ateityje, siekiant stebėti pokyčius ir spręsti iškylančias problemas.
Lietuvoje pradedamas įgyvendinti veiksmų planas, skirtas apsaugoti vaikus ir paauglius nuo priešiškų valstybių verbavimo socialiniuose tinkluose ir susirašinėjimo programėlėse. Jame numatytas glaudesnis institucijų bendradarbiavimas, prevencija, mokymai ir kryptinga komunikacija, taip pat papildoma pagalba socialiai pažeidžiamiems vaikams.
Plane dalyvauja Vyriausybės kanceliarija, Policijos departamentas, Lietuvos kriminalinės policijos biuras, Valstybės saugumo departamentas, Krašto apsaugos ministerija ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas. Įtrauktos ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, vaiko teisių apsaugos institucijos, prokuratūra bei partneriai.
Bendrą veiksmų koordinavimą užtikrina LRVK Nacionalinis krizių valdymo centras. Skelbiama, kad didžioji dalis priemonių turi būti įgyvendinta iki šių metų pabaigos, o dalis jų bus tęsiama ir vėliau, pagal situaciją ir poreikį.
Institucijų vertinimu, verbavimas dažnai pradedamas nuo užduočių, kurios atrodo menkos ir „nekenksmingos“: nupiešti grafitį su provokuojančia žinute, nufotografuoti objektą, perduoti ar palikti daiktą, atlikti smulkią paslaugą už atlygį. Tokie veiksmai gali tapti įžanga į rimtesnius nusikaltimus, keliančius grėsmę ir vaikui, ir valstybės saugumui.
Didžiausia rizika įvardijama socialiai pažeidžiamiems jaunuoliams, nes finansiniai sunkumai, atskirtis ar mažesnis suaugusiųjų dėmesys dažniau atveria kelią manipuliacijoms. Verbavimo schemose paprastai pasitelkiamas greitas atlygis, pažadai padėti, vėliau atsiranda spaudimas, gąsdinimas ar šantažas.
„Norime, kad kiekvienas vaikas ir paauglys Lietuvoje žinotų: jei jis traukiamas į priešiškus tinklus, jis nėra vienas. Vaikai šiose situacijose nėra kaltininkai, jie yra taikinys“, – sakė Vyriausybės kancleris Eitvydas Bingelis.
Prevencijos ašimi pasirinkta aiški žinutė vaikams ir jaunimui: atpažink, nesivelk, pranešk. Ji bus nuosekliai taikoma informavimo priemonėse, mokymuose ir institucijų komunikacijoje, siekiant, kad vaikai lengviau suprastų rizikas ir žinotų, kur kreiptis.
Praktinėje dalyje numatytos rekomendacijos vaikams ir specialistams, kaip atpažinti verbavimo požymius ir saugiai reaguoti. Taip pat kuriami veikimo algoritmai mokykloms, jaunimo darbuotojams ir socialinių paslaugų teikėjams, kad įtarus riziką būtų aišku, ką daryti pirmiausia ir kaip įtraukti atsakingas institucijas.
Planuojami prevenciniai susitikimai ugdymo įstaigose ir savivaldybėse, o pagalba pažeidžiamoms grupėms bus stiprinama per vaiko teisių, socialinių ir jaunimo paslaugų sistemas. Priemonių sąrašas bus atnaujinamas pagal kintančią saugumo aplinką ir praktiką, sukauptą dirbant su vaikais bei specialistais.
Institucijos pabrėžia, kad svarbiausia yra nereaguoti į nepažįstamų asmenų prašymus atlikti „smulkias užduotis“ ir nelikti vienam su įtartinomis žinutėmis. Tokiose situacijose rekomenduojama kalbėtis su tėvais, pedagogais ar kitais patikimais suaugusiaisiais ir kuo anksčiau pranešti atsakingoms tarnyboms.
Daugeliui pažįstama situacija: kiaušinienė iš pradžių atrodo puri, bet po minutės keptuvėje tampa sausa ir kieta. Virtuvės profesionalai pabrėžia, kad dažniausia klaida yra per aukšta kaitra ir per ilgas kepimas, nes kiaušinių baltymai greitai sukreša ir išstumia drėgmę.
Restoranų virtuvėse, be įprasto pieno ar grietinėlės šlakelio, kartais pasitelkiamas dar vienas ingredientas – bulvių krakmolas. Nedidelis jo kiekis, sumaišytas su pienu, padeda kiaušinių masei kaitinant išlikti švelnesnei, o galutinei tekstūrai tapti kremiškesnei.
Šio triuko esmė paprasta: krakmolas sugeria dalį skysčio ir, šildomas, tirštėja, todėl kiaušinienė lėčiau praranda drėgmę. Dėl to ji ne taip greitai perkepta, o konsistencija išlieka minkšta net ir tada, kai kiaušiniai jau vizualiai atrodo iškepę.
Prie keturių kiaušinių paprastai pakanka įmaišyti apie vieną šaukštą pieno ir maždaug pusę arbatinio šaukštelio bulvių krakmolo. Krakmolą patogiausia pirmiausia išmaišyti piene, kad neliktų gumulėlių, o tik tada supilti į lengvai išplaktus kiaušinius.
Kepant svarbiausia neskubėti: rinkitės mažą arba vidutinę kaitrą ir nuolat lėtai maišykite, stumdydami masę nuo kraštų į vidurį. Kiaušinienę verta nukelti nuo ugnies dar tada, kai ji atrodo vos vos per skysta, nes nuo likusios šilumos ji sutvirtės pati.
Net ir su šiuo priedu kiaušinienę lengva sugadinti, jei keptuvė per karšta arba kiaušiniai kepami iki visiško sukietėjimo. Taip pat svarbu druską berti saikingai: per didelis jos kiekis gali paskatinti skysčių išsiskyrimą ir tekstūra taps vandeninga.
Jei norisi dar švelnesnio rezultato, kiaušinienę patariama iš karto perkelti į lėkštę, o ne palikti keptuvėje. Patiekiant tinka šviežiai malti pipirai ir smulkintas svogūnų laiškas, kurie sustiprina skonį neužgoždami kiaušinių.
Kivis dažnai laikomas paprastu užkandžiu, tačiau nuo to, kaip jį nuplaunate, valgote ir laikote, priklauso ir skonis, ir maistinė vertė. Nors vaisius atrodo švarus, jo paviršiuje gali likti dulkių, nešvarumų ir kitų likučių nuo kelionės iki parduotuvės lentynos.
Kivį geriausia plauti tik prieš pat valgymą, o ne iš karto parsinešus iš parduotuvės. Per ilgai laikomas šlapias vaisius greičiau praranda kokybę, o drėgmė ant žievelės gali paskatinti gedimo procesus.
Nuplaukite vaisių po vėsiu tekančiu vandeniu apie 10–20 sekundžių, švelniai patrindami žievelę rankomis, ypač jei ji atrodo apsinešusi. Tuomet nusausinkite švariu virtuviniu arba popieriniu rankšluosčiu.
Toks paprastas veiksmas sumažina nepageidaujamų medžiagų patekimą į organizmą ir yra ypač svarbus, jei kivį planuojate valgyti su žievele. Kadangi vaisius perina rinkimą, pakavimą, transportą ir sandėliavimą, ant paviršiaus gali patekti ir bakterijų nuo rankų ar taros.
Dažniausias pasirinkimas – nulupti ir supjaustyti. Žievelę patogu nuimti daržovių skustuku arba peiliu, o minkštimą supjaustyti riekelėmis ar pusmėnuliais, priklausomai nuo to, kaip patogiau valgyti ar patiekti.
Kitas greitas būdas – perpjauti per pusę ir išskobti šaukšteliu. Taip lengva užkąsti darbe ar kelionėje, nes nereikia nei lupti, nei pjaustyti, o vaisiaus sultys lieka viduje.
Trečias variantas, kurio daugelis vengia be reikalo, – valgyti su žievele. Kivio žievelė yra valgoma, o dalis skaidulų ir mikroelementų slypi būtent išoriniame sluoksnyje, todėl tinkamai nuplautas vaisius gali būti maistingesnis. Skonis gali pasirodyti šiek tiek žemiškas, o tekstūra pūkuota, tačiau tai labiau įpročio klausimas.
Kivis kambario temperatūroje dažniausiai išsilaiko apie savaitę, o šaldytuve gali išbūti iki mėnesio, jei buvo pirktas dar ne visai prinokęs. Tikslus laikas priklauso nuo sunokimo momento ir laikymo sąlygų.
Neprinokusį kivį laikykite kambario temperatūroje, kol jis šiek tiek suminkštės paspaudus. Jei norite procesą pagreitinti, dėkite vaisių į popierinį maišelį, o kartu įdėtas obuolys ar bananas dar labiau paspartins nokimą.
Prinokusį kivį geriausia perkelti į šaldytuvą ir laikyti vaisių bei daržovių stalčiuje, kad ilgiau išliktų šviežias. Supjaustytą kivį laikykite sandariame inde ar sandariai uždarytame maišelyje šaldytuve ir suvalgykite per 1–2 dienas, kad neišsausėtų ir neprarastų skonio.
Laužas daugeliui asocijuojasi su savaitgaliu gamtoje ir paprastais, bet ypatingais patiekalais. Vienas dažniausių pasirinkimų – žarijose keptos bulvės, kurias šiandien daugelis įprato sukti į aliuminio foliją dėl patogumo ir švaresnių rankų.
Vis dėlto, kylant temperatūrai, daliai žmonių kyla klausimas, ar aliuminis iš folijos gali patekti į maistą. Specialistai pabrėžia, kad aliuminio migracija priklauso nuo kelių veiksnių, o didžiausią reikšmę turi patiekalo rūgštingumas ir tai, kas kepama kartu su produktu.
Mitybos specialistai aiškina, kad aliuminio patekimas į maistą labiausiai didėja, kai folija liečiasi su rūgščiais produktais. Tai aktualiau mėsai ar daržovėms, ruošiamiems su citrinų sultimis, actu ar pomidorais, nes rūgštesnėje terpėje metalas į maistą migruoja sparčiau.
Bulvės pagal savo savybes paprastai yra arčiau neutralaus, tik silpnai rūgštaus maisto. Dėl to, taip pat dėl gana tvirtos struktūros, folijoje keptose bulvėse aliuminio kiekiai paprastai nėra dideli, ypač jei tai nėra kasdienis pasirinkimas.
Didžiausia klaida, kurią žmonės dažnai daro prie laužo, yra bulvių įpjovimas ir gausus sūdymas ar sviesto įdėjimas dar prieš kepimą. Papildomi veiksniai, tokie kaip druska ir riebalai, kaitinami aukštoje temperatūroje, gali skatinti medžiagų migraciją, todėl saugesnis sprendimas yra gardinti jau iškepus.
Praktikoje keli kartai per metus daugumai žmonių nėra problema, tačiau verta prisiminti principą: kuo paprastesnė sudėtis kepant, tuo mažiau nepageidaujamų procesų. Jei norisi sviesto ir druskos, geriausia juos dėti ant karštos bulvės jau lėkštėje.
Dar rimtesnė rizika slypi ne pačioje folijoje, o laikyme. Jei bulvės po kepimo paliekamos folijoje ilgesniam laikui kambario temperatūroje, susidaro menkai vėdinama aplinka, kuri gali būti palanki tam tikrų bakterijų dauginimuisi.
Maisto saugos specialistai įspėja, kad tokiais atvejais teoriškai gali atsirasti botulizmo rizika, ypač jei maistas laikomas šiltai ir ilgai. Todėl rekomendacija paprasta: bulves valgyti netrukus po iškepimo, o jei norite pasilikti vėliau, jas reikėtų išvynioti, greitai atvėsinti ir laikyti šaltai.
Apibendrinant, folijoje keptos bulvės gali būti saugus ir skanus pasirinkimas, jei laikomasi kelių taisyklių. Kepkite paprastai, gardinkite po kepimo ir nepalikite bulvių folijoje iki ryto.
Pigmentinės dėmės, strazdanos ar po aknės likę patamsėjimai dažnai siejami su brangiomis procedūromis, tačiau dermatologijoje vis daugiau dėmesio skiriama nuosekliam namų režimui. Daugeliu atvejų odos toną galima gerinti palaipsniui, jei pasirenkami tinkami aktyvūs ingredientai ir laikomasi apsaugos nuo saulės.
Dažniausios hiperpigmentacijos priežastys yra ultravioletinių spindulių poveikis, uždegimas po bėrimų, hormoniniai svyravimai ir natūralūs odos senėjimo procesai. Net ir naudojant veiksmingas priemones, be kasdienės fotoprotekcijos rezultatai paprastai būna trumpalaikiai, o naujos dėmės atsiranda greičiau.
Vienas dažniausiai rekomenduojamų ingredientų yra vitaminas C, nes jis veikia kaip antioksidantas ir gali padėti mažinti matomą patamsėjimą, ypač jei jis susijęs su saulės poveikiu. Stabilios formos ir tinkama pakuotė čia svarbios, nes vitaminas C jautrus šviesai ir orui, todėl prastai laikomas produktas gali būti mažiau efektyvus.
Kitas plačiai taikomas komponentas yra niacinamidas, dar vadinamas vitaminu B3. Jis vertinamas dėl gebėjimo padėti mažinti netolygų toną ir paraudimą bei stiprinti odos barjerą, todėl dažnai tinka ir jautresnei odai, ypač kai priemonės naudojamos reguliariai.
Po aknės likusiai pigmentacijai ir uždegiminiams pakitimams neretai pasirenkama azelaino rūgštis. Ji laikoma švelnesne alternatyva agresyvesniems šveitimams, gali padėti raminti odą ir tolyginti atspalvį, tačiau efektas paprastai matomas palaipsniui, o pradėjus naudoti gali prireikti įsivertinti odos toleranciją.
Dermatologai nuosekliai pabrėžia, kad be kasdienės apsaugos nuo saulės net ir geriausi šviesinantys ingredientai dažnai neduoda norimo rezultato. UV spinduliai veikia ne tik vasarą: jie prasiskverbia pro debesis, o UVA dalis gali pasiekti odą ir per automobilio ar biuro langus.
Praktiškai tai reiškia, kad plataus spektro SPF turėtų tapti kasdieniu įpročiu, o ne priemone tik atostogoms. Pigmentacijos prevencijoje svarbiausia yra nuoseklumas: reguliarus SPF naudojimas dažnai lemia, ar patamsėjimai šviesės, ar atsinaujins.
Odos atsinaujinimo ciklas dažnai trunka apie mėnesį, todėl staigaus efekto paprastai nebūna. Pastebimesni pokyčiai dažniausiai išryškėja per 4–6 savaites, kai aktyvūs ingredientai naudojami nuosekliai ir kartu kasdien taikoma fotoprotekcija.
Jei pigmentacija greitai progresuoja, atsiranda netipinių dėmių, niežėjimas ar kraujavimas, verta pasikonsultuoti su dermatologu. Tokiais atvejais svarbu atmesti kitas odos būkles ir parinkti saugiausią, individualiai tinkamą gydymo planą.
Gegužės 29 dieną Molėtuose oficialiai prasidėjo „Press rally 2026“ varžybų programa. Daugiau nei 80 ekipažų į trasą pajudėjo iš Molėtų rajono savivaldybės aikštės, kuri šiemet tapo oficialiu starto tašku.
„Press rally“ Lietuvoje rengiamas jau 31-ąjį kartą, o per daugiau nei tris dešimtmečius tapo vienu ryškiausių automobilių sporto ir žiniasklaidos bendruomenės susitikimų. Renginys paprastai suburia žurnalistus, komunikacijos specialistus ir jų komandas, kurios varžosi specialiose rungtyse ir kelionėje per skirtingus miestus.
Šių metų dalyvių laukia apie 600 kilometrų maršrutas nuo Molėtų iki Nidos. Organizatorių teigimu, visos distancijos metu numatytos specialios rungtys ir laiko matavimu paremtos užduotys įvairiose Lietuvos vietovėse.
Tokio formato ralio esmė yra ne vien ilga kelionė, bet ir tikslus važiavimas pagal užduotis, komandinis darbas bei susikaupimas trumpose rungtyse, kuriose sprendžiamas rezultatas. Dėl to dalyviams svarbus ne tik greitis, bet ir disciplina, navigacija bei taktika.
Molėtai šiemet pasirinkti oficialiu varžybų starto miestu, todėl pirmoji renginio diena prasidėjo miesto centre. Tokie startai dažnai tampa proga miestams prisistatyti dalyviams ir žiūrovams, o kartu suteikia daugiau matomumo vietos turizmui ir bendruomenei.
Varžybų programa tęsis kelionėje link pajūrio, o finišo akcentu tradiciškai laikoma Nida, kur dalyvius pasitinka finalinės rungtys ir rezultatų suvedimas. Organizatoriai primena, kad svarbiausia šio renginio dalis yra saugus eismas ir atsakingas dalyvių elgesys viešuose keliuose.
Molėtų rajono savivaldybėje patvirtintas 2026 metų vaikų vasaros poilsio stovyklų finansavimas. Lėšos paskirstytos savivaldybės administracijos direktoriaus 2026 metų gegužės 19 dieną pasirašytu įsakymu Nr. B6-279.
Finansavimas skirtas skirtingo pobūdžio programoms – nuo dienos stovyklų ir kūrybinių veiklų iki sporto, gamtos pažinimo bei bendruomeniškumą stiprinančių iniciatyvų. Tokia įvairovė paprastai leidžia pritraukti skirtingų amžiaus grupių ir pomėgių vaikus.
Daugiausia lėšų skirta Molėtų kultūros centro programai Jaunimiečių stovykla – 4 390 eurų. Molėtų paslaugų šeimai centro programa Atrask pats save ir pažink kitus gavo 3 360 eurų.
Po 3 000 eurų skirta Tradicinių amatų centro Meniškas kaimas programai Meniško kaimo Vasaros atradimų stovykla. VšĮ „Molėtų krašto muziejus“ gamtos tematikos programa Atgal į gamtą finansuota 2 630 eurų.
Reikšminga dalis finansavimo atiteko Molėtų rajono kūno kultūros ir sporto centro programoms. Tarp jų – Jaunieji čempionai – 8, Judėkime kartu – 19, Kiekvienas vaikas čempionas, Sportiškas rytojus – 7 ir Šuolis į vasarą nuotykių ir gimnastikos ritmu, kiekvienai skirta po 2 500 eurų.
Programai Oranžinis kamuolys -3 skirta 2 400 eurų, o Būgimas mus vienija – 2 050 eurų. UAB „Molėtų baseinas“ programa Vasaros bangos finansuota 2 700 eurų.
Molėtų rajono Alantos gimnazijos programai Alantėlė 2026 skirta 1 900 eurų, o programai Vasaros atradimų ritmu – 900 eurų. Molėtų rajono Giedraičių Antano Jaroševičiaus gimnazijos programa Pagauk bangą gavo 2 170 eurų.
VšĮ „Teatriukas“ kūrybinei dienos stovyklai skirta 2 250 eurų, o VšĮ „Molėtų skautai“ programai Laužų sargai – 1 620 eurų. VšĮ „Bendrystės centras“ programai Žingsnis po žingsnio skirta 1 800 eurų.
Tokie sprendimai paprastai siejami su savivaldybių praktika vasarą užtikrinti vaikų užimtumą, mažinti socialinę atskirtį ir sudaryti sąlygas prasmingam laisvalaikiui. Didesnis dėmesys dienos stovykloms dažnai padeda šeimoms derinti vaikų priežiūrą su darbu.