CP v2

Blog

  • Kėdainių rajone startuoja paraiškos: kompensuos priemones nuo laukinių gyvūnų daromos žalos

    Kėdainių rajone startuoja paraiškos: kompensuos priemones nuo laukinių gyvūnų daromos žalos

    Kėdainių rajono savivaldybė skelbia, kad nuo 2026 metų birželio 1 dienos iki liepos 1 dienos bus priimamos paraiškos finansinei paramai gauti už priemones, skirtas mažinti medžiojamųjų gyvūnų daromą žalą. Kvietimas taikomas prevencijos priemonių įgyvendinimo išlaidų kompensavimui.

    Paraiškas gali teikti žemės sklypų savininkai, valdytojai ar naudotojai, jeigu jų sklypuose medžioklė nėra uždrausta ir jie planuoja įsirengti prevencines priemones. Savivaldybė pabrėžia, kad parama mokama tik už realiai įgyvendintas priemones ir pagrįstas išlaidas.

    Kokios priemonės gali būti finansuojamos?

    Numatoma kompensuoti įvairias prevencijos priemones: nuo repelentų įsigijimo ir želdinių apdorojimo iki aptvėrimų, apsauginių juostų ar individualių medelių apsaugų įrengimo. Taip pat gali būti finansuojamos priemonės ūkiniams gyvūnams apsaugoti, pavyzdžiui, specialios tvoros ar elektriniai piemenys.

    Kvietime įtrauktos ir gamtotvarkos krypties priemonės, kurios padeda atitraukti gyvūnus nuo pasėlių ar želdinių, pavyzdžiui, tam tikrų želdinių įveisimas. Atskirai numatytos priemonės, susijusios su bebraviečių ardymu bei laukinių gyvūnų mitybos sąlygas gerinančiais darbais.

    Kokius dokumentus reikės pateikti?

    Kartu su paraiška reikės pateikti sklypo planą arba vietovės schemą su numatomomis priemonėmis, planuojamų darbų ar pirkinių sąmatą ir nuosavybės, valdymo ar naudojimo teises patvirtinančius dokumentus. Taip pat bus prašoma pagrįsti kainas, pavyzdžiui, komerciniais pasiūlymais ar rinkos kainų palyginimais.

    Paraiškoje būtina aiškiai nurodyti priemonių pavadinimus, apimtis, planuojamas išlaidas ir įgyvendinimo terminus. Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad vertinant paraiškas svarbu, jog numatytos priemonės būtų realistiškos ir pagrįstos.

    Iki kada reikia įgyvendinti darbus?

    Paraiškose numatytos priemonės turi būti įgyvendintos finansavimo sutartyje nustatytais terminais, tačiau ne vėliau kaip iki 2026 metų gruodžio 1 dienos. Jeigu priemonės bus įgyvendintos ne visiškai arba pavėluotai, išlaidos nebus kompensuojamos.

    Prevencijos priemonės finansuojamos iš Kėdainių rajono savivaldybės Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų. Dėl detalesnės informacijos gyventojai kviečiami kreiptis į savivaldybės administracijos Aplinkosaugos skyrių.

  • Kelmės rajono neįgaliųjų draugija apžvelgė metų darbus: 118 narių ir perrinkta pirmininkė

    Kelmės rajono neįgaliųjų draugija apžvelgė metų darbus: 118 narių ir perrinkta pirmininkė

    Kelmės mažajame teatre įvyko Kelmės rajono neįgaliųjų draugijos ataskaitinis susirinkimas, kuriame aptarti praėjusių metų darbai ir išrinkta organizacijos vadovybė. Renginyje draugijos nariai vertino įgyvendintas iniciatyvas, bendruomenines veiklas ir numatė artimiausius prioritetus.

    Susirinkime draugijos pirmininkė Birutė Alūzienė pristatė metų veiklos ataskaitą, daugiausia dėmesio skirdama nariams organizuotoms edukacijoms, išvykoms ir įvairiems užsiėmimams. Pasak jos, šios veiklos padeda žmonėms su negalia ne tik prasmingai leisti laiką, bet ir palaikyti ryšius, stiprinti savarankiškumą bei pasitikėjimą savimi.

    Šiuo metu Kelmės rajono neįgaliųjų draugija vienija 118 narių. Bendruomenei skirtos veiklos, anot organizatorių, išlieka vienu svarbiausių būdų mažinti socialinę atskirtį ir užtikrinti, kad žmonės turėtų erdvę susitikti, gauti emocinį palaikymą ir dalintis patirtimi.

    Ataskaitinio susirinkimo metu vyko pirmininkės ir tarybos rinkimai. Birutė Alūzienė vienbalsiai perrinkta toliau eiti pirmininkės pareigas, o tai susirinkimo dalyviai įvardijo kaip aiškų pasitikėjimo ženklą ir paskatinimą tęsti pradėtus darbus.

    Susirinkime dalyvavo Kelmės rajono savivaldybės meras Ildefonsas Petkevičius bei Lietuvos asmenų su negalia draugijos prezidentas Ignas Mačiukas. Renginio metu akcentuota, kad nevyriausybinių organizacijų vaidmuo savivaldybėse išlieka itin svarbus sprendžiant kasdienius žmonių su negalia klausimus ir užtikrinant galimybes įsitraukti į bendruomenės gyvenimą.

    „Labai svarbu, kad žmonės turėtų vietą, kurioje galėtų bendrauti, dalyvauti veiklose, jaustis reikalingi ir išgirsti. Kelmės rajono neįgaliųjų draugijos veikla yra puikus pavyzdys, kiek daug gali nuveikti bendrystė, nuoširdumas ir aktyvūs žmonės“, – sakė meras Ildefonsas Petkevičius.

    Susirinkimo pabaigoje Kelmės rajono savivaldybė pasveikino perrinktą pirmininkę ir naująją tarybą, palinkėjo stiprybės ir sėkmingo darbo. Draugija artimiausiu metu planuoja tęsti narius telkiančias veiklas ir ieškoti būdų, kaip pritraukti daugiau dalyvių į edukacinius bei socialinius užsiėmimus.

  • Kėdainiuose atnaujinta vaikų vasaros stovyklų registracija: ką svarbu žinoti tėvams

    Kėdainiuose atnaujinta vaikų vasaros stovyklų registracija: ką svarbu žinoti tėvams

    Kėdainių rajono savivaldybė informuoja, kad atnaujinta vaikų registracija į 2026 metų vasaros stovyklas. Registracija vykdoma centralizuotai per „Cempion“ sistemą, todėl prašymai priimami vienoje vietoje, o tėvams lengviau palyginti pasiūlymus.

    Savivaldybė iš dalies finansuoja vieno vaiko dalyvavimą tik vienoje pasirinktoje stovykloje, nepriklausomai nuo stovyklos pobūdžio ar trukmės. Tai reiškia, kad kompensavimas taikomas tik pirmajam pasirinkimui, o kitų stovyklų išlaidos turi būti dengiamos kita tvarka.

    Jei vaiką norima registruoti į antrą ar trečią stovyklą, tai galima padaryti tik sutinkant apmokėti visą kainą, kurią nustato stovyklos organizatoriai. Savivaldybė pabrėžia, kad papildomų stovyklų finansavimo sąlygos nesikeičia ir priklauso nuo pačių organizatorių nustatytų įkainių.

    Registravimo sistemą „Cempion“ administruoja UAB „Nacionalinis švietimo centras“, todėl techniniai klausimai, susiję su prisijungimu, duomenų suvedimu ar paraiškos pateikimu, sprendžiami per šios sistemos tvarką. Savivaldybė taip pat primena, kad stovyklų vietų skaičius dažniausiai yra ribotas, todėl registraciją verta atlikti nelaukiant paskutinės dienos.

    Aktualią informaciją apie stovyklų sąrašą, jų programas ir organizacines detales tėvai turėtų tikrinti savivaldybės skelbiamuose aprašymuose ir pačioje registravimo sistemoje. Prieš patvirtinant registraciją rekomenduojama įsivertinti stovyklos laiką, vietą, amžiaus grupę bei tai, kokios išlaidos yra įtrauktos į kainą.

  • Tytuvėnų gimnazijos Meno skyriui sukako 30 metų: kas per tris dešimtmečius pasikeitė?

    Tytuvėnų gimnazijos Meno skyriui sukako 30 metų: kas per tris dešimtmečius pasikeitė?

    Jubiliejus Tytuvėnuose

    Tytuvėnuose paminėta Kelmės rajono Tytuvėnų gimnazijos Meno skyriaus 30 metų sukaktis. Į šventinį renginį susirinko bendruomenė, mokiniai, mokytojai ir svečiai, kad kartu įvertintų per dešimtmečius nuveiktą darbą.

    Renginio programoje skambėjo Meno skyriaus mokinių ir pedagogų atliekami kūriniai. Koncertas tapo ne tik šventės akcentu, bet ir priminimu, kiek daug vaikų per šį laiką atrado muziką, sceną ir kūrybą.

    Ko išmoksta vaikai

    Per 30 metų Meno skyrius įsitvirtino kaip svarbi gimnazijos ir Tytuvėnų bendruomenės dalis. Čia mokiniai žengia pirmuosius žingsnius muzikoje, mokosi groti instrumentais, dainuoti ir dirbti su repertuaru.

    Ne mažiau reikšminga ir sceninė patirtis: pasirodymai koncertuose bei renginiuose ugdo atsakomybę, discipliną ir pasitikėjimą savimi. Pedagogai pabrėžia, kad meninis ugdymas dažnai tampa erdve, kur vaikai atranda savo stipriąsias puses ir motyvaciją.

    Padėkos mokytojams ir skyriaus pradininkei

    Sukakties proga padėkota žmonėms, kurie Meno skyrių kūrė ir augino, taip pat tiems, kurie kasdien dirba su mokiniais. Šventėje akcentuota, kad tęstinumas tokiose programose dažnai priklauso nuo mokytojų ilgametės patirties ir gebėjimo sudominti vaikus.

    Kelmės rajono savivaldybės meras Ildefonsas Petkevičius padėkos raštą įteikė Meno skyriaus vedėjai ir skyriaus pradininkei Nijolei Astašauskienei. Jai padėkota už ilgametį, profesionalų pedagoginį darbą ir indėlį ugdant mokinių muzikinius gebėjimus.

    „Šis skyrius per 30 metų tapo vieta, kurioje auga ne tik muzikiniai įgūdžiai, bet ir vaikų pasitikėjimas savimi“, – sakė Ildefonsas Petkevičius.

    Renginio metu pagerbti ir Meno skyriuje dirbantys mokytojai, jiems įteiktos simbolinės dovanos. Savivaldybė sveikino mokinius, pedagogus ir tėvus, pabrėždama, kad tokios iniciatyvos stiprina bendruomenę ir suteikia vaikams prasmingų galimybių augti per kūrybą.

  • Iki liepos 1 dienos susitvarkykite sklypą: Kėdainiuose už apleistą žemę grės 4 proc. tarifas

    Iki liepos 1 dienos susitvarkykite sklypą: Kėdainiuose už apleistą žemę grės 4 proc. tarifas

    Kėdainių rajono savivaldybė primena privačių žemės sklypų savininkams, taip pat valstybinės žemės nuomininkams ir naudotojams: iki liepos 1 dienos būtina sutvarkyti sklypus. Savivaldybė pabrėžia, kad tai aktualu tiek gyvenamosiose teritorijose, tiek komercinės ar kitos paskirties žemėje.

    Pasak savivaldybės, nesutvarkyti sklypai gali būti pripažinti nenaudojamais ar apleistais ir įtraukti į atitinkamą sąrašą. Tokiu atveju 2026 metais būtų taikomas padidintas 4 proc. žemės mokesčio arba valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifas.

    Kada sklypas laikomas apleistu?

    Savivaldybė nurodo, kad sklypas gali būti laikomas nenaudojamu ar apleistu, jei jis nešienaujamas ir apaugęs piktžolėmis, krūmais ar medžiais. Taip pat rizika kyla, jei teritorijoje laikomas statybinis laužas ar kiti netvarkingi daiktai.

    Į apleisto sklypo požymius įtraukiami ir aplinką teršiantys objektai, netvarkingos transporto priemonės bei kaupiamos atliekos. Tokie atvejai, savivaldybės vertinimu, daro neigiamą įtaką kaimynystei, teritorijos saugumui ir bendram vietovės estetiniam vaizdui.

    Kas keičiasi nuo 2026 metų?

    Savivaldybė informuoja, kad nenaudojamų, apleistų kitos paskirties sklypų nustatymo tvarka buvo patvirtinta Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2026 metais balandžio 24 dieną sprendimu Nr. TS-85. Ši tvarka apibrėžia, kaip sklypai vertinami ir kada jie patenka į sąrašą, pagal kurį vėliau taikomas didesnis tarifas.

    Gyventojams ir sklypų valdytojams rekomenduojama nelaukti paskutinės dienos: nušienauti žolę, pašalinti atliekas, sutvarkyti sandėliuojamas medžiagas ir įsitikinti, kad sklype nėra aplinką teršiančių daiktų. Taip sumažinama rizika patekti į apleistų sklypų sąrašą ir patirti didesnes mokestines pasekmes.

  • Kretingos ligoninė planuoja 400 kv. m priestatą: administracija kelsis, reabilitacija plėsis

    Kretingos rajono savivaldybės taryba pritarė Kretingos ligoninės priestato projekto rengimui. Numatyta, kad naujame priestate atsiras administracinės paskirties patalpos, o sprendimas leis efektyviau perskirstyti ligoninės erdves.

    Planuojamo administracinio priestato plotas siektų apie 400 kv. m. Jame numatoma įrengti 12–15 darbo vietų ligoninės administracijai ir apie 40 vietų posėdžių salę, skirtą vidiniams susitikimams ir darbui su partneriais.

    Pagal projektinę idėją priestatas specialia jungtimi sujungs pagrindinį ligoninės korpusą su Ambulatorinio konsultacinio skyriaus pastatu. Šiuo metu būtent šiame pastate yra įsikūrusi ir ligoninės administracija.

    Administracijai persikėlus į naujas patalpas, atsilaisvinę kabinetai būtų panaudoti reabilitacijos skyriaus plėtrai. Savivaldybė pabrėžia, kad toks sprendimas padėtų stiprinti gydymo ir slaugos paslaugų bazę neplečiant bendro komplekso chaotiškai.

    Projekto tikslas taip pat yra aiškiau atskirti administracines ir gydymo funkcijas bei racionaliau išnaudoti turimas erdves. Praktikoje tai gali reikšti sklandesnius pacientų srautus, mažiau trukdžių klinikiniam darbui ir patogesnes sąlygas personalui.

  • Kretingos rajono taryba pagerbė kleboną Karolį Petravičių: už bendruomenę ir Vydmantų bažnyčios statybas

    Kretingos rajono taryba suteikė Vydmantų Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonui Karoliui Petravičiui Garbės piliečio vardą. Dvasininkas įvertintas už ilgalaikius nuopelnus rajono bendruomenei kultūros ir meno srityse, visuomeninę veiklą bei Kretingos rajono vardo garsinimą Lietuvoje ir už jos ribų.

    Sprendimas priimtas tarybos posėdyje, atsižvelgus į Garbės piliečio vardo suteikimo komisijos siūlymą. Savivaldybė pabrėžė, kad tai apdovanojimas už nuoseklų darbą, kurio rezultatai matomi ne tik parapijos gyvenime, bet ir platesnėje rajono kultūrinėje veikloje.

    K. Petravičius Vydmantų parapijai vadovauja nuo 2016 metais. Vienu svarbiausių jo darbų įvardijama Vydmantų Dievo Gailestingumo bažnyčios statyba, kuri pradėta jo iniciatyva ir jau yra įpusėjusi, sutelkus vietos tikinčiųjų bendruomenę bei rėmėjus.

    Greta statybų projektų klebonas inicijavo išskirtinę idėją būsimai bažnyčiai sukurti gintarinį altorių, kviesdamas aukoti gintarą žmones iš įvairių šalių. Vydmantų koplyčioje jo rūpesčiu įkurtas Nelly ir Arvydo Paltinų memorialinis kambarys-muziejus, o greta įrengta garso įrašų studija, kurioje gimsta kūrybiniai ir bendruomeniniai projektai.

    Dvasininko veikla apėmė ir darbą su jaunimu: 2017–2022 metais jis ėjo Telšių vyskupijos Jaunimo centro direktoriaus pareigas, prisidėjo prie Lietuvos jaunimo dienų ir kitų renginių organizavimo. Tokie renginiai, kaip pabrėžiama, pritraukė tūkstančius jaunų žmonių ir stiprino bendruomeniškumą.

    Garbės piliečio vardo įteikimo ceremonija planuojama birželio 14 dieną Kretingoje, miesto ir Šv. Antano atlaidų šventės metu, Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje. Renginio programa siejama su tradicine rajono bendruomenės švente, kurioje susitinka religinės ir kultūrinės iniciatyvos.

    Kretingos rajono garbės piliečio vardas suteikiamas asmenims, nusipelniusiems Lietuvos laisvei ir nepriklausomybei, taip pat išskirtiniais darbais prisidėjusiems prie rajono gerovės įvairiose srityse. Tarp jų minimos kultūra, menas, švietimas, sportas, labdara ir parama, aplinkosauga, ilgalaikė visuomeninė veikla bei rajono vardo garsinimas Lietuvoje ir pasaulyje.

  • Kretingos rajone išdalytos kultūros ir meno premijos: kas šiemet tapo laureatais

    Kretingos rajono savivaldybės taryba gegužės 28 dieną patvirtino šių metų kultūros ir meno premijų laureatus. Apdovanojimai skirti dviem asmenims ir vienam kolektyvui už reikšmingą indėlį į rajono kultūrinį gyvenimą.

    Šiemet premijomis įvertinti tautodailininkas Aleksas Eugenijus Kulvietis, Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešosios bibliotekos vyresnioji bibliotekininkė Inga Mažeikienė ir Kretingos rajono kultūros centro Vydmantų skyriaus folkloro kolektyvas „Žemčiūga“.

    Aleksui Eugenijui Kulviečiui ir Ingai Mažeikienei premijos skirtos už aktyvią ir reikšmingą kūrybinę, kultūrinę bei mokslinę veiklą. Folkloro kolektyvas „Žemčiūga“ įvertintas už nuoseklų etninės kultūros ir paveldo puoselėjimą bei sklaidą.

    Savivaldybė pabrėžia, kad kultūros ir meno premijos skiriamos už pasiekimus nacionalinių kultūros ir meno organizacijų rengiamuose respublikiniuose ir tarptautiniuose konkursuose, festivaliuose ar parodose. Taip pat vertinama ilgalaikė, bendruomenei reikšminga kūrybinė, kultūrinė ar mokslinė veikla bei išskirtinis scenos meno sričių puoselėjimas ir pristatymas.

    Premijų laureatai bus pagerbti per Kretingos miesto ir Šv. Antano atlaidų šventę „Susapnuok Kretinga 773“. Apdovanojimų ceremonija numatyta birželio 13 dieną Kretingos muziejaus Baltojoje salėje.

  • Nidos švyturio kompleksas perduotas Neringai: kas keisis Urbo kalno papėdėje?

    Nidos švyturio kompleksas perduotas Neringai: kas keisis Urbo kalno papėdėje?

    Neringos savivaldybė oficialiai perėmė Nidos švyturio pastatų kompleksą: pasirašytas turto priėmimo ir perdavimo aktas, kuriuo objektai iš Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus galutinai perėjo savivaldybės nuosavybėn. Tai laikoma svarbiu etapu siekiant ilgalaikės Kuršių nerijos jūrinio paveldo apsaugos ir aiškesnio komplekso valdymo.

    Pats Nidos švyturys savivaldybei buvo perduotas dar 2019 metais, tačiau iki šiol ne mažiau svarbūs buvo ir Urbo kalno papėdėje esantys pagalbiniai pastatai. Būtent jų perdavimas atveria daugiau galimybių nuosekliai pasakoti švyturio prižiūrėtojų istoriją ir planuoti erdvės pritaikymą lankymui.

    Kelias iki šio sprendimo buvo ilgas: 2023 metais pastatus pavyko išbraukti iš Turto banko parduodamų objektų sąrašo, taip užkertant kelią privatizavimui. Tuomet jie buvo perduoti Lietuvos nacionaliniam dailės muziejui patikėjimo teise, o vėliau, Vyriausybei priėmus reikalingus sprendimus, įtvirtintas perdavimas savivaldybei.

    Kas konkrečiai perduota

    Savivaldybės žinion perimtas nekilnojamasis turtas sudarytas iš šešių objektų Švyturio gatvėje. Kompleksą sudaro administracinis pastatas, du gamybiniai pastatai, du ūkiniai pastatai ir inžineriniai kiemo statiniai, tarp jų ir Nidos šulinys.

    Oficialiai nurodoma bendra perduoto turto likutinė vertė siekia 228 010 eurų. Savivaldybė pabrėžia, kad esminė šio sprendimo vertė yra ne finansinė, o galimybė išsaugoti komplekso vientisumą ir planuoti jo ateitį vienose rankose.

    „Nidos švyturys ir jo aplinka – neatsiejama Kuršių nerijos kraštovaizdžio bei pasakojimo apie šį kraštą dalis, menanti švyturio prižiūrėtojų kasdienybę, laivybos istoriją ir žmogaus santykį su jūra“, – sakė Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis.

    „Šiandien, kai pastatai galutinai atiteko bendruomenei, galime drąsiai kalbėti apie pilnavertį šios erdvės įveiklinimą“, – sakė Darius Jasaitis.

    Nuo sprendimo prie darbų

    Dar prieš galutinį perdavimą savivaldybė pradėjo pasirengimą komplekso pritaikymui, kad sprendimai būtų paremti tyrimais, o ne prielaidomis. Pradėti taikomieji tyrimai apima architektūros natūrinius, konstrukcijų, istorinius ir inžinerinius vertinimus, taip pat mūro drėgmės, užterštumo ir medienos būklės analizę.

    Šių tyrimų rezultatai turėtų padėti tikslinti vertingąsias savybes ir tiksliau apibrėžti, ką galima keisti, o kas privalo būti išsaugota. Lygiagrečiai vyksta ir žemės sklypo formavimo procesas, kuris svarbus planuojant būsimus projektavimo ir tvarkybos darbus.

    Savivaldybės teigimu, perėmimas užtikrina, kad Kuršių nerijos jūrinis paveldas būtų saugomas ne tik formaliai, bet ir praktiškai, numatant tvarų objekto naudojimą. Tikimasi, kad aiškesnė nuosavybės struktūra leis greičiau priimti sprendimus dėl finansavimo, projektavimo ir komplekso atvėrimo lankytojams.

  • Neringos savivaldybės taryboje prisiekė Feliksas Marčius: kuo keičiasi 2023–2027 kadencija

    Neringos savivaldybės taryboje prisiekė Feliksas Marčius: kuo keičiasi 2023–2027 kadencija

    Gegužės 28 dieną Neringos savivaldybės tarybos posėdyje prisiekė naujas tarybos narys Feliksas Marčius. Priesaiką priėmė Vyriausiosios rinkimų komisijos atstovė Laura Martinaitytė.

    F. Marčius taryboje pakeitė Lauryną Vainutį, o pokytis įvyko pagal rinkėjų pirmumo balsus ir galiojančią mandatų perdavimo tvarką. Tokiais atvejais, kai tarybos narys netenka mandato ar jo atsisako, jį paprastai perima kitas tos pačios kandidatų listės atstovas.

    Naujas tarybos narys išrinktas pagal Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąrašą ir prisijungė prie opozicijoje dirbančios TS-LKD frakcijos „Kuršių nerija“. Tai reiškia, kad frakcijos sudėtis taryboje pasipildė, tačiau bendras tarybos narių skaičius nesikeičia.

    Neringos savivaldybės tarybą 2023–2027 metų kadencijoje sudaro 17 narių. Pasikeitus vienam tarybos nariui, institucijos darbas tęsiasi įprasta tvarka, o naujasis narys įgyja visas tarybos nario teises ir pareigas nuo priesaikos momento.