CP v2

Blog

  • Nustokite giliai kasti daržą: smėlinga žemė taip greičiau išdžius, o derlius nuvils

    Nustokite giliai kasti daržą: smėlinga žemė taip greičiau išdžius, o derlius nuvils

    Daugeliui daržininkų pavasarinis gilus kasimas vis dar atrodo būtinas, tačiau lengvoje, smėlingoje dirvoje jis neretai duoda priešingą efektą. Apverčiant sluoksnius, arčiau paviršiaus esanti humusinga dalis atsiduria giliai, o viršuje lieka skurdesnė, greičiau perdžiūstanti žemė.

    Smėlingas gruntas ir taip menkai sulaiko vandenį bei maisto medžiagas, todėl intensyvus kasimas dar labiau padidina drėgmės nuostolius. Po kelių savaičių tai dažnai matyti plika akimi: dirva tampa biri, greitai įkaista, o po lietaus ar laistymo vanduo dingsta greičiau, nei spėja pasiekti šaknis.

    Kodėl gilus kasimas kenkia?

    Giliojo kasimo metu suardoma natūrali dirvos struktūra ir mikroorganizmų „zonos“, kurios susiformuoja skirtinguose sluoksniuose. Kai viršutinis, gyvybingiausias sluoksnis užkasamas, jis praranda įprastas sąlygas, o augalams svarbūs procesai sulėtėja.

    Dar viena problema – perdžiūvimas. Smėlingoje dirvoje, kuri greitai praleidžia vandenį, atverstas paviršius aktyviau garina drėgmę, ypač vėjuotomis ir saulėtomis dienomis. Dėl to augalams reikia dažnesnio laistymo, o maisto medžiagos greičiau išsiplauna.

    Geresnė alternatyva smėliui

    Vietoj gilaus kasimo vis dažniau taikomas seklus purenimas, kai paviršius tik lengvai supurenamas maždaug 10–15 centimetrų gyliu. Tam tinka šakės ar kaplys: dirva pajudinama, bet sluoksniai neapverčiami, todėl humusinga dalis lieka ten, kur jos labiausiai reikia – šaknų zonoje.

    Toks būdas padeda sumažinti drėgmės praradimą po lietaus ar laistymo, o paviršius mažiau „išsipučia“ ir nesuskyla į dulkes. Praktikoje tai reiškia stabilesnį drėgmės režimą ir mažiau streso augalams karštesniais laikotarpiais.

    Mulčias ir kantrybė duoda rezultatą

    Jei dirvos neapverčiate, ypač svarbus tampa mulčiavimas. Ant paviršiaus paskleistas natūralus sluoksnis saugo nuo išdžiūvimo, slopina piktžoles ir palaipsniui virsta organine medžiaga, kuri smėlingai dirvai yra kritiškai reikalinga.

    Mulčiui dažniausiai naudojama nupjauta žolė, šiaudai ar susmulkinti lapai, o praktinis orientyras – apie 5 centimetrų storio sluoksnis. Po danga žemė lėčiau įkaista, ilgiau išlaiko drėgmę ir palaipsniui tamsėja, nes daugėja humuso.

    Pokyčiai paprastai neįvyksta per naktį: dirvai reikia laiko atkurti struktūrą, o rezultatai ryškiausi po vieno ar dviejų sezonų. Vis dėlto ilgainiui daržininkai dažnai pastebi, kad augalų šaknys tampa stipresnės, o lysvės lengviau „atlaiko“ karščius ir sausras.

  • Pamirškite keramzitą: pigesni pakaitalai pakeis vazonų drenažą ir išgelbės šaknis

    Pamirškite keramzitą: pigesni pakaitalai pakeis vazonų drenažą ir išgelbės šaknis

    Keramzitas daugelį metų laikomas kone privalomu sprendimu, kai norima pagerinti vazoninių augalų drenažą. Tačiau augalų augintojai vis dažniau renkasi alternatyvas, kurios gali būti pigesnės, patogesnės ir kai kuriais atvejais veiksmingesnės. Svarbiausia – suprasti, kad šaknims pavojingiausia ne pati vandens gausa, o ilgai užsilaikanti drėgmė ir oro trūkumas.

    Perlaistyti augalai dažnai pirmiausia signalizuoja krintančiais ar gelstančiais lapais, tačiau tikroji problema paprastai vystosi vazono apačioje. Kai šaknys ilgai būna šlapioje, suslėgtoje žemėje, prastėja deguonies apykaita, didėja puvinio ir grybelinių ligų rizika. Dėl to drenažas ir tinkama substrato struktūra tampa svarbiau už pačią laistymo rutiną.

    Pemza vietoje keramzito

    Viena populiariausių alternatyvų – pemza, lengvas vulkaninės kilmės akmuo su daugybe porų. Dėl šios struktūros vanduo lengviau pasišalina, o substrate išlieka daugiau oro ertmių, todėl šaknims paprasčiau kvėpuoti. Tai ypač aktualu augalams, kurie jautriai reaguoja į užmirkimą.

    Pemzą galima berti kaip apatinį sluoksnį vazono dugne arba maišyti su žeme visame tūryje. Maišant substratas tampa puresnis, mažiau susispaudžia, o po laistymo ne taip lengvai virsta sunkia, šlapia mase. Dar vienas privalumas – ilgaamžiškumas: pemza nesuyra ir dažnai gali būti naudojama kelis persodinimo sezonus, prieš tai ją perplaunant.

    Kokoso pluoštas keičia dirvos struktūrą

    Kita kryptis – kokoso pluoštas, gaminamas iš susmulkintų kokoso luobelių. Jis neveikia kaip klasikinis drenažo sluoksnis vazono apačioje, tačiau keičia substrato savybes visame vazone: žemė tampa lengvesnė, puresnė ir geriau praleidžia orą. Tokia struktūra padeda išvengti ir perdžiūvimo, ir užmirkimo kraštutinumų.

    Kokoso pluoštas gali sulaikyti dalį drėgmės, bet kartu mažina riziką, kad vanduo užsistovės prie šaknų. Dėl to jis dažnai patinka augalams, kurie mėgsta nuolat šiek tiek drėgną substratą, ypač šildomuose būstuose, kur oras sausas, o drėgmės režimas vazone svyruoja. Praktikoje augintojai neretai renkasi žemės ir kokoso pluošto santykį apie 2:1, tačiau tikslus derinimas priklauso nuo augalo ir patalpų sąlygų.

    Vieno recepto visiems nėra

    Substrato priedus verta rinktis pagal augalo kilmę ir jo jautrumą drėgmei. Sukulentams, kaktusams ar zamiokulkams dažniausiai geriau tinka mineraliniai priedai, tokie kaip pemza, nes jie paspartina vandens nutekėjimą ir mažina šaknų puvimo tikimybę. Tuo tarpu paparčiai, kalatėjos ar kiti drėgnesnį režimą mėgstantys augalai dažnai stabiliau auga, kai substratas ilgiau išlaiko tolygią drėgmę.

    Net ir reguliariai laistant, netinkamas substratas gali lemti augimo sulėtėjimą, lapų geltimą ar šaknų problemas. Todėl, renkantis keramzito pakaitalą, svarbu įvertinti ne tik kainą, bet ir vazono tipą, drenažo skylutes, patalpos temperatūrą bei augalo laistymo toleranciją. Būtent šių veiksnių derinys dažniausiai nulemia, ar šaknys augs sparčiai, ar pradės kentėti nuo drėgmės pertekliaus.

  • Vaistinės tabletės, kurios sustiprina daigus: auga greičiau ir leidžia šaknis beveik iškart

    Vaistinės tabletės, kurios sustiprina daigus: auga greičiau ir leidžia šaknis beveik iškart

    Pavasarį ant palangių dažnai įsikuria mini šiltnamiai su pomidorų, paprikų, prieskoninių žolelių ir gėlių daigais, tačiau pradžia ne visada būna sklandi. Dalis daigų ima ištįsti, virsti, lėtėja augimas, o šaknys lieka silpnos. Tokiais atvejais ieškoma švelnių priemonių, kurios neapkrautų jauno augalo stipriomis trąšomis.

    Viena dažniausiai minimų pagalbinių priemonių yra gintaro rūgštis, kuri neretai parduodama ir vaistinėse tabletėmis. Augalininkystėje ji vertinama kaip biostimuliatorius, padedantis augalams lengviau ištverti stresą, pavyzdžiui, šviesos trūkumą, perlaistymą ar temperatūros svyravimus. Praktikoje tai siejama su aktyvesniais medžiagų apykaitos procesais ir spartesniu šaknų sistemos formavimusi.

    Kaip tai gali padėti daigams?

    Jauni daigai ypač jautriai reaguoja į netinkamas sąlygas: per šilta ir per tamsu skatina ištįsimą, o per šlapias substratas gali slopinti šaknų vystymąsi. Gintaro rūgštis dažniausiai naudojama kaip papildoma priemonė, kai siekiama, kad augalas greičiau atsigautų ir tolygiau augtų. Stipresnės šaknys paprastai reiškia ir efektyvesnį vandens bei mineralinių medžiagų pasisavinimą.

    Sodininkai dažnai pastebi, kad po reguliaraus nupurškimo lapai gali atrodyti sodresnės spalvos, o pats daigas tampa tvirtesnis. Tai ypač aktualu pomidorams, paprikoms ir balkoninėms gėlėms, kurios ankstyvoje stadijoje auga itin trapiai. Vis dėlto svarbu suprasti, kad tai nėra trąša klasikine prasme, todėl pagrindiniai sėkmės veiksniai išlieka šviesa, tinkamas laistymas ir temperatūra.

    Purškalo paruošimas ir naudojimas

    Dažniausiai rekomenduojama ištirpinti 2–3 gintaro rūgšties tabletes 1 litre drungno vandens ir tirpalą supilti į purkštuvą. Purškiama ryte arba vakare, kai augalai nėra įkaitę nuo tiesioginės saulės. Daigų nereikia permirkyti, paprastai pakanka lengvos dulksnos ant lapų ir aplink stiebą.

    Procedūra dažnai kartojama maždaug kas dvi savaites, nes svarbiau nuoseklumas, o ne didelis kiekis. Per dažnas naudojimas paprastai nepagreitina augimo ir gali tapti papildoma apkrova jautriems, dar tik besiformuojantiems augalams. Jei daigai atrodo prislopę, verta pirmiausia patikrinti, ar jiems netrūksta šviesos ir ar substratas nėra nuolat šlapias.

    Tinka ne tik daržovėms

    Šią priemonę sodininkai taiko ne vien daržovių daigams. Minima, kad gerai reaguoja ir petunijos, surfinijos, aksamitės, taip pat įvairios prieskoninės žolelės, auginamos ant palangės. Po persodinimo augalai neretai greičiau atgauna stangrumą ir rečiau vysta.

    Gintaro rūgštis kartais pasitelkiama ir po daigų pikavimo, kai jauni augalai išskirstomi į atskirus indelius. Tai vienas stresingiausių etapų šaknims, todėl švelnus papildomas palaikymas gali padėti sumažinti augimo stabtelėjimą. Vis dėlto geriausi rezultatai pasiekiami tada, kai ši priemonė derinama su pakankamu apšvietimu, saikingu laistymu ir laipsnišku grūdinimu prieš perkeliant į lauką ar didesnius vazonus.

  • Nustojo veikti pultelis, o parduotuvės uždarytos? Šis triukas su folija gali išgelbėti vakarą

    Nustojo veikti pultelis, o parduotuvės uždarytos? Šis triukas su folija gali išgelbėti vakarą

    Vakare netikėtai nustojo veikti televizoriaus pultelis, o namuose liko tik ne tos rūšies baterijos? Tokiose situacijose dažnai po ranka būna plonesnės AAA, nors prietaisui reikia AA. Skirtumas nedidelis, tačiau kontaktai ne visada pasiekia reikiamas vietas, todėl pultelis paprasčiausiai nereaguoja.

    Laikinas sprendimas gali būti paprastas aliuminio folijos gabalėlis, kuris padeda užpildyti tarpą ir atkurti elektros grandinę. Svarbu suprasti, kad tai nėra pilnavertė baterijų alternatyva, o tik trumpalaikė išeitis, kol galėsite įsigyti tinkamas baterijas.

    Kaip folija padeda pulteliui?

    AAA baterija yra trumpesnė už AA, todėl įdėjus ją į AA skirtą lizdą dažnai lieka tarpas, o kontaktas su spyruokle ar plokštele tampa nestabilus. Aliuminio folija laidžiai perduoda srovę, todėl, tinkamai įstatyta, gali „pratęsti“ kontaktą ir leisti prietaisui įsijungti.

    Praktikoje tai daroma labai paprastai: bateriją įdėkite pagal poliškumą, kad teigiamas galas remtųsi į jam skirtą kontaktą. Tuomet mažą folijos gabalėlį susukite į tankų rutuliuką ar ploną volelį ir įdėkite kitoje pusėje taip, kad jis stabiliai prispaustų bateriją prie kontakto.

    Kodėl įtampa tinka, bet veikimo laikas trumpėja?

    Daugelis AA ir AAA šarminių baterijų nominaliai tiekia apie 1,5 volto, todėl prietaisas gali veikti net ir su mažesne baterija. Tačiau AAA paprastai turi mažesnę talpą, todėl išsikrauna greičiau, o esant didesnei apkrovai įtampa gali kristi labiau.

    Dėl to šis sprendimas dažniausiai pasiteisina mažos galios įrenginiuose, pavyzdžiui, pulteliuose ar paprastuose laikrodžiuose. Prietaisuose, kuriems reikia daugiau energijos, pavyzdžiui, žaisluose su varikliukais ar ryškiose žibintuvėliuose, veikimas gali būti labai trumpas arba jo gali nebūti visai.

    Ką būtina žinoti dėl saugumo?

    Aliuminio folija yra geras laidininkas, todėl netiksliai įdėta ji gali sujungti ne tuos taškus ir sukelti trumpąjį jungimą. Tokiu atveju baterija gali pradėti kaisti, o blogiausiu scenarijumi gali atsirasti nuotėkis ir būti pažeisti kontaktai.

    Šį būdą verta laikyti tik trumpalaike pagalba ir nepalikti prietaiso be priežiūros. Saugiausia kuo greičiau pakeisti improvizaciją tinkamomis AA baterijomis, kad įrenginys veiktų stabiliai ir nekiltų rizika baterijoms ar pačiam pulteliui.

  • Žydės ilgiau nei pas kaimynus: vienas žingsnis su narcizais, kurį praleidžia dauguma

    Žydės ilgiau nei pas kaimynus: vienas žingsnis su narcizais, kurį praleidžia dauguma

    Narcizai pavasarį vieni pirmųjų praskaidrina gėlynus, tačiau jų žydėjimas dažnai baigiasi greičiau, nei norėtųsi. Patyrę sodininkai sako, kad ilgesnį dekoratyvumą dažniausiai lemia ne trąšos, o labai paprasta priežiūros detalė.

    Kai žiedai pradeda vysti, augalas natūraliai pereina į sėklų formavimo etapą. Šis procesas reikalauja daug energijos, todėl svogūnėlis silpsta ir prasčiau pasiruošia kitam sezonui.

    Pašalinkite nužydėjusius žiedus

    Norint, kad augalas jėgas skirtų svogūnėlio stiprinimui, verta kuo greičiau pašalinti nužydėjusias žiedų galvutes. Tam pakanka švelniai nuskinti arba nukirpti tik peržydėjusią žiedo dalį, nepažeidžiant stiebo.

    Svarbiausia nekirpti žalių lapų, net jei jie atrodo netvarkingi. Lapai po žydėjimo dar kurį laiką maitina svogūnėlį, kaupia atsargas ir tiesiogiai prisideda prie kitų metų žiedų gausos.

    Dažna klaida – per anksti nupjauti lapus

    Po žydėjimo lapai dažnai pradeda gelsti, todėl daugelis skuba sutvarkyti lysvę ir juos pašalina. Tačiau tai viena dažniausių priežasčių, kodėl kitą pavasarį narcizai žydi menkiau arba išleidžia mažiau žiedstiebių.

    Rekomenduojama palaukti, kol lapai patys aiškiai nudžius ir lengvai atsiskirs. Tik tada juos galima tvarkingai pašalinti, o svogūnėliai išliks tvirtesni ir atsparesni.

    Laistymas ir trąšos: mažiau yra daugiau

    Jei pavasaris sausas, narcizai greičiau užbaigia žydėjimą, todėl pravartu palaistyti saikingai, kad žemė būtų lengvai drėgna, bet ne šlapia. Perlaistymas gali skatinti puvinius, ypač sunkesnėse dirvose.

    Tręšti verta atsargiai: per daug maisto medžiagų neretai paskatina vešlius lapus, bet ne gausesnius žiedus. Dažniausiai pakanka plono komposto sluoksnio arba saikingo svogūninėms gėlėms skirto tręšimo, o didžiausią efektą duoda nužydėjusių žiedų šalinimas ir kantrybė laukiant, kol lapai nudžius.

  • „Google“ pripažino: naujoje „Google Health“ trūksta svarbių funkcijų – štai ką žada pataisyti

    „Google“ pripažino: naujoje „Google Health“ trūksta svarbių funkcijų – štai ką žada pataisyti

    „Fitbit“ keitė, bet ne viską perkėlė

    „Google“ pristatyta „Google Health“ programėlė keičia iki šiol naudotą „Fitbit“ programėlę, o „Health Premium“ prenumerata perima „Fitbit Premium“ vaidmenį. Nors naujiena viešoje peržiūroje buvo testuojama kelis mėnesius, daliai naudotojų perėjimas sukėlė nusivylimą dėl funkcijų, kurios „Fitbit“ ekosistemoje jau buvo įprastos.

    Ilgamečiai „Fitbit“ įrenginių savininkai labiausiai akcentuoja ne dizaino pokyčius, o kasdienio naudojimo smulkmenas, kurios lemia patogumą. Dėl to „Google“ paskelbė „Google Health“ vystymo planą ir pažadėjo artimiausiais mėnesiais užlopyti svarbiausias spragas.

    Daugiausia dėmesio – klaidoms ir duomenims

    „Google“ nurodo, kad artimiausi atnaujinimai pirmiausia bus skirti stabilumui ir tikslumui. Tarp dažniausiai minimų problemų – neteisingas automatiškai atpažintų treniruočių priskyrimas, klaidingi TCX eksporto duomenys, ypač kai naudojami keli skirtingi duomenų šaltiniai.

    Taip pat žadama spręsti duomenų dubliavimą, kuris gali atsirasti, kai ta pati programėlė prijungiama per „Health Connect“ ir tiesiogiai per „Google Health“. Praktikoje tai reiškia išpūstą aktyvumo statistiką, netikslias suvestines ir klaidingas įžvalgas, kurios mažina pasitikėjimą visais rodikliais.

    Keisis „Health Coach“ ir treniruočių planai

    Atskira kryptis – „Google Health Coach“ patirties atnaujinimas. Bendrovė žada glaustesnes, vizualesnes žinutes pagrindiniame lange, geresnį naudotojo nurodymų įsiminimą ir aiškesnį patarimų pateikimą, kad rekomendacijos būtų lengviau pritaikomos kasdienybėje.

    Numatomi ir nauji „Fitness Plans“, kuriuose turėtų atsirasti savaitiniai struktūruoti planai su nuosekliu grafiku. „Google“ teigia, kad planai bus toliau koreguojami pagal viešos peržiūros metu gautą grįžtamąjį ryšį, nes būtent planavimo aiškumas yra viena sričių, kurioje naudotojai dažniausiai lygina naują sprendimą su „Fitbit“ patirtimi.

    Kada sulaukti atnaujinimų?

    „Google“ pateikia plačią numatomų pataisų ir patobulinimų apžvalgą, tačiau konkrečių datų vengia. Skelbiama, kad dalis svarbiausių klaidų taisymų gali pradėti keliauti naudotojams jau artimiausiomis dienomis, o didesni patobulinimai planuojami vasarą.

    Tokį etapais vykdomą atnaujinimų modelį diktuoja ir sveikatos duomenų jautrumas, ir ekosistemos sudėtingumas, kai informacija ateina iš skirtingų įrenginių bei platformų. Dėl to svarbiausias pažadas naudotojams šiuo metu yra ne naujos funkcijos, o patikimesni, nedubliuojami duomenys ir stabilesnis kasdienis veikimas.

  • „Google“ bėda: „Chrome“ Android planšetėse užstringa ir meta 5 langų klaidą – kada pataisys?

    „Google“ bėda: „Chrome“ Android planšetėse užstringa ir meta 5 langų klaidą – kada pataisys?

    Dalis Android planšečių naudotojų pastarosiomis dienomis susiduria su nemalonia problema: paspaudus „Chrome“ piktogramą naršyklė neatsidaro, o ekrane pasirodo pranešimas, kad galima turėti tik iki 5 langų. Paradoksas tas, kad klaida rodoma net tada, kai neatidarytas nė vienas „Chrome“ langas.

    Apie sutrikimą aktyviai pranešama naudotojų bendruomenėse ir „Chromium“ klaidų registravimo sistemoje. Iš pradžių daugiausia skundų buvo iš „Samsung“ planšečių savininkų, tačiau panašūs atvejai fiksuojami ir „Xiaomi“ bei „Lenovo“ įrenginiuose.

    Kas iš tiesų vyksta?

    Pagal aprašymus, klaida pasireiškia būtent planšetėse, kur „Chrome“ palaiko kelių langų režimą. Sistema tarsi klaidingai „mato“ jau pasiektą langų limitą ir dėl to neleidžia paleisti naujo „Chrome“ lango, nors realiai nėra ką uždaryti.

    Naudotojai teigia bandę įprastus veiksmus: perkrauti įrenginį, priverstinai sustabdyti programą ar išvalyti talpyklą. Vis dėlto daugeliu atvejų tai problemos neišsprendžia, o „Chrome“ ir toliau užsidaro iškart po bandymo ją atverti.

    „Google“ reaguoja, bet greito sprendimo dar nėra

    „Google“ atstovai viešose diskusijose prašo pateikti papildomos informacijos, kad būtų galima nustatyti tikslią priežastį. Tai rodo, kad problema yra žinoma, tačiau pataisa dar tik ruošiama ir gali būti diegiama palaipsniui per atnaujinimus.

    Kol oficialus pataisymas nepasiekė visų, praktiškiausias sprendimas yra laikinai naudotis alternatyvia naršykle. Taip pat verta pasitikrinti „Google Play“ parduotuvėje, ar „Chrome“ neturi laukiančio atnaujinimo, nes kritinės klaidos neretai taisomos būtent skubiais leidimais.

    Kodėl tai svarbu planšečių naudotojams?

    Planšetėse „Chrome“ dažnai naudojama kaip pagrindinis darbo ir mokymosi įrankis, ypač kai reikia kelių langų režimo, dokumentų peržiūros ar prisijungimų prie sistemų. Dėl tokio sutrikimo nukenčia ne tik patogumas, bet ir prieiga prie kasdienių paslaugų.

    Jei problema kartojasi, naudotojams pravartu fiksuoti įrenginio modelį, „Android“ versiją ir „Chrome“ versijos numerį. Tokie duomenys paprastai padeda kūrėjams greičiau atsekti, kurioje programos ar sistemos dalyje atsirado gedimas.

  • „Roku“ namų ekranas keičiasi iš esmės: didžiausias atnaujinimas per dešimtmetį jau čia

    „Roku“ namų ekranas keičiasi iš esmės: didžiausias atnaujinimas per dešimtmetį jau čia

    Transliacijų platformų naudotojams gerai pažįstamas „Roku City“ vaizdas netrukus atrodys kitaip. „Roku“ pradėjo platinti namų ekrano atnaujinimą, kuris vadinamas didžiausiu per daugiau nei dešimtmetį ir keičia tai, ką vartotojai mato vos įjungę įrenginį.

    Pagrindinis pokytis – ryškiau iškeliamas greitos prieigos blokas, kurį formuoja dirbtinis intelektas. Jis sudėlioja dažniausiai atidaromas programėles ir gali keistis pagal žiūrėjimo bei naršymo įpročius, tačiau vartotojas išlieka kontrolėje ir gali programėles pridėti ar pašalinti rankiniu būdu.

    Kartu atnaujinamas ir rekomendacijų sluoksnis, kuriame atsiranda skiltis su asmeniniais pasiūlymais. Joje derinami paties vartotojo žiūrimi įrašai ir platformoje populiarėjantis turinys, o pasirinkus rekomendaciją pateikiami pasiūlymai, paremti ankstesne peržiūrų istorija.

    Namų ekrane taip pat atsiranda vadinamosios dienos temų kortelės, kurios nukreipia į aktualaus turinio rinkinius. Tokia kryptis atitinka bendrą rinkos tendenciją, kai transliacijų platformos vis daugiau dėmesio skiria personalizacijai, siekdamos sutrumpinti paieškos laiką ir greičiau nuvesti žiūrovą iki konkretaus pasirinkimo.

    Dar viena naujovė susijusi su „Roku City“: vartotojams siūlomas interaktyvus šio pasaulio turas, leidžiantis ne tik pasigrožėti aplinka, bet ir ją patyrinėti. Čia integruojami ir „Roku“ žaidimai, tokie kaip „Daily Trivia“, „Roklue“ bei „Roku City Dash“.

    Atnaujinimas diegiamas automatiškai „Roku“ televizoriuose ir transliacijos įrenginiuose JAV. Tie, kurie nori patikrinti, ar nauja versija jau pasiekė jų įrenginį, tai gali padaryti nustatymuose, programinės įrangos atnaujinimų skiltyje, inicijuodami paiešką rankiniu būdu.

  • „Motorola“ prabilo apie sekimo nuorodas: kodėl „Amazon“ atidarymas kai kuriems virto reklamos schema?

    „Motorola“ prabilo apie sekimo nuorodas: kodėl „Amazon“ atidarymas kai kuriems virto reklamos schema?

    „Motorola“ pateikė paaiškinimą dėl atvejų, kai daliai JAV vartotojų „Amazon Shopping“ programėlė „Moto“ telefonuose buvo atidaroma ne tiesiogiai, o trumpam nukreipiant per žiniatinklio sekimo nuorodą. Bendrovė teigia, kad tai buvo nenumatytas elgesys, o nustatymai jau pakoreguoti.

    Pasak „Motorola“, problemą sukėlė programėlių paieškos ir pasiūlymų funkcija, integruota į „Moto App Launcher“ ir susieta su „Smart Feed“ sprendimu. Tikslas esą buvo padėti greičiau rasti ir paleisti jau įdiegtas programėles, tačiau daliai vartotojų „Amazon Shopping“ paleidimas trumpam aktyvuodavo naršyklės langą su sekimo parametrais.

    „Nustačius problemą, nedelsdami ištaisėme nukreipimo konfigūraciją. Vartotojai dabar gali tikėtis, kad visos įdiegtos programėlės bus paleidžiamos tiesiogiai, kaip ir numatyta“, – sakė „Motorola“.

    Bendrovė pabrėžė, kad jai svarbi vartotojų patirtis, privatumas ir platformos integralumas, todėl sistema bus toliau stebima. Taip pat teigiama, kad įmonė siekia skaidriai bendradarbiauti su tyrėjais, kad galimos spragos būtų greitai identifikuojamos ir šalinamos.

    Ši istorija atkreipė dėmesį į platesnę tendenciją: net ir oficialiai telefonuose diegiamos papildomos funkcijos, ypač susijusios su turinio rekomendacijomis ar paieška, gali turėti reklamos technologijų komponentų. Tokie komponentai kartais naudoja sekimo nuorodas ar partnerystės parametrus, kurie padeda matuoti srautą ir priskirti konversijas, o vartotojams tai gali atrodyti kaip slapta reklamos schema.

    Nors „Motorola“ nepateikė detalaus techninio paaiškinimo, kodėl nukreipimas apskritai atsirado, ekspertai tokiais atvejais dažnai mini neteisingai sukonfigūruotus peradresavimus, klaidas atnaujinimuose ar nepakankamą testavimą. Privatumo požiūriu svarbiausia, kad programėlių paleidimas vyktų be perteklinių tarpininkų ir kad vartotojai aiškiai žinotų, kokie duomenys ir kokiais tikslais gali būti apdorojami.

  • 26-erių lenkės eksperimentas su internetu pirktu silikonu baigėsi siaubu: veidas nebeatpažįstamas

    26 metų Elva iš Lenkijos norėjo pakoreguoti išvaizdą, tačiau savarankiškos silikono injekcijos namuose baigėsi sunkia veido deformacija. Jos istorija nuskambėjo Lenkijos televizijos laidoje „Dzień Dobry TVN“ ir tapo įspėjimu apie nekontroliuojamų estetinių procedūrų rizikas.

    Moteris pasakojo, kad persikėlusi į Varšuvą dirbo ir nuomojosi būstą, tačiau profesionalių kosmetologijos ar estetinės medicinos paslaugų sau leisti negalėjo. Tuomet ji nusprendė procedūras atlikti pati ir preparatus įsigyti internetu, nepatikrinusi sudėties, kilmės ar sertifikavimo.

    Iš pradžių injekcijos buvo atliekamos kas savaitę, bet laikui bėgant tapo beveik kasdieniu įpročiu. Netrukus pasireiškė stiprūs tinimai, pakito veido bruožai, o audinių pokyčiai, kaip teigiama, tapo sunkiai grįžtami.

    Pavojus, kuris gali išlįsti vėliau

    Estetinės medicinos gydytojas Marekas Wasilukas, sutikęs padėti pacientei, tokius neaiškios kilmės preparatus apibūdino kaip ypač pavojingus. Pasak jo, nesertifikuotas silikonas ar kitos injekcinės medžiagos gali ilgą laiką nesukelti ryškių simptomų, o vėliau išprovokuoti stiprų uždegimą, infekcijas ir rimtas komplikacijas.

    „Tai tarsi uždelsto veikimo bomba: šiandien gali atrodyti, kad nieko nenutiko, o po kurio laiko prasideda sunkūs uždegimai ir infekcijos“, – sakė M. Wasilukas.

    Specialistai pabrėžia, kad injekcijos į veidą ar kitas kūno vietas yra medicininė intervencija, kuriai būtinos sterilios sąlygos, tinkamas įvertinimas ir aiškiai žinoma, registruota medžiaga. Rizika išauga, kai preparatai perkami iš nepatikimų pardavėjų, o procedūros atliekamos be kvalifikacijos ir be galimybės laiku atpažinti komplikacijas.

    Kai išvaizda tampa manija

    Laidoje kalbėjusi psichologė Paulina Mierzejewska atkreipė dėmesį, kad kai kuriais atvejais nuolatinį norą taisyti išvaizdą gali lydėti psichikos sveikatos sunkumai. Viena iš minimų būklių yra dismorfofobija, kai žmogus iškreiptai vertina savo išvaizdą ir jaučia stiprų poreikį nuolat ją keisti.

    „Žmogus gali matyti trūkumus ten, kur jų beveik nėra, ir tuomet bet koks veiksmas atrodo pateisinamas, net jei jis akivaizdžiai pavojingas“, – sakė P. Mierzejewska.

    Pati Elva pripažino, kad dėl pasikeitusios išvaizdos patyrė aplinkinių reakcijas, išgyveno konfliktus šeimoje ir socialinį spaudimą. Ji teigė tikinti, kad, padedant medikams, pavyks palaipsniui stabilizuoti būklę ir grįžti į įprastą gyvenimą.

    Gydytojai primena, kad saugiau rinktis licencijuotas klinikas, tikrinti specialisto kvalifikaciją ir vengti savarankiškų injekcijų namuose. Pajutus staigų tinimą, skausmą, paraudimą ar karščiavimą po bet kokios procedūros, rekomenduojama nedelsti ir kreiptis į gydymo įstaigą.