CP v2

Blog

  • Tyrimas: beveik trečdalis Europos sveikatos ir socialinės priežiūros darbuotojų darbe patiria vėžio riziką

    Tyrimas: beveik trečdalis Europos sveikatos ir socialinės priežiūros darbuotojų darbe patiria vėžio riziką

    Ką parodė EU-OSHA apklausa?

    Europos sveikatos ir socialinės priežiūros sektoriaus darbuotojai darbe dažnai susiduria su veiksniais, didinančiais vėžio riziką, rodo Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros (EU-OSHA) atlikta Darbuotojų poveikio apklausa.

    Joje nustatyta, kad 29,5 proc. šio sektoriaus darbuotojų per paskutinę darbo savaitę patyrė bent vieno su vėžiu siejamo rizikos veiksnio poveikį, o 7,8 proc. nurodė susidūrę su dviem ar daugiau rizikų.

    EU-OSHA primena, kad vėžys išlieka pagrindine su darbu susijusių mirčių priežastimi Europos Sąjungoje. Skaičiuojama, jog kasmet tai lemia apie 100 000 mirčių, o milijonai žmonių kasdien dirba aplinkoje, kurioje galimas kancerogenų poveikis.

    Apklausa vykdyta 2022–2023 metais, telefonu apklausiant 24 402 darbuotojus Suomijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Airijoje ir Ispanijoje. Vertintas kontaktas su 24 žinomais vėžio rizikos veiksniais, aktualiais ES darbo aplinkai.

    Dažniausios rizikos sveikatos sektoriuje

    Tyrimo duomenimis, sveikatos ir socialinės priežiūros darbuotojai dažniausiai minėjo jonizuojančiąją spinduliuotę (7,4 proc.). Toliau rikiuojasi dyzelinių variklių išmetamosios dujos (6,2 proc.) ir saulės ultravioletinė spinduliuotė (6,1 proc.).

    Tarp dažniau pasitaikančių cheminių veiksnių išskirtas formaldehidas (5,2 proc.) ir benzenas (4,8 proc.). Tyrime pažymėta, kad formaldehidas ir etileno oksidas dažniau buvo siejami su didesnio intensyvumo poveikiu, nes šios medžiagos naudojamos dezinfekcijai ir sterilizacijai.

    „Nepaisant reikšmės, rizikos, susijusios su kancerogenų poveikiu sveikatos ir socialinės priežiūros sektoriuje, istoriškai buvo mažiau matomos nei kituose ekonomikos sektoriuose“, – sakė Barselonos pasaulinės sveikatos instituto (ISGlobal) tyrimo bendraautorė Michelle Turner.

    „Šis tyrimas parodo, kad reikia prevencijos strategijų, pritaikytų realioms darbo sąlygoms šiame sektoriuje“, – pridūrė ji.

    Kaip susidaro poveikis?

    Specialistai pabrėžia, kad per karjerą darbuotojai gali patirti kelių rizikos veiksnių poveikį, o būtent darbo vieta dažnai lemia ilgesnį kontaktą su pavojingomis medžiagomis. Tai svarbi vėžio prevencijos kryptis, nes kolektyvai gali būti veikiami didesnių koncentracijų ir ilgesnį laiką.

    Sveikatos priežiūroje poveikio šaltiniai įvairūs: nuo valymo chemikalų iki procedūrų, kuriose naudojamos pavojingos medžiagos. Pavyzdžiui, darbas su rentgeno įranga ar radioizotopais didina jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio tikimybę, o nepakankamos apsaugos atveju tai siejama su ląstelių pažeidimų rizika.

    Apklausoje įvardytos ir konkrečios situacijos, kuriose rizikos išryškėja labiausiai. Dyzelinių transporto priemonių vairuotojai ir mechanikai dažniau susiduria su dyzelinių variklių išmetamosiomis dujomis, o anatomijos laboratorijose dirbantys žmonės gali patirti didesnį formaldehido poveikį.

    Taip pat paminėti dantų technikai, gaminantys vainikėlius, protezus ar tiltus, kurių darbe gali pasitaikyti įkvepiamų kristalinio silicio dalelių. Tyrėjai akcentuoja, kad prevencijos priemonės turi atitikti konkrečias darbo užduotis, o ne būti vien formalus reikalavimas.

    Sveikatos ir socialinės priežiūros sektorius yra vienas didžiausių Europoje ir apima apie 11 proc. visos darbo jėgos, tai yra daugiau nei 21,6 mln. žmonių. Dėl to net ir santykinai nedidelis rizikų paplitimas gali reikšti didelį paveiktų darbuotojų skaičių.

  • Tyrimas įspėja: chikungunya virusui šylant klimatui atsiveria kelias į Vidurio Europą

    Tyrimas įspėja: chikungunya virusui šylant klimatui atsiveria kelias į Vidurio Europą

    Kas keičiasi Europoje

    Naujas mokslininkų tyrimas įspėja, kad dėl šylančio klimato uodų buveinės plečiasi į šiaurę, o kartu didėja ir chikungunya viruso plitimo rizika Europoje. Didžiausias dėmesys skiriamas Vidurio Europai, kuri modeliuose vis dažniau įvardijama kaip viena iš būsimų rizikos zonų.

    Tyrimas publikuotas mokslo žurnale Frontiers in Cellular and Infection Microbiology. Autoriai, remdamiesi uodų paplitimo ir aplinkos sąlygų duomenimis, vertino, kuriose pasaulio vietose sąlygos virusui ir jo pernešėjams gali tapti palankios ateinančiais dešimtmečiais.

    Kodėl svarbūs uodų pernešėjai

    Chikungunya daugiausia siejamas su uodais Aedes aegypti, kurie geriausiai prisitaikę prie tropikų ir gyvenviečių aplinkos. Tačiau pastaraisiais metais vis didesnį vaidmenį įgauna kitas pernešėjas, Azijos tigrinis uodas Aedes albopictus, geriau pakeliantis vėsesnes sąlygas.

    Mokslininkai primena, kad per ankstesnius protrūkius buvo fiksuotos viruso mutacijos, kurios pagerino jo prisitaikymą plisti per Aedes albopictus. Tai reiškia, kad regionai, kuriuose šis uodas įsitvirtina, teoriškai tampa labiau pažeidžiami vietiniam viruso perdavimui.

    Temperatūra spartina perdavimą

    Tyrime pabrėžiama, kad šiluma daro įtaką ne tik uodų geografijai, bet ir pačiam užkrato plitimui. Esant maždaug 18–28 laipsnių šilumai, virusas uodo organizme subręsta greičiau, todėl trumpėja laikas, per kurį uodas gali tapti užkrečiamas.

    Autorių skaičiavimais, tokiame temperatūrų intervale virusas gali pasiekti platinimui reikalingą stadiją kelis kartus greičiau nei vėsesnėmis sąlygomis. Dėl to didėja tikimybė, kad palankiu sezonu susidarys sąlygos protrūkiams, ypač ten, kur uodų kontrolė nebuvo prioritetas.

    Kurios teritorijos įvardijamos kaip rizikingos

    Modeliavimas, paremtas Jungtinių Tautų Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos scenarijais iki 2100 metų, rodo nuoseklią tendenciją: į rizikos žemėlapį vis dažniau patenka šiauriau esančios vidutinių platumų teritorijos. Tarp jų minimos Vidurio Europos dalys, šiaurės rytų Šiaurės Amerika ir Rytų Azija.

    Šiuo metu chikungunya nėra laikomas endeminiu Europoje ar Šiaurės Amerikoje, o dauguma atvejų siejami su kelionėmis į tropinius ar subtropinius regionus. Vis dėlto, jei pernešėjai įsitvirtina, atsiranda prielaidos vietiniam perdavimui, kai virusas į teritoriją atkeliauja su užsikrėtusiu keliautoju.

    Ką siūlo daryti sveikatos sistemos

    Tyrimo autoriai ragina nekelti panikos, tačiau pabrėžia ankstyvo pasirengimo svarbą. Pagrindinės kryptys yra uodų stebėsena, veiksmingesnės kontrolės priemonės, taip pat medikų mokymai greičiau atpažinti ligą ir atskirti ją nuo kitų karščiavimą sukeliančių infekcijų.

    Taip pat akcentuojamas greito reagavimo planų poreikis, ypač vidutinių platumų šalyse, kur tokie virusai istorijoje nebuvo nuolatinė visuomenės sveikatos problema. Pasak autorių, prevencinės priemonės gali būti kritinės dar prieš 2040 metus, jei klimato ir pernešėjų plitimo tendencijos išliks.

    „Visuomenei panikuoti nereikia, tačiau sveikatos sistemos turėtų ruoštis iš anksto“, – teigė vienas iš tyrimo autorių dr. Ye Xu.

  • Vengrijos premjeras Péter Magyar Briuselyje sieks atšildyti ES lėšas: artėja rugpjūčio terminas

    Vengrijos premjeras Péter Magyar Briuselyje sieks atšildyti ES lėšas: artėja rugpjūčio terminas

    Vizitas Briuselyje ir politinis susitarimas

    Vengrijos ministras pirmininkas Péter Magyar balandžio 27 dieną vyksta į Briuselį, kur numatyti susitikimai su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen. Budapeštas tikisi pasiekti politinį susitarimą, kuris padėtų iš esmės atnaujinti įtemptus Vengrijos santykius su Europos Sąjunga.

    Premjero darbotvarkėje taip pat suplanuoti pokalbiai su Belgijos ministru pirmininku Bartu de Weveriu ir NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte. Pats P. Magyar kelionę pristatė kaip bandymą pagreitinti derybas dėl blokuotų ES lėšų.

    „Rytoj susitiksiu su NATO generaliniu sekretoriumi ir Belgijos ministru pirmininku, o penktadienį Briuselyje su Komisijos pirmininke. Visi dirbame, kad ES milijardai sugrįžtų“, – sakė Péter Magyar.

    Rizika prarasti 9,6 mlrd. eurų

    Didžiausias Budapešto tikslas yra kuo greičiau pasiekti pažangą dėl maždaug 9,6 mlrd. eurų, Vengrijai numatytų pagal ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę. Šios lėšos yra siejamos su aiškiais reikalavimais, o galutinis terminas įvykdyti likusias sąlygas – rugpjūčio pabaiga.

    Į paketą įeina apie 6,0 mlrd. eurų negrąžintinų dotacijų ir apie 3,6 mlrd. eurų paskolų. Europos Komisija anksčiau yra signalizavusi, kad Vengrijai, turinčiai įtemptą biudžeto situaciją, prioritetas turėtų būti dotacijos.

    Budapeštas šiuo metu peržiūri nacionalinį gaivinimo planą. Vengrijos žiniasklaidai P. Magyar teigė, kad atnaujintame plane daugiau dėmesio būtų skiriama geležinkelių projektams, energetikos infrastruktūrai ir nuomos būsto programai, tačiau pripažino, jog laiko yra nedaug.

    Teisės viršenybė, „Erasmus+“ ir gynybos klausimai

    Be gaivinimo lėšų, Briuselyje bus aptariami ir kiti Vengrijai jautrūs klausimai. Dalis sanglaudos finansavimo taip pat lieka įšaldyta, o pažanga dėl gaivinimo plano, kaip tikimasi Budapešte, galėtų automatiškai atlaisvinti didelę dalį šių pinigų.

    Vis dėlto viena finansavimo dalis siejama su papildomais reikalavimais, įskaitant teisėkūros pakeitimus, susijusius su ankstesniais Vengrijos sprendimais LGBT teisių ir prieglobsčio srityse. Kartu išlieka ir bendras reikalavimas stiprinti teisės viršenybę bei mažinti politinę įtaką teismų sistemai.

    „Džiugina naujosios Vengrijos vyriausybės įsipareigojimas ir ryžtas greitai judėti į priekį įgyvendinant teisės viršenybės reformas“, – sakė Michael McGrath.

    Dar vienas klausimas – „Erasmus+“ programa, iš kurios dalis Vengrijos studentų ir universitetų buvo faktiškai išstumti po to, kai dalis aukštųjų mokyklų valdymo buvo perduota privačioms fondų struktūroms. Budapeštas siekia rasti sprendimą, kuris leistų atkurti pilnavertį dalyvavimą mainų programose.

    Taip pat svarstomas Vengrijos dalyvavimas ES bendro gynybos skolinimosi schemoje SAFE. Budapešte šis klausimas peržiūrimas atsižvelgiant į skaidrumo ir korupcijos rizikas, o P. Magyar yra užsiminęs, kad ankstesni planai galėjo būti per didelės apimties.

    Ukrainos narystės ES derybų fonas

    Ursula von der Leyen ir P. Magyar, kaip tikimasi, aptars ir Ukrainos eurointegraciją. Vienos iš stojimo derybų dalių atidarymas priklauso nuo to, ar Vengrija atšauks savo veto, kuris ankstesnės vyriausybės laikais buvo taikomas nuosekliai.

    Naujoji Vengrijos vadovybė signalizuoja, kad galėtų pritarti pirmajam derybų etapui su sąlyga, jog Ukraina spręs vengrų mažumos kalbos ir švietimo teisių klausimus Užkarpatėje. Techninės konsultacijos tarp Budapešto ir Kyjivo, anot europinių institucijų pareiškimų, tęsiasi.

    Europos Komisijoje tikimasi, kad sprendimai dėl pirmųjų derybinių žingsnių galėtų būti priimti birželį. Tačiau realus proveržis, kaip ir dėl finansavimo, priklausys nuo to, kiek greitai Vengrija įgyvendins konkrečias reformų sąlygas ir pateiks atnaujintą nacionalinį gaivinimo planą.

  • Kanada renkasi „Saab“ arktinės žvalgybos orlaiviams: ką tai keičia santykiuose su JAV

    Kanada renkasi „Saab“ arktinės žvalgybos orlaiviams: ką tai keičia santykiuose su JAV

    Sprendimas dėl arktinės žvalgybos

    Kanada pradeda oficialias derybas su Švedijos bendrove „Saab“ dėl naujo arktinės žvalgybos orlaivių parko įsigijimo. Apie tai gegužės 27 dieną Otavoje paskelbė Kanados ministras pirmininkas Markas Carney.

    Pasak jo, sprendimas siejamas su dviem kryptimis: greitesniu gynybinių pajėgumų stiprinimu Arktyje ir siekiu mažinti ekonominę bei pramoninę priklausomybę nuo JAV. Kanada pastaraisiais metais vis dažniau kalba apie būtinybę diversifikuoti tiekimo grandines ir partnerystes.

    JAV konkurentai lieka nuošalyje

    Kanados pasirinkimas reiškia, kad nuošalyje lieka du amerikietiški variantai: „L3Harris“ siūlomas „Aeris X“ ir „Boeing“ „E-7 Wedgetail“. Dėl to sprendimas vertinamas ne tik kaip karinis pirkimas, bet ir kaip politinis signalas.

    „GlobalEye įsigijimas padės vienu metu apsaugoti mūsų Šiaurę ir stiprinti ekonomiką“, – sakė Markas Carney.

    „Saab“ savo ruožtu pabrėžė planus perduoti Kanados pramonei žinias ir technologijas, kad dalis vertės liktų šalies viduje. Tokia praktika gynybos pirkimuose dažnai siejama su vietos pramonės pajėgumų auginimu ir didesniu tiekimo saugumu krizės metu.

    Arktis tampa strateginiu prioritetu

    Kanados vyriausybė Arktį įvardija kaip strateginę sritį, kur auga valstybių konkurencija ir žvalgybinė veikla. Šio regiono reikšmę didina ir klimato kaita: ilgėjant navigacijos sezonui bei atsiveriant naujiems maršrutams, didėja poreikis stebėti oro erdvę ir jūrų kelius.

    Tokie orlaiviai paprastai naudojami ankstyvajam perspėjimui, situacijos stebėsenai ir oro bei jūrų taikinių aptikimui dideliais atstumais. Tai ypač aktualu šiaurinėse teritorijose, kur infrastruktūra reta, o reagavimo laikas kritiškai svarbus.

    Galimas poveikis santykiams su Vašingtonu

    Pasirinkimas bendradarbiauti su Europos gamintoju gali apsunkinti dialogą su JAV administracija, ypač turint omenyje anksčiau viešai skambėjusią kritiką dėl Kanados svarstymų peržiūrėti naikintuvų „F-35“ įsigijimo planus. JAV pareigūnai taip pat buvo užsiminę apie įtampos augimą gynybos bendradarbiavimo formatuose.

    Markas Carney pabrėžė, kad istoriškai artimi Kanados ir JAV santykiai, jo vertinimu, yra „negrįžtamai pasikeitę“, todėl Otava turi plėsti ekonominių ir saugumo ryšių spektrą. Ši kryptis reiškia, kad gynybos pirkimai vis dažniau bus vertinami per platesnę strateginės autonomijos prizmę.

  • Meloni užsienio politikos posūkis: ar Italija tolsta nuo Izraelio ir JAV, o artėja prie ES linijos?

    Meloni užsienio politikos posūkis: ar Italija tolsta nuo Izraelio ir JAV, o artėja prie ES linijos?

    Įtampos ženklai Romoje

    Italijos premjerės Giorgios Meloni vadovaujama Vyriausybė pastaraisiais mėnesiais siunčia signalų, kurie Vašingtone ir Jeruzalėje skaitomi kaip atsargus, bet apčiuopiamas tono pasikeitimas. Roma tradiciškai laikoma artima JAV ir Izraelio partnere, tačiau vieši pareiškimai ir kai kurie sprendimai verčia klausti, ar prasideda naujas etapas.

    Diskusijos suintensyvėjo po kelių epizodų, kai Italijos pozicija ne visai sutapo su politikų, laikomų Meloni ideologiškai artimais, kryptimi. Tai ypač išryškėjo vertinant karą Artimuosiuose Rytuose ir augančią politinę įtampą transatlantiniuose santykiuose.

    Sankcijų tema ir konfliktas su Netanyahu kabinetu

    Vienu ryškiausių lūžio taškų tapo Europoje atsinaujinusios kalbos apie sankcijas Izraelio nacionalinio saugumo ministrui Itamarui Ben-Gvirui. Itališkoje politinėje darbotvarkėje tai pristatoma kaip reakcija į viešumoje aptarinėtą vaizdo įrašą, kuriame ministras, kritikų teigimu, žemino sulaikytus aktyvistus.

    Šis epizodas įsiliejo į platesnį kontekstą: dalis Europos sostinių vis garsiau reikalauja griežtesnio spaudimo Izraelio Vyriausybei dėl karo veiksmų regione, o Italijai tenka balansavimo užduotis. Roma vienu metu siekia išlaikyti saugumo partnerystę ir neatsidurti priešingoje ES daugumos pusėje, kai Briuselyje auga raginimai griežtinti politiką.

    Trintis su Trumpu ir Hormūzo klausimas

    Įtampa juntama ir santykiuose su Donaldu Trumpu, kuris, anot viešų pasisakymų, kritiškai reagavo į Meloni laikyseną Vatikano atžvilgiu. Italijos premjerė Trumpo pareiškimus apie popiežių Leoną XIV yra pavadinusi nepriimtinais, taip rizikuodama prarasti dalį politinės „chemijos“, kuri anksčiau buvo matoma dešinės lyderių susitikimuose.

    Dar reikšmingesniu signalu laikomas Romos nenoras sekti Trumpo raginimais dėl karinio atsako prieš Iraną, kai buvo keliama Hormūzo sąsiaurio saugumo tema. Italijai, kaip ir kitoms ES valstybėms, šis maršrutas svarbus dėl energijos ir prekybos srautų, tačiau Roma akivaizdžiai vengia veiksmų, kurie galėtų įtraukti į eskalaciją.

    Italijos vidaus politikoje – dvi stovyklos

    Viešoje diskusijoje išryškėjo skirtingi požiūriai, atspindintys Italijos vidaus politikos įtampą. Parlamento narys Arturo Scotto teigė, kad Meloni ilgą laiką siekė veikti kaip patikima sąjungininkė, tačiau tai neapsaugojo nuo griežtesnio Trumpo tono.

    „Kai elgiesi kaip padavėjas, šeimininkas galiausiai ir elgiasi su tavimi kaip su padavėju. Taip nutiko Giorgiai Meloni: kai ji pabandė bent šiek tiek atsitraukti nuo Donaldo Trumpo, jis priminė, kas čia vadovauja“, – sakė Arturo Scotto.

    Tuo metu Lygos senatorius Claudio Borghi skeptiškai vertino ekonominių sankcijų idėją ir pabrėžė prekybinę logiką. Jo teigimu, jei Italija turi prekybos perteklių su Izraeliu, griežtos priemonės gali smogti pačiai Italijos ekonomikai, o ne tik politiniams adresatams.

    „Ekonominės sankcijos dažnai atsisuka atgal. Problema ta, kad Italija su Izraeliu turi prekybos perteklių, tad iš esmės baustume patys save“, – sakė Claudio Borghi.

    Kas toliau: kosmetika ar strategija?

    Kol kas sunku vienareikšmiškai pasakyti, ar tai ilgalaikės strategijos pradžia, ar tik taktiniai manevrai, skirti išvengti konfliktų ES viduje ir suvaldyti visuomenės nuotaikas. Italijos užsienio politika tradiciškai remiasi pragmatizmu: saugumo garantijos iš JAV, ekonominiai interesai Viduržemio jūros regione ir būtinybė derinti pozicijas su Briuseliu.

    Vis dėlto keli sutapę signalai leidžia kalbėti apie atsargesnį, labiau europietišką balansavimą. Jei įtampa Artimuosiuose Rytuose augs, o transatlantinėje politikoje stiprės neapibrėžtumas, Romai gali tekti dar aiškiau apsibrėžti, kuriame aljanse ir kuriomis temomis ji renkasi lyderystę, o kur – kompromisą.

  • Sarkozy Libijos bylos apeliacijoje vėl skelbia esąs nekaltas: nuosprendis numatytas lapkritį

    Sarkozy Libijos bylos apeliacijoje vėl skelbia esąs nekaltas: nuosprendis numatytas lapkritį

    Baigiamoji kalba Paryžiuje

    Buvęs Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy Paryžiaus apeliaciniame teisme paskutinę proceso dieną dar kartą pareiškė nepadaręs nusikaltimų byloje dėl įtariamo Libijos režimo finansavimo jo 2007 metų rinkimų kampanijai. Politikas tvirtino, kad nepažeidė prancūzų pasitikėjimo ir kad byla, jo teigimu, prasidėjo nuo melo.

    Apeliacinė instancija nagrinėja vieną politiškai jautriausių pastarųjų dešimtmečių bylų Prancūzijoje, nes joje keliama prielaida, kad užsienio diktatūra galėjo padėti į valdžią ateiti Prancūzijos vadovui. Tai suteikia procesui ne tik teisinį, bet ir didelį simbolinį svorį šalies politinei sistemai.

    Kokie kaltinimai ir kokios bausmės

    Apeliacijoje prokuratūra siekia, kad Sarkozy būtų pripažintas kaltu dėl korupcijos, neteisėto kampanijos finansavimo ir Libijos viešųjų lėšų pasisavinimo slėpimo. Pirmojoje instancijoje jis buvo nuteistas dėl nusikalstamo susivienijimo, tačiau dalis minėtų kaltinimų tuomet buvo atmesti.

    Teismo posėdžių metu prokurorai Sarkozy įvardijo kaip tariamo susitarimo iniciatorių, taip sugriežtindami poziciją, palyginti su pirmuoju procesu. Tuomet teismas buvo konstatavęs, kad buvęs prezidentas leido savo aplinkai ieškoti kontaktų su Libijos režimu jo vardu, tačiau kai kurie kaltinimai buvo nepatvirtinti dėl teisinės kvalifikacijos niuansų.

    2025 metų rugsėjį Sarkozy buvo skirta penkerių metų bausmė, o tai tapo išskirtiniu atveju modernioje Prancūzijos istorijoje. Jis kurį laiką praleido Paryžiaus La Santé kalėjime, vėliau buvo paleistas taikant teismo priežiūrą, o sprendimą apskundė.

    Prokuratūra apeliaciniame procese prašo griežtesnės bausmės: septynerių metų laisvės atėmimo ir 300 000 eurų baudos. Galutinis apeliacinio teismo sprendimas, kaip skelbiama, turėtų būti paskelbtas lapkričio 30 dieną.

    Kodėl byla tokia jautri

    Ši byla išsiskiria tuo, kad joje kalbama apie galimą užsienio valstybės įtaką demokratiniams rinkimams ir galimą slaptų lėšų kelią į vieną svarbiausių politinių kampanijų Europoje. Net ir be galutinio teismo verdikto, pats įtarimų mastas daro įtaką Prancūzijos vidaus politikos diskusijoms apie skaidrumą ir kampanijų finansavimo kontrolę.

    Kartu su Sarkozy byloje figūruoja ir keli jo artimiausios aplinkos žmonės, įskaitant buvusį administracijos vadovą Claude Guéant, buvusį vidaus reikalų ministrą Brice Hortefeux, tarpininku vadinamą Alexandre Djouhri ir 2007 metų kampanijos iždininką Éric Woerth. Jų atžvilgiu taip pat keliami kaltinimai, susiję su galimais ryšiais ir veiksmais Libijos kryptimi.

    „Ši byla dėl tariamo Libijos finansavimo prasidėjo nuo melo ir sąmokslo, ji turi baigtis tiesa ir skaidrumu“, – sakė Nicolas Sarkozy.

    „Aš niekada neprisipažinsiu dėl to, ko nepadariau“, – pridūrė buvęs Prancūzijos prezidentas.

  • Europos karščio banga muša rekordus: JT klimato vadovas įspėja dėl spartėjančios klimato kaitos kainos

    Europos karščio banga muša rekordus: JT klimato vadovas įspėja dėl spartėjančios klimato kaitos kainos

    Karščio banga Vakarų Europoje

    Vakarų Europą užklupusi rekordinė karščio banga paskatino nacionalines institucijas skelbti perspėjimus dėl pavojingai aukštos temperatūros ir sveikatos rizikų. JT klimato kaitos sekretoriato vadovas Simonas Stiellas situaciją pavadino aiškiu signalu, kiek brangiai kainuoja žmogaus sukelta klimato kaita.

    Karštį sustiprina vadinamasis karščio kupolas, kai ilgiau užsilaikanti aukšto slėgio sritis „užrakina“ karštą orą ir trukdo atvėsti naktimis. Tokios sąlygos ypač pavojingos vyresnio amžiaus žmonėms, vaikams ir sergantiesiems lėtinėmis ligomis.

    Mokslininkų vertinimu, dėl klimato kaitos karščio bangos Europoje tampa dažnesnės, ilgesnės ir intensyvesnės. Tai reiškia, kad ekstremali temperatūra vis dažniau tampa ne išimtimi, o pasikartojančiu šiltojo sezono scenarijumi, didinančiu mirčių ir hospitalizacijų riziką.

    Be poveikio sveikatai, karštis smarkiai veikia ekonomiką: nuo darbo našumo kritimo iki didesnio elektros poreikio vėsinimui. Taip pat auga spaudimas vandens ištekliams, ypač regionuose, kuriuose jau fiksuojamos sausros.

    Perspėjimai Prancūzijoje, Vokietijoje ir Portugalijoje

    Prancūzijoje meteorologijos tarnyba „Météo-France“ paskelbė oranžinio lygio perspėjimus keliuose departamentuose, o valdžios atstovai pranešė apie su karščiu siejamas mirtis. Tarp paminėtų atvejų įvardytos ir netiesiogiai su karščiu susijusios situacijos, kai žmonės perkaista per sporto varžybas ar susiduria su rizikomis prie vandens telkinių.

    Vokietijoje, Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje, gyventojai raginti taupyti vandenį ir vengti nebūtinų veiklų, tokių kaip sodų laistymas ar baseinų pildymas. Regiono atstovai pabrėžė, kad nors trumpuoju laikotarpiu vandens dar pakanka, ilgos karščio ir sausros atkarpos gali greitai pakeisti situaciją.

    Iberijos pusiasalyje problema tapo ir karštos naktys, kai temperatūra nekrenta žemiau 20 laipsnių ribos, todėl žmonėms sunkiau atsigauti. Portugalijoje institucijos atkreipė dėmesį, kad tokios sąlygos didina miškų gaisrų tikimybę, ypač pietiniuose, turizmui svarbiuose regionuose.

    Jungtinėje Karalystėje fiksuoti nauji šilumos rekordai, o Londone temperatūra kilo iki 35,1 laipsnio. Pranešta ir apie rekordines reikšmes Airijoje, kur mokslininkai atkreipė dėmesį į neįprastai didelį ankstesnių rekordų viršijimą.

    Ką sako JT ir ko tikėtis toliau

    „Ši karščio banga Europoje yra žiaurus priminimas apie vis stiprėjančias klimato krizės pasekmes žmonėms ir ekonomikai“, – sakė Simonas Stiellas.

    JT klimato kaitos sekretoriato vadovas pabrėžė, kad pagrindinė problema išlieka priklausomybė nuo iškastinio kuro ir miškų naikinimas, o šalių politikos prioritetu turėtų tapti greitesnis perėjimas prie švaresnių energijos šaltinių. Jo teigimu, prisitaikymo priemonės, tokios kaip karščio planai miestuose, sveikatos apsaugos pasirengimas ir vandens valdymas, tampa būtina viešosios politikos dalimi.

    Sinoptikai prognozuoja, kad savaitgalį karščio banga turėtų slūgti, tačiau kai kuriose vietovėse iki tol išliks aukštos temperatūros. Gyventojams rekomenduojama riboti buvimą saulėje karščiausiomis valandomis, gerti pakankamai vandens, vėsinti patalpas ir atkreipti dėmesį į artimųjų savijautą.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokie epizodai vis dažniau sutampa su ilgalaikėmis sausromis, todėl didėja rizika žemės ūkiui, energetikai ir miestų infrastruktūrai. Europoje vis dažniau keliami klausimai, kaip greitai bus pritaikytos statybų, miestų planavimo ir sveikatos apsaugos sistemos prie naujos temperatūrų realybės.

  • Trumpo perspėjimas Omanui dėl Hormūzo sąsiaurio: Vašingtonas atmeta Iranui palankų mokestį

    Ginčas dėl Hormūzo sąsiaurio

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas sukritikavo svarstomą planą, pagal kurį Omanas ir Iranas galėtų kartu taikyti mokestį laivams, plaukiantiems per Hormūzo sąsiaurį. Baltuosiuose rūmuose jis pareiškė, kad toks modelis būtų nepriimtinas, ir pažėrė griežtų perspėjimų Omanui.

    „Omanas elgsis kaip visi kiti, arba mums teks juos susprogdinti“, – žurnalistams Baltuosiuose rūmuose sakė Donaldas Trumpas.

    Kodėl Hormūzo sąsiauris toks svarbus?

    Hormūzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio energetikos koridorių, kuriuo, įvairių tarptautinių vertinimų duomenimis, paprastai keliauja apie penktadalis pasaulinės naftos srautų. Dėl to net daliniai trikdžiai čia greitai persiduoda į naftos ir degalų kainas bei laivybos draudimo įkainius.

    Pastaraisiais mėnesiais sąsiaurio pralaidumas tapo vienu kertinių klausimų derybose, siekiant užbaigti JAV ir Irano karą. Straipsnyje minimų aplinkybių fone teigiama, kad Iranas faktiškai buvo apribojęs laivybą, o tai didino įtampą rinkose ir kėlė nerimą dėl tiekimo grandinių.

    Derybos ir Omano vaidmuo

    Omanas ilgą laiką palaiko darbinius ryšius su Vašingtonu ir dažnai veikia kaip tarpininkas regioniniuose konfliktuose. Šalis yra dalyvavusi užkulisinėse pastangose mažinti įtampą su Iranu, įskaitant kontaktus dėl Teherano branduolinės programos ir platesnių saugumo klausimų.

    Vis dėlto šį kartą Vašingtono pozicija išliko kieta: Trumpas pabrėžė, kad Iranas neturi įgyti jokios kontrolės ar išskirtinių teisių Hormūzo sąsiauryje. JAV lyderis taip pat akcentavo, kad sąsiauris turi likti atviras tarptautinei laivybai.

    „Sąsiauris turi būti atviras visiems. Tai tarptautiniai vandenys. Niekas jo nekontroliuos“, – sakė Donaldas Trumpas.

    JAV Valstybės departamentas viešojoje erdvėje pakartojo prezidento toną, sustiprindamas signalą, kad bet kokie bandymai įvesti regioninį mokestį ar sukurti bendrą valdymo mechanizmą su Iranu būtų vertinami kaip grėsmė laisvai laivybai. Tuo metu Omano atstovai išsamiau komentuoti situacijos iš karto negalėjo.

  • Telšiuose keičiamas sklypo S. Daukanto g. 10 statusas: numatyta daugiabučių ir bendrabučių teritorija

    Telšių rajono savivaldybė pranešė priėmusi sprendimą pakeisti žemės sklypo S. Daukanto g. 10 Telšiuose naudojimo būdą. Sklypas, kurio kadastrinis numeris 7868/0012:170 ir plotas 0,0764 ha, iki šiol buvo priskirtas gyvenamosioms teritorijoms, numatant mažaaukščių gyvenamųjų namų statybą.

    Pagal priimtą sprendimą sklypui nustatomas kitas naudojimo būdas – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos. Tai reiškia, kad teritorijos paskirtis derinama prie intensyvesnio gyvenamojo užstatymo galimybių, kurios skiriasi nuo mažaaukštės statybos režimo.

    Sprendimas grindžiamas tuo, kad sklype esantis statinys turi atitikti atnaujintus žemės naudojimo būdų reikalavimus. Savivaldybė nurodo, jog pakeitimas atliekamas siekiant suderinti sklypo naudojimo būdą su Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2024 metais birželio 17 dieną įsakymu Nr. D1-199 patvirtintu Žemės naudojimo būdų turinio aprašu.

    Tokie pakeitimai paprastai reikšmingi tiek gyventojams, tiek nekilnojamojo turto rinkai, nes jie gali daryti įtaką leidžiamam užstatymo intensyvumui ir planuojamai pastatų paskirčiai. Kartu tai padeda tikslinti faktinę situaciją registruose, kai sklype esantys statiniai neatitinka anksčiau nustatyto naudojimo būdo.

    Telšių rajono savivaldybė informuoja, kad sprendimas įformintas mero 2026 metais gegužės 27 dieną potvarkiu Nr. M1-365. Su potvarkiu susiję dokumentai skelbiami savivaldybės interneto svetainėje.

  • Telšiuose pradedamas Respublikos g. 1 detaliojo plano koregavimas: ką keis teritorijoje prie Masčio ežero

    Pradedamas planavimo procesas

    Telšių rajono savivaldybė informuoja visuomenę apie sudarytą teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartį. Ja pradedamas detaliojo plano sprendinių koregavimo procesas žemės sklypo Respublikos gatvėje 1 ribose.

    Koreguojamas dokumentas susijęs su teritorija Telšių mieste tarp Telšės gatvės, Respublikos gatvės, Turgaus aikštės, Laivų gatvės ir Masčio ežero. Tai viena jautriausių miesto vietų, kur sprendiniai paprastai daro įtaką tiek judėjimui, tiek viešosioms erdvėms ir aplinkai.

    Ką reiškia detaliojo plano koregavimas

    Detaliojo plano sprendinių koregavimas paprastai taikomas tada, kai reikia patikslinti jau patvirtintas sąlygas konkrečiame sklype ar jo dalyje. Tai gali apimti užstatymo parametrus, įvažiavimus, servitutus, sklypo naudojimo reglamentus ar kitus teritorijos naudojimo reikalavimus.

    Šiuo atveju akcentuojama, kad koregavimas vykdomas Respublikos gatvės 1 sklypo ribose, nors pats detalusis planas apima didesnę teritoriją miesto centre prie Masčio ežero. Dėl to gyventojams svarbu sekti, kokie konkretūs sprendiniai bus siūlomi ir ar jie nepaveiks gretimų viešųjų erdvių.

    Kur skelbiama informacija

    Savivaldybė nurodo, kad informacija apie rengiamą teritorijų planavimo dokumentą skelbiama TPDRIS sistemoje, TPS „Vartai“ aplinkoje. Ten viešinami rengiamų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, procedūros ir su procesu susiję dokumentai.

    TPDRIS elektroninės paslaugos teikiamos tik per TPS „Vartai“, todėl norint susipažinti su planavimo eiga, pateiktais dokumentais ar vėliau teikti pastabas, gyventojams rekomenduojama naudotis būtent šiuo kanalu. Skelbime taip pat pateikiama inicijavimo sutartis, kurioje apibrėžiamas proceso inicijavimas, rengimas ir finansavimas.

    „Informacija skelbiama TPDRIS, TPS „Vartai“ aplinkoje, skiltyje Rengiamų teritorijų planavimo dokumentų viešinimas“, – nurodoma savivaldybės pranešime.

    Praktikoje tai reiškia, kad tolesniuose etapuose visuomenė gali būti kviečiama susipažinti su sprendiniais, o esant numatytoms procedūroms, teikti pasiūlymus. Kuo anksčiau gyventojai peržiūri planavimo medžiagą, tuo daugiau galimybių laiku pastebėti galimas rizikas ar nesuderinamumus.