Ignalinos atominėje elektrinėje pradėtas vienas svarbiausių eksploatavimo nutraukimo darbų etapų – antrojo energijos bloko reaktoriaus valdymo ir apsaugos sistemos kanalų išmontavimas. Per artimiausius mėnesius planuojama išardyti daugiau nei 200 šios sistemos kanalų, o darbai vykdomi griežtai kontroliuojant radiacinę saugą.
Išmontavimo pradžia tapo įmanoma užbaigus parengiamuosius darbus ir gavus Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos leidimą vykdyti viršutinės ir apatinės zonų įrangos demontavimą bei pirminį atliekų apdorojimą. Tai dar vienas žingsnis nuosekliai artėjant prie techniškai sudėtingiausios dalies – reaktorių šerdžių išmontavimo.
„Pirmojo reaktoriaus kanalų išmontavimo darbus jau esame užbaigę, todėl šiandien galime remtis sukaupta patirtimi ir ją pritaikyti antrajame bloke“, – sakė „Altra“ vadovas Linas Baužys.
Ignalinos atominėje elektrinėje veikė du RBMK-1500 tipo reaktoriai, kurių konstrukcija skiriasi nuo daugumos Vakarų šalyse įprastų komercinių reaktorių. Kiekviename jų buvo daugiau kaip 2 000 technologinių kanalų, o 235 kanalai priklausė valdymo ir apsaugos sistemai, užtikrinančiai reaktoriaus kontrolę ir avarinį stabdymą.
Dalis antrojo bloko kanalų jau buvo išmontuoti ankstesnėse fazėse, kai vyko radiologiniai tyrimai ir įrangos bandymai. Dabar startavo pagrindiniai darbai, kuriuos numatoma užbaigti kitų metų pradžioje, lygiagrečiai rengiantis vėlesniems sudėtingesniems demontavimo etapams.
Robotai vietoje žmonių
Didelę darbų dalį padeda atlikti nuotoliniu būdu valdoma technika, skirta operacijoms padidintos radiacijos aplinkoje. Prieš pradedant pagrindinį išmontavimą buvo sutvarkytos radiologiškai pavojingiausios zonos, kad darbuotojams kuo rečiau tektų būti arti spinduliuotės šaltinių.
Pasitelktas Švedijos bendrovės „Brokk“ nuotoliniu būdu valdomas robotas, kuriuo pašalintos didžiausios jonizuojančiosios spinduliuotės galios vamzdynų vietos, vadinamos karštaisiais taškais. Po šių darbų atliktas patalpų dezaktyvavimas ir paruošta dalis įrangos, perkelta iš pirmojo energijos bloko.
Tokie sprendimai leidžia specialistams vykdyti pjovimo, ardymo ir kitas operacijas per atstumą, mažinant apšvitos dozes ir trumpinant laiką, praleidžiamą kontroliuojamose zonose. Branduolinės energetikos projektuose tai laikoma vienu esminių saugos principų, ypač kai kalbama apie darbus šalia reaktoriaus įrangos.
Kas vyksta su atliekomis
Išmontuoti kanalai smulkinami, o susidariusios radioaktyviosios atliekos rūšiuojamos pagal medžiagą ir užterštumo lygį. Metaliniai fragmentai ir grafitas tvarkomi atskirai, o tolesnis apdorojimas vykdomas laikantis Lietuvoje galiojančių radioaktyviųjų atliekų tvarkymo reikalavimų.
Praktikoje tai reiškia, kad dalis medžiagų po radiologinės kontrolės ir, kai būtina, dezaktyvavimo gali būti priskiriama nebranduolinėms atliekoms arba nukreipiama į perdirbimą. Likusi dalis paruošiama saugiam ilgalaikiam tvarkymui, kad būtų išvengta taršos ir poveikio aplinkai rizikų.
Iki 2050 metų finišo
Ignalinos atominės elektrinės uždarymas laikomas vienu didžiausių tokio tipo projektų Europoje, kuriame derinami inžineriniai sprendimai, radiacinė sauga ir ilgas darbų planavimas. Elektrinėje taikoma neatidėliotino išmontavimo strategija, kai įranga ardoma ne nukeliant darbus keliems dešimtmečiams, o išlaikant specialistų kompetenciją ir projektinį tempą.
Skelbiama, kad šiuo metu jau išmontuota daugiau kaip 46 proc. visos numatytos išmontuoti įrangos. Taip pat nurodoma, kad po kontrolės ir valymo pakartotinai panaudojama apie 78 proc. įrangos ir 94 proc. gelžbetonio, o tai mažina galutinių atliekų kiekį ir projekto naštą.
Artimiausių metų prioritetas – pasirengti abiejų reaktorių šerdžių išmontavimui, kuriam dėl RBMK konstrukcijos ir radiologinių sąlygų reikalingi specialiai pritaikyti technologiniai sprendimai. Planuojama, kad reaktorių šerdžių išmontavimas bus baigtas iki 2043 metų, o visas Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimas – iki 2050 metų.
