CP v2

Blog

  • Anykščių rajone paskirstytas 2026 metų finansavimas NVO: prioritetas socialinėms paslaugoms ir negaliai

    Anykščių rajone paskirstytas 2026 metų finansavimas NVO: prioritetas socialinėms paslaugoms ir negaliai

    Du įsakymai dėl 2026 metų projektų

    Anykščių rajono savivaldybės administracija paskelbė apie 2026 metais įgyvendinamų projektų finansavimą nevyriausybinėms organizacijoms ir asociacijoms, teikiančioms socialines paslaugas rajono gyventojams. Sprendimai įforminti administracijos direktoriaus 2026 metų gegužės 18 dieną pasirašytais įsakymais.

    Finansavimas skirtas pagal savivaldybės priemones, kurios orientuotos į socialinių paslaugų plėtrą ir socialinės atskirties mažinimą. Savivaldybė pabrėžia, kad lėšos numatytos projektams, atitinkantiems teisės aktų reikalavimus ir teikiantiems paslaugas Anykščių rajono savivaldybės gyventojams.

    Parama socialinių paslaugų teikimui

    Pirmuoju įsakymu Nr. 1-AĮ-247 finansavimas 2026 metų projektams paskirstytas pagal priemonę Nr. 5.1.1.07 Socialinių paslaugų projektų įgyvendinimas. Ši kryptis skirta rajone veikiančioms nevyriausybinėms organizacijoms ir asociacijoms, kurios realiai teikia socialines paslaugas gyventojams.

    Tokio pobūdžio parama savivaldybėms leidžia užtikrinti paslaugų tęstinumą bendruomenėse, ypač ten, kur dalį pagalbos žmonėms suteikia būtent NVO sektorius. Praktikoje tai dažniausiai apima pagalbą pažeidžiamoms grupėms, konsultavimą, užimtumo veiklas ir paslaugas, kurios papildo savivaldybės socialinę infrastruktūrą.

    Atskira kryptis negalios integracijai

    Antruoju įsakymu Nr. 1-AĮ-248 finansavimas 2026 metais taip pat skirtas pagal priemonę Nr. 5.1.3.02 Asmenų su negalia socialinės integracijos projektų įgyvendinimas. Šiuo sprendimu lėšos numatytos Anykščių rajono savivaldybės teritorijoje veikiančioms asmenų su negalia asociacijoms.

    Tokie projektai paprastai orientuojami į įtrauktį, savarankiškumo stiprinimą ir dalyvavimo bendruomenės gyvenime didinimą. Savivaldybės finansavimas šioje srityje dažnai tampa svarbia prielaida, kad vietos organizacijos galėtų planuoti veiklas ilgesniam laikotarpiui ir užtikrinti paslaugų prieinamumą.

    Savivaldybė nurodo, kad sprendimai priimti vadovaujantis nustatyta projektų finansavimo tvarka, o lėšos paskirstytos 2026 metų įgyvendinimui. Išsamesnė informacija apie konkrečius projektus ir sumas pateikiama savivaldybės dokumentuose.

    Informacija parengta pagal Anykščių rajono savivaldybės pateiktą pranešimą.

  • Sicilijos mokyklų pamokos Panevėžio rajonui: ką vadovai parsiveža iš lyderystės stažuotės

    Stažuotė Sicilijoje

    Panevėžio rajono švietimo centras 2026 metais gegužės 16–23 dienomis surengė kvalifikacijos tobulinimo stažuotę Sicilijoje. Programos tema – asmeninė lyderystė mokyklose, remiantis Italijos švietimo sistemos patirtimis.

    Stažuotėje dalyvavo 14 Panevėžio rajono švietimo įstaigų vadovų. Pagrindinis tikslas buvo stiprinti lyderystės, įtraukties ir bendradarbiavimo kompetencijas, kurios šiandien laikomos esminėmis mokyklų kaitai.

    Programą padėjo įgyvendinti Sicilijoje gyvenanti edukologė dr. Simona Crisafulli, dirbanti su švietimo vadybos ir tarptautinio mobilumo temomis. Ji koordinavo susitikimus su vietos švietimo bendruomene ir padėjo struktūruoti patirtį taip, kad ji būtų pritaikoma Lietuvos mokykloms.

    Ką parodė mokyklų vizitai

    Vizito metu delegacija lankėsi IC Ali Terme mokykloje, kurioje mokosi apie 900 mokinių. Čia dirba apie 150 mokytojų ir apie 50 pagalbos specialistų, o pati mokykla turi 15 padalinių, kuriems vadovauja viena direktorė.

    Vadovai stebėjo pamokas, bendravo su mokytojais ir mokiniais, aptarė, kaip organizuojamas ugdymas didelėje, geografiškai išskaidytoje įstaigoje. Daug dėmesio skirta valdymo sprendimams, leidžiantiems išlaikyti vienodus standartus skirtinguose padaliniuose.

    Ryškiausias akcentas – nuosekliai įgyvendinama įtraukties kryptis. Italijoje įtraukties praktikos vystomos kelis dešimtmečius, todėl mokyklose tai dažnai tampa kasdienybės norma: daugiau individualizavimo, lankstesnių užduočių ir didesnis pagalbos specialistų vaidmuo.

    Stažuotės dalyviai pabrėžė, kad individualūs mokinių poreikiai sprendžiami ne tik per atskiras pagalbos priemones, bet ir per integruotą ugdymą. Tokia praktika padeda mažinti atskirtį klasėje ir kartu leidžia išlaikyti mokymosi tempą visai grupei.

    Drausmė, susitarimai ir kultūra

    Vizitų metu dėmesį patraukė mokinių drausmė ir susitarimų laikymasis. Mokyklos aplinkoje praktiškai nebuvo matyti mokinių, naudojančių mobiliuosius telefonus, o taisyklių laikymasis pristatytas kaip bendruomenės susitarimų, o ne draudimų klausimas.

    Mokyklos vadovė akcentavo pasitikėjimu grįstus santykius ir nuoseklų socialinių gebėjimų ugdymą nuo ankstyvo amžiaus. Tarp jų išskirti viešojo kalbėjimo ir oratorystės įgūdžiai, kurie, pasak vietos pedagogų, padeda mokiniams stiprinti pasitikėjimą savimi.

    Reikšmingą vietą stažuotėje užėmė kultūrinis ir meninis ugdymas, integruojamas į mokyklos gyvenimą. Vadovai stebėjo emocijų teatro pasirodymą ir teatro būrelio veiklas, kuriose atsispindėjo literatūros ir scenos raiškos jungtys.

    Panevėžio rajono vadovai teigia, kad parsivežtos idėjos bus pritaikomos stiprinant mokyklų bendruomenes, aiškiau sutariant dėl elgesio taisyklių ir ieškant veiksmingų įtraukties modelių. Stažuotė taip pat išryškino, kad pokyčiai dažniausiai prasideda nuo nuoseklaus vadovų darbo su kultūra, susitarimais ir komandiniais sprendimais.

    „Svarbiausia pamoka – įtrauktis veikia tada, kai ji tampa visos mokyklos kasdieniu susitarimu, o ne atskira priemone“, – sakė vienas stažuotėje dalyvavusių švietimo įstaigos vadovų.

  • Alytaus rajonas siūlo 200 eurų stipendijas studentams: kas gali gauti ir kokie įsipareigojimai?

    Alytaus rajonas siūlo 200 eurų stipendijas studentams: kas gali gauti ir kokie įsipareigojimai?

    Alytaus rajono savivaldybė skiria stipendijas paklausių specialybių studentams, siekdama, kad jauni žmonės po studijų grįžtų dirbti į rajono įstaigas ir įmones. Parama orientuota į tuos, kurie studijų metu nori turėti aiškią karjeros kryptį ir planuoja profesinę ateitį sieti su Alytaus rajonu.

    Stipendijos idėja paprasta: savivaldybė padeda finansiškai, o studentas mainais įsipareigoja po studijų dirbti pagal įgytą specialybę vietos darbo rinkoje. Tokios priemonės Lietuvoje vis dažniau taikomos savivaldybėse, kurios konkuruoja dėl specialistų ir siekia mažinti darbuotojų trūkumą viešajame sektoriuje bei regiono versle.

    Kas gali pretenduoti?

    Studijų stipendija gali būti skiriama studentams, kurie yra deklaravę gyvenamąją vietą Alytaus rajone ir studijuoja Lietuvos aukštojoje arba profesinėje mokykloje. Taip pat keliami amžiaus, studijų programos ir akademinių rezultatų reikalavimai.

    Paraiškas gali teikti ne vyresni nei 29 metų studentai, besimokantys pagal Alytaus rajonui reikalingų specialybių programas. Be to, būtina turėti ne mažesnį nei 7,5 pusmečio studijų vidurkį, o reikalingų specialybių sąrašą tvirtina Savivaldybės administracijos direktorius.

    Kiek mokama ir nuo kada?

    Stipendijos dydis siekia 200 eurų per mėnesį. Ši suma gali tapti apčiuopiama pagalba dengiant kasdienes studijų išlaidas, ypač studentams, kurie nuomojasi būstą, važinėja į paskaitas ar derina studijas su praktika.

    Bakalauro studijų studentai gali pretenduoti į stipendiją baigę pirmą kursą, o išmokos pradedamos mokėti nuo trečio semestro. Magistrantūros studentams numatyta galimybė stipendiją gauti nuo pirmo kurso.

    Darbo įsipareigojimas po studijų

    Norint gauti stipendiją, studentas turi būti susitaręs dėl būsimos darbo vietos Alytaus rajono įstaigoje ar įmonėje. Tai reiškia, kad stipendija siejama ne tik su studijomis, bet ir su realiu planu grįžti į darbo rinką konkrečiame regione.

    Gavęs stipendiją studentas įsipareigoja po studijų dirbti pagal įgytą specialybę Alytaus rajone tiek metų, kiek laiko buvo remiamas savivaldybės. Jei šis įsipareigojimas neįvykdomas, stipendiją reikia grąžinti.

    Savivaldybė pabrėžia, kad ši priemonė naudinga abiem pusėms: studentas gauna finansinį stabilumą ir aiškesnę karjeros pradžią, o Alytaus rajonas didina tikimybę pritraukti reikalingų specialistų. Dėl konkrečių terminų, paraiškų teikimo ir reikalingų specialybių sąrašo rekomenduojama kreiptis į Alytaus rajono savivaldybę.

  • Alytaus rajono savivaldybė ir Kauno kolegija derina planus: naujos studijos ir modernios laboratorijos Alytuje

    Alytaus rajono savivaldybė ir Kauno kolegija derina planus: naujos studijos ir modernios laboratorijos Alytuje

    Alytaus rajono savivaldybės vadovai, susitikę su Kauno kolegijos Alytaus fakulteto administracija, aptarė, kaip stiprinti partnerystę, kuriant daugiau naudos regiono bendruomenei, verslui ir būsimų specialistų rengimui. Pokalbiuose daug dėmesio skirta aukštojo mokslo prieinamumui arčiau žmonių gyvenamosios vietos.

    Į Alytaus fakultetą atvyko Alytaus rajono merė Rasa Vitkauskienė, vicemeras Aurimas Truncė, administracijos direktorius Vytas Arbačiauskas ir savivaldybės specialistai. Susitikime su Kauno kolegijos atstovais buvo tariamasi dėl bendrų iniciatyvų, kurios galėtų padėti regione auginti kompetencijas ir geriau suderinti studijų kryptis su darbo rinkos poreikiais.

    „Labai svarbu, kad studijų kryptys būtų parenkamos taip, jog jauniems žmonėms nereikėtų ieškoti galimybių kituose miestuose – kokybiškas aukštasis mokslas turi būti prieinamas čia, mūsų regione“, – sakė Alytaus rajono merė Rasa Vitkauskienė.

    Naujos studijos, orientuotos į poreikį

    Kauno kolegijos direktorius dr. Andrius Brusokas kartu su komanda pristatė Alytaus fakulteto plėtrą, vykdomus projektus ir studijų kryptis, kurios siejamos su regiono strateginiais prioritetais. Kauno kolegijos teigimu, glaudesnis ryšys tarp savivaldos ir aukštosios mokyklos leidžia greičiau reaguoti į darbo rinkos pokyčius ir tiksliau planuoti specialistų rengimą.

    Alytuje stojantiesiems šiemet numatytos trys naujos profesinio bakalauro studijų programos: žaliosios energetikos inžinerija, baldų inžinerija, gastronomija ir antreprenerystė. Kauno kolegija pabrėžia, kad tokių krypčių tikslas yra didinti patrauklias mokymosi galimybes regione ir kartu stiprinti vietos verslui aktualių kompetencijų pasiūlą.

    „Matome prasmingas ir ilgalaikes glaudesnio bendradarbiavimo su Alytaus rajono savivaldybe galimybes – tiek stiprinant jaunimo informavimą apie studijų ir profesinio kelio pasirinkimus, tiek ieškant bendrų iniciatyvų regiono augimui“, – sakė Kauno kolegijos direktorius dr. Andrius Brusokas.

    Tarptautinės galimybės ir mobilumas

    Susitikime taip pat aptartos studentų tarptautinio mobilumo galimybės. Kauno kolegijos studentai gali vykti dalinėms studijoms ar praktikai į užsienio institucijas, pasinaudodami „Erasmus+“, „Nordplus“ ir kitomis programomis.

    Kauno kolegija nurodo esanti viena iš aštuonių aukštųjų mokyklų, priklausančių UNINOVIS Europos universitetų aljansui. Tokios partnerystės paprastai plečia tarptautinių studijų aplinką, sudaro prielaidas bendriems projektams ir tyrimams bei padeda studentams įgyti daugiau tarpkultūrinės patirties.

    Modernus laboratorijų kompleksas Alytuje

    Kauno kolegijos atstovai pristatė ir Alytaus fakultete vykdomą infrastruktūros atnaujinimą. Šiuo metu čia kuriamas modernus laboratorijų kompleksas – Maisto ir sveikos gyvensenos ekscelencijos centras, kurio atidarymas planuojamas rudenį.

    Numatoma, kad centre bus vystomi taikomieji tyrimai, inovacijos ir kompetencijų ugdymas maisto, mitybos bei sveikos gyvensenos srityse. Kauno kolegijos teigimu, tokia infrastruktūra gali tapti praktinių sprendimų platforma, kurioje bendradarbiautų studentai, dėstytojai, verslo atstovai ir viešasis sektorius.

    „Čia bus vykdomi tyrimai nuo tvarių produktų kūrimo ir naujų augalų veislių plėtojimo iki robotizuotų sistemų integravimo“, – sakė dr. Andrius Brusokas.

    Alytaus fakultete vykdomos profesinio bakalauro studijos apima sveikatos, socialinių, verslo ir viešosios vadybos, ugdymo, inžinerijos, informatikos ir technologijų mokslus. Savivaldybė ir Kauno kolegija sutaria, kad ilgalaikė partnerystė galėtų apimti ne tik jaunimo pritraukimą į studijas, bet ir platesnes suaugusiųjų švietimo bei kompetencijų kėlimo iniciatyvas regione.

    Komunikacijos skyriaus informacija

  • Varėnoje birželio 6–7 dienomis vyks festivalis „Nerk į vasarą gamtos ritmu“: kas laukia?

    Varėnoje birželio 6–7 dienomis vyks festivalis „Nerk į vasarą gamtos ritmu“: kas laukia?

    Birželio 6–7 dienomis Varėna kviečia vasaros pradžią sutikti festivalyje „Nerk į vasarą gamtos ritmu“. Pagrindiniai renginiai šiemet vyks Varėnos dainų slėnyje, kur gamtos apsupta erdvė taps muzikos ir vasariškų patirčių centru.

    Organizatorių teigimu, programoje numatyta veiklų skirtingiems lankytojų poreikiams: nuo koncertų ir mugės iki edukacijų bei pramogų šeimoms. Renginyje žadama daug dėmesio skirti ir poilsiui gamtoje, kuri Varėnos kraštui yra viena ryškiausių tapatybės dalių.

    Festivalio lankytojai galės paragauti Dzūkijos skonių ir jų šiuolaikinių interpretacijų, taip pat sudalyvauti vandens degustacijoje. Greta gastronominių patirčių planuojamos ir aktyvios veiklos, kviečiančios miestą pažinti per judėjimą ir buvimą lauke.

    Programoje numatytos ir pirtys bei įvairūs susitikimai po atviru dangumi, akcentuojant lėtą, pojūčiais paremtą laisvalaikį. Organizatoriai tikisi, kad toks formatas padės lankytojams Varėną pamatyti kaip vietą, kur natūraliai susijungia gamta, kultūra ir vasaros nuotaika.

    Patogesniam atvykimui žadamas nemokamas šventės autobusas, kuris veš miesto gyventojus ir svečius. Taip pat skelbiama, kad į festivalį galima atvykti traukiniu iš Vilniaus su 90 proc. nuolaida, o išvykti naktiniu traukiniu.

  • Makaronai be puodo: virtuvės ekspertai siūlo greitesnį būdą keptuvėje, sutaupysite ir indų

    Makaronai yra vienas universaliausių pasirinkimų greitai vakarienei, tačiau dažnas įprotis pirmiausia užvirinti didelį puodą vandens gali užtrukti ilgiau, nei norėtųsi. Virtuvės ekspertai vis dažniau siūlo alternatyvą, kuri leidžia sutrumpinti gaminimo laiką ir sumažinti indų kiekį.

    Vietoj puodo siūloma naudoti gilesnę keptuvę su dangčiu. Principas paprastas: makaronai verdami mažesniame skysčio kiekyje, o šalia jų iš karto kaitinami priedai ir formuojamas padažas, todėl patiekalas paruošiamas viename inde.

    Keptuvėje skystis paprastai įkaista greičiau, nes yra platesnis paviršius ir dažnai naudojamas mažesnis vandens ar sultinio kiekis. Be to, krakmolas, kurį išskiria makaronai, lieka keptuvėje ir natūraliai sutirština padažą, todėl rečiau prireikia papildomų tirštiklių.

    Dar vienas privalumas yra paprastesnė virtuvės rutina: vienas indas vietoj atskiro puodo ir atskiros keptuvės padažui. Toks metodas ypač patogus darbo dienomis, kai svarbu ne tik greitai pagaminti, bet ir greitai sutvarkyti virtuvę.

    Į gilią keptuvę sudedami sausi spagečiai, konservuoti pomidorai, pjaustytas svogūnas ir česnakas, alyvuogių aliejus, pesto, druska, pipirai ir daržovių sultinys. Keptuvė uždengiama ir kaitinama ant vidutinės ugnies apie 10 minučių, kol makaronai beveik suminkštėja.

    Tuomet sudedami vyšniniai pomidorai ir kaitinama dar 3–4 minutes, kol makaronai tampa visiškai minkšti, o pomidorai suminkštėja. Patiekiant siūloma apibarstyti tarkuotu kietuoju sūriu, pavyzdžiui, parmezanu.

    Praktiškai svarbiausia pasirinkti pakankamai gilią keptuvę ir nepadauginti skysčio: jo turi pakakti, kad makaronai išvirtų, bet ne tiek, kad gautųsi sriuba. Jei skystis garuoja per greitai, geriau įpilti šiek tiek karšto vandens ar sultinio, o ne didinti kiekį iš karto.

    Taip pat verta atkreipti dėmesį į makaronų tipą: plonesni išverda greičiau, o storesniems gali prireikti kelių papildomų minučių. Maišymas gaminimo pabaigoje padeda tolygiai padengti makaronus padažu ir sumažina sulipimo riziką.

  • Kanadoje pristatytas visiškai autonominis elektrobusiukas: ledynus veš be įkrovimo stotelių

    Elektrobusas, kuriam nereikia tinklo

    Kanados inžinieriai pristatė elektrinį autobusą, skirtą turistams vežti į ledynus, kuris gali dirbti visiškai autonomiškai – be generatorių, be įkrovimo stotelių ir be nuolatinės prieigos prie elektros tinklo. Projektas orientuotas į maršrutus atokiose vietovėse, kur infrastruktūra ribota, o įprastas įkrovimas būtų sudėtingas ar labai brangus.

    Šis sprendimas kuriamas darbui Jasper nacionalinio parko teritorijoje, o operatoriumi turėtų tapti turizmo paslaugų bendrovė Pursuit. Iki šiol tokiose trasose buvo naudojama apie dešimt specialiai paruoštų dyzelinių autobusų, tačiau nauju projektu siekiama mažinti taršą ir priklausomybę nuo degalų tiekimo.

    Ką pakeitė inžinieriai?

    Komanda Noble Northern, dirbanti su saulės energijos sistemomis ir transporto elektrifikacija, pagrindu pasirinko senesnio dyzelinio sunkvežimio važiuoklę. Ji buvo iš esmės perdirbta: paliktos dvi ašys, išlaikyta visų varančiųjų ratų pavara, o stabilumui ir sukibimui sudėtingame reljefe pritaikyti sudvejinti ratai.

    Elektrinė dalis suprojektuota darbui žemoje temperatūroje. Autobuse įdiegta 528 kilovatvalandžių talpos baterija su termoreguliacija ir papildoma apsauga, kad akumuliatorius būtų atsparesnis smūgiams ir vibracijai važiuojant nelygiais ledyno keliais.

    Saulė ir rekuperacija – pagrindas autonomijai

    Didžiausias projekto akcentas – energijos savarankiškumas. Autobusas naudoja energijos rekuperacijos sistemą: leisdamasis nuo ledynų jis dalį energijos grąžina į bateriją, taip mažindamas sąnaudas ir prailgindamas darbą be išorinės įkrovos.

    Antrasis šaltinis – ant stogo sumontuoti dvipusiai saulės moduliai. Tokia konstrukcija ypač efektyvi ledynuose, nes sniegas ir ledas atspindi daug šviesos, todėl panelės gali generuoti energiją ne tik iš tiesioginės, bet ir iš atspindėtos saulės spinduliuotės.

    Bendra saulės elektrinės galia siekia 6 kilovatus, o per dieną ji gali pagaminti apie 40 kilovatvalandžių elektros energijos. Skaičiai nėra milžiniški, tačiau kartu su rekuperacija jie sudaro reikšmingą dalį kasdienio energijos balanso ir leidžia ilgiau išsiversti be infrastruktūros.

    Kiek reisų ir kur kompromisai?

    Pasak projekto kūrėjų, pilnai įkrauta baterija leidžia atlikti maždaug 32–35 reisus į aukštesnę ledynų dalį ir atgal. Autonomiją didina būtent energijos grąžinimas nusileidimuose ir saulės moduliai, kurie nuolat papildo bateriją eksploatacijos metu.

    Vis dėlto sistema nėra visiškai be kompromisų. Po kelių intensyvaus darbo dienų autobusui reikia ilgesnės pauzės pilnam įkrovimui, o vien tik saulės moduliais tai gali užtrukti iki beveik dviejų savaičių, todėl tuo metu maršrutus aptarnauja kitos transporto priemonės.

    Inžinieriai sąmoningai atsisakė dyzelinio generatoriaus, nors toks variantas buvo svarstytas kaip atsarginis. Sprendimas pasirinktas siekiant parodyti, kad specifinėse, saulėtose ir aukštikalnių sąlygose elektrinis transportas gali veikti ir be tradicinės energetinės „pagalvės“.

    „Tai pirmasis pasaulyje ledynų tyrinėjimui ir turizmui skirtas elektrinis autobusas, galintis dirbti visiškai autonomiškai, be elektros stotelių, pasikliaujant tik stipria saulės šviesa dideliame aukštyje“, – rašoma publikacijoje.

  • Vandenilio peroksidas vietoj buitinės chemijos: 9 praktiški būdai, kaip jį panaudoti namuose

    Vandenilio peroksidas daugeliui siejasi su vaistinėse parduodamu tirpalu, kuriuo anksčiau dažnai būdavo dezinfekuojami nedideli įpjovimai ar įbrėžimai. Tačiau šiuolaikinė praktika vis dažniau pabrėžia, kad atviroms žaizdoms jis ne visada tinkamiausias, o didžiausią vertę dažnam namų ūkiui gali suteikti visai kitoje srityje.

    Valymo ekspertai vandenilio peroksidą įvardija kaip patogią priemonę, kuri, tinkamai naudojama, gali padėti mažinti bakterijų, kai kurių virusų ir pelėsio sporų kiekį ant paviršių. Dėl to jis vis dažniau minimas kaip alternatyva daliai aštresnių buitinės chemijos priemonių, ypač kai norisi paprastesnės sudėties sprendimų.

    Praktiškiausias jo panaudojimas namuose dažniausiai susijęs su virtuve ir vonios kambariu, kur kaupiasi riebalai, apnašos bei drėgmė. Specialistai atkreipia dėmesį, kad svarbu laikytis saugaus naudojimo: nemaišyti su kitomis cheminėmis priemonėmis ir pirmiausia išbandyti mažiau matomoje vietoje.

    Taip pat būtina prisiminti, kad vandenilio peroksidas gali švelniai balinti, todėl jis labiau tinka šviesiems audiniams ir paviršiams. Jei valote spalvotas medžiagas ar jautrius paviršius, bandymas nedideliame plote padeda išvengti netikėtų dėmių ar spalvos pokyčių.

    Valymo ekspertų teigimu, vienas efektyviausių būdų riebalams nuo kepimo skardų ar panašių paviršių šalinti yra pasta iš vandenilio peroksido ir valgomosios sodos. Ji užtepama ant nešvarumų, paliekama ilgesniam laikui, o vėliau nuvaloma kempine ar šluoste.

    Jei porceliano dirbiniai ar kriauklės paviršius laikui bėgant pagelto, gali padėti švelni sodos ir vandenilio peroksido pasta. Ją rekomenduojama atsargiai įtrinti, po to nuplauti, o prireikus procedūrą pakartoti, kad valymas būtų tolygesnis.

    Dantų šepetėliams dezinfekuoti dažnai siūlomas paprastas metodas: nedidelį kiekį vandenilio peroksido įpilti į stiklinę ir kelioms minutėms pamerkti šerelius. Po to šepetėlį būtina kruopščiai perplauti vandeniu, kad neliktų tirpalo likučių.

    Tualeto valymui vandenilio peroksidas gali būti naudojamas kaip švelnesnė alternatyva daliai agresyvių valiklių. Į klozetą įpylus tirpalo, palaukus kelias minutes ir patrintus šepetėliu, paviršius nuplaunamas, o kvapas dažnai tampa gaivesnis.

    Vonios plytelėms ir siūlėms, kurios patamsėja nuo drėgmės ir nešvarumų, taip pat taikoma sodos ir vandenilio peroksido pasta. Ją patogu įtrinti sena dantų šepetėliu, palikti trumpam, o po to nuvalyti ir nuplauti, kad neliktų likučių.

    Audinių dėmėms šalinti vandenilio peroksidas dažniausiai rekomenduojamas šviesiems drabužiams, nes gali išblukinti spalvas. Kad rizika būtų mažesnė, pirmiausia siūloma išbandyti mažai matomoje vietoje ir tik tada valyti dėmę.

    Skalbykloje ši priemonė kartais naudojama pačiai skalbyklei prižiūrėti, ypač jei kaupiasi muilo apnašos ar atsiranda nemalonus kvapas. Praktikoje dažnai pasirenkamas tuščias skalbimo ciklas, kad būtų praskalautas būgnas ir sumažėtų nuosėdų.

    Patalynės priežiūroje vandenilio peroksidas gali praversti norint atgaivinti tam tikrus tekstilės gaminius ar pašviesinti dėmes. Pavyzdžiui, kai kurie žmonės tirpalą naudoja švelniam užvalkalų ar čiužinio gaivinimui, tačiau visuomet svarbu įsitikinti, kad medžiaga nereaguos jautriai.

    Galiausiai, iš vandenilio peroksido ir vandens dažnai pasigaminamas universalus purškiamas valiklis, tinkantis stalviršiams, pjaustymo lentelėms ar vonios įrangai. Paprastai paviršius sudrėkinamas, paliekamas kelioms minutėms ir tuomet nuvalomas, kad poveikis būtų efektyvesnis.

    Ekspertai pabrėžia, kad vandenilio peroksidą reikėtų laikyti vaikams nepasiekiamoje vietoje ir naudoti pagal paskirtį, vengiant kontakto su akimis. Taip pat nerekomenduojama jo maišyti su kitomis buitinėmis cheminėmis priemonėmis, nes tai gali sukelti nepageidaujamas reakcijas.

    Jei norisi malonesnio kvapo, kartais siūloma į valymo tirpalą įlašinti eterinio aliejaus, tačiau svarbu įvertinti jautrumą ir namuose esančius vaikus ar augintinius. Tokiais atvejais saugiausia rinktis neutralius sprendimus ir gerą patalpų vėdinimą.

  • Apollo-14 „mėnulio medžiai“: astronautas nuskraidino sėklas, o jos iki šiol auga Žemėje

    1971 metais NASA misijos Apollo-14 astronautas Stuartas Roosa į skrydį pasiėmė nedidelį kiekį medžių sėklų. Po kelionės aplink Mėnulį jos grįžo į Žemę ir buvo pasodintos, o užaugę medžiai vėliau imti vadinti mėnulio medžiais.

    Eksperimentas ilgą laiką buvo mažai žinomas, nes nebuvo laikomas centrine misijos dalimi. Sėklos nebuvo išneštos ant Mėnulio paviršiaus, tačiau skrido komandiniame modulyje ir patyrė kosmoso aplinką, įskaitant radiaciją ir mikrogravitaciją.

    Idėja kilo dėl paties S. Roosos patirties prieš tampant astronautu. Anksčiau jis dirbo JAV Miškų tarnyboje gaisrininku desantininku, todėl jam buvo artima miškų tema ir praktiniai bandymai, susiję su augalų atsparumu.

    Tuomet, bendradarbiaujant NASA ir JAV Miškų tarnybai, buvo nuspręsta į misiją įtraukti simbolinį ir mokslinį elementą. Į asmeninį astronauto komplektą pateko įvairių rūšių sėklos, kurios vėliau turėjo būti sudygdytos ir palygintos su įprastomis.

    Grįžus į Žemę, eksperimentas beveik žlugo: per kapsulės dezaktyvavimo procedūras sėklų talpos buvo pažeistos. Dalis medžiagos buvo išbarstyta ir užteršta, tačiau mokslininkams pavyko išsaugoti didelę sėklų dalį ir jas sudygdyti.

    Iš jų užaugo kelių rūšių medžiai, tarp jų pušys, sekvojos, platanai, likvidambarai ir duglasinės pocūgės. Sodinukai buvo išdalinti įvairioms vietoms Jungtinėse Valstijose, įskaitant mokyklas, universitetus, teismus, NASA centrus ir viešuosius parkus.

    Kai kurie mėnulio medžiai pasiekė ir kitas šalis, todėl istorija peržengė JAV ribas. Nors patys medžiai dažniausiai neatrodo išskirtinai, jų kilmė tapo gyvu priminimu apie Apollo programos laikotarpį.

    Vėlesni stebėjimai rodė, kad kosminė kelionė daugumos medžių augimui esminių, plika akimi matomų pokyčių nesukėlė. Tai tapo svarbia eksperimento dalimi: net ir patyrę skrydį aplink Mėnulį, augalai iš esmės vystėsi kaip įprastai.

    Dalis medžių per dešimtmečius prarado identifikacines lenteles, todėl jų istorija kai kur buvo pamiršta. Vėliau NASA pradėjo sistemingiau rinkti informaciją apie išlikusius medžius, kai entuziastai ir švietimo bendruomenė vėl atkreipė dėmesį į šį projektą.

    Šiandien mėnulio medžiai dažnai apibūdinami ne kaip laboratorinis eksperimentas, o kaip jungtis tarp kosmoso tyrimų ir kasdienės aplinkos. Jie auga šalia žmonių namų, mokyklų ar viešųjų pastatų ir primena, kad kosmoso istorija kartais slepiasi visai paprastuose dalykuose.

    Idėja vėliau buvo pritaikyta ir Artemis programoje, kai sėklos vėl buvo siunčiamos į kosmosą. Po tokių misijų pradėta planuoti naujų medžių sodinimą prie švietimo ir bendruomenių objektų, tęsiant simbolinę tradiciją.

    Taip S. Roosos sumanymas virto ilgaamžiu projektu, kuris kosmoso skrydžius susieja su ekologija, švietimu ir visuomenės įsitraukimu. Nors pats faktas paprastas, istorija išlieka išskirtinė dėl savo tęstinumo ir gyvo paveldo.

  • Geriausias 2026 metų Europos paplūdimys – Portugalijoje: kuo išsiskiria Monte Clérigo Algarvėje

    Turizmo portalas European Best Destinations paskelbė 2026 metų gražiausių Europos paplūdimių reitingą, į kurį pateko dešimt skirtingų pakrančių vietų. Pirmą vietą šįkart užėmė Monte Clérigo paplūdimys Portugalijoje, Algarvės regione.

    Reitingo sudarytojai teigia vertinę ne vien vaizdą atvirukuose, bet ir praktinius kelionės kriterijus. Tarp jų minimi vandens kokybė, prieinamumas, šeimoms palanki aplinka, autentiškumas, gamtos apsauga, paslaugos paplūdimyje, apgyvendinimo kokybė ir bendra vietovės atmosfera.

    Monte Clérigo yra Costa Vicentina pakrantėje, kuri dažnai siejama su laukine Atlanto gamta ir mažesniu turistų srautu nei populiariausiose Algarvės kurortinėse zonose. Pasak reitingo autorių, ši vieta vis labiau traukia keliautojus, kurie ieško ramesnio poilsio, pėsčiųjų maršrutų, banglenčių kultūros ir natūralaus kraštovaizdžio.

    Paplūdimys išsiskiria auksinių atspalvių uolomis ir plačiu smėlio ruožu, o saulėlydžiai čia minimi kaip vienas ryškiausių įspūdžių. Dėl atviros Atlanto pakrantės vietovė patraukli ir aktyvesniam poilsiui, tačiau keliaujant verta įvertinti vėją bei bangavimą, kurie gali keisti maudynių sąlygas.

    Į 2026 metų dešimtuką taip pat įtraukti paplūdimiai Graikijoje, Italijoje, Ispanijoje, Norvegijoje ir Turkijoje. Reitinge daug dėmesio sulaukė Graikijos salos, o tai atspindi nuolat augantį susidomėjimą skaidriu vandeniu ir salų maršrutais, ypač ne sezono piko metu.

    European Best Destinations nurodo, kad galutiniai lyderiai buvo atrinkti iš platesnio sąrašo, o vėliau vertinti tarptautinės keliautojų komisijos. Tokie reitingai dažnai tampa signalu, kur artimiausiais metais gali didėti turistų srautai, todėl planuojantiems kelionę verta rezervacijas ir logistiką susidėlioti iš anksto.

    Renkantis paplūdimį vien pagal reitingą, rekomenduojama pasitikrinti susisiekimą, automobilių stovėjimo galimybes ir sezoniškumą, nes net ir įspūdingiausios vietos vasarą gali būti perkrautos. Atlanto pakrantėje Portugalijoje orai ir vėjas paprastai labiau kinta nei Viduržemio jūros kurortuose, todėl kelionei praverčia lankstus planas.

    Jei prioritetas yra ramesnė atmosfera ir gamta, Costa Vicentina kryptis gali būti patraukli alternatyva labiausiai užpildytoms Algarvės vietovėms. Tuo metu keliaujantiems su vaikais svarbu įvertinti priėjimą prie paplūdimio ir saugumo sąlygas, nes jos skirtingose pakrantėse gali smarkiai skirtis.