CP v2

Blog

  • Mokslininkai nustatė, kad nektare natūraliai yra alkoholio: ką tai reiškia bitėms ir kolibriams

    Gėlių nektare gali būti nedidelių alkoholio kiekių, o jį kasdien gauna ne tik vabzdžiai, bet ir nektaru mintantys paukščiai. Tokią išvadą pateikė Kalifornijos universiteto Berklyje biologai, ištyrę, kaip nektare susidaro etanolis ir kiek jo realiai suvartoja apdulkintojai.

    Tyrėjai aiškina, kad alkoholis atsiranda natūraliai, kai nektaro cukrus ima fermentuotis. Fermentaciją sukelia mielės, kurios patenka į žiedus iš aplinkos, todėl mažo stiprumo etanolis gali būti gana įprastas reiškinys įvairių augalų nektare.

    Nektaras daugeliui rūšių yra pagrindinis energijos šaltinis, todėl net ir maža etanolio koncentracija gali virsti apčiuopiamu kiekiu per parą. Tyrime minima, kad vienas kolibrių tipas gali gauti apie 0,2 gramo etanolio kilogramui kūno masės per dieną, kai maitinasi natūraliomis sąlygomis.

    Mokslininkai pabrėžia, kad kolibriai turi itin greitą medžiagų apykaitą, todėl alkoholis greičiausiai nesikaupia taip, kaip žmogaus organizme. Vis dėlto lieka atviras klausimas, ar net ir mažos dozės gali subtiliai keisti elgesį, pavyzdžiui, pasirinkimus, dėmesį ar maitinimosi ritmą.

    „Kolibriai panašūs į mažas krosneles: jie viską sudegina labai greitai, todėl neverta tikėtis, kad alkoholis ilgai laikysis jų kraujyje“, – sakė tyrime dalyvavęs aspirantas Aleksejus Maro.

    Tyrėjai atliko eksperimentus, kuriuose paukščiams buvo siūlomas cukraus tirpalas su alkoholiu. Kolibriai noriai gėrė, kai alkoholio koncentracija neviršijo 1 proc. tūrio, tačiau padidinus iki 2 proc. jų apsilankymų lesykloje skaičius sumažėjo maždaug perpus.

    Tokie rezultatai leidžia manyti, kad paukščiai gali reguliuoti suvartojimą ir vengti didesnių koncentracijų. Tai svarbu, nes laukinėje gamtoje etanolio kiekiai greičiausiai dažniau svyruoja žemame diapazone, priklausomai nuo fermentacijos intensyvumo ir nektaro cheminės sudėties.

    Dar vienas tyrimo aspektas buvo biologiniai žymenys, rodantys, kad alkoholis ne tik patenka į organizmą, bet ir yra metabolizuojamas. Kai kurių paukščių plunksnose aptiktas etilgliukuronidas, kuris laikomas etanolio apykaitos produktu, todėl tai rodo panašų skaidymo principą kaip ir žinduoliams.

    Tyrėjai lygino nektaru mintančių rūšių teorinį alkoholio suvartojimą su kitais gyvūnais. Skaičiavimai parodė, kad europinės medunešės bitės galėtų gauti itin mažai etanolio, apie 0,05 gramo kilogramui per dieną, o kai kurie nektaru ar vaisiais mintantys žinduoliai teoriškai galėtų suvartoti daugiau.

    Mokslininkai pabrėžia, kad etanolis nektare veikia ne vienas: augalai ir nektaras turi ir kitų biologiškai aktyvių junginių, pavyzdžiui, kofeino ar nikotino, kurie gali daryti įtaką apdulkintojų elgesiui. Todėl ateities tyrimai turėtų atsakyti, ar alkoholis veikia kaip papildomas signalas, ar keičia apdulkintojų sprendimus, pavyzdžiui, kokius žiedus rinktis.

    Tyrėjų teigimu, tolesni darbai bus skirti išsiaiškinti, kaip nuolatinis labai mažų alkoholio dozių vartojimas per visą gyvenimą veikia vabzdžius, paukščius ir kitus gyvūnus. Neatmetama, kad skirtingos rūšys gali būti prisitaikiusios detoksikuoti etanolį taip efektyviai, kad žmogui būdingas poveikis būtų greičiau išimtis, o ne taisyklė.

  • Sahara vėl pažaliavo: 500 špurotųjų vėžlių urvai padėjo sulaikyti lietų ir atgaivino sėklas

    Sahelio regione į pietus nuo Sacharos dirvožemis daug kur būna toks sausas, kad susiformuoja kieta pluta. Per liūtis vanduo ne įsigeria, o nubėga paviršiumi ir greitai išgaruoja, todėl sėklos lieka „užmigusios“, o daigai neprigyja.

    2021 metais mokslininkai pasirinko neįprastą sprendimą ir į degradavusį plotą paleido apie 500 špurotųjų vėžlių, moksliškai vadinamų Centrochelys sulcata. Tai didžiausia žemyninė Afrikos vėžlių rūšis, prisitaikiusi išgyventi karštyje ir ilgose sausrose.

    Pagrindinis efektas atsirado ne dėl to, kad gyvūnai „sodino“ augalus, o dėl jų instinkto rausti gilius urvus. Tokie tuneliai gali siekti apie 10–15 metrų gylį, o kasant suardoma dirvos pluta, kuri anksčiau veikė tarsi sandarus dangtis.

    Įtrūkus plutai, lietaus vanduo ima skverbtis į gilesnius sluoksnius, o ne nubėga į šonus. Dėl to drėgmė išsilaiko ilgiau, o sėklos, kurios anksčiau neišdygdavo, gauna sąlygas sudygti ir įsitvirtinti.

    Praėjus keleriems metams, palydoviniai vaizdai ėmė fiksuoti žalius plotelius, išsibarsčiusius smėlyje. Tyrėjai pabrėžia, kad tai nėra staigus dykumos virtimas mišku, tačiau lokalūs atsigavimo židiniai rodo, jog net ir minimalus fizinis dirvos „atrakinimas“ gali pakeisti rezultatą.

    Aplink urvų angas susidaro palankesnis mikroklimatas: purenesnėje dirvoje drėgmė išsilaiko ilgiau, lengviau įsitvirtina pirmieji augalai. Vėliau į tokius plotus grįžta vabzdžiai ir mikroorganizmai, o maža ekosistema pradeda formuotis iš naujo.

    Ekologijoje tokie gyvūnai dažnai vadinami ekosistemų inžinieriais, nes jie fiziškai pertvarko aplinką taip, kad naudą gauna kitos rūšys. Špurotieji vėžliai šiuo požiūriu įdomūs pusdykumėms, kur vandens sulaikymas yra kritinis veiksnys.

    Praktinių programų pavyzdžių yra ir Senegale, kur vėžlių veisimo bei reintrodukcijos iniciatyvos vykdomos dešimtmečius. Tokia patirtis rodo, kad vietinių rūšių sugrąžinimas gali būti pigesnė ir tvaresnė priemonė nei vien tik masiniai želdinimo projektai, ypač ten, kur trūksta vandens.

    Mokslininkai įspėja, kad vien vėžliai dykumėjimo problemos neišspręs. Sahelio regioną veikia klimato kaita, ilgėjančios sausros, perintensyvus gyvulių ganymas, žemės naudojimo pokyčiai ir buveinių fragmentacija, todėl rezultatą lemia ir kritulių kiekis, ir ilgalaikis žemėnaudų valdymas.

    Be to, pati rūšis susiduria su grėsmėmis: nykstančios buveinės, neteisėta prekyba laukiniais gyvūnais ir medžioklė mažina populiacijas dalyje natūralaus arealo. Todėl atkūrimo projektai turi eiti kartu su apsaugos priemonėmis, kad „pagalbininkai“ neišnyktų.

    Vis dėlto šis atvejis išryškino paprastą, bet svarbią įžvalgą: kartais ekosistemai atsigauti labiausiai padeda ne technika ar chemija, o tinkamai sugrąžinta vietinė rūšis, kuri daro tai, ką ir taip moka geriausiai.

  • Mirtinai nuodingos gyvatės vis arčiau namų: mokslininkai paaiškino, kas keičia jų arealus

    Nuodingų gyvačių susidūrimai su žmonėmis ateityje gali dažnėti, nes šylantis klimatas ir besiplečiančios gyvenvietės keičia gyvūnų buveines. Mokslininkai pabrėžia, kad kai kurios pavojingos rūšys pradeda judėti į teritorijas, kur anksčiau buvo retos arba visai nefiksuotos.

    Tyrimuose apie klimato kaitos poveikį ropliams akcentuojama paprasta grandinė: kylant temperatūrai ir keičiantis kritulių režimui, kinta grobio gausa, vandens prieinamumas ir slėptuvių sąlygos. Dėl to dalis rūšių plečia arealą į vėsesnes vietoves, aukštesnes zonas arba arčiau žmogaus kuriamų žaliųjų plotų.

    Vien klimato šiltėjimas nepaaiškina visko: didelę reikšmę turi ir žemėnaudos pokyčiai. Miškų fragmentacija, nauji keliai, ūkininkavimo plėtra ir priemiesčių augimas sukuria mozaikiškas buveines, kuriose gyvatėms lengviau rasti graužikų, paukščių ar varliagyvių.

    Prie namų, sodų ir ūkių gyvates traukia ne tik maistas, bet ir priedanga: malkų krūvos, komposto dėžės, akmenų sangrūdos, sandėliukai ar tankūs krūmynai. Didesnę riziką didina ir tai, kad žmonės šiltesniu sezonu daugiau laiko praleidžia lauke, o kontaktų tikimybė natūraliai auga.

    Mokslininkai išskiria kelias grupes nuodingų gyvačių, kurioms arealo pokyčiai gali būti ryškesni per artimiausius dešimtmečius. Tarp jų minimos Šiaurės Amerikos mokasinės gyvatės, Afrikos spjaudančios kobros, įvairios angys ir Azijos kraitai.

    Atskirai pabrėžiama, kad juodosios mambos paplitimas kai kuriose Afrikos dalyse teoriškai gali pasislinkti link tankiau apgyvendintų teritorijų. Tokie pokyčiai paprastai nevyksta staiga, tačiau sveikatos apsaugos sistemoms svarbus net ir nuosaikus rizikos augimas.

    Didžiausia įkandimų našta pasaulyje tenka tropiniams regionams, ypač Pietų Azijai, kur incidentų mastas vertinamas milijonais per metus. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad didžiausią mirčių dalį lemia ne vien nuodų stiprumas, o pavėluota pagalba, ribotas priešnuodžių prieinamumas ir ilgas kelias iki gydymo įstaigų.

    Gyvatės vis dažniau gali būti sutinkamos ne tik atokiose vietovėse, bet ir šalia namų: soduose, ūkiuose, vaikų žaidimų aikštelėse ar miesto žaliuosiuose plotuose. Labiausiai pažeidžiamos išlieka kaimiškos teritorijos, kuriose medicinos paslaugos sunkiau pasiekiamos.

    „Pagrindinis būdas sumažinti riziką yra atsargumas ir bazinės žinios, kaip elgtis vietovėse, kur gali būti nuodingų gyvačių“, – sakė tyrimo autorius Davidas Williamsas.

    Specialistai dažniausiai rekomenduoja paprastas prevencines priemones: avėti uždarą avalynę, atidžiai žiūrėti, kur dedama koja ar ranka, nekelti akmenų ir rąstų plikomis rankomis, o kiemuose mažinti slėptuvių kiekį. Sveikatos politikos lygmeniu akcentuojama priešnuodžių tiekimo grandinių stiprinimo ir greitesnės skubios pagalbos svarba regionuose, kur rizika didžiausia.

  • Pakruojo gėlininkų klubui – 20 metų: kaip bendruomenė savo rankomis keičia miesto veidą

    Pakruojo gėlininkų klubui – 20 metų: kaip bendruomenė savo rankomis keičia miesto veidą

    Pakruojo gėlininkų klubas mini 20 metų veiklos sukaktį. Per du dešimtmečius bendruomenė prisidėjo prie Pakruojo miesto ir apylinkių puoselėjimo, o jų iniciatyva įrengti gėlynai tapo atpažįstama vietos aplinkos dalimi.

    Jubiliejaus renginyje klubo nariams ir bičiuliams už bendrystę padėkojo klubo vadovė Audronė Kibildienė. Ji pabrėžė, kad gėlininkų veikla remiasi savanoryste ir nuosekliu darbu, kuris matomas ne tik per žydėjimo sezoną, bet ir planuojant bei prižiūrint želdinius.

    Padėkos už bendruomeninę veiklą

    Šventėje sveikinimo žodžius tarė Seimo narė Ilona Gelažnikienė, Pakruojo rajono savivaldybės meras Saulius Margis, vicemerė Simona Lipskytė ir Pakruojo seniūnijos seniūnas Svajūnas Miknevičius. Renginyje taip pat dalyvavo ir Seimo narės padėjėja Erika Junevičienė bei Pakruojo krašto garbės pilietė Janina Dirbanauskienė.

    Pakruojo meras Saulius Margis atkreipė dėmesį, kad klubo nariai aktyviai įsitraukia į miesto šventes ir prisideda prie jų organizavimo savo idėjomis. Už aktyvią bendruomeninę veiklą padėkos įteiktos Felomenai Andrašunienei, Genei Laurikietienei, Vidai Lukšienei, Dariui Šimoliūnui ir klubo vadovei Audronei Kibildienei.

    Bičiulių palaikymas ir muzika

    Sukakties proga klubo narius sveikino ir kitos Pakruojo bendruomenės: Pakruojo moterų draugija, Pakruojo pagyvenusių žmonių asociacija, Pakruojo miesto bendruomenė Malūnas. Prie sveikinimų prisidėjo ir Raseinių gėlininkų klubo atstovai.

    Šventinę nuotaiką kūrė Pakruojo kultūros centro Balsių skyriaus kapela Linksmieji kaimynai. Renginio organizatoriai pabrėžė, kad tokie susitikimai tampa proga ne tik pasidžiaugti pasiekimais, bet ir aptarti naujas iniciatyvas, kurios ir toliau stiprins miesto aplinkos puoselėjimą.

  • Pakruojo trečiojo amžiaus universitetas uždarė 11-uosius mokslo metus: už ką dėkojo meras ir rektorė

    Pakruojo trečiojo amžiaus universitetas uždarė 11-uosius mokslo metus: už ką dėkojo meras ir rektorė

    Pakruojo kultūros centre gegužės 26 dieną surengtas Pakruojo trečiojo amžiaus universiteto mokslo metų uždarymas. Bendruomenė užbaigė 11-uosius veiklos metus, o renginyje dalyvavo ir savivaldybės vadovai bei kviestiniai svečiai.

    Trečiojo amžiaus universitetai Lietuvoje veikia kaip neformalaus suaugusiųjų švietimo iniciatyva, skirta senjorų aktyvumui ir įsitraukimui stiprinti. Tokios veiklos paprastai apima paskaitas, susitikimus, kultūrines išvykas ir bendruomeninius projektus, kurie padeda palaikyti socialinius ryšius.

    Į šventę atvykę Pakruojo rajono savivaldybės meras Saulius Margis ir vicemeras Virginijus Kacilevičius dėkojo TAU klausytojams už visuomeninę veiklą ir indėlį į rajono kultūrinį gyvenimą. Savivaldybės vadovai pabrėžė, kad aktyvi senjorų bendruomenė prisideda ir prie platesnių diskusijų apie gyvenimo kokybę rajone.

    Padėką už bendrą darbą ir mokymąsi išsakė ir TAU rektorė Rima Juozapavičienė. Pasak jos, kasmet augantis dalyvių skaičius rodo, kad mokymasis ir bendrystė išlieka svarbūs nepriklausomai nuo amžiaus.

    „Džiaugiamės jūsų aktyvumu, iniciatyvomis ir tuo, kad TAU bendruomenė telkia žmones prasmingoms veikloms“, – sakė Pakruojo rajono savivaldybės meras Saulius Margis.

    Renginio metu muzikinius kūrinius dovanojo vokalinis moterų ansamblis „Versmė“ ir Linkuvos kultūros centro Guostagalio skyriaus moterų trio „Prie kavos“. Šventė tapo proga ne tik apžvelgti metų veiklas, bet ir simboliškai užbaigti sezoną bendruomenės susitikimu.

    Trečiojo amžiaus universitetų veikla pastaraisiais metais vis dažniau siejama ir su platesnėmis senėjimo politikos kryptimis, kai akcentuojamas aktyvus, savarankiškas ir socialiai įtraukus vyresnio amžiaus žmonių gyvenimas. Pakruojo TAU mokslo metų uždarymas parodė, kad tokios iniciatyvos regione išlieka gyvos ir auginančios bendruomenę.

  • Pakruojyje – savivaldybių architektų ir kultūros atstovų vizitas: kaip sutars menas viešose erdvėse?

    Pakruojyje – savivaldybių architektų ir kultūros atstovų vizitas: kaip sutars menas viešose erdvėse?

    Pakruojyje lankėsi šalies savivaldybių architektai ir kultūros srities atstovai, atvykę kartu su kultūros viceministre Edita Utariene. Vizitas surengtas kaip išvažiuojamojo posėdžio dalis įgyvendinant Kultūros ministerijos ir Aplinkos ministerijos su 31 savivaldybe pasirašytą susitarimą dėl meno ir dizaino viešose erdvėse.

    Susitarimo įgyvendinimui sudaryta darbo grupė, kuri posėdžių metu iš arčiau susipažįsta su skirtingų savivaldybių patirtimis ir realiais viešųjų erdvių sprendimais. Pakruojyje vykusiame posėdyje dalyvavo ir Pakruojo rajono savivaldybės vyriausioji architektė Rūta Aleknienė.

    Posėdis Pakruojyje ir susitikimai

    Renginys vyko Pakruojo ugniagesių draugijos stoginėje. Svečius pasveikino Pakruojo rajono savivaldybės meras Saulius Margis, vicemerai Simona Lipskytė ir Virginijus Kacilevičius, taip pat administracijos direktorė Aušra Dvelienė.

    Pakruojo rajono savivaldybės vadovams už priėmimą padėkojo kultūros viceministrė Edita Utarienė. Susitikime akcentuota, kad viešųjų erdvių kokybė priklauso ne tik nuo infrastruktūros sprendimų, bet ir nuo aiškios meninių iniciatyvų krypties bei suderintų procedūrų.

    Kas pristatyta svečiams?

    Išvažiuojamojo posėdžio metu atvykę specialistai iš Šiaulių, Šiaulių rajono, Radviliškio rajono, Molėtų, Klaipėdos ir kitų savivaldybių supažindinti su Pakruojo krašto išskirtinumu. Pristatymą parengė Pakruojo rajono savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Renata Budrienė, apžvelgusi įgyvendintus projektus, tradicines šventes ir akmens simpoziumų patirtį.

    Šiais metais Pakruojyje penktą kartą planuojama šventė Marso kanjonai, kurios metu atveriama AB „Dolomitas“ teritorija ir rengiami koncertai. Apie idėjos gimimą netradicinėje erdvėje, konceptą ir tolesnę viziją pasakojo vicemerė Simona Lipskytė.

    Pakruojo krašto pramoninį savitumą papildė ir pasakojimas apie dolomito gavybą bei jos reikšmę regionui. Apie išgaunamą žaliavą pristatymą skaitė Pakruojo krašto muziejaus muziejininkas Algirdas Pilipauskas.

    Kultūros objektai ir praktiniai pavyzdžiai

    Vizito metu svečiai taip pat apžiūrėjo miesto kultūros objektus ir viešąsias erdves, kuriose matomi ankstesnių iniciatyvų rezultatai. Dalis programos skirta akmens skulptorių simpoziumo Akmens dialogai metu sukurtoms skulptūroms ir jų integracijai miesto aplinkoje.

    Darbo grupė lankėsi ir Pakruojo dvare, susipažino su miesto urbanistine struktūra, aptarė viešųjų erdvių tvarkymo sprendimus bei dalijosi darbinėmis patirtimis. Tokie išvažiuojamieji posėdžiai siejami su praktiniu tikslu ieškoti modelių, kaip meną ir dizainą viešose erdvėse planuoti nuosekliai, skaidriai ir ilgalaikėje perspektyvoje.

    „Viešosios erdvės tampa miesto vizitine kortele, todėl svarbu, kad meniniai sprendimai būtų apgalvoti, o savivaldybės turėtų aiškias gaires ir partnerystes“, – sakė kultūros viceministrė Edita Utarienė.

    Informacija parengta pagal Pakruojo rajono savivaldybės pateiktą medžiagą.

  • Linkuvos gimnazijoje nuskambėjo paskutinis skambutis: 102-oji laida palydėta į egzaminus

    Linkuvos gimnazijoje nuskambėjo paskutinis skambutis: 102-oji laida palydėta į egzaminus

    Linkuvos gimnazijoje gegužės 22 dieną nuaidėjo paskutinis skambutis – simbolinė šventė, žyminti 102-osios gimnazijos laidos finišo tiesiąją. Dvyliktokams tai ne tik atsisveikinimas su kasdienėmis pamokomis, bet ir startas į brandos egzaminų laikotarpį.

    Šventinį rytą abiturientai pradėjo tradiciniu apsilankymu pas savo auklėtoją Nijolę Mikalajūnienę. Tokios gimnazijų tradicijos kasmet tampa proga sustoti, prisiminti nueitą kelią ir padėkoti mokytojams už palydėjimą į savarankišką etapą.

    Vakarą vainikavo trečių gimnazijos klasių mokinių parengtas pasirodymas Linkuvos kultūros centre. Renginys tapo bendruomenišku susitikimu, kuriame abiturientus sveikino ne tik bendraamžiai, bet ir gimnazijos bendruomenė bei svečiai.

    Į šventę atvyko Pakruojo rajono savivaldybės meras Saulius Margis ir vicemeras Virginijus Kacilevičius. Savivaldybės vadovai linkėjo sėkmės artėjančiuose egzaminuose ir pabrėžė, kad jauni žmonės visada laukiami sugrįžtant į gimtąjį Pakruojo kraštą.

    Abiturientus taip pat pasveikino Linkuvos gimnazijos direktorė Daiva Danielienė, akcentavusi šventės prasmę ir atsakingą laikotarpį, kuris laukia artimiausiomis savaitėmis. Paskutinis skambutis tradiciškai tampa riba tarp mokyklinio ritmo ir egzaminų maratono, kai kiekvienas sprendimas bei pastangos įgauna dar didesnį svorį.

    Pakruojo rajone paskutinio skambučio šventės tęsiasi – gegužės 28 dieną ji vyks ir Pakruojo „Atžalyno“ gimnazijoje. Šiais metais rajono ugdymo įstaigas baigia 104 abiturientai.

  • Degalai Lenkijoje pinga: ministras sumažino maksimalias kainas, stotims gresia baudos

    Lenkijoje ketvirtadieniui sumažintos maksimalios degalų kainos: nustatyta, kiek daugiausia degalinės gali imti už populiariausią benziną ir dyzeliną. Sprendimą paskelbė Energetikos ministerija, o nauji limitai yra mažesni nei galioję trečiadienį.

    Pagal paskelbtus dydžius, benzino 95 litro kaina negali viršyti maždaug 1,35 euro, benzino 98 – apie 1,47 euro, o dyzelino – apie 1,41 euro. Tai yra mažesnės „lubos“ nei dieną prieš tai, kai maksimalios kainos atitinkamai siekė apie 1,37 euro, 1,49 euro ir 1,44 euro už litrą.

    Kaip nustatomas kainų limitas?

    Maksimali kaina skaičiuojama pagal formulę, kuri remiasi vidutine didmenine degalų kaina vidaus rinkoje ir pridedamais mokesčiais. Taip pat įtraukiama fiksuota prekybinė marža, siekianti apie 0,06 euro už litrą, bei pridėtinės vertės mokestis.

    Ministerija tokius pranešimus skelbia darbo dienomis, o paskelbta kaina įprastai įsigalioja kitą dieną. Jei limitas paskelbiamas prieš nedarbo dienas ar šventes, jis taikomas iki artimiausios darbo dienos imtinai.

    Kas tikrina degalines ir kokios baudos?

    Prekyba viršijant nustatytą maksimalų tarifą laikoma pažeidimu, už kurį numatyta bauda iki maždaug 220 000 eurų. Kontrolę vykdo Lenkijos mokesčių administratorius, tikrinantis, ar degalinės laikosi nustatytų kainų „lubų“.

    Lenkijoje taip pat taikomos laikinos mokestinės priemonės, susijusios su degalų apmokestinimu: sumažintas pridėtinės vertės mokestis ir akcizai. Tokios priemonės, priklausomai nuo sprendimų, daro tiesioginę įtaką galutinei kainai degalinėse ir leidžia valdžiai lanksčiau reguliuoti vartotojams jautrią rinką.

  • CPK žengė dar vieną žingsnį oro uosto link: parinkta įmonė archeologiniams kasinėjimams

    Lenkijos Centrinio transporto mazgo projektą įgyvendinanti bendrovė CPK pranešė pasirinkusi rangovą archeologiniams kasinėjimams, kurie bus vykdomi prieš pradedant kelių infrastruktūros darbus aplink planuojamą oro uostą. Pasak bendrovės, tyrimai yra būtini, kad statybos vyktų nepažeidžiant kultūros paveldo reikalavimų.

    Archeologinius darbus vykdys konsorciumas, kurio lyderė yra Pracownia Archeologiczno-Konserwatorska Archeoplan, kartu dirbs ir Archeologiczny Serwis Konsultacyjno-Badawczy. Šie tyrimai apima teritorijas, kuriose prieš žemės darbus privaloma patikrinti, ar nėra archeologinių radinių.

    Mazovijos vaivadijos paminklų apsaugos konservatorius yra nurodęs 18 archeologinių vietų, kuriose turi būti atlikti išsamūs tyrimai. Bendra tyrimų teritorija siekia apie 1 540 arų, todėl darbai planuojami etapais, derinant lauko tyrimus ir vėlesnį rezultatų apdorojimą.

    CPK skelbia, kad lauko darbai turėtų trukti apie vienerius metus, o dar maždaug 12 mėnesių bus skirta tyrimų rezultatams apibendrinti, dokumentuoti ir parengti galutines išvadas. Sutarties trukmė numatoma 24 mėnesiams nuo jos pasirašymo.

    Bendrovė nurodė, kad rangovas buvo atrinktas pagal kainą, kuri šiuo pirkimu tapo vieninteliu vertinimo kriterijumi. Toks pasirinkimo modelis viešuosiuose pirkimuose taikomas, kai techniniai reikalavimai ir darbų apimtis yra aiškiai apibrėžti iš anksto.

    Projektas yra platesnės Port Polska programos dalis, kuria siekiama sukurti centrinį oro uostą tarp Varšuvos ir Lodzės bei sujungti jį su naujomis kelių ir geležinkelių jungtimis. Pagal viešai skelbtą grafiką, statybos teritorijose numatomos nuo 2026 metų, o oro uosto veiklos pradžia planuojama 2032 metais.

    CPK anksčiau taip pat informavo apie pasirengimą archeologiniams darbams planuojamai didelio greičio geležinkelio atkarpai tarp Varšuvos ir Lodzės. Tokie tyrimai yra įprasta didelių infrastruktūros projektų dalis, nes leidžia sumažinti riziką, kad statybų metu aptikti radiniai sustabdys darbus arba privers skubiai keisti projektinius sprendimus.

  • TF Silesia keičia vadovą: laikinai paskirtas buvęs ARP prezidentas, fone – JSW paskolos klausimas

    Lenkijos valstybinio kapitalo investicijų bendrovė TF Silesia pranešė pakeitusi valdybos vadovą. Per stebėtojų tarybos posėdį iš pareigų atšauktas Jakubas Chełstowskis, o laikinai eiti prezidento pareigas paskirtas Bartłomiejus Babuśka.

    Babuśka iki šiol dirbo stebėtojų taryboje, o pastaruoju metu buvo siejamas ir su valstybės institucijomis. Jis anksčiau vadovavo Lenkijos Pramonės plėtros agentūrai ARP, iš kurios vadovo pareigų pasitraukė gegužės viduryje, nurodydamas naujus profesinius iššūkius.

    Keitimai stebėtojų taryboje

    TF Silesia nurodo, kad prieš vadovybės pasikeitimą vyko ir pokyčiai stebėtojų taryboje. Neeilinis akcininkų susirinkimas nusprendė atšaukti kelis narius ir paskirti naują sudėtį, tarp jos – ir Babuśką.

    Tokie pokyčiai paprastai signalizuoja apie akcininkų norą peržiūrėti įmonės valdymą ir sprendimų priėmimo kryptį. TF Silesia veikia kaip finansinis investuotojas, todėl jos pozicija svarbi ir platesniame valstybės kapitalo įmonių tinkle.

    Kas siejama su atšaukimu?

    Lenkijos žiniasklaidoje vadovų kaita TF Silesia siejama su didelės apimties finansavimo klausimu Jastrzębskiej Spółki Węglowej. Prieš kelerius metus TF Silesia kartu su kitais bankais ir valstybinėmis įmonėmis JSW suteikė beveik 350 000 000 eurų paskolą.

    Skelbiama, kad JSW turi sunkumų aptarnaujant įsipareigojimus ir svarstė galimybę parduoti dvi dukterines bendroves, o tai reikštų ir paskolos užtikrinimo pakeitimus. Būtent dėl tokių pakeitimų, kaip teigiama, Chełstowskis galėjo nesutikti, motyvuodamas, kad galimos JSW nemokumo rizikos atveju lėšų susigrąžinimas taptų itin komplikuotas.

    Pranešimuose taip pat minima, kad dar kovo pradžioje valstybės turto ministras Wojciechas Balczunas priėmė sprendimą Chełstowskį nušalinti. Dabar TF Silesia sprendimas atšaukti jį iš pareigų užbaigia šį etapą, o laikinas vadovas turės užtikrinti įmonės sprendimų tęstinumą.