CP v2

Blog

  • Kaip švelniai nuvalyti katę po uodega neplaunant viso kūno: kada padės servetėlės, o kada reikės veterinaro

    Įvertinkite situaciją

    Prieš valant katę po uodega svarbu pažiūrėti, ar nešvarumai švieži, ar jau sudžiūvę ir įsivėlę į kailį. Šviežias dėmes dažniausiai pavyksta pašalinti drėgna, švaria šluoste arba specialiomis gyvūnams skirtomis servetėlėmis.

    Jei nešvarumai sukietėję, jų negalima plėšti jėga, nes lengva išrauti plaukus ir sudirginti odą. Geriau kelioms minutėms pridėti drėgną šluostę, kad apnašos suminkštėtų, ir tik tada švelniai nuvalyti.

    Kaip valyti saugiai?

    Pasiruoškite dubenėlį su drungnu vandeniu, minkštą šluostę ar marlės gabalėlius, taip pat sausą rankšluostį nusausinimui. Patogiausia tai daryti, kai katė rami, pavalgiusi ar ką tik nubudusi, o ne aktyvaus žaidimo metu.

    Valykite tik užterštą vietą, judesiais nuo nešvarumo į išorę, be stipraus trynimo ir nebandant pasiekti pačios išangės „giliau“. Pabaigoje kruopščiai nusausinkite, nes drėgmė tankiame kailyje gali skatinti odos dirginimą.

    Kada reikia vietinio prausimo?

    Jeigu užteršta didesnė kailio dalis, gali prireikti vietinio prausimo, kai nuplaunama tik užpakalinė kūno sritis. Tam tinka drungnas vanduo ir, jei būtina, labai švelnus katėms skirtas šampūnas, kurį po prausimo reikia itin gerai nuplauti.

    Nereikėtų naudoti žmonėms skirtų šampūnų, muilo ar kvapnių priemonių, nes katės oda jautresnė, o pati katė vėliau kailį laižys. Jei kyla abejonių dėl priemonės saugumo, geriausia apsiriboti vandeniu.

    Kada geriau nebevalyti ir kreiptis į veterinarą?

    Jei katė staiga ima šnypšti, aiškiai reaguoja skausmu, neleidžia prisiliesti arba matote kraują, pūlius, ryškų patinimą ar jaučiamas aitrus, neįprastas kvapas, namuose tęsti valymo nereikėtų. Tokie požymiai gali rodyti ne tik paprastą užsiteršimą.

    Konsultacija reikalinga ir tuomet, kai problema kartojasi: atsiranda viduriavimas ar užkietėjimas, išmatose matomas gleivių ar kraujo priemaišų, katė dažnai laižo sritį, „važinėja“ užpakaliu per grindis arba akivaizdžiai jaučia diskomfortą.

    Kodėl katė vis užsiteršia po uodega?

    Vienkartinis užsiteršimas gali nutikti bet kuriai katei, ypač po minkštesnių išmatų. Tačiau pasikartojantis nešvarumas dažnai susijęs su antsvoriu, kai katei sunku pasiekti užpakalinę kūno dalį, arba su amžiumi didėjančiu sąnarių ir stuburo sustingimu.

    Didesnę riziką turi ilgaplaukės katės, nes tankus kailis aplink išangę lengviau „surenka“ nešvarumus. Priežastimi gali būti ir parazitai, analinių liaukų problemos, netinkamas pašaras ar maisto netoleravimas, todėl svarbu stebėti bendrą katės būklę.

    Kaip sumažinti pasikartojimo tikimybę?

    Ilgaplaukėms katėms padeda reguliarus šukavimas ir atsargus kailio patrumpinimas aplink išangę, ypač jei kailis linkęs veltis. Jei katė stipriai priešinasi, saugiau, kad tai atliktų kirpėjas arba veterinarijos klinikos specialistas.

    Taip pat svarbu palaikyti švarią kraiko dėžę ir stebėti išmatų konsistenciją, nes dažni „lipnūs“ nešvarumai neretai rodo virškinimo sutrikimą. Vien higiena pašalina pasekmes, bet jei kartojasi, verta ieškoti priežasties.

  • Alokazija Dragon Scale ant palangės: kaip prižiūrėti, kad nemestų lapų ir nežūtų šaknys

    Alokazija Dragon Scale, dar vadinama Alocasia baginda Dragon Scale, yra viena ryškiausių kambarinų lapinių augalų, išsiskirianti storais, gyslotais, tarsi žvynuotais lapais. Ši alokazija kilusi iš drėgnų Pietryčių Azijos regionų, todėl namuose geriausiai jaučiasi tada, kai atkuriamos stabilios šilumos ir drėgmės sąlygos.

    Nors augalas laikomas vidutinio sudėtingumo, daugiausia problemų kyla dėl laistymo ir oro sausumo. Dažniausias scenarijus paprastas: dirva ilgai būna šlapia, silpsta šaknys, o tada alokazija pradeda gelsti ir mesti lapus.

    Šviesa ir vieta namuose

    Alokazijai Dragon Scale tinka ryški, bet išsklaidyta šviesa, nes tiesioginė saulė gali nudeginti lapų plokšteles. Geras pasirinkimas yra vieta prie rytinio lango arba keli žingsniai nuo pietinio lango, kur šviesa krinta netiesiogiai.

    Per tamsioje vietoje alokazija auga lėčiau, lapai gali smulkėti, o jų raštas ir kontrastas tampa blankesni. Jei šviesos trūksta kelias savaites iš eilės, augalas dažnai reaguoja lapų nykimu, ypač šaltuoju sezonu.

    Laistymas: kaip neperlieti

    Laistymas yra svarbiausia priežiūros dalis, nes alokazija nemėgsta nei sausros, nei užmirkimo. Patikimiausia taisyklė yra laistyti tik tada, kai viršutinis 2–3 cm substrato sluoksnis pradžiūsta, o vazono dugne nelieka stovinčio vandens.

    Jei vazonas sunkus ir dirva nuolat drėgna, rizika šaknims didėja, ypač esant vėsesnei temperatūrai. Laistant verta rinktis kambario temperatūros vandenį, nes šaltas vanduo gali sukelti stresą ir paskatinti lapų silpimą.

    Temperatūra, drėgmė ir dirva

    Stabiliausia aplinka šiam augalui yra maždaug 18–26 laipsniai šilumos be staigių svyravimų ir skersvėjų. Žiemą alokazijos dažnai nukenčia ne nuo šalčio, o nuo radiatorių sausinamų patalpų ir netolygaus laistymo.

    Patartina palaikyti bent 60 proc. oro drėgmę, nes sausame ore džiūsta lapų pakraščiai, o augalas lengviau pritraukia kenkėjus. Drėgmę saugiau didinti oro drėkintuvu arba padėklu su keramzitu ir vandeniu, o ne nuolatiniu lapų purškimu.

    Substratas turi būti laidus orui ir vandeniui, kad šaknys negautų nuolatinio drėgmės pertekliaus. Praktikoje tinka mišinys, kuriame yra universalios žemės, perlito ir šiek tiek žievės ar kokosų plaušo, o vazonas privalo turėti drenažo skyles.

    Persodinimas dažniausiai atliekamas pavasarį, kai šaknys aiškiai užpildo vazoną, paprastai kas 1–2 metus. Po persodinimo kelias dienas geriau laistyti saikingai, kad pažeistos šaknys spėtų atsigauti.

    Tręšti saugiausia augimo laikotarpiu nuo pavasario iki ankstyvo rudens, pasirenkant trąšas lapiniams augalams ir mažinant dozę. Pertręšimas alokazijoms gali pasireikšti lapų rudavimu, silpimu ir šaknų jautrumu.

    Lapų priežiūrai pakanka reguliariai nuvalyti dulkes drėgna šluoste, nes švarūs lapai efektyviau vykdo fotosintezę. Purškiant tiesiai ant lapų, ypač vėsesnėmis dienomis, gali didėti grybelinių dėmių rizika, todėl geriau rinktis netiesioginius drėkinimo būdus.

    Jei lapai gelsta ir krenta, dažniausia priežastis yra perlaistymas arba atvėsusi palangė, o jei džiūsta pakraščiai, paprastai kaltas per sausas oras. Pastebėjus smulkius taškelius, lipnumą ar plonus voratinklius, verta patikrinti, ar neatsirado voratinklinių erkių, tripsų ar skydamarių.

    Alokazija Dragon Scale yra toksiška prarijus, todėl ją svarbu laikyti vaikams ir augintiniams nepasiekiamoje vietoje. Tinkamai suderinus šviesą, drėgmę ir atsargų laistymą, šis augalas namuose gali augti stabiliai ir išlaikyti įspūdingus, faktūriškus lapus.

  • Kodėl vis daugiau lenkių neturi vaikų: tyrimas rodo, kad priežastys dažnai ne apie patogumą

    Kas paneigiama naujame tyrime

    Naujausia Lenkijos rinkos ir visuomenės tyrimų instituto „Pollster“ analizė griauna įsisenėjusius stereotipus apie bevaikes moteris. Tyrėjai pabrėžia, kad sprendimas neturėti vaikų dažniausiai nėra susijęs su vien pramogomis ar „patogiu gyvenimu“.

    Tyrimas atliktas su reprezentatyvia 3 337 suaugusių Lenkijos gyventojų imtimi, todėl jo išvados leidžia matyti platesnes tendencijas. Pagrindinis motyvas įvairiose amžiaus grupėse kartojasi gana nuosekliai: dažniausiai nurodomas tinkamo partnerio nebuvimas.

    Dažniausiai įvardijamos priežastys

    Jaunesnės moterys, be partnerio temos, dažniau kalba apie finansinį nesaugumą ir vaikų auginimo kaštus, kurių, jų vertinimu, galėtų „nepanešti“. Taip pat tarp dažnesnių argumentų minimos baimės dėl nėštumo, gimdymo ar galimų sveikatos komplikacijų.

    36–49 metų amžiaus grupėje, kai biologinis laikas tampa vis labiau juntamas, ryškėja dvi priežastys: tinkamo partnerio trūkumas ir tėvystės ar motinystės noro nebuvimas. Tyrėjų vertinimu, esant tokioms aplinkybėms šeimos planavimas tampa sudėtingas net ir norint.

    Vyresnių nei 50 metų moterų grupėje reikšmingesnę dalį sudaro sveikatos veiksniai. Beveik kas penkta respondentė šiame amžiuje nurodė sunkumus pastojant ar nevaisingumą kaip svarbią bevaikystės priežastį.

    „Todėl mitą apie bevaikę, vien vakarėlius renkančią moterį greičiau galime palikti pasakoms. Matyti, kad laisvesnį laiką jos dažnai skiria saviugdai, mokslams ir karjerai, o ne pramogoms“, – sakė „Pollster“ vyresnioji rinkos tyrimų specialistė.

    Ką sako vyrai ir kaip keičiasi požiūris

    Tyrime nagrinėtos ir vyrų atsakymais paremtos tendencijos. Bevaikiai vyrai, nepriklausomai nuo amžiaus, dažniausiai taip pat nurodo tinkamos partnerės nebuvimą, o antroje vietoje minimi vaikų auginimo kaštai.

    Trečias dažnas argumentas vyrų grupėje – noras išlaikyti daugiau laisvės ir nepriklausomybės. Vis dėlto bendra tendencija panaši: sprendimas neturėti vaikų rečiau pristatomas kaip hedonistinis pasirinkimas, o dažniau kaip santykių, ekonominio stabilumo ar aplinkybių rezultatas.

    Tyrimo duomenys rodo ir platesnį vertybinį foną. 84 proc. bevaikių respondentų teigia, kad tėvystė turėtų būti sąmoningas pasirinkimas, o ne socialinio spaudimo pasekmė.

    Dar 74 proc. pripažįsta, kad vaiko auginimas yra viena sunkiausių gyvenimo rolių, o 73 proc. mano, jog galima gyventi pilnavertį ir laimingą gyvenimą neturint vaikų. Vyresni nei 50 metų bevaikiai dažniau nei jaunesni apie tėvystę kalba pozityviai, ją įvardydami kaip gyvenimui prasmės suteikiantį patyrimą.

  • Suomijos „Quanscient“ pritraukė 10 mln. eurų: nori paspartinti multiphysics simuliacijas DI erai

    Suomijos „Quanscient“ pritraukė 10 mln. eurų: nori paspartinti multiphysics simuliacijas DI erai

    Kas yra „Quanscient“

    Suomijos Tamperėje įsikūręs startuolis „Quanscient“ pranešė užsitikrinęs 10 mln. eurų A serijos investiciją. Bendrovė kuria debesijoje veikiančią multiphysics simuliacijų platformą, kurią siekia pritaikyti DI naudojimui inžinerijoje.

    „Quanscient“ specializacija apima tiek klasikines fizikos simuliacijas, tiek kvantinių algoritmų taikymą skaičiavimams. Bendrovė teigia, kad jos tikslas yra spartinti skaitmeninių prototipų kūrimą ir mažinti priklausomybę nuo brangių fizinių bandymų.

    Kas investavo ir kam bus skirti pinigai

    Investicijų raundui vadovavo Danijos kvantinių technologijų fondas 55 North ir Austrijos pramonės investuotojas B&C Group. Taip pat dalyvavo ankstesni investuotojai: Maki.vc, Crowberry Capital, QAI Ventures ir First Fellow Partners.

    Pasak bendrovės, naujas kapitalas bus skirtas tarptautinei plėtrai ir produkto vystymui, įskaitant simuliacijų, kvantinių algoritmų ir DI integracijos suvienijimą vienoje platformoje. Tai atspindi platesnę rinkos kryptį, kai inžineriniai sprendimai perkeliami į debesiją dėl mastelio ir našumo.

    Kodėl simuliacijos tampa DI „silpnąja grandimi“

    „Quanscient“ akcentuoja, kad aparatinės įrangos ir pramoninių produktų kūrime vis dar dominuoja lėtas bandymų ir klaidų ciklas. Tokiose srityse kaip energetika, aviacija ar automobilių pramonė, net ir nedidelis modelio detalumo padidinimas gali reikšti labai išaugusį skaičiavimo laiką.

    Bendrovės nurodomame tyrime teigiama, kad 89 proc. inžinierių reguliariai supaprastina fizikos modelius vien tam, kad jie „tilptų“ į laiko ir skaičiavimo biudžetus. Tai reiškia kompromisą tarp greičio ir tikslumo, o toks kompromisas ypač brangiai kainuoja kuriant sudėtingus produktus.

    „DI neperkeis aparatinės įrangos inžinerijos, jei pačios simuliacijos nebus perkonstruotos jam. Padarę multiphysics simuliaciją kaip kodą ir išplečiamą debesijoje, sukuriame fizikos duomenų kiekį, kurio DI reikia“, – sakė „Quanscient“ bendraįkūrėjas ir vadovas Juha Riippi.

    Startuolis tvirtina, kad dabartiniams DI modeliams vis dar trūksta patikimų, aukštos kokybės fizikos duomenų, o tai riboja gebėjimą prognozuoti realaus pasaulio procesus. Dėl šios priežasties simuliacijos išlieka vienu didžiausių „butelio kaklelių“ inžinerijos grandinėje.

    Ką žada platforma ir kokie iššūkiai laukia

    „Quanscient“ teigia, kad jų sprendimas simuliacijas paverčia debesijoje mastelio principu veikiančiu procesu, kur fizikos skaičiavimai generuoja duomenis DI mokymui ir optimizacijai. Bendrovė deklaruoja, kad kai kuriais atvejais simuliacijos gali būti vykdomos iki 100 kartų greičiau, o vykdymo trukmė sumažėja iki 99 proc.

    Vis dėlto tokie pažadai inžinerijos rinkoje paprastai priklauso nuo konkretaus uždavinio, modelio sudėtingumo, skaičiavimo infrastruktūros ir to, ar lyginama su senesniais, lokaliai paleidžiamais sprendimais. Praktikoje svarbiausia tampa ne tik greitis, bet ir rezultatų patikimumas bei sklandus integravimas į įmonių projektavimo procesus.

    55 North vyriausiasis mokslo vadovas ir generalinis partneris Helmut Katzgraber pabrėžė, kad inžinerijos komandos turi aprėpti didesnę projektavimo erdvę ir sudėtingesnę fiziką nei leido senieji įrankiai. Jo vertinimu, debesijos principu sukurta platforma kartu su kvantinių algoritmų kryptimi gali suteikti našumo šuolį neprarandant tikslumo.

    Bendrovė įkurta 2021 metais, ją įsteigė Juha Riippi, Alexandre Halbach, Asser Lähdemäki ir Valtteri Lahtinen, o 2024 metais prie įkūrėjų prisijungė Andrew Tweedie. „Quanscient“ skelbia turinti apie 40 specialistų iš 15 šalių ir dirbanti su didelėmis pramonės įmonėmis Europoje, Šiaurės Amerikoje ir Japonijoje.

  • „Lucis“ pritraukė 17,3 mln. eurų: DI ir kraujo biomarkeriai žada keisti prevencinę sveikatos priežiūrą

    „Lucis“ pritraukė 17,3 mln. eurų: DI ir kraujo biomarkeriai žada keisti prevencinę sveikatos priežiūrą

    Paryžiuje įsikūrusi prevencinės sveikatos platforma „Lucis“ pritraukė 17,3 mln. eurų A serijos investiciją. Finansavimo raundui vadovavo rizikos kapitalo fondas Singular, taip pat dalyvavo „General Catalyst“, „Y Combinator“ ir keli privatūs investuotojai.

    „Lucis“ kuria paslaugą, kuri sujungia kraujo tyrimų duomenis ir DI pagrįstas įžvalgas, kad vartotojai gautų personalizuotas, mokslo įrodymais grįstas rekomendacijas. Bendrovė akcentuoja, kad tikslas yra ne diagnozuoti ligas, o anksčiau pastebėti rizikas ir padėti koreguoti įpročius dar iki simptomų.

    Kaip veikia „Lucis“ modelis

    Platforma analizuoja daugiau nei 110 kraujo biomarkerių, apimančių metabolinę sveikatą, hormonus, širdies ir kraujagyslių riziką, uždegiminius rodiklius bei tam tikrų maistinių medžiagų balansą. Remiantis šiais duomenimis, programėlė pateikia paaiškinimus ir veiksmų planą, į kurį gali įeiti mitybos, papildų, gyvenimo būdo korekcijos ir pakartotinių tyrimų planavimas.

    Bendrovė teigia, kad rekomendacijos atnaujinamos kaupiant ilgalaikius duomenis ir atsižvelgiant į medicininį kontekstą. Pasak „Lucis“, rekomendacijų kokybę ir saugumą papildomai prižiūri gydytojai, kad vartotojai gautų ne tik skaičius, bet ir aiškią jų interpretaciją.

    Augimas ir ankstyvi rezultatai

    „Lucis“ skaičiuoja jau turinti daugiau nei 10 000 vartotojų Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje, Airijoje ir Portugalijoje. Bendrovės teigimu, per veiklos laikotarpį atlikta daugiau nei 1 000 000 biomarkerių testų, o plėtrai pasitelkti laboratorijų partneriai, tarp jų „Eurofins“ ir „Randox“.

    Įmonė pateikia ir ankstyvus efektyvumo signalus: tarp vartotojų, kurie po šešių mėnesių atliko pakartotinius tyrimus, 75 proc. esą pagerino bent tris biomarkerius nenaudodami medikamentų. Taip pat nurodoma, kad daugiau nei 80 proc. vartotojų pasirinko pakartotinį testą, o tai rodo pakankamai aukštą įsitraukimą į ilgalaikį stebėjimą.

    „Lucis“ tvirtina, kad pradiniuose tyrimuose net 99,9 proc. vartotojų aptiktas bent vienas biomarkeris už optimalaus intervalo ribų. Šis skaičius, pasak bendrovės, parodo, kaip lengvai rizikos veiksniai gali likti nepastebėti, jei profilaktiniai tyrimai atliekami retai arba jų rezultatai nėra aiškiai išaiškinami.

    Kur bus panaudotos lėšos

    Gavusi naują finansavimą, „Lucis“ planuoja spartinti plėtrą Europoje ir toliau tobulinti DI paremtą sveikatos palydovą. Bendrovė skelbia ketinanti iki 2026 metų pabaigos startuoti Ispanijoje, Vokietijoje ir Italijoje, lygiagrečiai investuodama į personalizaciją, ilgalaikį rodiklių stebėjimą ir klinikinio saugumo procesus.

    Rinka, kurioje veikia „Lucis“, sparčiai auga: prevencinė medicina, nuotolinis stebėjimas ir asmeninių sveikatos duomenų panaudojimas tampa vis svarbesni, ypač augant lėtinių ligų naštai. Tokie sprendimai kelia ir praktinių klausimų dėl privatumo, duomenų apsaugos, medicininės atsakomybės bei to, kaip aiškiai atskirti gerą savijautos gerinimą nuo medicininių pažadų.

    „Matėme, kokias pasekmes sukelia vėlyva diagnozė. Mokslas jau yra, bet trūksta sistemos, kuri veiktų dar prieš atsirandant simptomams“, – sakė „Lucis“ bendraįkūrėjas ir vadovas Maxime Berthelot.

    „Prevencinės sveikatos kategorijoje laimės platformos, kurios sujungia klinikinį patikimumą ir DI mastelį. „Lucis“ per mažiau nei metus pasiekė 10 000 vartotojų ir rodo išmatuojamus rezultatus“, – sakė Singular bendraįkūrėjas Jeremy Uzan.

  • „Aiven“ bendraįkūrėjo startuolis „Avrea“ gavo 4 mln. eurų: kuria DI gimtą CI/CD platformą

    „Aiven“ bendraįkūrėjo startuolis „Avrea“ gavo 4 mln. eurų: kuria DI gimtą CI/CD platformą

    Naujas vardas iš Helsinkio

    Helsinkyje įsikūręs startuolis „Avrea“ pranešė išėjęs iš „stealth“ režimo ir pritraukęs iš viso 4 mln. eurų išankstinėje priešsėklinėje investicijoje. Finansavimo raundui vadovavo rizikos kapitalo fondas Earlybird, o lėšos bus skirtos produktui ir komandai auginti.

    „Avrea“ įkūrė Hannu Valtonen, vienas iš Suomijos vienaragio „Aiven“ bendraįkūrėjų, kartu su Juha Valvanne, kuris anksčiau prisidėjo prie „Nosto“ kūrimo. Įkūrėjai teigia, kad jų tikslas yra perkurti programinės įrangos pristatymo sluoksnį taip, kad jis atitiktų DI laikmečio tempą.

    Kodėl CI/CD tapo siaurąja vieta?

    Pastaraisiais metais programavime vis plačiau naudojamas dirbtinis intelektas spartina kodo kūrimą, tačiau testavimas, validavimas ir diegimas dažnai išlieka lėtesni procesai. Dėl to CI/CD grandinė vis dažniau tampa „butelio kakleliu“, ypač kai projektai didėja, o pakeitimų srautas intensyvėja.

    „Avrea“ akcentuoja praktines komandoms pažįstamas problemas: užstringančius buildus, nepatikimus arba „flaky“ testus ir neaiškias klaidas, kurios tradicinėse sistemose dažnai pasimeta tarp bendrų pranešimų. Bendrovė žada didesnį greitį ir aiškesnį matomumą, kad būtų lengviau suprasti tikrąsias gedimų priežastis.

    Kaip veiks DI gimta platforma

    Startuolis platformą pristato kaip DI gimtą CI/CD sprendimą, suderinamą su esamais darbo srautais. „Avrea“ teigimu, komandos galės pradėti naudotis sprendimu minimaliais pakeitimais, o pats pristatymo sluoksnis bus pritaikytas ir DI agentams, kurie vis dažniau įtraukiami į kūrimo procesą.

    „DI panaikino kodo rašymo siaurąją vietą, tačiau testavimas ir pristatymas vis dar auga linijiškai su apimtimi“, – sakė „Avrea“ bendraįkūrėjas ir vadovas Hannu Valtonen.

    Bendrovė taip pat nurodo, kad platforma kuriama orientuojantis į įmonėms svarbius reikalavimus, įskaitant saugumo ir atitikties standartus. Pranešime minimi ISO 27001 ir SOC 2 sertifikavimo krypties siekiai, kurie paprastai tampa būtina sąlyga dirbant su didesnėmis organizacijomis.

    Gautas finansavimas bus naudojamas inžinerinei komandai plėsti, produkto galimybėms išplėsti už bazinių CI/CD vykdytojų ribų ir spartinti ėjimą į rinką. „Avrea“ ambicija – tapti infrastruktūra, kuri padėtų programinę įrangą pristatyti dažniau, greičiau ir stabiliau, kai kodo kiekį vis labiau didina DI įrankiai.

  • Belgijos „DeepTech“ startuolis D-CRBN pritraukė 17,5 mln. eurų CO2 paversti žiedine anglimi

    Belgijos „DeepTech“ startuolis D-CRBN pritraukė 17,5 mln. eurų CO2 paversti žiedine anglimi

    D-CRBN, Antverpene įsikūręs „DeepTech“ startuolis, užbaigė A serijos investicijų etapą ir pritraukė 17,5 mln. eurų. Bendrovė kuria elektrifikuotos plazmos technologiją, leidžiančią pramonės CO2 emisijas ir angliavandenilius perdirbti į žiedinės ekonomikos anglies molekules.

    Investicijų etapui vadovavo Astaia, taip pat dalyvavo ankstesni investuotojai SFPIM ir Europos inovacijų tarybos (EIC) fondas. Lygiagrečiai įmonė paskelbė apie ribotą papildomą etapą, kuriame planuoja pritraukti iki 5 mln. eurų iš atrinktų strateginių pramonės partnerių.

    Kas yra D-CRBN technologija?

    D-CRBN teigia, kad jos sprendimas naudoja atsinaujinančia elektra paremtą procesą, kuris CO2 turtingas pramonines dujas ir angliavandenilius paverčia anglies monoksidu bei sintezės dujomis. Šios medžiagos laikomos svarbiais „blokais“ tvariems degalams, chemijos produktams ir medžiagoms gaminti.

    Įmonė pabrėžia, kad technologija sukurta taip, jog būtų išvengta nepageidaujamų šalutinių produktų, pavyzdžiui, suodžių. Elektrifikavimas, jų vertinimu, gali padėti mažinti priklausomybę nuo iškastinių žaliavų ir stiprinti tiekimo saugumą Europoje.

    Nuo pilotų prie pramoninio masto

    Startuolis įkurtas 2021 metais, o technologija, pasak bendrovės, jau išbandyta pramoninio piloto mastu bendradarbiaujant su plieno ir chemijos sektorių partneriais. D-CRBN nurodo, kad keli demonstraciniai projektai juda komercinio diegimo link.

    „Šis A serijos etapas yra svarbus lūžis: turėdami pagrindinį investuotoją ir tęstinę partnerių paramą, galime pereiti nuo piloto patvirtinimo prie plėtros pramoniniu mastu“, – sakė D-CRBN vienas iš įkūrėjų ir komercijos vadovas Davidas Ziegleris.

    Kur bus panaudotos investicijos?

    Gautas lėšas D-CRBN planuoja skirti pirmiesiems pramoniniams demonstraciniams įrenginiams didinti, taip pat inžinerijos ir operacijų komandų plėtrai. Kartu įmonė sieks paspartinti CO2 į anglies monoksidą ir sintezės dujas platformos komercinį diegimą.

    „Europos konkurencingumas priklausys nuo to, kaip efektyviai proveržio inovacijos taps pramoniniu mastu veikiančiais sprendimais. D-CRBN rodo, kaip „deep tech“ gali mažinti sunkiųjų pramonės šakų emisijas ir kurti vertę iš to, kas anksčiau buvo laikoma atliekomis“, – sakė EIC fondo valdybos narys Hermannas Hauseris.

    Įmonė taip pat anksčiau buvo gavusi 2,5 mln. eurų EIC „Accelerator“ dotaciją 2023 metais. D-CRBN pozicionuoja savo sprendimą kaip vieną iš įrankių, galinčių padėti pramonei pereiti prie žiedinės anglies ekonomikos, kai emisijos tampa žaliava naujiems produktams.

  • Kuršėnuose suskambėjo dainų ir šokių šventė: „Medžių kalba kalba“ subūrė per 3 000 dalyvių

    Kuršėnuose suskambėjo dainų ir šokių šventė: „Medžių kalba kalba“ subūrė per 3 000 dalyvių

    Gegužės 23 dieną Kuršėnuose įvyko Šiaulių regiono dainų ir šokių šventė „Medžių kalba kalba“, sutelkusi daugiau nei 3 000 dalyvių iš įvairių Lietuvos vietovių. Į sceną ir šventines erdves susibūrė chorai, šokėjai, muzikantai bei folkloro kolektyvai.

    Renginyje dalyvavo Pakruojo rajono savivaldybės vicemerė Simona Lipskytė ir savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja Renata Budrienė. Organizatorių teigimu, šventė tapo regiono bendrystės ženklu ir proga parodyti kolektyvų pasirengimą bei kūrybinę brandą.

    Pakruojo ir Linkuvos kolektyvai scenoje

    Išskirtine programos dalimi tapo Pakruojo kultūros centro ir Linkuvos kultūros centro kolektyvų pasirodymai. Šventėje dalyvavo šokių kolektyvas „Laja“ (vadovė A. Juciuvienė), folkloro ansamblis „Verdenė“ (vadovė R. Petraitienė) ir liaudiškos muzikos kapela „Čvieks“ (vadovas E. Šlapikas).

    Taip pat pasirodė Pakruojo kultūros centro mišrus choras „Vitražas“ ir Rozalimo mišrus choras „Gaudulė“ (vadovė J. Skorupskienė). Žiūrovai išgirdo Pakruojo Juozo Pakalnio menų mokyklos jaunučių chorą (vadovė I. Tuomienė) bei Linkuvos kultūros centro moterų chorą „Mūša“ (vadovas M. Zubas).

    Daugėlių pušyne – muzika ir bendrystė

    Vakaro kulminacija persikėlė į Daugėlių pušyną, kuris renginio metu virto gyvu susitikimo tašku, jungiančiu tradiciją, sceninę kultūrą ir bendruomeniškumą. Čia skambėjo dainos, sukosi šokėjų rateliai, o žiūrovų reakcijose netrūko jautrių ir pakilių akimirkų.

    Tokio masto regioninės šventės kasmet vis ryškiau atliepia augantį bendruomenių poreikį ne tik išlaikyti dainų ir šokių tradiciją, bet ir ją atnaujinti, pritraukiant įvairaus amžiaus dalyvius. Kuršėnų šventė parodė, kad gyvas kolektyvų judėjimas išlieka stiprus, o kultūrinė bendrystė regionuose turi aiškią ateitį.

    Tekstas parengtas pagal Pakruojo rajono savivaldybės pateiktą informaciją.

  • Degalų kainų lubos Lenkijoje nesikeičia: kiek nuo trečiadienio mokės už benziną ir dyzeliną

    Lenkijos Energetikos ministerija paskelbė trečiadienio degalų kainų lubas, kurios degalinėse turi galioti kaip maksimalūs tarifai. Pagal pranešimą, nustatytos ribos sutampa su ankstesnės dienos limitais, todėl staigių pokyčių vairuotojai neturėtų pajusti.

    Nurodyta, kad benzino 95 kaina negali viršyti maždaug 1,41 euro už litrą, benzino 98 – apie 1,53 euro, o dyzelino – apie 1,48 euro. Šios sumos perskaičiuotos iš zlotų, taikant apytikrį 4,55 zloto už eurą kursą.

    Maksimalios kainos Lenkijoje skelbiamos darbo dienomis, o naujai paskelbtas limitas įsigalioja nuo kitos dienos. Jei kainos paskelbiamos prieš nedarbo dienas ar šventes, ta pati riba paprastai galioja iki artimiausios darbo dienos imtinai.

    Pardavimas viršijant nustatytas lubas gali užtraukti griežtas sankcijas, o kontrolę vykdo mokesčių ir muitų institucijos. Pranešimuose taip pat akcentuojama, kad baudos gali siekti iki maždaug 219 800 eurų, todėl degalinių tinklai privalo operatyviai prisitaikyti.

    Kas lemia kainų lubas?

    Ministerija aiškina, kad maksimalios kainos skaičiuojamos pagal įstatyme apibrėžtą formulę. Joje remiamasi vidutine didmenine kaina vidaus rinkoje, prie jos pridedami mokesčiai ir rinkliavos, taip pat nustatyta fiksuota prekybos marža, o galiausiai pritaikomas pridėtinės vertės mokestis.

    Didelę įtaką galutinei lubų reikšmei daro mokesčių pokyčiai. Tekste primenama, kad iki gegužės 31 dienos Lenkijoje galiojo sumažintas pridėtinės vertės mokesčio tarifas degalams ir sumažintas akcizas, todėl maksimalios kainos buvo nustatomos atsižvelgiant į šiuos laikinus sprendimus.

    Kontekstas svarbus ir vartotojams, nes kainų lubos ne visada reiškia realią vidutinę rinkos kainą, o veikiau nustato viršutinę ribą. Praktikoje kai kurios degalinės gali taikyti ir mažesnes kainas, ypač stipresnės konkurencijos regionuose ar vykdydamos trumpalaikes akcijas.

  • PSZOK nebe visiems nemokamas: savivaldybės įveda atliekų limitus ir priemokas gyventojams

    Kas keičiasi PSZOK ir kodėl

    Lenkijoje vis daugiau gyventojų praneša, kad naudojimasis PSZOK, komunalinių atliekų rūšiavimo ir surinkimo punktais, kai kuriose savivaldybėse tampa ribojamas. Dažniausiai atsiranda kiekiniai limitai, o viršijus nustatytą ribą taikomos papildomos priemokos.

    Ši praktika kelia įtampą, nes dauguma namų ūkių jau moka pastovų komunalinių atliekų tvarkymo mokestį. Gyventojai tikisi, kad tai užtikrins galimybę teisėtai perduoti bent jau įprastus srautus, tačiau realybėje ne visur taip veikia.

    Kokias atliekas riboja dažniausiai

    Ribojimai dažniausiai paliečia srautus, kuriuos žmonės į PSZOK atveža nereguliariai, bet didesniais kiekiais. Tai statybinės ir griovimo atliekos po remonto, žaliosios atliekos, padangos, didelių gabaritų daiktai ir nebenaudojama buitinė technika.

    Problema išryškėja tada, kai limitas nustatomas taip, kad jį nesunku pasiekti net po nedidelio būsto atnaujinimo. Tokiais atvejais papildomas mokestis tampa ne išimtimi, o praktiškai numatoma remonto dalis.

    Valdžios argumentas ir rizika aplinkai

    Aplinkos ir klimato politiką kuruojantys pareigūnai aiškina, kad limitai reikalingi tam, jog PSZOK nebūtų naudojami kaip nemokamas kelias atsikratyti dideliais kiekiais atliekų, kurios atsiranda vykdant ekonominę veiklą. Kitaip tariant, siekiama atskirti gyventojų atliekas nuo tų, kurios turėtų būti tvarkomos verslo sąskaita.

    Tačiau savivaldybių nustatomi limitai ir priemokos, jei jie gyventojams atrodo neadekvatūs, gali duoti priešingą efektą. Didžiausia rizika – dalis atliekų bus išmetama nelegaliai, o tai didina vadinamųjų laukinių sąvartynų atsiradimo tikimybę.

    Dar viena bėda – per retas punktų tinklas

    Kita dažnai minima problema – nepakankamas PSZOK skaičius ir jų pasiekiamumas. Kai punktas toli, o dar papildomai taikomi limitai ar priemokos, žmonių motyvacija tvarkytis teisėtai mažėja.

    Lenkijoje tuo pat metu aptariami siūlymai griežčiau apibrėžti PSZOK tinklo tankį, kad vienas punktas tektų maždaug 50 000 gyventojų. Tokia kryptis reikštų aiškesnį standartą, tačiau galutinis poveikis priklausys nuo to, kaip bus suderinti prieinamumas, limitai ir kainodara.

    Gyventojams praktinis patarimas išlieka paprastas: prieš vežant atliekas į PSZOK verta pasitikrinti konkrečios savivaldybės taisykles, leistinus kiekius ir galimas priemokas. Skirtumai tarp vietovių gali būti dideli, o netikėtos išlaidos dažniausiai paaiškėja tik atvykus.