CP v2

Blog

  • Prie kelio Kaniūkai–Einoriai–Nemunaitis pradedamas 986 metrų pėsčiųjų ir dviračių takas

    Prie kelio Kaniūkai–Einoriai–Nemunaitis pradedamas 986 metrų pėsčiųjų ir dviračių takas

    Prie kelio Kaniūkai–Einoriai–Nemunaitis ir Užupių kaime, Užupių gatvėje, pradėti naujo pėsčiųjų ir dviračių tako įrengimo darbai. Planuojama nutiesti 986 metrų ilgio ir 2,5 metro pločio asfaltuotą taką, skirtą patogesniam judėjimui kasdienėse maršrutų atkarpose.

    Projekto tikslas – atskirti pažeidžiamiausius eismo dalyvius nuo intensyvesnio automobilių srauto ir sumažinti avarinių situacijų riziką. Dalis tako ruožo bus papildomai apsaugota atitvaru, kuris fiziškai skirs pėsčiuosius ir dviratininkus nuo važiuojamosios dalies.

    Kas bus įrengta kartu

    Darbuose numatyta ne vien tako danga: bus įrengti kelio ir vejos bortai, apšvietimas bei paviršinio vandens nuvedimo sprendimai. Kad po lietaus nesikauptų vanduo ir nesidėvėtų danga, suplanuota lietaus vandens surinkimo sistema, drenažas ir gelžbetoniniai šulinėliai su grotelėmis.

    Toks kompleksinis įrengimas svarbus ilgaamžiškumui, nes lietaus vandens tvarkymas tiesiogiai veikia dangos būklę, saugumą ir priežiūros kaštus. Apšvietimas savo ruožtu didina matomumą tamsiuoju paros metu ir prisideda prie saugesnio eismo, ypač rudenį ir žiemą.

    Ką tai pakeis gyventojams

    Įgyvendinus projektą, vietos gyventojai galės patogiau pasiekti kasdienius taškus pėsčiomis ar dviračiu, o maršrutas taps saugesnis šeimoms su vaikais bei vyresnio amžiaus žmonėms. Tvarkingesnė infrastruktūra taip pat skatina rinktis trumpas keliones be automobilio, ypač šiltuoju sezonu.

    Tokio tipo pėsčiųjų ir dviračių takai dažniausiai duoda naudą ir platesniam judumo tinklui, nes sujungia gyvenvietes, gatves bei kelio atkarpas į vientisesnį maršrutą. Vietovėje tai gali reikšti patrauklesnę aplinką kasdieniam judėjimui ir aiškesnį eismo organizavimą.

  • Varėnoje plečiamas atviras jaunimo centras: priestatas prie baseino ir vietos laikinam apgyvendinimui

    Varėnoje plečiamas atviras jaunimo centras: priestatas prie baseino ir vietos laikinam apgyvendinimui

    Varėnos rajono savivaldybės administracija pradėjo įgyvendinti projektą „Atviro jaunimo centro paslaugų plėtra Varėnos rajono savivaldybėje“. Jis finansuojamas Europos Sąjungos fondų ir savivaldybės biudžeto lėšomis, pagal regioninės pažangos priemonę, skirtą mažinti pažeidžiamų grupių gerovės skirtumus.

    Projekto tikslas – padidinti atviro jaunimo centro paslaugų prieinamumą Varėnos rajone ir sudaryti sąlygas jomis naudotis ir Alytaus rajono jaunuoliams. Savivaldybė pabrėžia, kad tai turėtų sustiprinti jaunimo paslaugų tinklą visoje Alytaus regiono funkcinėje zonoje.

    Naujos erdvės prie baseino

    Planuojama statyti naują priestatą prie esamo baseino pastato J. Basanavičiaus gatvėje Varėnoje. Numatyta, kad atviras jaunimo centras įsikurs antrame ir trečiame aukštuose, o patalpos bus pritaikytos įvairioms veikloms ir pagalbai.

    Projektiniuose sprendiniuose numatytos salės, virtuvės erdvė, terapijos ir darbuotojų kabinetai, pagalbinės patalpos. Taip pat planuojamos erdvės laikinam apgyvendinimui, kurios gali tapti svarbia papildoma priemone jaunuoliams, susiduriantiems su nestabilia gyvenamąja situacija.

    Kam skirtas projektas?

    Pagrindinė tikslinė grupė – socialinę riziką patiriantys ir socialiai pažeidžiami Varėnos ir Alytaus rajono jaunuoliai, taip pat jų šeimos nariai ir vietos bendruomenė. Tokios atviros jaunimo erdvės paprastai orientuojasi į mažiau formalią aplinką, kur jauni žmonės gali gauti konsultacijas, įsitraukti į užimtumo veiklas ir stiprinti socialinius įgūdžius.

    Pastaraisiais metais savivaldybėms vis dažniau keliami lūkesčiai ne tik plėsti paslaugų spektrą, bet ir užtikrinti jų prieinamumą atokesnėse teritorijose. Todėl tarp savivaldybių koordinuojamas infrastruktūros panaudojimas laikomas būdu efektyviau pasiekti tikslines grupes ir sumažinti paslaugų dubliavimą.

    Kaina ir terminai

    Bendra projekto vertė siekia 1 465 038,33 eurų. Europos Sąjungos fondų dalis sudaro 1 245 282,58 eurų, o savivaldybės biudžeto lėšos – 219 755,75 eurų.

    Planuojama, kad projektas bus įgyvendintas iki 2029 metų gegužės mėnesio. Savivaldybė nurodo, jog rezultatas turėtų būti jaunimo centro veikloms pritaikytos patalpos, kurios pagerins paslaugų prieinamumą ir infrastruktūros kokybę.

  • Varėnos knygų nameliai laukia istorijų: savivaldybė kviečia padovanoti knygoms antrą gyvenimą

    Varėnos knygų nameliai vasarą pasitinka su paprastu kvietimu bendruomenei: pasidalyti jau perskaitytomis knygomis, kad jos pasiektų naujus skaitytojus. Savivaldybė ragina neatidėti lentynose užsilikusių leidinių ir suteikti jiems antrą gyvenimą.

    Tokios knygų mainų vietos Lietuvoje tapo gyvu bendruomeniškumo simboliu: žmonės čia ne tik pasiima skaityti, bet ir palieka tai, kas gali sudominti kitą. Vasarą, kai daugiau laiko praleidžiama lauke ir keliaujama, knygų nameliai dažnai virsta spontaniškų atradimų stotelėmis.

    Varėnos rajono savivaldybė kviečia atvežti dovanojamas knygas į savivaldybės pastatą Varėnoje, pirmame aukšte. Čia priimami perskaityti, bet geros būklės leidiniai, kurie vėliau pasieks knygų namelius ir jų lankytojus.

    Gyventojams primenama, kad dovanojimui labiausiai tinka tvarkingos knygos su neišplėšytais puslapiais ir įskaitomu tekstu. Tokia praktika padeda palaikyti knygų namelių kokybę ir užtikrina, kad kiti skaitytojai gautų malonią patirtį.

    Dėl detalesnės informacijos galima kreiptis į Varėnos rajono savivaldybę telefonu 0 310 32 014. Iniciatyvos organizatoriai kviečia dalintis knygomis, įkvėpimu ir vasaros skaitymo džiaugsmu.

  • Nemokami Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento mokymai įstaigoms: kaip registruotis?

    Nemokami Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento mokymai įstaigoms: kaip registruotis?

    Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos kviečia įstaigų darbuotojų grupes į nemokamus mokymus, skirtus pasirengimui ekstremalioms situacijoms ir galimoms grėsmėms. Programoje dėmesys skiriamas ne tik teorijai, bet ir praktiniams veiksmams, kurie gali būti svarbūs sutrikus įprastam valstybės ar savivaldybės paslaugų teikimui.

    Mokymų metu dalyviai supažindinami, kaip elgtis ekstremalios situacijos metu arba prasidėjus karui, aptariami pilietinio pasipriešinimo būdai ir psichologinio atsparumo stiprinimo principai. Taip pat numatytas pirmosios pagalbos pagrindų blokas, orientuotas į realias, kasdienybėje pasitaikančias situacijas.

    Kaip vyksta mokymai?

    Mokymai trunka 4,5 valandos ir vyksta gyvai, o departamento specialistai atvyksta į įstaigos nurodytą vietą sutartu laiku. Tai leidžia mokymus pritaikyti organizacijoms, kurios nori apmokyti darbuotojus neatsitraukiant nuo įprastos veiklos ilgiau nei vieną darbo dienos dalį.

    Norint suformuoti grupę, turi dalyvauti ne mažiau kaip 15 žmonių, o po mokymų dalyviams įteikiami pažymėjimai. Tokia tvarka patogi įstaigoms, kurios siekia turėti aiškiai fiksuotą darbuotojų pasirengimo faktą ir atnaujinti vidaus pasirengimo planus.

    Registracija ir kontaktai

    Registracija vykdoma el. paštu: info@mpd.lt. Siunčiant užklausą verta nurodyti įstaigos pavadinimą, pageidaujamą dalyvių skaičių, vietą, kelis galimus mokymų laikus ir atsakingo asmens kontaktus, kad suderinimas vyktų greičiau.

    Tokio pobūdžio mokymai aktualūs įstaigoms, kurios ekstremalių situacijų metu turi užtikrinti paslaugų tęstinumą, darbuotojų saugą ir informacijos perdavimą. Praktinės žinios gali padėti sumažinti chaosą pirmosiomis krizės valandomis ir aiškiau pasiskirstyti atsakomybėmis komandoje.

  • Ukraina baterijų energijos kaupiklius pripažino kritine infrastruktūra: ką tai keičia tinklui

    Ukraina baterijų energijos kaupiklius pripažino kritine infrastruktūra: ką tai keičia tinklui

    Naujas statusas energetikoje

    Ukrainos Ministrų kabinetas nacionalinės kritinės infrastruktūros sąrašą papildė elektros energijos kaupimo įrenginiais, tarp jų ir didelės galios baterijų sistemomis. Apie sprendimą viešai informavo Ukrainos Energetikos ministerija, pabrėždama, kad jis tiesiogiai susijęs su energetikos sistemos atsparumu.

    Kritinės infrastruktūros statusas reiškia, kad šie objektai tampa prioritetiniai valstybės apsaugos ir atsparumo planuose. Praktikoje tai gali apimti griežtesnius saugumo reikalavimus, papildomas fizinės apsaugos priemones ir aiškesnį koordinavimą su civiline sauga.

    Kodėl svarbūs būtent kaupikliai

    Energetikos kaupikliai tampa vienu svarbiausių tinklo stabilumo įrankių, ypač kai generacija ir vartojimas greitai svyruoja. Didelės baterijų sistemos leidžia greitai subalansuoti dažnį, mažinti avarinių atjungimų riziką ir palaikyti elektros tiekimą sutrikimų metu.

    Karinių atakų sąlygomis decentralizuoti sprendimai įgauna dar didesnę reikšmę, nes mažina priklausomybę nuo pavienių stambių objektų. Kaupimas padeda lanksčiau perskirstyti energiją, užtikrinti rezervą kritiniams vartotojams ir greičiau atkurti tiekimą.

    Skaičiai ir plėtros kryptis

    Ukraina jau yra įdiegusi elektros energijos kaupimo sistemas, kurių bendra galia viršija 500 megavatų. Reguliuotojai taip pat yra pateikę technines sąlygas papildomai įrengti dar 1 000 megavatų kaupimo galios.

    Tokia dinamika atitinka platesnę tendenciją, kai baterijų projektai vertinami ne tik kaip komerciniai, bet ir kaip strateginiai tinklo patikimumo elementai. Kritinės infrastruktūros statusas gali paspartinti leidimų, apsaugos ir infrastruktūrinės integracijos procesus.

    „Didelės apimties baterijų energijos kaupimo įrenginiai padeda elektros sistemai veikti stabiliau, greičiau reaguoti į paklausos svyravimus ir mažina avarinių atjungimų riziką“, – sakė Ukrainos pirmasis vicepremjeras ir energetikos ministras Denysas Šmyhalis.

    Pasak jo, sprendimo tikslas yra užtikrinti maksimaliai įmanomą tokių objektų apsaugą. Energetikos institucijos pabrėžia, kad stiprinant tinklo atsparumą svarbios ir kitos priemonės, įskaitant objektų fortifikavimą bei operatyvų reagavimą į incidentus.

  • „Orlen“ išplėtė Klečevo saulės parką iki 250 MW: hibridinė jėgainė keičia Lenkijos energetiką

    „Orlen“ išplėtė Klečevo saulės parką iki 250 MW: hibridinė jėgainė keičia Lenkijos energetiką

    Didžiausia Lenkijos energetikos grupė „Orlen“ pranešė užbaigusi Klečevo (Wielkopolės vaivadija) regioninio saulės energijos centro plėtrą. Po darbų elektrinės įrengtoji galia pasiekė 250 megavatų, o projektas įvardijamas kaip vienas didžiausių saulės objektų Vidurio ir Rytų Europoje.

    Bendrovės teigimu, tokios apimties gamyba per metus gali pagaminti tiek elektros, kad jos pakaktų iki 100 000 namų ūkių poreikiams. Projektas įgyvendintas rekultivuotoje buvusio atviro tipo lignito kasybos teritorijoje, todėl jis taip pat siejamas su pramoninių plotų pritaikymu naujai paskirčiai.

    Klečevo kompleksas vystomas kaip hibridinė jėgainė: be saulės modulių, čia įrengta ir 19,2 megavato vėjo elektrinių galia. Toks derinys leidžia efektyviau naudoti infrastruktūrą, o gamyba tampa stabilesnė, nes skirtingi šaltiniai dalinai kompensuoja vienas kito svyravimus permainingomis oro sąlygomis.

    „Orlen“ nurodo, kad objektas turi tinklo prijungimo ir reguliacinius suderinimus, kurie ateityje leistų didinti galią iki 334 megavatų. Tai reikštų, kad Klečevo mazgas galėtų tapti dar svarbesniu regioniniu generacijos tašku, jei bus priimti investiciniai sprendimai dėl tolesnės plėtros.

    Plėtra įsilieja į platesnę „Orlen“ strategiją iki 2035 metų viršyti 12 gigavatų atsinaujinančių išteklių įrengtąją galią. Į šį tikslą įtraukiami vėjo ir saulės parkai, taip pat biometano ir biodujų projektai, kurie energetikos sistemoje paprastai vertinami kaip galintys prisidėti prie lankstesnės generacijos.

    Įmonė taip pat yra viešai įvardijusi jūrinio vėjo plėtros kryptį Baltijos jūroje, o energetikos sistemos stabilumui didinti numato ir branduolinės energetikos projektus, tarp jų mažųjų modulinių reaktorių kryptį. „Orlen“ argumentuoja, kad didesnė vietinė, mažai emisijų sukelianti gamyba kartu su tinklų modernizavimu yra svarbi tiek energetiniam saugumui, tiek kainų stabilumui.

    „Nuosekliai įgyvendiname didžiausią investicijų programą Lenkijos energetikos istorijoje, kurią pavertėme didžiule statybų aikštele“, – sakė „Orlen“ valdybos pirmininkas Ireneuszas Fąfara.

    „Taip kuriama rytojaus energija: nepriklausomybė ir energetinis saugumas, taip pat kuo mažesnės energijos kainos Lenkijos gyventojams. Klečevo projektas rodo transformacijos mastą ir tempą“, – pridūrė jis.

  • „OMV Petrom“ sudarė didžiausią Rumunijos saulės PPA: nuo 2027 metų pirks pusę Văcărești parko gamybos

    „OMV Petrom“ sudarė didžiausią Rumunijos saulės PPA: nuo 2027 metų pirks pusę Văcărești parko gamybos

    Ukrainos energetikos grupės DTEK atsinaujinančios energetikos padalinys Europos Sąjungoje DRI gavo komercinės veiklos licenciją 126 megavatų piko galios Văcărești saulės elektrinių parkui Rumunijoje.

    Parkas, įrengtas Dâmbovița apskrityje, per metus turėtų pagaminti tiek elektros, kad jos pakaktų maždaug 50 000 namų ūkių poreikiui. Skaičiuojama, kad tai leistų kasmet išvengti apie 48 600 tonų anglies dioksido emisijų.

    Šis projektas taip pat tapo pagrindu vienam didžiausių iki šiol Rumunijoje sudarytų fizinių saulės energijos pirkimo–pardavimo susitarimų, dar vadinamų PPA. Nuo 2027 metų sausio 50 proc. Văcărești parke pagamintos elektros DRI parduos „OMV Petrom“.

    Văcărești parkui finansuoti buvo suformuotas iki 60 000 000 eurų negrąžintinio reikalavimo finansavimo paketas, kurį suteikė „UniCredit“ ir „Garanti BBVA“. Tokia struktūra paprastai leidžia projektą grįsti pačio objekto pinigų srautais ir aiškesne ilgalaike pajamų perspektyva.

    Pastaraisiais metais DRI Rumunijoje įjungė keturis atsinaujinančios energetikos projektus ir šalyje jau yra sukaupusi 299 megavatų veikiančių pajėgumų. Be Văcărești saulės parko, portfelyje minimi Glodeni I ir Glodeni II saulės parkai, taip pat Ruginoasa sausumos vėjo jėgainių parkas.

    Ruginoasa projektas išsiskiria tuo, kad tai vienas pirmųjų naujų vėjo projektų Rumunijoje per maždaug dešimtmetį. Tokie projektai pastaruoju metu dažnai siejami su didėjančiu poreikiu spartinti tinklų plėtrą ir balansavimo sprendimus, kad nepastovios generacijos dalis sistemoje galėtų augti.

    DRI skelbia planuojanti toliau plėsti veiklą Europoje, o Rumunijoje taip pat numato diegti baterijų energijos kaupimo sprendimus. Baterijų kaupikliai paprastai padeda efektyviau išnaudoti saulės ir vėjo gamybą, mažinti kainų svyravimų poveikį ir didinti sistemos lankstumą.

    PPA sandoriai regione vis dažniau vertinami kaip būdas stambioms įmonėms užsitikrinti prognozuojamas elektros sąnaudas, o projektų vystytojams suteikti bankams patrauklesnį, ilgalaikėmis pajamomis paremtą modelį. „OMV Petrom“ susitarimas su DRI išryškina, kad saulės energetika Rumunijoje pereina į didesnio masto, įmonių paklausos skatinamą etapą.

  • Europos geoterminės energijos planas artėja: kodėl tikslas augti iki gigavatų tampa realus

    Europos geoterminės energijos planas artėja: kodėl tikslas augti iki gigavatų tampa realus

    Geotermija grįžta į ES darbotvarkę

    Europos Komisija birželio 4 dieną ketina pristatyti Geoterminės energijos veiksmų planą, kuris turėtų pagreitinti geotermijos plėtrą šildymui, vėsinimui, elektros gamybai ir šilumos kaupimui. Dokumentas siejamas su platesniu ES tikslu didinti energetinį saugumą ir mažinti priklausomybę nuo importuojamų iškastinių energijos išteklių.

    Geoterminė energija išsiskiria tuo, kad gali tiekti pastovią galią ir šilumą, nepriklausomai nuo oro sąlygų. Dėl šios priežasties ji vis dažniau minima kaip sprendimas pramonei ir centralizuotam šilumos tiekimui, kur vien atsinaujinanti elektra problemų neišsprendžia.

    Nuo megavatų link gigavatų

    Iki šiol didelė dalis Europos geotermijos projektų buvo vystomi kaip pavienės, lokalaus masto iniciatyvos, tačiau sektorius vis garsiau kalba apie perėjimą prie gigavatų. Tokia kryptis reiškia ne vien didesnes elektrines, bet ir platesnį geotermijos pritaikymą miestų šilumos tinkluose, pramoniniuose procesuose bei sezoninėje šilumos akumuliacijoje.

    Plėtros tempą dažniausiai stabdo ilgi leidimų derinimo procesai, požeminės geologijos rizika ir aukštos pradinės investicijos gręžiniams. Būtent šias kliūtis, tikimasi, planas bandys mažinti per aiškesnį reguliavimą, standartizuotus leidimų kelius ir finansines rizikos pasidalijimo priemones.

    Kas aptariama Europos geotermijos viršūnių susitikime

    Antrasis Europos geotermijos viršūnių susitikimas organizuojamas taip, kad sutaptų su Europos Komisijos veiksmų plano pristatymu. Renginyje numatytos diskusijos apie tai, ko geotermijai labiausiai reikia iš ES ir nacionalinės politikos, kad investicijos didėtų, o projektai būtų diegiami sparčiau.

    Programoje daug dėmesio skiriama finansavimui ir komercinimui, kai kalbama apie draudimo, kapitalo ir vartotojų kainos santykį. Taip pat aptariama, kaip geoterminiai sprendimai galėtų tapti praktiška šildymo ir vėsinimo alternatyva regionuose, kur šilumos siurbliai ar biokuras ne visuomet yra optimalūs.

    „Geoterminės energijos veiksmų planas gali tapti proga iš esmės supaprastinti kelią nuo idėjos iki veikiančios geoterminės sistemos“, – sakė sektoriaus atstovai, komentuodami laukiamą Europos Komisijos dokumentą.

    Renginyje taip pat numatyta atskira diskusija apie politinių sprendimų kokybę, kai geotermija konkuruoja dėl vietos tarp kitų švarių technologijų. Praktikoje tai reiškia klausimą, ar valstybės bus pasirengusios greitinti leidimų išdavimą, stiprinti duomenų apie gelmes prieinamumą ir mažinti investuotojų riziką.

    Tarp pranešėjų ir diskusijų dalyvių numatyti Tarptautinės energetikos agentūros, Europos Komisijos, Europos geoterminės energijos tarybos bei privataus sektoriaus atstovai. Pagrindinis akcentas išlieka tas pats: kaip geotermiją paversti ne nišiniu, o masiškai diegiamu sprendimu Europos energetikos sistemoje.

  • Švenčionių rajone atnaujins atliekų aikšteles: nauji tekstilės konteineriai ir kibirėliai virtuvei

    Projektas startuoja 2026 metais

    Švenčionių rajono savivaldybėje pradedamas projektas, skirtas komunalinių atliekų konteinerinių aikštelių rekonstrukcijai ir rūšiuojamojo surinkimo plėtrai. Projekto pradžia numatyta 2026 metų gegužės 19 dieną, o pabaiga – 2028 metų lapkričio 30 dieną.

    Bendra projekto biudžeto suma siekia 684 984,04 eurų. Projektui suteiktas numeris 20-225-P-0001.

    Ką konkrečiai planuojama padaryti

    Projektu numatyta papildyti esamas konteinerių aikšteles tekstilės atliekoms skirtais konteineriais ir įrengti naujus tekstilės atliekų konteinerius kaimiškose rajono teritorijose. Taip pat gyventojams planuojama išdalinti virtuvės atliekoms skirtus kibirėlius, kad maisto atliekų atskyrimas būtų paprastesnis kasdienybėje.

    Numatoma, kad priemonės padės didinti rūšiuojamų atliekų kiekį ir mažinti mišrių komunalinių atliekų srautą. Savivaldybė akcentuoja, kad iki šiol dalyje teritorijų infrastruktūra buvo ribota, todėl paslaugų prieinamumas ir patogumas gyventojams ne visur buvo pakankamas.

    Ryšys su regioniniais planais

    Iniciatyva siejama su 2021–2027 metų Vilniaus regiono atliekų prevencijos ir tvarkymo planu bei 2021–2027 metų Švenčionių rajono savivaldybės atliekų prevencijos ir tvarkymo planu. Pastarasis patvirtintas 2023 metų gegužės 25 dieną Švenčionių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-80.

    Projektas įgyvendinamas pagal Vilniaus regiono plėtros plano pažangos priemonę LT011-04-01-02 Atliekų rūšiuojamojo surinkimo plėtra. Įvardijama, kad sprendžiama regiono problema – nepakankamai tvari gyvenamoji aplinka.

    Pagrindinė tikslinė grupė – Švenčionių rajono savivaldybės gyventojai ir atliekų tvarkytojai. Tarp planuojamų darbų numatomi konteinerinių aikštelių projektavimo sprendiniai, rekonstrukcijos darbai, tekstilės konteinerių įsigijimas ir gyventojų aprūpinimas virtuvės atliekoms skirtais kibirėliais.

  • Švenčionių rajone startuoja priedangų plėtra: aišku, kurios 8 vietos bus sutvarkytos iki 2027 metų

    Švenčionių rajone startuoja priedangų plėtra: aišku, kurios 8 vietos bus sutvarkytos iki 2027 metų

    2026 metų gegužės 8 dieną Vidaus reikalų ministerija, Vidaus reikalų ministerijos projektų valdymo agentūra ir Švenčionių rajono savivaldybės administracija pasirašė sutartį dėl projekto Priedangų infrastruktūros plėtra Švenčionių rajone, II etapas. Projektas finansuojamas Valstybės gynybos fondo lėšomis.

    Šiuo etapu siekiama pagerinti civilinės saugos infrastruktūrą ir realiai padidinti gyventojams prieinamų priedangų parengtį krizių bei ekstremaliųjų situacijų metu. Savivaldybė pabrėžia, kad rajonas dėl geografinės padėties priskiriamas jautresnėms teritorijoms, todėl investicijos nukreipiamos į konkrečiai įvardytas vietas.

    Kodėl investicijos reikalingos?

    Švenčionių rajono savivaldybės vertinimu, esamos priedangos iki šiol neatitiko poreikių nei apimtimi, nei kokybe. Tai reiškia, kad dalis patalpų gali būti nepritaikytos saugiam žmonių priėmimui, o tam tikrais atvejais trūksta inžinerinių sprendimų, kurie užtikrina autonomiškumą ir saugų judėjimą.

    Tokie projektai pastaraisiais metais tapo viena svarbiausių civilinės saugos krypčių Lietuvoje, nes savivaldybės nuosekliai peržiūri turimą priedangų tinklą, jo būklę ir realų pritaikomumą. Praktikoje daugiausia dėmesio skiriama evakuaciniams sprendimams, vėdinimui, atsarginiam elektros tiekimui ir ryšio užtikrinimui.

    Kurios 8 priedangos įtrauktos?

    Į projektą įtrauktos aštuonios prioritetinės priedangos, nustatytos po esamos infrastruktūros vertinimo. Investicijos planuojamos Nalšios muziejuje Švenčionyse, Švenčionių rajono meno mokykloje Švenčionyse ir meno mokykloje Švenčionėliuose.

    Taip pat numatyti darbai Švenčionėlių miesto kultūros centre ir Švenčionių rajono socialinių paslaugų centre Švenčionėliuose, Kaltanėnų ugdymo ir turizmo centre, Švenčionių rajono socialinių paslaugų centre Pabradėje bei buvusio darželio pastate Vidutinės kaime.

    Kokie darbai numatyti?

    Numatoma atlikti konstrukcijų ekspertizes ir parengti projektinę dokumentaciją ten, kur jos reikia. Taip pat planuojama pritaikyti priedangas evakuacinių išėjimų įrengimui, įskaitant evakuacinį apšvietimą, įėjimų ir išėjimų pritaikymą riboto judumo asmenims bei apsauginių langų skydų įrengimą.

    Dalyje objektų planuojama įsigyti ir sumontuoti rezervinius elektros generatorius, įrengti autonominius dūmų signalizatorius, sutvarkyti ar įrengti vėdinimo sistemas. Taip pat numatomi belaidžio interneto prieigos taškai, būtinos pagalbos priemonės ir kiti darbai, reikalingi priedangų parengčiai užtikrinti.

    Bendra projekto vertė siekia 200 000 eurų, o įgyvendinimą planuojama užbaigti iki 2027 metų lapkričio mėnesio. Už projekto įgyvendinimą atsakinga Švenčionių rajono savivaldybės administracija.

    Projektas yra II etapas, todėl savivaldybė leidžia suprasti, kad priedangų infrastruktūros atnaujinimas vertinamas kaip tęstinis procesas. Gyventojams tai reiškia nuoseklų priedangų tinklo gerinimą, orientuotą į realų funkcionalumą, o ne vien formalią patalpų registraciją.