CP v2

Blog

  • Prancūzijoje pasveiko pirmasis Ebolos atvejis: ministrė paaiškino, kaip suvaldyta rizika

    Prancūzijoje pasveiko pirmasis Ebolos atvejis: ministrė paaiškino, kaip suvaldyta rizika

    Pirmasis atvejis Prancūzijoje

    Prancūzijos sveikatos apsaugos ministrė Stéphanie Rist pranešė, kad pirmasis Prancūzijoje diagnozuotas Ebolos viruso atvejis pasveiko ir buvo išleistas iš ligoninės. Pasak ministrės, tai patvirtinta gavus du neigiamus PGR tyrimų rezultatus, po kurių pacientas galėjo saugiai grįžti namo.

    Pacientas yra humanitarinės pagalbos gydytojas, į Prancūziją atvykęs birželio 23 dieną skrydžiu iš Kongo Demokratinės Respublikos. Pranešama, kad į lėktuvą jis įlipo jausdamas lengvą galvos skausmą, tačiau kelionės metu savijauta pablogėjo.

    Izoliacija ir kontaktų stebėsena

    Vos atvykus į Prancūzijos teritoriją pacientas buvo izoliuotas, o gydymas ir stebėsena vyko laikantis nustatytų infekcijų kontrolės protokolų. Ministrė akcentavo, kad ligos eiga buvo lengva, o žmogus nuolat prižiūrėtas medikų.

    Taip pat nustatyti penki galimi artimi kontaktai, kurie buvo paprašyti 21 dieną likti namuose izoliacijoje. Toks laikotarpis atitinka įprastą Ebolos inkubacinio periodo viršutinę ribą, todėl stebėsena leidžia laiku pastebėti galimus simptomus ir sumažinti tolimesnio plitimo riziką.

    Ką svarbu žinoti apie Ebolą

    Ebolos virusas gali sukelti hemoraginę karštligę, kuri daliai pacientų baigiasi mirtimi, ypač jei pagalba suteikiama per vėlai. Vis dėlto Ebolai nebūdingas lengvas plitimas oru, o didžiausia rizika siejama su tiesioginiu kontaktu su užsikrėtusio žmogaus kūno skysčiais.

    Kongo Demokratinėje Respublikoje, kur liga tebesklinda, iki liepos 3 dienos buvo fiksuota mažiausiai 452 mirtys. Pranešta ir apie atvejį Kisanganyje, dideliame mieste, esančiame apie 600 kilometrų nuo protrūkio epicentro, todėl sveikatos tarnybos regione išlieka budrios.

    „Po dviejų neigiamų PGR testų pacientas pasveiko ir galėjo saugiai grįžti namo“, – sakė Stéphanie Rist.

  • Velse vėjo jėgainių parke po keliu aptikta 5 000 metų akmenų linija: kas ją pastatė?

    Velse vėjo jėgainių parke po keliu aptikta 5 000 metų akmenų linija: kas ją pastatė?

    Velse, Karmartensyro regione, Mynydd y Betws kalnų teritorijoje veikiantis vėjo jėgainių parkas pateko į archeologų akiratį dėl netikėto radinio po privažiavimo keliais. Statybų metu durpynuose išryškėjo ilga akmenų virtinė, kuri, kai kurių tyrėjų vertinimu, gali siekti apie 5 000 metų.

    Akmenų linija driekėsi maždaug 700 metrų ir buvo užfiksuota tiesiog ten, kur planuotos pagrindinės technikos judėjimo trasos. Nors prieš darbus buvo atlikti aplinkos ir paveldo vertinimai, šis objektas liko nepastebėtas, nes dalis struktūrų slypėjo po durpių sluoksniu.

    Radinyje įžvelgia dvi istorijas

    Nepriklausomas archeologas Sandy Gerrard teigė, kad akmenų išdėstymas primena priešistorines akmenų eiles, žinomas iš kitų Didžiosios Britanijos vietovių. Jo vertinimu, linija galėjo turėti ritualinę ar ceremoninę paskirtį ir būti susijusi su netoliese esančiais senoviniais laidojimo statiniais.

    Kita išvada pateikta statybų metu dirbusių sutartinių archeologų: kasinėjant kelis akmenis, esą neaptikta aiškių priešistorinių įtvirtinimo žymių, tokių kaip akmenų „lizdai“ ar specialiai paruoštos duobės. Dėl to iškelta versija, kad akmenys galėjo būti gerokai vėlesni ir atlikti praktinę funkciją.

    Kelrodis kalnakasiams ar neolito paminklas?

    Teritorija garsėja antracito anglies klodais, todėl dalis specialistų akmenų eilę sieja su istorine kasyba. Pagal šią hipotezę, akmenys galėjo veikti kaip orientyrai rūkuose ar prastomis oro sąlygomis, padėdavę vietos darbininkams ir keliautojams judėti per aukštapelkės kraštovaizdį.

    Ginčas sustiprėjo dėl to, kad tyrimų metu nebuvo rasta lengvai datuojamų artefaktų, kurie leistų patikimai nustatyti objekto amžių. Neaptikus organinių medžiagų ar kitų radinių, galinčių būti ištirti laboratorijose, abiem pusėms pritrūko įrodymų galutinei išvadai.

    Kol vyko diskusijos, vėjo parko infrastruktūra buvo įrengta, o dalis akmenų linijos, kaip skelbiama, pateko į kelio trasą ir buvo pažeista. Situacija tapo dar vienu pavyzdžiu, kaip atsinaujinančios energetikos projektai, net laikantis procedūrų, gali susidurti su netikėtais paveldo klausimais.

    Šis atvejis taip pat atkreipia dėmesį į plačiau taikomą praktiką Didžiojoje Britanijoje, kur dideliems infrastruktūros projektams įprastai atliekami išsamūs archeologiniai vertinimai, tačiau durpynai ir kitos sudėtingos geologinės sąlygos kartais slepia objektus iki pat statybų pradžios. Dėl to vis dažniau diskutuojama, kaip suderinti spartų žaliosios energijos plėtimą su geresne ankstyvųjų etapų žvalgyba ir paveldo apsauga.

  • Stogo vėjo turbinos vilioja 1 500 kWh: ką iš tiesų reiškia vėjo greitis ir jūsų adreso realybė

    Stogo vėjo turbinos vilioja 1 500 kWh: ką iš tiesų reiškia vėjo greitis ir jūsų adreso realybė

    Stogo vėjo turbinos vis dažniau pristatomos kaip natūralus saulės elektrinės priedas: dieną energiją gamina saulė, o naktį ir žiemą ją papildo vėjas. Reklamose dažnai kartojamas skaičius 1 500 kilovatvalandžių per metus skamba įtikinamai, tačiau jis beveik visada susietas su sąlyga, kurios pirkėjai nepatikrina.

    Pagrindinė prielaida paprasta: kiek elektros turbina pagamins, lemia realus vėjo greitis konkrečiame taške, o ne bendras miesto ar regiono vidurkis. Ant stogo vėją iškraipo aplinkiniai pastatai, medžiai, reljefas ir net pats stogo nuolydis, todėl dvi kaimynystėje esančios vietos gali turėti labai skirtingą rezultatą.

    Skaičius, paslėptas specifikacijoje

    Dažnas gamintojų nurodomas metinis našumas, pavyzdžiui, 1 500 kilovatvalandžių, paprastai apskaičiuojamas esant konkrečiam vidutiniam vėjo greičiui, neretai apie 5 metrus per sekundę. Jei realiame gyvenime stogo lygyje vyrauja 3–4 metrai per sekundę, pagaminamas kiekis gali sumažėti ne procentais, o kartais.

    Čia svarbi ne tik „kiek pučia“, bet ir „kaip pučia“. Miestuose vėjas dažniau būna gūsingas ir turbulentiškas, o mažoms turbinoms tai reiškia daugiau nuostolių ir didesnę mechaninę apkrovą, kuri ilgainiui gali didinti priežiūros poreikį.

    Kiek tai realiai dengia namų poreikių?

    Net ir pasiekiant 1 500 kilovatvalandžių per metus, tai ne visada tampa „nemokama elektra“, kaip kartais įsivaizduojama. Daugumos namų ūkių suvartojimas per metus gali siekti kelis tūkstančius kilovatvalandžių, todėl toks priedas dažniau reiškia sąskaitos sumažinimą, o ne visišką nepriklausomybę nuo tinklo.

    Dar viena detalė – kada ta energija pagaminama. Jei turbina daugiausia generuoja tada, kai namuose suvartojimas mažas, o kaupimo sprendimo nėra, dalis naudos gali „ištirpti“ priklausomai nuo atsiskaitymo su tiekėju tvarkos ir savos energijos panaudojimo.

    Triukšmas, leidimai ir eksploatacija

    Gamintojai dažnai akcentuoja tylų darbą, tačiau realų garsą lemia montavimo vieta, vibracijos perdavimas į konstrukcijas ir vėjo režimas. Net jei decibelų skaičius atrodo nedidelis, žemo dažnio ūžesys ar vibracija gali būti labiau juntami, ypač naktį.

    Prieš montuojant verta įvertinti ir teisinius ribojimus: kai kur gali galioti aukščio, atstumų iki sklypo ribos ar estetinių reikalavimų taisyklės. Taip pat reikia nusiteikti, kad vėjo turbina, skirtingai nei saulės moduliai, turi judančių dalių, todėl periodinė apžiūra ir remontas yra labiau tikėtini per visą eksploatacijos laiką.

    Praktiškiausias scenarijus dažnai yra hibridinis: saulės elektrinė, vėjo turbina ir, jei leidžia biudžetas, energijos kaupimas. Tačiau prieš perkant svarbiausia ne reklaminė kilovatvalandžių suma, o konkretus jūsų stogo vėjo greitis, kliūtys aplink ir reali ekonominė grąža pagal jūsų suvartojimą.

  • Balkono saulės elektrinė, jungiama į rozetę: JAV ją legalizuoja, bet teismai Europoje kelia klausimų

    Balkono saulės elektrinė, jungiama į rozetę: JAV ją legalizuoja, bet teismai Europoje kelia klausimų

    Maža saulės elektrinė ant balkono, jungiama tiesiai į sieninę rozetę, iš nišinės idėjos virsta realia alternatyva nuomininkams. Tokie komplektai dažniausiai sudaryti iš kelių saulės modulių ir mikroinverterio, o pagaminta elektra pirmiausia sunaudojama namuose, taip sumažinant poreikį imti energiją iš tinklo.

    Šio sprendimo populiarumą kelia paprastas principas: nereikia darbų ant stogo, rangovų ar ilgo leidimų derinimo, todėl į saulės energiją gali įsitraukti ir tie, kurie būsto nevaldo. Praktikoje dažnai minimi apie 800 vatų galios komplektai, galintys padengti reikšmingą dalį buto bazinių elektros poreikių, priklausomai nuo vartojimo ir saulėtų valandų.

    JAV keičiamos taisyklės

    JAV ilgą laiką problemą kėlė tai, kad elektros saugos ir tinklo taisyklės nebuvo pritaikytos vartotojams, prijungiantiems elektros gamybos įrenginius prie įprastų buitinių lizdų. Dėl to nedideli įrenginiai kai kur buvo vertinami panašiai kaip didesnės, stacionarios saulės elektrinės, o teisinė aplinka tapo miglota.

    Situacija pradėjo sparčiai keistis, kai valstijos ėmė kurti aiškias kategorijas mažos galios, nešiojamoms arba paprastai montuojamoms saulės sistemoms. Viena ryškiausių krypčių yra leidimas naudoti į rozetę jungiamus įrenginius iki nustatytos galios ribos, kartu įtvirtinant techninius reikalavimus, kad toks prijungimas būtų saugus ir prognozuojamas tinklui.

    Papildomą postūmį suteikė ir saugos standartai. Pavyzdžiui, UL Solutions pristatytas UL 3700 sertifikavimas yra orientuotas į būtent tokio tipo sprendimų saugą, įskaitant scenarijus, kai įrenginys atjungiamas nuo lizdo jam vis dar gaminant elektrą, kad būtų sumažinta elektros smūgio rizika.

    Europos patirtis rodo ir rizikas

    Europoje balkonų saulės elektrinės jau turi didesnį įdirbį: kai kur jas galima įsigyti mažmeninėje prekyboje ir pradėti naudoti greitai, o Vokietija yra viena lyderių pagal registruotų įrenginių skaičių. Vis dėlto praktika skirtingose šalyse labai nevienoda, o technologijos paprastumas ne visada reiškia paprastą teisinį kelią.

    Lenkijoje išryškėjęs teismo ginčas parodė, kad lemiami gali būti ne tik elektros saugos klausimai, bet ir bendrijų, kooperatyvų ar kaimynų sutikimai, parašų patikimumas bei procedūros. Net jei sistema sumažina sąskaitas, sprendimą gali nulemti formalūs reikalavimai dėl bendro turto, fasado ar bendrijos vidaus taisyklių.

    Ši situacija tampa pamoka rinkai: į rozetę jungiama saulės elektrinė nėra vien tik „nusipirk ir įjunk“ produktas, jeigu pastato valdymo modelis numato papildomus derinimus. Dėl to augant populiarumui vis dažniau kalbama apie poreikį aiškiau apibrėžti, kur baigiasi privataus naudojimo įranga ir kur prasideda bendro namo turto bei saugos interesai.

    Ką tai reiškia vartotojams

    Pagrindinis šių sistemų privalumas yra prieinamumas tiems, kurie neturi stogo ar negali investuoti į didelę saulės elektrinę. Tačiau kartu didėja ir atsakomybė: prieš perkant svarbu įsitikinti, ar įranga turi pripažįstamus saugos sertifikatus, ar leidžiama tokį įrenginį jungti į konkretaus būsto elektros tinklą, ir ar pastato taisyklės nereikalauja atskiro suderinimo.

    JAV valstijų sprendimai rodo aiškią kryptį į masiškesnį šių technologijų įteisinimą, o Europos pavyzdžiai primena, kad vien technologijos neužtenka. Kuo labiau balkonų saulės elektrinės plis, tuo dažniau šalia ekonominės naudos bus sprendžiami ir kaimynystės, pastatų administravimo bei atsakomybės klausimai.

  • Šiaurės jūros vėjo parko darbai atskleidė laivo varpą: rastas 1939 metais dingusio garlaivio pėdsakas

    Šiaurės jūros vėjo parko darbai atskleidė laivo varpą: rastas 1939 metais dingusio garlaivio pėdsakas

    Šiaurės jūroje prie Safolko pakrantės vykdant jūrinio vėjo parko parengiamuosius darbus, inžinierių komanda aptiko netikėtą radinį – dumble slūgsantį laivo varpą. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodė kaip eilinė metalo nuolauža, tačiau storas apnašų sluoksnis rodė, kad daiktas jūros dugne guli jau dešimtmečius.

    Objektas užfiksuotas atliekant dugno skenavimą sonaru – tokie tyrimai yra standartinė procedūra prieš klojant kabelius ar įrengiant turbinų pamatus. Gavus neįprastą „metalinį aidą“, į vietą buvo pasitelkti specialistai ir narai, o dalis darbų trumpam pristabdyta, kad būtų įvertinta rizika ir galimi kultūros paveldo aspektai.

    Vėliau varpas perduotas konservavimui: dėl korozijos ir jūrinių apnašų jo nebuvo galima paprasčiausiai nuvalyti. Restauratoriai taikė ilgalaikį valymą kontroliuojamomis cheminėmis priemonėmis, kol ant metalo išryškėjo įspaudas su pavadinimu Carica Milica.

    Identifikavus įrašą, radinys susietas su tarpukariu statytu maždaug 5 000 tonų garlaiviu, kurį 1928 metais pastatė Doxford & Sons Sanderlande. Istoriniai įrašai rodo, kad 1939 metų lapkričio 18 dieną, Antrojo pasaulinio karo pradžioje, laivas užplaukė ant vokiečių magnetinės minos ir nuskendo.

    Šio įvykio aplinkybės buvo žinomos, tačiau tiksli nuolaužos buvimo vieta ilgą laiką liko nepatvirtinta – jūroje tokie duomenys neretai prarandami dėl to meto navigacijos netikslumų ir vėlesnių dugno pokyčių. Dabartiniai geofiziniai tyrimai ir radinys leido tiksliau priskirti nuolaužai koordinates, todėl senas jūrinis „šaltasis“ atvejis tapo gerokai aiškesnis.

    Praktinė šio atradimo reikšmė – ne vien istorinė. Nustačius kultūrinę vertę turintį objektą, vėjo parko plėtotojai turi suderinti infrastruktūros darbus taip, kad būtų išvengta galimo nuolaužos pažeidimo, o teritorija atitiktų povandeninio paveldo apsaugos reikalavimus.

    Po restauravimo laivo varpas perduotas saugojimui ir eksponavimui Sanderlande veikiančiam jūriniam paveldo centrui. Taip daiktas, beveik šimtmetį praleidęs Šiaurės jūros dugne, simboliškai sugrįžo į miestą, kuriame buvo pastatytas laivas.

  • 38 proc. europiečių nebevalgo trijų kartų per dieną: apklausa atskleidė, kas laukia toliau

    38 proc. europiečių nebevalgo trijų kartų per dieną: apklausa atskleidė, kas laukia toliau

    Kylant kainoms vis daugiau europiečių atsiduria finansiškai nestabilioje padėtyje, o daliai tai jau reiškia tiesioginius kasdienius apribojimus. Naujausio Europos barometro apie skurdą ir nesaugumą duomenimis, 38 proc. apklaustųjų teigia nebegalintys reguliariai valgyti trijų kartų per dieną.

    Tyrimą, kuriame dalyvavo 10 000 žmonių, atliko „Ipsos“ Prancūzijos organizacijos „Secours Populaire“ užsakymu. 29 proc. respondentų savo padėtį įvardijo kaip nesaugią, o netikėta išlaida, jų teigimu, galėtų akimirksniu išbalansuoti biudžetą.

    Apklausa rodo, kad per pastaruosius trejus metus daugumos europiečių perkamoji galia prastėjo. Dėl to žmonės vis dažniau renkasi vadinamuosius sudėtingus sprendimus: atideda pirkinius, mažina išlaidas maistui, energijai ar sveikatai.

    Brangimas pakeitė kasdienybę

    Tyrime pabrėžiama, kad kompromisai apima ne tik pigesnių produktų paiešką, bet ir pagrindinių poreikių ribojimą. Dalis žmonių pripažįsta praleidžiantys valgymus net būdami alkani, o kai kuriose šalyse šis reiškinys ypač ryškus.

    Prie spaudimo prisideda ir tai, kad atlyginimų augimas kai kuriais laikotarpiais nespėjo paskui kainas, todėl realios pajamos traukėsi. Eurostato duomenimis, Europos Sąjungoje skurdo rizikos lygis 2021 metais siekė 17 proc., o kainų šokai vėlesniais metais daugeliui šeimų tapo papildomu išbandymu.

    Kita dažnai minima taupymo kryptis yra šildymas ir kitos energijos sąnaudos, taip pat skolinimasis kasdienėms išlaidoms. Tyrimo autoriai pažymi, kad dalis gyventojų atideda ir sveikatos priežiūrą, nes paslaugos ar vaistai pabrango, o biudžete nelieka laisvų lėšų.

    Smūgis šeimoms su vaikais

    Ypač jautriai situaciją apibūdina tėvai: kai kurie jų teigia ribojantys savo maistą, kad galėtų pamaitinti vaikus. 21 proc. tėvų nurodė bent kartą patyrę atvejį, kai „nevalgė pakankamai“ tam, kad maisto užtektų atžaloms.

    Tai atspindi platesnę tendenciją, kurią fiksuoja ir nevyriausybinės organizacijos įvairiose valstybėse: augant maisto kainoms, dalis žmonių dažniau renkasi nukainotas prekes arba kreipiasi į labdaros maisto bankus.

    Tokie signalai rodo, kad pragyvenimo kaštų krizė palietė ne tik pažeidžiamiausias grupes, bet ir dalį anksčiau stabiliai gyvenusių namų ūkių. Apklausos duomenimis, nemaža dalis europiečių baiminasi, kad artimiausiais mėnesiais rizika patekti į nesaugią finansinę padėtį išliks didelė.

    Infliacija lėtėja, bet kainos nekinta taip greitai

    Nors bendri infliacijos rodikliai Europoje vėliau ėmė lėtėti, gyventojai dažnai nejaučia greito palengvėjimo, nes maisto ir energijos kainos paprastai mažėja lėčiau. 2022 metais infliacija daugelyje šalių pasiekė rekordinius lygius, o vien būsto, vandens, dujų ir kitų susijusių išlaidų kategorija Europos mastu šoktelėjo dviženkliu tempu.

    Tyrime nurodoma, kad 62 proc. respondentų labiausiai nerimauja dėl maisto kainų, o 59 proc. įvardija netikėtas išlaidas ir degalų kainas kaip pagrindinius finansinio nerimo šaltinius. Tai reiškia, kad net ir stabilizuojantis bendram kainų augimui, šeimų biudžetams labiausiai skauda ten, kur išlaidų sumažinti sudėtingiausia.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokio tipo apklausos pirmiausia parodo gyventojų savijautą ir kasdienius pasirinkimus, o kartu leidžia matyti, kaip greitai kainų šokai perauga į socialines pasekmes. Jei realios pajamos neatsigauna, maisto nepriteklius ir energinis skurdas gali tapti ilgalaike problema net ir mažėjant oficialiems infliacijos rodikliams.

  • D. Trumpas gąsdina komunizmu, o Vašingtone atšaukiamas paradas: laukiama 46 laipsnių

    D. Trumpas gąsdina komunizmu, o Vašingtone atšaukiamas paradas: laukiama 46 laipsnių

    Karščio banga keičia šventės planus

    JAV šeštadienį mini 250-ąsias nepriklausomybės metines, tačiau šventinę nuotaiką temdo ir rekordinė kaitra, ir politinė įtampa. Vašingtone dėl ekstremalių oro sąlygų buvo uždaryta dalis renginių, o suplanuotas Nepriklausomybės dienos paradas atšauktas.

    Sostinėje prognozuojama iki 46 laipsnių kaitra, todėl organizatoriai ir miesto tarnybos prioritetu įvardijo žmonių saugumą. Tuo pat metu kituose miestuose fejerverkai vis dar planuojami, tarp jų Čikagoje virš Navy Pier ir Niujorke.

    Trumpas žada kalbą Vašingtone

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas turėtų užimti centrinę vietą minėjime ir planuoja kalbėti National Mall erdvėje prieš didelį fejerverkų šou. Penktadienį jis lankėsi prie Mount Rushmore memorialo, kur savo kalboje akcentavo komunizmo grėsmę.

    „Komunizmas yra mirtina grėsmė Amerikos laisvei. Tai didžiausia grėsmė mūsų šaliai“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Gaisrai Vakaruose ir kontrastai kituose regionuose

    Kol rytinę pakrantę ir sostinę spaudžia karščio banga, vakarinėse JAV valstijose situaciją aštrina miškų gaisrai. Pranešama, kad Kolorade ir Jutoje liepsnos privertė evakuoti tūkstančius gyventojų ir sunaikino daugiau nei 160 statinių.

    Į pagalbą saugumo ir gelbėjimo operacijoms kai kuriose vietovėse buvo pasitelkta Nacionalinė gvardija. Tuo metu Ramiojo vandenyno šiaurės vakaruose vyravo gerokai vėsesni orai, apie 15 laipsnių, vietomis sulaukta ir trumpų liūčių.

    Sinoptikai pabrėžia, kad ekstremalūs karščiai JAV pastaraisiais metais vis dažnesni, o miestams vis sunkiau užtikrinti masinių renginių saugumą. Dėl to organizatoriai vis dažniau remiasi rizikos vertinimu ir koreguoja programas, kai temperatūra artėja prie sveikatai pavojingų ribų.

  • Zelenskis pranešė apie smūgius prie Sankt Peterburgo: taikyta į Rusijos naftos infrastruktūrą

    Zelenskis pranešė apie smūgius prie Sankt Peterburgo: taikyta į Rusijos naftos infrastruktūrą

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad penktadienio vakarą Ukrainos pajėgos smogė Rusijos naftos infrastruktūros objektams netoli Sankt Peterburgo. Pasak jo, taikiniu tapo uosto infrastruktūra, kuri generuoja pajamas Rusijos karui finansuoti.

    V. Zelenskis teigė, kad buvo suduotas ir „sėkmingas smūgis Kronštate“, šį objektą įvardydamas svarbiu kariniu taikiniu. Prezidento vertinimu, atstumas nuo Ukrainos valstybinės sienos iki taikinio viršija 850 kilometrų.

    „Smogėme uosto naftos infrastruktūrai, kuri uždirba pinigus Rusijos karui. Taip pat buvo sėkmingų smūgių Kronštate“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Tuo metu Leningrado srities gubernatorius Aleksandras Drozdenka anksčiau skelbė, kad virš regiono esą buvo perimta „kelios dešimtys“ ukrainietiškų dronų. Jo teigimu, nuolaužos krito Vysocko uosto teritorijoje, o apie padarinius detalių nepateikta.

    Šios žinios pasirodė Ukrainai pranešus ir apie naujus Rusijos smūgius Ukrainos energetikos infrastruktūrai. „Naftogaz“ grupės vadovas Serhijus Koreckis nurodė, kad šeštadienio rytą Poltavos srityje buvo atakuoti dujų gavybos pajėgumai, kilo gaisras, o objekto darbas laikinai sustabdytas.

    „Objekte kilo gaisras, o veikla sustabdyta. Šiuo metu dar neįmanoma įvertinti žalos masto“, – sakė Serhijus Koreckis.

    Kontekstas išlieka itin įtemptas po šią savaitę surengtos masinės Rusijos dronų ir raketų atakos Kyjive, apie kurią Ukrainos institucijos skelbė kaip apie vieną didžiausių pastarojo meto smūgių sostinei. Ukrainos oro pajėgos pranešė, kad atakoje buvo panaudotas mišrus ginkluotės paketas, įskaitant balistines raketas ir „Shahed“ tipo dronus.

    Pastaraisiais mėnesiais Ukraina vis dažniau taikosi į Rusijos energetikos ir kuro logistikos grandines, siekdama didinti ekonominį spaudimą Kremliui ir mažinti Rusijos pajėgumus aprūpinti kariuomenę. Analitikai pabrėžia, kad naftos perdirbimo ir uostų infrastruktūra yra kritinė dėl eksporto pajamų, tačiau tokių operacijų poveikis priklauso nuo realios žalos masto ir remonto galimybių.

  • Popiežius Leonas XIV Lampedūzoje pasiuntė žinutę Europai: mirtys jūroje – neveiklumo kaina

    Popiežius Leonas XIV Lampedūzoje pasiuntė žinutę Europai: mirtys jūroje – neveiklumo kaina

    Popiežius Leonas XIV liepos 4 dieną apsilankė Lampedūzoje – Italijos saloje, tapusioje vienu ryškiausių migracijos per Viduržemio jūrą simbolių. Tai pirmasis tokio masto pontifiko vizitas saloje nuo 2013 metų, kai ją kaip pirmąją apaštališką kelionę pasirinko popiežius Pranciškus.

    Pontifikas vizitą pradėjo Cala Pisana vietovėje esančiose vadinamosiose Bevardžių kapinėse, kur palaidoti jūroje žuvę migrantai. Ant dalies kapų stovi kryžiai, pagaminti iš sudužusių laivų medienos – tai tapo tyliu priminimu apie tragedijas jūros kelyje.

    Vėliau Leonas XIV nuvyko prie „Porta d’Europa“ monumento ir susitiko su migrantų šeima. Ten jam buvo perduotas vaiko laiškas, kuriame pasakojama apie atvykimą į Lampedūzą ir išgyvenimus, o kaip simbolinė dovana įteiktas futbolo kamuolys, turintis, pasak berniuko, pasiekti ir pradžiuginti kitą vaiką.

    Gestai, kurie kalba garsiau

    Vizito metu popiežius užsuko į Molo Favarolo prieplauką, kur dažnai išlaipinami išgelbėti žmonės, o jų laivai nutempiami į krantą. Čia jis atidengė ir palaimino atminimo lentą popiežiui Pranciškui, po kurios prieplauka vietos sprendimu pavadinta Molo Francesco.

    Pontifikas pasisveikino su į salą atgabentais migrantais ir aptarė situaciją priėmimo centre, kur, kaip skelbta, tuo metu buvo apgyvendinti 138 žmonės, tarp jų 51 nelydimas nepilnametis. Nurodyta, kad pastaruoju metu gelbėjimo operacijose iš jūros buvo ištraukti ir vaikai bei moterys.

    „Esu čia, kad pasakyčiau: Bažnyčia ir toliau eina kartu su jumis, palaiko ir drąsina“, – rašė popiežius Leonas XIV laiške Lampedūzos merui, pabrėždamas ryšį, kurį su sala buvo užmezgęs jo pirmtakas.

    Europa ir atsakomybė už migrantus

    Prieš šv. Mišias, kuriose, valdžios teigimu, dalyvavo apie 4 000 žmonių, popiežius pervažiavo Lampedūzos gatvėmis, sveikino susirinkusiuosius ir laimino vaikus. Savo kalboje jis pabrėžė, kad migracija nėra vien pakrančių regionų problema – tai visos Europos politinis ir moralinis išbandymas.

    Pasak pontifiko, mirtys jūroje yra ne tik atsitiktinių nelaimių pasekmė, bet ir sprendimų bei nesprendimų rezultatas. Jis kritikavo abejingumą, pabrėžė žmogaus orumo apsaugą ir ragino pereiti nuo vien krizių valdymo prie nuoseklių, ilgalaikių sprendimų, apimančių priėmimą, apsaugą ir integraciją.

    Popiežius taip pat atkreipė dėmesį į Lampedūzos paradoksą: sala priima ir poilsiautojus, ir žmones, bėgančius nuo karo, persekiojimo ar skurdo. Jo teigimu, Europa turi potencialą veikti nuosekliai, tačiau tam reikalinga politinė valia, tarpinstitucinis bendradarbiavimas ir pilietinės visuomenės įsitraukimas.

    Kalbėdamas apie migracijos priežastis, Leonas XIV minėjo veiksnius, kurie skatina žmones palikti gimtąsias šalis: skurdą, nestabilumą, smurtą, korupciją ir nusikalstamus tinklus, pasipelnius iš žmonių kančios. Jis ragino nepasiduoti baimei ir išankstinėms nuostatoms, o sprendimuose remtis solidarumu ir žmogaus teisių principais.

  • Starmerio atsistatydinimas sukrėtė Londoną: įpėdiniui siunčia griežtą žinią dėl karų

    Starmerio atsistatydinimas sukrėtė Londoną: įpėdiniui siunčia griežtą žinią dėl karų

    Kadenciją baigiantis Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris pirmame interviu po atsistatydinimo pareiškė, kad sprendimas pasitraukti jam buvo itin asmeniškas. Politikas pabrėžė, jog iki Leiboristų partija paskirs naują lyderį, jis ir toliau eis pareigas.

    Interviu BBC K. Starmeris pripažino, kad apsisprendimas nebuvo lengvas, ir sakė svarstęs, kas geriausia jam pačiam, šaliai ir Vyriausybei. Pasak jo, galutinis pasirinkimas tapo asmeninio pobūdžio, o ne vien taktinis politinis žingsnis.

    „Tai buvo sunku. Neapsimetinėsiu, kad kitaip“, – sakė Keiras Starmeris.

    Kalbėdamas apie galimą įpėdinį, buvusį Didžiojo Mančesterio merą ir neseniai į parlamentą grįžusį Andy Burnhamą, K. Starmeris perdavė perspėjimą: naujasis ministras pirmininkas vargu ar galės skirti mažiau dėmesio diplomatijai ir tarptautiniams klausimams. Jo teigimu, pastaraisiais metais būtent karai ir įtampos židiniai už Europos ribų turi tiesioginį poveikį britų šeimų išlaidoms.

    K. Starmeris akcentavo, kad konfliktai Ukrainoje ir Irano regione, ypač rizikos dėl energijos tiekimo ir laivybos, daro spaudimą kainoms, todėl tarptautinė politika neatsiejama nuo vidaus gerovės. Ministras pirmininkas atkreipė dėmesį į Hormūzo sąsiaurį, per kurį keliauja reikšminga pasaulinės naftos ir suskystintų dujų dalis, tad bet koks eskalavimas gali išauginti energijos sąnaudas Europoje.

    „Jeigu esi ministras pirmininkas ir tau rūpi, kokios sąskaitos pasieks kiekvienus namus, privalai rūpintis ilgalaikiu sprendimu Ukrainoje ir tuo, kas vyksta Hormūzo sąsiauryje“, – sakė Keiras Starmeris.

    Per savo laiką Dauningo gatvėje K. Starmeris sulaukė kritikos, esą per daug laiko praleidžia užsienyje, susitikimuose su kitų valstybių lyderiais. O. Burnhamas, priešingai, savo kampanijoje labiau pabrėžia vidaus darbotvarkę, žadėdamas atsitraukti nuo, jo vertinimu, nepasiteisinusių ekonominių modelių ir daugiau dėmesio skirti socialinei sanglaudai.

    Andy Burnhamas anksčiau buvo parlamento narys 2001–2017 metais, vėliau tapo Didžiojo Mančesterio meru. Po pergalės papildomuose rinkimuose jis teigė, kad partijai tai yra paskutinė proga keisti kryptį ir kurti vienybe bei viltimi paremtą politiką.