CP v2

Blog

  • Katė vengia vienos vietos namuose? Priežastis gali slėptis kvapuose ir eteriniuose aliejuose

    Kai katė staiga ima vengti konkrečios vietos namuose, šeimininkai dažnai įtaria kaprizus ar „blogą nuotaiką“. Tačiau dažna priežastis būna gerokai proziškesnė: kvapai, kurie žmogui atrodo gaivūs ar malonūs, katei gali būti per stiprūs ir keliantys stresą.

    Katės uoslė yra itin jautri, todėl net nedidelis aromato pokytis gali pakeisti jų elgesį. Jei gyvūnas ima neiti į vieną kambarį, vengia guolio ar draskyklės, verta prisiminti, ar neseniai neatsirado naujų kvapų šaltinių: valiklių, kvapiklių, žvakių ar difuzorių.

    Valerijonas ir skirtingos reakcijos

    Vienas dažniausiai minimų augalų yra valerijonas, tiksliau, jo sudėtyje esanti valereno rūgštis. Žmonėms šis kvapas dažnai atrodo aitrus ir nemalonus, tačiau nemažai kačių jis veikia raminamai ir atpalaiduojančiai, todėl kartais naudojamas streso situacijose.

    Vis dėlto reakcijos gali būti labai skirtingos: vienos katės tampa itin susidomėjusios, kitos lieka visiškai abejingos. Jei katė į valerijoną ar panašius augalus nereaguoja, tai paprastai nėra problema, greičiau individualus jautrumas.

    Kvapai, kurių katės dažnai vengia

    Namų aplinkoje katėms neretai nepatinka citrusinių vaisių kvapai, pavyzdžiui, citrinų, apelsinų ar greipfrutų. Tokiose vietose jos gali nesėdėti, ten neiti ilsėtis ar net apeiti iš tolo, nes aštrios natos joms pernelyg intensyvios.

    Dar daugiau atsargumo verta su eteriniais aliejais, nes jie yra labai koncentruoti. Kai kurie aliejai katėms gali būti ne tik nemalonūs, bet ir potencialiai kenksmingi, ypač jei gyvūnas įkvepia didelę koncentraciją ar netyčia nulaižo nuo paviršiaus.

    Difuzoriai ir žvakės: ką svarbu žinoti

    Difuzoriai, aromatinės žvakės ar kvapų garintuvai kartais siejami su katėms pasireiškiančiais sudirginimo požymiais, tokiais kaip kosulys ar dusulys. Rizika didėja, jei patalpos prastai vėdinamos, o kvapas skleidžiamas nuolat, ypač mažoje erdvėje.

    Jei įtariate, kad katė vengia vietos dėl kvapo, paprastas žingsnis yra kelioms dienoms pašalinti kvapiklį, išvėdinti patalpas ir stebėti, ar elgesys keičiasi. Jei atsiranda kvėpavimo sutrikimų, vangumas ar kiti ryškūs simptomai, saugiausia pasitarti su veterinaru.

  • Mikoryza sodinant vaismedžius: kaip padeda greičiau įsišaknyti ir sustiprinti būsimą derlių

    Mikoryza – tai natūrali grybų ir augalų šaknų simbiozė, plačiai paplitusi miškuose ir sveikuose dirvožemiuose. Grybienos siūlai apgaubia šaknis ir padidina jų „darbinį“ paviršių, todėl augalas efektyviau pasisavina vandenį bei mineralines medžiagas. Mainais augalas grybams atiduoda dalį fotosintezės metu pagamintų organinių medžiagų.

    Sodinant vaismedžius mikoryza dažniausiai minima dėl vienos priežasties: persodintas jaunas medis patiria stresą ir kurį laiką silpniau aprūpina save vandeniu. Mikoryzinė grybiena gali padėti šį etapą sutrumpinti, nes „pratęsia“ šaknų sistemą į smulkesnes dirvos poras. Dėl to medelis dažniau prigyja sklandžiau ir greičiau pradeda augti.

    Kaip mikoryza veikia vaismedžius

    Praktikoje mikoryza siejama su geresniu vandens pasisavinimu, ypač kai viršutinis dirvos sluoksnis greitai perdžiūsta. Grybienos tinklas gali pasiekti vietas, kurių jaunos šaknys dar nepasiekia, todėl augalas lengviau ištveria trumpalaikes sausras. Tai aktualu ir Lietuvoje, kur pastaraisiais metais dažnėja karščio bangos bei netolygūs krituliai.

    Kita nauda – efektyvesnis mineralinių medžiagų, ypač fosforo ir mikroelementų, įsisavinimas. Kai maisto medžiagos dirvoje yra „užrakintos“ sunkiau augalams prieinamose formose, mikoryziniai grybai gali padėti jas mobilizuoti. Dėl to kai kuriais atvejais galima mažinti intensyvų tręšimą ir palaikyti stabilesnę dirvožemio biologinę pusiausvyrą.

    Mikoryza taip pat siejama su didesniu atsparumu nepalankioms sąlygoms, nes geriau maitinamas augalas paprastai būna atsparesnis stresui. Vis dėlto svarbu suprasti, kad tai nėra greitas „trąšų pakaitalas“ ar priemonė, kuri išsprendžia visas problemas, jei dirva nualinta, per šlapia ar netinkamo rūgštingumo. Geriausi rezultatai pasiekiami tada, kai mikoryza derinama su tinkamu laistymu ir dirvos priežiūra.

    Ar tinka visiems vaismedžiams?

    Mikoryziniai ryšiai būdingi daugeliui sodo augalų, todėl tokia pagalba dažnai taikoma obelims, kriaušėms, slyvoms, vyšnioms ir trešnėms, taip pat uogakrūmiams. Tačiau skirtingos augalų grupės ir net veislės gali sudaryti skirtingo tipo mikorizę, todėl svarbu rinktis konkrečiai vaismedžiams ar uogakrūmiams pritaikytus preparatus. Jei parenkama netinkama grybų sudėtis, poveikis gali būti menkas.

    Didžiausia tikimybė pajusti naudą – sodinant jaunus medelius, kai šaknų sistema dar maža ir jautri persodinimo stresui. Vyresniems augalams, kurių šaknys jau išplėstos, mikoryzos įvedimas gali būti sudėtingesnis ir ne visada duoda pastebimą rezultatą. Svarbi ir bendra dirvos būklė: gyvybingame, organinėmis medžiagomis turtingame dirvožemyje mikorizė dažnai formuojasi natūraliai.

    Kaip teisingai panaudoti sodinant

    Esminė taisyklė – grybiena turi turėti tiesioginį kontaktą su šaknimis. Todėl mikoryza dažniausiai įterpiama į sodinimo duobę taip, kad preparatas paliestų šaknų zoną, o po pasodinimo augalas būtų gerai palaistytas. Jei preparatas lieka atskirtas nuo šaknų sausu dirvos sluoksniu, simbiozė gali nesusiformuoti.

    Taip pat svarbu neperdozuoti mineralinių trąšų, ypač fosforo, jei tai nurodo preparato gamintojas, nes itin didelės maisto medžiagų koncentracijos gali mažinti mikorizės formavimosi naudą. Geriau orientuotis į nuosaikią priežiūrą: mulčiavimą, stabilų drėgmės režimą ir dirvos struktūros gerinimą. Mikoryza dažniausiai vertingiausia kaip ilgalaikė investicija į šaknų sistemą, o ne kaip momentinis augimo „greitintuvas“.

    Apibendrinant, mikoryza sodinant vaismedžius gali padėti greičiau įsišaknyti, geriau naudoti dirvos išteklius ir lengviau ištverti sausringus periodus. Tačiau rezultatai priklauso nuo dirvožemio, pasirinkto preparato ir priežiūros po pasodinimo. Tinkamai pritaikyta, tai natūrali priemonė, papildanti gerą sodinimo praktiką ir prisidedanti prie stabilesnio būsimo derliaus.

  • Szamotuły Motinos dienai: dirbtuvės Aktyvi, graži, sveika subūrė moteris ir paramą vienišoms mamoms

    Šamotułų mieste Motinos dienos proga surengtos dirbtuvės Aktyvi, graži, sveika subūrė gausų moterų būrį. Vakaro programa buvo skirta praktiškai savijautai ir įpročiams, o dalyvės kviečiamos ne tik klausytis, bet ir įsitraukti į diskusijas.

    Renginį organizavo moterų bendruomenė STREFA KOBIET, akcentavusi tris temas: fizinį aktyvumą, išvaizdos ir savijautos dermę bei sveikatą. Tokie susitikimai pastaraisiais metais populiarėja visoje Europoje, nes auga prevencijos ir emocinės gerovės svarba, o moterų sveikatos klausimai vis dažniau aptariami viešai.

    Pirmoje dalyje daug dėmesio skirta kasdienei judėjimo rutinai ir kūno signalams. Uroginekologinės kineziterapijos specialistė Ilona Malinowska dalijosi praktiniais patarimais, kaip stiprinti kūną ir kodėl reguliarumas dažnai svarbesnis už intensyvumą.

    Antroji dalis buvo skirta sąmoningam stiliui ir savivertei. Įvaizdžio stilistė Julita Schwarz iš projekto „Styl Bez Obaw“ kalbėjo apie savęs priėmimą, natūralaus grožio pabrėžimą ir tai, kaip apranga gali tapti ne spaudimu, o įrankiu jaustis tvirčiau kasdienėse situacijose.

    Sveikatos bloke aptarta mityba, papildų vartojimo atsakingumas ir augantis visuomenės susidomėjimas natūraliosios medicinos kryptimis. Diskusiją vedė farmacijos specialistės Diana Polańska-Kubicka ir Ewelina Nowicka, pabrėžusios, kad renkantis sprendimus svarbu atskirti moksliškai pagrįstus patarimus nuo greitų pažadų.

    Renginys turėjo ir labdaros tikslą: jo metu rinkta parama Savarankiško tėvo ar mamos namams Lisówkose, kurie padeda vienišoms mamoms. Surinktos lėšos bus skirtos kasdieniams, praktiniams poreikiams, kurie tokiose įstaigose dažnai tampa didžiausiu iššūkiu.

    Vakarą užbaigė partnerių parengtos dovanos ir vaišės, o organizatoriai pabrėžė bendruomeniškumo svarbą. Pasak jų, tokio formato susitikimai leidžia vienoje vietoje kalbėti apie sveikatą, savijautą ir realią pagalbą tiems, kam jos labiausiai reikia.

  • Nauji gimdymo priežiūros standartai Varšuvoje: kas keičiasi gimdykloms ir moterims

    Nauji reikalavimai nuo gegužės 7 dienos

    Nuo gegužės 7 dienos Varšuvoje, kaip ir visoje Lenkijoje, įsigaliojo atnaujinti perinatalinės priežiūros standartai, keičiantys kai kurias iki šiol galiojusias ligoninių praktikas. Pagrindinis tikslas – labiau suvienodinti priežiūros kokybę, daugiau dėmesio skirti moters savijautai ir aiškiau apibrėžti paslaugų prieinamumą.

    Pokyčiai apima ir medicininius aspektus, ir pacienčių informavimą, ir psichologinę paramą. Akušerės bei gydytojai pabrėžia, kad dalis nuostatų didžiuosiuose miestuose buvo taikoma ir anksčiau, tačiau dabar jos įtvirtinamos kaip standartas.

    Prenatalinė edukacija prasideda anksčiau

    Vienas ryškiausių pokyčių – prenatalinė edukacija turi būti siūloma gerokai anksčiau nei iki šiol, jau nuo nėštumo patvirtinimo. Anksčiau tokie pokalbiai dažniau prasidėdavo tik po 21 nėštumo savaitės, todėl daliai moterų svarbiausia informacija ateidavo per vėlai.

    Ankstyvesnė edukacija apima gyvenimo būdo rekomendacijas, mitybą, fizinį aktyvumą, pasirengimą gimdymui ir moters teises nėštumo metu. Specialistai akcentuoja, kad tai padeda anksčiau pastebėti rizikas, mažinti nerimą ir realistiškiau planuoti nėštumo priežiūrą.

    „Prenatalinės edukacijos įvedimas nuo nėštumo patvirtinimo momento yra labai gera ir reikalinga permaina: daug svarbių temų turėtų būti aptartos kuo anksčiau – nuo mitybos ir aktyvumo iki nėščiosios teisių“, – sakė akušerė Wiktoria Hanckowska.

    Didesnis komfortas gimdant ir jautresnė priežiūra po netekties

    Tarp naujų sprendimų numatyta daugiau dėmesio gimdančiosios komfortui, įskaitant galimybę gimdymo metu vartoti lengvą maistą, jei nėra medicininių kontraindikacijų. Tai siejama su energijos palaikymu ilgėjančio gimdymo metu ir mažesniu išsekimu.

    Kartu specialistai primena, kad gimdymo situacija gali pasikeisti bet kurią akimirką, todėl sprendimai dėl maisto turi būti derinami su personalu. Praktikoje tai reiškia ne „laisvą bufetą“, o aiškiau apibrėžtą galimybę saugiai palaikyti jėgas.

    „Dėl galimos operacinės intervencijos ilgus metus buvo rekomenduojama likti nevalgius, tačiau šiuolaikinėje praktikoje bendroji nejautra taikoma retai. Lengvi užkandžiai gali padėti išlaikyti jėgas ir geriau pasirengti gimdymui“, – sakė akušerė.

    Dar viena svarbi kryptis – jautresnė pagalba moterims, patyrusioms nėštumo netektį ar pagimdžiusioms sunkiai sergantį naujagimį. Naujose nuostatose numatyta vengti situacijų, kai tokios pacientės guldomos vienoje palatoje kartu su ką tik pagimdžiusiomis moterimis ir sveikais naujagimiais.

    „Buvimas vienoje palatoje su laiminga mama ir sveiku naujagimiu moteriai po netekties gali būti labai sunkus psichologiškai. Šie pokyčiai skirti sumažinti papildomą kančią ir apsaugoti psichikos sveikatą“, – sakė akušerė.

    Epidurinė nejautra, informavimas ir kontaktas po Cezario pjūvio

    Standartuose taip pat akcentuojamas epidurinės nejautros prieinamumas ir aiškesnis informavimas, o ligoninės įpareigojamos pateikti aktualią informaciją savo interneto svetainėse. Varšuvoje, pasak akušerių, situacija daugelyje įstaigų jau kurį laiką gana gera, tačiau mažesnėse ligoninėse pokyčių efektą dar reikės įvertinti per ilgesnį laiką.

    Specialistai pažymi, kad realus prieinamumas priklauso nuo anesteziologų skaičiaus budėjimuose ir konkrečios įstaigos organizavimo. Dėl to pacientės raginamos dar prieš gimdymą pasitikslinti, kokia praktika taikoma pasirinktoje ligoninėje.

    „Šiuo metu dar per anksti vienareikšmiškai pasakyti, kaip greitai pokyčiai įsitvirtins visur. Tikėtina, kad vertinimui prireiks bent pusmečio ar metų“, – sakė akušerė.

    Atskirai pabrėžiamas ir kontaktas oda prie odos po Cezario pjūvio, kai tai leidžia medicininė situacija. Akušerės teigimu, šis kontaktas svarbus tiek emociniam ryšiui, tiek ankstyvam žindymo pradėjimui, o galimybė pirmą kartą pamaitinti kūdikį kuo greičiau po gimimo siejama su sėkmingesne laktacijos pradžia.

    „Labiausiai džiaugiuosi, kad pabrėžtas kontaktas oda prie odos po Cezario pjūvio ir galimybė pradėti pirmąjį maitinimą kuo anksčiau. Tai ypač svarbu per pirmąsias dvi valandas po gimdymo“, – sakė Wiktoria Hanckowska.

  • Joniškio savivaldybė perka du butus Joniškyje ar Žagarėje: kokių būstų ieško ir iki kada lauks pasiūlymų

    Joniškio savivaldybė perka du butus Joniškyje ar Žagarėje: kokių būstų ieško ir iki kada lauks pasiūlymų

    Joniškio rajono savivaldybės administracija paskelbė pirkimą, kuriuo skelbiamų derybų būdu planuoja įsigyti du butus Joniškio arba Žagarės mieste. Būstai perkami įgyvendinant projektą, susijusį su institucinės globos pertvarkai reikalingų paslaugų ir infrastruktūros plėtra rajone.

    Savivaldybė nurodo, kad butai turi būti 1 arba 2 aukštuose, o namas, kuriame yra būstas, privalo atitikti ne žemesnę nei C energinio naudingumo klasę. Pirkimas vykdomas skelbiamų derybų būdu, todėl pateikti pasiūlymai bus vertinami pagal iš anksto patvirtintas sąlygas ir kriterijus.

    Du atskiri pirkimo objektai

    Pirkimas suskirstytas į dvi dalis, kad savivaldybė galėtų atskirai įsigyti skirtingo dydžio ir pritaikymo būstus. Pirmoje dalyje ieškomas vienas dviejų kambarių butas, o antroje dalyje numatytas didesnis, trijų kambarių būstas.

    Pirmasis butas turi būti ne mažesnis nei 40 kvadratinių metrų ir pritaikytas 2 asmenims. Antrasis butas turi būti ne mažesnis nei 60 kvadratinių metrų ir pritaikytas 3 asmenims.

    Savivaldybė pažymi, kad tas pats kandidatas gali pateikti pasiūlymą dėl vienos arba dėl abiejų pirkimo dalių. Tai reiškia, kad pardavėjai gali konkuruoti tiek siūlydami vieną konkretų butą, tiek pateikdami kelis variantus, jei atitinka reikalavimus.

    Kaip pateikti dokumentus

    Pasiūlymai ir parduodamo turto dokumentai turi būti pateikiami lietuvių kalba. Dokumentai teikiami pačių kandidatų atvykus, per kurjerį arba siunčiant registruotu laišku savivaldybės administracijai.

    Dokumentai turi būti pateikti užklijuotame voke, adresuotame pirkimo komisijai, nurodant kandidato rekvizitus ir aiškiai pažymint, kuriai pirkimo daliai teikiamas pasiūlymas. Savivaldybė primena, kad išsamūs reikalavimai, pridedami dokumentai bei vertinimo kriterijai yra patvirtinti savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu.

    Svarbios datos ir kontaktai

    Pasiūlymų pateikimo terminas nustatytas iki 2026 metais birželio 23 dienos. Kandidatams rekomenduojama įvertinti siuntimo laiką, jei dokumentai teikiami paštu, kad vokas savivaldybę pasiektų laiku.

    Komisijos posėdis, kuriame numatytas vokų su pasiūlymais atplėšimas, planuojamas 2026 metais balandžio 15 dieną 10.00 valandą Joniškio rajono savivaldybės mažojoje posėdžių salėje. Dėl papildomos informacijos savivaldybė nurodo galimybę kreiptis į atsakingą specialistę savivaldybės administracijoje.

  • „Revolut“ buvusio IT vadovo startuolis Tequipy pritraukė 3 mln. eurų: žada automatizuoti įrenginių logistiką

    „Revolut“ buvusio IT vadovo startuolis Tequipy pritraukė 3 mln. eurų: žada automatizuoti įrenginių logistiką

    Lenkijos ir Jungtinės Karalystės startuolis Tequipy, kurį įkūrė buvęs „Revolut“ pasaulinis IT vadovas Tomekas Stawarskis, pritraukė daugiau kaip 3 mln. eurų investicijų. Bendrovė kuria platformą, skirtą automatizuoti darbuotojų IT įrenginių siuntimą, paruošimą, aptarnavimą ir susigrąžinimą tarptautinėse komandose.

    Finansavimo etapui vadovavo Smedvig Ventures, taip pat prisidėjo Manta Ray ir Unfold.vc. Gauta suma bus naudojama plėtrai: Tequipy siekia peržengti vien tik techninės įrangos logistiką ir plėsti paslaugas į programinės įrangos bei saugumo operacijų sritis.

    „Mačiau, kaip ambicingi IT specialistai, kurie turėtų kurti plečiamas sistemas, galiausiai perpakavinėja dėžes ir valo nešiojamuosius kompiuterius, o kartu bando spręsti įstrigusio siuntinio pasienyje problemą. Tūkstančiuose įmonių tai nėra išimtis, tai kasdienybė. Tequipy sukūrėme tam, kad IT galėtų prižiūrėti procesą, o ne rankomis vykdyti kiekvieną jo žingsnį“, – sakė Tequipy vienas iš įkūrėjų ir vadovas Tomekas Stawarskis.

    Tequipy įkurta 2022 metais, ją kartu su T. Stawarskiu įkūrė Bartas Czerkiesas ir Albertas Podraza, taip pat dirbę „Revolut“. Startuolis akcentuoja, kad sparčiai augančioms įmonėms, samdančioms žmones skirtingose šalyse, įrenginių tiekimas dažnai tampa ne IT pirkimo klausimu, o sudėtinga tarpvalstybine operacija.

    Įmonės teigimu, įrenginiai įsigyjami vietoje daugiau kaip 180 šalių per daugiau kaip 800 autorizuotų partnerių tinklą. Prieš pristatymą jie sukonfigūruojami pagal klientų MDM sistemas, tokias kaip „Jamf“, „Intune“ ar „JumpCloud“, o vidutinis pristatymo laikas siekia 3 dienas.

    Platforma apima ir visą įrenginio gyvavimo ciklą: aptarnavimą, darbuotojo išėjimo procesą, sandėliavimą, pakartotinį priskyrimą bei atpirkimą ar perpardavimą. Tokiose grandinėse svarbi ne tik sparta, bet ir kontrolė, nes įrenginys paprastai yra tiesioginė prieiga prie įmonės duomenų ir vidinių sistemų.

    Tequipy pabrėžia, kad šiandien daugelyje organizacijų procesai vis dar valdomi rankiniu būdu, derinant skirtingus tiekėjus, kurjerius, muitinės tarpininkus ir sandėlius, o IT komandos remiasi skaičiuoklėmis ir nuolatiniu sekimu. Nors didieji pasauliniai tiekėjai dalį problemų sprendžia, startuolio vertinimu, tokie modeliai neretai yra lėtesni, brangesni ir pririšti prie ilgesnių sutarčių.

    Įkūrėjai teigia, kad tikslas yra sumažinti apie 80 proc. rankinio darbo globaliose IT komandose. Pirmiausia automatizuojama techninė įranga, nes ji tiesiogiai susijusi su fiziniu pasauliu, o vėliau numatoma plėtra į programinės įrangos licencijas, paskyras, prieigas, slaptažodžius ir kitus darbuotojo gyvavimo ciklo procesus.

    „Techninė įranga yra griežčiausias IT automatizavimo testas, nes ji liečia fizinį pasaulį. Jei galime valdyti procesą 180 šalių, galime automatizuoti ir sluoksnius virš jo. Kitas žingsnis yra įrankis, kuris nuims tūkstančius mažų sprendimų ir išimčių nuo IT komandų pečių: vietoje to, kad kiekvieną užklausą tvarkytų rankomis, IT valdys procesą ir įsikiš tik ten, kur tikrai reikia žmogaus sprendimo“, – sakė Tequipy vienas iš įkūrėjų Albertas Podraza.

    Startuolis skelbia, kad platformą jau naudoja daugiau kaip 150 įmonių visame pasaulyje. Tarp minimų klientų yra Booksy, Connecteam, Gigs, ICEYE, RemoFirst ir Taptap Send.

  • Vilniaus „Backoffice“ pritraukė 150 tūkst. eurų: kuria vieną sistemą Europos restoranams ir viešbučiams

    Vilniaus „Backoffice“ pritraukė 150 tūkst. eurų: kuria vieną sistemą Europos restoranams ir viešbučiams

    Vilniuje įsikūręs startuolis „Backoffice“ pritraukė 150 tūkst. eurų investiciją, kurią skirs produkto plėtrai Europos rinkose. Bendrovė kuria veiklos valdymo platformą restoranams, kavinėms ir viešbučiams, siekdama kasdienius procesus sujungti į vieną sistemą.

    Investiciją suteikė rizikos kapitalo fondai FIRSTPICK ir Lost Astronaut. Pasak bendrovės, finansavimas padės greičiau tobulinti funkcijas, plėsti komandą ir stiprinti pardavimus už Lietuvos ribų.

    Ką sprendžia platforma

    „Backoffice“ orientuojasi į svetingumo sektoriaus operacinę rutiną, kuri dažnai išskaidyta per kelias skirtingas priemones. Įmonės tikslas yra pakeisti „Excel“ lenteles ir susirašinėjimo programėles centralizuotu sprendimu, apimančiu planavimą, apskaitą ir vidinę komunikaciją.

    Platformoje darbuotojai gali keistis pamainomis, registruoti darbo valandas ir sekti uždarbį. Valdytojams svarbi dalis yra realaus laiko rodikliai, leidžiantys matyti darbo sąnaudas, maržas ir veiklos rezultatus.

    Vienas vaizdas kelioms vietoms

    Startuolis pabrėžia, kad kainodarą taiko pagal lokaciją, o ne pagal darbuotojų skaičių, todėl sprendimas pritaikytas tinklams ir kelių padalinių valdymui. Savininkai gali matyti bendrą grupės vaizdą arba analizuoti kiekvieną vietą atskirai.

    Bendrovės teigimu, sistema apima ir atitikties bei procesų dalis, tokias kaip mokymai ar pirkimų valdymas, kad vadovams nereikėtų junginėti kelių skirtingų įrankių. Tokia kryptis atliepia platesnę SaaS rinkos tendenciją, kai verslai siekia mažinti programų skaičių ir turėti vieną duomenų šaltinį.

    Duomenų sauga ir teisinė atitiktis

    „Backoffice“ nurodo, kad duomenys saugomi Europos Sąjungoje, o informacija šifruojama tiek saugojimo, tiek perdavimo metu. Taip pat teigiama, kad sprendimas pagal nutylėjimą atitinka BDAR reikalavimus.

    Įmonė akcentuoja ir praktinę pusę Lietuvoje: darbo sutarčių, darbo laiko apskaitos ir darbuotojų dokumentų tvarkymas pritaikytas Lietuvos darbo teisės logikai. Dokumentus galima pasirašyti naudojant Smart-ID arba mobilųjį parašą, o duomenys saugomi reikiamą laikotarpį.

    Platforma šiuo metu veikia daugiau nei 40 lokacijų Lietuvoje, o sistemoje registruota apie 500 naudotojų. „Backoffice“ teigia, kad tarp klientų yra įvairaus profilio vietų nuo aukštesnės klasės restoranų iki barų.

    „Užaugau matydamas, kaip mano mama valdo restoraną ir kepyklą: ilgos valandos, nuolatiniai grafiko pokyčiai, darbuotojų trūkumas. Žmonės, kurie kuria tokį verslą, myli žmones ir šią industriją, bet dažnai skęsta operaciniuose darbuose. „Backoffice“ yra bandymas tai pakeisti“, – sakė „Backoffice“ įkūrėjas Erikas Pakėnas.

    „Didžiausią vertę matome tame, kas pasiekta per trumpą laiką: gebėjime judėti greitai ir mokytis iš rinkos. Matome potencialą, kad šis produktas gali tapti infrastruktūra visam sektoriui. Šiandien vidutinis svetingumo verslas naudoja penkias ar daugiau skirtingų sistemų, o „Backoffice“ siekia tai sujungti į vieną platformą“, – sakė FIRSTPICK partneris Marijus Andrijauskas.

  • Danų „Perplant“ pritraukė 1 mln. eurų: DI „akys“ traktoriams žada iki 90 proc. mažiau herbicidų

    Danų „Perplant“ pritraukė 1 mln. eurų: DI „akys“ traktoriams žada iki 90 proc. mažiau herbicidų

    Danijos žemės ūkio technologijų startuolis „Perplant“ pritraukė 1 mln. eurų investicijų, kad sparčiau diegtų DI kamerų ir jutiklių sistemą traktoriams. Bendrovė teigia, jog sprendimas leidžia ūkiams tiksliau purkšti laukus, mažinti chemikalų naudojimą ir didinti pelningumą.

    Finansavimo raunde dalyvavo privatūs verslo angelai ir žemės ūkio sektoriaus atstovai, o papildomai projektą remia Danijos eksporto ir investicijų fondas. Taip pat nurodoma, kad „Perplant“ yra gavusi projektinių dotacijų iš Europos kosmoso agentūros ir Danijos inovacijų fondo.

    „Kai mūsų DI važiuoja per lauką, jis fiksuoja lauko skirtumus, kiekvieną augalą ir gruntiniam vandeniui jautrias zonas. Tai sumažina biurokratiją ūkininkui ir leidžia išjungti purkštuvą virš jautrių vietų centimetro tikslumu“, – sakė „Perplant“ vadovas ir vienas įkūrėjų Rasmusas Emilis Hansenas.

    „Perplant“ įkurta 2022 metais, ją įkūrė Rasmusas Emilis Hansenas ir Sumodas Nandanwaras. Įmonė kuria realaus laiko lauko stebėsenos ir tikslaus purškimo infrastruktūrą, paremtą ant traktorių montuojamais kraštinės kompiuterijos DI jutikliais.

    Pasak bendrovės, ant traktoriaus stogo tvirtinama dėžė su kameromis ir skaičiavimo įranga, o DI lauke identifikuoja, kur tiksliai reikia purkšti. Tokiu būdu purškiama tik ten, kur būtina, o tai padeda mažinti pesticidų ir trąšų perteklių bei tiksliau valdyti sąnaudas.

    „Perplant“ skaičiuoja, kad technologija gali sumažinti herbicidų naudojimą iki 90 proc., o trąšų poreikį iki 30 proc. Bendrovė pateikia ir ekonominį pavyzdį: vidutiniam 200 hektarų ūkiui tai esą galėtų reikšti apie 36 000 eurų didesnį metinį pelną, o investicija atsipirktų per pirmą sezoną.

    Vienas esminių argumentų – raiška ir duomenų patikimumas. Nors palydoviniai vaizdai dažnai suteikia 10–30 metrų skiriamąją gebą, „Perplant“ nurodo, kad jų jutikliai gali pasiekti 2–10 centimetrų lygį ir fiksuoti realias nuotraukas, leidžiančias tiksliau vertinti situaciją kiekviename lauko metre.

    Bendrovė teigia jau sužemėlavusi daugiau kaip 200 000 hektarų Europoje, o sukaupti duomenys, anot jos, tampa vertingi ne tik ūkininkams, bet ir institucijoms bei finansų rinkos dalyviams. „Perplant“ akcentuoja, kad tokia dokumentacija gali būti naudinga atsiskaitymui dėl aplinkosauginių įsipareigojimų, taip pat bendraujant su bankais ar draudikais.

    Šiuo metu „Perplant“ dirba 15 žmonių, o veikla vykdoma Danijoje, Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose, Belgijoje, Norvegijoje, Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje, Lietuvoje, Ispanijoje, Airijoje ir Čilėje. Įmonė nurodo planuojanti plėtrą į JAV, o tarp investuotojų mini „Antler“, „The Footprint Firm“ ir strateginius verslo investuotojus.

  • Pieną turguje ar tiesiogiai parduodantiems ūkininkams: metinė deklaracija ir terminai iki liepos 31 dienos

    Pieno gamintojai, laikantys melžiamas karves ir pieną parduodantys turguje ar tiesiogiai vartotojams, privalo tvarkyti pieno apskaitą. Tokiais atvejais duomenys teikiami pildant Pieno gamybos ir realizavimo metinę deklaraciją.

    Deklaraciją reikia pateikti Savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriui nuo einamųjų metų gegužės 2 dienos iki liepos 31 dienos. Šis reikalavimas taikomas tiems, kurie neparduoda pieno supirkėjams, tai yra perdirbimo įmonėms.

    Teikiant informaciją raštu ar elektroniniu paštu, būtina nurodyti pagrindinius identifikacinius duomenis. Paprastai prašoma įrašyti vardą, pavardę, asmens kodą, kontaktus, adresą ir valdos numerį, o juridiniams asmenims taip pat įmonės pavadinimą bei kodą.

    Dėl deklaracijos pildymo ir pateikimo tvarkos gyventojams rekomenduojama kreiptis į savo savivaldybės Žemės ūkio skyrių. Prireikus, konsultacija suteikiama ir atvykus į savivaldybę įprasta administracine tvarka.

  • Kretingos rajono kalakutų ūkyje panaikinti apribojimai: tyrimai paukščių gripo nepatvirtino

    Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba panaikino įsakymą, kuriuo buvo nustatyti apribojimai dėl galimo labai patogeniško paukščių gripo protrūkio Kretingos rajone. Sprendimas priimtas įvertinus naujausių tyrimų rezultatus ir epidemiologinę situaciją vietoje.

    Tarnyba nurodė, kad Kartenos seniūnijos Anužių ir Kalniškių kaimuose esančiose naminių paukščių laikymo vietose A tipo paukščių gripo virusų nenustatyta. Tai reiškia, kad taikyti ribojimai šiam ūkiui ir su juo susijusiai veiklai nebegalioja.

    Paukščių gripas yra viena pavojingiausių naminių paukščių ligų, galinti sukelti didelius nuostolius ūkiams ir trikdyti prekybą paukštininkystės produktais. Dėl to įtariant protrūkį įprastai ribojamas paukščių judėjimas, stiprinama biosauga ir vykdomi papildomi laboratoriniai tyrimai.

    VMVT primena, kad net ir panaikinus apribojimus ūkiuose svarbu išlaikyti aukštą biosaugos lygį, ypač migruojančių laukinių paukščių aktyvumo laikotarpiais. Praktikoje tai reiškia pašarų ir vandens apsaugą nuo laukinių paukščių, kontaktų ribojimą bei nuoseklią patalpų ir įrangos higieną.

    Gyventojams, laikantiems paukščius savo reikmėms, rekomenduojama stebėti jų sveikatos būklę ir apie staigius kritimus ar neįprastus simptomus nedelsiant pranešti veterinarijos specialistams. Ankstyvas pranešimas leidžia greičiau atlikti tyrimus ir, jei reikia, užkirsti kelią galimam ligos plitimui.