CP v2

Blog

  • Indija fiksuoja rekordinį elektros poreikį: anglies atsargos žadamos pakankamos piko metu

    Indijoje šią savaitę fiksuojami nauji elektros suvartojimo rekordai, o piko metu sistemos apkrova perkopė 265 gigavatus. Energetikos institucijos skelbia, kad augant paklausai tiekimas buvo užtikrintas, tačiau įtampa tinkle išlieka didelė dėl karščio bangų ir intensyvaus kondicionavimo.

    Didžiausias poreikis ypatingai augo dienos metu, kai temperatūros daugelyje regionų laikosi aukštos, o miestai naudoja daugiau energijos vėsinimui. Toks šuolis rodo, kad vasaros sezono pikas prasidėjo anksčiau ir gali būti aukštesnis nei ankstesniais metais, todėl operatoriams svarbiausia tampa balansavimas ir atsargų parengtis.

    Anglis vis dar laiko sistemą

    Indijos energetikos balanse anglis išlieka pagrindinis elektros gamybos šaltinis, o pastarosiomis dienomis jos dalis sudarė apie 70 proc. Tai reiškia, kad net ir augant atsinaujinančiai energetikai, didžiausios apkrovos valandomis šalies sistema vis dar stipriai priklauso nuo anglimi kūrenamų elektrinių darbo ritmo.

    Atsakingos institucijos pabrėžia, kad elektrinėse sukauptos anglies atsargos yra saugiame lygyje: skelbiama apie 51,98 mln. tonų rezervą, kai vidutinis dienos suvartojimas siekia apie 3,10 mln. tonų. Toks santykis, vertinant pagal pateiktus skaičius, leidžia kelioms savaitėms užtikrinti stabilų tiekimą net ir esant padidintai paklausai.

    Kodėl rekordai kartojasi?

    Rekordinius rodiklius dažniausiai lemia keli sutampantys veiksniai: karštis, didesnis kondicionierių naudojimas, spartėjanti elektrifikacija ir ekonomikos augimas. Be to, didmiesčiuose didėja vakarinių valandų apkrova, kai namų ūkiai grįžta į būstus, o pramonė dar ne visada sumažina vartojimą.

    Energetikos sektoriui tai tampa išbandymu ne tik dėl kuro logistikos, bet ir dėl tinklų pralaidumo bei sistemos lankstumo. Net jei anglies atsargos pakankamos, kritiniai išlieka klausimai, ar elektrinės gali stabiliai dirbti visu pajėgumu ir ar perdavimo tinklai atlaiko didžiausią apkrovą be lokalinių sutrikimų.

    Planai didinti gavybą iki 2030 metų

    Vyriausybė toliau planuoja didinti anglies gavybą: viešai įvardijamas tikslas iki 2030 metų padidinti metinę produkciją nuo šiek tiek daugiau nei 1 mlrd. tonų iki 1,58 mlrd. tonų. Šis kursas rodo, kad trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu Indija siekia užsitikrinti vidaus kuro pasiūlą, kad elektros gamyba nepritrūktų augant paklausai.

    Tuo pat metu ilgalaikis spaudimas mažinti taršą ir investuoti į švaresnius pajėgumus niekur nedingsta, todėl artimiausiais metais šalis greičiausiai derins du tikslus: patikimą tiekimą piko metu ir laipsnišką energetikos sistemos modernizavimą. Rekordinės apkrovos tampa aiškiu signalu, kad sprendimų reikės ne tik dėl kuro, bet ir dėl tinklų bei energijos kaupimo plėtros.

  • Energetinio saugumo baimės keičia politiką: Europoje ir Azijoje vėl auga anglies paklausa

    Artimųjų Rytų konflikto sukelti naftos ir dujų tiekimo trikdžiai vėl perbraižo energetikos planus, o anglis, kurią daugelis laikė nykstančiu kuru, grįžta į centrą. Pastaraisiais mėnesiais ryškėja spartesnis anglies importas ir sprendimai atidėti kai kurių anglimi kūrenamų elektrinių uždarymą.

    Rinkos dalyviai šį pokytį sieja su energetinio saugumo rizikomis ir siekiu greitai rasti pakaitalus dujoms. Kai dujų tiekimas tampa neprognozuojamas, dalis šalių renkasi tai, kas pasiekiama greičiau, net jei tai kertasi su ankstesnėmis dekarbonizacijos kryptimis.

    Kas stumia anglį į viršų

    Laivybos ir žaliavų duomenys rodo, kad 2026 metų kovą ir balandį anglies srautai į pagrindines rinkas augo, o importuotojai aktyviau pildė atsargas. Prie to prisidėjo tiek kainų, tiek logistikos veiksniai, kai dalis energijos išteklių grandinių susidūrė su papildoma rizika.

    Remiantis BIMCO skelbiamais rodikliais, anglies pristatymai į Pietų Korėją, Japoniją ir Europos Sąjungą balandį buvo maždaug 27 proc. didesni nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Toks šuolis atspindi ne vien sezoninius svyravimus, bet ir platesnį persiorientavimą į stabilesnį, nors ir taršesnį, kurą.

    Situaciją paaštrino trikdžiai Persijos įlankos regione, kurie paveikė suskystintų gamtinių dujų tiekimą jūra. Dėl to Europa, konkuruodama su Azija dėl spot SGD krovinių, susiduria su papildomu spaudimu tuo metu, kai reikia pildyti dujų saugyklas prieš kitą žiemą.

    Europa ir Azija: skirtingi sprendimai, ta pati priežastis

    Azijos šalys, turinčios didelę pramonės ir elektros paklausą, ieško greitų alternatyvų dujoms, todėl anglis tampa trumpalaikiu „draudimu“ nuo kainų šuolių ir tiekimo spragų. Kai kur tai reiškia ir politinius sprendimus nukelti planuotus anglimi kūrenamų jėgainių uždarymus.

    Europoje spaudimas kyla iš kelių pusių vienu metu: reikia užsitikrinti tiekimą, suvaldyti kainas ir laikytis klimato politikos krypčių. Praktikoje, kai trūksta lanksčių dujinių pajėgumų ar atsargų, anglis laikinai sugrįžta kaip greičiausiai įjungiamas rezervas.

    „Jeigu konfliktas Artimuosiuose Rytuose užsitęs dar mėnesį ar du, Europa gali susidurti su dideliu dujų trūkumu“, – sakė profesinių sąjungų lyderis Boguslavas Zientekas.

    Ką tai reiškia energetikos politikai

    Anot „Wood Mackenzie“ analitikų, didžiausiose Azijos rinkose ir Europoje matomas anglies vartojimo spartėjimas ir vėluojantis anglimi kūrenamų elektrinių uždarymas rodo, kad energetinio saugumo argumentas trumpuoju laikotarpiu ima viršų. Toks poslinkis labiausiai tikėtinas ten, kur alternatyvų infrastruktūra dar nepakankama.

    Vis dėlto šis sugrįžimas nebūtinai reiškia ilgalaikį krypties pasikeitimą: daugeliu atvejų tai krizinis sprendimas, skirtas užtikrinti sistemos stabilumą. Kuo ilgiau išliks dujų tiekimo rizika ir konkurencija dėl SGD, tuo didesnė tikimybė, kad anglis dar kurį laiką išliks energetinio balanso dalimi.

  • Ar Lenkija gali pasitraukti iš ETS: teoriškai įmanoma, bet kaina energetikai būtų didelė

    Lenkijoje vėl įsiplieskė diskusija, ar šalis galėtų pasitraukti iš ES apyvartinių taršos leidimų sistemos ETS, kuri daro įtaką elektros kainai ir pramonės konkurencingumui. Energetikos sektoriaus atstovai pabrėžia, kad reali išeitis dažniau slypi ne pasitraukime, o sistemos reformoje ir aiškesnėse taisyklėse.

    ETS yra Europos Sąjungos mechanizmas, kuriuo nustatoma bendra emisijų „riba“, o įmonės privalo turėti leidimus išmesti tam tikrą kiekį anglies dioksido. Šių leidimų kaina veikia elektros gamybos savikainą, ypač ten, kur energijos miksas labiau priklausomas nuo anglies ar dujų.

    Kaip ETS veikia elektros kainą?

    Europos Komisijos duomenimis, ETS dalis elektros kainoje skirtingose ES šalyse sudaro maždaug 11–24 proc., tačiau Lenkijoje įvardijama net iki 50 proc. Tokį skirtumą lemia tai, kad taršesniems gamybos pajėgumams reikia daugiau leidimų, o jų įsigijimo sąnaudos persiduoda galutinei kainai.

    Energetikos asociacija PKEE, vienijanti Lenkijos energetikos įmones, tikisi, kad Europos Komisija artimiausiu metu pateiks ETS pokyčių paketą. Sektorius ragina reformas sieti ne tik su ilgalaikiais 2040 metų klimato tikslais, bet ir su saugumo bei konkurencingumo realijomis.

    „Norime ne kosmetinių pataisų, o rimtos, gilesnės ETS reformos, kuri atsižvelgtų į naujas geopolitines ir ekonomines aplinkybes“, – sakė Ryszardas Pawlikas iš PKEE atstovybės Briuselyje.

    Kokios reformos siūlomos?

    Viena pagrindinių žinučių Briuseliui – mažinti kainų spaudimą didinant rinkoje prieinamų taršos leidimų pasiūlą. Energetikos atstovai įspėja, kad pagal dabartinę trajektoriją apie 2038 metus naujų leidimų pasiūla gali smarkiai sumažėti, o tai, jų vertinimu, didintų kainų šuolių riziką.

    Kitas akcentas – stipresni „antišokiniai“ mechanizmai, kurie suteiktų daugiau kainų stabilumo ir prognozuojamumo. Tai svarbu tiek investicijoms į naujus pajėgumus, tiek pramonės planavimui, nes staigūs leidimų kainų svyravimai didina neapibrėžtumą.

    Taip pat siūloma ilginti Modernizavimo fondo veikimą po 2030 metų. Šis fondas finansuojamas iš ETS pajamų ir skirtas investicijoms, mažinančioms emisijas, įskaitant atsinaujinančią energetiką ir efektyvumo priemones, todėl Lenkijai, kaip vienai didžiausių gavėjų, tęstinumas būtų strategiškai svarbus.

    Ar pasitraukimas iš ETS išspręstų problemą?

    Ekspertų vertinimu, pasitraukimas iš ETS praktiškai neatsiejamas nuo pasitraukimo iš Europos Sąjungos, todėl toks scenarijus laikomas politiškai ir teisiškai labai sudėtingu. Be to, net ir už ES ribų veiktų anglies dioksido korekcinis mechanizmas CBAM, pagal kurį į ES importuojančios įmonės turėtų kompensuoti konkurencinį pranašumą, jei gamyba vyko be analogiškų anglies kaštų.

    Tai reiškia, kad neperėjus prie mažesnio emisijų intensyvumo energetikos, vien formalus pasitraukimas nuo dalies taisyklių nebūtinai panaikintų ekonominį spaudimą. Energetikos atstovai todėl ragina dėmesį telkti į realistiškas derybines pozicijas Briuselyje, o ne į politiškai sunkiai įgyvendinamas deklaracijas.

    „Tai nėra rimtai svarstomas scenarijus Briuselyje, todėl susitelkiame į konkrečius pasiūlymus, kad ETS veiktų skatindama transformaciją, bet nepakenktų ekonomikos konkurencingumui“, – sakė Ryszardas Pawlikas.

  • Kuzbase anglies gavyba pirmąkart per 5 mėnesius augo: atsigavo eksportas, bet nuostoliai didėja

    Kuzbase, pietvakarių Sibire esančiame Rusijos anglies pramonės centre, anglies gamyba 2026 metų balandį išaugo iki 15,5 mln. tonų. Tai yra 2,6 proc. daugiau nei kovą ir pirmas mėnesinis augimas per pastaruosius penkis mėnesius, rodo regiono pramonės statistika.

    Rinkos stebėtojai augimą sieja su pagerėjusiais anglies eksporto srautais iš šio regiono. Eksportas balandį pasiekė apie 10 mln. tonų ir viršijo kovą fiksuotą 9,4 mln. tonų rezultatą, o tai – aukščiausias lygis nuo praėjusių metų sausio.

    Eksporto atsigavimas Kuzbasui svarbus, nes regiono įmonių pajamos didžiąja dalimi priklauso nuo pardavimų užsienyje, ypač Azijos kryptimis. Tačiau net ir augant apimtims sektoriaus finansinė padėtis išlieka įtempta dėl kaštų, logistikos ir mokestinių pokyčių.

    Prognozuojama, kad Rusijos anglies pramonė 2026 metais gali patirti dar didesnius nuostolius. Skaičiuojama, kad sektoriaus grynasis nuostolis gali išaugti 41 proc. ir pasiekti 576 mlrd. rublių, palyginti su 408 mlrd. rublių praėjusiais metais.

    576 mlrd. rublių suma, perskaičiuota pagal pastarųjų metų vidutinius kursus, sudaro apie 6 mlrd. eurų, o pernai fiksuoti 408 mlrd. rublių – apie 4 mlrd. eurų. Analitikai blogėjimą sieja su laikinų mokestinių lengvatų pabaiga, įskaitant atidėtą mokestį už naudingųjų iškasenų gavybą ir socialinio draudimo įmokas.

    Tokia kombinacija reiškia, kad trumpalaikis apimčių augimas nebūtinai automatiškai pagerins įmonių rezultatus: net ir didėjant gavybai, pelningumą gali slėgti mokesčių našta, brangstanti logistika ir nepastovios eksporto rinkos. Artimiausi mėnesiai parodys, ar balandžio šuolis taps tvaria tendencija, ar liks vienkartiniu atokvėpiu.

  • „Koleje Śląskie“ iki dešimtmečio pabaigos planuoja dar apie 600 darbuotojų: ko labiausiai trūksta?

    Regioninis vežėjas „Koleje Śląskie“, priklausantis Silezijos vaivadijos savivaldai, rengiasi reikšmingai plėtrai ir iki dešimtmečio pabaigos planuoja padidinti darbuotojų skaičių maždaug 600. Šiuo metu bendrovėje dirba apie 1 400 žmonių, o tikslas – priartėti prie 2 000.

    Įmonė pabrėžia, kad didžiausia dalis darbuotojų yra tiesiogiai susiję su traukinių eksploatavimu ir keleivių aptarnavimu. Tarp jų – traukinių vadovai, konduktoriai ir ypač mašinistai, kurie sudaro didžiausią profesinę grupę – jų yra daugiau nei 370.

    Kas skatina plėtrą?

    „Koleje Śląskie“ augimą lemia tiek bendras geležinkelių sektoriaus modernizavimas, tiek didėjantis regioninių kelionių poreikis. Bendrovė taip pat plečia parką: dabar turi apie 70 traukinių, o iki 2027 metų planuoja priartėti prie maždaug 90.

    Įmonės duomenimis, per metus ji perveža apie 22 mln. keleivių, tačiau pajėgumus riboja vykstanti Katovicų geležinkelio mazgo rekonstrukcija. Tokie infrastruktūros projektai laikinai apsunkina tvarkaraščių planavimą ir riedmenų panaudojimą, bet ilgainiui turėtų didinti pralaidumą.

    Kur ieškoma žmonių?

    Šiuo metu „Koleje Śląskie“ vykdo atrankas į mašinistų, traukinių vadovų, mechanikų, elektromonterių, taip pat techninės bazės ir administracijos pozicijas. Bendrovė akcentuoja, kad kartu su naujais riedmenimis auga ir poreikis specialistams, galintiems užtikrinti patikimą priežiūrą bei saugą.

    Vienas svarbiausių kanalų – bendradarbiavimas su švietimo įstaigomis: įmonė dirba su 13 mokyklų ir aukštųjų mokyklų, priima praktikantus ir siūlo praktinį profesinį parengimą. Šiemet jau priimta 46 praktikantai, o vasarą praktiką pradės dar 8.

    „Visas sektorius sparčiai vystosi ir jam reikia kvalifikuotų darbuotojų“, – sakė „Koleje Śląskie“ vadovas Krzysztofas Klimoszas.

    Greta praktikos, įmonė siūlo profesinio parengimo programas techninių mokyklų absolventams. Pavyzdžiui, ieškoma mechanikų ir elektromonterių, kuriems sudaroma galimybė mokytis ir siekti kvalifikacijos riedmenų patikros srityje, baigiant kvalifikaciniu egzaminu.

    Darbdavio patrauklumą „Koleje Śląskie“ bando stiprinti ir papildomomis naudomis darbuotojams, įskaitant papildomas laisvas dienas bei finansines išmokas, siejamas su geležinkelininkų profesinėmis progomis. Įmonė tikisi, kad tai padės konkuruoti dėl specialistų rinkoje, kur techninių profesijų paklausa pastaraisiais metais nuosekliai auga.

  • Ar Lenkijai nuplauks DI gigafabrika? ES sprendimo laukia Varšuva, o čekai jau stato

    Lenkijoje vis garsiau kalbama apie strateginį projektą, kuris galėtų pakeisti šalies vietą Europos skaitmeninėje ekonomikoje: planuojamą DI gigafabriką, t. y. itin didelio našumo skaičiavimo infrastruktūros centrą dirbtinio intelekto modelių mokymui ir diegimui. Kol Varšuva laukia Europos Komisijos sprendimų dėl bendros ES iniciatyvos, Čekija jau pradėjo realius darbus, siekdama užsitikrinti pranašumą regione.

    Diskusijos dėl DI infrastruktūros pastaraisiais metais suintensyvėjo, nes skaičiavimo galia tapo panašiai svarbi kaip energija ar logistika: be jos sunku kurti konkurencingus produktus, modernizuoti pramonę, gynybą, sveikatos apsaugą ar viešąsias paslaugas. Ekspertai pabrėžia, kad valstybės, kurios neturi prieigos prie pakankamų skaičiavimo resursų, rizikuoja tapti priklausomos nuo išorinių tiekėjų ir jų kainodaros.

    Skaičiavimo galia tapo geopolitika

    Jungtinės Valstijos ir Kinija DI lenktynėse turi aiškų pranašumą dėl kapitalo, lustų tiekimo grandinių ir didžiulių duomenų centrų pajėgumų. Europoje dažnai akcentuojama, kad žemynas siekia suderinti inovacijas su griežtesniais standartais, tačiau tuo pat metu pripažįstama: vien reguliavimas konkurencingumo neužtikrina, jeigu trūksta didelio masto investicijų ir drąsos greitai diegti sprendimus.

    Konferencijose ir verslo diskusijose Lenkijoje kartojama mintis, kad DI diegimas įmonėse nėra vien technologinis projektas. Praktikoje tai reiškia procesų pertvarką, darbuotojų kompetencijų kėlimą, duomenų kokybės valdymą ir aiškų supratimą, kur DI sukuria apčiuopiamą grąžą, o kur tampa tik brangiu eksperimentu.

    Ką žada ES DI gigafabrikos

    Europos Komisija svarsto didelio masto DI infrastruktūros plėtrą, kurioje numatoma atrinkti kelias vietas gigafabrikoms. Viešai aptariamas modelis siejamas su maždaug 3 milijardų eurų kaina vienam objektui ir iki 100 000 grafikos procesorių talpa, reikalinga didelių modelių mokymui bei pramoniniam naudojimui.

    Numatoma, kad dalis finansavimo turėtų būti vieša, o dalis ateitų iš privataus sektoriaus. Tačiau viena jautriausių vietų kandidatėms šalims yra nacionalinis prisidėjimas: valstybė, kuri priimtų tokį objektą, privalėtų turėti realų planą, kaip užtikrinti savo dalį, infrastruktūrą, energijos tiekimą ir ilgalaikį konkurencingą veiklos modelį.

    Lenkija laukia, Čekija juda pirmyn

    Lenkijos viešojoje erdvėje vis dažniau keliami klausimai, ar delsimas nepakenks ambicijoms tapti regioniniu DI centru. Čekija pasirinko pragmatiškesnį kelią: ji pradėjo statyti savo DI gigafabrikos tipo infrastruktūrą nelaukdama galutinio ES konkurso rezultato, o negavus europinio finansavimo svarsto mažesnės apimties scenarijų.

    Toks sprendimas gali turėti konkurencinį efektą: kas anksčiau sukuria pajėgumus, tas greičiau pritraukia tyrėjus, startuolius, debesijos paslaugų ekosistemą ir didžiuosius klientus. Regionui tai reikštų ne tik investicijas, bet ir aukštos kvalifikacijos darbo vietas bei didesnę įtaką sprendžiant, kur bus kuriami ir diegiami europiniai DI sprendimai.

    Ekspertai taip pat pabrėžia, kad net turint gigafabriką visiška skaitmeninė savarankiškumas yra sunkiai pasiekiamas: lustų gamyba, pažangi litografija, programinė įranga ir debesijos paslaugos yra globalių tiekimo grandinių dalis. Todėl vis dažniau kalbama apie realistiškesnį tikslą: tiekėjų diversifikavimą ir architektūrų lankstumą, kad kritiniu atveju būtų galima per kelias savaites persijungti tarp skirtingų technologinių sprendimų.

    Artimiausi mėnesiai Lenkijai bus lemiami: jei Europos Komisija paskelbs konkursą netrukus, šalies gebėjimas greitai priimti finansinius ir organizacinius sprendimus gali nulemti, ar DI gigafabrika taps realiu projektu, ar pranašumą regione įtvirtins kaimynai, jau investuojantys į infrastruktūrą.

  • Pramonė 5.0 keičia kryptį: kodėl žmogus vėl tampa svarbiausias skaitmeninėje gamyboje

    Pramonės 5.0 koncepcija Europoje vis dažniau apibūdinama kaip posūkis nuo vien tik našumo ir automatizavimo prie žmogaus, atsparumo ir tvarumo. Tai nėra dar viena Pramonės 4.0 versija, o bandymas suderinti technologinę pažangą su darbo kokybe, kompetencijomis ir realiu verslo atsparumu krizėms.

    Šią kryptį išryškino diskusijos XVIII Europos ekonomikos kongrese, kur pramonės skaitmeninimo tema buvo siejama ne tik su robotizacija, bet ir su IT ir OT sistemų sujungimu, duomenų kokybe bei kibernetine rizika. Praktikoje tai reiškia, kad moderni gamykla turi veikti kaip vientisa sistema nuo cecho iki planavimo ir tiekimo grandinės.

    Investicijos auga, bet strategijos trūksta

    Diskusijoje pateikti duomenys rodo, kad Lenkijos gamybos įmonės skaitmeninimui skiria apie 30 proc. pelno, o mažesnės įmonės investuoja kiek kukliau nei didžiosios. Tačiau kartu įvardyta problema, kad dalis įmonių skaitmeninimą vis dar vykdo fragmentiškai, be aiškios strategijos ir be bendro architektūrinio plano.

    Tokie „taškiniai“ diegimai dažnai sukuria kelias lygiagrečias iniciatyvas, kurios tarpusavyje nesusikalba. Dėl to didžiausi praradimai atsiranda ten, kur turėtų būti didžiausia grąža: integracijoje tarp verslo valdymo sistemų ir gamybos valdymo, kad duomenys judėtų automatiškai, o sprendimai būtų priimami remiantis realiu laiku.

    IT ir OT integracija bei kibernetinė rizika

    Vienas dažniausiai kartojamų akcentų buvo IT ir OT integracija, nes gamybos įranga, sensoriai ir valdymo sistemos vis labiau jungiami prie įmonės tinklų. Tai didina efektyvumą, bet kartu plečia atakos paviršių, todėl kibernetinis saugumas tampa ne atskiru projektu, o skaitmeninimo prielaida.

    Ekspertai pabrėžė, kad įmonėms kritiškai svarbu saugoti intelektinę nuosavybę ir vidinius duomenis, ypač kai pradedami naudoti DI sprendimai. Praktiniai sprendimai dažnai apima griežtesnes taisykles, kokie įrankiai gali būti naudojami įmonės aplinkoje ir kaip apsaugomi jautrūs duomenys.

    „Pramonė 5.0 yra vystymosi koncepcija, kurioje žmogus vėl tampa gamybos procesų centru, o technologijos padeda kūrybiškumui ir įgūdžiams, o ne juos pakeičia“, – sakė Piotras Szkoda.

    DI, skaitmeniniai dvyniai ir reali grąža

    Pramonės skaitmeninimas vis dažniau siejamas su skaitmeniniu dvyniu, kuris apibrėžiamas kaip nuolat atnaujinamas proceso modelis, veikiantis su realiais duomenimis. Toks modelis leidžia ne tik analizuoti, bet ir testuoti sprendimus, prognozuoti gedimus, optimizuoti energijos naudojimą ar planavimą prieš priimant brangius sprendimus gamyboje.

    Vis dėlto pabrėžta, kad DI vertė atsiranda tik tada, kai įmonė turi tvarkingus duomenis, aiškius procesus ir kompetencijas. Jei duomenys į sistemas suvedami ranka ar skirtingi padaliniai naudoja nesuderintus standartus, DI tampa brangiu eksperimentu, o ne priemone didinti produktyvumą.

    „Skaitmeninis dvynys yra gyvas modelis, kuris valdo procesą ir veikia su realiais duomenimis realiu laiku“, – sakė Ireneuszas Borowskis.

    Diskusijose taip pat iškelta reguliavimo tema, nes Europos Sąjungos teisės aktai, susiję su duomenimis ir DI, įmonėms kelia papildomų klausimų dėl praktinio įgyvendinimo. Verslui ypač svarbu aiškumas, nes neapibrėžtumas didina riziką ir lėtina sprendimus, ypač mažose ir vidutinėse įmonėse.

    Bendra kryptis aiški: Pramonė 5.0 siekia, kad skaitmeninimas būtų ne technologijų demonstracija, o išmatuojama verslo transformacija. Įmonėms, kurios pradeda nuo strategijos, duomenų ir saugumo, o tik tada renkasi įrankius, atsiveria realios galimybės didinti efektyvumą, mažinti nuostolius ir stiprinti konkurencingumą.

  • Jurbarko rajone atnaujinti žemės ir NT mokesčių tarifai: ką svarbu žinoti 2025–2026 metais

    Jurbarko rajono savivaldybė viešai skelbia naujausius tarybos sprendimus, kuriais nustatomi žemės nuomos, žemės ir nekilnojamojo turto mokesčių tarifai skirtingiems mokestiniams laikotarpiams. Gyventojams ir verslui tai yra pagrindinė informacija, nuo kurios priklauso mokėtinos sumos už turimą ar nuomojamą turtą.

    Skelbiamuose dokumentuose matyti, kad žemės nuomos mokesčio tarifai patvirtinti nuo 2021 metų iki 2025 metų, įskaitant sprendimą, priimtą 2025 metų birželio 26 dieną. Žemės mokesčio tarifai ir lengvatos apima laikotarpį nuo 2020 metų iki 2026 metų, o naujausias sprendimas dėl 2026 metų taip pat priimtas 2025 metų birželio 26 dieną.

    Kaip skiriasi trys mokesčiai

    Svarbu atskirti, kad žemės nuomos mokestis paprastai taikomas, kai žemė naudojama nuomos pagrindu pagal savivaldybės nustatytas sąlygas. Žemės mokestis taikomas žemės savininkams, o nekilnojamojo turto mokestis aktualus tam tikram apmokestinamam nekilnojamajam turtui pagal galiojančią mokestinę vertę ir įstatymo nuostatas.

    Prie skelbiamų sprendimų pateikiama ir bendra teisės aktų logika: nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas numato, kad tarifas gali būti nuo 0,5 proc. iki 3 proc. nekilnojamojo turto mokestinės vertės. Praktikoje tai reiškia, kad savivaldybės, nustatydamos konkretų tarifą, veikia įstatyme apibrėžtame intervale.

    Ką reiškia minimalus 0,5 proc. tarifas

    Paaiškinama, kad jei savivaldybės taryba konkrečiam mokestiniam laikotarpiui nebūtų nustačiusi tarifo arba nustatytų mažesnį nei minimalus, tokiu atveju būtų taikomas 0,5 proc. tarifas. Ši nuostata svarbi, nes užtikrina, kad mokestis būtų taikomas net ir tuo atveju, jei vietos sprendimai nebūtų priimti laiku arba neatitiktų minimalių reikalavimų.

    Gyventojams tai aktualu planuojant išlaidas, o verslui, ypač turinčiam didesnės vertės komercinio nekilnojamojo turto, tai gali daryti apčiuopiamą įtaką metiniams kaštams. Dėl to rekomenduojama kasmet pasitikrinti, ar taryba nėra atnaujinusi tarifo, lengvatų ar taikymo sąlygų.

    Kur dar gali keistis sumos

    Nors tarifai yra vienas svarbiausių elementų, galutinė mokėtina suma priklauso ir nuo mokestinės vertės bei pritaikomų lengvatų. Žemės mokesčio atveju savivaldybės sprendimuose dažnai apibrėžiama, kam ir kokiomis sąlygomis gali būti taikomos lengvatos, todėl vien tarifo žinojimo gali nepakakti.

    Taip pat skelbiamas ir fiksuotų pajamų mokesčio dydžių kontekstas verslo liudijimams, kuris aktualus savarankiškai dirbantiems asmenims. Nors pateikiami sprendimai apima ankstesnius laikotarpius, praktikoje fiksuotų dydžių politika taip pat periodiškai atnaujinama, todėl verta sekti naujausius tarybos sprendimus.

    Originaliame tekste buvusios nuorodos ir slapukų informacija pašalinta, paliekant tik mokestinių sprendimų esmę. Norint tiksliai įsivertinti mokėtiną sumą, svarbu remtis konkrečiu savivaldybės tarybos sprendimu, taikomu jūsų mokestiniam laikotarpiui, ir mokestine verte, pagal kurią skaičiuojamas mokestis.

  • „Palangos vandenys“ įspėja: gegužės 26–27 dienomis dalyje Palangos laikinai nebus vandens

    „Palangos vandenys“ praneša, kad dėl naujų vandentiekio tinklų prijungimo daliai vartotojų laikinai bus nutrauktas vandens tiekimas. Bendrovė nurodo, kad darbai planuojami gegužės 26 ir 27 dienomis, o vanduo nebus tiekiamas dienos metu.

    Gegužės 26 dieną vandens tiekimas bus stabdomas nuo 9 valandos iki 16 valandos. Tuo metu nepatogumų gali patirti Miško tako 1, 5J, 5K, 5A, 5E, 5F, 5G, 5H ir 5I gyventojai bei patalpų naudotojai.

    Gegužės 27 dieną vandens tiekimą planuojama nutraukti taip pat nuo 9 valandos iki 16 valandos. Vandens tuo metu nebus Paliepgirių kelio 8A, 8B, 10, 55 ir 53 adresuose.

    Bendrovė atkreipia dėmesį, kad po planinių darbų vandentiekio tinkle gali laikinai pasikeisti vandens slėgis, o atsukus čiaupą vanduo gali būti kiek drumstesnis. Tokiais atvejais paprastai rekomenduojama kelias minutes nuleisti vandenį, kol jis tampa skaidrus.

    „Palangos vandenys“ prašo gyventojų iš anksto pasirūpinti reikiamu vandens kiekiu ir, jei įmanoma, planuoti veiklas taip, kad laikinas tiekimo nutraukimas sukeltų kuo mažiau nepatogumų.

  • Muziejų naktis Palangoje: nemokami vakariniai apsilankymai, koncertai ir performansai

    Gegužės 23 dieną Palangoje vyksianti Europos muziejų naktis kviečia į vakarinius renginius, kuriuose muziejai atsiveria kitaip nei įprastai. Lankytojams parengta programa apima nemokamas ekspozicijas, koncertą, performansą ir edukacijas, o dalis veiklų vyks iki vėlyvo vakaro.

    Europos muziejų naktis yra tarptautinė iniciatyva, kasmet suburianti kultūros įstaigas visoje Europoje ir skatinanti atrasti muziejus per gyvas patirtis. Palangos muziejai šią progą išnaudoja siūlydami ne tik parodų lankymą, bet ir susitikimus su kūrėjais bei restauravimo užkulisius.

    Koncertas Kurorto muziejuje

    Palangos kurorto muziejuje numatytas Jausmės akustinis koncertas „Namolio“, kuriame skambės autorinė kūryba, jungianti šiuolaikinį skambesį ir tradicinių kanklių tembrą. Koncertas suplanuotas vakare, o renginys lankytojams bus prieinamas nemokamai.

    Tokio formato pasirodymai muziejų erdvėse pastaraisiais metais tampa vis populiaresni, nes leidžia patirti muziką intymesnėje aplinkoje ir kartu pritraukia publiką, kuri į muziejų užsuktų rečiau. Palangoje šis koncertas taip pat akcentuoja sugrįžimo prie šaknų temą, artimą kurorto istorijai ir jo lankytojų kelionėms.

    Nauji akcentai Antano Mončio muziejuje

    Antano Mončio meno muziejus kvies užsukti nuo 17 valandos iki 21 valandos, žadėdamas Muziejų naktį su nauju eksponatu. Renginio metu bus galima nemokamai aplankyti nuolatinę Antano Mončio ekspoziciją ir parodą Andrzej Tadeusz Król. NE/AKIVAIZDŪS RYŠIAI.

    Muziejų nakties kontekste naujo eksponato pristatymas dažnai tampa pagrindine intriga, nes suteikia progą pamatyti kūrinius, kurie iki tol nebuvo rodyti ar buvo restauruojami. Tokie įvykiai padeda muziejams atnaujinti pasakojimą apie kolekcijas ir praplėsti lankytojų ratą.

    Šliūpo muziejuje – lėtas menas ir performansas

    Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejuje Muziejų nakties programa „Šaknys suka lizdą“ prasidės 18 valandą. Lankytojai bus kviečiami sulėtinti tempą ir į parodą Marija Švažienė: gobelenai ir tapyba pažvelgti per pojūčių patirtį, kur atmosferą kurs garsai ir vaišinimas žolelių arbata.

    19 valandą muziejuje numatytas Beno Šarkos performansas „Šaknys suka lizdą“, kuriame bus tyrinėjamos namų, lizdo, meilės ir gyvenimo temos. Tokie gyvo meno pasirodymai muziejuose tampa vis svarbesni, nes kuria tiesioginį ryšį su publika ir įtraukia ją į pasakojimą ne vien per eksponatus, bet ir per veiksmą.

    Gintaro muziejuje – edukacija ir vakarinė ekskursija

    Palangos gintaro muziejus Muziejų nakties proga siūlys kelias skirtingas patirtis: 18 valandą vyks edukacija „Auksuotės dirbtuvių paslaptys“ su auksuotės restauratore Ingrida Bagočiūniene. Edukacija skirta suaugusiesiems, jos kaina sieks 5 eurus, o dalyvavimui reikalinga išankstinė registracija.

    Vėliau, nuo 20 valandos iki 23 valandos, muziejaus ekspozicijas bus galima lankyti nemokamai, o 21 valandą suplanuota ekskursija „Restauratoriaus akimis“. Joje dalyvaus meninių baldų restauratorius Lukas Rakauskas ir restauratorė Ingrida Bagočiūniene, o programa įgyvendinama kartu su LNDM Prano Gudyno restauravimo centro komanda.

    Palangos Muziejų nakties programa šiemet išsiskiria tuo, kad apjungia skirtingas meno formas ir leidžia rinktis pagal interesus: nuo muzikos ir performanso iki parodų bei restauravimo pažinimo. Tai vakaras, kai muziejai tampa ne tik ekspozicijų erdvėmis, bet ir gyvais kultūros susitikimų taškais.