CP v2

Blog

  • JAV „spot“ bitkoino ETF patyrė 1,26 mlrd. eurų nutekėjimą: eterio fondai krenta 10 dienų iš eilės

    JAV „spot“ bitkoino ETF patyrė 1,26 mlrd. eurų nutekėjimą: eterio fondai krenta 10 dienų iš eilės

    JAV biržose prekiaujami „spot“ bitkoino ETF praėjusią savaitę fiksavo apie 1,26 mlrd. eurų grynąjį nutekėjimą. Tai didžiausias savaitinis pinigų atsiėmimas nuo sausio pabaigos ir užbaigė šešių prekybos sesijų neigiamą seriją.

    Ryškiausias smūgis teko pirmadieniui, kai iš fondų pasitraukė apie 601 mln. eurų. Tą dieną bitkoino kaina smuko žemiau maždaug 71 000 eurų ribos, o rinkos nuotaikas slėgė sustiprėję geopolitiniai signalai ir augantis rizikos vengimas.

    Kodėl investuotojai traukiasi?

    Rinkos dalyviai nutekėjimą sieja su kelių veiksnių kombinacija: aukštesniais JAV iždo obligacijų pajamingumais, sustiprėjusiu doleriu ir padidėjusiu neapibrėžtumu dėl geopolitikos. Tokia aplinka paprastai mažina apetitą rizikingesniems aktyvams, tarp jų ir kriptovaliutoms.

    Po pirmadienio nutekėjimai sumažėjo, tačiau teigiama diena taip ir neįvyko: per likusias savaitės sesijas srautai išliko neigiami. Tuo pat metu kainos judėjo palyginti siaurame diapazone, o tai rodė menkesnį pirkėjų spaudimą ir atsargesnį kapitalo grįžimą į rinką.

    Eterio ETF problema gilesnė

    „Spot“ eterio ETF JAV patyrė mažesnį savaitinį nutekėjimą, siekusį apie 206 mln. eurų, tačiau tendencija tapo ilgesnė ir labiau įsišaknijusi. Ši fondų grupė fiksavo 10 iš eilės neigiamų prekybos sesijų, o tai rodo nuoseklų investuotojų atsitraukimą.

    Dėl tokios dinamikos eterio ETF bendras grynasis įplaukų balansas pastebimai priartėjo prie jų valdomo turto vertės. Praktine prasme tai reiškia, kad daliai investuotojų dabartinė fondų turto vertė rinkoje yra arčiau sumos, kurią jie įnešė, o kai kuriais atvejais gali būti ir mažesnė, priklausomai nuo įėjimo momento.

    Ką rodo fondų skirtumai?

    Skirtingų emitentų fonduose situacija nevienoda: vieni išlaiko didesnę „pagalvę“ tarp sukauptų įplaukų ir dabartinės turto vertės, kiti ją praranda greičiau. Šiuos skirtumus lemia ne tik kainų pokyčiai, bet ir tai, kaip pasiskirstė investuotojų įplaukos skirtingais rinkos etapais.

    Nors bendrai „spot“ bitkoino ETF kategorija vis dar išlieka viena svarbiausių institucinio kapitalo prieigų prie kriptoturto, pastarosios savaitės srautai signalizuoja apie atsargesnį požiūrį. Artimiausiu metu rinkos dalyviai tikėtina stebės makroekonominius rodiklius ir rizikos foną, nes būtent jie dažniausiai nulemia, ar ETF srautai grįžta į pliusą.

  • FTX bylos atomazga: „Fenwick & West“ ir „Prager Metis“ sutiko sumokėti 58 mln. eurų klientams

    FTX bylos atomazga: „Fenwick & West“ ir „Prager Metis“ sutiko sumokėti 58 mln. eurų klientams

    Buvusi FTX grupės teisinė patarėja „Fenwick & West“ sutiko sumokėti apie 48 mln. eurų, kad taikiai užbaigtų dalį klientų ieškinių dėl biržos žlugimo ir galimo sukčiavimo. Kartu su šiuo susitarimu atskirai taikytis sutiko ir auditorė „Prager Metis“, kuri įsipareigojo sumokėti apie 10 mln. eurų.

    Šie susitarimai pateikti JAV federaliniame teisme ir yra vadinamosios antrosios ieškinių taikos bangos dalis, kai investuotojai ir klientai siekia atgauti prarastas lėšas ne tik iš pačios FTX, bet ir iš su ja dirbusių partnerių. Galutiniam įsigaliojimui dar reikės teismo pritarimo, o vėliau bus numatyta galutinio tvirtinimo procedūra.

    Kuo grindžiami klientų reikalavimai

    Klientų atstovai teisme teigė, kad išoriniai patarėjai galėjo prisidėti prie sprendimų ir procesų, kurie leido veikti schemoms, pasibaigusioms klientų lėšų praradimu. Tokiuose kolektyviniuose ieškiniuose paprastai keliama versija, kad profesionalių paslaugų teikėjai turėjo pastebėti rizikas arba įspėti apie neatitikimus.

    „Fenwick & West“ viešai atmetė kaltinimus, pabrėždama, kad nebuvo informuota apie sukčiavimą ir ginčija bet kokį neteisėtą elgesį. Tokia pozicija įprasta dideliuose finansinių nuostolių ginčuose, kai taikos sutartis nebūtinai reiškia kaltės pripažinimą, o dažnai pasirenkama siekiant sumažinti ilgo bylinėjimosi kaštus ir riziką.

    Kaip gali būti skirstomos išmokos

    Teismui pateiktuose dokumentuose aptariama, kad išmokų mechanizmas turėtų padėti išvengti dvigubo kompensavimo, kai dalis klientų nuostolių jau gali būti dengiama per FTX bankroto procesą. Tokiais atvejais dažnai taikomas principas, kad galutinė suma įvertinama atsižvelgiant į tai, ką nukentėjęs asmuo jau atgauna kitais kanalais.

    Be to, taikos sutartyse paprastai numatoma administravimo tvarka, kai už paraiškų priėmimą, duomenų tikrinimą ir išmokėjimą atsakingas atskiras administravimo paslaugų teikėjas. Tai daroma tam, kad procesas būtų greitesnis ir vienodesnis dideliam pareiškėjų skaičiui.

    Kontekstas: ilgas kelias po FTX žlugimo

    FTX griūtis 2022 metais tapo vienu didžiausių kriptovaliutų rinkos sukrėtimų, paskatinusių sugriežtintą reguliuotojų ir teismų dėmesį biržų valdymui, klientų turto atskyrimui ir audito kokybei. Bylose dėl tokių žlugimų vis dažniau tikrinama ne tik vadovų atsakomybė, bet ir trečiųjų šalių, teikusių teisines, audito ar reklamos paslaugas, vaidmuo.

    Šiame procese dalis ieškovų taip pat siekia, kad kolektyvinis ieškinys apimtų plačią nukentėjusiųjų grupę, tačiau ne visi investuotojai sutinka būti įtraukti į bendrą schemą. Atskirų grupių ginčai dėl to, kaip geriausia atgauti lėšas, gali turėti įtakos ir galutiniam taikos susitarimų įgyvendinimui.

    Teismui pritarus, susitarimai galėtų reikšti reikšmingą etapą klientams, kurie laukia realių išmokų, tačiau galutinis rezultatas priklausys nuo patvirtinimo procedūrų ir nuo to, kaip bus suderintos išmokos su bankroto proceso grąžinimais. Tuo pat metu dalis paralelinių civilinių bylų prieš kitus atsakovus gali tęstis atskirai.

  • Trys didžiausi pasaulio oro uostai CO2 išmeta daugiau nei Paryžius: ką atskleidė 2023 metų analizė

    Trys didžiausi pasaulio oro uostai CO2 išmeta daugiau nei Paryžius: ką atskleidė 2023 metų analizė

    Kur CO2 pėdsakas didžiausias

    Naujausia analizė rodo, kad didžiausi pasaulio oro uostai pagal išmetamo CO2 kiekį lenkia net atskirų didmiesčių taršą. Tyrime vertintas 1 300 oro uostų poveikis klimatui ir oro kokybei, remiantis 2023 metų duomenimis.

    Ataskaitą parengė ODI Global ir Transport & Environment, o skrydžių ir aviacijos degalų duomenis pateikė Tarptautinė švaraus transporto taryba. Tyrėjai pabrėžia, kad didelė dalis aviacijos taršos koncentruojasi keliuose itin dideliuose mazguose.

    Didžiausiu CO2 šaltiniu įvardytas Dubai International Airport, per metus sugeneravęs apie 23,2 mln. tonų CO2. Antroje vietoje liko Londono Heathrow su maždaug 21 mln. tonų CO2, trečias buvo Los Andželo oro uostas su apie 18,8 mln. tonų CO2.

    Ataskaitoje pažymima, kad vien šie trys oro uostai kartu išmetė maždaug tris kartus daugiau CO2 nei visas Paryžius, jei neįtraukiamos su aviacijos skrydžiais susijusios paties miesto emisijos. Tarp didžiausių teršėjų taip pat minimi Seulo Incheon, Niujorko JFK, Honkongo, Paryžiaus Charles de Gaulle ir Frankfurto oro uostai.

    Problema telkiasi keliuose mazguose

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tarša nėra tolygiai pasiskirsčiusi: 100 didžiausių oro uostų sukuria apie du trečdalius visų keleivinių skrydžių CO2 emisijų pasaulyje. Tai reiškia, kad sprendimai didžiausiuose mazguose gali turėti neproporcingai didelį poveikį bendram aviacijos pėdsakui.

    Skaičiuojama, kad 1 300 vertintų oro uostų 2023 metais iš viso sugeneravo apie 1,022 mlrd. tonų CO2. Toks mastas ataskaitoje lyginamas su valstybių emisijomis: jei aviacijos sektorius būtų atskira šalis, jis pagal išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį atsidurtų tarp didžiausių teršėjų.

    Analitikai taip pat pabrėžia regioninius skirtumus: Europos oro uostų emisijos, vertinant bendrą mastą, viršija visų Lotynų Amerikos, Artimųjų Rytų ir Afrikos oro uostų emisijas kartu. Tai siejama tiek su intensyviu skrydžių tinklu, tiek su dideliu kelionių paklausos lygiu.

    Kodėl emisijos auga ir kas svarbiausia miestams

    Ataskaitos autoriai įspėja, kad oro uostų plėtra ir augantis keleivių srautas didina aviacijos priklausomybę nuo iškastinio kuro. Toks kelias, jų vertinimu, komplikuoja klimato tikslų įgyvendinimą, ypač jei technologiniai pokyčiai ir alternatyvūs degalai diegiami per lėtai.

    „Atėjo laikas teikti pirmenybę mūsų energetinei nepriklausomybei ir piliečių sveikatai“, – sakė Denise Auclair iš organizacijos Transport & Environment.

    Šiame kontekste akcentuojama ir vietos bendruomenių perspektyva: oro uostai veikia ne vien klimatą. Šalia jų gyvenantys žmonės patiria triukšmą, didesnę taršą dėl transporto srautų, o kai kuriose vietovėse fiksuojamas ir didesnis azoto oksidų bei smulkiųjų kietųjų dalelių kiekis.

    ODI Global atstovai pabrėžia, kad aviacijos apimtys vis dar auga, nors daugelyje kitų sektorių po Paryžiaus susitarimo matyti aiškesnės emisijų mažėjimo tendencijos. Dėl to vis dažniau keliami klausimai, ar infrastruktūros plėtros planai dera su ilgalaikiais klimato įsipareigojimais.

    Ekspertai sutaria, kad vieno sprendimo nebus: poveikį lems ir efektyvesni orlaiviai, ir tvaresni aviaciniai degalai, ir paklausos valdymo priemonės. Tačiau akivaizdu, kad didžiausi oro uostai lieka ta vieta, kur pokyčiai galėtų duoti greičiausią ir labiausiai išmatuojamą rezultatą.

  • Po Kaspijos jūra šimtmečius slėpėsi gyvenvietė: archeologai atskleidė netikėtą jos paslaptį

    Po Kaspijos jūra šimtmečius slėpėsi gyvenvietė: archeologai atskleidė netikėtą jos paslaptį

    Pietinėje Azerbaidžano pakrantėje, netoli Lenkorano, archeologai identifikavo povandeninius viduramžių laikotarpio gyvenvietės pėdsakus, kurie ilgą laiką buvo paslėpti po Kaspijos jūros vandeniu. Radiniai leidžia manyti, kad ši vieta kadaise buvo aktyviai apgyvendinta ir susijusi su prekyba bei žvejyba.

    Tyrėjai pakrantės zonoje aptiko keramikos fragmentų, pastatų liekanų ir kitų žmogaus veiklos pėdsakų, datuojamų viduramžiais. Anot specialistų, tokie radiniai rodo ne pavienį objektą, o veikiau organizuotą gyvenvietę su nuolatiniu gyvenimu ir ūkine veikla.

    Kas keitė Kaspijos pakrantę

    Šis atradimas svarbus ne tik archeologijai: jis papildo žinias apie Kaspijos jūros lygio svyravimus, kurie per tūkstantmečius buvo itin ryškūs. Mokslininkai pabrėžia, kad vandens lygį šiame uždarame baseine veikia klimato kaita, upių įtekėjimo ir garavimo balansas, taip pat regiono geologiniai procesai.

    Tokie svyravimai galėjo periodiškai užlieti pakrantės teritorijas, priversti bendruomenes trauktis arba perkelti gyvenvietes į saugesnes vietas. Lenkorano apylinkių radiniai laikomi vienu aiškesnių pavyzdžių, kaip smarkiai per laiką galėjo kisti kranto linija.

    Įtarimų kelia akmeniniai statiniai

    Didžiausią susidomėjimą sukėlė po dugno nuosėdomis aptikti akmeninių konstrukcijų pėdsakai. Pirminės išvados leidžia spėti, kad tai galėjo būti pastatų pamatai arba su pakrančių infrastruktūra susiję statiniai, pavyzdžiui, prieplaukos ar sandėliavimo vietos.

    Jei šios prielaidos pasitvirtins, radinys suteiks vertingos informacijos apie viduramžių pakrančių architektūrą ir tai, kaip buvo organizuojamas gyvenimas prie Kaspijos jūros. Pietinė pakrantė istoriškai buvo svarbi jungtis tarp Kaukazo, Persijos ir Centrinės Azijos maršrutų, todėl tokios gyvenvietės galėjo atlikti reikšmingą vaidmenį regioninėje prekyboje.

    Kas bus daroma toliau

    Tolesniuose etapuose planuojami detalesni povandeniniai tyrimai, pasitelkiant sonarą ir 3D dugno dokumentavimą. Tai turėtų padėti tiksliai nustatyti gyvenvietės ribas, patikslinti datavimą ir atkurti scenarijų, kaip ir kada teritorija atsidūrė po vandeniu.

    Archeologai neatmeta, kad Kaspijos jūros dugne gali būti ir daugiau panašių objektų, tačiau jų paieška reikalauja didelių technologinių išteklių ir sistemingo kartografavimo. Kuo tiksliau bus susieti archeologiniai duomenys su pakrantės dinamikos rekonstrukcijomis, tuo aiškesnis taps šio regiono istorinis kraštovaizdis.

    „Šie radiniai rodo, kad šiandien po vandeniu esantys plotai anksčiau galėjo būti aktyviai gyvenami ir ekonomiškai svarbūs“, – sakė tyrėjai, komentuodami pirmines išvadas.

  • Po Sacharos smėliu rado milžiniškus 100 tonų sarkofagus: jų turinys pribloškė archeologus

    Po Sacharos smėliu rado milžiniškus 100 tonų sarkofagus: jų turinys pribloškė archeologus

    Egipto Sakaros nekropolyje esantis Serapeumas laikomas vienu įspūdingiausių požeminių kompleksų šalyje. Jį 1850 metais aptiko prancūzų archeologas Auguste’as Mariette’as, pastebėjęs smėliu užpustytą sfinksų alėją, vedusią į tunelių ir kamerų sistemą giliai uoloje.

    Po žeme tyrėjai rado masyvias granito „dėžes“ su idealiai prigludusiais dangčiais. Dalis jų iškalta iš vieno akmens luito, o atskirose šoninėse patalpose išrikiuoti sarkofagai kai kuriais vertinimais gali sverti apie 100 tonų.

    Pagal vyraujantį aiškinimą Serapeumas buvo skirtas šventiesiems Apio jaučiams laidoti. Senovės egiptiečiai šiuos gyvūnus laikė dieviškos galios įsikūnijimu, o po mirties jų kultas siejosi su Ozyriu ir Serapiu, todėl laidotuvės buvo iškilmingos ir brangios.

    Kultas tęsėsi daugiau kaip 1 400 metų: nuo XVIII dinastijos laikų iki romėnų valdymo periodo. Toks tęstinumas paaiškina, kodėl kompleksas plėstas etapais, o požeminių koridorių tinklas tapo itin didelis ir struktūriškai sudėtingas.

    Kas stebina inžinierius?

    Didžiausia mįslė iki šiol yra akmens apdirbimo ir logistikos mastas. Dalis sarkofagų pagaminti iš raudonojo granito, kuris dažnai siejamas su Asuano apylinkėmis, esančiomis šimtais kilometrų nuo Sakaros.

    Įspūdį daro ir tikslumas: vidus išskobtas tolygiai, paviršiai lygūs, o dangčiai prie korpusų priglunda itin tiksliai. Šiuolaikiniams akmens apdirbimo specialistams tai primena aukštos kvalifikacijos meistrystę ir kruopščiai organizuotą darbą, o ne atsitiktinę sėkmę.

    Dėl tokio preciziškumo periodiškai atgimsta sensacingos prielaidos apie neva nežemišką įsikišimą. Vis dėlto archeologai pabrėžia, kad įrodymų tokioms versijoms nėra, o senovės Egipto statybos tradicijos rodo ilgalaikę inžinerinę raidą ir gebėjimą mobilizuoti dideles darbo jėgas.

    Kodėl dalis sarkofagų tušti?

    Papildomų klausimų kelia tai, kad nemaža dalis sarkofagų buvo rasti be pilnų jaučių mumijų. Kai kuriems tai tapo argumentu abejoti laidotuvių paskirtimi, tačiau egiptologai dažniausiai tai aiškina kapaviečių plėšimu ir perlaidojimais.

    Istoriniai šaltiniai ir radinių kontekstas leidžia manyti, kad kapai buvo niokojami dar senovėje, o organinės medžiagos per šimtmečius galėjo suirti arba būti išneštos. Kai kuriose vietose fiksuoti atidarymo pėdsakai ir vėlesnis užvertimas nuolaužomis, kas rodo, jog požeminės patalpos buvo judinamos dar iki modernių tyrimų.

    Šiandien Serapeumas išlieka reikšmingas ne tik dėl paslaptingos atmosferos, bet ir kaip pavyzdys, kiek daug technologinių ir organizacinių sprendimų galėjo pasiekti senovės civilizacija. Tyrimai tęsiasi, o diskusijos dėl kai kurių komplekso detalių, ypač dėl konkrečių laidojimo praktikų skirtingais laikotarpiais, vis dar atviros.

  • Nemokami HD kanalai bute: ši kambarinė antena gali išgelbėti, bet viena klaida viską sugadina

    Nemokami HD kanalai bute: ši kambarinė antena gali išgelbėti, bet viena klaida viską sugadina

    Norint žiūrėti nemokamą skaitmeninę antžeminę televiziją DVB-T2 HD kokybe, ne visada reikia stogo ar balkono antenos. Daugeliui gyvenančių daugiabučiuose išeitis yra kambarinė antena, tačiau ji veikia ne visomis sąlygomis ir reikalauja tinkamo pastatymo.

    Kambarinė antena signalą priima patalpoje ir perduoda jį televizoriui arba priedėliui su DVB-T2 imtuvu. Lietuvoje antžeminės televizijos priėmimo kokybė labiausiai priklauso nuo atstumo iki siųstuvo, pastato konstrukcijų ir to, ar tarp antenos ir siųstuvo nėra didelių kliūčių.

    Praktiškai kambarinė antena dažniausiai pasiteisina, kai siųstuvas yra netoli, o signalą mažiau slopina gelžbetonis, metalizuoti langai ar storos sienos. Jei gyvenate toliau nuo siųstuvo arba signalą „užstoja“ reljefas ir tankus užstatymas, patikimesnė gali būti lauko antena, montuojama išorėje.

    Į ką žiūrėti renkantis anteną

    Renkantis kambarinę anteną svarbu patikrinti, ar ji palaiko UHF dažnių ruožą, kuriame dažniausiai transliuojami antžeminės televizijos multipleksai. Kai kuriose vietovėse gali būti aktualus ir VHF ruožas, todėl universalesni modeliai paprastai suteikia daugiau lankstumo.

    Dar vienas parametras yra stiprinimas, paprastai nurodomas decibelais. Didesnis stiprinimas gali padėti, kai signalas silpnesnis, tačiau jis neišsprendžia problemos, jei signalas iš esmės „neateina“ dėl kliūčių arba netinkamos krypties.

    Jei antena turi aktyvų stiprintuvą, jai gali reikėti maitinimo per USB arba atskirą adapterį. Toks sprendimas kartais pagerina priėmimą, bet vietose su stipriu signalu gali sukelti trikdžius, todėl svarbu įvertinti realias sąlygas namuose.

    Kur pastatyti, kad veiktų HD

    Geriausia pradėti nuo siųstuvo krypties įvertinimo ir anteną statyti prie lango, kuris „žiūri“ į siųstuvą. Net kelių metrų skirtumas bute gali pakeisti rezultatą, nes signalą smarkiai veikia sienos, perdangos ir metaliniai paviršiai.

    Pastatę anteną įjunkite kanalų paiešką ir patikrinkite signalo stiprumą bei kokybę televizoriaus nustatymuose. Jei vaizdas stringa ar garsas trūkinėja, pabandykite perkelti anteną aukščiau, pavyzdžiui, ant spintelės, ir pasukti ją keliais laipsniais.

    Dažna klaida yra anteną paslėpti už televizoriaus, tarp laidų, lentynoje ar prie metalinių daiktų, kurie gali ekranizuoti signalą. Taip pat verta laikyti atokiau nuo „Wi-Fi“ maršrutizatorių, kompiuterių ir kitų elektronikos prietaisų, jei pastebite papildomus trukdžius.

    Kada verčiau rinktis lauko anteną

    Jei kambarinė antena net ir prie lango neužtikrina stabilaus vaizdo, tikėtina, kad signalas jūsų būste yra per silpnas arba per daug iškraipytas. Tokiais atvejais dažnai padeda lauko antena, nes ji montuojama ten, kur mažiau kliūčių ir geresnė „matomumo“ zona siųstuvo kryptimi.

    Taip pat svarbu įsitikinti, kad televizorius ar priedėlis iš tiesų palaiko DVB-T2 ir vaizdo kodavimą, naudojamą transliacijose. Jei įranga senesnė, gali reikėti atskiro DVB-T2 imtuvo, kitaip net ir geras signalas negarantuos vaizdo.

    Galiausiai, jei situacija neaiški, verta atlikti paprastą testą: kelioms valandoms pasiskolinti kitą anteną ir palyginti rezultatą. Skirtingi modeliai dėl konstrukcijos ir stiprinimo realiomis sąlygomis gali elgtis nevienodai, todėl „popieriniai“ parametrai ne visada pasako viską.

  • Indija paleido milžinišką baterijų parką: 180 MW sistema žada proveržį žalioje energetikoje

    Indija paleido milžinišką baterijų parką: 180 MW sistema žada proveržį žalioje energetikoje

    Indijoje pradėta eksploatuoti vienas didžiausių šalyje baterijų energijos kaupimo projektų. Tai 180 MW galios ir 360 MWh talpos baterijų energijos kaupimo sistema, skirta padėti subalansuoti elektros tinklą sparčiai augant atsinaujinančiai gamybai.

    Apie projekto įgyvendinimą paskelbė „Xiamen Kehua Digital Energy Tech Co., Ltd.“ – įmonė, tiekianti tinklą formuojančius sprendimus, kurie leidžia kaupikliams aktyviau prisidėti prie tinklo stabilumo. Indijoje tokio masto vadinamosios atskiros baterijų sistemos laikomos svarbiu žingsniu plečiant saulės ir vėjo elektrinių dalį bendrame energijos balanse.

    Kam reikalingas toks mastas?

    360 MWh talpa reiškia, kad įrenginys gali tiekti 180 MW galią maždaug dvi valandas, kai to labiausiai reikia, pavyzdžiui, vakare, sumažėjus saulės generacijai. Tokie projektai padeda mažinti svyravimus, palaikyti dažnį ir įtampą, o tai ypač svarbu tinklui, kuriame daug nepastovios generacijos.

    Didelio masto baterijos dažnai naudojamos ir avarinėms situacijoms suvaldyti, nes gali reaguoti per labai trumpą laiką. Praktikoje tai reiškia mažesnę trikdžių ir didelio masto elektros tiekimo sutrikimų riziką, ypač regionuose, kur infrastruktūra patiria dideles apkrovas.

    Tinklą formuojanti technologija

    Projekte taikomi tinklą formuojantys sprendimai, kurie leidžia kaupimo sistemoms veikti ne tik kaip energijos „sandėliui“, bet ir kaip aktyviam tinklo stabilumo elementui. Tokia kryptis pasaulyje vis dažniau minima kaip būtina, kai atsinaujinantys šaltiniai tampa dominuojantys.

    „Xiamen Kehua Digital Energy Tech Co., Ltd.“ nurodė, kad projektui buvo tiekiami 192 galios keitikliai, kurių vieneto galia siekia 1,25 MW, ir kad įranga pritaikyta darbui karštame klimate. Įmonė akcentavo atitiktį Indijos Centrinės elektros institucijos (CEA) reikalavimams, kurie apima tinklo funkcijas, tokias kaip greitas dažnio reguliavimas ir įtampos kontrolė.

    „Ši sistema palaiko pagrindines tinklo funkcijas, įskaitant greitą dažnio reguliavimą ir įtampos kontrolę“, – teigė „Xiamen Kehua Digital Energy Tech Co., Ltd.“.

    Indijos tikslai ir rinka

    Indija yra išsikėlusi tikslą iki 2030 metų pasiekti 500 GW ne iš iškastinio kuro gaunamos elektros galios. Dideli baterijų projektai laikomi vienu iš greičiausių būdų suvaldyti nepastovios gamybos problemą ir sumažinti poreikį laikyti rezervą iš taršių, brangių piko elektrinių.

    Šalia jau įgyvendinamų projektų planuojami ir dar didesni kaupimo sprendimai, įskaitant projektus Radžastane. Rinkos tendencija aiški: augant saulės ir vėjo generacijai, energijos kaupimas tampa ne papildomu pasirinkimu, o būtina tinklo modernizacijos dalimi.

  • Iranas stebina Pentagoną: po smūgių vėl gamina kovinius dronus, žvalgyba mini 6 mėnesius

    Iranas stebina Pentagoną: po smūgių vėl gamina kovinius dronus, žvalgyba mini 6 mėnesius

    Iranas po JAV ir Izraelio smūgių sparčiai atkuria karinius pajėgumus, o žvalgybos vertinimu dalis kovinių dronų gamybos jau atnaujinta. Tai kelia abejonių ankstesniais viešais pareiškimais, kad Teherano gynybos pramonė ilgam buvo paralyžiuota.

    Remiantis JAV žvalgybos informacija, atkūrimo tempas nustebino net dalį Pentagono analitikų. Vertinama, kad kai kurie dronų programos pajėgumai gali būti visiškai atstatyti per maždaug šešis mėnesius, nors tikslūs terminai priklauso nuo atsargų ir tiekimo grandinių.

    Dronai – pigesnė alternatyva raketoms

    Dronai Iranui laikomi greičiau atkuriamu ir pigesniu pasirinkimu nei balistinės raketos, nes jų gamybai dažnai reikia mažiau sudėtingų komponentų ir infrastruktūros. Dėl to Teheranas gali mėginti kompensuoti patirtus nuostolius didindamas bepiločių atakų mastą regione.

    Žvalgybos vertinimu, net ir po smūgių Iranas išsaugojo dalį balistinių raketų, priešlėktuvinės gynybos sistemų ir bepiločių orlaivių atsargų. Tai reiškia, kad greitas gamybos atnaujinimas gali sustiprinti galimą spaudimą Izraeliui ir Persijos įlankos valstybėms.

    Įtarimai dėl Rusijos ir Kinijos paramos

    Diskusijas kaitina pranešimai, kad Iranas atstatydamas gynybos pramonę gali remtis išorės partnerių pagalba, įskaitant Rusiją ir Kiniją. Daugiausia dėmesio sulaukia įtarimai dėl kiniškų komponentų, kurie esą gali būti naudojami raketų ir kitų ginkluotės sistemų gamyboje.

    Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu viešai kaltino Pekiną tiekiant Iranui gamybai reikalingas dalis, tačiau Kinija tokius teiginius neigia. Praktikoje net pavieniai dvejopos paskirties komponentai, pavyzdžiui, elektronika ar varikliai, gali turėti didelę reikšmę dronų programoms.

    Skirtingi vertinimai Vašingtone

    Padėtį komplikuoja tai, kad vieši JAV kariškių pareiškimai ne visada sutampa su žvalgybos vertinimais. JAV Centrinės vadavietės vadas admirolas Bradas Cooperis buvo pareiškęs, kad operacija sunaikino apie 90 proc. Irano gynybos pramonės infrastruktūros.

    Ekspertai pažymi, kad tokie skirtumai gali atsirasti dėl skirtingų vertinimo metodikų, ribotos informacijos apie realią žalą ir Irano gebėjimo išskaidyti gamybą į mažesnius, sunkiau aptinkamus pajėgumus. Dronų technologijų plitimas ir tarptautinės tiekimo grandinės taip pat didina riziką, kad gamyba bus atnaujinama greičiau, nei tikėtasi.

  • DI jau apgavo teisėjus: „OpenAI“ GPT-4.5 pirmąkart įveikė Tiuringo testą, kyla grėsmės

    DI jau apgavo teisėjus: „OpenAI“ GPT-4.5 pirmąkart įveikė Tiuringo testą, kyla grėsmės

    Dirbtinis intelektas pirmą kartą gavo tvirtų empirinių įrodymų, kad gali įveikti vadinamąjį Tiuringo testą. Kalifornijos universiteto San Diege mokslininkų tyrime „OpenAI“ modelis GPT-4.5 dažnai buvo palaikytas žmogumi, nors dalyvavo kaip kompiuterinė sistema.

    Klasikiniame Tiuringo testo variante teisėjas tuo pačiu metu raštu bendrauja su dviem paslėptais dalyviais: žmogumi ir programa. Jei teisėjas patikimai neatskiria, kuris yra žmogus, laikoma, kad sistema sugebėjo įtikinamai imituoti žmogaus bendravimą.

    Kas nustatyta tyrime

    Tyrimas paskelbtas 2026 metais gegužės 19 dieną mokslo žurnale Proceedings of the National Academy of Sciences. Eksperimente dalyvavo dvi respondentų grupės: UC San Diego studentai ir platformoje „Prolific“ atrinkti žmonės iš įvairių šalių.

    Po maždaug 5 minučių pokalbio GPT-4.5, gavęs specialiai parengtą instrukciją, buvo priskirtas žmogui 73 proc. atvejų. „Meta“ didelis kalbos modelis LLaMa-3.1-405B pasiekė 56 proc. ir statistiškai tapo sunkiai atskiriamas nuo realių pašnekovų.

    Esminis veiksnys buvo vadinamoji promptų inžinerija, kai modeliui iš anksto nurodoma laikytis konkretaus „žmogiško“ bendravimo stiliaus. Be šių instrukcijų rezultatai smuko iki 36 proc. GPT-4.5 atveju ir 38 proc. LLaMa-3.1-405B atveju.

    Kodėl tai svarbu

    Tiuringo testas vertina ne žinių kiekį ar skaičiavimo tikslumą, o gebėjimą elgtis kaip žmogui pokalbyje. Tyrėjai pabrėžia, kad sėkmei svarbus ne tik taisyklingumas, bet ir natūrali kalbėsena, humoras, abejonės, net menkos klaidos.

    Replikaciniame eksperimente, kai pokalbis truko apie 15 minučių, su tais pačiais „žmogiško vaidmens“ nurodymais modeliai išlaikė aukštus rodiklius. Tyrimo autoriai atkreipė dėmesį, kad studentai dažniau taikė vietinį kultūrinį kontekstą ir taip šiek tiek geriau aptiko, kada pašnekovas nėra žmogus.

    Augančios rizikos internete

    Tokie rezultatai stiprina diskusiją apie vadinamųjų padirbtų žmonių erą, kai paskyros, komentarai ar privatūs pokalbiai gali atrodyti visiškai autentiški. Praktinė pasekmė paprasta: daugėja situacijų, kai vartotojai nebegali būti tikri, kas yra kitoje ekrano pusėje.

    „Turime būti atsargesni: bendraudami su nepažįstamais internete žmonės turėtų mažiau pasitikėti, kad kalba su žmogumi, o ne su dideliu kalbos modeliu“, – sakė tyrimo autorius Cameronas Jonesas.

    Ekspertai sieja tai su didesne sukčiavimo, socialinės inžinerijos ir dezinformacijos rizika. Kai dirbtinis intelektas geba įtikinamai palaikyti dialogą, jam lengviau išgauti jautrią informaciją, kurstyti konfliktus komentaruose ar imituoti realius asmenis, ypač jei auditorija neturi aiškių patikros priemonių.

    Tyrėjai tikisi, kad publikacija paskatins ir akademines diskusijas, ir praktinius sprendimus, įskaitant aiškesnį turinio žymėjimą bei priemones, kurios padėtų platformoms aptikti automatizuotą manipuliaciją. Kartu pabrėžiama, kad technologijoms sparčiai tobulėjant vien techninių filtrų gali nepakakti, todėl svarbi ir vartotojų skaitmeninė higiena.

  • ES atmetė JK siūlymą dėl bendros prekių rinkos: ką tai reiškia Keiro Starmerio planams

    ES atmetė JK siūlymą dėl bendros prekių rinkos: ką tai reiškia Keiro Starmerio planams

    Europos Sąjunga atmetė Jungtinės Karalystės siūlymą sukurti bendrą prekių rinką su ES, remiantis britų žiniasklaidos pranešimais. Tai būtų reikšmingas žingsnis švelninant po „Brexit“ atsiradusias prekybos kliūtis, tačiau Briuselis, kaip teigiama, idėjos nepalaikė.

    Diskusijos vyksta beveik dešimtmetį po 2016 metais įvykusio referendumo, kai JK pasirinko pasitraukimą iš bloko. Pastaruoju metu ES ir JK vėl derasi dėl santykių „perkrovimo“, o artimiausiomis savaitėmis laukiamas aukšto lygio abiejų pusių susitikimas.

    Ko siekia Londonas

    Pranešimuose teigiama, kad siūlymą Briuselyje pristatė Michaelo Ellamo vadovaujama JK derybininkų komanda. Londono tikslas būtų praktiškai sumažinti prekių judėjimo trintį, kuri po „Brexit“ išaugo dėl muitinės procedūrų, taisyklių skirtumų ir patikrų.

    Toks modelis teoriškai galėtų palengvinti eksportą ir importą, ypač pramonės ir maisto tiekimo grandinėse, tačiau jis neišvengiamai kelia klausimą dėl taisyklių derinimo. ES tradiciškai reikalauja, kad gilesnė prieiga prie bendrosios rinkos būtų susieta su aiškiomis „žaidimo taisyklėmis“, priežiūra ir ginčų sprendimo mechanizmais.

    Kodėl ES galėjo pasakyti „ne“

    ES nenoras svarstyti atskiros bendros prekių rinkos idėjos gali būti susijęs su precedento baime: Briuselis vengia situacijų, kai ne ES narė gautų plačią prieigą prie bendrosios rinkos be viso įsipareigojimų paketo. Be to, atskiras susitarimas dėl prekių neišspręstų paslaugų sektoriaus, kuris JK ekonomikai yra itin svarbus, klausimų.

    Europos Komisija viešai nekomentavo pačių pranešimų, tačiau pabrėžė siekį užbaigti svarbiausius ankstesnio bendro supratimo dokumento darbus prieš artėjantį ES ir JK susitikimą. Komisija taip pat nurodė, kad mato erdvės glaudesniam bendradarbiavimui ten, kur tai šiuo metu svarbiausia.

    Kas toliau: realistiškesnės derybų kryptys

    Dėmesys, kaip skelbia britų transliuotojas BBC, krypsta į jau vykstančių derybų turinį, kur aptariamos konkrečios sritys, tokios kaip maisto ir žemės ūkio produktų prekyba bei energetika. Šiose srityse dažnai ieškoma labiau techninių, siauresnių sprendimų, kurie gali duoti apčiuopiamos naudos neprilygstant pilnai integracijai į bendrąją rinką.

    Tuo pat metu JK ministras pirmininkas Keiras Starmeris viešai akcentuoja siekį grąžinti šalį „į Europos širdį“ ir stiprinti ryšius su žemynu. Vis dėlto bet koks apčiuopiamesnis suartėjimas prekyboje reikštų ir jautrius politinius pasirinkimus namuose, nes „Brexit“ klausimas JK išlieka visuomenę skaldantis.

    Artėjantis ES ir JK aukščiausio lygio susitikimas turėtų parodyti, ar abi pusės sugebės rasti pragmatišką kelią mažinti įtampas ir trintį bent atskirose srityse. Kol kas signalai rodo, kad plataus masto grįžimas prie bendros prekių rinkos idėjos Briuselyje šiuo metu neturi pakankamo politinio svorio.