CP v2

Blog

  • Alytaus įstaigos tarybos nariai ir kontaktai: kur kreiptis, kada dirba ir kas atsakingi

    Biudžetinė įstaiga Alytuje skelbia pagrindinius rekvizitus ir kontaktus, kurie aktualūs gyventojams bei partneriams. Nurodomas įstaigos adresas, įstaigos kodas ir registravimo informacija Juridinių asmenų registre.

    Įstaiga įsikūrusi Pulko g. 21, Alytus, LT-62141. Oficialiai pateikiama, kad duomenys saugomi ir kaupiami Juridinių asmenų registre, o įstaigos kodas yra 188 718 528.

    Susisiekti telefonu galima numeriu +370 315 69 019. Dėl klausimų ir užklausų taip pat pateikiamas elektroninio pašto adresas info@arsa.lt.

    Darbo laikas nurodomas taip: pirmadieniais–ketvirtadieniais nuo 8.00 iki 17.00 valandos, penktadieniais nuo 8.00 iki 15.45 valandos. Taip pat skelbiama pietų pertrauka nuo 12.00 iki 12.45 valandos.

    Įstaiga informuoja, kad svetainėje naudojami slapukai, o lankytojams siūloma sutikti su slapukų naudojimu arba tęsti naršymą. Paaiškinama, jog būtini slapukai užtikrina bazinį svetainės veikimą, o kitos kategorijos susijusios su nustatymais, statistika ir trečiųjų šalių turiniu.

    Nurodoma, kad šiuo metu funkciniai, statistiniai ir reklaminiai slapukai nėra naudojami. Taip pat pažymima, kad trečiųjų šalių paslaugos, tokios kaip „Youtube“, gali naudoti slapukus vaizdo įrašų peržiūroms ir turinio pateikimui.

  • Alytaus savivaldybė ieško tarybos posėdžių sekretorės: pareigos, kontaktai ir darbo laikas

    Biudžetinė įstaiga Alytuje skelbia informaciją apie tarybos posėdžių sekretorės funkcijas ir kontaktus, kuriais galima kreiptis dėl darbo organizavimo ar teikiamų paslaugų. Nurodoma, kad įstaigos duomenys saugomi ir kaupiami Juridinių asmenų registre, o įstaigos kodas yra 188 718 528.

    Įstaiga įsikūrusi Pulko g. 21, Alytus, LT-62141. Susisiekti galima telefonu (+370 315) 69 019 arba el. paštu info@arsa.lt, kuris skirtas bendroms užklausoms ir informacijos suteikimui.

    Darbo laikas nurodomas toks: pirmadieniais–ketvirtadieniais dirbama nuo 8.00 iki 17.00 valandos, penktadieniais – nuo 8.00 iki 15.45 valandos. Pietų pertrauka trunka nuo 12.00 iki 12.45 valandos.

    Įstaigos interneto svetainėje taip pat pateikiama informacija apie slapukų naudojimą. Pažymima, kad būtini slapukai reikalingi pagrindinėms svetainės funkcijoms, o kitos slapukų kategorijos skirtos pasirinkimų išsaugojimui, statistikai ir trečiųjų šalių turinio veikimui.

    Skelbiama, kad šiuo metu funkciniai, statistiniai ir reklaminiai slapukai nėra naudojami. Taip pat primenama, jog trečiųjų šalių turinys, pavyzdžiui, vaizdo įrašai, gali neveikti, jei atitinkami slapukai būtų išjungti.

  • Alytaus taryba: kur kreiptis, darbo laikas ir svarbiausi kontaktai gyventojams

    Alytaus miesto savivaldybės taryba yra biudžetinė įstaiga, kurios pagrindinė paskirtis – savivaldos sprendimų priėmimas ir vietos bendruomenės interesų atstovavimas. Gyventojams dažniausiai aktualiausia praktinė informacija: kur įstaiga įsikūrusi, kaip susisiekti ir kada priimami lankytojai.

    Taryba dirba adresu Pulko g. 21, Alytus, LT-62141. Įstaigos duomenys saugomi ir kaupiami Juridinių asmenų registre, įstaigos kodas 188 718 528.

    Su taryba galima susisiekti telefonu (+370 315) 69 019 arba el. paštu info@arsa.lt. Šie kontaktai paprastai naudojami bendroms užklausoms, dokumentų pateikimo derinimui ir informacijos apie paslaugas ar priėmimo tvarką gavimui.

    Darbo laikas: pirmadienį–ketvirtadienį nuo 8.00 iki 17.00 valandos, penktadienį nuo 8.00 iki 15.45 valandos. Pietų pertrauka yra nuo 12.00 iki 12.45 valandos, todėl planuojant skambučius ar vizitą verta į tai atsižvelgti.

    Svetainėje taip pat pateikiama informacija apie slapukų naudojimą ir privatumo nuostatas. Pažymima, kad būtini slapukai užtikrina bazinį svetainės veikimą, o kitos slapukų kategorijos gali būti išjungtos, tačiau tuomet dalis funkcijų gali neveikti.

  • Mokslininkai atskleidė Didžiosios piramidės paslaptį: štai kodėl ji atlaiko žemės drebėjimus

    Mokslininkai atskleidė Didžiosios piramidės paslaptį: štai kodėl ji atlaiko žemės drebėjimus

    Naujausi tyrimai rodo, kad Didžioji piramidė Gizoje išskirtinai gerai atlaiko žemės drebėjimų poveikį, o jos ilgaamžiškumas greičiausiai nėra vien sėkmės rezultatas. Egipto ir Japonijos mokslininkai, tirdami konstrukcijos vibracijas, priėjo prie išvados, kad piramidė energiją sklaido taip, kaip tai daroma šiuolaikinėje inžinerijoje.

    Tyrėjai piramidės viduje ir aplink ją įrengė seismometrus 37 taškuose. Prietaisai fiksavo vadinamąsias fonines vibracijas, kurias sukelia natūralūs žemės virpesiai, vėjas ar žmogaus veikla, ir leido įvertinti, kaip milžiniškas statinys reaguoja į virpesius skirtingose vietose.

    Rezultatai parodė, kad konstrukcija elgiasi stabiliai ir gana vienodai, nepaisant sudėtingos vidinės sandaros ir didžiulių matmenų. Tai svarbu, nes nelygus virpesių pasiskirstymas paprastai didina riziką, kad tam tikrose vietose susikaups įtempiai ir atsiras pažeidimų.

    Piramidės forma padeda išlikti

    Mokslininkų vertinimu, vienas pagrindinių atsparumo veiksnių yra piramidės geometrija. Plati bazė ir santykinai žemas svorio centras mažina tikimybę, kad per stipresnius sukrėtimus konstrukcija bus destabilizuota.

    Ne mažiau svarbi ir simetrija, nes ji padeda apkrovas ir energiją paskirstyti tolygiau. Vietoj to, kad virpesiai kauptųsi viename silpnesniame taške, jie labiau išsisklaido per visą masyvą.

    Vidinės kameros gali veikti kaip amortizatorius

    Tyrime akcentuojama ir vidinių kamerų bei koridorių reikšmė. Ypač išskiriamos vadinamosios iškrovos kameros virš Karaliaus kameros, kurios, kaip manoma, gali padėti mažinti įtempius ir efektyviau sklaidyti vibracijų energiją.

    Toks sprendimas teoriškai mažina plyšių atsiradimo riziką ir saugo masyvius akmens blokus nuo pažeidimų. Tai atitinka bendrą inžinerinę logiką, kai ertmės ir sluoksniai gali keisti vibracijų sklidimą konstrukcijoje.

    Stabilus pagrindas ir istoriniai drebėjimai

    Papildomu privalumu laikoma tai, kad piramidė pastatyta ant stabilaus kalkakmenio uolienos pagrindo. Tvirta geologinė „platforma“ gali sumažinti dalį nepalankių efektų, kurie pasireiškia pastatams, stovintiems ant minkštesnių ar nevienalyčių gruntų.

    Mokslininkai primena, kad statinys išliko po stiprių regiono žemės drebėjimų, įskaitant 1847 ir 1992 metais fiksuotus sukrėtimus, kai dalis jaunesnių pastatų apylinkėse patyrė rimtų pažeidimų. Toks istorinis kontekstas padeda geriau įvertinti, kad piramidės atsparumas nėra tik teorinis.

    Ar senovės egiptiečiai sąmoningai projektavo piramidę kaip atsparią žemės drebėjimams, lieka atviras klausimas. Vis dėlto tyrėjai pabrėžia, kad galutinis rezultatas rodo labai aukštą praktinį supratimą apie masės paskirstymą, stabilumą ir apkrovų valdymą.

    Didžioji piramidė, laikoma faraono Cheopso kapaviete, pastatyta apie 2600 metus prieš mūsų erą. Skaičiuojama, kad jai panaudota apie 2,3 milijono akmens blokų, o pirminis aukštis siekė maždaug 146 metrus, todėl ji ilgus šimtmečius buvo aukščiausias žmogaus sukurtas statinys.

  • Turkijoje rasta hetitų antspaudo detalė: archeologai sako, kad tai perrašo imperijos ribas

    Vakarų Anatolijoje, Turkijoje, archeologai aptiko hetitų laikotarpio antspaudą, kuris gali pakeisti supratimą apie šios bronzos amžiaus valstybės įtakos ribas. Radinys aptiktas Aşağıseyit Höyük piliakalnyje, o jo datavimas siejamas maždaug su 3 500 metų senumu.

    Antspaudai hetitų pasaulyje buvo ne vien administracinis įrankis. Jie žymėjo valdžią, statusą ir kontrolę, o dažnai priklausydavo elitui ar aukštiems pareigūnams, atsakingiems už regionų valdymą ir prekybos reguliavimą.

    Kas daro šį radinį išskirtinį?

    Svarbiausia čia ne vien pats artefaktas, o jo vieta. Vakarų Anatolija ilgą laiką buvo laikoma regionu, kuriame II tūkstantmetyje prieš mūsų erą egzistavo nedidelės karalystės, su hetitų centru Hatušoje susietos gana laisvais ryšiais.

    Tačiau antspaudas Aşağıseyit Höyük vietovėje gali rodyti stipresnę politinę ar administracinę hetitų įtaką, nei manyta iki šiol. Jei hipotezės pasitvirtins, istorikams tektų iš naujo vertinti, kaip toli į vakarus galėjo siekti imperijos institucinis valdymas.

    Vakarų Anatolijos vaidmuo bronzos amžiuje

    Pats Aşağıseyit Höyük nėra vieno laikotarpio objektas: tai daugiasluoksnė gyvenvietė, kurios istorija apima skirtingas epochas. Ankstesni tyrimai čia atskleidė gyvenamųjų pastatų liekanas, gynybinių struktūrų fragmentus ir gaisrų pėdsakus, siejamus su konfliktais ar stichijomis.

    Tokio tipo kontekstas svarbus vertinant antspaudą: jis gali reikšti, kad vietovė buvo regioninis administracijos ar prekybos mazgas, įtrauktas į platesnį politinį tinklą. Tai ypač aktualu kalbant apie bronzos amžiaus valstybių logistiką, duoklių sistemą ir prekybos maršrutų kontrolę.

    Kodėl mokslininkai neskuba daryti galutinių išvadų?

    Archeologijoje vienas radinys retai tampa galutiniu įrodymu, todėl dabar daug kas priklausys nuo tolimesnių kasinėjimų. Reikšmę turės stratigrafija, lydintys radiniai, dirbinių tipologija ir laboratoriniai tyrimai, kurie padėtų tiksliau įvertinti vietovės funkciją ir ryšius.

    Mokslininkai primena, kad hetitų įtaką Anatolijoje liudija ir kiti šaltiniai, įskaitant dantiraščio lenteles, archyvus bei valdovų antspaudus, rastus skirtinguose regionuose. Vis dėlto radinys Vakarų Anatolijoje išsiskiria tuo, kad gali praplėsti žemėlapį ten, kur iki šiol dominavo prielaidos, o ne aiškesni administracinės kontrolės ženklai.

  • Kanadiečiai sukūrė keturrankį kosminį robotą HELIOS: ar jis netrukus pakeis astronautus?

    Kanadiečiai sukūrė keturrankį kosminį robotą HELIOS: ar jis netrukus pakeis astronautus?

    Kanados bendrovė „Orbit Robotics“ pristatė humanoidinį robotą HELIOS, sukurtą darbui kosmose ir pritaikytą mikrosvorio sąlygoms. Pagrindinis jo išskirtinumas – keturios mechaninės galūnės, ir visos jos yra sugriebiančios, todėl robotas gali judėti įsikibdamas bei atlikti užduotis be „kojų“ logikos, kuri orbitoje tampa mažiau svarbi.

    Mikrogravitacijoje astronautai dažnai juda atsispirdami ir fiksuodamiesi prie rankenų, turėklų ar specialių tvirtinimo taškų. Tokiai aplinkai keturios sugriebiančios galūnės suteikia robotui pranašumą: viena ar dvi gali išlaikyti stabilų „įsikabinimą“, o likusios tuo metu dirbti su įrankiais, kabeliais, kroviniais ar įrangos moduliais.

    Kokius darbus robotas galėtų perimti?

    „Orbit Robotics“ nurodo, kad HELIOS pirmiausia orientuotas į pasikartojančias ir daug laiko atimančias užduotis, tokias kaip krovinių iškrovimas, perkėlimas ir techninė priežiūra. Tokie darbai kosminėse stotyse bei orbitiniuose kompleksuose yra nuolatiniai, o bet koks sutaupytas astronautų laikas gali būti skiriamas eksperimentams, moksliniams tyrimams ir kritinėms misijos užduotims.

    Viešai aptariamuose skaičiavimuose dažnai pabrėžiama, kad astronautų darbo valanda orbitoje yra itin brangi, nes ją sudaro ne tik atlygis, bet ir mokymai, logistika, gyvybės palaikymo sistemos, rizikos valdymas bei misijų planavimas. Jei dalį rutininių procesų pavyktų patikimai automatizuoti, tai galėtų sumažinti bendrą misijų sąnaudas ir padidinti jų efektyvumą.

    Kodėl kosmose robotai tampa būtinybe?

    Pastaraisiais metais kosmoso pramonėje ryškėja dvi tendencijos: ilgėjančios misijos ir augantis infrastruktūros kiekis orbitoje. Daugėja palydovų, planuojamos naujos stotys, vystomos Mėnulio programos, todėl didėja ir aptarnavimo, remonto bei surinkimo darbų poreikis, ypač ten, kur žmogaus išėjimas į atvirą kosmosą yra rizikingas ir sudėtingas.

    Kosmosui skirti robotai kuriami ne tam, kad visiškai pakeistų astronautus, o kad sumažintų pavojingiausių ar monotoniškiausių darbų apimtį. Žmogaus vaidmuo dažniausiai lieka sprendimų priėmimas, netipinių situacijų valdymas ir darbai, kuriems reikalingas itin lankstus mąstymas bei improvizacija.

    Ar HELIOS gali atsidurti orbitinėje stotyje?

    Kol kas HELIOS pristatomas kaip koncepcija ir technologinis sprendimas, skirtas realioms kosminėms užduotims, tačiau iki darbo orbitinėje stotyje paprastai laukia ilgas bandymų kelias. Tokiems įrenginiams reikia įrodyti patikimumą, atsparumą vakuumui, temperatūrų svyravimams ir radiacijai, taip pat suderinamumą su kosminėje infrastruktūroje naudojamais įrankiais bei tvirtinimo standartais.

    Jei tokio tipo robotai pasiteisins, jie gali tapti svarbia grandimi tiek dabartinių orbitinių platformų priežiūroje, tiek ateities projektuose, kur numatoma daugiau statybos ir remonto darbų kosmose. Keturios sugriebiančios galūnės gali būti būtent ta detalė, kuri mikrosvoryje suteikia realų pranašumą prieš tradicinę humanoidinę schemą.

  • „Philips“ pristatė dvipusį monitorių: du ekranai iš abiejų pusių ir kaina stebina

    „Philips“ pristatė dvipusį monitorių: du ekranai iš abiejų pusių ir kaina stebina

    „Philips“ į verslo sektorių orientuotą monitorių liniją papildė neįprastu modeliu 24B2D5300, kurio esmė – du ekranai viename korpuse. Skirtingai nei įprasti dviejų ekranų sprendimai, čia vaizdas rodomas ne greta ar vienas virš kito, o priešingose monitoriaus pusėse.

    Toks dizainas reiškia, kad informaciją vienu metu gali matyti ir priešais sėdintis žmogus, pavyzdžiui, klientas ar kolega. Gamintojas šį sprendimą taiko situacijoms, kai darbuotojas keičia nustatymus savo pusėje, o kitas asmuo iš karto mato rezultatą priešais save, nebereikia sukioti monitoriaus ar dalintis ekranu.

    Praktinių scenarijų netrūksta: nuo prekių ar paslaugų konfigūravimo salonuose iki registratūrų, konsultacijų, bankų ar draudimo aptarnavimo vietų. Verslo aplinkoje tokie ekranai siejami ir su efektyvesne komunikacija, kai norima mažiau fizinių judesių darbo vietoje ir greitesnio sprendimų patvirtinimo.

    Pardavimus „Philips“ planuoja pradėti kitą mėnesį, o kai kuriose rinkose modelis jau pasirodo gamintojo puslapiuose. Jungtinėje Karalystėje monitoriaus kaina nurodoma 359,99 svaro, tai yra apie 420 eurų, tad tai nėra pigus sprendimas, palyginti su įprastais biuro monitoriais.

    Techninės specifikacijos čia labiau „darbinės“ nei entuziastams: du 23,8 colio LCD ekranai su 1920 × 1080 pikselių raiška ir 120 Hz atnaujinimo dažniu. Numatytos ir jungtys, leidžiančios patogiau prijungti daugiau nei vieną įrenginį, tarp jų USB C ir HDMI.

    Pastaraisiais metais monitorių rinkoje daug dėmesio skiriama raiškai, spalvų tikslumui, ergonomikai ir energijos sąnaudoms, tačiau tikrų formos inovacijų pasitaiko rečiau. Dvipusis 24B2D5300 rodo kitą kryptį – ne maksimalūs parametrai, o konkrečios darbo situacijos, kur svarbiausia greitis, aiškumas ir patogus bendravimas akis į akį.

  • NASA grįžta į Mėnulį: „Lunar Outpost“ kuria Pegasą, kuris gali vežti astronautus

    NASA grįžta į Mėnulį: „Lunar Outpost“ kuria Pegasą, kuris gali vežti astronautus

    Mėnulio tyrinėjimas vėl įgauna pagreitį, o kartu auga ir poreikis patikimai technikai, kuri galėtų dirbti atšiaurioje aplinkoje. JAV Kolorado valstijoje įsikūrusi bendrovė „Lunar Outpost“ pristato Mėnulio visureigio idėją „Pegasus“, kuri pirmiausia orientuota į astronautų mobilumą Mėnulio paviršiuje.

    Įmonė tikisi, kad „Pegasus“ galėtų būti parengtas iki 2027 metų pabaigos, tačiau realus skrydis priklausys nuo NASA sprendimų ir bendros Artemis programos grafiko. Pastaraisiais metais NASA viešai pabrėžė, kad Mėnulio misijose sieks ilgalaikio buvimo, o tam reikia ne tik nusileidimo modulių, bet ir transporto priemonių, leidžiančių greitai pasiekti tyrimų zonas.

    „Pegasus“ kuriamas kaip įgulos naudojamas visureigis, tačiau „Lunar Outpost“ akcentuoja ir platesnę viziją: Mėnulyje veikiančią infrastruktūrą, kurioje skirtingų tipų transporto priemonės atliktų logistikos, mokslinių tyrimų ir techninės priežiūros užduotis. Tokia kryptis atitinka NASA siekį remtis komerciniais partneriais ir kurti sprendimus, kuriuos vėliau būtų galima panaudoti ne vienoje misijoje.

    Šį mėnesį projektas sulaukė apie 28 000 000 eurų finansavimo, kuris, bendrovės vertinimu, turėtų paspartinti vystymą ir prototipų parengimą. NASA yra pasirinkusi kelias įmones, kurios kuria Mėnulio visureigių koncepcijas Artemis misijoms, todėl konkurencija čia didelė, o galutinius pasirinkimus lems techniniai bandymai, patikimumas ir integracija su būsimais nusileidimo sprendimais.

    Vis dėlto net ir turint parengtą visureigį, kelias iki realaus naudojimo Mėnulyje nėra tiesus. NASA dar turi priimti sprendimus dėl konkretaus nusileidimo modulio ir misijos scenarijaus, o tai gali nulemti, ar įgulos visureigis bus siunčiamas jau pirmaisiais sugrįžimo etapais, ar vėlesnėse, labiau infrastruktūrinėse ekspedicijose.

    „Lunar Outpost“ jau yra bandžiusi dalyvauti privačiame Mėnulio projekte, tačiau ankstesnė nedidelio aparato misija nebuvo sėkminga dėl problemų nusileidimo metu. Tokios nesėkmės pastaruoju metu nėra retos: Mėnulio nusileidimai išlieka viena sudėtingiausių kosminių užduočių, kur klaidos kaina didelė, o techninės rizikos išlieka net patyrusiems rangovams.

    Artimiausi metai parodys, ar „Pegasus“ taps realia astronautų transporto priemone, ar liks vienu iš konkurencinių prototipų. Tačiau kryptis aiški: grįžtant žmonėms į Mėnulį, didžiausia vertė bus ne vien pačiame nusileidime, o gebėjime reguliariai judėti, gabenti krovinius ir plėsti tyrimų geografiją Mėnulio paviršiuje.

  • Rusija prie NATO sienos skuba tvirtintis: Kaliningrade statomi nauji lėktuvų angarai

    Rusija prie NATO sienos skuba tvirtintis: Kaliningrade statomi nauji lėktuvų angarai

    Kas vyksta Čkalovsko bazėje

    Rusija pradėjo vieno svarbiausių karinių aerodromų Kaliningrado srityje infrastruktūros modernizaciją. Čkalovsko bazėje, esančioje netoli Kaliningrado miesto, pagal palydovines nuotraukas fiksuojama naujų angarų statyba.

    Šie statiniai skirti orlaiviams laikyti uždarose erdvėse ir taip sumažinti jų pažeidžiamumą galimų smūgių atveju. Projektas siejamas su pastaruoju metu išaugusia rizika karinei infrastruktūrai, ypač dėl dronų atakų.

    Dronų grėsmė keičia Rusijos sprendimus

    Pastaraisiais mėnesiais bepiločių orlaivių smūgiai tapo vienu svarbiausių iššūkių Rusijos užnugariui, įskaitant objektus toliau nuo fronto. Didėjant tokių atakų nuotoliui, Rusija imasi priemonių, kurios turėtų apsunkinti tikslų taikinių nustatymą ir sumažinti nuostolius.

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad angarai svarbūs ne tik kaip fizinė priedanga, bet ir kaip maskavimo priemonė. Uždari statiniai gali apsunkinti palydovinę žvalgybą ir optinį vertinimą, kiek orlaivių realiai dislokuota bazėje ir ar ji aktyviai naudojama.

    Kokie angarai statomi ir kiek jie apsaugos

    Nauji angarai apibūdinami kaip arkinio profilio konstrukcijos su sustiprintomis sienomis, panašios į jau anksčiau matytus sprendimus kituose Rusijos kariniuose aerodromuose. Toks dizainas dažnai pasirenkamas dėl greitesnio statybos tempo ir palyginti paprastos logistikos.

    Vis dėlto keliami klausimai dėl realios apsaugos lygio, jei naudojamos lengvesnės medžiagos, pavyzdžiui, profiliuota skarda. Tokie angarai gali padėti nuo oro sąlygų ir dalies skeveldrų, tačiau nebūtinai užtikrina patikimą atsparumą tiesioginiams pataikymams.

    Čkalovsko aerodromas laikomas reikšmingu Rusijos karinės struktūros tašku Baltijos regione, siejamu su Baltijos laivyno pajėgumais. Bazėje įprastai minimi daugiafunkciai naikintuvai Suchoj Su-30SM ir bombonešiai Suchoj Su-24M, galintys vykdyti tiek oro gynybos, tiek smūgių į antžeminius taikinius užduotis.

  • Vokietija išparduoda beveik 100 vagonų: ar jie netrukus pasirodys Lenkijos bėgiuose?

    Vokietija išparduoda beveik 100 vagonų: ar jie netrukus pasirodys Lenkijos bėgiuose?

    Vokietijos geležinkelių grupė Deutsche Bahn vėl siūlo įsigyti naudotus keleivinius vagonus. Šį kartą kalbama apie beveik 100 vienetų, kurie, pasak pardavėjo, yra pritaikyti važiuoti iki 200 kilometrų per valandą greičiu ir gali būti eksploatuojami skirtingose Europoje paplitusiose elektrifikacijos sistemose.

    Tokie pardavimai sulaukia dėmesio, nes Lenkijos vežėjas PKP Intercity jau anksčiau papildė parką naudotais vagonais iš Vokietijos. Dalis jų jau veža keleivius, o likę buvo ruošiami eksploatacijai: perdažomi, tikrinami ir pritaikomi nacionaliniams reikalavimams.

    Dabar rinkoje atsiradęs naujas paketas kelia klausimą, ar Lenkija vėl svarstys pirkimą. Kol kas oficialaus patvirtinimo, kad PKP Intercity dalyvaus šiame procese, nėra, tačiau vežėjui tai galėtų būti pragmatiškas sprendimas, kai naujo riedmenų parko tiekimo terminai Europoje dažnai slenka dėl gamybos grandinių ir sertifikavimo procedūrų.

    Siūlomi vagonai apima ir 1, ir 2 klasės konfigūracijas, o dalis jų gali būti su kupė. Deutsche Bahn nurodo, kad tai keleiviniai vagonai, sukurti tolimojo susisiekimo maršrutams, todėl jų techniniai parametrai orientuoti į didesnį greitį bei ilgesnes keliones.

    Ankstesnė patirtis rodo, kad naudotų vagonų įvedimas į reguliarius reisus paprastai reikalauja papildomų darbų: techninės apžiūros, atitikties patikrų, interjero atnaujinimo ir komunikacinių sprendimų, pavyzdžiui, belaidžio interneto įrangos. Būtent tokius žingsnius, pradėjus eksploatuoti ankstesnę partiją, atliko ir PKP Intercity.

    Jei sandoris įvyktų, tai galėtų tapti tarpine priemone iki naujų vagonų bei traukinių pristatymo, nes vežėjai siekia didinti pasiūlą ir patikimumą augant keleivių srautams. Vis dėlto sprendimą lems ne tik kaina, bet ir reali vagonų būklė, modernizavimo apimtis bei tai, kaip greitai juos būtų galima pritaikyti ir išleisti į maršrutus.