CP v2

Blog

  • Suomijos „ICEYE“ užsitikrino 300 mln. eurų kredito liniją: kam bus skirti pinigai ir kas finansuoja

    Suomijos „ICEYE“ užsitikrino 300 mln. eurų kredito liniją: kam bus skirti pinigai ir kas finansuoja

    300 mln. eurų trijų metų kredito linija

    Suomijos kosmoso technologijų bendrovė „ICEYE“ pranešė užsitikrinusi 300 mln. eurų trejų metų įsipareigotą atnaujinamą kredito liniją. Tokia priemonė paprastai naudojama kaip finansinis rezervas, kurį įmonė gali pasitelkti pagal poreikį, o ne iškart pasiimti visą sumą.

    „ICEYE“ nurodo, kad kredito linija skirta padėti išduoti garantijas pagal klientų sutartis, palaikyti tolesnį augimą ir užtikrinti papildomą likvidumo pagalvę. Tai ypač aktualu dirbant su valstybiniais ir gynybos sektoriaus klientais, kur sutartyse dažnai reikalaujama bankinių garantijų.

    Kas finansuoja ir ką tai signalizuoja rinkai

    Kredito liniją suteikė septynių bankų sindikatas, o „Citi“ ir „Danske Bank“ veikė kaip jungtiniai pasauliniai koordinatoriai ir pagrindiniai sandorio organizatoriai. Bendrovė teigia, kad bankų grupės geografinė aprėptis ir kompetencijos dera su „ICEYE“ plėtros į naujas rinkas planu.

    Tokio tipo sandoriai technologijų įmonėms paprastai siunčia kelis signalus: kreditoriai vertina verslo modelį kaip pakankamai tvarų, o pati įmonė siekia daugiau lankstumo vykdydama didesnės apimties sutartis. Tai taip pat leidžia greičiau reaguoti į augančią paklausą, nekeičiant kapitalo struktūros taip, kaip tai darytų naujas nuosavybės kapitalo pritraukimas.

    „2025 metai buvo lūžio taškas, kai vienu metu didinome pajamas, pelningumą ir pinigų srautus. Ši kredito linija atspindi pasitikėjimą „ICEYE“ ir sustiprina mūsų finansinį lankstumą augant suverenių žvalgybos pajėgumų paklausai“, – sakė „ICEYE“ iždo vadovas John Lauria.

    Kuo užsiima „ICEYE“ ir kodėl jos sprendimai paklausūs

    2015 metais įkurta „ICEYE“ kuria sintetinės apertūros radaro palydovų sprendimus, leidžiančius stebėti Žemę nepriklausomai nuo paros meto ar debesuotumo. Bendrovė valdo vieną didžiausių tokio tipo palydovų grupių, o pagrindinis jos pranašumas siejamas su greitu pakartotiniu tos pačios vietos stebėjimu ir santykinai maža duomenų gavimo delsa.

    „ICEYE“ teikia duomenis ir sistemas gynybos bei žvalgybos, aplinkos stebėsenos, draudimo ir ekstremalių situacijų valdymo sektoriams. Pastaraisiais metais augantis suverenių pajėgumų poreikis reiškia, kad valstybės vis dažniau nori ne tik pirkti duomenis, bet ir turėti savo valdomas sistemas ar išskirtinę prieigą prie palydovų pajėgumų.

    Naujausi projektai ir plėtra

    Bendrovė pastaruoju metu akcentavo kelis didesnius projektus: ji perdavė Lenkijos ginkluotosioms pajėgoms „MikroSAR“ radarinių palydovų žvalgybos sistemą, o taip pat pranešė į orbitą iškėlusi šešis naujus didesnės raiškos SAR palydovus. Tokie papildymai paprastai didina visos grupės pajėgumą ir leidžia pasiūlyti klientams dažnesnį teritorijų stebėjimą.

    „ICEYE“ taip pat yra pasirašiusi sutartį dėl suverenių SAR sistemų tiekimo Švedijos ginkluotosioms pajėgoms per Švedijos gynybos įsigijimų instituciją. Be to, bendrovė su „Rheinmetall“ yra įsteigusi jungtinę įmonę Vokietijoje ir skelbė apie didelės vertės kosminės žvalgybos projektą, susijusį su išskirtine prieiga prie radarinių palydovų pajėgumų.

    „ICEYE“ teigimu, po stipraus 2025 metų finansinio ir operacinio periodo, kai bendrovė augo ir plėtė tarptautines komandas, ji tikisi panašios augimo dinamikos ir 2026 metais. Įmonė nurodo turinti daugiau nei 1 000 darbuotojų keliose Europos ir kitose pasaulio rinkose.

  • Miuncheno „ClearOps“ pritraukė 8,6 mln. eurų: DI platforma žada mažinti prastovas pramonėje

    Miuncheno „ClearOps“ pritraukė 8,6 mln. eurų: DI platforma žada mažinti prastovas pramonėje

    Miunchene įsikūręs verslo programinės įrangos startuolis „ClearOps“ užbaigė A serijos finansavimo etapą ir pritraukė 8,6 mln. eurų. Įmonė kuria DI pagrįstą po pardavimo paslaugų platformą pramonės įrangos gamintojams, siekdama sujungti gamintojus, atstovus, servisus ir pačius įrenginius į vieną koordinuojamą sistemą.

    Finansavimo etapui vadovavo „Hitachi Ventures“, taip pat dalyvavo „Schoeller Group“ ir „Barkawi Group“. Bendrovė nurodo, kad tai pirmasis jos institucinis kapitalo pritraukimas, o lėšos bus nukreiptos į tarptautinę plėtrą, pardavimų vystymą ir DI sprendimų tobulinimą.

    Kur slypi problema po pardavimo grandinėje?

    Po pardavimo paslaugos pramonėje apima atsarginių dalių planavimą, remonto darbų organizavimą, techninės priežiūros grafikų valdymą ir tiekimo grandinę. „ClearOps“ akcentuoja, kad ši sritis dažnai remiasi išskaidytomis sistemomis ir rankiniais procesais, dėl kurių dalys nepasiekia serviso laiku, o prastovos klientams kainuoja brangiai.

    Bendrovė platformą pristato kaip DI operacinę sistemą po pardavimo procesams, kuri nereikalauja iš karto keisti visos esamos IT infrastruktūros. Idėja paprasta: surinkti duomenis iš skirtingų šaltinių, suderinti atsarginių dalių paklausą su realiomis remonto užduotimis ir padėti sprendimus vykdyti greičiau.

    „Pramonės serviso tinklai patiria vis didesnį spaudimą: technika tampa labiau sujungta, o lūkesčiai dėl nepertraukiamo veikimo auga. Mūsų tikslas – užtikrinti, kad tinkamos dalys ir paslaugos būtų paruoštos dar prieš atsirandant prastovai“, – sakė „ClearOps“ vadovas Williamas Barkawi.

    Kokį efektą žada „ClearOps“?

    „ClearOps“ teigia dirbanti su tokiais pramonės gamintojais kaip AGCO, Terex, Jungheinrich ir Lippert. Pasak įmonės, klientų tinkluose platforma padėjo padidinti atsarginių dalių prieinamumą iki 40 proc., dalies pardavimus auginti 5–15 proc. ir kai kuriais atvejais sutrumpinti remonto laiką iki dviejų dienų.

    Tokie skaičiai rodo, kad didžiausia vertė kuriama ne vien prognozuojant gedimus, bet ir suvaldant vykdymą: kur yra dalis, kas ją užsakė, kada ji atvyks, kuris servisas gali atlikti darbą, ir kaip viską suderinti tarp skirtingų partnerių.

    Ką įmonė darys su naujomis investicijomis?

    Gavusi kapitalo, bendrovė planuoja stiprinti komercines komandas ir partnerystes su gamintojų bei servisų ekosistema, kad sprendimas greičiau pasiektų didesnius tarptautinius tinklus. Taip pat žadama plėsti DI funkcijas, kurios ne tik prognozuoja poreikį, bet ir automatizuoja kritinius atsarginių dalių bei serviso darbo srautus.

    „ClearOps“ būstinė yra Miunchene, o papildomos veiklos kryptys vystomos Lisabonoje, Atlantoje ir San Chosė. Bendrovė nurodo turinti apie 60 darbuotojų, o šis finansavimo etapas turėtų padėti spartinti plėtrą ir produktų vystymą globaliu mastu.

  • Mažosios Lietuvos krikštų tradicija įvertinta nacionaliniu mastu: kuo ji išskirtinė Kuršių nerijoje

    Mažosios Lietuvos krikštų tradicija įvertinta nacionaliniu mastu: kuo ji išskirtinė Kuršių nerijoje

    Tradicija pripažinta valstybės lygmeniu

    Mažosios Lietuvos krikštų tradicija įrašyta į Nacionalinį nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Šis sprendimas reiškia, kad unikalus kapinių ženklinimo ir atminimo kultūros reiškinys pripažįstamas gyvuoju paveldu, kurį svarbu saugoti ir perduoti ateities kartoms.

    Sertifikatai buvo įteikti renginyje, kuriame pristatyta trylika naujai į sąvadą įtrauktų gyvojo paveldo reiškinių iš įvairių Lietuvos regionų. Mažosios Lietuvos krikštų tradiciją renginyje pristatė Neringos muziejams atstovavusios Vitalija Teresa Jonušienė ir Edita Anglickaitė-Beržinskienė.

    Kas yra krikštai ir kuo jie saviti

    Krikštai yra tradiciniai mediniai antkapiniai paminklai, būdingi Mažajai Lietuvai ir Kuršių nerijai. Jie išsiskiria forma, ornamentika ir simbolika, atspindinčia vietos bendruomenių pasaulėžiūrą, tikėjimo tradicijas bei santykį su mirusiųjų atminimu.

    Skirtingai nei įprasti akmeniniai paminklai, krikštai dažnai buvo drožiami iš medžio, o jų dekoras ir proporcijos turėjo aiškią vietos tradicijoje susiformavusią estetiką. Dėl klimato poveikio ir istorinių lūžių autentiškų krikštų išliko nedaug, todėl jų tęstinumas priklauso ir nuo meistrystės perdavimo.

    Autentiškumo principas: nekurti to, ko nežinai

    Pasakojant apie tradicijos sugrąžinimą, renginyje pabrėžtas Neringos garbės piliečio, menininko Eduardo Jonušo vaidmuo atkuriant Nidos senąsias kapines ir į Neringos viešąją atmintį sugrąžinant krikštus. Jo darbas rėmėsi nuosekliu istorinių šaltinių, likusių ženklų ir vietos atminties liudijimų rinkimu.

    E. Jonušui talkino kuršininkas Michelis Engelinas, iš atminties padėjęs identifikuoti, kokie krikštai ar kryžiai konkrečiose vietose buvo stovėję anksčiau. Buvo laikomasi principo nefantazuoti: jei trūko duomenų, paminklai nebuvo kuriami iš naujo, todėl atkūrimas siekė maksimalios autentikos.

    „Aš taip jas ir įsivaizdavau“, – sakė archeologė Marija Gimbutienė, apsilankiusi atkurtose Nidos senosiose kapinėse ir įvertinusi atliktą darbą.

    Renginyje pristatytas ir autentiškas E. Jonušo išsaugotas krikštas, šiandien saugomas Neringos muziejų fonduose. Tai antkapinis paminklas nidiškei Mariai Sakuth (1893–1937), liudijantis tiek asmeninę istoriją, tiek viso krašto memorialinės kultūros tradiciją.

    Kas prisideda prie tradicijos tęstinumo

    Įteikiant pripažinimą dalyvavo ir krikštų gamybos tradiciją tęsiantys amatininkai bei etninės kultūros lauko atstovai. Renginyje buvo minimi medžio meistras Vaidotas Bliūdžius, skulptorius Saulius Rumbutis, etnografas Helmutas Lotužis, Klaipėdos rajono etninės kultūros centro direktorius Jonas Tilvikas.

    Sertifikatas, liudijantis krikštų tradicijos išsaugojimo svarbą, įteiktas vertybės pateikėjams: Neringos muziejams ir Klaipėdos regiono etninės kultūros centrui. Tokia partnerystė laikoma esmine, nes gyvasis paveldas išlieka tik tada, kai tradiciją palaiko ir institucijos, ir bendruomenės, ir amato meistrai.

    „Mažosios Lietuvos krikštų tradicija yra svarbi mūsų krašto tapatybės dalis, pasakojanti apie žmonių atmintį, pasaulėžiūrą ir ryšį su gimtąja žeme“, – sakė Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis.

    Pasak jo, nacionalinis pripažinimas kartu yra ir įpareigojimas tęsti saugojimo darbus, stiprinti edukaciją bei užtikrinti, kad tradicija nebūtų tik muziejinis eksponatas. Praktinis tęstinumas siejamas su meistrystės perdavimu, kapinių paveldo priežiūra ir vietos istorijos pažinimu.

  • Kretingos rajone atnaujins dar 8 priedangas: VRM skyrė 200 tūkst. eurų modernizavimui

    Kretingos rajono savivaldybė iš Vidaus reikalų ministerijos gavo 200 tūkst. eurų finansavimą priedangų modernizavimui. Už šias lėšas rajone planuojama atnaujinti dar aštuonias priedangas, didinant jų parengtį gyventojų saugumui užtikrinti.

    Kaip nurodo savivaldybė, finansavimas bus skirtas ne tik elementariems remonto darbams, bet ir priedangų funkcionalumui pagerinti. Numatyta įrengti evakuacinius išėjimus, atnaujinti vėdinimo sistemas, montuoti apsauginius langų skydus ir diegti rezervinio elektros tiekimo sprendimus.

    Taip pat planuojama įrengti gaisro aptikimo sistemas, ryšio sprendimus, įskaitant belaidžio interneto prieigos taškus, ir pritaikyti įėjimus riboto judumo asmenims. Savivaldybė pabrėžia, kad tokie darbai leidžia priedangoms veikti patikimiau įvairių incidentų ar ekstremalių situacijų metu.

    „Šiuo metu Kretingos mieste jau modernizuojamos septynios priedangos, o dabar, gavus finansavimą, bus modernizuotos dar aštuonios. Tai svarbus žingsnis stiprinant rajono pasirengimą galimoms grėsmėms“, – sakė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius.

    Pasak savivaldybės, naujai į modernizavimo planą įtrauktos priedangos yra Kretingos muziejuje, Socialinių paslaugų centre, Padvarių socialinės globos namuose, Salantų gimnazijoje, Kartenos pirminės sveikatos priežiūros centre, Jokūbavo Aleksandro Stulginskio mokykloje-daugiafunkciame centre, Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešojoje bibliotekoje ir Salantų regioninio parko Lankytojų centre.

    Šis projektas tęsia ankstesnius rajono žingsnius civilinės saugos srityje. Savivaldybė primena, kad priedangų atnaujinimas vykdomas etapais, o lėšos skiriamos siekiant, kad daugiau viešųjų pastatų būtų realiai pritaikyti gyventojų laikinam prieglobsčiui ir infrastruktūra atitiktų šiuolaikinius reikalavimus.

    2025 metais Kretingos rajono savivaldybė taip pat buvo pritraukusi 200 tūkst. eurų priedangoms modernizuoti. Tuomet darbai pradėti Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje, Kretingos lopšelyje-darželyje „Ąžuoliukas“, Kretingos Marijos Tiškevičiūtės mokykloje, Kretingos lopšelyje-darželyje „Žilvitis“, Kretingos Marijono Daujoto progimnazijoje, VšĮ Pranciškonų gimnazijoje ir Kretingos rajono kultūros centre esančiose priedangose.

  • Kretingos miesto šventė ir Šv. Antano atlaidai: renginių programa birželio 6–14 dienomis

    Birželio 6–14 dienomis Kretingoje vyks miesto šventė, sujungianti 773 metų sukakties minėjimą ir Šv. Antano atlaidų renginius. Programa apima sporto varžybas, ekskursijas, parodas, koncertus, teatrines ceremonijas ir religines iškilmes įvairiose miesto erdvėse.

    Šventės pradžioje numatytas tinklinio turnyras Kretingos sporto centre, taip pat edukacinė ekskursija apie Kretingos pilies kalaviją Andulių-Ėgliškių piliakalnyje. Vakare suplanuotas Baltojo vakaro koncertas M. Valančiaus viešosios bibliotekos kiemelyje.

    Atlaidai ir koncertai bažnyčioje

    Birželio 8–11 dienomis Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje vyks šv. Mišios ir muzikos renginiai. Programoje numatyta oratorija Antanas Mončys, taip pat kamerinio choro „Kristale“ koncertas Tyli malda.

    Šalia bažnytinių renginių suplanuotas atminimo vakaras prie Kretingos Lurdo, kuriame pasirodys styginių kvartetas „Musica libera“. Vėlesnį vakarą vyks ekskursija Tarp žvaigždžių ir legendų, kuriai reikalinga išankstinė registracija.

    Parodos, amatai ir festivalio pradžia

    Birželio 10 dieną Rotušės aikštėje atidaroma Kosto Jagučio fotografijų paroda Praėjusio šimtmečio Kretinga, kuri bus eksponuojama iki rugpjūčio 28 dienos. Tą pačią dieną Kretingos muziejuje suplanuotas susitikimas dėl vieno eksponato parodos Kretingos pilies kalavijas.

    Birželio 12 dieną Rotušės aikštėje vyks tautodailės ir amatų šventė Nežiopsosi – nestokosi, taip pat vaikų futbolo turnyras Kretingos taurė. Kultūros centre atidaroma Lietuvos skulptorių darbų paroda Apie žmogų, o vakare numatytas bardų vakaras su „Keistuolių teatro“ aktorių grupe.

    Tą patį vakarą Rotušės aikštėje prasidės Karolštato festivalio atidarymas Po Rotušės skliautais: Karolštato festivalis. Iš sapnų ir legendų, kuriame dalyvaus Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakulteto studentai, moksleiviai ir vietos teatrų bendruomenės.

    Pagrindinė šeštadienio programa ir šventės finalas

    Birželio 13 dieną vyks Šv. Antano atlaidų šv. Mišios ryte, dieną ir vakare, o Rotušės aikštėje suplanuota gausi Karolštato festivalio programa. Numatyti koncertai, istorinių ceremonijų inscenizacijos, cirko mokyklos pasirodymas, edukacija apie kardo valdymą ir šeimų erdvė prie Kultūros centro.

    Vakarinėje programoje miesto estradoje suplanuoti „Grupės 2“ koncertas, Paulinos Paukštaitytės pasirodymas, „Roko Yan“ koncertas, o vėliau numatytas fejerverkas 773 dangaus hitai. Po jo vyks šokių muzika su „Sauben“.

    Birželio 14 dieną vyks paskutinė atlaidų diena su ryto ir dienos šv. Mišiomis, 3×3 krepšinio turnyru Pranciškonų stadione ir Kretingos rajono garbės piliečio vardo suteikimo ceremonija. Taip pat suplanuotas Gedulo ir vilties dienos minėjimas-koncertas Amžinoji vilties šviesa bei eisena į senąsias Kretingos miesto kapines pagerbiant tremties aukas.

    Dalis renginių, ypač ekskursijos, gali turėti ribotą dalyvių skaičių, todėl organizatoriai kviečia pasidomėti registracijos sąlygomis iš anksto. Planuojantiems atvykti į koncertus ir Rotušės aikštės renginius verta įsivertinti, kad intensyviausi srautai prognozuojami birželio 12–13 dienomis.

  • Joniškio rajono savivaldybė parduoda automobilius aukcione: registracija birželį, varžytinės vasarą

    Joniškio rajono savivaldybė parduoda automobilius aukcione: registracija birželį, varžytinės vasarą

    Joniškio rajono savivaldybės administracija skelbia viešuosius elektroninius aukcionus, kuriuose bus parduodamos savivaldybei priklausančios transporto priemonės. Aukcionai vyks per e. varžytynių platformą, o dalyvauti kviečiami tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys.

    Šįkart aukcionuose siūlomi keli skirtingų markių automobiliai ir mikroautobusai: „Renault Master“, „Ford Transit“, „Toyota“, „Audi A6 Avant“ ir „Hyundai Tucson“. Pirkėjams tai galimybė įsigyti naudotą transportą iš viešojo sektoriaus, kur pardavimo procesas vyksta nustatyta ir skaidria tvarka.

    Registracijos ir aukcionų datos

    Registracija į aukcionus numatyta 2026 metų birželio 10–12 dienomis. Patys aukcionai planuojami 2026 metų birželio 22–23 dienomis.

    Elektroniniuose aukcionuose varžomasi internetu, didinant kainą nuo pradinės sumos. Savivaldybė nurodo, kad minimalus aukciono dalyvių skaičius yra 2, o aukcionas prasideda, kai vienas iš dalyvių sistemoje patvirtina pradinę kainą.

    Ką svarbu žinoti prieš dalyvaujant?

    Norint dalyvauti, iki registracijos būtina sumokėti registravimo mokestį ir garantinį įnašą į savivaldybės nurodytą sąskaitą. Šie mokėjimai yra įprasta e. aukcionų sąlyga, skirta užtikrinti dalyvių rimtus ketinimus ir tvarkingą procedūrą.

    Prieš priimant sprendimą siūloma iš anksto pasidomėti konkretaus automobilio būkle ir apžiūros galimybėmis, nes skirtingų transporto priemonių apžiūras koordinuoja skirtingos atsakingos įstaigos ar savivaldybės specialistai. Detalesnė informacija apie parduodamą turtą pateikiama aukcionų sistemoje ir savivaldybės skelbime.

  • Pakruojo atstovai Salantuose mokėsi valdyti invazinius augalus: kas veikia prieš Sosnovskio barštį

    Pakruojo atstovai Salantuose mokėsi valdyti invazinius augalus: kas veikia prieš Sosnovskio barštį

    Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos ir komunalinio ūkio skyriaus atstovai Salantuose dalyvavo praktiniuose mokymuose, skirtuose invazinių augalų rūšių kontrolei. Renginyje daugiausia dėmesio skirta priemonėms, padedančioms mažinti invazinių rūšių paplitimą ir užkirsti kelią jų atžėlimui.

    Mokymai vyko įgyvendinant Interreg VI-A Latvijos–Lietuvos programos 2021–2027 projekto LL-00262 Protecting Biodiversity from Invasive Alien Species veiklas. Projekto tikslas – stiprinti institucijų gebėjimus ir taikyti praktinius sprendimus, kurie realiai prisideda prie biologinės įvairovės apsaugos.

    Įranga ir duomenys laukuose

    Renginio metu pristatyta Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos įsigyta įranga, skirta invazinių rūšių kontrolei. Taip pat aptartos dronų panaudojimo galimybės pilotinėse teritorijose ir tai, kaip nuotoliniai stebėjimai gali padėti greičiau identifikuoti plitimo židinius.

    Dalyviai diskutavo apie duomenų rinkimo metodiką ir technikas, kurios leidžia palyginti skirtingų priemonių efektyvumą. Praktikoje tai reiškia ne tik fiksuoti, kur invazinės rūšys auga, bet ir įvertinti, kaip keičiasi jų plotai po šalinimo darbų.

    Kas veikia prieš Sosnovskio barštį

    Po teorinės dalies dalyviai vyko į demonstracinę teritoriją, kur apžiūrėjo praėjusių metų Sosnovskio barščio tvarkymo rezultatus. Lauko darbų metu šalinti naujai atžėlę augalai, o praktinė dalis leido įvertinti, kokių organizacinių sprendimų reikia, kad kontrolė būtų nuosekli.

    Specialistai akcentavo, kad vienkartinis šalinimas dažniausiai neduoda ilgalaikio rezultato, todėl svarbūs pakartotiniai darbai ir reguliarus stebėjimas. Taip pat aptarta, kaip planuoti darbus taip, kad teritorijos netaptų pakartotinės invazijos židiniais.

    Skuodo patirtis ir teritorijų priežiūra

    Antroje renginio dalyje pristatyta Skuodo rajono savivaldybės patirtis įgyvendinant veiklas, susijusias su invazinių rūšių naikinimu. Dalyviai aptarė, kokie sprendimai pasiteisina skirtingose vietovėse ir kaip suderinti resursus su realiais poreikiais.

    Taip pat kalbėta apie pievų tvarkymą po invazinių rūšių išnaikinimo ir ilgalaikes teritorijų priežiūros priemones. Renginį užbaigė klausimų ir atsakymų sesija su ekspertais, kurioje aptarti praktiniai iššūkiai ir dažniausios klaidos.

  • Liepos 4 dieną Ūdekuose vyks Pakruojo bendruomenių sąskrydis: koncertai, žaidimai ir veiklos

    Liepos 4 dieną Ūdekuose vyks Pakruojo bendruomenių sąskrydis: koncertai, žaidimai ir veiklos

    Liepos 4 dieną Ūdekuose vyks tradicinis Pakruojo rajono bendruomenių sąskrydis, kviečiantis susitikti vietos bendruomenes ir jų svečius. Renginio organizatoriai ragina datą pasižymėti iš anksto, nes programa suplanuota visai dienai.

    Šventės metu numatyta muzikinė dalis, kurioje pasirodys grupė „Fourmen“ bei atlikėjai Deivis ir Renata. Organizatoriai akcentuoja, kad koncertai bus derinami su kitomis veiklomis, kad renginys išliktų patrauklus įvairaus amžiaus dalyviams.

    Be sceninės programos, sąskrydyje žadamos aktyvios pramogos, žaidimai ir skirtingos veiklos bendruomenėms. Tokie renginiai paprastai tampa proga ne tik pasilinksminti, bet ir pasidalyti idėjomis, aptarti vietos iniciatyvas bei sustiprinti tarpusavio ryšius.

    Pakruojo rajono bendruomenių sąskrydis Ūdekuose bus atviras atvykstantiems, o dalyviai kviečiami planuoti laiką taip, kad spėtų išbandyti siūlomas veiklas ir pasimėgauti koncertais. Dėl tikslesnės dienos programos ir praktinės informacijos rekomenduojama sekti organizatorių pranešimus artėjant renginiui.

  • Pakruojyje tęsiami Stasio Ušinsko atminimo renginiai: su vaikais paminėtas Silvestro Dūdelės 90-metis

    Pakruojyje tęsiami Stasio Ušinsko atminimo renginiai: su vaikais paminėtas Silvestro Dūdelės 90-metis

    Pakruojyje tęsiami renginiai, skirti kraštiečio lėlininko ir vitražisto Stasio Ušinsko atminimui. Pastarosiomis savaitėmis mieste vyko parodos atidarymas ir vaikams skirta šventė, priminusi profesionalaus lėlių teatro ištakas Lietuvoje.

    Paroda apie teatro legendas

    Balandžio 12 dieną Pakruojo kultūros centre atidaryta Vilniaus teatro „Lėlė“ paroda „Trys Lietuvos teatro legendos“. Ją pristatė režisierius ir Pakruojo krašto garbės ambasadorius Rimantas Driežis, atidaryme dalyvavo ir savivaldybės atstovai.

    Ekspozicija kviečia susipažinti su ryškiomis šalies lėlių teatro ir scenos meno asmenybėmis: Stasiu Ušinsku, Vitalijumi Mazūru bei „Šėpos teatru“. Parodą Pakruojo kultūros centre lankytojai galės apžiūrėti iki birželio 6 dienos.

    Silvestro Dūdelės 90-metis

    Gegužės 15 dieną Pakruojo miesto erdvės prisipildė vaikų šurmulio: Silvestro Dūdelės 90-metis pažymėtas teatralizuota eisena nuo Nepriklausomybės skverelio iki parko estrados. Čia pasirodė Panevėžio lėlių vežimo teatras, parodęs spektaklį „Trys lokiai“.

    Ši sukaktis siejama su 1936 metais Kaune pristatytu Stasio Ušinsko spektakliu „Silvestras Dūdelė“, laikomu profesionalaus lėlių teatro pradžia Lietuvoje. Minėjimas priminė ne tik konkretaus kūrinio jubiliejų, bet ir platesnį Ušinsko indėlį į lietuviškos scenos kultūros raidą.

    Kas organizavo projektą

    Renginiai vyko įgyvendinant projektą „Silvestrui Dūdelei – 90: švenčiame visi!“, kurį organizavo Pakruojo rajono savivaldybės Juozo Paukštelio viešoji biblioteka. Projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Pakruojo rajono savivaldybė.

  • CNN: Iranas sparčiau nei prognozuota atkuria karinius pajėgumus – atnaujino dronų gamybą

    Iranas karinius pajėgumus po JAV ir Izraelio smūgių atkuria greičiau, nei buvo manyta anksčiau, skelbia CNN, remdamasi su JAV žvalgybos vertinimu susipažinusiais šaltiniais. Pasak jų, Teheranas jau atnaujino dalį bepiločių orlaivių gamybos ir tvarko pažeistą karinę infrastruktūrą.

    Vertinime akcentuojama, kad atstatomi ne tik atskiri sandėliai ar ryšių mazgai, bet ir raketinių bazių elementai, paleidimo įrenginiai bei gamybiniai pajėgumai, reikalingi pagrindinėms ginkluotės sistemoms. Tai, pasak šaltinių, didina riziką, jog atsinaujinus konfliktui Iranas galėtų greitai sugrįžti prie intensyvesnių operacijų regione.

    Kas, pasak žvalgybos, atkurta greičiausiai?

    Vienas CNN cituojamas šaltinis teigė, kad kai kurie JAV žvalgybos vertinimai rodo skirtingą atskirų komponentų atkūrimo tempą, tačiau bepiločių atakų potencialas galėtų būti pilniau atstatytas maždaug per šešis mėnesius. Tokia prognozė reikštų, kad dalis tiekimo grandinių ir gamybos linijų liko arba nebuvo smarkiai pažeistos, arba buvo greitai pakeistos alternatyviais sprendimais.

    Taip pat pažymima, kad ankstesnės prielaidos apie ilgalaikį Irano pajėgumų susilpnėjimą galėjo būti per daug optimistinės. CNN nurodo, jog naujesnis vertinimas verčia iš naujo perskaičiuoti, kokį realų poveikį smūgiai padarė Iranui ilgesnėje perspektyvoje.

    Rusijos ir Kinijos veiksnys

    Pasak CNN šaltinių, vienas iš galimų greitesnio atsistatymo paaiškinimų yra išorinė parama, siejama su Rusija ir Kinija. Teigiama, kad skirtingi kanalai, technologinė pagalba ar komponentų tiekimas gali padėti užkamšyti kritines spragas, ypač ten, kur svarbios elektronikos ar variklių dalys.

    Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu neseniai interviu CBS yra teigęs, kad Kinija esą perduoda Iranui raketų gamybai reikalingus elementus, tačiau detalių nepateikė. Kinijos Užsienio reikalų ministerijos atstovas Guo Jiakun tokius teiginius yra atmetęs.

    „Kai kuriais vertinimais Iranas galėtų pilniau atkurti bepiločių atakų pajėgumus per maždaug šešis mėnesius“, – CNN teigė su JAV žvalgybos analize susipažinęs šaltinis.

    Ką tai reikštų regiono saugumui?

    CNN primena, kad per ankstesnį vertinimą buvo skelbiama, jog maždaug pusė Irano raketų paleidimo įrenginių galėjo išlikti po smūgių. Naujesniuose duomenyse šis skaičius, anot pranešimo, galėjo padidėti iki maždaug dviejų trečdalių, iš dalies dėl to, kad paliaubų laikotarpis suteikė laiko atkurti ir iškasti užverstą techniką.

    Žvalgybinė informacija, kurią mini CNN, taip pat leidžia manyti, kad Iranas vis dar turi tūkstančius bepiločių orlaivių. Be to, dalis pakrančių gynybos sparnuotųjų raketų pajėgumų, anot šaltinių, galėjo likti mažiau pažeisti, o tai išlaiko riziką laivybai strategiškai svarbiame Ormūzo sąsiauryje.

    Bendras vertinimas, kurį perteikia CNN, yra toks: nors karinis konfliktas susilpnino Irano galimybes, jis jų nesunaikino. Jei įtampa vėl paaštrėtų, Teheranas, kaip teigiama, galėtų gana greitai sumažinti patirtą ilgalaikę žalą ir grįžti prie platesnio masto veiksmų.