Blog

Maroko sostinė Rabatas 2026 metais paskelbta UNESCO Pasaulio knygų sostine. Šis vardas miestui suteikiamas vieneriems metams, o oficialus programos startas siejamas su balandžio 23 dieną minima Pasauline knygos ir autorių teisių diena.

UNESCO pabrėžia, kad Pasaulio knygų sostinės tikslas yra ne vien literatūros šventė. Miestai įsipareigoja vykdyti skaitymo skatinimo ir raštingumo stiprinimo iniciatyvas, didinti knygų prieinamumą ir remti vietos leidybos ekosistemą.

Rabato programoje numatomas dėmesys bendruomenėms, kuriose raštingumo rodikliai žemesni, taip pat vaikų ir moterų skaitymo skatinimui. Kitas akcentas – knygą priartinti prie kasdienybės, įtraukiant viešąsias erdves, pavyzdžiui, parkus ir kavines.

Knygų mugė, kuri traukia regioną

Vienas svarbiausių literatūrinių traukos taškų Rabate – Tarptautinė leidybos ir knygų mugė SIEL. Tai didžiausia tokio pobūdžio mugė Maroke ir viena ryškiausių Šiaurės Afrikoje, į miestą sutraukianti šimtus leidėjų ir dešimtis šalių.

Programoje paprastai vyksta diskusijos, susitikimai su autoriais, poezijos skaitymai ir teminiai renginiai, skirti leidybai, vertimams bei vaikų literatūrai. Pasaulio knygų sostinės statusas paprastai dar labiau išplečia tokios mugės tarptautiškumą ir partnerystes.

Medina ir senųjų knygynų paieškos

Ieškantiems autentiškos Rabato kasdienybės, dažnai rekomenduojama keliauti į Mediną ir Konsulų gatvę, kur greta amatininkų dirbtuvių veikia tradiciniai knygynai. Čia galima rasti knygų arabų ir prancūzų kalbomis, kaligrafijos darbų, senų leidinių bei antikvarinių smulkmenų.

Vienas garsiausių miesto knygų prekiautojų minimas Mohammedas Azizas, kurio kioskas daugeliui keliautojų tampa ne tik pirkinių vieta, bet ir gyvu rekomendacijų centru. Tokiose vietose dažniau pasitaiko reti, primiršti leidiniai, o pokalbiai apie literatūrą natūraliai suveda turistus, studentus ir vietinius.

Nacionalinė biblioteka ir šiuolaikinė kultūra

Gilesniam pažinimui verta skirti laiko Maroko Karalystės nacionalinei bibliotekai, kuri kaupia reikšmingą šalies rašytinį paveldą. Bibliotekose ir archyvuose lankytojams dažnai sudaromos sąlygos dirbti skaityklose, naudotis skaitmeninėmis kolekcijomis ir teminėmis parodomis.

Literatūros mėgėjams Rabate aktualus ir Mohammedo VI modernaus ir šiuolaikinio meno muziejus, siūlantis pažintį su Maroko ir Afrikos meniniais pasakojimais. Tokios erdvės papildo knyginę patirtį, leisdamos šalies istoriją ir tapatybės temas pamatyti per vizualią kultūrą.

Skaitymas mieste po atviru dangumi

Jei norisi ramesnio ritmo, Rabatas tam palankus dėl parkų ir istorinių sodų, kur skaitymas natūraliai tampa kelionės dalimi. Tarp populiarių pasirinkimų minimi Andalūzijos sodai Kasbah des Oudayas teritorijoje, o netoliese veikiantys kultūriniai kafė leidžia derinti skaitymą su miesto panoramomis.

Pasaulio knygų sostinės metai dažnai sustiprina tokį miesto „skaitymo žemėlapį“: daugėja literatūrinių pasivaikščiojimų, viešų skaitymų ir mažų iniciatyvų, kurios kviečia knygą išnešti iš bibliotekos į miestą.

„Pasaulio knygų sostinės programa turi padėti skaitymą paversti kasdieniu įpročiu ir didinti knygų prieinamumą visiems“, – sakė UNESCO atstovai, pristatydami šios iniciatyvos kryptį.

Kelionę į Rabatą 2026 metais verta planuoti ne vien kaip kultūrinį savaitgalį, bet ir kaip progą pamatyti, kaip miestas vieneriems metams tampa literatūros laboratorija. Tokiu laikotarpiu labiausiai laimi keliautojai, kurie lankytinas vietas papildo knygynais, bibliotekomis ir gyvais renginiais.

Šaltiniai:

– https://www.euronews.com/travel/2026/04/23/what-to-see-in-rabat-the-new-world-book-capital-as-a-bibliophile

– https://www.unesco.org/en/world-book-capital-city

– https://www.unesco.org/en/days/world-book-and-copyright

Paskutinės minutės išvyka daugeliui keliautojų tapo ne atsitiktinumu, o įpročiu: trumpas savaitgalis kitame mieste dažnai planuojamas tada, kai atsiranda laisvas langas kalendoriuje ar netikėtas noras pakeisti aplinką. Naujausia „lastminute.com“ „Travel Horizons“ ataskaita rodo, kad 2025 metais europiečiai vis dažniau rinkosi netolimas, patogiai pasiekiamas kryptis, kuriose galima derinti miestų kultūrą ir poilsį.

Ataskaita parengta remiantis keliautojų išvykimais iš Jungtinės Karalystės, Italijos, Prancūzijos, Vokietijos ir Ispanijos. Joje skaičiuotas užsakymų augimas 2025 metais, palyginti su 2024 metais, ir išskirtos kryptys, kurios per metus sulaukė didžiausio šuolio.

Tendencija aiški: dominuoja Rytų Europa, o į penketuką pateko ir Baltijos bei Balkanų regionai. Tai siejama su palankiu kainos ir kokybės santykiu, sparčiau gerėjančia turizmo infrastruktūra bei tuo, kad daugelis šių vietų keliautojams vis dar atrodo naujos ir neperkrautos.

Gdanskas: ryškiausias šuolis

Didžiausias užsakymų augimas 2025 metais fiksuotas Gdanske: jų skaičius, palyginti su 2024 metais, padidėjo 97 proc. Šis Baltijos pakrantės miestas išsiskiria istoriniu senamiesčiu ir uostamiesčio charakteriu, kuris formavosi nuo Hanzos sąjungos laikų.

Trumpai viešnagei dažniausiai rekomenduojamas senamiestis, Rotušė ir pasivaikščiojimas palei Motlavos upę. Miestas patrauklus ir tiems, kurie nori derinti architektūrą, muziejus bei lėtesnį pajūrio ritmą.

Bukareštas ir Krokuva: architektūra ir UNESCO

Bukareštas 2025 metais sulaukė 71 proc. daugiau paskutinės minutės keliautojų nei 2024 metais. Miestas traukia ryškiu architektūros stilių mišiniu, kur greta Art Deco ir Art Nouveau pastatų stovi komunistinio laikotarpio monumentalūs kompleksai.

Vienas pagrindinių objektų yra Parlamento rūmai, dažnai įvardijami kaip vienas didžiausių parlamento pastatų pasaulyje. Lankytojai taip pat renkasi ekskursijas su gidu ir šiuolaikinio meno erdves, veikiančias šiame komplekse.

Krokuvoje užsakymų augimas siekė 58 proc. Miestas išlieka vienu stipriausių pasirinkimų trumpai kelionei dėl UNESCO saugomo senamiesčio, didžiulės pagrindinės turgaus aikštės ir Vavelio pilies, siejamos su Lenkijos karališkąja istorija.

Šalia miesto esanti Veličkos druskų kasykla, taip pat įtraukta į UNESCO sąrašą, dažnai įtraukiama į vienos ar dviejų dienų maršrutus. Tiems, kurie planuoja aplankyti ir Gdanską, ir Krokuvą, patogus sprendimas gali būti naktinis traukinys, leidžiantis sutaupyti laiko.

Albanijos pakrantė ir Ryga: pigesnės alternatyvos

Albanijos pakrantė 2025 metais užfiksavo 53 proc. užsakymų augimą. Regiono populiarumą pastaraisiais metais kursto socialinių tinklų turinys ir žinutė, kad čia galima rasti įspūdingus paplūdimius už palankesnę kainą nei daugelyje labiau išreklamuotų Viduržemio jūros kurortų.

Tarp dažniausiai minimų vietų yra Ksamilis, Sarandė netoli UNESCO saugomos Butrinto archeologinės vietovės ir Dhërmi, garsėjantis aktyvesniu naktiniu gyvenimu. Keliautojai neretai prie maršruto prideda ir sostinę Tiraną, kad kelionėje būtų daugiau kultūrinio konteksto.

Rygoje užsakymų augimas siekė 40 proc. Latvijos sostinė vertinama dėl UNESCO saugomo viduramžiško senamiesčio ir išskirtinės Art Nouveau architektūros, kurios ypač daug miesto centre.

Mieste populiarūs ir kultūriniai objektai, įskaitant Latvijos nacionalinę biblioteką, taip pat vietinė gastronomija ir amatinio alaus scena. Trumpoms kelionėms tai patraukli kryptis dėl kompaktiško centro ir aiškiai suplanuojamo savaitgalio maršruto.

Kelionių bendrovių duomenys rodo, kad paskutinės minutės pasirinkimams vis dažniau lemiami tampa ne tik orai ar atostogų trukmė, bet ir galimybė per trumpą laiką gauti kuo daugiau patirčių. Rytų Europos miestai ir mažiau tradiciniai pajūriai čia laimi dėl įvairovės, patogaus susisiekimo ir dar neužaugusių kainų kai kuriose vietose.

„Paskutinės minutės kelionės nebėra tik kompromisas, kai nepavyko susiplanuoti atostogų iš anksto, jos vis dažniau tampa sąmoningu pasirinkimu“, – sakė kelionių rinkos apžvalgininkė, apibendrindama naujausias paklausos kryptis.

Planuojantiems spontanišką išvyką ekspertai pataria atkreipti dėmesį į sezoniškumą, apgyvendinimo pasiūlą konkrečiomis datomis ir susisiekimą tarp miestų. Tokiose kryptyse kaip Krokuva ar Ryga patogu keliauti be automobilio, o Albanijos pakrantėje verta iš anksto įsivertinti, kaip pasieksite mažesnius kurortus.

Šaltiniai:
– https://www.euronews.com/travel/2026/04/23/these-are-the-top-destinations-in-europe-for-a-last-minute-trip
– https://whc.unesco.org/en/list/

„Ryanair“ keičia tvarką oro uostuose: nuo lapkričio registracijos oro uoste ir bagažo pridavimo (bag drop) paslaugos bus uždaromos likus 60 minučių iki planuoto skrydžio. Tai yra 20 minučių anksčiau nei iki šiol, todėl daliai keleivių į oro uostą teks atvykti dar anksčiau.

Oro linijos teigia, kad sprendimas priimtas reaguojant į pailgėjusias saugumo ir pasų kontrolės eiles, dėl kurių keleiviai kartais nespėja pasiekti išvykimo vartų laiku. Bendrovė nurodo, kad didžiausia rizika kyla kelionių piko metu, kai net ir nedidelis vėlavimas bagažo pridavimo zonoje gali „suvalgyti“ visą laiko rezervą.

„Tai suteiks tiems 20 proc. mūsų klientų, kurie priduoda bagažą, daugiau laiko įveikti saugumo ir pasų patikros eiles bei laiku pasiekti vartus, ypač per įtemptus kelionių laikotarpius“, – sakė „Ryanair“ rinkodaros vadovas Dara Brady.

Pasak bendrovės, naujoji tvarka įsigalios nuo lapkričio 10 dienos. Ji neturėtų paveikti keleivių, keliaujančių tik su rankiniu bagažu, nes jie ir toliau galės atlikti registraciją internetu ir vykti tiesiai į saugumo patikrą bei vartus.

Pokytis sutampa su pastaraisiais mėnesiais Europoje aptariama problema dėl eilių oro uostuose, kurios išaugo įdiegiant ES naują atvykimo ir išvykimo sistemą (EES). Ši sistema numato trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir išvykimo registravimą, o pereinamuoju laikotarpiu dalyje oro uostų keleivių srautai gali būti valdomi lėčiau.

Kas keisis bagažą priduodantiems keleiviams

„Ryanair“ akcentuoja, kad papildomas 20 minučių „langas“ skirtas sumažinti atvejų, kai keleiviai praleidžia skrydį dėl vėluojančių procedūrų prieš patekimą į vartus. Praktikoje tai reiškia, kad bagažą priduodantys keliautojai turės planuoti atvykimą taip, kad prie bagažo pridavimo zonos būtų gerokai anksčiau nei likus valandai iki išvykimo.

Bendrovė taip pat žada iki spalio įdiegti daugiau savitarnos bagažo pridavimo kioskų daugiau nei 95 proc. oro uostų, kuriuos aptarnauja vežėjas. Integravus kioskus su „Ryanair“ programėle, keleiviai galės patys užregistruoti bagažą ir atsispausdinti bagažo etiketes, taip sumažinant priklausomybę nuo aptarnavimo langelių ir eilių.

Ką verta žinoti apie „Ryanair“ bagažą

„Ryanair“ pabrėžia pigių skrydžių modelį: standartinis bilietas paprastai apima tik mažą asmeninį krepšį, kuris turi tilpti po sėdyne. Norint papildomo rankinio bagažo ar registruoto bagažo, dažniausiai reikia primokėti, o galutinė kaina priklauso nuo maršruto, sezono ir įsigijimo momento.

Keleiviams patariama prieš kelionę pasitikrinti konkrečias savo bilieto sąlygas ir oro uosto rekomenduojamus atvykimo laikus. Net jei bagažas pridavimui uždaromas likus 60 minučių, realias eiles lemia oro uosto apkrova, saugumo patikros pralaidumas ir pasų kontrolės organizavimas.

Jeigu keliaujate su registruotu bagažu, papildomas laiko rezervas gali tapti svarbiausia priemone išvengti skubėjimo ar praleisto skrydžio, ypač oro uostuose, kuriuose dažnai susidaro dideli srautai. Tuo metu keliaujant tik su rankiniu bagažu, esminė rizika dažniau persikelia į saugumo patikrą ir vartų pasiekiamumą.

„Ryanair“ nurodo, kad tikisi, jog ankstesnis bagažo pridavimo uždarymas ir savitarnos plėtra padės sumažinti vėlavimų grandinę ir pagerins punktualumą, tačiau keleiviams tai reiškia vieną aiškų dalyką: planuojant kelionę teks dar kruopščiau įvertinti laiką oro uoste.

Šaltiniai:
– https://www.euronews.com/travel/2026/04/23/ryanair-customers-will-have-to-get-to-bag-drop-20-minutes-earlier-from-november
– https://www.euronews.com/travel/2026/04/06/europes-entryexit-system-ees-what-travellers-need-to-know-before-10-april-rollout

Nuolatiniai laiškai, skambučiai ir pranešimai daugeliui nebeleidžia „išjungti“ darbo net atostogų metu. Pasaulio sveikatos organizacija perdegimą apibrėžia kaip su darbu susijusį sindromą, pasireiškiantį išsekimu, atsiribojimu ir sumažėjusiu efektyvumo jausmu, o šie simptomai dažnai persikelia ir į laisvalaikį.

Šiame kontekste keliautojai vis dažniau gręžiasi į „deadzoning“ idėją, kai sąmoningai ribojamas skaitmeninis ryšys ir atostogos atgauna tikrą poilsio prasmę. Tai nebūtinai reiškia visišką technologijų atsisakymą, greičiau aiškias taisykles, kada ir kam leidžiama pasiekti žmogų.

Kas yra deadzoning?

„Deadzoning“ paprastai suprantamas kaip tyčinis atsijungimas kelionėje: pasirenkama vieta, kur ryšys silpnas, arba pačiam nusistatomos ribos, pavyzdžiui, išjungiami darbo pranešimai. Dažnas sprendimas ir automatinis pranešimas el. paštu, kad darbuotojas atostogauja, taip pat susitarimas, kas laikoma tikra „kritine situacija“.

Turizmo tyrėja dr. Birgit Trauer „Euronews Travel“ aiškino, kad keliones formuoja vadinamosios stūmimo ir traukos priežastys: žmones vilioja kryptys, bet ne mažiau svarbu tai, nuo ko jie bando pabėgti. Pasak jos, psichologiškai kelionė neretai tampa bandymu atsitraukti nuo to, kas nebetarnauja, ir ieškoti geresnės savijautos.

„Dažnai galvojame, kad kelionė yra trauka į vietą, bet ji taip pat yra stūmimas nuo kažko, pavyzdžiui, darbo ar kitų stresorių“, – sakė dr. Birgit Trauer.

Jos teigimu, svarbi ir kita ryšio rūšis, ne skaitmeninė: ryšys su kitais žmonėmis ir pačiu savimi. Sąmoningas atsijungimas kelionėje gali padėti atkurti gebėjimą būti čia ir dabar, švelninti įtampą ir pagerinti tarpusavio bendravimą.

Ar tai nauja ir kuo gali padėti?

Nors terminas išpopuliarėjo socialiniuose tinkluose ir dažniau siejamas su tūkstantmečio karta bei Z karta, pati idėja nėra nauja. Dar prieš išmaniųjų telefonų erą kelionės savaime reiškė ilgesnį laiką be nuolatinio kontakto, o tai daugeliui suteikdavo laisvės ir atokvėpio.

Šiandien, kai darbo ir asmeninis gyvenimas dažnai persidengia, „deadzoning“ akcentuoja sąmoningą pasirinkimą. Dr. Birgit Trauer pabrėžė, kad jaunų keliautojų atsakas į nuolatinį buvimą internete dažniau yra ne technologijų atmetimas, o siekis subalansuoti jų naudojimą ir geriau kontroliuoti įsitraukimą.

Vienas dažniausiai minimų privalumų yra mažesnė kognityvinė našta, kai smegenims nereikia nuolat apdoroti pranešimų ir informacijos srauto. Dėl to gali mažėti įtampa ir nerimas, gerėti nuotaika, miegas ir dėmesingumas, o pačios atostogos tampa labiau atkuriančios.

Kada atsijungimas gali tapti problema?

Ekspertai atkreipia dėmesį, kad po ryškaus atsitraukimo nuo kasdienybės daliai žmonių gali kilti vadinamasis „atvirkštinis kultūrinis šokas“. Grįžus namo žmogus jaučiasi pasikeitęs, tačiau aplinka ir rutina lieka ta pati, todėl gali atsirasti noras vėl kuo greičiau pabėgti, o ne integruoti naujus įpročius į kasdienį gyvenimą.

Todėl „deadzoning“ dažniausiai vertinamas kaip priemonė, o ne vienkartinis sprendimas. Praktikoje tai gali reikšti susitarimus su darbdaviu dėl pasiekiamumo, aiškias ribas komandoje ir paprastus kasdienius įpročius, pavyzdžiui, darbo programėlių pranešimų išjungimą ne darbo metu.

Europos statistikos tarnybos „Eurostat“ duomenys rodo, kad kelionės Europoje išlieka itin intensyvios, o apgyvendinimo įstaigose per metus sugeneruojama milijardai nakvynių. Tai reiškia, kad vis daugiau žmonių ieško būdų, kaip keliauti dažniau, bet kartu iš tiesų pailsėti, o ne tik pakeisti darbo vietą iš biuro į oro uostą ar viešbutį.

„Deadzoning“ taip pat nebūtinai reikalauja tolimų ir brangių kelionių. Pasak dr. Birgit Trauer, sąmoningas atsijungimas gali prasidėti arčiau namų, renkantis vietas su lėtesniu tempu, daugiau gamtos ir mažiau dirgiklių, o svarbiausia yra ne atstumas, bet taisyklės, kurias žmogus susikuria pats.

Šaltiniai:

– https://www.euronews.com/travel/2026/04/23/can-the-deadzoning-trend-be-a-way-to-improve-our-wellbeing-while-travelling

– https://www.who.int/publications/i/item/9789240003927

– https://ec.europa.eu/eurostat/web/products-eurostat-news/w/ddn-20260304-1

Europoje ryškėjanti reaktyvinių degalų krizė verčia oro linijas peržiūrėti vasaros skrydžių planus, o keleivius – pasiruošti brangesniems bilietams ir galimiems atšaukimams. Nors Europos Komisija viešai ramina, aviacijos sektorius įspėja, kad sutrikimai tiekimo grandinėje jau persikelia į tvarkaraščius.

Oro bendrovės skaičiuoja, kad sąnaudos šoktelėjo per trumpą laiką, todėl imamasi skubių sprendimų. Skelbiama, kad „Scandinavian Airlines“ atšaukė apie 1 000 reisų, „Lufthansa“ planuoja atsisakyti 20 000 maršrutų, o „Air France-KLM“ įvedė 100 eurų priemoką tolimųjų skrydžių bilietams.

Kas išjudino krizę?

Pagrindinis sukrėtimas siejamas su pasaulinės naftos ir degalų logistikos sutrikimu, kai dėl uždaryto Hormūzo sąsiaurio buvo apribotas svarbus energijos išteklių tranzitas. Dėl to reaktyvinių degalų kainos, kaip pranešama, pakilo maždaug dvigubai, o tai ypač skausminga aviacijai, kur degalai sudaro reikšmingą skrydžio savikainos dalį.

Europos Sąjungos perdirbimo pajėgumai, kaip nurodoma, pagamina apie 70 proc. bloke suvartojamų reaktyvinių degalų, o likusi dalis paprastai importuojama, įskaitant tiekimą iš Artimųjų Rytų. Kai importo srautai sutrinka, alternatyvų paieška užtrunka, o kainų šuoliai greitai persiduoda galutiniam vartotojui.

Tarptautinė energetikos agentūra praėjusią savaitę perspėjo, kad Europai gali būti likę maždaug šešios savaitės reaktyvinių degalų atsargų. Tokia prognozė didina riziką, kad vasarą skrydžių atšaukimai taps ne pavieniais atvejais, o sistemine problema, ypač jei paklausa sezono metu išliks aukšta.

Ką sako Europos Komisija?

Europos Komisija teigia, kad skrydžių atšaukimai nebūtinai tiesiogiai susiję su fiziniu degalų trūkumu, ir dalį atsakomybės sieja su oro linijų pelningumu bei jų sprendimais optimizuoti tinklą. Vis dėlto institucijos pripažįsta, kad situacija reikalauja koordinuoto atsako, jei sutrikimai užsitęstų.

Siekiant mažinti riziką, pradėta „AccelerateEU“ iniciatyva, skirta koordinuoti avarinius degalų tiekimus ir, jei prireiktų, suderinti valstybių narių veiksmus dalijantis turimomis atsargomis. Praktikoje tai reikštų didesnį bendradarbiavimą tiek planuojant paskirstymą, tiek nustatant prioritetus kritiniams maršrutams.

Ar padės importas iš JAV?

Vienas iš svarstomų kelių – didinti importą iš JAV, tačiau šiam sprendimui kyla techninių kliūčių. Skelbiama, kad JAV naudojami reaktyviniai degalai atitinka kiek kitokius cheminius standartus, todėl tam tikrais atvejais gali reikėti papildomo suderinimo, testavimo ar logistikos prisitaikymo, kad tiekimas sklandžiai integruotųsi į Europos rinką.

Tuo pat metu ES transporto ministrai, susirinkę prieš neformalų lyderių susitikimą Kipre, ragina gyventojus mažinti paklausą, dažniau rinktis viešąjį transportą ir kitas alternatyvas. Tačiau ilgesnių atstumų kelionėms, ypač atostogų kryptimis, realių pakaitalų aviacijai nėra daug, todėl spaudimas bilietų kainoms išlieka.

Keleiviams artimiausiomis savaitėmis svarbiausia stebėti oro bendrovių pranešimus, reguliariai tikrinti skrydžio statusą ir įvertinti, ar bilieto taisyklės leidžia keisti datas be didelių mokesčių. Jei degalų tiekimas nesinormalizuos, vadinamoji priemokų vasara gali reikšti ne tik brangesnes keliones, bet ir daugiau paskutinės minutės korekcijų oro uostuose.

„Europos Komisija tvirtina, kad atšaukimus lemia ne vien degalų stygius, bet ir oro linijų sprendimai dėl pelningumo“, – teigiama institucijos pozicijoje.

„Tarptautinė energetikos agentūra perspėja, kad Europai gali būti likę maždaug šešios savaitės reaktyvinių degalų atsargų“, – nurodoma pranešimuose apie situaciją rinkoje.

Šaltiniai:

– https://www.euronews.com/my-europe/2026/04/23/watch-why-the-fuel-crisis-might-ground-your-summer-vacation-flights

– https://www.euronews.com/my-europe/2026/04/16/europe-has-six-weeks-of-jet-fuel-left-caused-by-dire-strait-crisis-iea-chief-warns

– https://www.euronews.com/my-europe/2026/04/21/eu-to-boost-jet-fuel-imports-from-the-united-states-amid-shortage-fears