Blog

  • Dalyvaujamasis biudžetas gimnazijoje: mokiniai nubalsavo, kurie du projektai bus įgyvendinti

    Dalyvaujamasis biudžetas mokyklose vis dažniau tampa praktiniu būdu mokiniams įsitraukti į sprendimų priėmimą ir pamatyti, kaip realiai planuojamos bei paskirstomos lėšos. Tokiu formatu mokiniai ne tik teikia idėjas, bet ir mokosi jas pagrįsti, įvertinti naudą bendruomenei bei priimti sprendimą balsuojant.

    Gegužės 19 dieną Švenčionėlių Karaliaus Mindaugo gimnazijoje dar kartą pristatyti trys mokinių parengti dalyvaujamojo biudžeto projektai. Jie apėmė saugumo stiprinimą, poilsio erdvių gerinimą ir mokyklos renginių techninių sąlygų atnaujinimą.

    Saugumas ir emocinė aplinka

    Projektas Saugi mokyklos aplinka orientuotas į mokyklos saugumo infrastruktūros modernizavimą, numatant vaizdo stebėjimo kamerų įrengimą. Tokios priemonės mokyklų praktikoje dažniausiai siejamos su prevencija bendrose erdvėse, greitesniu incidentų fiksavimu ir aiškesne tvarka ten, kur sudėtinga užtikrinti nuolatinę suaugusiųjų priežiūrą.

    Gimnazijos bendruomenei šis sprendimas būtų naudingas ne tik dėl galimo vandalizmo ar patyčių atvejų mažinimo, bet ir dėl greitesnės reakcijos į konfliktines situacijas. Kartu tai reikalauja atsakingo duomenų apsaugos organizavimo, aiškių taisyklių ir informavimo, kad priemonė būtų skirta saugumui, o ne pertekliniam stebėjimui.

    Poilsio zonos ir geresnės sąlygos pertraukoms

    Projektu Poilsio zonos praplėtimas siekiama sukurti jaukesnes erdves mokiniams per pertraukas ir laisvas pamokas. Planuojama gimnazijos koridoriuose pastatyti sofutes ir pirmame aukšte įrengti tris poilsio zonas.

    Tokios erdvės mokyklose tampa aktualios dėl besikeičiančių ugdymo metodų ir didesnio dėmesio emocinei savijautai. Mokiniams svarbu turėti vietas trumpam atsikvėpti, ramiai pabendrauti ar pasiruošti kitai pamokai, ypač kai dienotvarkė intensyvi.

    Renginiams reikalinga technika

    Garso įrangos atnaujinimo projektu siekiama pagerinti sąlygas mokyklos renginiams, kurie gimnazijose dažnai vyksta ne tik aktų salėje, bet ir sporto salėje, stadione ar lauke. Numatyta įsigyti monitorines kolonėles, kurias būtų patogu transportuoti ir pritaikyti skirtingoms erdvėms.

    Taip pat planuojami bevieliai mikrofonai, kurie įprastai suteikia stabilesnį veikimą, mažesnę fonavimo riziką ir aiškesnį balso perdavimą didesniu atstumu. Tokie atnaujinimai aktualūs tiek šventėms, tiek susitikimams, konferencijoms ar projektinėms veikloms.

    Po pristatymų gimnazijoje vyko balsavimas. Iš viso balsavo 329 mokiniai, trys biuleteniai pripažinti negaliojančiais.

    Balsavimo rezultatai pasiskirstė taip: Saugi mokyklos aplinka surinko 110 balsų, Poilsio zonos praplėtimas gavo 106 balsus, o Garso įrangos atnaujinimas taip pat surinko 110 balsų. Skelbiama, kad bus įgyvendinti du daugiausia mokinių balsų sulaukę projektai.

    Mokykla pabrėžia, kad tokios iniciatyvos ugdo pilietiškumą, atsakomybę ir bendruomeniškumą, nes sprendimai priimami ne formaliai, o remiantis realiais poreikiais. Dalyvaujamasis biudžetas taip pat stiprina pasitikėjimą tarp mokinių ir administracijos, kai matoma, kad idėjos virsta apčiuopiamais pokyčiais.

  • Kupiškyje vaikai tapo parko detektyvais: tvarus orientacinis sportas suvienijo keturias įstaigas

    Kupiškyje vaikai tapo parko detektyvais: tvarus orientacinis sportas suvienijo keturias įstaigas

    Gegužės 20 dieną Kupiškyje surengta rajono priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų tvari orientacinio sporto diena Ąžuolų parko detektyvai. Renginį Kupos upės slėnio parko Ąžuolų parkelyje organizavo Kupiškio vaikų lopšelis-darželis „Obelėlė“.

    Į bendrą veiklą susitiko keturių įstaigų ugdytiniai: Kupiškio vaikų lopšelis-darželis „Obelėlė“, Kupiškio vaikų lopšelis-darželis „Saulutė“, Kupiškio mokykla Varpelis ir Kupiškio rajono Subačiaus vaikų lopšelis-darželis. Organizatoriai pabrėžė, kad tokie susitikimai stiprina bendruomeniškumą ir skatina vaikus drąsiau veikti mišriose grupėse.

    Renginio metu vaikai buvo kviečiami pasijusti mažaisiais detektyvais: ieškoti užuominų, spręsti užduotis ir orientuotis gamtoje. Veiklos buvo paremtos judesiu ir žaidimu, todėl dalyviams natūraliai ugdėsi dėmesingumas aplinkai bei pastabumas detalėms.

    Mažųjų laukė detektyvinės užduotys, orientacinė veikla Ąžuolų parkelyje ir pėdsakų paieška, kurios skatino bendradarbiavimą. Tokios orientacinio sporto veiklos vaikams padeda mokytis susitarti, pasidalinti vaidmenimis ir kartu priimti sprendimus, o kartu lavina erdvinį mąstymą.

    Organizatoriai akcentavo ir tvarumo aspektą: veiklos vyko natūralioje aplinkoje, o užduotys orientuotos į pažinimą per patirtį, neteršiant ir nepaliekant pėdsakų gamtoje. Pastaraisiais metais ikimokyklinėse įstaigose vis dažniau ieškoma būdų, kaip fizinį aktyvumą sieti su aplinkosauginiu ugdymu, kad vaikai tvarumo principus suprastų ne teoriškai, o praktiškai.

    Renginys suteikė daug emocijų ir dar kartą priminė, kad mokymasis per judesį ir žaidimą mažiesiems yra vienas veiksmingiausių būdų pažinti pasaulį. Tokios iniciatyvos taip pat prisideda prie sveikų kasdienių įpročių formavimo, nes vaikams kuriama teigiama patirtis būnant lauke ir aktyviai judant.

  • Kupiškio taryba rinksis gegužės 28 dieną: svarstys 2025 metų ataskaitas, mokesčius ir turto tvarką

    Kupiškio taryba rinksis gegužės 28 dieną: svarstys 2025 metų ataskaitas, mokesčius ir turto tvarką

    Kupiškio rajono savivaldybės meras Algirdas Raslanas pasirašė potvarkį sušaukti Savivaldybės tarybos posėdį. Jis vyks 2026 metų gegužės 28 dieną 9.00 valandą Kupiškio rajono savivaldybės kultūros centro Vitražų salėje.

    Posėdis šaukiamas vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo nuostatomis ir Savivaldybės tarybos veiklos reglamentu. Kartu pateiktas ir darbotvarkės projektas, kuriame numatyta daugiau kaip 30 sprendimų projektų.

    Metinių ataskaitų paketas

    Didžiausią darbotvarkės dalį sudaro 2025 metų metinių ataskaitų rinkinių tvirtinimas. Tarybai planuojama teikti Savivaldybės administracijos, kontrolės ir audito tarnybos bei pačios Savivaldybės 2025 metų ataskaitas.

    Taip pat bus svarstomos Savivaldybės įstaigų ir organizacijų ataskaitos: Kupiškio muziejaus, kultūros centro, viešosios bibliotekos, turizmo ir verslo informacijos centro, jaunimo centro. Į darbotvarkę įtrauktos ir socialinių paslaugų bei visuomenės sveikatos srities įstaigų ataskaitos.

    Mokesčiai, turtas ir paslaugų įkainiai

    Tarybai numatyta tvirtinti 2026 metų valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifus ir 2026 metų žemės mokesčio lengvatas. Šie sprendimai svarbūs gyventojams ir verslui, nes nuo jų priklauso metinė mokestinė našta už naudojamą žemę.

    Darbotvarkėje numatyti klausimai dėl Savivaldybės turto perdavimo, panaudos, nuomos ir disponavimo tvarkų aprašų. Tokie dokumentai apibrėžia, kaip Savivaldybės turtas gali būti perduodamas įstaigoms ar laikinai suteikiamas naudotis, kokiomis sąlygomis ir kokia tvarka priimami sprendimai.

    Taip pat planuojama svarstyti 2024 metais priimto sprendimo dėl uždarosios akcinės bendrovės „Kupiškio komunalininkas“ atlygintinai teikiamų paslaugų įkainių pakeitimą. Sprendimas aktualus dėl galimos įtakos gyventojams ir įmonėms taikomiems tarifams.

    Švietimas, sauga ir kiti sprendimai

    Posėdyje numatyti sprendimų projektai dėl Kupiškio Povilo Matulionio progimnazijos ir Kupiškio r. Alizavos pagrindinės mokyklos vidaus struktūros pertvarkų. Tokie klausimai paprastai siejami su klasių komplektavimu, administravimo optimizavimu ar švietimo paslaugų organizavimu.

    Darbotvarkėje yra ir sprendimas dėl Kupiškio rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos buveinės pakeitimo bei nuostatų patvirtinimo. Be to, numatyta keisti anksčiau patvirtintus reagavimo į savižudybių riziką algoritmus, taip pat atnaujinti komisijų sudėtis ir dalį ankstesnių tarybos sprendimų pripažinti netekusiais galios.

    Potvarkyje taip pat nurodyta, kad sprendimai dėl tarybos posėdžio sušaukimo ir su tuo susiję administraciniai veiksmai gali būti skundžiami įstatymų nustatyta tvarka. Skundai teikiami per vieną mėnesį nuo aplinkybių paaiškėjimo arba nuo dokumento paskelbimo ar įteikimo dienos.

    Dokumentą pasirašė Savivaldybės meras Algirdas Raslanas, o posėdžio darbotvarkės projektą sudaro klausimai, apimantys atskaitomybę, mokesčių politiką, turto valdymą ir viešųjų paslaugų organizavimą. Galutiniai sprendimai bus priimami tarybai apsvarsčius pateiktus projektus posėdžio metu.

  • Lenkijos CRIST statys 50 mln eurų elektrinį keltą Estijai: sutartis pasirašyta, aiškus terminas

    Lenkijos Gdynės laivų statykla CRIST pasirašė sutartį dėl naujo kelto statybos Estijai. Projektas vertinamas maždaug 50 mln. eurų, o konkurse CRIST pasiūlymas buvo pripažintas palankesniu nei bendras Estijos Baltic Workboats AS ir Lietuvos UAB Vakaru Baltijos Laivu Statykla pasiūlymas.

    Naujas laivas bus skirtas susisiekimui tarp Vakarų Estijos salyno ir žemyninės šalies dalies. Kelto operatoriumi taps TS Laevad, Port of Tallinn dukterinė bendrovė, valdanti keleivinių ir transporto priemonių keltų maršrutus.

    Elektrinis ro-ro tipo keltas

    Pagal projektą bus statomas ro-ro tipo keltas, pritaikytas gabenti riedančius krovinius ir transporto priemones. Pagrindinė pavara numatyta elektrinė, energiją tieks akumuliatoriai, įkraunami nuo kranto infrastruktūros.

    Numatytas ir atsarginis sprendimas nenumatytiems atvejams: avariniai generatoriai, kuriems planuojama naudoti biodyzeliną. Toks derinys leidžia kasdienėse kelionėse mažinti taršą, o ekstremaliose situacijose užtikrinti maršruto patikimumą.

    Talpa ir pristatymo terminas

    Skelbiama, kad keltas galės plukdyti iki 380 keleivių. Transporto deniuose turėtų tilpti apie 110 lengvųjų automobilių arba 8 sunkvežimiai, priklausomai nuo konkrečios komplektacijos ir apkrovų.

    Laivą planuojama pristatyti iki 2028 metų pabaigos. Toks terminas apima projektavimo, korpuso statybos, elektros sistemų integravimo, bandymų ir sertifikavimo etapus.

    Finansavimas ir platesnis kontekstas

    Investicija bus bendrai finansuojama Europos Sąjungos lėšomis. Skelbiama, kad 28 mln. eurų šiam projektui numatyta iš ES Modernizavimo fondo, kuris skirtas švaresnėms energetikos ir transporto technologijoms diegti.

    Elektrinių ir hibridinių keltų kryptis Baltijos regione stiprėja dėl griežtėjančių aplinkosaugos reikalavimų ir uostuose augančio spaudimo mažinti emisijas. Įkrovimas nuo kranto taip pat siejamas su uostų infrastruktūros modernizavimu, kai dalis energijos poreikio perkeliama į sausumos tinklą.

    CRIST projekte veiks kaip pagrindinis rangovas. Bendrovė specializuojasi laivų statyboje, jūrinės energetikos konstrukcijose ir inžineriniuose projektuose, o pastaraisiais metais akcentuoja patirtį sudėtingų specializuotų laivų ir jūrinių konstrukcijų segmentuose.

  • Lazdijų rajono garbės pilietis Vytautas Žukauskas: pleneras „Veisiejų pavasaris“ paliko ryškų pėdsaką

    Lazdijų rajono garbės pilietis Vytautas Žukauskas: pleneras „Veisiejų pavasaris“ paliko ryškų pėdsaką

    Lazdijų rajono savivaldybės taryba pritarė sprendimui suteikti Lazdijų rajono savivaldybės Garbės piliečio vardą Vytautui Žukauskui. Jis vertinamas kaip ilgametis kultūros puoselėtojas, menininkas ir parodų kuratorius, kurio darbai ir iniciatyvos siejamos su Veisiejų bei viso rajono kultūriniu gyvenimu.

    Vienas ryškiausių jo projektų – tarptautinis menininkų pleneras „Veisiejų pavasaris“, pradėtas 2001 metais. Per daugiau nei du dešimtmečius renginys tapo nuolatine kūrybine platforma, į kurią atvyksta autoriai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kaimyninių bei kitų Europos šalių.

    Per 26 plenero gyvavimo metus, savivaldybės pateikiamais duomenimis, sukurta daugiau kaip 200 kūrinių – nuo tapybos iki skulptūros ir kalvystės darbų. Dalis jų šiandien puošia Veisiejų ir Lazdijų rajono viešąsias erdves, taip pat kultūros įstaigas, mokyklas ir bažnyčias, formuodami atpažįstamą vietos vizualinį identitetą.

    Kultūrinėms iniciatyvoms papildomo svorio suteikė ir atminimo ženklai, susiję su krašto istorija bei kūrėjais. 2023 metais Veisiejuose, minint poeto Sigito Gedos 80-ąsias gimimo metines, pastatytas jam skirtas paminklas, tapęs svarbiu vietos kultūros akcentu.

    Pastaraisiais metais, tęsiantis karo Ukrainoje kontekstui, „Veisiejų pavasaryje“ aktyviau dalyvavo ir Ukrainos menininkai. Savivaldybė pabrėžia, kad plenero metu vyko bendros kūrybinės dirbtuvės, parodos ir bendruomenę telkiančios veiklos, stiprinusios tarptautinius ryšius ir kultūrinį solidarumą.

    Vytautas Žukauskas taip pat įvertintas už gebėjimą suburti skirtingas kartas ir auditorijas: jo iniciatyva rajone rengtos parodos, edukacijos, kūrybinės dirbtuvės, susitikimai su menininkais. Toks nuoseklus darbas prisideda prie regiono kultūrinio patrauklumo ir ilgalaikės kūrybinės infrastruktūros kūrimo.

    2018 metais Vytautui Žukauskui buvo suteiktas Veisiejų krašto garbės piliečio vardas. Lazdijų rajono savivaldybės Garbės piliečio ženklas ir liudijimas jam bus įteikti birželio 5 dieną per renginį „Pasienio fiesta 2026“.

  • NVŠ startas Kupiškyje: kas keisis savivaldybėse, kai neformaliajam ugdymui skiriama daugiau lėšų

    NVŠ startas Kupiškyje: kas keisis savivaldybėse, kai neformaliajam ugdymui skiriama daugiau lėšų

    2026 metų gegužės 21 dieną Kupiškio rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje įvyko susitikimas, skirtas neformaliojo vaikų švietimo (NVŠ) situacijai savivaldybėse aptarti. Į renginį atvyko Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos viceministras Rolandas Zuoza su komanda, Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros (LINEŠA) atstovai ir kelių regiono savivaldybių vadovai bei specialistai.

    Susitikimas tapo NVŠ dienų ciklo pradžia, kai ministerijos ir agentūrų ekspertai į regionus vyksta ne tik pristatyti kryptis, bet ir rinkti grįžtamąjį ryšį apie realius iššūkius. Toks formatas savivaldybėms svarbus dėl to, kad NVŠ kokybė ir paslaugų prieinamumas labai priklauso nuo vietos teikėjų, infrastruktūros ir administravimo sprendimų.

    Biudžeto signalas savivaldybėms

    Renginio metu akcentuota, kad priimant 2025–2027 metų valstybės biudžetą Vyriausybė papildomai skyrė 5 000 000 eurų NVŠ krepšeliui. Šios lėšos siejamos su tikslu didinti veiklų įvairovę ir prieinamumą, ypač ten, kur vaikams pasirinkimo mažiau.

    Praktikoje didesnis finansavimas pats savaime nebūtinai reiškia didesnį vaikų įsitraukimą, todėl savivaldybėms keliama užduotis ne tik paskirstyti krepšelį, bet ir užtikrinti veiklų kokybę. Susitikime daug dėmesio skirta stebėsenai, rodikliams ir gebėjimui įvertinti, kokią realią naudą vaikams duoda finansuojamos programos.

    Kupiškio rodikliai ir regiono patirtys

    LINEŠA Neformaliojo švietimo pažangos skyriaus analitikas Evaldas Bakonis pristatė NVŠ situaciją šalyje ir savivaldybėse, remiantis naujausiais turimais duomenimis. Pabrėžta, kad Kupiškis pasirinktas neatsitiktinai, nes pagal 2024 metų rodiklius rajonas buvo tarp lyderių pagal NVŠ statistinius rezultatus.

    Kupiškio rajono situaciją pristatė savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Irmina Puipaitė-Blaževičienė. Anot pateiktų duomenų, 2025 metų pirmoje pusėje rajone finansuotos 46 NVŠ programos, jas įgyvendino 21 teikėjas, o veiklose dalyvavo 764 mokiniai.

    Didžiausi klausimai: teikėjai, vasara ir kokybė

    Diskusijoje savivaldybių atstovai aptarė, kaip pritraukti daugiau NVŠ programų teikėjų ir užtikrinti, kad pasiūla nesikoncentruotų tik keliuose populiariausiuose būreliuose. Taip pat kalbėta apie tai, kaip vaikų įsitraukimą didinti mokyklose, kai daliai šeimų svarbi logistika, o daliai aktualus užimtumas po pamokų.

    Atskiru dėmesio tašku tapo vasaros laikotarpis, kai mokinių užimtumas dažnai priklauso nuo stovyklų ir papildomų projektų. Susitikime aptarta, kad savivaldybėms svarbu užtikrinti ne tik didesnį pasiūlos skaičių, bet ir aiškius kriterijus, leidžiančius vertinti programų efektyvumą ir jų poveikį vaikų kompetencijoms.

    Renginį simboliškai pradėjo Kupiškio Povilo Matulionio progimnazijos lėlių teatras „Rygailio“, pristatęs spektaklį pagal Kazio Borutos pasaką Dangus griūva. Organizatorių teigimu, toks įvadas priminė, kad NVŠ esmė yra gyvas ugdymas, kūrybiškumas ir bendruomenės įtraukimas, o sprendimai dėl finansavimo ir kokybės turi tiesiogiai atsispindėti vaikų kasdienybėje.

    „Tokie susitikimai leidžia savivaldybėms, remiantis stebėsena ir duomenimis, įsivertinti rezultatus ir ieškoti sprendimų kylantiems iššūkiams“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto viceministras Rolandas Zuoza.

    Susitikimo dalyviai sutarė, kad artimiausiu metu didžiausia užduotis bus suderinti tris dalykus: didesnį prieinamumą, kokybės matavimą ir tvarų teikėjų tinklą regionuose. Nuo to priklausys, ar papildomos NVŠ krepšelio lėšos virs ne tik didesniu programų skaičiumi, bet ir apčiuopiamu ugdymo rezultatu vaikams.

  • Lazdijų rajone planuojamos komendantinės pratybos: savivaldybėje aptarti tikslai, veiklos ir partnerystės

    Lazdijų rajone planuojamos komendantinės pratybos: savivaldybėje aptarti tikslai, veiklos ir partnerystės

    Lazdijų rajono savivaldybėje įvyko darbinis susitikimas dėl rudenį planuojamų komendantinių pratybų. Aptarti pagrindiniai pratybų tikslai, numatomos veiklos ir institucijų tarpusavio koordinavimas.

    Susitikime dalyvavo Lietuvos šaulių sąjungos Karininko Antano Juozapavičiaus šaulių 1-osios rinktinės vadas Skirmantas Valatkevičius ir Alytaus regiono komendantūros atstovai. Savivaldybę atstovavo vicemeras Dalius Mockevičius, už mobilizaciją atsakingas vyr. specialistas Rimas Jarmala bei Teisės ir personalo skyriaus patarėjas Vitas Merkininkas.

    Kam skirtos pratybos?

    Planuojama, kad pratybų metu komendantiniai vienetai stiprins pasirengimą remti valstybės ir savivaldos institucijas krizinių situacijų metu. Toks pasirengimas siejamas su praktinių veiksmų suderinimu, ryšių patikrinimu ir sprendimų priėmimo grandinės išbandymu realistiškose situacijose.

    Vienas svarbiausių akcentų numatomas svarbių objektų apsaugos užduotims ir viešosios tvarkos užtikrinimo elementams, kai reikalingas kelių institucijų veikimas išvien. Taip pat planuojama skirti dėmesio veiksmų koordinavimui, informacijos apsikeitimui ir operatyviam reagavimui.

    Ko tikimasi iš savivaldybės?

    Susitikime aptartos pratybų organizavimo galimybės Lazdijų rajone ir praktiniai klausimai, kurie dažniausiai lemia pratybų efektyvumą: vietų parinkimas, logistiniai sprendimai, atsakomybės pasidalijimas ir sąveika su civilinėmis institucijomis. Pabrėžta, kad sėkmingam įgyvendinimui būtinas aiškus institucijų vaidmenų suderinimas.

    Rudenį planuojamos pratybos turėtų tapti proga patikrinti, kaip komendantiniai padaliniai ir vietos institucijos veikia bendroje sistemoje, kai svarbus ne tik atskirų grupių pasirengimas, bet ir bendras veiksmų vientisumas. Galutiniai pratybų sprendimai turėtų paaiškėti suderinus scenarijus, apimtį ir dalyvių įtraukimą.

  • Įspėjimas Oro pavojus telefone: kaip elgtis lauke, transporte ir pastatuose, kad išliktumėte saugūs

    Įspėjimas Oro pavojus telefone: kaip elgtis lauke, transporte ir pastatuose, kad išliktumėte saugūs

    Gavus perspėjimą Oro pavojus svarbiausia kuo greičiau sumažinti riziką atsidurti atviroje vietoje ir pasiekti priedangą ar saugią patalpą. Tokie pranešimai siunčiami, kai Lietuvos oro erdvėje fiksuojamas neatpažintas ar grėsmę galintis kelti objektas, todėl delsti ir stebėti situaciją lauke yra pavojinga.

    Jei įspėjimą gavote būdami lauke, pirmas veiksmas yra nedelsiant ieškoti artimiausios priedangos. Ja gali tapti ne tik specialiai pažymėta priedanga, bet ir požeminė pėsčiųjų perėja, tunelis, rūsys ar kita tvirtesnė požeminė erdvė, kurioje mažesnė skeveldrų ir smūgio bangos rizika.

    Kol vyksta oro pavojus, venkite be būtino reikalo būti gatvėje ir neplanuokite maršrutų per atviras erdves. Nefilmuokite ir nefotografuokite skrendančių objektų ar sprogimų, nes tai atima laiką ir verčia likti nesaugioje vietoje.

    Jei esate viešajame transporte

    Jei pranešimą gaunate autobuse ar kitame viešajame transporte, vadovaukitės vairuotojo ar transporto darbuotojų nurodymais. Tokiais atvejais vežėjai paprastai turi numatytas instrukcijas, o vairuotojo dėmesio blaškymas gali padidinti riziką visiems keleiviams.

    Transportui sustojus ir išlipus, kuo skubiau ieškokite artimiausios priedangos arba požeminės erdvės. Jei priedangos netoliese nematyti, prioritetas yra patekti į pastatą ar saugesnę vietą, o ne judėti atvirais šaligatviais didesnį atstumą.

    Jei esate biure ar pastato viduje

    Jei oro pavojus užklumpa biure, prekybos centre, degalinėje ar kitoje įstaigoje, vykdykite administracijos ar atsakingų darbuotojų nurodymus. Jei aiškių nurodymų nėra, skubėkite į artimiausią priedangą, požeminę automobilių stovėjimo aikštelę ar rūsį.

    Jeigu priedangos pasiekti nepavyksta, rinkitės patalpą be langų, esančią cokoliniame aukšte ar vidinėje pastato dalyje. Praktikoje taikoma dviejų sienų taisyklė reiškia, kad nuo lauko jus turėtų skirti bent dvi sienos, o langų zonos laikomos pavojingiausiomis dėl duženų ir skeveldrų.

    Ką reiškia spalvos pranešimuose?

    Perspėjimų logika paremta trimis būsenomis, kurios padeda suprasti situacijos rimtumą ir veiksmų skubumą. Geltona spalva reiškia tikėtiną oro pavojų, kai grėsmę galintys kelti objektai Lietuvos teritorijoje dar nefiksuojami, tačiau gyventojai raginami išlikti budrūs ir nusimatyti, kur artimiausia saugi vieta.

    Raudona spalva reiškia oro pavojų, kai neatpažintas objektas yra Lietuvos oro erdvėje arba yra didelė tikimybė, kad jis įskris ir gali kelti grėsmę. Tokiu atveju reikia nedelsiant slėptis priedangoje arba, jei jos nėra, saugioje patalpoje, pasirūpinti šalia esančiais žmonėmis ir sekti oficialiai skelbiamą informaciją.

    Balta spalva reiškia, kad oro pavojaus nėra ir priedangas galima palikti, tačiau rekomenduojama išlikti budriems. Net ir atšaukus perspėjimą verta įvertinti aplinką, nesiartinti prie įtartinų ar nukritusių objektų ir apie juos pranešti numeriu 112.

    „Svarbiausia yra kuo greičiau atsidurti priedangoje arba patalpoje be langų ir laikytis nurodymų iki pranešimo, kad pavojus atšauktas“, – teigiama oficialiose civilinės saugos rekomendacijose.

    Ryšio priemones naudokite atsakingai: jei reikia susisiekti su artimaisiais, dažniau rinkitės trumpąją žinutę, o ne skambutį, kad ryšio tinklai nebūtų be reikalo apkrauti. Skambinkite tik tada, kai būtina pranešti apie sužeistuosius, reikalingą pagalbą ar pastebėtą tiesioginį pavojų.

  • „Orlen“ gali laukti milijardinis viršpelnio mokestis: analitikai skaičiuoja sumas ir rizikas

    Lenkijoje svarstomas vadinamasis viršpelnio mokestis (windfall tax) naftos sektoriui gali reikšmingai paveikti didžiausią šalies energetikos grupę „Orlen“ ir kitus rinkos dalyvius. Investicijų bendrovės „Trigon DM“ analitikas Michałas Kozakas skaičiuoja, kad vien „Orlen“ potenciali mokestinė našta, esant dabartinėms rinkos sąlygoms, gali siekti apie 1,4 mlrd. eurų.

    Analitiko vertinimu, mažesnei bendrovei „Unimot“ mokestis galėtų kainuoti apytikriai nuo 14 mln. iki 47 mln. eurų, priklausomai nuo to, kaip bus pritaikytos detalios taisyklės. Jis pabrėžia, kad dabartinės projekto nuostatos vis dar nepakankamai tikslios, todėl poveikį konkrečioms įmonėms įvertinti iki galo sudėtinga.

    Kaip veiktų planuojamas mokestis?

    Iš valdžios projekto aprašymo matyti, kad mokestis būtų laikinas ir taikomas įmonėms, veikiančioms naftos rinkoje, įskaitant degalų gamintojus bei pasirinktų skystųjų degalų importuotojus ar prekiautojus tarptautinėje rinkoje. Apmokestinimo bazė būtų apskaičiuojama kaip skystųjų degalų pardavimo pajamų perteklius virš referencinio lygio.

    Referencinis lygis būtų nustatomas pagal 2025 metais fiksuotą vidutinę pardavimo maržą, ją padidinant 20 proc. Tokiai bazei numatyta 75 proc. mokesčio norma, o surinkimas būtų organizuojamas savarankiško apskaičiavimo principu, mokant mėnesines įmokas ir atliekant metinį perskaičiavimą specialioje deklaracijoje.

    Kas mokėtų ir kada?

    Pagal pateikiamas gaires, mokesčio mokėtojais taptų įmonės, kurios Lenkijos teritorijoje nuo 2026 metų kovo 1 dienos iki 2026 metų gruodžio 31 dienos gamintų skystuosius degalus arba vykdytų jų importą ir įsigijimą Bendrijos viduje. Taikymas apimtų veiklą tiek tiesiogiai, tiek per tarpininkus.

    Numatomas ir mechanizmas, skirtas palyginti dabartinį įmonių pelningumą su istoriniu, kad apmokestinama būtų tik ta pajamų dalis, kuri viršija įprastą lygį. Projekto logika tokia, kad mokestis taikomas ne produktyvumo augimo ar investicijų rezultatui, o išskirtinai rinkos sąlygomis susidariusiam vadinamajam „nadzwyczajnym“ pelnui.

    Ką tai reikštų „Orlen“ ir rinkai?

    „Trigon DM“ analitikas atkreipia dėmesį, kad valdžia, panašu, renkasi apmokestinti degalų gamybą ir prekybą Lenkijoje, o ne žaliavinės naftos gavybos segmentą. Tai reikštų didesnį poveikį „Orlen“ perdirbimo ir degalų prekybos veikloms, o „Unimot“ atveju labiau paliestų skystuosius degalus ir suskystintas naftos dujas.

    „Atrodo, kad valdžia nusprendė apmokestinti skystųjų degalų gamybą ir prekybą Lenkijoje, o ne gavybą. Tai reikštų poveikį „Orlen“ perdirbimo ir degalų prekybos segmentams bei „Unimot“ skystųjų degalų ir suskystintų naftos dujų veiklai“, – sakė Michałas Kozakas.

    Analitiko vertinimu, rinka jau galėjo dalinai įkainoti šią riziką „Orlen“ akcijose, tačiau mažesnių bendrovių atveju toks scenarijus galėjo būti įtrauktas menkiau. Jis taip pat pažymi, kad, jei mokestis būtų įvestas dabartine forma, dalis išskirtinai palankių maržų degalų sektoriuje galėtų būti „suvartojama“ mokesčio, o tai mažintų galimybę tikėtis itin didelių pelnų tęstinumo.

    Be atskirų įmonių poveikio, analitikas mini ir platesnį biudžeto kontekstą: teoriškai viso sektoriaus įplaukos iš šio mokesčio 2026 metais galėtų siekti apie 3,3 mlrd. eurų. Tai, jo skaičiavimu, būtų panašu į bendrą biudžeto pajamų netektį dėl mažesnio PVM ir akcizo degalams per 2026 metų kovo–gruodžio laikotarpį.

  • Baltojo ežero pakrantė keisis iš esmės: nauji paplūdimiai, takai ir sporto zonos

    Baltojo ežero pakrantė keisis iš esmės: nauji paplūdimiai, takai ir sporto zonos

    Lazdijų rajone planuojami reikšmingi Baltojo ežero pakrantės tvarkymo darbai, kurie turėtų iš esmės pakeisti poilsio infrastruktūrą tiek vietos gyventojams, tiek atvykstantiems svečiams. Savivaldybė skelbia, kad tikslas yra sukurti patogią, aiškiai sutvarkytą ir lankytojams pritaikytą poilsio teritoriją.

    Šiuo metu prie ežero, pasak projekto rengėjų, trūksta patogumų ir aiškiai suplanuotų erdvių, todėl dalis pakrantės nėra patogi ilgesniam poilsiui ar aktyviam laisvalaikiui. Numatyta, kad atnaujinta aplinka bus pritaikyta skirtingo amžiaus žmonėms ir lankytojams, turintiems individualių poreikių.

    Ką planuojama įrengti?

    Projekto apimtyje numatyta įrengti du paplūdimius, poilsio ir laisvalaikio zonas, maudyklas bei persirengimo kabinas. Taip pat planuojama nutiesti naujus pėsčiųjų takus ir įrengti lieptelius, kad pakrantė būtų patogiau pasiekiama ir naudojama.

    Aktyviam laisvalaikiui žadamos vaikų žaidimų erdvės, tinklinio ir lauko teniso aikštelės, šachmatų stalai. Atskira projekto dalis numato ir ežero įžuvinimą, kuris, savivaldybės vertinimu, turėtų prisidėti prie rekreacinės teritorijos patrauklumo.

    „Labai džiaugiuosi, kad ši vieta taps dar patogesnė ir jaukesnė tiek vietos gyventojams, tiek svečiams“, – sakė Lazdijų rajono merė Ausma Miškinienė.

    Kada prasidės darbai?

    Skelbiama, kad darbus planuojama pradėti liepos mėnesį, kai bus gautas reikalingas aplinkosaugininkų leidimas ir pasibaigs paukščių perėjimo laikotarpis. Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad gamtosaugos reikalavimai tokiais atvejais yra kritiškai svarbūs, nes pakrančių tvarkymo darbai gali turėti poveikį buveinėms.

    Kol vyks atnaujinimo darbai, gyventojai ir turistai kviečiami maudynėms bei poilsiui rinktis kitas Lazdijų rajono vietas. Visiškai atnaujinta Baltojo ežero pakrante, kaip nurodoma, planuojama džiaugtis kitą vasarą.

    Kiek kainuos projektas?

    Projektą įgyvendina Lazdijų rajono savivaldybės administracija, o finansavimas numatytas iš Europos regioninės plėtros fondo lėšų. Bendra projekto vertė siekia 500 000 eurų.

    Didžiąją dalį sumos, 425 000 eurų, skiria Europos Sąjunga, o likusią dalį, apie 75 000 eurų, finansuoja Lazdijų rajono savivaldybės administracija. Savivaldybė tikisi, kad investicijos padidins vietovės patrauklumą ir paskatins lankytojų srautus šiltuoju metų laiku.