„SpaceX“ artėja prie dar vieno „Starship“ bandymo, kuris turėtų tapti 12-uoju šios sistemos skrydžiu. Įmonė šį kartą ruošia V3 versiją – atnaujintą laivo ir „Super Heavy“ pakopos konfigūraciją, kurią kompanija sieja su keliu į pilnai daugkartinį naudojimą.
„Starship“ programa jau turėjo skirtingai pasibaigusių bandymų, tačiau pastaraisiais skrydžiais „SpaceX“ nuosekliai plėtė pasiektų tikslų sąrašą: nuo pakopų atskyrimo iki valdymo bei nusileidimo scenarijų. V3 etapas laikomas svarbiu, nes tikimasi didesnio patikimumo ir daugiau duomenų apie šiluminės apsaugos bei variklių darbą.
Kas keičiasi „Starship“ V3
Vienas ryškiausių pokyčių – didesnė „Super Heavy“ pakopa ir naujausi „Raptor 3“ varikliai. Pirmoje pakopoje jų numatoma 33, o „SpaceX“ viešai akcentuoja, kad ši variklių karta kuriama siekiant paprastesnės konstrukcijos, geresnio aptarnavimo ir stabilesnio darbo didelėmis apkrovomis.
Su šia konfigūracija visa raketos sistema siekia daugiau nei 124 metrų aukštį ir išlieka didžiausia kada nors sukurta tokio tipo raketa. „SpaceX“ deklaruojamas tikslas – pasiekti itin didelę naudingosios apkrovos masę į žemąją Žemės orbitą, tačiau esminis šių bandymų uždavinys kol kas yra techninių sprendimų patikra realiomis sąlygomis.
Kodėl šis skrydis išskirtinis
Šio bandymo metu numatomas ne tik naujos versijos debiutas, bet ir papildomas eksperimentas krovinių skyriuje. Planuojama gabenti 20 demonstracinių palydovų maketų, panašių į „Starlink“ V3, taip pat du specialiai modifikuotus palydovus, skirtus vienai konkrečiai užduočiai.
„SpaceX“ tikslas – šiais įrenginiais nuskenuoti „Starship“ šiluminę apsaugą ir perduoti vaizdus operatoriams. Tokie duomenys ypač svarbūs, nes šiluminė apsauga yra vienas kritinių elementų, nuo kurio priklauso saugus antrosios pakopos sugrįžimas ir perspektyva ateityje reguliariai naudoti tą patį laivą pakartotiniams skrydžiams.
Ko tikėtis po starto
Pagal viešai aptariamą skrydžio profilį, maždaug po 45 sekundžių turėtų būti pasiektas Max Q – didžiausio aerodinaminio krūvio momentas. Maždaug po 2 minučių ir 22 sekundžių planuojamas daugumos pirmosios pakopos variklių išjungimas, o netrukus po to – pakopų atskyrimas.
Šį kartą nesitikima demonstracinio grįžimo į starto bokštą, kai „Super Heavy“ būtų sugriebta bokšto mechanizmais – vietoje to numatomas nusileidimas vandenyne maždaug po 8 minučių. Antroji pakopa turėtų pasiekti orbitinę trajektoriją, atlikti demonstracinio krovinio išleidimo seką, o vėliau taip pat nusileisti vandenyne.
Tokie sprendimai rodo, kad „SpaceX“ prioritetas šiame bandyme – stabilus skrydis ir diagnostika, o ne maksimaliai rizikingi sugrąžinimo triukai. Vis dėlto būtent šių testų duomenys lemia, kaip greitai „Starship“ priartės prie tikslo tapti reguliariai, greitai ir pigiau pakartotinai naudojama kosmine transporto sistema.
