CP v2

Blog

  • „ENNA Geo“ perima tris geotermijos licencijas Kroatijoje: ką tai reiškia elektros gamybai?

    „ENNA Geo“ perima tris geotermijos licencijas Kroatijoje: ką tai reiškia elektros gamybai?

    Kroatijos ENNA Group geotermijos dukterinė bendrovė „ENNA Geo“ pasirašė susitarimą įsigyti bendrovę IGeoPen, priklausančią Jungtinės Karalystės įmonei A14 Energy Limited. Sandoriu perimamos trys geoterminės žvalgybos licencijos Ernestinovo, Sječe ir Pčelić teritorijose.

    Numatyta, kad atsiskaitymas bus mišrus: pradinė įmoka ir kintama dalis, susieta su būsima komercine elektros gamyba kiekvienoje teritorijoje. „ENNA Geo“ perimtų pilną šių vietų nuosavybę, o sandorio užbaigimas planuojamas 2026 metų antrąjį pusmetį.

    Du elektrinių projektai jau pažengę

    „ENNA Geo“ Kroatijoje jau vysto du pažengusios stadijos geoterminių elektrinių projektus. Vienas jų yra Zagocha prie Slatinos, kur numatoma 20 megavatų elektrinė prijungiamoji galia, kitas – Babina Greda su 15 megavatų galia.

    Skelbiama, kad Zagocha projektas šiuo metu laikomas labiausiai pažengusiu geoterminės elektrinės projektu Kroatijoje. Planuojama, kad elektrinė per metus pagamintų daugiau kaip 130 000 megavatvalandžių elektros, o tokio kiekio pakaktų daugiau nei 42 000 namų ūkių poreikiams.

    Giliausi gręžiniai ir aukšta temperatūra

    Slatina 2 eksploataciniame plote užbaigtas 4 582 metrų gylio gręžinys, kuris įvardijamas kaip giliausias geoterminis gręžinys Kroatijoje. Nurodoma, kad vandens temperatūra jame siekia iki 211 laipsnių Celsijaus, o tai sudaro palankias sąlygas elektros gamybai.

    Babina Greda projekte gręžinio gylis siekia 4 083 metrus, o vandens temperatūra yra apie 180 laipsnių Celsijaus, taip pat tinkama elektros gamybai. Bendrovė pabrėžia ir liekamosios šilumos panaudojimo kryptis, kurios dažnai tampa svarbia geotermijos ekonomikos dalimi, pavyzdžiui, pramonėje, šiltnamiuose, šildymui ar džiovykloms.

    Investicijos ir planuojami terminai

    Bendra investicija į Zagocha projektą vertinama 162 300 000 eurų, o veiklos pradžia siejama su 2030 metais. Babina Greda projektui nurodoma 121 800 000 eurų investicija, o komercinės veiklos startas prognozuojamas 2032 metais.

    Energetikos rinkoje geotermija vis dažniau vertinama kaip vietinis, nuo oro sąlygų mažiau priklausantis atsinaujinantis šaltinis, galintis stabiliai tiekti bazinę generaciją. Tokie projektai dažniausiai reikalauja didelių pradinių investicijų ir rizikos valdymo žvalgybos etape, tačiau sėkmės atveju gali užtikrinti ilgalaikę, prognozuojamą gamybą ir papildomas šilumos panaudojimo pajamas.

  • „Energa“ spartina energijos kaupimo plėtrą: 467 MWh baterijų ir nauji hibridiniai parkai Lenkijoje

    „Energa“ spartina energijos kaupimo plėtrą: 467 MWh baterijų ir nauji hibridiniai parkai Lenkijoje

    Didelė baterijų ir hibridų programa

    Lenkijos energetikos grupė „Energa“ pradėjo plataus masto pirkimų procesą, kuriuo siekia įdiegti baterijų energijos kaupimo sprendimus savo žaliosios energetikos portfelyje. Kartu paskelbtas generalinio rangovo konkursas naujo tipo hibridinėms elektrinėms, kuriose derinamos saulės, vėjo ir kaupimo technologijos.

    Įmonė nurodo, kad pirkimų procedūras planuojama užbaigti iki 2026 metų trečiojo ketvirčio. Tokie terminai rodo, kad projektai orientuojami ne į pilotinius bandymus, o į greitą pramoninį mastą.

    467 MWh kaupimo ir daugiau kaip 100 MW prijungimo

    Plėtros planuose numatyta bendra 467 megavatvalandžių energijos kaupimo talpa, o prijungimo prie tinklo galia turėtų viršyti 100 megavatų. Tai reikšmingas šuolis, turint omenyje, kad baterijų parkai Europoje vis dažniau projektuojami kaip priemonė stabilizuoti tinklą ir sumažinti atsinaujinančios energijos ribojimus.

    Pagal planą „Energa Green Development“ diegs penkias kaupimo sistemas šalia jau veikiančių saulės elektrinių Vąbrzeźno, Działdowo, Barczewo ir Płońsko vietovėse. Dar vienas projektas numatytas Sompolno atsinaujinančių išteklių komplekse, kur vėjo ir saulės generacija bus papildyta baterijų sprendimu.

    Kodėl hibridizacija tampa būtinybe?

    „Energa“ akcentuoja, kad hibridinės jėgainės ir baterijos padeda apsaugoti atsinaujinančią generaciją nuo ekonominių nuostolių. Kai perteklinė elektra sukaupiama didžiausios gamybos metu ir atiduodama į tinklą paklausos pike, sumažėja vietiniai tinklo pralaidumo „kamščiai“.

    Toks lankstumas leidžia rečiau taikyti priverstinį gamybos ribojimą, kuris tampa vis dažnesnis sparčiai augant saulės ir vėjo daliai. Praktikoje tai reiškia didesnį pagamintos žaliosios energijos panaudojimą, stabilesnes pajamas projektų valdytojams ir atsparesnį nacionalinės energetikos sistemos darbą.

    Be kaupimo projektų, konkurso sąlygose taip pat numatyta statyti apie 100 megavatų saulės elektrinių pajėgumų papildomose savivaldybėse be subsidijų. Tokia kryptis signalizuoja, kad rinkos sąlygomis vystomi projektai Lenkijoje tampa vis labiau įmanomi, ypač kai jie derinami su lankstumą užtikrinančiomis baterijomis.

  • ERRA 2026 konferencija: kaip keisis energetikos reguliavimas, kai elektrifikacija ardo senas taisykles

    ERRA 2026 konferencija: kaip keisis energetikos reguliavimas, kai elektrifikacija ardo senas taisykles

    Energetika vis labiau tampa geopolitikos įrankiu

    Energetikai tampant vienu svarbiausių geopolitikos veiksnių, reguliuotojų vaidmuo keičiasi iš techninių taisyklių prižiūrėtojų į stabilumo architektus. Apie tai ERRA metinėje konferencijoje Slovakijoje kalbėjo Slovakijos Tinklo industrijų reguliavimo biuro (ÚRSO) vadovas Jozef Holjenčík.

    Diskusijose dalyvavo nacionaliniai energetikos reguliuotojai, energetikos įmonių vadovai ir akademikai, daugiausia dėmesio skirdami elektros, dujų ir branduolinės energetikos rinkų transformacijai. Pagrindinė žinutė kartojosi per skirtingas sesijas: taisyklės, kurtos stabiliai paklausai, nebeveikia, kai sistemą iš esmės keičia elektrifikacija ir saugumo rizikos.

    „Energija šiandien yra galios instrumentas, todėl reguliuotojai turi kurti ilgalaikį stabilumą, o ne tik prižiūrėti infrastruktūrą“, – sakė Jozef Holjenčík.

    Elektros paklausa: nuo prognozuojamos prie sunkiai valdoma

    Elektros reguliavimo sesijoje akcentuota, kad istoriškai paklausa buvo gana pasyvi ir lengvai prognozuojama, o reguliavimo modeliai rėmėsi tuo stabilumu. Tačiau spartėjanti transporto ir šildymo elektrifikacija, augantis elektromobilių ir šilumos siurblių vaidmuo keičia vartojimo profilį ir didina apkrovų svyravimus tinkluose.

    Konferencijoje pabrėžta, kad dėl šių pokyčių tradicinis požiūris į paskirstymo tinklus turi evoliucionuoti: jie vis dažniau tampa aktyvia platforma, kurioje veikia gaminantys vartotojai, baterijų kaupikliai, išmanieji prietaisai ir vietinės energijos bendruomenės. Tokiai decentralizuotai sistemai reikia ne tik naujų tarifų ir rinkos taisyklių, bet ir aiškių duomenų bei sąveikumo reikalavimų.

    „Jei pradėsime nuo tradicinės elektros reguliavimo sistemos logikos, labai tikėtina, kad suklysime“, – sakė Jorge Vasconcelos.

    Dujų rinka: saugumas, kainų svyravimai ir investicijų dilema

    Dujų rinkai skirtose diskusijose akcentuota, kad Europa išlieka vienu jautriausių pasaulinės energetinio saugumo krizės taškų, nes per kelerius metus teko persitvarkyti dėl rusiškų vamzdyninių dujų sumažėjimo. Dėl to išaugo priklausomybė nuo suskystintų gamtinių dujų, o rinkoje sustiprėjo finansinis kainų nepastovumas.

    Ekspertai aptarė įtampą tarp politinių intervencijų ir rinkos veikimo: kriziniu laikotarpiu taikytos priemonės, tokios kaip privalomi atsargų pildymo tikslai ar koordinuotas pirkimas, gali slopinti kainų signalus ir mažinti komercinį likvidumą. Kartu pabrėžta, kad reguliuotojams tenka sudėtinga užduotis: apsaugoti vartotojus nuo staigių kainų šuolių, bet nepakenkti ilgalaikėms investicijoms į infrastruktūrą.

    Dar viena dilema siejama su elektrifikacija: mažėjant dujų vartojimui, didelė dalis fiksuotų tinklo kaštų tenka vis mažesniam vartotojų skaičiui. Tai kelia klausimą, kaip reformuoti tarifus ir finansavimo modelius, kad dujų tinklai išliktų patikimu saugumo elementu pereinamuoju laikotarpiu.

    Branduolinė energetika: nauji projektai, ilginamas eksploatavimas ir platesnės funkcijos

    Branduolinei energetikai skirtoje sesijoje daug dėmesio skirta reguliavimo ir finansavimo kliūtims, kurios lemia naujų reaktorių statybų tempą ir esamų elektrinių eksploatacijos pratęsimą. Pabrėžta, kad branduolinė energija daugelyje išsivysčiusių ekonomikų išlieka svarbi mažai anglies dioksido išskiriančios elektros dalis, o pasaulyje tęsiami naujų blokų projektai.

    Konferencijoje aptarta ir praktinė kryptis, kurią vis dažniau kelia rinkos dalyviai: modernios branduolinės elektrinės turėtų būti vertinamos ne vien kaip bazinės generacijos šaltinis. Jos gali prisidėti prie centralizuoto šilumos tiekimo, stabilaus sistemos darbo ir vandenilio gamybos, o tai keičia ir reguliavimo, ir investicijų vertinimo kriterijus.

    Taip pat akcentuota, kad naujų projektų atveju riziką dažnai tenka dalintis su valstybe, nes ilgas statybų ciklas ir kapitalo kaštai reikšmingai veikia galutinę elektros savikainą. Dėl to svarstomi modeliai, kurie mažina kapitalo kainą ir leidžia patikimiau planuoti didelės apimties energetikos infrastruktūrą.

    „Vertinant energetikos sprendimus reikia skaičiuoti visos sistemos kaštus, o ne tik trumpalaikes rinkos kainas“, – teigė diskusijos dalyviai.

    ERRA 2026 konferencijos išvada buvo aiški: energetikos reguliavimas turi greitėti ir tapti labiau orientuotas į sisteminę riziką, technologijų proveržius ir investicijų stabilumą. Kitu atveju rinkos taisyklės gali ne padėti, o trukdyti prisitaikyti prie elektrifikacijos, naujų tiekimo grandinių ir ilgalaikių saugumo prioritetų.

  • Vengrijos–Serbijos naftotiekio konkursą laimėjo MVM konsorciumas: ką tai keičia regione

    Vengrijos–Serbijos naftotiekio konkursą laimėjo MVM konsorciumas: ką tai keičia regione

    Serbijos valstybinė naftos infrastruktūros įmonė Transnafta paskelbė Vengriją ir Serbiją sujungiančio naujo naftotiekio statybos konkurso laimėtoją. Kontraktą laimėjo konsorciumas, kuriam vadovauja „MVM Juzna Backa“.

    Viešųjų pirkimų dokumentuose nurodoma, kad sutarties vertė siekia apie 123 530 000 eurų. „MVM Juzna Backa“ 60 proc. priklauso Vengrijos valstybinei energetikos grupei „MVM“, o likę 40 proc. – Serbijos bendrovei „Maneks“.

    Dar 2025 metais „MVM“ su „Maneks Group“ pasirašė akcijų pirkimo sutartį, pagal kurią „MVM“ padidino savo dalį „Energotehnika Južna Bačka“ nuo 33,4 proc. iki 60 proc. Tai sustiprino Vengrijos grupės pozicijas Serbijos energetikos infrastruktūros projektuose.

    Kas numatyta sutartyje?

    Pagal paskelbtą informaciją „MVM Juzna Backa“ atsakomybė apims apie 43 proc. viso projekto apimties. Į tai įeina medžiagų ir įrangos pirkimas, energetikos ir automatikos sistemų sprendimai, taip pat mechanikos inžinerija ir statybos darbai.

    Techninę priežiūrą vykdys tarptautinis konsorciumas, kuriam vadovauja Šveicarijos bendrovės SGS padalinys Serbijoje. Priežiūros sutarties vertė – apie 3 900 000 eurų.

    Maršrutas ir regioninė reikšmė

    Planuojama, kad naftotiekis drieksis nuo Horgošo Serbijoje, netoli Vengrijos sienos, iki Transnaftos terminalo Novi Sade. Trasa kirs Vojvodiną šiaurės–pietų kryptimi.

    Tokio tipo projektai regione paprastai vertinami per tiekimo saugumo prizmę: papildomos jungtys suteikia daugiau techninių alternatyvų, tačiau jų nauda priklauso nuo realių srautų, terminalų pajėgumų ir komercinių sutarčių. Pastaraisiais metais Europos energetikos politikoje vis daugiau dėmesio skiriama infrastruktūros atsparumui ir tiekimo grandinių diversifikavimui.

  • 80-ųjų roko baladė Can’t Fight This Feeling: kaip „REO Speedwagon“ sukūrė hitą Nr. 1

    Amerikiečių grupės REO Speedwagon roko baladė Can’t Fight This Feeling, įrašyta 1984 metais, iki šiol laikoma vienu ryškiausių 80-ųjų poproko kūrinių. Daina tapo ilgiausiai grupės karjeros viršūnėje išsilaikiusiu singlu ir įtvirtino jų, kaip hitų kūrėjų, vardą.

    Kūrinys JAV iškilo į pirmąją vietą „Billboard Hot 100“ sąraše 1985 metų kovą ir lyderio poziciją išlaikė tris savaites. Tai buvo vienas sėkmingiausių grupės pasiekimų, pranokęs daugelį kitų to laikotarpio roko baladžių, kurios kovojo dėl radijo stočių dėmesio.

    Can’t Fight This Feeling išsiskyrė tuo, kad sujungė roko grupėms būdingą skambesį su popmuzikai artima, lengvai įsimenama melodija ir emociniu pasakojimu. 80-aisiais tokios baladės tapo radijo formato varikliu, o jautrus vokalas ir aiški struktūra padėjo dainai pasiekti labai plačią auditoriją.

    Ne mažiau svarbus buvo ir tekstas, paremtas asmenine patirtimi. Dainos žinutė apie jausmų slėpimą, vidinę kovą ir galiausiai ryžtą prisipažinti atitiko universalią romantinės popmuzikos formulę, kuri puikiai veikė tiek jaunai auditorijai, tiek vyresniems klausytojams.

    Grupės vokalistas Kevinas Croninas yra pasakojęs, kad prie teksto dirbo ilgai, o idėją maitino realūs įvykiai jo aplinkoje. Tai nebuvo greitai sukurtas studijinis numeris, o pamažu subrendęs pasakojimas, kurį teko šlifuoti, kol jis tapo pakankamai tikslus ir įtikinamas.

    „Mes buvome kompanija, kuri nuolat leisdavo laiką kartu, ir ji visada būdavo šalia. Ilgainiui tapome draugais, bet niekas nejudėjo į priekį. Kuo geriau ją pažinau, tuo labiau ji man patiko, bet negalėjau to pasakyti“, – sakė Kevinas Croninas.

    Tokios istorijos dažnai tampa sėkmės dalimi ne tik dėl romantikos, bet ir dėl atpažįstamumo. Kai daina turi aiškų emocinį stuburą, ji lengviau peržengia laikmečio ribas ir vėliau sugrįžta į radijo eterį, grojaraščius bei nostalgijos rinkinius.

    Can’t Fight This Feeling tapo vienu didžiausių REO Speedwagon singlų šalia Keep On Loving You, kuris anksčiau taip pat atvedė grupę į JAV topų viršūnes. Būtent šių dainų derinys ilgainiui suformavo grupės įvaizdį kaip emocingų, plačiai klausytojų masei suprantamų roko baladžių meistrų.

    Praėjus daugiau nei keturiems dešimtmečiams, kūrinys išlieka gyvas ne tik dėl nostalgijos. Jį nuolat iš naujo atranda klausytojai per grojaraščius ir klasikinių hitų radijo formatus, o dainos istorija primena, kad kartais didžiausi hitai gimsta ne iš triukšmingų triukų, o iš kantriai sukauptos asmeninės patirties.

  • Čekijos kalnuose rado 111 metų trobelę be elektros ir ryšio: kaip joje gyvena šeima

    Čekijos kalnuose, atokiai nuo miestų ir pagrindinių kelių, atrasta daugiau nei 111 metų skaičiuojanti trobelė, kurioje, pasak šeimininkų, iki šiol išlikusi beveik tokia pati kasdienybė kaip prieš šimtmetį. Nors čia nėra elektros, vandentiekio ir patikimo mobiliojo ryšio, šeima sako čia randanti tai, ko dažniausiai pasigendama mieste – tylą ir ramybę.

    Nedidelis namelis pastatytas iš buko rąstų, o tai viena priežasčių, kodėl statinys išsilaikė taip ilgai. Šeimininkai tikina, kad mediena ir šiandien išlieka tvirta, o trobelėje šilta net ir be šiuolaikinių patogumų – daug ką lemia krosnis bei kompaktiška erdvė.

    Trobelės plotas siekia apie 14 kvadratinių metrų, tad jos vidus pritaikytas tik būtiniausiems poreikiams. Čia nėra nei vandentiekio, nei elektros, o mobilusis ryšys vietovėje veikia prastai, todėl atvykus tenka iš anksto pasirūpinti maistu, žvakėmis, baterijomis ar kitomis smulkmenomis.

    Vis dėlto vandens problema, pasak šeimos, išsprendžiama paprastai – netoliese teka upelis. Vanduo parsinešamas, pašildomas ant krosnies, o prireikus galima ir nusiprausti, nors tai reikalauja daugiau laiko ir pasiruošimo nei įprastame būste.

    Trobelė šeimai svarbi ne tik kaip poilsio vieta, bet ir kaip giminės atminties dalis. Pasak moters vardu Nicole, kadaise čia gyveno jos proseneliai, o dabar į šią vietą sugrįžta jau kelios kartos – pabūti gamtoje, atsitraukti nuo darbų ritmo ir miesto triukšmo.

    „Kadaise čia gyveno mano proseneliai, o dabar mes atvažiuojame čia pailsėti ir truputį atsikvėpti“, – sakė Nicole.

    Pasiekti trobelę nėra paprasta: dalį kelio tenka įveikti pėsčiomis, kylant per mišką ir nešantis reikalingus daiktus. Pasak šeimos, toks žygis užtrunka apie valandą, tačiau atvykus atsiveriantys vaizdai ir atmosfera esą atperka nuovargį.

    „Kai užkopi, atsisėdi į hamaką ir žiūri į kalnus – nuovargis tiesiog dingsta“, – sakė Nicole.

    Šeima pasakoja trobelę prižiūrinti nuolat: remontuoja, tvarko aplinką, kūrena krosnį, kad statinys nedrėktų ir nenyktų. Pastaruoju metu pasitaikė ir nemalonių incidentų – anot jų, kažkas buvo išdaužęs langą, tačiau šeima teigia neketinanti šios vietos atsisakyti.

    „Mums tai ne tik sena trobelė. Tai ramybė ir stiprybė – vieta, į kurią vis norisi sugrįžti“, – sakė Nicole.

    Vietovė, kurioje stovi trobelė, vadinama Borso vardu, siejamu su pasakojimais apie kadaise šiuose miškuose gyvenusius barsukus. Šeima sako, kad pavadinimas, jų akimis, tik dar labiau pabrėžia šios vietos laukinį, nuo civilizacijos atsitraukusį charakterį.

  • Australijoje saulės elektrinei trukdė piktžolės: ūkininkas įleido kiaules ir sutaupė

    Australijoje vienoje didelėje saulės elektrinėje netikėtą problemą sukėlė sparčiai plintančios piktžolės, kurios užstodavo šviesą ir mažino modulių efektyvumą. Įprasti sprendimai, tokie kaip šienavimas technika ar chemikalai, kėlė riziką pažeisti įrangą ir didino eksploatacijos sąnaudas.

    Tuomet vietos ūkininkas pasiūlė nestandartinį, bet praktišką sprendimą: į elektrinės teritoriją įleisti kiaules. Pasirinkta ne masinė komercinė veislė, o mažesnės ir ramesnės kunekune kiaulės, kurios lengviau valdomos ir kelia mažiau chaoso aptvertoje teritorijoje.

    Kiaulės greitai suėdė piktžoles, kurios dengė saulės modulius ir trukdė jų darbui. Tačiau efektas neapsiribojo vien „natūraliu šienavimu“: ieškodamos maisto jos rausė žemės paviršių ir natūraliai pureno tankiai sužėlusius plotus.

    Toks judėjimas padėjo kontroliuoti augaliją ir sumažinti degios biomasės kiekį, o kartu ir gaisrų riziką sausringesniais periodais. Be to, purenesnė dirva geriau sugeria vandenį, todėl dalis teritorijos ilgainiui gali tapti atsparesnė staigiems oro pokyčiams.

    Elektrinės priežiūra paprastai reiškia dažnus technikos važiavimus, degalų sąnaudas ir žmogiškųjų resursų laiką, ypač kai augalija atauga greitai. Įleidus gyvūnus, dalis šių darbų sumažėjo, nes teritorijos tvarkymas tapo nuolatiniu ir beveik nenutrūkstamu procesu.

    Rezultatas buvo apčiuopiamas: sumažėjo degalų poreikis ir techninės priežiūros kaštai, o kartu ir rizika netyčia apgadinti konstrukcijas. Tokia praktika vis dažniau minima kaip viena iš agrivoltainės krypties apraiškų, kai energijos gamyba derinama su žemės naudojimu.

    Saulės parkai užima didelius plotus, todėl augalijos kontrolė tampa nuolatiniu iššūkiu, ypač regionuose, kur šiluma ir drėgmė skatina greitą augimą. Dėl to operatoriai ieško sprendimų, kurie būtų pigesni, tvaresni ir mažiau priklausomi nuo cheminių priemonių ar intensyvaus technikos darbo.

    Šis Australijos pavyzdys rodo, kad, tinkamai suplanuota ir prižiūrima, saulės elektrinė gali veikti kaip savotiška mišri ekosistema. Nors daug kur tokiems tikslams dažniau pasirenkamos avys, kai kuriose situacijose kiaulės gali suteikti papildomą naudą dėl savo elgsenos ir gebėjimo „išjudinti“ sutankėjusią augaliją.

  • Švenčionių rajono NVO taryba atnaujinama: savivaldybė iki 2026 metų birželio 2 dienos laukia kandidatų

    Švenčionių rajono savivaldybė paskelbė kvietimą bendruomeninėms ir nevyriausybinėms organizacijoms teikti kandidatus į Savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybą. Kandidatūras prašoma pateikti iki 2026 metų birželio 2 dienos.

    Kaip nurodoma savivaldybės tvarkoje, NVO tarybos tikslas yra skatinti nevyriausybinių organizacijų veiklą ir plėtrą Švenčionių rajone bei stiprinti bendradarbiavimą tarp savivaldybės institucijų, įstaigų ir NVO. Taryba šiuo formatu veikia kaip nuolatinė dialogo ir pasiūlymų teikimo platforma sprendžiant vietos bendruomenėms aktualius klausimus.

    Kaip sudaroma NVO taryba?

    NVO tarybos sudėtį tvirtina Savivaldybės taryba, o pačią tarybą sudaro 12 narių. Numatyta, kad 6 nariai deleguojami iš savivaldybėje veiklą vykdančių NVO ar jų filialų, 4 narius skiria Savivaldybės taryba, dar 2 nariai atstovauja Savivaldybės administracijai.

    Už dalyvavimą NVO tarybos veikloje atlygis nemokamas, todėl kandidatams svarbu įsivertinti galimybes skirti laiko posėdžiams ir darbui su pasiūlymais. Praktikoje tokios tarybos dažniausiai padeda savivaldybei tiksliau identifikuoti NVO sektoriaus poreikius ir efektyviau planuoti bendradarbiavimą.

    Kas gali siūlyti atstovą?

    Viena NVO, turinti juridinį statusą ir veikianti socialinėje, sveikatinimo, kultūros, kūno kultūros ir sporto, švietimo, ekologijos ir gamtosaugos, jaunimo reikalų ar vietos bendruomenių veiklos srityse, gali pasiūlyti vieną kandidatą. Pasiūlymas teikiamas raštu savivaldybės administracijai.

    Pateikiant kandidatūrą reikia nurodyti atstovaujamą sritį, siūlomo asmens vardą, pavardę, kontaktus, taip pat pareigas organizacijoje. Prie pasiūlymo būtina pridėti organizacijos nuostatų arba įstatų kopiją, o dokumentus turi pasirašyti organizacijos vadovas.

    Kadencija ir dokumentų pateikimas

    NVO tarybos nario kadencija trunka dvejus metus. Kadencijų skaičius nėra ribojamas, tačiau numatyta taisyklė, kad taryboje negalima dirbti daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.

    Dokumentus galima pateikti atvykus į Švenčionių rajono savivaldybės administraciją, siunčiant registruotu paštu arba elektroniniu paštu. Dėl informacijos ir konsultacijų savivaldybė nurodo, kad galima kreiptis į Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiąją specialistę Ramunę Jakubėnienę.

  • Švenčionių tarybos posėdis gegužės 26 dieną: kur vyks ir ką numato mero potvarkio projektas

    2026 metų gegužės 26 dieną Švenčionių rajono savivaldybėje šaukiamas tarybos posėdis. Jis numatytas 10.00 valandą savivaldybės tarybos posėdžių salėje, Vilniaus g. 19, Švenčionių mieste.

    Posėdžio sušaukimą ir darbotvarkės projekto sudarymą apibrėžia Švenčionių rajono savivaldybės mero 2026 metų gegužės 19 dieną pasirašytas potvarkis Nr. (2.1 E) V1-248. Tokie potvarkiai yra standartinė procedūra, kuria formaliai pradedamas tarybos posėdžio organizavimas.

    Gyventojams ši informacija aktuali dėl kelių priežasčių: tarybos posėdžiuose priimami sprendimai dėl savivaldybės biudžeto, vietos paslaugų organizavimo, turto valdymo, investicinių projektų ir kitų kasdienį rajono gyvenimą veikiančių klausimų. Darbotvarkė paprastai lemia, ar bus svarstomi gyventojams jautrūs sprendimai, pavyzdžiui, dėl infrastruktūros, švietimo ar socialinių paslaugų.

    Praktikoje savivaldybės dažniau skelbia ne tik posėdžio laiką ir vietą, bet ir darbotvarkės projektą bei susijusius aiškinamuosius dokumentus, kad bendruomenė galėtų įvertinti planuojamus sprendimus. Todėl artėjant posėdžio datai verta sekti savivaldybės skelbiamą darbotvarkę ir sprendimų projektus, jei jie bus paviešinti.

  • Švenčionių rajone startavo paraiškų priėmimas bendruomenėms: 2026 metais skiriama 30 120 eurų

    Švenčionių rajono savivaldybė paskelbė kvietimą bendruomeninėms organizacijoms teikti paraiškas priemonei Stiprinti bendruomeninę veiklą savivaldybėse. Finansavimas skiriamas pagal Nevyriausybinių organizacijų veiklos stiprinimo 2025–2028 metų veiksmų planą.

    Konkursas vykdomas remiantis savivaldybės administracijos direktoriaus 2026 metų balandžio 29 dieną pasirašytu įsakymu, kuriuo patvirtintas priemonės įgyvendinimo aprašas Švenčionių rajone. 2026 metais konkursui numatyta 30 120 eurų valstybės biudžeto lėšų.

    Vienam projektui mažiausiai gali būti skiriama 800 eurų, daugiausia – 3 000 eurų. Priemonės tikslas – stiprinti bendruomeniškumą, gyventojų sutelktumą ir tarpusavio pasitikėjimą vietos gyvenvietėse.

    Kas gali teikti paraiškas?

    Paraiškas gali teikti bendruomeninės organizacijos ir jas vienijančios organizacijos, apibrėžtos Bendruomeninių organizacijų plėtros įstatyme. Taip pat būtina Juridinių asmenų registre turėti žymą, kad juridinis asmuo yra nevyriausybinė organizacija.

    Paraiškos priimamos nuo 2026 metų gegužės 20 dienos iki 2025 metų birželio 8 dienos 23:59 valandos. Pareiškėjas konkursui gali pateikti tik vieną paraišką, o pateikus kelias bus vertinama vėliausiai pateikta, jei ji pateikta nepasibaigus terminui.

    Kaip pateikti paraišką?

    Paraiška pildoma valstybine kalba, kompiuteriu, pasirašoma kvalifikuotu elektroniniu parašu ir pateikiama elektroniniu paštu pdf arba adoc formatu kartu su privalomais priedais. Kitais būdais pateiktos paraiškos nebus vertinamos.

    Kartu su paraiška turi būti pateikta pasirašyta sąmata, o prireikus ir papildomi dokumentai, pavyzdžiui, įstatai, įgaliojimas ar veiklos ataskaita, jei organizacija veikia trumpiau nei metus. Paraiškos pateikimo vėliau taisyti ar papildyti pareiškėjo iniciatyva nebegalima.

    Kokios veiklos finansuojamos?

    Finansavimas numatytas veikloms, kurios tenkina vietos bendruomenių viešuosius interesus: pilietiškumo ir lyderystės ugdymui, jaunimo užimtumui, kultūrinei ir švietėjiškai veiklai, bendruomenės komunikacijos stiprinimui, sporto ir sveikatinimo iniciatyvoms.

    Taip pat remiamos viešųjų erdvių ir aplinkos kokybės gerinimo iniciatyvos bei socialinės veiklos, skirtos pažeidžiamesnėms grupėms ir psichologinei gerovei. Įgyvendinant dalį veiklų ilgalaikiam materialiajam turtui galima skirti ne daugiau kaip 30 proc. projektui reikalingų valstybės biudžeto lėšų.

    Priemonė apima ir veiklas, susijusias su socialinio verslo plėtra ar viešųjų paslaugų teikimu, jei tai atitinka aprašo nuostatas. Be to, numatyta galimybė finansuoti bendruomenės civilinės saugos ir gynybos pasirengimo veiklas, įskaitant mokymus ir reikalingų priemonių įsigijimą.

    Pateiktos paraiškos bus registruojamos, o pareiškėjai elektroniniu paštu gaus patvirtinimą su paraiškai suteiktu unikaliu kodu. Dėl konkurso sąlygų ir paraiškų teikimo galima kreiptis savivaldybės nurodytais kontaktais darbo dienomis.