CP v2

Blog

  • Alytaus regiono savivaldybės svarsto, kaip modernizuoti vietinės rinkliavos sąskaitas ir aptarnavimą

    Gegužės 13 dieną UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro (ARATC) surengtame pasitarime regiono savivaldybių atstovai aptarė, kaip atnaujinti vietinės rinkliavos administravimą ir gyventojų aptarnavimą. Pagrindinis dėmesys skirtas paslaugų skaitmenizavimui, patogesniam atsiskaitymui ir greitesnei komunikacijai su mokėtojais.

    Susitikime pristatyta kryptis mažinti popierinių sąskaitų siuntimą ir dažniau rinktis skaitmeninius pranešimus. ARATC pabrėžė, kad tai galėtų mažinti administracines sąnaudas, o gyventojams suteikti paprastesnį būdą laiku gauti informaciją apie mokėjimus ir terminus.

    Bendrovė „Perlas IT“ aptarė sprendimus, kurie leistų palaipsniui pereiti prie elektroninių pranešimų, kartu išplečiant atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis galimybes. Taip pat akcentuota, kad daliai gyventojų svarbu išlaikyti alternatyvas, pavyzdžiui, galimybę sąskaitas atsispausdinti „Perlo“ terminaluose.

    Kita diskusijų dalis buvo skirta klientų duomenų bazės kūrimo idėjai. Tokia sistema leistų tiksliau ir greičiau informuoti gyventojus apie mokėjimo būdus, įsiskolinimus, lengvatas, pranešimų siuntimo kanalus ir kitus svarbius pokyčius, kartu sumažinant rankinio darbo apimtis.

    Pasitarime aptartos ir dirbtinio intelekto galimybės klientų aptarnavime. Bendrovė „Novian“ pristatė DI grįstą skambučių centro sprendimą, kuris realiuoju laiku galėtų atsakyti į dažniausiai užduodamus klausimus lietuvių kalba apie vietinę rinkliavą, sąskaitas, mokėjimo terminus, lengvatas ir atliekų tvarkymo paslaugas.

    ARATC atstovai pabrėžė, kad modernizacija būtų orientuota į du tikslus: patogesnį gyventojų aptarnavimą ir efektyvesnį administravimą savivaldybėse. Tolimesni sprendimai priklausys nuo pasirinktų technologinių priemonių, jų diegimo kaštų bei duomenų apsaugos ir kibernetinio saugumo reikalavimų įvertinimo.

    UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro informacija

  • Senjorus Birštone suburs Gamtos išminties ratas: Nemuno krantinei kurs idėjas su DI įrankiais

    Birštone rengiama senjorams skirta kūrybinė popietė Gamtos išminties ratas, kviečianti prisidėti prie Nemuno pakrantės viešųjų erdvių vizijų. Susibūrimas yra Naujojo europinio bauhauzo festivalio programos dalis ir įtrauktas į tarptautinio projekto „GreenInCities“ veiklas.

    Organizatoriai pabrėžia, kad tikslas nėra vien diskusija ar prisiminimų pasidalijimas. Dalyviai bus kviečiami bendrai kurti sprendimų idėjas, kaip krantinė galėtų būti patogi žmogui ir kartu palanki pakrantės gyvūnams, mažinant galimus konfliktus tarp rekreacijos ir gamtos poreikių.

    Kaip vyks susibūrimas?

    Renginio metu bus pristatyta Naujojo europinio bauhauzo kryptis, akcentuojanti darną, estetiką ir įtrauktį, taip pat projekto „GreenInCities“ taikomi praktiniai įrankiai. Tai kontekstas, padedantis vietos iniciatyvas susieti su platesnėmis Europos miestų ir kurortų žalinimo tendencijomis.

    Vėliau dalyviai dirbs su parengtais žemėlapiais ir aptars, kokių pokyčių labiausiai reikia Birštono Nemuno krantinės erdvėms. Tokia metodika leidžia surinkti konkrečius pasiūlymus apie takus, poilsio zonas, priedangą nuo saulės, apšvietimą ir gamtai jautrias vietas.

    Atskira dalis bus skirta vienam Nemuno pakrantėje gyvenančiam gyvūnui geriau pažinti ir jo buveinės poreikiams aptarti. Naudojant DI įrankius bus kuriamos vizualios idėjos, kaip suderinti žmogaus poilsį ir gyvūnų gyvenimo sąlygas, pavyzdžiui, parenkant tinkamesnes vietas ramybės zonoms ar natūralesniems pakrantės sprendimams.

    Kodėl kviečiami būtent senjorai?

    Organizatorių teigimu, vyresnio amžiaus gyventojai dažnai turi ilgametę vietos pažinimo patirtį ir gali tiksliai įvardyti, kaip pakito pakrantė, kokios vietos buvo patogiausios skirtingoms veikloms ir kur dažniausiai kyla praktinių problemų. Tokios įžvalgos gali papildyti architektų ir planuotojų sprendimus realiais kasdienio naudojimo pavyzdžiais.

    Taip pat siekiama, kad krantinės plėtra būtų patogi visoms kartoms ir labiau atitiktų skirtingų žmonių judumo bei poilsio poreikius. Įtraukus senjorus ankstyvoje idėjų stadijoje, didėja tikimybė, kad būsimi sprendimai bus aiškesni, priimtinesni bendruomenei ir draugiškesni aplinkai.

    Renginys vyks Birštono viešojoje bibliotekoje, planuojama trukmė nuo 10.00 iki 13.30 valandos. Susibūrimą organizuoja Birštono savivaldybė ir Kauno technologijos universitetas.

  • Panevėžio rajone išrinkti meninio skaitymo konkurso „Pavasario žiedai“ laureatai: kas laimėjo?

    Konkurso scena Krekenavoje

    Gegužės 8 dieną Krekenavos lopšelyje-darželyje „Sigutė“ vyko Panevėžio rajono ikimokyklinio ugdymo įstaigų ugdytinių meninio skaitymo konkursas „Pavasario žiedai“. Renginį kartu su šeimininkais organizavo Panevėžio rajono švietimo centras, o tradicija kasmet suburia jaunuosius skaitovus iš skirtingų ugdymo įstaigų.

    Konkursas tapo ne tik kalbinės raiškos švente, bet ir proga paminėti Motinos dieną. Vaikų deklamuojami eilėraščiai, išraiškingas žodis ir nuoširdumas čia svarbūs tiek pat, kiek ir galutinis komisijos sprendimas.

    Kas dalyvavo ir kaip vertino?

    Šiemet konkurse pasirodė 17 vaikų iš Naujamiesčio lopšelio-darželio „Bitutė“, Dembavos lopšelio-darželio „Smalsutis“, Velžio lopšelio-darželio „Šypsenėlė“ ir Ramygalos lopšelio-darželio „Gandriukas“. Taip pat dalyvavo Krekenavos lopšelis-darželis „Sigutė“, Raguvos gimnazijos Miežiškių skyrius, Paįstrio Juozo Zikaro gimnazija, Upytės Antano Belazaro pagrindinės mokyklos ikimokyklinio ugdymo skyrius bei Piniavos mokykla-darželis Bernatonių skyrius.

    Renginys vyko dviejose amžiaus grupėse: 4–5 metų ir 6–7 metų vaikams. Skaitovų pasirodymus vertino komisija, kurioje dirbo Panevėžio rajono švietimo centro metodininkė Vaiva Balčėtienė, Krekenavos seniūnijos vyresnioji socialinė darbuotoja Audronė Paškevičienė ir Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijos pradinių klasių mokytoja metodininkė Skirma Juknevičienė.

    Komisijos vertinime paprastai daug reikšmės turi ne tik teksto atmintinumas, bet ir dikcija, intonacija, emocinis tikslumas bei drąsa prieš auditoriją. Organizatoriai pabrėžė, kad išrinkti geriausius buvo sudėtinga, nes visi vaikai buvo gerai pasirengę.

    Nugalėtojai dviejose amžiaus grupėse

    4–5 metų amžiaus grupėje pirmąją vietą laimėjo Iglė Bistraitė iš Ramygalos lopšelio-darželio „Gandriukas“, ją parengė ikimokyklinio ugdymo mokytoja metodininkė Diana Rankelienė. Antrąją vietą pelnė Agota Vaitekūnaitė iš Piniavos mokyklos-darželio, ją parengė mokytoja Agnė Bartoševičienė.

    Trečioji vieta šioje grupėje atiteko Godai Klimašauskaitei, taip pat iš Ramygalos lopšelio-darželio „Gandriukas“. Ugdytinę konkursui ruošė ikimokyklinio ugdymo vyresnioji mokytoja Donata Magylienė.

    6–7 metų amžiaus grupėje pirmąją vietą laimėjo Eva Petrulaitytė iš Piniavos mokyklos-darželio Bernatonių skyriaus, ją parengė mokytoja metodininkė Jurgita Kuncienė. Antroji vieta skirta Sofijai Karaman iš Velžio lopšelio-darželio „Šypsenėlė“, kurią parengė mokytoja Jūratė Jakubonienė.

    Trečiąją vietą užėmė Austėja Brazauskaitė iš Krekenavos lopšelio-darželio „Sigutė“. Ją konkursui parengė priešmokyklinio ugdymo vyresnioji mokytoja Griedrė Survilienė.

    Visi dalyviai apdovanoti padėkomis ir atminimo dovanomis, o prizinių vietų laimėtojai bei juos parengusios mokytojos įteikti Panevėžio rajono švietimo centro diplomai ir prizai. Panevėžio rajono savivaldybės tarybos narė Jūratė Januškienė specialiu prizu išskyrė jauniausią konkurso dalyvę Iglę Bistraitę.

    „Tokie renginiai padeda vaikams mokytis aiškiai kalbėti, klausytis ir drąsiai reikšti mintis, o bendruomenei suteikia progą susitikti ir pasidžiaugti mažųjų pastangomis“, – sakė viena iš renginio organizatorių.

    Renginio organizatoriai dėkojo vaikams, mokytojams ir tėvams už pasirengimą bei palaikymą, o konkursą palydėjo šventiška pavasarinė nuotaika ir gausūs aplodismentai. Tikimasi, kad „Pavasario žiedai“ ir toliau išliks erdve, kurioje ankstyvasis skaitymas garsiai tampa svarbia vaiko kalbinės ir emocinės raidos dalimi.

  • Nordplus „Let’s STEAM outdoors“ vizitas Panevėžio rajone: ką atsivežė Latvijos ir Estijos pedagogai

    Nordplus „Let’s STEAM outdoors“ vizitas Panevėžio rajone: ką atsivežė Latvijos ir Estijos pedagogai

    2026 metais gegužės 11 ir 12 dienomis Pažagienių mokykloje-darželyje vyko tarptautinis Nordplus projekto „Let’s STEAM outdoors“ partnerių susitikimas. Į Panevėžio rajoną atvyko 11 pedagogų iš Latvijos ir Estijos, kurie kartu su Lietuvos komanda tęsė veiklas, skirtas STEAM ugdymo idėjoms lauko aplinkoje kurti.

    Susitikimo tikslas buvo praktiškai išbandyti metodus, kaip priešmokyklinio amžiaus vaikams integruoti gamtos mokslus, technologijas, inžineriją, menus ir matematiką už klasės ribų. Pasak organizatorių, lauko erdvės leidžia vaikams mokytis per tyrinėjimą ir patirtį, o ne vien per užduotis prie stalo.

    STEAM lauke: nuo rūšiavimo iki kūrybos

    Vizito metu svečiai dalyvavo praktinėse veiklose, kurias parengė Pažagienių mokyklos-darželio pedagogai. Dalis užsiėmimų buvo orientuoti į aplinkosauginį ugdymą ir kasdienius įgūdžius, kurie vėliau natūraliai persikelia į vaikų elgesį namuose.

    Dalyviai išbandė veiklų ciklą Mokomės rūšiuoti – saugome Žemę, kuriame atliekų rūšiavimas buvo siejamas su stebėjimu, skaičiavimu ir paprastais bandymais. Taip pat pristatytas „Tvarus medžio kelias“, leidęs vaikams pažinti medžio savybes, panaudojimą ir tvarumo idėją per kūrybines konstrukcijas.

    Šios veiklos atspindi platesnę ugdymo kryptį, kai STEAM vis dažniau siejamas su tvarumu ir realiomis situacijomis. Ugdymo praktikoje tai reiškia, kad vaikai ne tik kuria ar skaičiuoja, bet ir mokosi priimti atsakingus sprendimus, diskutuoti bei dirbti komandoje.

    Mokymasis už mokyklos ribų

    Svarbi vizito dalis buvo veiklos už ugdymo įstaigos ribų, leidusios partneriams pamatyti skirtingas STEAM taikymo aplinkas. Projekto dalyviai lankėsi Naujamiesčio meno galerijoje, kur edukacijoje kūrė dekoracijas iš natūralių, ekologiškų medžiagų.

    Vėliau svečiai apsilankė Naujamiesčio lopšelyje-darželyje Bitutė, kur susipažino su STEAM ugdymui pritaikytomis vidaus ir lauko erdvėmis. Tokie vizitai leidžia palyginti skirtingus sprendimus ir greičiau pritaikyti pasiteisinusias idėjas savo įstaigose.

    Antrąją dieną delegacija vyko į bendrovę „Aukštaitijos vandenys“, kur susipažino su geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų valymo procesais. Ši patirtis tapo realaus gyvenimo pavyzdžiu, kaip mokslas ir inžinerija kasdien prisideda prie aplinkosaugos ir tvarumo.

    Kuo tokie vizitai svarbūs?

    Susitikimo metu projekto partneriai taip pat vedė veiklas vaikams, tarp jų ir anglų kalbos pamokas, integruodami STEAM metodus bei kūrybines užduotis. Tokia praktika padeda ugdymo turinį sieti su kalbine raiška ir skatina vaikų smalsumą per teminį mokymąsi.

    Organizatoriai tikisi, kad Lietuvoje išbandytas veiklas Latvijos ir Estijos pedagogai adaptuos savo ugdymo įstaigose, o sukaupta patirtimi dalysis su kolegomis. Kitas projekto partnerių susitikimas planuojamas Estijoje, kur bus pristatytos ir išbandomos Estijos pedagogų parengtos STEAM ugdymo lauke idėjos.

    Pažagienių mokykla-darželis, priėmęs projekto svečius, pabrėžė aktyvų partnerių įsitraukimą ir atvirumą naujoms praktikoms. Vizitą papildė kūrybinės veiklos Pragiedrulių kūrybiškumo centre ir meno stiklo studijoje „GlassRemis“, kurios sustiprino menų integravimo į STEAM svarbą.

  • Varėnos rajone rekonstruos melioracijos statinius: 500 tūkst. eurų skirta blogiausios būklės objektams

    Varėnos rajone rekonstruos melioracijos statinius: 500 tūkst. eurų skirta blogiausios būklės objektams

    Varėnos rajono savivaldybei skirta 500 000 eurų tikslinė valstybės investicija melioracijos inžinerinių statinių rekonstravimui ir remonto darbams. Finansavimas numatytas pagal tęstinę priemonę, skirtą valstybei nuosavybės teise priklausantiems melioracijos statiniams atnaujinti žemės savininkų ir kitų naudotojų sklypuose.

    Sprendimas įtvirtintas žemės ūkio ministro 2026 metų sausio 6 dieną įsakymu, kuriuo patvirtintas tikslinių investicijų sąrašas. Varėnos projektas orientuotas į prasčiausios būklės valstybinius melioracijos objektus, kurių nusidėvėjimas dažniausiai didina užmirkimo ir vietinių potvynių riziką.

    Kur planuojami darbai?

    Pagal parengtą investicinį projektą darbai numatyti kelių seniūnijų teritorijose. Kaniavos seniūnijoje tvarkymo darbai planuojami Ūtos, Pakuliškių, Molinės ir Kruklių kaimuose, Matuizų seniūnijoje – Urkionių ir Butvydonių kaimuose, o Varėnos seniūnijoje – Pakaršio kaime.

    Kaniavos seniūnijoje planuojama rekonstruoti 9,1 kilometro griovių ir 6 pralaidas, Matuizų seniūnijoje – 4,7 kilometro griovių, 6 pralaidas ir tiltą. Varėnos seniūnijoje numatyta rekonstruoti siurblinę, kuri paprastai yra kritinis elementas teritorijose, kur vandens perteklius turi būti pašalinamas mechaniniu būdu.

    Kodėl melioracija vėl tampa prioritetu?

    Melioracijos tinklai Lietuvoje daug kur įrengti prieš kelis dešimtmečius, o jų būklė prastėja dėl nusidėvėjimo ir nepakankamų investicijų. Pralaidos, grioviai, tiltai ir siurblinės daro tiesioginę įtaką tam, kaip greitai po liūčių ar pavasario polaidžio pasišalina vanduo, todėl jų gedimai gali lemti užmirkusius laukus, prastesnį kelių pralaidumą ir žalas infrastruktūrai.

    Pastaraisiais metais dažnėjant intensyvioms liūtims ir staigiems kritulių pikams, savivaldybėms ypač aktualu prioritetą teikti avarinės būklės objektams. Tokie projektai dažniausiai duoda greičiausią efektą, nes pagerina vandens nuvedimą konkrečiuose probleminiuose ruožuose.

    Kada darbai turėtų prasidėti?

    Preliminariai numatyta, kad rekonstravimo darbai vyks 2026 metų trečią ir ketvirtą ketvirčiais. Tikslesni terminai priklausys nuo techninių sprendinių, viešųjų pirkimų eigos ir rangos darbų organizavimo.

    Įgyvendinus projektą tikimasi pagerinti melioracijos sistemos patikimumą ir sumažinti rizikas teritorijose, kuriose užmirkimas kartojasi. Savivaldybei tai taip pat reiškia mažiau avarinių situacijų ir aiškesnį planą, kaip nuosekliai tvarkyti problemiškiausius valstybei priklausančius objektus.

  • Marcinkonių stoties galerijoje – Algirdo Jako paroda „Grandininė plokštė“: technika ir nerimo epocha

    Marcinkonių stoties galerijoje – Algirdo Jako paroda „Grandininė plokštė“: technika ir nerimo epocha

    Gegužės 24 dieną, 13 valandą Marcinkonių stoties galerijoje (Kastinio g. 1C, Marcinkonys) atidaroma Algirdo Jako personalinė paroda „Grandininė plokštė“. Parodoje pristatomi darbai aliuminio plokštėse, kuriose susipina mechanikos detalės, skaitmeninių įrenginių nuorodos ir laiko žymės.

    Kūriniai konstruojami iš pieštų fragmentų ir veržtais tvirtinamų siluetų, primenančių ir industrinį paviršių, ir įrenginių vidų. Menininko kuriamas žvilgsnis sąmoningai „nežmogiškas“: jis primena drono trajektoriją ar akimirką, kai krentantis telefonas fiksuoja paskutinį kadrą.

    Laikas iki silicio revoliucijos?

    Parodos pavadinime užkoduota įtampa tarp grandinės, plokštės ir jungties: mechaninis amžius čia ne nyksta, o bando eiti greta tranzistorių ir mikroschemų. Darbuose išryškėja kūno ir technologijos persidengimas, kai detalės ima priminti žmogaus siluetą, o organiškos formos virsta ikonų ir schemų kalba.

    Ši įtampa rezonuoja su platesne šiuolaikinio meno kryptimi, kurioje technologijų kasdienybė analizuojama ne kaip patogumas, o kaip patirtis, kelianti nerimą, sekimo jausmą ir nuolatinę savistabą. Tokiuose pasakojimuose DI ir duomenų kultūra neretai tampa fonu klausimams apie kūno „permatomumą“, elgsenos matavimą ir tai, kaip įpročiai pamažu virsta rodikliais.

    Vieta, kuri keičia kūrinius

    Marcinkonių geležinkelio stoties aplinka parodai suteikia papildomą sluoksnį: čia technologijos tema susitinka su infrastruktūra, judėjimu ir senesnių mechanizmų logika. Pats menininkas pabrėžia tiesioginį ryšį su savo studija Vilniaus geležinkelio stotyje, Bėgių parke, todėl darbų eksponavimas stotyje tampa ne tik estetiniu, bet ir geografiniu ryšiu.

    Naujasis kontekstas nukreipia dėmesį į rankų darbą ir į tai, kaip skaitmeniniai procesai realybėje remiasi fiziniu veiksmu, įrankiais, varžtais, plokštėmis. Tokia perspektyva leidžia parodą skaityti ir kaip pasakojimą apie technologijų istoriją, kur nauja ne panaikina sena, o su ja susiklijuoja, kartais trūkinėdama.

    Kas kuria parodą ir kada ją aplankyti

    Algirdas Jakas gyvena Vilniuje, yra studijavęs grafiką Vilniaus dailės akademijoje ir skulptūrą Hamburgo menų universitete HFBK. Jo meninė praktika orientuota į nerimo ir savidiagnozės formų tyrimą, pasitelkiant su hobiais ar terapine veikla siejamas medžiagas ir technikas, taip pat DIY estetiką.

    Parodos kuratorė yra Milda Dainovskytė, dizainą kūrė Inga Navickaitė-Drąsutė, parodos budėtojai-edukatoriai – Laura Garbštienė ir Šarūnas Šimkus. Galeriją kuruoja Laura Garbštienė, o paroda yra projekto „Parodų ciklas Marcinkonių stoties galerijoje 26“ dalis.

    Paroda veikia nuo 2026 metų gegužės 24 dienos iki birželio 14 dienos. Aplankyti ją galima šeštadieniais ir sekmadieniais nuo 12 iki 17 valandos, arba iš anksto susitarus telefonu 061416255.

  • Kompleksinės paslaugos šeimai: nemokama pagalba jau pasinaudojo daugiau nei 72 tūkst. žmonių

    Pagalba, kuri pasiekia visą Lietuvą

    Projektas „Kompleksinės paslaugos (KOPA)“ įpusėjo, o jo teikiama pagalba jau pasiekė daugiau nei 72 tūkstančius šalies gyventojų. Programa finansuojama Europos Sąjungos fondų lėšomis, jos bendra vertė siekia apie 60 mln. eurų, o įgyvendinimas numatytas iki 2029 metų vidurio.

    Pagrindinis tikslas – stiprinti prevencinę psichosocialinę pagalbą šeimoms ir pavieniams asmenims, kad sunkumai būtų sprendžiami anksčiau, nelaukiant, kol krizė peraugs į ilgalaikes problemas. Praktikoje tai reiškia lengviau prieinamas paslaugas ir platesnį specialistų tinklą savivaldybėse.

    Kokias paslaugas galima gauti?

    Kompleksinės paslaugos šeimai apima individualias ir grupines konsultacijas, savitarpio paramos grupes, tėvystės mokymus, šeimos mediaciją, taip pat vaikų ir paauglių socialinių įgūdžių ugdymo užsiėmimus. Paslaugos nemokamos, o žmogus ar šeima gali gauti ne vieną, bet kelias tarpusavyje derančias paslaugas.

    Pagalbą teikia kvalifikuoti specialistai, tarp jų psichologai, socialiniai darbuotojai, jaunimo darbuotojai, mediatoriai, meno terapeutai. Toks modelis orientuotas į realų kasdienį pritaikomumą: ne tik emocinę paramą, bet ir konkrečius įrankius bendravimui, konfliktų sprendimui, tėvystės įgūdžiams ar streso valdymui.

    „Kompleksinės paslaugos šeimai yra nemokamos ir prieinamos visiems šalies gyventojams, susiduriantiems su įvairiomis gyvenimo situacijomis ar krizėmis“, – sakė Europos socialinio fondo agentūros veiklos ekspertė Jurgita Lazauskienė.

    Rezultatai ir aktualios temos

    Remiantis 2024 metais ir 2025 metais atliktų apklausų duomenimis, 87 proc. paslaugų gavėjų nurodė, kad suteikta pagalba realiai padėjo spręsti jų problemas. Žmonės dažniausiai išskiria specialistų profesionalumą, praktiškus patarimus ir įgūdžius, kuriuos pavyksta pritaikyti kasdienėse situacijose.

    Per projekto laikotarpio dalį skirtinguose miestuose kas mėnesį surengiama apie 1 000 veiklų, o bendra suteiktų paslaugų apimtis siekia beveik 900 000 valandų. Kad pagalba būtų pasiekiama ir tiems, kuriems trukdo logistika ar šeiminės aplinkybės, tam tikrais atvejais organizuojamas pavėžėjimas ir užtikrinama vaikų priežiūra paslaugų teikimo metu.

    Didelė dalis užklausų susijusi su skyrybomis, šeimos konfliktais, priklausomybių įveikimu, pogimdyminės depresijos rizika, vienišumu, taip pat vaikų ir paauglių emocinio atsparumo stiprinimu. Prevencinis požiūris šiose srityse ypač svarbus, nes laiku suteikta pagalba gali sumažinti ilgalaikių pasekmių tikimybę ir poreikį vėliau taikyti intensyvesnes intervencijas.

    „Neretai pokytis prasideda nuo vieno žmogaus, tačiau netrukus paliečia visą šeimą ir artimiausią aplinką“, – sakė J. Lazauskienė.

    Kas koordinuoja ir kur kreiptis

    Projektas įgyvendinamas su maždaug 70 partnerių visoje šalyje, bendradarbiaujant su savivaldybėmis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Metodiniu kompleksinių paslaugų šeimai centru. Toks partnerystės modelis leidžia paslaugas pritaikyti vietos poreikiams ir išlaikyti vienodą paslaugų prieinamumo principą skirtinguose regionuose.

    Kiekvienoje savivaldybėje paslaugas koordinuoja Bendruomeniniai šeimos namai, į kuriuos gyventojai gali kreiptis dėl konsultacijų ir registracijos. Gyventojams tai yra pagrindinis kontaktinis taškas, padedantis greičiau suprasti, kokia pagalba šiuo metu tinkamiausia.

  • Gegužės 19 dieną startuoja prašymai būsto paramai: kas suspės gauti kompensaciją ir subsidiją

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerija praneša, kad gegužės 19 dieną gyventojai galės teikti prašymus valstybės paramai būstui įsigyti. Ji apima valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą ir (ar) subsidiją.

    Prašymai bus priimami ribotą laiką: nuo 9.00 iki 16.00 valandos, arba iki kol pasibaigs kvietimui skirta lėšų suma. Ministerija pabrėžia, kad užsidarius kvietimui vėliau pateikti prašymai nebus registruojami ir nenagrinėjami.

    Kiek lėšų skiriama kvietimui?

    Šio kvietimo metu paramai būstui įsigyti numatyta apie 5,6 mln. eurų. Ministerija atkreipia dėmesį, kad realus priimtų sprendimų skaičius priklausys nuo pateiktų prašymų apimties ir konkrečių pareiškėjų situacijų.

    Jeigu prašymų teikimo metu paaiškėtų, kad lėšų pažymoms formuoti gali nepakakti, ministerija savo interneto svetainėje paskelbs kvietimo pabaigą. Tai reiškia, kad kvietimas gali baigtis ir anksčiau nei 16.00 valandą.

    Kur ir kaip teikti prašymą?

    Šiais metais prašymus bus galima pateikti ir per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą SPIS. Ministerija akcentuoja, kad elektroninis pateikimas turėtų sutrumpinti procesą ir sumažinti poreikį vykti į įstaigas.

    Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė ragina gyventojus, atitinkančius reikalavimus, pasinaudoti galimybe. Pasak jos, galimybė teikti prašymus per SPIS turėtų būti patogesnė daliai pareiškėjų.

    „Šiemet sukurta galimybė teikti prašymus per SPIS padaro šią procedūrą paprastesnę“, – sakė Jūratė Zailskienė.

    Kas gali pretenduoti į paramą?

    Teisę į valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą turi asmenys ar šeimos, kurių grynosios pajamos ir turtas neviršija įstatyme nustatytų dydžių. Būstas gali būti įsigyjamas bet kurioje Lietuvos teritorijoje.

    Taip pat numatyta sąlyga dėl turimo būsto: pareiškėjai negali turėti ar per pastaruosius 5 metus būti turėję gyvenamojo būsto. Išimtis taikoma, jei vienam asmeniui tenkantis naudingasis plotas neviršija 14 kvadratinių metrų arba jei būstas nusidėvėjęs daugiau nei 60 proc.

    Negalią turintis asmuo arba šeima, kurioje yra toks asmuo, gali turėti būstą, tačiau jei jis nepritaikytas poreikiams, parama gali būti skiriama turimam būstui rekonstruoti ir pritaikyti pagal negalios pobūdį. Ministerija primena, kad kiekvienas atvejis vertinamas pagal teisės aktuose įtvirtintas sąlygas ir pateiktus duomenis.

    Gyventojams patariama dar prieš kvietimo pradžią įsivertinti, ar atitinka pajamų, turto ir būsto turėjimo kriterijus, ir pasiruošti reikalingą informaciją. Kadangi kvietimas trunka vieną dieną ir gali baigtis anksčiau dėl lėšų limito, praktikoje svarbus tampa ir pateikimo greitis.

  • „Ukrhydroenergo“ turi naują vadovą: Bogdanas Sukhetskyi imasi pajėgumų atkūrimo ir modernizacijos

    Ukrainos hidroenergetikos bendrovė „Ukrhydroenergo“ paskyrė Bogdaną Sukhetskyi generaliniu direktoriumi. Įmonė nurodė, kad vadovas atrinktas atviro konkurso būdu, o iki paskyrimo jis beveik metus ėjo laikinojo vadovo pareigas.

    B. Sukhetskyi „Ukrhydroenergo“ dirba nuo 2010 metų ir pastaraisiais metais daugiausia dėmesio skyrė komercinei veiklai. Prieš tapdamas vadovu jis ėjo generalinio direktoriaus pavaduotojo komercijai pareigas, o nuo 2025 metų gegužės iki 2026 metų gegužės vadovavo įmonei laikinai.

    Naujasis vadovas įvardijo prioritetus

    Pasak bendrovės, svarbiausi darbai bus užtikrinti stabilų kasdienį veiklos tęstinumą ir atkurti per karą pažeistus gamybos pajėgumus. Kartu numatoma spartinti hidroelektrinių modernizavimą, pritaikant jį dabartiniams energetinio saugumo ir sistemos atsparumo reikalavimams.

    Į prioritetų sąrašą taip pat įtrauktas objektų fizinės ir inžinerinės apsaugos stiprinimas. Tokie sprendimai aktualūs visam Ukrainos energetikos sektoriui, kuris nuo plataus masto karo pradžios periodiškai patiria atakas, keliančias riziką gamybai, tinklų stabilumui ir vartotojų aprūpinimui.

    Akcentas – darbas karo sąlygomis

    „Mums buvo svarbu pasirinkti lyderį, galintį dirbti karo sąlygomis ir kartu įgyvendinti modernizacijos programą“, – sakė „Ukrhydroenergo“ stebėtojų tarybos pirmininkas Valentynas Gvozdyi.

    „Tikimės, kad naujasis generalinis direktorius didins veiklos efektyvumą ir diegs technologinius sprendimus, reikalingus atkurti daugiau nei per 260 atakų apgadintus objektus“, – pridūrė jis.

    Ką tai reiškia energetikai?

    „Ukrhydroenergo“ vaidmuo Ukrainos energetikos sistemoje ypač svarbus balansavimui, nes hidroelektrinės gali lanksčiau reaguoti į vartojimo ir gamybos svyravimus. Todėl gamybos pajėgumų atkūrimas ir modernizacija turi tiesioginę įtaką sistemos patikimumui bei galimybėms greičiau stabilizuoti tiekimą po sutrikimų.

    Ekspertiniu požiūriu, tokiose bendrovėse vadovo darbotvarkė paprastai apima ir praktinius sprendimus, susijusius su tiekimo grandinėmis, įrangos remontu, darbuotojų sauga bei projektų finansavimo planavimu. Naujajam vadovui teks derinti skubius remonto darbus su ilgesnio laikotarpio investicijomis, kurios didina atsparumą ir mažina pažeidžiamumą ateityje.

  • Moldovoje CET-Nord ieško partnerio 70 MW energijos kaupikliams: ką tai keičia elektros sistemai

    Moldovoje CET-Nord ieško partnerio 70 MW energijos kaupikliams: ką tai keičia elektros sistemai

    70 MW baterijų projektas Baltyje

    Moldovos valstybinė energetikos bendrovė CET-Nord paskelbė konkursą 70 MW galios baterijų energijos kaupimo sistemai Balčio šiluminėje elektrinėje įrengti. Projektas numato, kad privatus partneris finansuos, suprojektuos, pastatys, sumontuos ir paleis kaupiklius.

    CET-Nord jau turi tinklo prijungimo leidimą, išduotą valstybės valdomo perdavimo sistemos operatoriaus Moldelectrica. Tai reiškia, kad planuojama sistema galės būti prijungta prie nacionalinio elektros tinklo pagal iš anksto suderintas technines sąlygas.

    Kodėl Moldovai reikalingi kaupikliai

    Baterijų energijos kaupimo sistemos tampa vienu svarbiausių įrankių stabilizuojant tinklą, kai sparčiai daugėja saulės ir vėjo elektrinių. Kaupikliai leidžia sugerti perteklių, kai gamyba didelė, ir atiduoti energiją, kai paklausa auga arba atsinaujinančių šaltinių gamyba krenta.

    Tokie sprendimai dažnai naudojami ir dažnio reguliavimui bei avariniams rezervams, todėl sumažėja poreikis brangiems momentiniams balansavimo pajėgumams. Praktikoje tai gali reikšti mažesnius sistemos kaštus ir didesnį tiekimo patikimumą, ypač piko valandomis.

    Kaip vyks konkursas ir kas svarbu rinkai

    Moldovos Energetikos ministerija pabrėžia, kad valstybė išlaikys strateginių investicijų skatinimo vaidmenį, o atranka vyks konkurso būdu. Vertinimas numatomas pagal aiškius techninius ir finansinius kriterijus, siekiant pritraukti patirtį turintį investuotoją ir rangovą.

    Rinkai svarbu tai, kad tokio masto kaupikliai paprastai projektuojami kaip infrastruktūra, kuri gali teikti kelias paslaugas vienu metu, nuo tinklo stabilumo iki prekybos elektros energija. Dėl to konkursuose dažnai varžomasi ne tik kaina, bet ir siūlomu techniniu sprendimu, eksploatacijos garantijomis bei integracijos su tinklu patirtimi.

    Šis konkursas papildo pastarojo meto Moldovos kryptį spartinti energijos kaupimo plėtrą. Balandžio pabaigoje šalyje pradėjo veikti iki šiol didžiausia baterijų energijos kaupimo sistema Rădeni, o naujas 70 MW projektas Baltyje signalizuoja, kad kaupikliai tampa nuolatine energetikos modernizavimo darbotvarkės dalimi.