CP v2

Blog

  • „Grupa Azoty“ stebėtojų tarybos pirmininkas traukiasi: įvardijo priežastis ir datą

    Lenkijos chemijos koncernas „Grupa Azoty“ pranešė, kad Adamas Leszkiewiczius atsistatydina iš bendrovės stebėtojų tarybos nario pareigų ir kartu atsisako stebėtojų tarybos pirmininko posto. Sprendimas pateiktas gegužės 14 dieną, o įsigalios gegužės 31 dieną 2026 metais.

    Bendrovės pranešime nurodoma, kad A. Leszkiewiczius kaip tokio žingsnio priežastis įvardijo itin intensyvius profesinius iššūkius ir didelį užduočių kiekį kasdieniame darbe. Taip pat akcentuota, kad balandžio 29 dieną stebėtojų taryba įvertino įmonės ataskaitas, užbaigusias 2025 metus.

    Kas yra Adamas Leszkiewiczius

    A. Leszkiewiczius į „Grupa Azoty“ stebėtojų tarybą įėjo gegužės 15 dieną 2025 metais ir iš karto tapo jos pirmininku. Iki tol, nuo kovo 2024 metų, jis vadovavo įmonei kaip valdybos pirmininkas, tačiau šias pareigas paliko 2025 metų gegužę.

    Po pasitraukimo iš „Grupa Azoty“ vadovo posto jis perėjo į Lenkijos gynybos pramonės grupę PGZ, kur tapo jos vadovu. Tai viena svarbiausių Lenkijos valstybės kontroliuojamų gynybos sektoriaus grupių, todėl pareigų apimtis ir atsakomybių mastas paprastai yra itin dideli.

    Patirtis viešajame sektoriuje ir pramonėje

    Vadovas yra sukaupęs patirties tiek viešajame administravime, tiek valstybės valdomose bendrovėse ir chemijos pramonėje. 2007–2009 metais jis ėjo valstybės sekretoriaus pavaduotojo pareigas Ministrų kabineto kanceliarijoje, vėliau dirbo Valstybės iždo ministerijoje.

    Nuo 2012 metų A. Leszkiewiczius buvo siejamas su „Grupa Azoty“ struktūromis, įskaitant darbą Kędzierzyno azoto gamykloje, kur ėjo generalinio direktoriaus ir valdybos pirmininko pareigas. Jis taip pat vadovavo su chemijos pramone susijusioms sektoriaus organizacijoms, todėl yra gerai žinomas pramonės ir valstybės valdomų įmonių aplinkoje.

    Ką tai reiškia „Grupa Azoty“

    Stebėtojų tarybos pirmininko pasikeitimas paprastai laikomas reikšmingu valdysenos įvykiu, nes ši institucija prižiūri strateginius sprendimus, finansinių rezultatų vertinimą ir vadovybės darbo kontrolę. Nurodyta įsigaliojimo data leidžia manyti, kad iki gegužės pabaigos bus užtikrintas pareigų perdavimas ir tęstinumas.

    Įmonė kol kas nepaskelbė, kas galėtų pakeisti A. Leszkiewiczių šiose pareigose. Rinkoje tokie pokyčiai dažnai vertinami per korporatyvinės valdysenos stabilumo prizmę, ypač kai kalbama apie dideles valstybės kontroliuojamas pramonės grupes.

  • JSW paskyrė naują prezidentą ir valdybą: sprendimai priimti įmonei balansuojant ties likvidumo riba

    Jastrzębska Spółka Węglowa (JSW) pranešė, kad stebėtojų taryba įmonės prezidentu paskyrė Bogusławą Oleksy. Iki šiol jis ėjo laikinojo vadovo pareigas ir šį vaidmenį vykdė nuo 2025 metų spalio.

    Kartu stebėtojų taryba nusprendė, kad Bogusławas Oleksy laikinai eis ir ekonomikos reikalams atsakingo prezidento pavaduotojo pareigas. Šis sprendimas galios nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo, kuriame bus tvirtinamos 2025 metų finansinės ataskaitos, iki tol, kol bus paskirtas nuolatinis vadovas ekonomikai.

    Į naujos kadencijos valdybą taip pat paskirti trys nariai: Tomaszas Gawlikas, kuris bus atsakingas už plėtrą, Jolanta Gruszka, kuri kuruos prekybą, ir Arturas Wojtkowas, kuriam patikėta darbo ir socialinės politikos sritis.

    Vadovų pokyčiai krizės fone

    Vadovų pasikeitimai vyksta įmonei veikiant itin sudėtingomis sąlygomis: JSW yra didžiausia koksinės anglies gamintoja Europos Sąjungoje ir svarbi kokso tiekėja metalurgijai. Koksinė anglis ir koksas yra tiesiogiai susiję su plieno gamyba, o plieno paklausa pastaraisiais metais išlieka nepastovi dėl pramonės ciklų, aukštų energijos kainų ir geopolitinės rizikos.

    2025 metais JSW grupė užfiksavo 6,25 mlrd. zlotų grynąjį nuostolį, kuris perskaičiavus sudaro apie 1,4 mlrd. eurų. Prie rezultato reikšmingai prisidėjo 3,17 mlrd. zlotų vertės turto vertės sumažėjimo (impairment) įrašas, tai yra maždaug 720 mln. eurų.

    Įmonė skelbė, kad 2025 metų EBITDA, neįtraukiant vienkartinių veiksnių, buvo neigiama ir siekė apie minus 1,7 mlrd. zlotų, arba maždaug minus 380 mln. eurų. Metais anksčiau analogiškas rodiklis buvo teigiamas, todėl rinkai tai signalizuoja apie stipriai pablogėjusią veiklos aplinką.

    Gamyba augo, kainos spaudė pajamas

    Nors 2025 metais anglies ir kokso gamyba augo, pajamos mažėjo dėl žemesnių realizacijos kainų. JSW duomenimis, grupė pagamino daugiau kaip 13 mln. tonų anglies ir apie 3,2 mln. tonų kokso.

    Vidutinė JSW koksinės anglies kaina 2025 metais siekė 685,8 zloto už toną, tai yra apie 160 eurų, ir buvo 23,7 proc. mažesnė nei 2024 metais. Kokso vidutinė kaina smuko iki 969,5 zloto už toną, tai yra apie 225 eurus, arba 25,6 proc. mažiau nei metais anksčiau.

    Dėl kainų kritimo pardavimo pajamos, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo 16,9 proc. ir sudarė 9,4 mlrd. zlotų, tai yra apie 2,1 mlrd. eurų, nors bendri pardavimo kiekiai dalyje segmentų augo.

    Likvidumo rizika ir investicijų dilema

    Įmonės situaciją apsunkina likvidumo rizika ir būtinybė toliau investuoti į kasybos infrastruktūrą, kad būtų užtikrintas saugus ir nenutrūkstamas darbas. 2025 metais JSW grupės investicijos, skaičiuojant pinigų srautais, sudarė 3,44 mlrd. zlotų, arba apie 780 mln. eurų, ir buvo 17,5 proc. mažesnės nei 2024 metais.

    Didelė dalis išlaidų teko kasybos paruošiamiesiems darbams, anglies paruošimo įrenginiams, transporto įrangai, mechanizuotų kompleksų modernizavimui ir vienos kokso baterijos modernizacijai. Tokios investicijos trumpuoju laikotarpiu didina finansinę įtampą, tačiau jų atidėjimas gali sukelti gamybos ir saugos rizikų.

    „JSW stovi ant finansinio likvidumo praradimo ribos, ir tai gali įvykti praktiškai bet kurią dieną“, – sakė profesinės sąjungos Sierpień 80 pirmininkas Bogusławas Ziętek.

    Jo teigimu, įmonė jau susidūrė su įtampa išmokant atlyginimus, o socialinių programų įgyvendinimas gali vėluoti, jei pinigų srautai ir finansavimo galimybės negerės. Tokiame kontekste naujai suformuotos vadovybės užduotis tampa ne tik strateginė, bet ir operatyvi: stabilizuoti finansus, išlaikyti gamybą ir kartu reaguoti į plieno bei žaliavų rinkų cikliškumą.

    ES mastu koksinė anglis laikoma svarbia pramonės žaliava, nes plieno gamyba yra kritinė tiek infrastruktūros, tiek gynybos pramonės grandinėms. Dėl to JSW reikšmė peržengia vien Lenkijos rinką, o įmonės sprendimai dėl finansavimo, investicijų ir gamybos apimčių gali turėti platesnį poveikį regiono tiekimo grandinėms.

  • Lenkijoje rekordiniai OZE ribojimai: per 4 mėnesius atjungta 642,5 GWh, 50,9 proc. daugiau nei pernai

    Lenkijoje atsinaujinančių išteklių energetikos ribojimai nemažėja: balandžio mėnesį užfiksuotas rekordinis nierynkinis vėjo ir saulės elektrinių redysponavimas, kai gamyba mažinama perdavimo sistemos operatoriaus nurodymu dėl sistemos balansavimo poreikių. Kaip mėnesinėje apžvalgoje skelbia Forum Energii, vien balandį apribota 344 GWh elektros gamybos.

    Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, balandžio ribojimai buvo 30,1 proc. didesni. O per pirmuosius keturis 2026 metų mėnesius bendra ribojimų apimtis pasiekė 642,5 GWh, tai yra 50,9 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.

    Kodėl ribojama žalioji energija?

    Nierynkinis redysponavimas dažniausiai taikomas tuomet, kai tinklas fiziškai nebesugeba priimti visos tuo metu pagaminamos energijos arba kai dėl didelės generacijos ir mažesnio vartojimo tampa sudėtinga išlaikyti sistemos balansą. Tokiais atvejais, net ir esant techninei galimybei gaminti, dalis elektrinių laikinai atjungiamos.

    Forum Energii nurodo, kad balandžio ribojimai daugiausia palietė didelio masto saulės elektrines: jų gamyba sumažinta 211,7 GWh, o tai sudarė 17,2 proc. potencialios gamybos. Vėjo elektrinėms ribojimai siekė 132,3 GWh, arba 6,3 proc. potencialios gamybos, ir tai, anot apžvalgos, yra rekordas šiam šaltiniui.

    Neigiamos kainos ir mišinio pokyčiai

    Apžvalgoje taip pat akcentuojama, kad 2026 metų balandį atsinaujinantys energijos ištekliai sudarė 34,4 proc. Lenkijos elektros gamybos mišinio. Didžiausią dalį žaliosios gamybos sudarė saulės ir vėjo elektrinės: saulė pagamino 2,2 TWh ir sudarė 15,1 proc. visos gamybos, vėjas pagamino 2,0 TWh ir sudarė 13,6 proc.

    Kita mišinio dalis buvo padengta iškastiniu kuru, kuris, Forum Energii vertinimu, sudarė 65,6 proc. visos gamybos. Toks derinys, kai greitai auganti saulės generacija sutampa su mažesniu vartojimu, didina tikimybę, kad rinkoje atsiras neigiamos kainos.

    Forum Energii duomenimis, balandį fiksuotas didžiausias istorijoje neigiamų kainų valandų skaičius Rinkos dienos iš anksto segmente: jų buvo 100. Ankstesnis rekordas siekė 92 valandas ir buvo užfiksuotas 2025 metų birželį.

    Ką tai signalizuoja rinkai?

    Didėjantys ribojimai rodo, kad vien generacijos plėtra be lygiagrečių investicijų į tinklus, lankstumą ir vartojimo valdymą ima kelti vis daugiau praktinių iššūkių. Rinkai tai reiškia didesnę riziką projektų pajamoms, ypač tada, kai ribojimai tampa reguliaria praktika, o ne pavieniais atvejais.

    Tarp priemonių, kurios paprastai mažina ribojimų mastą, minima tinklų pralaidumo didinimas, energijos kaupiklių diegimas, hibridiniai projektai, taip pat paklausos lankstumas pramonėje ir buitiniame sektoriuje. Tokie sprendimai padeda sugerti generacijos pikus ir sumažina poreikį atjungti veikiančias elektrines.

    Forum Energii taip pat skaičiuoja, kad Lenkijos elektros energetikos emisijų intensyvumas 2026 metų balandį siekė apie 494,8 kg CO2 vienai MWh. Tai buvo 5,1 proc. daugiau nei prieš metus, tačiau 10,2 proc. mažiau nei 2026 metų kovą.

    Apžvalgoje pažymima ir tai, kad ribojimai tęsėsi ir 2026 metų gegužės pradžioje: per gegužės 1–3 dienas papildomai apribota 61,8 GWh atsinaujinančios energijos gamybos. Tai sustiprina signalą, kad pavasario laikotarpiu, kai saulės generacija auga sparčiausiai, sistemos lankstumas tampa kritiniu veiksniu.

  • PKP Intercity nauji traukiniai ir hibridai: kas keisis kelionėse po Lenkiją ir bilietų kainose

    PKP Intercity pradėjo svarbų etapą atnaujindama tolimųjų reisų parką: iki birželio turėtų paaiškėti, kurie gamintojai įveikė prekvalifikaciją greitųjų traukinių pirkimo konkurse. Nors iki itin didelio greičio sąstatų dar liko laiko, bendrovė jau artimiausiu metu žada pokyčius, kurie labiausiai pasijaus regionuose.

    2025 metais PKP Intercity pranešė pervežusi daugiau kaip 89 mln. keleivių ir tai tapo rekordu. 2026 metais įmonė siekia pakelti kartelę iki 96 mln. keliautojų, o metų pradžios rezultatai rodo, kad paklausa išlieka auganti.

    Hibridiniai traukiniai – greičiausias pokytis

    Artimiausias lūžis planuojamas įvedant hibridinius traukinius, kurie elektrifikuotuose ruožuose važiuos nuo kontaktinio tinklo, o neelektrifikuotuose naudos dyzelinį variklį. Tokia schema leidžia siūlyti tolimuosius maršrutus ten, kur iki šiol reikėdavo persėdimų arba maršrutai būdavo riboti dėl infrastruktūros.

    Tiekėju pasirinkta „Newag“, o užsakymas apima 35 hibridinius sąstatus. Skelbiama, kad jie keleivius turėtų pradėti vežti 2027 metų pirmoje pusėje, o prioritetas teikiamas kryptims, kuriose neelektrifikuotų ruožų dalis vis dar didelė.

    „Tai bus tikra revoliucija ten, kur geležinkelio linijos nėra elektrifikuotos“, – sakė PKP Intercity valdybos narys Adamas Wawrzyniakas.

    PKP Intercity akcentuoja, kad hibridai leis atkurti stipresnį tolimojo susisiekimo pasiūlymą regionuose, kuriuose jis buvo sumenkęs ar išnykęs. Tarp minimų krypčių – Mazūrija, Lomža ir Podlasė, kur susisiekimo spragos iki šiol dažnai buvo užpildomos tik autobusais ar automobilių transportu.

    Dviaukščiai sąstatai ir KDP konkursas

    Lygiagrečiai ruošiamasi ir dviaukščiams traukiniams, kuriuos PKP Intercity yra užsakiusi „Alstom“ gamykloje Chorzove. Bendrovės atstovas teigia, kad projektas vyksta pagal grafiką, o netrukus bus baigiamas interjero ir išorės dizaino sprendinių derinimas, po kurio gamintojas galės pereiti prie techninio projektavimo ir gamybos starto.

    Tuo pat metu tęsiamas ir greitųjų traukinių pirkimas: baziniame užsakyme numatyta įsigyti 20 KDP sąstatų, o papildomai galėtų būti nupirkta dar iki 35. Tai daugiaetapis konkursas, todėl pirmiausia vyksta tiekėjų atranka, o vėliau – techninių ir komercinių pasiūlymų varžymasis.

    PKP Intercity nurodo, kad dėl didelio susidomėjimo paraiškų terminas buvo pratęstas iki gegužės 27 dienos. Birželį turėtų paaiškėti, kas pateko į kitą etapą, o galutiniai sprendimai priklausys nuo technologinių reikalavimų, gamybos terminų ir finansinių sąlygų.

    Ar brangs bilietai?

    Didėjant keleivių srautams, natūraliai kyla klausimas dėl bilietų kainų, ypač kai kai kurie regioniniai vežėjai viešai svarsto tarifų korekcijas. PKP Intercity tvirtina, kad šiuo metu kainų didinimo neplanuoja, o bazinė tarifų sistema, kaip skelbiama, nekeista nuo 2022 metų.

    Įmonė taip pat primena taikanti dinaminę bilietų prekybos sistemą, kai galutinė kaina priklauso nuo paklausos ir likusių vietų, panašiai kaip aviacijoje. Tai leidžia anksti perkant keliauti pigiau, o artėjant išvykimo laikui kainos dažniau kyla.

    „Neplanuojame bilietų kainų didinimo. Tarifas nesikeičia nuo 2022 metų, o kainą reguliuoja dinaminė pardavimo sistema pagal paklausą“, – sakė Adamas Wawrzyniakas.

    PKP Intercity pokyčiai vyksta platesniame Europos geležinkelių kontekste, kuriame daug dėmesio skiriama paslaugų patikimumui, riedmenų atnaujinimui ir patogumui. Hibridiniai traukiniai laikomi tarpine priemone, leidžiančia greičiau plėsti pasiūlą, kol infrastruktūros modernizavimas ir elektrifikavimas pasieks labiau nutolusius regionus.

  • Lenkijos pirmosios branduolinės elektrinės geležinkeliui parinkta automatika: kas valdys eismą?

    Lenkijoje paaiškėjo, kas diegs geležinkelio eismo valdymo automatiką naujai atkarpai, kuri turi užtikrinti susisiekimą su pirmąja šalies branduoline elektrine Lubiatovo-Kopalino rajone. „Kombud“ sudarė sutartį su rangovu „Torpol“ dėl valdymo įrangos tiekimo ir įrengimo geležinkelio linijų Nr. 229 ir Nr. 230 ruožuose.

    Nauja linijos Nr. 230 atkarpa sujungs esamą geležinkelių infrastruktūrą su būsimos elektrinės teritorija. Projektas vertinamas kaip kritinės infrastruktūros dalis, nes jis turės aptarnauti tiek statybų etapą, tiek vėlesnį elektrinės veikimą, kai atsiras nuolatiniai logistikos ir tiekimo srautai.

    Automatika nuo statybų iki eksploatacijos

    Numatoma, kad geležinkelis leis efektyviau gabenti stambiagabarites ir sunkiasvorių krovinių siuntas, reikalingas branduolinės elektrinės statybai. Vėliau ta pati jungtis turėtų užtikrinti patikimą krovinių ir techninio aptarnavimo logistiką jau eksploatuojant objektą.

    Darbuose taip pat minimas modernizuojamas linijos Nr. 229 ruožas tarp Lemborko ir Lebos. Šis kelias yra svarbus regiono transporto koridorius, todėl modernizacija gali turėti poveikį ne tik energetikos projektui, bet ir platesniam šiaurės Lenkijos susisiekimui.

    Kas bus įdiegta geležinkelyje?

    Sutartis apima projektavimą, įrangos tiekimą, montavimą ir paleidimą. Pagrindinis akcentas – šiuolaikiniai geležinkelio eismo valdymo įrenginiai, įskaitant kompiuterines eismo valdymo sistemas MOR-3, kurios skirtos saugiam ir patikimam traukinių eismo organizavimui.

    Tokios sistemos paprastai apima signalizacijos, iešmų ir kelio užimtumo kontrolės sprendimus, kurie padeda valdyti eismą realiu laiku ir mažina žmogiškos klaidos riziką. Kritinėje infrastruktūroje tai ypač svarbu, nes net trumpalaikiai sutrikimai gali turėti didelę įtaką tiekimo grandinėms ir darbų grafikams.

    „Galime didžiuotis, kad geležinkelio prieiga prie pirmosios Lenkijos branduolinės elektrinės bus įgyvendinta naudojant modernias, šalyje sukurtas sistemas. Tokios investicijos yra labai svarbios kritinės infrastruktūros saugumui ir suverenitetui“, – sakė „Kombud“ vadovas Arturas Marcinkievičius.

  • „Cisco“ DI paklausa kelia pajamas, bet įmonė ruošiasi atleisti apie 4 000 darbuotojų

    „Cisco Systems“ paskelbė, kad trečiąjį 2025–2026 finansinių metų ketvirtį, pasibaigusį balandžio 25 dieną, jos pajamos pasiekė apie 14,6 mlrd. eurų. Tai yra maždaug 12 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, o rezultatai pranoko dalies analitikų lūkesčius.

    Per tą patį laikotarpį grynasis pelnas, bendrovės teigimu, išaugo iki maždaug 3,1 mlrd. eurų nuo maždaug 2,3 mlrd. eurų prieš metus. Rinkos dėmesį patraukė tai, kad spartesnį augimą „Cisco“ sieja su išaugusia DI infrastruktūros paklausa.

    Pastaraisiais ketvirčiais technologijų sektoriuje ryškėja tendencija, kai didelės įmonės investuoja į duomenų centrų plėtrą ir tinklų modernizavimą, kad galėtų aptarnauti DI skaičiavimams reikalingus srautus. Tokiems projektams reikalingi didesnio našumo komutatoriai, maršrutizatoriai ir saugumo sprendimai, kuriuos „Cisco“ ir tiekia.

    Bendrovė taip pat pristatė naujos kartos tinklo įrangą, paremtą naujausiais tinklo procesoriais, ir akcentavo kibernetinio saugumo sprendimų paketų plėtrą verslo klientams. DI diegimas įmonėse dažnai reiškia didesnį duomenų judėjimą ir didesnį atakų paviršių, todėl saugumas tampa viena svarbiausių investicijų krypčių.

    Vis dėlto kartu su gerais finansiniais rodikliais „Cisco“ pranešė planuojanti restruktūrizaciją ir ne mažiau kaip 4 000 darbuotojų atleidimą. Tai sudarytų apie 5 proc. visos bendrovės darbo jėgos, o planuojami pokyčiai siejami su didesniu fokusavimusi į DI kryptį.

    Restruktūrizacijos kaštai, kaip nurodoma, gali siekti apie 920 mln. eurų, didžioji dalis sumos būtų skirta išeitinėms išmokoms ir su pertvarka susijusioms išlaidoms. Dabartiniame ketvirtyje bendrovė planuoja pripažinti apie 410 mln. eurų sąnaudų, o likusi dalis persikeltų į 2027 finansinius metus.

    Investuotojai į šias žinias sureagavo optimistiškai: po rezultatų paskelbimo akcijų kaina per vieną prekybos sesiją šoktelėjo maždaug penktadaliu. Rinkoje tai dažnai aiškinama kaip signalas, kad DI infrastruktūros paklausa išlieka stipri, o įmonės, galinčios greitai perorientuoti portfelį ir kaštų struktūrą, turi daugiau galimybių augti.

  • Time Out reitingas 2026 metams: 9 Europos miestai tarp kultūros lyderių, pirmauja Londonas

    Time Out reitingas 2026 metams: 9 Europos miestai tarp kultūros lyderių, pirmauja Londonas

    „Time Out“ paskelbė 2026 metų miestų, geriausiai tinkančių kultūrai, reitingą, sudarytą remiantis daugiau nei 24 000 pasaulio miestų gyventojų apklausa. Vertinant buvo atsižvelgta į muziejų ir galerijų pasiūlą, scenos menų gyvybingumą bei kultūrinių renginių kalendorių.

    Tarp 20-uko net 9 miestai yra Europoje, o 6 iš jų pateko į dešimtuką. Tai rodo, kad Senasis žemynas išlaiko stiprias pozicijas ne tik dėl istorinio paveldo, bet ir dėl nuolat atsinaujinančios šiuolaikinės kultūros infrastruktūros.

    Kas lėmė Londono pirmą vietą?

    Pirmąją vietą reitinge užėmė Londonas, kurį į viršų kilstelėjo nauji ir atsinaujinantys kultūros objektai bei itin plati renginių pasiūla. „Time Out“ išskiria naujas V&A East erdves, įskaitant V&A East Storehouse, taip pat planuojamą Museum of London atidarymą naujoje Smithfield vietoje.

    Apklausos rezultatai Londone rodo labai aukštus vietinių įvertinimus: 90 proc. gyrė teatro sceną, 88 proc. teigiamai įvertino muziejus, o 81 proc. – galerijas. Prie miesto patrauklumo prisideda ir plačiai suprantama kultūra – nuo West End spektaklių iki nemokamų komedijos vakarų ir įvairių gyvos muzikos žanrų.

    Europos miestai dešimtuke

    Antrą vietą užėmė Paryžius, kuris, anot reitingo sudarytojų, išsiskyrė idealiu gyventojų vertinimu – kultūros pasiūlą teigiamai įvertino 100 proc. respondentų. Miestą stiprina didžiosios parodos ir institucijos, o lankytojų srautus tradiciškai palaiko muziejų koncentracija bei lengvai pasiekiami rajonai pėstiesiems.

    Ketvirtoje vietoje įsitvirtino Berlynas, kuriame pabrėžiama alternatyvios kultūros ir „prieš srovę“ einančios meninės raiškos tradicija. Reitinge minimi dideli miesto renginiai ir festivaliai, o taip pat tarptautiniai kino, meno ir literatūros formatai, kurie Berlyną išlaiko kaip vieną ryškiausių Europos kultūros centrų.

    Į Europos dešimtuką taip pat pateko Madridas (8 vieta), Florencija (9 vieta) ir Krokuva (10 vieta). Madridas išlaiko aukštus įverčius dėl muziejų ir festivalių, Florenciją išskiria Renesanso palikimas ir didelės parodos, o Krokuva įvertinta už senamiesčio architektūrą ir aktyvų kultūrinių renginių kalendorių.

    Visas 2026 metų dvidešimtukas

    Į reitingo trejetą tarp Paryžiaus ir Berlyno įsiterpė Niujorkas, o į pirmąjį penketą pateko ir Keiptaunas. Likusiose pozicijose rikiuojasi tokie miestai kaip Melburnas, San Paulas, Taipėjus, Marakešas, taip pat Kopenhaga, Atėnai ir Lisabona, kuri Europos sąraše minima kaip 20 vietos miestas.

    Kelionių planuotojams toks sąrašas tampa greitu orientyru, kur 2026 metais tikėtis ryškiausių parodų, festivalių ir scenos menų premjerų. Kartu tai atspindi ir platesnę tendenciją: kultūros turizme vis svarbesnės tampa ne vien „klasikinės“ lankytinos vietos, bet ir nauji muziejų formatai, kvartalų atgaivinimas bei prieinamų renginių pasiūla vietiniams.

    „Nuo Londono iki Lisabonos – kiekvienas į reitingą patekęs miestas šiemet turi legendinių muziejų ir gyvą scenos menų lauką, o kultūrinis kalendorius tiesiog perpildytas parodų, festivalių ir renginių“, – sakė „Time Out“ kelionių redaktorė Grace Beard.

    „Mūsų ekspertai vietoje atrinko kultūrinius akcentus, kurių šiemet neverta praleisti, kad keliautojai turėtų aiškų gidą, kur vykti ir ką pamatyti 2026 metais“, – pridūrė ji.

  • Varšuva įregistravo pirmą tos pačios lyties santuoką: kaip ES teismo sprendimas pakeitė praktiką

    Varšuva įregistravo pirmą tos pačios lyties santuoką: kaip ES teismo sprendimas pakeitė praktiką

    Varšuvos civilinės metrikacijos įstaiga 2026 metų gegužės 14 dieną įregistravo pirmą Lenkijoje tos pačios lyties poros santuoką, sudarytą kitoje Europos Sąjungos valstybėje. Tai tapo precedentu, nes Lenkijos teisė šiuo metu nenumato nei tos pačios lyties santuokų, nei civilinės partnerystės, tačiau institucijos privalo įgyvendinti teismų sprendimus dėl užsienyje sudarytų santuokų pripažinimo.

    Pokytį nulėmė Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimas, kuriuo Lenkija įpareigota registruoti kitose ES šalyse sudarytas tos pačios lyties santuokas nacionaliniuose registruose. Praktikoje tai reiškia, kad tokios poros gali lengviau įrodyti savo šeiminį statusą tvarkydamos paveldėjimo, sveikatos informacijos, gyvenamosios vietos ar kitus administracinius klausimus.

    Kas pasikeitė teisiškai

    2026 metų kovą Lenkijos Vyriausiasis administracinis teismas, remdamasis ES teismo pozicija, nurodė institucijoms pripažinti dviejų lenkų vyrų Vokietijoje sudarytą santuoką. Šis sprendimas tapo aiškiu signalu savivaldybėms ir civilinės būklės aktų registrams, kad atsisakymas perrašyti užsienio santuokos liudijimą gali būti laikomas neteisėtu.

    Vis dėlto šie sprendimai nereiškia, kad Lenkija privalo įteisinti tos pačios lyties santuokas šalies viduje. Teismų praktika siejama su pareiga užtikrinti ES teisėje įtvirtintą asmenų laisvą judėjimą ir teisinių statusų pripažinimą, kai jie įgyti kitoje ES valstybėje.

    Varšuvos žingsnis ir politinis fonas

    Varšuvos meras Rafałas Trzaskowskis pranešė, kad miestas išdavė pirmą santuokos liudijimo perrašą tos pačios lyties porai, vadovaudamasis teismų sprendimais. Jis taip pat deklaravo, kad sostinė ketina aktyviau pripažinti ir kitas užsienyje sudarytas tos pačios lyties lenkų santuokas, nelaukdama kiekvienu atveju atskiro teismo nurodymo.

    „Šįryt išdavėme pirmą santuokos liudijimo perrašą tos pačios lyties porai, vadovaudamiesi teismų sprendimais“, – sakė Varšuvos meras Rafałas Trzaskowskis.

    Ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pastarosiomis dienomis taip pat pabrėžė, kad Vyriausybė ieškos būdų kuo greičiau įgyvendinti teismų išaiškinimus, nes tai tampa ne vien politiniu, bet ir administracinio teisėtumo klausimu. Kartu šalies valdantieji susiduria su vidine koalicijos trintimi ir prezidento institucijos skeptiška pozicija, o tai lėtina platesnius civilinių sąjungų ar partnerystės įstatymo projektus.

    „Atsiprašau visų, kurie daugelį metų jautėsi atstumti ir pažeminti“, – sakė ministras pirmininkas Donaldas Tuskas.

    Ką tai reiškia poroms ir kas toliau

    Praktinis pripažinimas per registrų sistemą dažniausiai svarbus kasdienėse situacijose, kai reikia aiškaus dokumento: tvarkant paveldėjimą, mokesčių ir turto klausimus, atstovavimą ligoninėje ar sprendžiant su vaiko priežiūra susijusius procesus, jei teisės aktai leidžia. Tuo pačiu tai gali sumažinti atvejų, kai poroms tenka bylinėtis vien dėl dokumento, nors jų santuoka teisėtai sudaryta kitoje ES valstybėje.

    Viešosios nuomonės pokyčiai Lenkijoje jau kelis metus matomi ir apklausose: reikšminga visuomenės dalis palaiko arba tos pačios lyties santuokas, arba bent jau teisinį sąjungų pripažinimą. Tačiau politiniai sprendimai vis dar stringa, todėl artimiausiu metu didžiausią realų poveikį greičiausiai darys būtent teismų praktika ir savivaldybių pasirengimas ją taikyti nuosekliai.

  • Matthew Perry mirtina ketamino dozė: priklausomybių konsultantas nuteistas dvejiems metams kalėjimo

    Matthew Perry mirtina ketamino dozė: priklausomybių konsultantas nuteistas dvejiems metams kalėjimo

    JAV federalinis teismas Los Andžele trečiadienį skyrė dvejų metų laisvės atėmimo bausmę Erikui Flemingui, kuris, prokurorų teigimu, pristatė ketamino dozes, siejamas su aktoriaus Matthew Perry mirtimi. 56 metų vyras pripažino kaltę dėl ketamino platinimo, kurio pasekmė buvo mirtis.

    Teisėja Sherilyn Peace Garnett pabrėžė, kad kaltinamasis bendradarbiavo su tyrėjais, tačiau kartu atkreipė dėmesį į laiką po aktoriaus mirties, kai jis pats nepasisiūlė suteikti informacijos. Byla tapo vienu ryškiausių pastarųjų metų pavyzdžių, kaip net ir teisiškai medicinoje naudojamos medžiagos gali virsti mirtinų pasekmių turinčia nelegalia rinka.

    „Tai tikras košmaras, iš kurio negaliu pabusti. Mane persekioja mano padarytos klaidos“, – sakė Erikas Flemingas.

    Kaip veikė tiekimo grandinė

    Tyrimo duomenimis, E. Flemingas suvedė M. Perry su Jasveen Sangha, kurią prokurorai vadino ketamino tiekėja ir kuri, teismo sprendimu, neseniai nuteista 15 metų kalėjimo. Teigiama, kad ketaminas buvo tiekiamas iš jos namų ir parduodamas su antkainiu.

    Byloje akcentuota, kad M. Perry buvo gavęs legalius ketamino gydymo seansus dėl depresijos, tačiau vėliau ieškojo papildomo kiekio ne medicininiais kanalais. Tokiose situacijose rizika ypač išauga, nes nelegaliai įsigytos medžiagos dozavimas, kilmė ir koncentracija gali būti nepatikimi.

    25 flakonai ir lemtinga diena

    Teisme skelbta, kad likus keturioms dienoms iki aktoriaus mirties buvo pristatyti 25 ketamino flakonai, už kuriuos sumokėta 5 300 eurų. Šis skaičius išryškina ne tik prekybos mastą, bet ir tai, kaip greitai tokios medžiagos gali pasiekti vartotoją per tarpininkus.

    Prokuratūra nurodė, kad M. Perry gyveno su asmeniniu padėjėju Kennethu Iwamasa, kuriam ir buvo perduotas ketaminas. Teigiama, kad 2023 metų spalio 28 dieną padėjėjas suleido aktoriui ketamino iš minėtos siuntos, o vėliau rado jį mirusį.

    Teismo medicinos ekspertai nustatė, kad mirties priežastis buvo ūmus ketamino poveikis, o antrinė priežastis įvardytas nuskendimas. Toks derinys dažnai minimas atvejais, kai žmogus praranda sąmonę vandenyje ar šalia jo, nes medžiaga gali slopinti kvėpavimą ir sumažinti reakciją.

    Kodėl bausmė švelnesnė

    Gynyba aiškino, kad E. Flemingo bendradarbiavimas padėjo greičiau nustatyti tiekėją ir išplėsti tyrimą, todėl bausmė trumpesnė, nei tikėtasi pagal kaltinimo pobūdį. Prokuratūra sutiko, kad bendradarbiavimas palengvino procesą, tačiau akcentavo, kad jis prasidėjo tik tuomet, kai vyras buvo surastas ir spaudžiamas įrodymų.

    „Ponas Flemingas bendradarbiavo ne dėl kilnių motyvų ir ne dėl teisingumo Matthew Perry atžvilgiu. Jis siekė išsigelbėti pats“, – sakė JAV prokuroro padėjėjas Ianas Yanniello.

    Ši byla atkreipė dėmesį į platesnę problemą, kai ketaminas, naudojamas medicinoje anestezijai ir kai kuriose šalyse taikomas gydymui specializuotose klinikose, patenka į nelegalią apyvartą. Ekspertai pabrėžia, kad gydymas vyksta griežtai prižiūrint medikams, o savarankiškas vartojimas ar įsigijimas nelegaliai kelia didelę perdozavimo ir mirtinų komplikacijų riziką.

    Skelbiama, kad tyrimas artėja prie pabaigos: per artimiausias savaites turėtų būti paskirtos bausmės ir kitiems byloje minimoms figūroms, įskaitant K. Iwamasą. Teisėsauga pabrėžia, kad tokiose bylose siekiama identifikuoti visą platinimo tinklą, o ne vien pavienį asmenį, perdavusį medžiagą.

  • Latviją supurtė dronų incidentai: atsistatydino gynybos ministras, premjerė kalba apie spragas

    Latviją supurtė dronų incidentai: atsistatydino gynybos ministras, premjerė kalba apie spragas

    Latvijoje kilusi įtampa dėl į šalies oro erdvę įskridusių dronų peraugo į politinę krizę: po viešų priekaištų dėl reagavimo ir perspėjimų sistemos atsistatydino gynybos ministras Andris Sprūds, o netrukus postą paliko ir ministrė pirmininkė Evika Siliņa.

    Incidentai fiksuoti rytinėje Latgalos dalyje, netoli Balvių ir Ludzos savivaldybių, prie Rusijos sienos. Keli dronai nukrito, o vienas pataikė į naftos produktų saugyklą ir sukėlė nedidelį gaisrą, žmonės per incidentą nenukentėjo.

    Vis dėlto vietos gyventojai ir opozicija klausė, kodėl pavojaus pranešimai pasiekė telefonus gerokai pavėlavę, o pirmosios tarnybų reakcijos buvo nevienodos. Šie klausimai ypač jautrūs Baltijos valstybėms, kur saugumo darbotvarkę formuoja karas Ukrainoje ir nuolatiniai Rusijos keliami rizikos scenarijai.

    Sprūds: vieno sprendimo nėra

    Buvęs gynybos ministras Euronews teigė prisiimantis politinę atsakomybę, tačiau pabrėžė, kad nuo dronų grėsmės nėra vieno universalaus sprendimo. Pasak jo, ypač sudėtinga suvaldyti dronus, kurie praranda kryptį ar yra nukreipiami elektroninėmis priemonėmis.

    „Visada sakiau, kad su dronais, kurie prarado trajektoriją, susidoroti yra sunku“, – sakė Andris Sprūds.

    Ministras tvirtino, kad Latvijai būtina didinti atsparumą ir gerinti pasirengimą panašioms krizėms, nes jos, jo vertinimu, kartosis. Kartu jis akcentavo, kad oro gynybos stiprinimas jau vyksta, tačiau tai reikalauja laiko, investicijų ir aiškios politinės krypties.

    Kaip dronai paveikė politiką

    Latvijos vadovybė viešai kėlė versiją, kad į Baltijos šalių oro erdvę patenkantys dronai gali būti Ukrainos dronai, kuriuos Rusija nukreipia elektronine kova. Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha taip pat teigė, kad tokie atvejai gali būti sąmoningų Rusijos veiksmų pasekmė, ir pasiūlė pagalbą Latvijai bei regionui.

    Politinis spaudimas Rygoje augo dėl to, kad incidentai sutapo su didesniu visuomenės jautrumu oro erdvės saugumui, ankstyvo perspėjimo sistemoms ir kritinės infrastruktūros apsaugai. NATO ir nacionalinės institucijos pastaraisiais metais pabrėžia, kad mažų dronų keliamą grėsmę sunku suvaldyti vien tradicinėmis priemonėmis, todėl reikia derinti radarus, ryšio žvalgybą, elektronines priemones ir aiškias procedūras civilinei saugai.

    NATO Strateginės komunikacijos kompetencijos centro vadovas Jānis Sārts socialiniuose tinkluose perspėjo, kad politinis nestabilumas gali didinti šalies pažeidžiamumą. Sprūds savo ruožtu įspėjo, kad priešiški veikėjai gali bandyti išnaudoti sumaištį prieš rinkimus ir didinti visuomenės įtampą.

    Pinigai oro gynybai ir praktiniai sprendimai

    Latvija derina Europos Sąjungos gynybos paskolą pagal SAFE schemą, kurios vertė siekia apie 3,49 mlrd. eurų. Pasak Latvijos gynybos ministerijos atstovų, šis paketas turėtų būti skirtas, be kita ko, oro gynybos pajėgumams didinti.

    Ekspertai pabrėžia, kad efektyvi apsauga nuo dronų remiasi ne vien ginkluote, bet ir aiškia komandų grandine, greitu informacijos perdavimu bei visuomenei suprantama perspėjimo tvarka. Po Latgalos incidentų būtent šios grandys atsidūrė viešos kritikos centre, o politinės atsakomybės klausimas tapo pagrindiniu krizės katalizatoriumi.

    Artimiausiu metu Rygoje teks spręsti dvi užduotis vienu metu: atkurti politinį stabilumą ir parodyti, kad oro erdvės pažeidimai bus valdomi greičiau bei skaidriau. Kuo ilgiau bus neatsakyta į klausimus dėl reagavimo, tuo lengviau bus kelti abejones ir šalies pasirengimu, ir valstybės institucijų patikimumu.