CP v2

Blog

  • Šis paprastas triukas su duobute ir 3 viename sėja žada agurkus kibirais: ką daryti balandį

    Šis paprastas triukas su duobute ir 3 viename sėja žada agurkus kibirais: ką daryti balandį

    Norint vasarą skinti gausų agurkų derlių, dirvą verta pradėti ruošti iš anksto. Nors pagrindiniai darbai dažnai atliekami pavasarį, geriausi rezultatai pasiekiami tuomet, kai lysvė paruošiama dar rudenį, o balandį atliekami tikslūs „startiniai“ patobulinimai.

    Dirvos paruošimas agurkams: ką verta nuveikti balandį

    Lysvę, kurioje planuojama auginti agurkus, pravartu sutvarkyti dar rudenį: pašalinti augalų liekanas, supurenti žemę ir papildyti ją subrendusiu kompostu arba gerai perpuvusiu mėšlu. Taip pat naudinga pasėti žaliąją trąšą – augalus, kurie vėliau įterpiami į dirvą ir pagerina jos struktūrą.

    Vis dėlto pavasarį darbai nesibaigia. Balandį, likus kelioms savaitėms iki sėjos ar daigų sodinimo, verta patikrinti dirvos rūgštingumą. Agurkams tinkamiausia žemė, kurios pH artimas neutraliam – apie 6,0–7,0. Be to, dirva turėtų būti derlinga, humusinga ir laidi vandeniui, o vieta – saulėta ir apsaugota nuo vėjo.

    Agurkai yra gana reiklios, daug maisto medžiagų sunaudojančios daržovės, todėl balandis yra tinkamas metas papildomam tręšimui prieš įrengiant lysvę. Tokiu būdu dirva praturtinama pagrindinėmis medžiagomis, reikalingomis augimui ir ilgam derėjimui. Taip pat svarbu išravėti piktžoles, perkasti žemę ir ją išlyginti.

    Ką dėti į duobutę agurkams: taškinio tręšimo triukas

    Daugelis daržininkų pavasarį trąšomis pagerina visą lysvę. Tačiau „YouTube“ kanalo „infouprawa“ autorius siūlo kitą metodą, kuris, pasak jo, agurkams gali būti dar efektyvesnis – taškinį tręšimą. Esmė paprasta: paruošiamos atskiros duobutės, į kurias supilamos trąšos, kad jauni augalai pačioje pradžioje gautų maisto medžiagų tiesiai šaknų zonoje.

    Šis būdas atliekamas taip:

    • Balandį lysvėje iškasamos duobės maždaug kastuvo gylio ir pločio, tarp jų paliekant apie 1 m atstumą.
    • Į paruoštas duobes įberiama didesnė dalis granuliuoto mėšlo, pavyzdžiui, galvijų, arklio arba avies.
    • Duobė užpilama iškasta žeme. Jei dirva prasta, ją galima sumaišyti su kompostu, durpėmis arba paruoštu daržovių žemės mišiniu ir šiuo mišiniu užpildyti duobę.
    • Vieta pasižymima kuoliuku, o gegužę ten sėjami arba sodinami agurkai.

    Agurkų sėja: 3 viename metodas, kuris gali pagerinti derlių

    Kai praeina pavasarinių šalnų rizika ir dirva sušyla iki maždaug 12 °C, agurkus galima sėti tiesiai į atvirą gruntą. Dažniausiai tai daroma ne anksčiau kaip antroje gegužės pusėje. Norint dar ankstesnio starto, agurkus galima sėti daigams į atskirus vazonėlius – nuo balandžio vidurio iki pabaigos, o sustiprėjusius daigus į dirvą perkelti antroje gegužės pusėje.

    Sėjant agurkus daigams, minėtas daržininkas rekomenduoja vadinamąjį 3 viename metodą: į kiekvieną paruoštą duobutę vienu metu įterpti ne vieną, o tris sėklas, jas įspaudžiant į 1,5–2 cm gylį. Teigiama, kad taip padidinama tikimybė sulaukti gausesnio derliaus vasaros metu.

  • Sveikatos bomba ant palangės: kaip užsiauginti vandens rėžiukus ir skinti visą sezoną

    Sveikatos bomba ant palangės: kaip užsiauginti vandens rėžiukus ir skinti visą sezoną

    Vandens rėžiukai (lot. Nasturtium officinale) – daugiametis augalas su sultingais, į šalis besidriekiančiais stiebais ir smulkiais lapeliais. Natūralioje aplinkoje ši rūšis auga seklame, švariame vandenyje arba itin drėgnose vietose.

    Ne veltui vandens rėžiukai dažnai vadinami vienomis sveikiausių daržovių: juose gausu organizmui naudingų medžiagų. Augalas vertinamas dėl:

    • vitamino C, kuris padeda palaikyti imuninę sistemą,
    • vitamino K, svarbaus kaulams,
    • vitaminų A ir E, naudingų odai,
    • B grupės vitaminų, palaikančių nervų sistemą,
    • kalcio, geležies ir magnio.

    Be to, vandens rėžiukuose yra antioksidantų, o pats augalas – nekaloringas ir lengvai auginamas. Dėl to jis vis dažniau atsiranda daržuose ir namų palangėse. Vandens rėžiukų skonis tinka įvairiems patiekalams: juos galima dėti į salotas, ant sumuštinių, gardinti sriubas, daržovių užtepėles ar plakti į kokteilius.

    Šis drėgmę mėgstantis augalas vertinamas ir dėl to, kad, kaip teigiama, antioksidantai gali prisidėti prie geresnės odos ir kraujagyslių būklės. Reguliarus įtraukimas į mitybą tampa paprastu būdu paįvairinti kasdienius patiekalus ir papildyti racioną vertingomis medžiagomis.

    Kaip auginti vandens rėžiukus namuose ir sode?

    Didžiausias vandens rėžiukų privalumas – juos galima auginti beveik bet kur: vazone, balkono dėžėje ar net negiliame inde su vandeniu. Svarbiausia sąlyga – nuolatinė drėgmė.

    Namuose vandens rėžiukai geriausiai auga šviesioje vietoje, tačiau be kaitrios tiesioginės saulės. Jie gali augti tiek nuolat drėgname substrate, tiek vandens kultūroje, pavyzdžiui, negiliuose induose su vandeniu.

    Sode šį augalą patogiausia sodinti šlapiose, drėgnose vietose – prie tvenkinio, šalia vandens telkinio arba inde be drenažo skylučių. Substratas turėtų būti derlingas ir visada drėgnas. Vandens rėžiukai ypač gerai auga vėsioje, deguonies turtingoje vandenyje.

    Sėklos sėjamos į negiliai paruoštą, drėgną žemę. Palankiomis sąlygomis jos sudygsta per kelias ar keliolika dienų, o pirmuosius lapelius dažniausiai galima skinti maždaug po šešių savaičių nuo sėjos.

    Kada ir kaip skinti vandens rėžiukus? Patarimai gausesniam derliui

    Maistui geriausiai tinka jauni lapai ir ūglių viršūnės. Auginant lauke, derlius paprastai imamas nuo birželio iki spalio, o auginant vandenyje skinti galima ir ilgiau.

    Kad augalas toliau augtų, rekomenduojama nupjauti tik viršutines ūglių dalis. Reguliarus kirpimas skatina naujų atžalų formavimąsi ir padeda ilgiau džiaugtis šviežiais lapais.

    Esminė sėkmingo auginimo taisyklė – pastovi drėgmė. Tinkamomis sąlygomis vandens rėžiukai gali labai sparčiai plėstis ir net užželti nedidelius vandens telkinius, todėl jų augimą verta kontroliuoti reguliariai nuimant derlių.

    Norint skinti beveik be pertraukos, gali padėti keli paprasti būdai:

    • reguliarus kirpimas – nupjaunant jaunus ūglius, augalas skatinamas šakotis,
    • dauginimas iš stiebo gabalėlių – užtenka nupjautą stiebo dalį įmerkti į vandenį, ir ji greitai išleidžia šaknis,
    • nuolat drėgnas substratas – augalas geriausiai jaučiasi sąlygomis, panašiomis į natūralią šlapią aplinką.

    Svarbu: vartoti rekomenduojama tik namuose užaugintus vandens rėžiukus. Rinkti jų iš laukinių augaviečių nereikėtų – tai gali būti nesaugu dėl galimų parazitų ir nežinomos vandens taršos. Be to, kai kuriose vietose natūralios buveinės gali būti saugomos, todėl rinkimas gali būti draudžiamas.

  • Neišmeskite margučių: 5 greiti patiekalai iš virtų kiaušinių dings nuo stalo akimirksniu

    Pavasarinės salotos

    Jei po švenčių liko virtų kiaušinių, juos galima greitai paversti gaiviomis pavasarinėmis salotomis.

    Ingredientai:

    • kiaušiniai – 4 vnt.
    • švieži agurkai – 4–5 vnt.
    • ridikėliai (didesni) – 6–8 vnt.
    • žalumynai – krapai, svogūnų laiškai, petražolės
    • majonezas – 2 v. š.
    • grietinė (15–20 proc.) – 3–4 v. š.
    • baltasis krienas – 2 a. š.
    • druska, pipirai – pagal skonį

    Gaminimas:

    Kiaušinius išvirkite kietai (apie 7 min.), atvėsinkite ir perpjaukite pusiau. Agurkus ir ridikėlius supjaustykite smulkiais kubeliais, suberkite smulkintus žalumynus.

    Salotas pagardinkite majonezu, grietine ir krienu, pasūdykite, papipirinkite ir gerai išmaišykite.

    Ant viršaus dailiai sudėkite kiaušinių puseles ir papuoškite žalumynais.

    „Cezario“ salotos su traškiais skrebučiais

    Ingredientai:

    • vištienos filė (rūkyta arba apkepta)
    • salotos „Aisbergas“
    • vyšninių pomidorų
    • virti kiaušiniai
    • parmezanas
    • skrebučiai

    Padažui reikės:

    • kiaušinis – 1 vnt.
    • alyvuogių aliejus – 100 g
    • česnakas – 1 skiltelė
    • druska – pagal skonį
    • grūdėtosios garstyčios – 1 a. š.
    • citrinų sultys – 1 a. š.

    Gaminimas:

    Į trintuvo indą sudėkite kiaušinį, alyvuogių aliejų, česnaką, druską, garstyčias ir citrinų sultis. Plakite 15–20 sek., kol masė pradės tirštėti. Tuomet pamažu kelkite trintuvą aukštyn ir plakite dar 30–40 sek., kol padažas taps vientisas.

    „Aisbergą“ supjaustykite arba suplėšykite rankomis, įmaišykite dalį padažo ir smulkiai tarkuoto parmezano.

    Salotas dėkite į lėkštę, ant viršaus išdėliokite vištieną, perpus perpjautus vyšninius pomidorus ir pjaustytus kiaušinius.

    Jei norite sotesnio skonio, papildomai apšlakstykite padažu. Pabaigoje užberkite traškių skrebučių ir dar šiek tiek parmezano.

    Marinuoti kiaušiniai

    Puikus būdas sunaudoti likusius kiaušinius – greitai juos užmarinuoti aromatingame sojų padaže.

    Ingredientai:

    • kiaušiniai – 6 vnt.
    • sojų padažas – 200 ml
    • vanduo – 200 ml
    • česnakas – 2–3 skiltelės
    • čili pipiras – pagal skonį
    • svogūnas – 1 nedidelis
    • svogūnų laiškai – keli stiebai
    • kalendra – 2 v. š.
    • cukrus – 1 v. š.
    • baltasis sezamas – 1–2 v. š.

    Gaminimas:

    Kiaušinius virkite apie 6 min., kad trynys viduje liktų šiek tiek minkštesnis, arba naudokite po švenčių likusius virtus kiaušinius. Iškart sudėkite į šaltą (geriausia – ledinį) vandenį ir nulupkite.

    Sumaišykite sojų padažą, vandenį ir cukrų. Sudėkite smulkintą česnaką, svogūną, čili, kalendrą ir svogūnų laiškus. Galiausiai suberkite sezamą ir išmaišykite.

    Desertas iš virtų kiaušinių

    Nepatikėsite, bet iš virtų kiaušinių galima paruošti ir desertą – svarbiausia viską gerai sutrinti iki šilkinės konsistencijos.

    Ingredientai (1–2 porcijoms):

    • virti kiaušiniai – 4 vnt.
    • kakava – 4 v. š.
    • cukrus – 4 v. š.
    • vanilinis cukrus – 1 a. š.
    • pienas – 100–120 ml

    Gaminimas:

    Visus ingredientus sudėkite į dubenį ir trintuvu sutrinkite iki visiškai vientisos masės. Masę supilkite į formą, uždenkite maistine plėvele ir padėkite į šaldytuvą per naktį.

    Kitą dieną desertą papuoškite pagal skonį ir patiekite.

    Įdaryti kiaušiniai su pievagrybiais

    Ingredientai:

    • kiaušiniai – 5 vnt.
    • pievagrybiai – 150 g
    • majonezas – 1 v. š.
    • druska – pagal skonį

    Gaminimas:

    Pievagrybius labai smulkiai supjaustykite ir kepkite, kol gražiai apskrus. Virtus kiaušinius perpjaukite pusiau ir išimkite trynius.

    Į trynius sudėkite apkeptus grybus, majonezą, pasūdykite ir šakute gerai sutrinkite.

    Gauta mase pripildykite baltymus ir, jei norite, apibarstykite smulkintais svogūnų laiškais.

  • Niekada nepirkite šios mėsos: 5 ženklai, kurie parduotuvėje turi sukelti įtarimą

    Tekstūros pokyčiai

    Vienas patikimiausių būdų įvertinti, ar mėsa saugi vartoti, – atkreipti dėmesį į jos tekstūrą. Jei pjaustyta mėsa tampa slidi arba lipni, didelė tikimybė, kad ji jau sugedusi.

    Ankstyvose gedimo stadijose kai kurios bakterijos, pavyzdžiui, laktobakterijų rūšys, gali gaminti bakterinius egzopolisacharidus (EPS) – junginius, kurie sudaro gleivingą barjerą.

    Gleivės taip pat gali atsirasti dėl baltymų skaidymo: bakterijos, esančios ant mėsos, išskiria fermentus, kurie ardo baltymus ir keičia produkto paviršių.

    Nemalonus kvapas

    Jei rūkyta ar vytinta mėsa skleidžia nemalonų kvapą, jos nei pirkti, nei valgyti nereikėtų. Bakterijų sukeliamas irimas gali suformuoti įvairius kvapus: sūrio, sieros (primenantį supuvusius kiaušinius), rūgštų ar panašų į kopūstų.

    Šviežia mėsa turėtų turėti neutralų arba vos aštresnį aromatą ir neturėti ryškaus, atstumiančio kvapo.

    Spalvos pakitimai

    Priklausomai nuo rūšies, mėsos gaminių spalva gali būti nuo sodriai raudonos iki šviesiai rausvos – tai dažnai laikoma šviežumo požymiu. Tačiau kai kurie pokyčiai, pavyzdžiui, žalsvas atspalvis, gali signalizuoti, kad produktas pradeda gesti.

    Pavyzdžiui, bakterijos Pseudomonas dažnai siejamos su mėsos gaminių gedimu. Jos gali gaminti sieros vandenilį – dujas, kurios reaguoja su mioglobinu (baltymu, lemiančiu raudoną ar rausvą spalvą) ir dėl to mėsa gali įgauti žalsvą atspalvį.

    Bendras blankumas, taip pat rudos ar pilkos dėmės gali rodyti, kad mėsa jau nebetinkama vartoti.

    Per didelis skysčio kiekis pakuotėje

    Skaidrus, švelniai rausvas skystis pakuotėje dažniausiai yra normalus reiškinys. Tačiau jei pakuotėje susikaupė tirštas, pieno spalvos skystis, tikėtina, kad produktas sugedo.

    Kuo ilgiau gaminys stovi parduotuvės lentynoje ar laikomas šaldytuve, tuo daugiau skysčio gali išsiskirti iš raumeninių ląstelių.

    Ypač įtarti verta tuomet, kai skysčio perteklių lydi stiprus kvapas arba pasikeitusi spalva.

    Išsipūtusi pakuotė

    Kai mėsa užsiteršia bakterijomis, jos skaido mėsoje esančius cukrus ir baltymus, o proceso metu susidaro dujos, pavyzdžiui, sieros vandenilis ir anglies dioksidas.

    Didesnis dujų kiekis gali sukelti pakuotės išsipūtimą. Pastebėjus tokią pakuotę, jos geriau nepirkti.

    Mėsos gaminiai gali būti užteršti apdorojimo ar laikymo metu, todėl bakterijos gali greitai daugintis. Kadangi tai greitai gendantys produktai, juos būtina laikyti tinkamai, šaldytuve, ir suvartoti iki nurodyto galiojimo termino pabaigos.

    Taip pat svarbu prisiminti, kad mėsos gaminiai gali būti užteršti bakterijomis, sukeliančiomis apsinuodijimą maistu, pavyzdžiui, Listeria.

  • Sausa mėsa ir sukietėjusi kepinėliai? 5 klaidos, dėl kurių patiekalai praranda sultingumą

    Patyrę virtuvės šefai sako, kad tobulo patiekalo orkaitėje paslaptis – ne magija, o drėgmės ir temperatūros kontrolė. Jei mėsa dažnai išeina kieta, o kepiniai praranda minkštumą vos po valandos nuo iškepimo, verta patikrinti, ar nedarote penkių klaidų, kurios negailestingai „pavagia“ sultingumą.

    Druska netinkamu metu

    Druska gali ir pagerinti patiekalo skonį, ir sugadinti produkto tekstūrą.

    Pavyzdžiui, jei mėsą pasūdysite per anksti arba per gausiai, ji pradės netekti drėgmės. Panašiai nutinka ir su tešla: druskos perteklius veikia mieles, todėl kepiniai tampa sunkūs ir greitai sukietėja.

    Sūdykite mėsą ar paukštieną likus kelioms valandoms iki gaminimo – tuomet druska spės įsigerti ir padės „užrakinti“ sultis skaidulose.

    Baimė „neiškepti“ (perlaikymas orkaitėje)

    Viena dažniausių klaidų – patiekalą laikyti orkaitėje ilgiau vien dėl nerimo. Papildomos 15–20 minučių beveik garantuoja sultingumo praradimą: būtent per šį laiką išgaruoja paskutiniai riebalų ir drėgmės likučiai.

    Sprendimas paprastas – naudokite kulinarinį termometrą. Pavyzdžiui, vištiena jau būna paruošta ties 74 °C, o kiauliena – ties 70 °C. Pamatėte reikiamą skaičių – traukite iš karto.

    „Pirties efekto“ ignoravimas

    Šiuolaikinėse orkaitėse oras dažnai būna itin sausas, todėl viršutinis tešlos ar mėsos sluoksnis greitai „užsikepa“, o vidus nespėja tolygiai sušilti.

    Norėdami tai ištaisyti, orkaitės apačioje pastatykite indą su verdančiu vandeniu. Garai neleis tešlai perdžiūti, duona išliks minkšta, o apkepai – švelnūs.

    Taip pat pirmuosius maždaug 2/3 kepimo laiko galima naudoti foliją arba kepimo rankovę – taip susidaro troškinimo savo sultyse efektas. Patiekalą atidenkite tik pabaigoje, kad gražiai apskrustų.

    „Poilsio“ nebuvimas po kepimo

    Daugelis mėsą ar kepinius pjausto iš karto ištraukę iš orkaitės. Tačiau tuo metu sultys dar nebūna pasiskirsčiusios viduje. Paskubėjus, vertinga drėgmė išteka į lėkštę, o patiekalas tampa sausas.

    Leiskite patiekalui „pailsėti“ 10–15 minučių, pridengus folija. Per šį laiką sultys tolygiai pasiskirsto po gabalą – tai profesionalios virtuvės taisyklė.

    Tas pats galioja ir pyragams: prieš pjaustydami, palikite juos trumpam atvėsti formoje, kad staigiai netekusi garų minkštimo dalis neišsausėtų.

    Neteisingas laikymas

    Net ir idealiai paruoštas patiekalas per kelias valandas gali prarasti kokybę. Laikymas atvirai šaldytuve arba hermetiškos pakuotės nebuvimas skatina drėgmės netekimą. Kepiniai greitai sukietėja, o mėsa dėl išdžiūvimo tampa kietesnė.

    Patarimai, kad kepiniai ilgiau išliktų minkšti

    Jei pastebite, kad pyragai greitai kietėja, į tešlą galite įmaišyti šiek tiek krakmolo arba dalį cukraus pakeisti medumi. Tai padeda ilgiau išlaikyti drėgmę minkštime.

    Galiausiai, patiekalo skonis ir sultingumas priklauso ne nuo orkaitės kainos, o nuo to, kaip gerai suprantate gaminimo fiziką.

  • „Meta“ kuria Zuckerbergo AI kloną: darbuotojai patarimų gaus ne iš vadovo, o jo kopijos

    Įsivaizduokite situaciją: esate aukšto rango „Meta“ darbuotojas ir norite gauti grįžtamąjį ryšį iš įmonės vadovo. Tačiau vietoj tikro Marko Zuckerbergo atsakymą pateikia jo dirbtinio intelekto versija. Nors tai skamba absurdiškai, tokia realybė, panašu, gali tapti įmanoma.

    Skelbiama, kad „Meta“ dirba su dirbtinio intelekto personažu, kuris būtų apmokytas pagal M. Zuckerbergo manieras, kalbėjimo toną ir viešai prieinamus pasisakymus. Teigiama, jog šis personažas taip pat mokosi įmonės vadovo požiūrio į naujausią bendrovės strategiją, o pagrindinė idėja – kad toks įrankis galėtų teikti patarimus „Meta“ darbuotojams.

    Pasak pranešimų, bendrovė jau kurį laiką kuria fotorealistiškus, trimačius animuotus dirbtinio intelekto veikėjus, galinčius palaikyti sąveiką su žmonėmis. Vis dėlto dabar, panašu, didesnis dėmesys nukreiptas būtent į M. Zuckerbergo AI personažą, kuris bendrautų su darbuotojais tais atvejais, kai vadovas negali arba nenori to daryti pats.

    Šios naujienos pasirodė po to, kai buvo pranešta, jog M. Zuckerbergas kuria dirbtinio intelekto agentą, turintį padėti jam vykdyti vadovo pareigas. Teigiama, kad toks agentas galėtų, pavyzdžiui, surasti atsakymus į jam rūpimus klausimus, tačiau apie dar kuriamą sprendimą kol kas pateikiama nedaug detalių.

  • Pavargote nuo „Gemini“? Štai kaip per kelias minutes jį išjungti „Google“ programose

    Pavargote nuo „Gemini“? Štai kaip per kelias minutes jį išjungti „Google“ programose

    Pastaruosius kelerius metus „Google“ rado būdų „Gemini“ integruoti beveik į kiekvieną savo programą ir paslaugą. Nesvarbu, ar tai „Gmail“ su dirbtinio intelekto atnaujinta pašto dėžute, ar „Chrome“ su pokalbių šonine juosta – „Gemini“ „Workspace“ aplinkoje tapo praktiškai neišvengiamas.

    Ne visiems toks sprendimas patinka. Daliai vartotojų dirbtinis intelektas, siūlantis kaip parašyti =SUM formulę „Sheets“ ar sudaryti pirmo juodraščio struktūrą, yra labiau trukdis nei pagalba. Jei jaučiatės panašiai, toliau pateikiami žingsniai padės sumažinti arba išjungti „Gemini“ ir susijusias išmaniąsias funkcijas.

    Norint išjungti „Gemini“, teks koreguoti dvi atskiras nustatymų grupes. Pirmoji apima funkcijas, bendras „Gmail“, „Chat“ ir „Meet“ – jei jas išjungsite vienoje programoje, jos nebeveiks visose trijose. Patogiausia tai padaryti per „Gmail“ naršyklės versiją.

    Kaip išjungti bendras išmaniąsias funkcijas „Gmail“, „Chat“ ir „Meet“

    1. „Gmail“ paspauskite krumpliaračio ikoną (nustatymai).

    2. Pasirinkite See all settings.

    3. Skiltyje General slinkite žemyn iki Smart features.

    4. Išjunkite parinktį Turn on smart features in Gmail, Chat, and Meet.

    Verta žinoti, kad Japonijoje, Šveicarijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Europos ekonominėje erdvėje išmaniosios funkcijos kai kuriais atvejais gali būti išjungtos pagal nutylėjimą.

    Kaip išjungti „Workspace“ išmaniąsias funkcijas

    Toliau dėmesį reikėtų skirti „Workspace“ nustatymams:

    1. „Gmail“ paspauskite krumpliaračio ikoną.

    2. Pasirinkite See all settings.

    3. Skiltyje General slinkite žemyn ir spustelėkite Manage Workspace smart feature settings.

    4. Išjunkite jungiklius ties Google Workspace ir Smart features in other Google products.

    Svarbus perspėjimas: ką prarasite išjungę išmaniąsias funkcijas

    Visiškas išmaniųjų funkcijų išjungimas „Google Workspace“ gali išjungti ne tik „Gemini“ integraciją, bet ir kai kurias bazines galimybes, pavyzdžiui, rašybos ir gramatikos taisymus. Taip pat galite netekti funkcijų, kurios „Google“ ekosistemoje buvo naudojamos daugelį metų.

    Pavyzdžiui, „Gmail“ gali neberūšiuoti gaunamų laiškų pagal prioritetą, o ekrano viršuje gali atsirasti pranešimas, kad pašto dėžutės kategorizavimui reikalingos išmaniosios funkcijos. Toks sprendimas praktiškai atgraso vartotojus nuo „Gemini“ išjungimo.

    Kompromisinis variantas: ką verta palikti įjungta

    Jei norite atsikratyti „Gemini“, bet išlaikyti dalį naudingų „Gmail“ funkcijų, galima palikti įjungtą pirmąją išmaniųjų funkcijų grupę (bendrą „Gmail“, „Chat“ ir „Meet“) ir išjungti tik tas, kurios susijusios su „Workspace“.

    Be to, pirmojoje grupėje galima pasirinktinai išjungti tik kai kurias funkcijas. Žemiau – pagrindinės iš jų ir trumpas paaiškinimas:

    Grammar – gramatikos tikrinimas.

    Spelling – rašybos tikrinimas.

    Autocorrect – automatinis taisymas.

    Smart Compose – rašant laišką „Gmail“ siūlo nuspėjamus teksto tęsinio variantus.

    Smart Compose personalization – „Smart Compose“ pasiūlymai pritaikomi prie jūsų rašymo stiliaus.

    Nudges – priminimai atsakyti ar priminti apie laiškus, į kuriuos neatsakėte.

    Smart Reply – siūlomi trumpi atsakymai į laiškus.

    Package tracking – siuntų pristatymo informacija rodoma „Gmail“ viduje.

    Desktop notifications – darbalaukio pranešimai kompiuteryje (autorius ironiškai pastebi, kad tam taip pat prireikia DI).

    Dar vienas ribojimas: ne visur valdymas vienodai detalus

    Deja, „Workspace“ aplinkoje „Google“ ne visada leidžia taip detaliai kontroliuoti funkcijas. Pavyzdžiui, jei išjungsite „Gemini“ „Docs“, „Calendar“ gali neberodyti įvykių, automatiškai ištrauktų iš „Gmail“ laiškų. Kitaip tariant, išjungus vieną dalį, gali nukentėti ir kitos patogios automatizacijos.

    Jei naudojate „Google Workspace“ darbe

    Jeigu jūsų darbovietė naudoja „Google Workspace“, dauguma minėtų nustatymų turėtų būti pasiekiami „Gmail“ nustatymuose, todėl galėsite išjungti didžiąją dalį „Google“ siūlomų išmaniųjų funkcijų.

    Visgi yra svarbi išimtis: antroji proceso dalis ne visada veikia taip, kaip norėtųsi. Net išjungus išmaniąsias „Workspace“ funkcijas, „Gemini“ vis tiek gali likti matomas „Docs“, „Sheets“ ir kitur. Tokiu atveju visiškai išjungti „Gemini“ gali tik jūsų organizacijos administratorius.

  • Neišmeskite kavos tirščių: iš jų pasigaminsite trąšų, apsaugą nuo kenkėjų ir repelentą

    Neišmeskite kavos tirščių: iš jų pasigaminsite trąšų, apsaugą nuo kenkėjų ir repelentą

    Šiandien – keli netikėti kavos tirščių panaudojimo būdai, kurie gali praversti namuose ir sode be papildomų išlaidų. Viskas paprasta ir lengvai pritaikoma kasdienybėje.

    Daugelis kavos tirščius tiesiog išmeta, nors juos galima panaudoti praktiškai. Jei namuose jų susidaro nedaug, daugiau jų nesunku gauti – kai kurios kavinės tirščius atiduoda nemokamai.

    Pirmas būdas – pasigaminti natūralią trąšą augalams. Į maždaug 0,5 litro vandens įmaišykite vieną arbatinį šaukštelį kavos tirščių, gerai išmaišykite ir palikite kelioms valandoms pastovėti. Tuomet tirpalą perkoškite. Gautu skysčiu galima laistyti augalus, pavyzdžiui, braškes, paprikas ar agurkus. Toks užpilas padeda dirvai geriau sulaikyti drėgmę ir palaipsniui atiduoda naudingas medžiagas.

    Norint sustiprinti poveikį, į tirpalą galima įmaišyti šiek tiek česnako miltelių. Aštresnis kvapas sukuria aplinką, kuri nepatinka daugeliui kenkėjų, todėl skruzdėlės, amarai ir kiti vabzdžiai tokių vietų dažniau vengia. Be to, česnakas gali padėti pristabdyti kai kurių grybelinių problemų plitimą.

    Yra ir dar vienas įdomus, ne visiems žinomas panaudojimo būdas. Išdžiovintus kavos tirščius suberkite į stiklinį arba keraminį indą ir įstatykite degtuką. Jį uždegus, liepsna greitai užges, tačiau tirščiai ims lėtai smilkti ir skleis lengvą dūmą.

    Šie dūmai veikia kaip natūralus repelentas – gali atbaidyti uodus ir kitus smulkius vabzdžius. Tai patogu naudoti lauke, kai norisi ramiai ilsėtis be įkyrių vabzdžių.

    Šį metodą taikykite atsargiai ir tik lauke. Taip kavos tirščiai gali tapti naudinga, daugiafunkce priemone, kurią paprasta pritaikyti kasdieniame gyvenime.

  • Kaimynai juokėsi, kai balandį sėjau garstyčias, bet dabar metodą kopijuoja 5 kiemai

    Kaimynai juokėsi, kai balandį sėjau garstyčias, bet dabar metodą kopijuoja 5 kiemai

    Iš pradžių kaimynai stebėjosi, kai balandį tuščioje lysvėje pasėjau garstyčių, o ne ridikėlių ar žalumynų. Tačiau viską paaiškinus, dalis jų šį sprendimą netrukus pakartojo. Štai kodėl tai verta išbandyti ir jums.

    Balandį atvirame grunte dar nėra daug kultūrų, kurias galima drąsiai auginti. Vis dėlto palikti lysvę tuščią – taip pat prasta mintis: ji greitai apželia piktžolėmis, o dirvožemis ima skursti. Todėl šį laiką, kai pagrindiniams sodinimams dar anksti, galima išnaudoti dirvai pagerinti – į neužimtą plotą pasėjant garstyčių.

    Garstyčios šiuo atveju auginamos ne derliui, o kaip sideratas – augalas, skirtas dirvožemio kokybei gerinti. Svarbiausia jas laiku nupjauti, kol žalioji masė dar švelni, ir įterpti į dirvą arba palikti ant paviršiaus, kad supūtų. Taip žemė gauna papildomos organikos, kuria vėliau pasinaudoja kitos, jau pagrindinės, kultūros.

    Sideratų būna įvairių, tačiau garstyčios dažnai pasirenkamos dėl patogumo ir greito efekto. Jas galima sėti pavasarį, vasarą ar net prieš žiemą, o balandžio sėja laikoma viena praktiškiausių.

    Po žiemos dirva dažnai būna suslėgta, o pirmieji lietūs ant paviršiaus suformuoja plutą. Tokia žemė prasčiau praleidžia vandenį ir orą. Vien perkasti ir palikti nepakanka – ji gali vėl susislėgti per palyginti trumpą laiką.

    Garstyčios, pasėtos balandį, greitai suformuoja žaliąją masę, padedančią dirvai „atsigauti“. Svarbu ir tai, kad iki laiko, kai sodinamos pagrindinės kultūros (balandžio pabaigoje ar gegužės pradžioje), garstyčios paprastai spėja atlikti savo darbą – jas galima nupjauti ir panaudoti kaip mulčią arba įterpti į dirvą.

    Garstyčios nėra reiklios, tačiau rezultatą lemia kelios detalės. Jei po nupjovimo žaliąją masę planuojate užkasti, prieš sodinant ar sėjant kitas kultūras reikėtų palaukti apie 2–3 savaites, kad augalinės liekanos pradėtų irti ir realiai papildytų dirvą maisto medžiagomis.

    Jei norite paįvairinti sideratus, verta apsvarstyti ir kitus variantus:

    Vienas dažnai pasirenkamų augalų po garstyčių – facelija. Ji atspari vėsesniam orui ir greitai sudygsta. Facelija neturi daug bendrų ligų su kitomis daržo kultūromis, todėl tinka sėti prieš įvairius augalus. Be to, jos žiedai vilioja bites, tačiau sėklos paprastai kainuoja daugiau nei garstyčių.

    Sunkesniems, molingiems dirvožemiams itin tinka avižos. Jos gerai purena žemę ir sukaupia daug organinės masės. Sėti galima anksti pavasarį arba rudenį.

    Žieminiai rugiai, kaip ir sufleruoja pavadinimas, dažniausiai sėjami prieš žiemą. Jie slopina piktžoles, saugo dirvą nuo išplovimo ir iššalimo, o pavasarį nupjaunami ir įterpiami į žemę.

    Lubinai praverčia tuomet, kai norisi papildyti dirvą azotu – po jų dirvoje jo paprastai padaugėja. Todėl jie tinka prieš kopūstus, cukinijas ar pomidorus, nors auga lėčiau nei garstyčios.

    Aliejiniai ridikai poveikiu panašūs į garstyčias, tačiau kai kuriais atvejais dar efektyviau „pramuša“ tankesnius dirvos sluoksnius.

    Vikiai taip pat fiksuoja azotą, todėl laikomi gera priemone dirvai praturtinti. Dažnai jie sėjami kartu su avižomis. Vikiai vertinami ir dėl to, kad gali būti tinkamas priešsėlis praktiškai daugeliui daržo kultūrų.

  • Nors išveskite 100 veislių – šias 7 aukštaūges pomidorų veisles sodinu kasmet

    Nors išveskite 100 veislių – šias 7 aukštaūges pomidorų veisles sodinu kasmet

    Kalbėkime apie aukštaūges pomidorų veisles, kurios išsiskiria gausiu derliumi, įvairiomis formomis bei spalvomis ir sodriu skoniu. Tokie pomidorai puikiai tinka tiek salotoms, tiek įvairiems konservavimo būdams.

    Verta rinktis įdomias ir patikrintas veisles, kuriose dera grožis ir praktiškumas. Pavyzdžiui, „Bronzinė angelo širdis“ formuoja dailias kekes ir užaugina slyvos formos vaisius, sveriančius apie 80–200 g. Skonis saldus, su lengvomis vaisinėmis natomis, kurios labiausiai atsiskleidžia visiškai prinokus. Ši veislė tinka tiek šviežiam vartojimui, tiek konservavimui.

    „Juodasis princas“ – dar vienas populiarus pasirinkimas salotoms. Vaisiai prinoksta rugpjūtį, pasižymi ryškiu skoniu ir patrauklia išvaizda perpjovus. Taip pat verta išbandyti „Australišką kriaušę“ – gražūs raudoni, kriaušės formos pomidorai ne tik skanūs, bet ir suteikia daugiau įvairovės darže.

    Iš klasikinių veislių dažnai rekomenduojamas „De Barao“ įvairiais variantais: rožinis, geltonas ar raudonas. Šios veislės stabiliai mezga kekes su tvirtesniais vaisiais, kurie ypač gerai tinka konservavimui. Įdomiai atrodo ir „tigriškas“ variantas su dekoratyvinėmis juostelėmis.

    Ieškantiems stambiavaisių pomidorų verta atkreipti dėmesį į „Batinę“ – širdies formos vaisiai gali užaugti iki 350 g, o skonis maloniai salstelėjęs. Ne mažiau įspūdingas „Milžinas“ – mėsingas, sultingas ir labai gražus pjūvyje.

    Egzotikos mėgėjams tiks veislės su neįprasta spalva ar forma. Pavyzdžiui, pomidorai su antocianinėmis juostomis ar trispalve minkštimo struktūra atrodo originaliai ir puikiai tinka salotoms bei sultims.

    Atskirai verta sodinti skirtingų spalvų veisles – geltonas, rožines, žalias. Jos ne tik puošia lysves, bet ir skiriasi skoniu: geltoni pomidorai dažnai būna švelnesni ir saldesni, o rožiniai – sultingi bei aromatingi.

    Aukštaūgės veislės paprastai formuojamos į du stiebus. Taip lengviau prižiūrėti augalus ir galima išauginti didesnį derlių. Palankiomis sąlygomis jos dera iki pat šalnų.

    Galiausiai verta eksperimentuoti su skirtingomis veislėmis ir išsirinkti tas, kurios geriausiai atitinka jūsų skonį bei auginimo sąlygas. Kiekviena veislė turi savitų bruožų, o tai ir daro pomidorų auginimą įdomų.