Blog

  • Mokslininkai nustebo: dvi kalbos gali keisti demencijos riziką, ypač vyrams

    Mokslininkai nustebo: dvi kalbos gali keisti demencijos riziką, ypač vyrams

    Kodėl vienų žmonių atmintis senstant išlieka aštresnė, o kitų pradeda silpti? Naujas Kanadoje atliktas tyrimas rodo, kad čia gali susidurti ne vienas veiksnys: kalbų mokėjimas, žodinė atmintis ir lytiniai hormonai.

    Mokslininkai pabrėžia, kad visuomenė sparčiai sensta, todėl auga ir pažinimo sutrikimų našta. 2021 metais Kanadoje kas aštuntas gyventojas buvo 70 metų ar vyresnis, o 1 700 000 žmonių buvo sulaukę 80 metų ir daugiau.

    Ką ištyrė ir ką rado?

    Tyrime analizuoti 505 vyresnio amžiaus žmonių duomenys: 335 dalyviams buvo nustatytas lengvas pažinimo sutrikimas, o 170 sirgo Alzheimerio liga. Duomenys paimti iš COMPASS-ND kohortos, kuri priklauso Kanados neurodegeneracijos ir senėjimo konsorciumui.

    Naudodami šią bazę mokslininkai vertino, kaip kartu veikia trys dalykai: dvikalbystė, žodinė atmintis ir lytinių hormonų lygiai. Buvo stebimi ne tik kognityviniai testai, bet ir smegenų struktūros rodikliai bei kraujo žymenys, siejami su Alzheimerio liga.

    Tyrėjai kiekvienam dalyviui sudarė atsparumo indeksą, į jį įtraukdami dvikalbystės lygį, žodinės atminties rezultatus, lytinius hormonus, amžių, išsilavinimą ir migracijos patirtį. Kiekvienas indekso didėjimas buvo siejamas su mažesniais demencijai būdingos patologijos šansais.

    Netikėta išvada apie vyrus

    Įprastai manoma, kad dvikalbystė gali būti vienas iš pažinimą saugančių veiksnių, nes kasdienis perjungimas tarp kalbų treniruoja vykdomąsias funkcijas ir dėmesio kontrolę. Tačiau tyrime matyti, kad poveikis gali priklausyti ir nuo biologinių veiksnių.

    Paaiškėjo, kad moterys vidutiniškai demonstravo geresnę žodinę atmintį, o tai sutampa su ankstesniais moksliniais stebėjimais. Vis dėlto labiausiai nustebino tai, kad didesnis apsauginis dvikalbystės efektas ryškiau pasimatė vyrams, o ne moterims.

    „Tikėjomės, kad dvi kalbas mokančios moterys turės didžiausią apsaugą, tačiau rezultatai parodė didesnį atsparumą vyrams“, – sakė tyrimo autoriai, apibendrindami pagrindinę išvadą.

    Galimas mechanizmas ir kodėl tai svarbu

    Viena iš svarstomų hipotezių sieja rezultatą su aromatizacija, kai testosteronas organizme verčiamas estradioliu. Tyrėjų teigimu, žmonėms, turintiems lengvą pažinimo sutrikimą, tam tikri estradiolio lygiai kartu su dvikalbystės patirtimi galėjo veikti sinergiškai ir padėti geriau išlaikyti žodinę atmintį.

    Šie rezultatai nereiškia, kad dvikalbystė garantuoja apsaugą nuo demencijos ar kad hormonai yra vienintelis atsakymas. Tačiau jie sustiprina mintį, jog demencijos rizika ir atsparumas nėra paaiškinami vien socialiniais arba vien biologiniais veiksniais, o jų sąveika gali būti lemiama.

    Mokslininkai taip pat atkreipia dėmesį į diagnostikos niuansus: žodinė atmintis klinikoje dažnai naudojama kaip bendros kognityvinės būklės atspindys, todėl lyčių skirtumai gali turėti įtakos tam, kaip anksti pastebimi pokyčiai. Dėl to raginama taikyti platesnius vertinimo metodus ir gilinti tyrimus apie hormonų vaidmenį senstančių žmonių smegenų sveikatai.

  • Mokslininkai nustatė: šis įprotis nuo darbo streso saugo labiau nei sportas

    Mokslininkai nustatė: šis įprotis nuo darbo streso saugo labiau nei sportas

    Ilgalaikis stresas darbe dažnai „gydomas“ universaliais patarimais: daugiau judėti, sveikiau valgyti, geriau išsimiegoti ir mažinti žalingus įpročius. Tačiau naujas ilgalaikis tyrimas rodo, kad ne visi sveiki įpročiai vienodai apsaugo nuo lėtinio darbo streso poveikio sveikatai.

    Tyrėjai analizavo 2 871 Kanados darbuotojo duomenis, kauptus 10 metų nacionalinėje apklausoje. Buvo vertinama, ar penki elgsenos veiksniai už darbo ribų gali susilpninti ryšį tarp patiriamo darbo streso ir bendros sveikatos: mityba, fizinis aktyvumas, miego kokybė, alkoholio vartojimas ir rūkymas.

    Rezultatai parodė netolygų vaizdą: kai kurie įpročiai iš tiesų veikė kaip savotiškas „skydas“ nuo streso, o kiti buvo naudingi bendrai savijautai, bet nebūtinai mažino būtent streso darbe žalą. Ryškiausiai išsiskyrė miego kokybė.

    Miegas išsiskyrė labiausiai

    Tyrimo duomenimis, geresnė miego kokybė stipriausiai „amortizavo“ ilgalaikio darbo streso sąsajas su prastesne sveikata. Mokslininkai aiškina, kad kokybiškas miegas padeda atkurti organizmo išteklius, palaikyti dėmesį ir emocijų reguliavimą, o tai svarbu kasdien susiduriant su įtampa.

    Mityba taip pat turėjo reikšmingą apsauginį poveikį, nors ir silpnesnį nei miegas. Tyrėjų vertinimu, subalansuotas maistas gali prisidėti prie geresnių psichologinių ir fizinių rezervų, reikalingų ištverti ilgai trunkantį krūvį.

    Tuo metu fizinis aktyvumas, nors ir siejamas su geresne bendra sveikata, šiame tyrime neparodė tokio pat aiškaus streso darbe „slopinimo“ efekto, kai visi penki veiksniai buvo vertinami kartu. Tai nereiškia, kad judėjimas nereikalingas, tačiau jis ne visada veikia kaip tiesioginė apsauga nuo lėtinio profesinio streso padarinių.

    Alkoholis ir rūkymas: rezultatai reikalauja atsargumo

    Vertinant alkoholio vartojimą, išryškėjo netikėta statistinė sąsaja: tarp mažiau alkoholio vartojančių žmonių darbo stresas buvo stipriau susijęs su prastesne bendra sveikata nei tarp tų, kurie gėrė dažniau. Patys autoriai pabrėžia, kad tai negali būti interpretuojama kaip įrodymas, jog alkoholis saugo nuo streso.

    Priešingai, dažniau alkoholį vartoję žmonės apskritai pranešė apie prastesnę sveikatą. Tyrėjai neatmeta, kad tokius rezultatus galėjo lemti neįvertinti veiksniai, pavyzdžiui, ankstesnės sveikatos problemos, skirtingi streso įveikos modeliai ar net netiesinė priklausomybė tarp vartojimo dažnio ir savijautos.

    Rūkymas šiame kontekste vertintas kaip vienas iš elgsenos rodiklių, galinčių būti susijęs su blogesne bendra sveikata. Vis dėlto pagrindinė tyrimo žinutė buvo ne apie vieną konkretų žalingą įprotį, o apie tai, kas realiai padeda atsilaikyti prieš ilgalaikį darbo krūvį.

    Sveiki įpročiai nepakeis darbo sąlygų

    Tyrėjai akcentuoja, kad individuali savipriežiūra neturėtų tapti pasiteisinimu prastai darbo organizacijai. Kokybiškas miegas ar geresnė mityba gali padėti, kai stresas užsitęsia, tačiau jie nepanaikina pagrindinių problemų, tokių kaip per didelis darbo krūvis, nenuspėjami grafikai ar nuolatinė komunikacija po darbo valandų.

    Autorių teigimu, atsakomybė kurti sveikesnę darbo aplinką tenka organizacijoms ir vadovams: svarbu mažinti darbinių žinučių srautą po darbo, užtikrinti realias pertraukas, gerinti planavimą ir sudaryti sąlygas darbuotojų atsigavimui. O darbuotojams pagrindinė praktinė išvada paprasta: kai stresas didelis, verta ypač rimtai žiūrėti į miego kokybę ir mitybą.

  • Mokslininkai nustatė: muziejai gali lėtinti senėjimą – efektas prilygsta mankštai kartą per savaitę

    Mokslininkai nustatė: muziejai gali lėtinti senėjimą – efektas prilygsta mankštai kartą per savaitę

    Reguliarus lankymasis muziejuose, bibliotekose ar parodose gali būti susijęs su lėtesniu biologiniu senėjimu, rodo Jungtinėje Karalystėje atliktas tyrimas. Mokslininkai pastebėjo, kad kultūrinė veikla bent kartą per savaitę siejosi su palankesniais biologinio amžiaus rodikliais.

    Tyrimą atlikę University College London (UCL) mokslininkai analizavo daugiau nei 3 500 suaugusiųjų sveikatos duomenis. Vertinimui pasitelkti keli vadinamieji epigenetiniai laikrodžiai, kurie pagal DNR metilinimo ir kitus biologinius ženklus leidžia apytikriai įvertinti, kaip greitai sensta organizmas.

    Kaip matuotas biologinis amžius

    Skirtingi epigenetiniai laikrodžiai fiksuoja nevienodus senėjimo aspektus, todėl tyrėjai lygino net kelis modelius. Vienas jų, DunedinPACE, vertina būtent senėjimo tempą, o ne tik biologinio amžiaus „tašką“ konkrečiu metu.

    Pagal šį rodiklį, žmonėms, kurie kultūrinėje ar meninėje veikloje dalyvavo kartą per savaitę, senėjimo tempas buvo apie 4 proc. lėtesnis nei tų, kurie tokia veikla užsiėmė rečiau nei tris kartus per metus. Kas mėnesį užfiksuotas įsitraukimas siejosi su maždaug 3 proc. lėtesniu tempu.

    Kitas naudojamas įrankis, PhenoAge, lygina chronologinį amžių su tuo, ką „sako“ bendri sveikatos rodikliai. Tyrime nurodoma, kad reguliariai su menu ar kultūra bent kartą per savaitę susiduriantys žmonės pagal šį rodiklį vidutiniškai atrodė maždaug vieneriais metais „jaunesni“.

    Kokia veikla siejosi su geresniais rodikliais

    Į kultūrinę ir meninę veiklą pateko įvairūs užsiėmimai: muziejų ir bibliotekų lankymas, parodos, rankdarbiai, tapyba, dainavimas, šokiai ar kitos kūrybinės praktikos. Tyrėjai taip pat pastebėjo tendenciją, kad didesnė veiklų įvairovė dažniau siejosi su palankesniais senėjimo ženklais.

    Ryškiausi ryšiai fiksuoti tarp vidutinio amžiaus suaugusiųjų, tačiau autoriai pabrėžia, kad tai nėra tiesioginis įrodymas, jog būtent muziejus „sustabdo“ senėjimą. Tokiuose stebėjimo tyrimuose svarbūs ir kiti veiksniai: sveikatos būklė, išsilavinimas, pajamos, socialinis aktyvumas, mityba ar fizinis aktyvumas.

    Kodėl menas gali veikti organizmą

    UCL tyrėjai aiškina, kad meninės ir kultūrinės patirtys gali mažinti stresą, stiprinti socialinius ryšius ir skatinti protinę veiklą, o tai siejama su geresniais ilgalaikės sveikatos rodikliais. Kitos studijos sveikatos kontekste dažnai mini ir mažesnį uždegiminius procesus atspindinčių žymenų lygį bei širdies ir kraujagyslių rizikos mažėjimą, nors mechanizmai gali skirtis.

    „Mūsų tyrimas pateikia pirmuosius įrodymus, kad įsitraukimas į meną ir kultūrą siejasi su lėtesniu biologinio senėjimo tempu“, – sakė UCL epidemiologė Feifei Bu.

    „Šie rezultatai rodo, kad menas gali turėti poveikį sveikatai biologiniu lygmeniu ir turėtų būti vertinamas kaip sveikatą stiprinantis elgesys panašiai kaip fizinis aktyvumas“, – teigė UCL tyrimo autorė Daisy Fancourt.

    Pastaraisiais metais kai kuriose šalyse vis dažniau kalbama apie vadinamąjį socialinį išrašymą, kai vietoje ar greta vaistų rekomenduojamos bendruomeninės veiklos. Ankstesnės iniciatyvos Kanadoje, kai pacientams būdavo suteikiamas nemokamas patekimas į muziejus, šį kartą gavo papildomą mokslinį kontekstą, nors praktinei medicinai dar reikalingi platesni ir ilgalaikiai tyrimai.

    Tyrimo autoriai pabrėžia, kad kultūrinės veiklos nereikėtų suprasti kaip fizinio aktyvumo pakaitalo. Vis dėlto daugeliui žmonių tai gali būti realistiškas, prieinamas būdas papildyti sveikatai palankų gyvenimo būdą, ypač kai judėjimas ribotas ar motyvacija sportui mažesnė.

    Tyrimo rezultatai publikuoti mokslo žurnale „Innovation in Aging“.

  • Seminaras apie socialinių tinklų algoritmus: kaip susidėlioti turinį ir tapti matomiems

    Matomumas socialiniuose tinkluose

    Socialiniai tinklai daugeliui tapo pirmu kontaktu su klientu: čia žmonės ieško paslaugų, vertina patikimumą ir sprendžia, ar sekti, ar pirkti. Vis dėlto vien turinio kiekis nebegarantuoja rezultatų, nes dėmesį lemia algoritmų atrankos principai ir aiški komunikacijos kryptis.

    Seminaras Socialinių tinklų logika skirtas tiems, kurie kuria, bet nemato augimo, arba nežino, nuo ko pradėti. Renginyje žadama paaiškinti, kas realiai lemia pasiekiamumą, kodėl vieni formatai suveikia, o kiti paskęsta sraute, ir kaip susidėlioti temų planą be chaoso.

    Kas bus aptariama per dirbtuves

    Per praktinę dalį dalyviai turėtų susipažinti su pagrindiniais algoritmų veikimo principais skirtingose platformose: ką reiškia įsitraukimas, peržiūros trukmė, išsaugojimai ir pasidalijimai. Taip pat bus kalbama apie tai, kaip kuriama vertė auditorijai ir kuo skiriasi turinys, kuris renka reakcijas, nuo turinio, kuris atveda užklausas.

    Didelė programos dalis skiriama komunikacijos struktūrai: temoms, rubrikoms ir žinučių nuoseklumui. Akcentuojama, kad matomumą dažnai riboja ne idėjų trūkumas, o per plati kryptis ir neaiškus pasiūlymas, dėl kurio auditorija nesupranta, kodėl turėtų sugrįžti.

    Storytelling ir DI sprendimai

    Renginyje numatoma aptarti storytelling principus ir jų pritaikymą socialiniuose tinkluose, kad turinys būtų ne tik informatyvus, bet ir lengvai vartojamas. Praktinės užduotys turėtų padėti susidėlioti kelis pasakojimo šablonus, kuriuos būtų galima iškart pritaikyti įrašuose ar vaizdo turinyje.

    Taip pat žadama pasidalinti įrankiais, tarp jų ir DI sprendimais, kurie palengvina idėjų generavimą, tekstų ruošimą ar turinio planavimą. Tokie įrankiai dažniausiai labiausiai pasiteisina tada, kai jau aiškiai apibrėžta auditorija, tonas ir tikslas, o DI naudojamas kaip pagalbininkas, o ne turinio krypties pakaitalas.

    Numatyta ir interaktyvi dalis, kur dalyviai galės vietoje nusifilmuoti trumpo formato vaizdo įrašą su aiškia struktūra. Seminare lektoriaus vaidmenį atlieka socialinių tinklų administratorė ir skaitmeninės rinkodaros specialistė Ema Gleiznienė.

    Organizatoriai taip pat informuoja, kad nuo 15:30 iki 17:00 valandos vyks atvirų durų laikas, kurio metu bus konsultuojama apie bendradarbystės centro paslaugas ir jų naudą. Tai gali būti aktualu tiems, kurie ieško darbo vietos, bendruomenės ar praktinės pagalbos vystant veiklą.

  • Mokslininkai nustebo: vos 4 savaitės mitybos pokyčių gali sumažinti biologinį amžių

    Mokslininkai nustebo: vos 4 savaitės mitybos pokyčių gali sumažinti biologinį amžių

    Vos keturių savaičių mitybos pokyčiai vyresniame amžiuje gali pastebimai pagerinti su senėjimu siejamus organizmo rodiklius ir sumažinti vadinamąjį biologinį amžių, rodo naujas Sidnėjaus universiteto mokslininkų tyrimas. Vis dėlto autoriai pabrėžia, kad tai dar nereiškia ilgesnės gyvenimo trukmės, o efektui patvirtinti reikalingi ilgesni stebėjimai.

    Biologinis amžius skiriasi nuo kalendorinio, nes atspindi kūno būklę pagal fiziologinius rodiklius, o ne pagal metus nuo gimimo. Jį gali veikti paveldimumas, aplinkos veiksniai, fizinis aktyvumas, miegas ir mityba, todėl kai kurie žmonės ląstelių ir medžiagų apykaitos lygmeniu atrodo „jaunesni“ už savo pasą.

    Tyrime analizuoti vyresnių suaugusiųjų, kurių amžius siekė 65–75 metus, duomenys iš atsitiktinių imčių klinikinio bandymo, kuriame visiems dalyviams keturias savaites buvo tiekiamas paruoštas maistas. Dalyviai buvo priskirti vienai iš keturių dietų, kurios skyrėsi baltymų šaltiniais bei riebalų ir angliavandenių santykiu.

    Visose dietose baltymai sudarė 14 proc. energinės vertės, tačiau dalyje jų baltymų kilmė buvo mišri, o kitose didžioji dalis baltymų buvo gaunama iš augalinių šaltinių. Papildomai kiekviena kryptis buvo derinama arba su didesniu riebalų ir mažesniu angliavandenių kiekiu, arba atvirkščiai.

    Kaip buvo vertinamas biologinis amžius

    Mokslininkai biologinį amžių vertino pagal 20 biomarkerių, tarp jų kraujospūdį bei kraujo rodiklius, susijusius su medžiagų apykaita ir uždegimu. Skaičiavimams taikytas Klemeros ir Doubalo metodas, kuris leidžia iš kelių rodiklių suformuoti bendrą biologinio amžiaus įvertį.

    Rezultatai parodė, kad viena iš dietų, kuri buvo artimiausia dalyvių įprastai mitybai iki tyrimo, reikšmingo pokyčio nesukėlė. Tuo metu kitos trys mitybos strategijos buvo siejamos su biologinio amžiaus mažėjimu, nors dalies rezultatų statistinis patikimumas skyrėsi.

    „Dar per anksti tvirtinti, kad konkretūs mitybos pokyčiai prailgins gyvenimą, tačiau matome ankstyvą signalą, kad net ir vyresniame amžiuje mityba gali greitai pagerinti su senėjimu siejamus rodiklius“, – sakė tyrimo autorė Caitlin Andrews.

    Ką tai reiškia praktiškai

    Tyrėjai pabrėžia, kad keturių savaičių laikotarpis yra per trumpas išvadai apie ilgalaikę naudą ar apsaugą nuo su amžiumi susijusių ligų. Neaišku ir tai, kiek ilgai išlieka užfiksuoti pokyčiai, kai žmonės grįžta prie įprastos mitybos, todėl reikalingi ilgesnės trukmės tyrimai su didesnėmis imtimis.

    „Norint įvertinti, ar mitybos pokyčiai keičia su amžiumi susijusių ligų riziką, būtini ilgesni tyrimai“, – sakė Sidnėjaus universiteto mokslininkas Alistair Senior.

    Nors tyrimas neatsako į klausimą, kuri konkreti dieta yra „geriausia“ visiems, jis sustiprina bendrą kryptį, kurią pabrėžia ir tarptautinės mitybos rekomendacijos: mitybos kokybė, pakankamas skaidulų kiekis, augalinės kilmės produktų dalis ir subalansuotas energijos suvartojimas dažniausiai siejami su palankesniais širdies, medžiagų apykaitos ir uždegimo rodikliais. Būtent šie veiksniai dažnai įtraukiami į biologinio amžiaus skaičiavimus, todėl trumpalaikiai pokyčiai laboratoriniuose rodikliuose gali pasimatyti gana greitai.

    Kur slypi didžiausi ribojimai

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad biologinio amžiaus skaičiavimai priklauso nuo pasirinkto metodo ir naudojamų rodiklių, todėl skirtingi „laikrodžiai“ gali rodyti neidentiškus rezultatus. Be to, klinikiniuose bandymuose, kai dalyviams tiekiamas paruoštas maistas, pokyčiai gali būti didesni nei kasdienybėje, kur laikytis režimo sudėtingiau.

    Tyrimo autoriai nurodo, kad kitas žingsnis yra patikrinti, ar panašūs rezultatai kartojasi kitose populiacijose, ir ar ankstyvi biomarkerių pokyčiai prognozuoja realias baigtis, tokias kaip mažesnė širdies ir kraujagyslių ligų, 2 tipo diabeto ar funkcinio silpnumo rizika. Tyrimas publikuotas mokslo žurnale „Aging Cell“.

  • Atvirų durų diena „Ukmergės vilties“ dirbtuvėse: ką kuria bendruomenė ir kuo tai svarbu miestui

    Kas vyko dirbtuvėse

    Ukmergėje surengta grupinio gyvenimo namų „Ukmergės viltis“ socialinių dirbtuvių atvirų durų diena, kurioje apsilankė Ukmergės rajono savivaldybės tarybos narė Irma Vaitaitienė. Vizito metu ji perdavė savivaldybės mero Dariaus Varno linkėjimus ir padėką bendruomenei už kasdienį darbą bei aktyvų įsitraukimą.

    Renginyje lankytojams pristatytos dirbtuvių veiklos, o su darbuotojais ir gyventojais kalbėta apie užimtumą, kasdienę rutiną ir pasiektus rezultatus. Tokios atvirų durų dienos dažnai tampa proga parodyti, kaip praktiniai įgūdžiai ugdomi realioje, saugioje aplinkoje.

    Kūryba ir įgūdžiai

    Atvirų durų dienoje vyko edukacijos ir kūrybinės veiklos, tarp jų muilo bei žvakių gamyba, dėžučių, vokų ir atvirukų lankstymas. Šios veiklos svarbios ne vien kaip laisvalaikio užsiėmimai: jos padeda lavinti smulkiąją motoriką, planavimo įgūdžius, stiprina pasitikėjimą savimi ir bendradarbiavimą.

    Vizito metu Irma Vaitaitienė pati išbandė žvakių liejimo edukaciją, domėjosi gamybos procesu ir bendruomenės narių įsitraukimu. Pasak renginio dalyvių, šiluma ir nuoširdumas yra viena ryškiausių tokių susitikimų dalių, padedanti megzti ryšius su vietos bendruomene.

    Kodėl tai svarbu miestui

    Socialinės dirbtuvės Lietuvoje siejamos su prasmingo užimtumo ir įtraukties stiprinimu, kai žmonės gali mokytis, kurti ir dalyvauti bendruomenės gyvenime. Atvirų durų formatas leidžia gyventojams geriau suprasti dirbtuvių kasdienybę, o institucijoms ir partneriams įvertinti, kokios paramos ar bendradarbiavimo labiausiai reikia.

    Renginio organizatoriai pabrėžė, kad tokie susitikimai padeda mažinti socialinę atskirtį ir skatina įtraukesnį požiūrį į negalią bei pagalbos poreikius. Atvirų durų diena Ukmergėje tapo ne tik veiklų pristatymu, bet ir bendrystės stiprinimu bei pasidalijimu patirtimis.

  • Ukmergės savivaldybėje apsilankę trečiokai merui uždavė klausimus: kokios permainos laukia miesto

    2026 metais gegužės 13 dieną Ukmergės rajono savivaldybėje apsilankė Ukmergės Senamiesčio progimnazijos 3a ir 3b klasių mokiniai. 37 trečiokai atvyko su mokytojomis Inga Petrauskiene ir Žydrūne Karankevičiene bei mokinio padėjėja Elena Petuškiene.

    Vizitas buvo pamokų ciklo netradicinėse erdvėse dalis, skirtas iš arti pamatyti, kaip veikia vietos valdžia. Moksleivius pasitiko savivaldybės meras Darius Varnas, vicemeras Eugenijus Kuodelis ir mero patarėja Goda Juzėnaitė.

    Kasdieniai mero sprendimai

    Trečiokai aktyviai domėjosi mero darbu ir atsakomybėmis, klausė, ar sunku vadovauti rajonui, koks išsilavinimas tam reikalingas ir kas labiausiai motyvuoja dirbti savivaldybėje. Pasak savivaldybės, meras į klausimus atsakė paprastai ir suprantamai, pasakodamas apie sprendimus, kurie tiesiogiai veikia bendruomenės gyvenimą.

    Toks pokalbis vaikams tapo proga geriau suprasti, kad savivalda nėra abstrakti sąvoka, o kasdienis darbas, susijęs su paslaugomis, viešąja tvarka, švietimu, laisvalaikio erdvėmis ir miesto plėtra. Ugdymo ekspertai dažnai pabrėžia, kad ankstyvas pilietiškumo ugdymas padeda mokiniams lengviau sieti mokyklines temas su realiu gyvenimu.

    Kokie projektai minėti susitikime?

    Susitikimo metu dėmesio sulaukė ir aptarti ateities planai: naujo Sporto centro statyba bei pėsčiųjų trasos plėtra kitoje Šventosios upės pakrantėje, Užupio pusėje. Moksleiviams tokie projektai svarbūs ne tik kaip statybos, bet ir kaip būsimų užsiėmimų bei laisvalaikio erdvės.

    Viešųjų erdvių atnaujinimas ir sporto infrastruktūra pastaraisiais metais daugelyje savivaldybių laikomi vienais labiausiai gyventojų kasdienybę keičiančių sprendimų. Tokios investicijos paprastai siejamos ir su saugesniu judėjimu pėsčiomis, aktyvesniu laisvalaikiu bei didesniu miesto patrauklumu šeimoms.

    Vaikų smalsumas ir pilietiškumas

    Vizito pabaigoje moksleiviai dėkojo už atsinaujinančią Ukmergę ir galimybę iš arti susipažinti su savivaldybės darbu. Savivaldybė pabrėžė, kad tokie susitikimai stiprina vaikų ryšį su miestu ir skatina suprasti, jog bendruomenę kuria ne tik sprendimus priimantys suaugusieji.

    Tokios pažintinės pamokos savivaldybėse tampa vis populiaresnės, nes leidžia mokiniams praktiškai patirti, kaip veikia demokratiniai procesai vietos lygmeniu. Tai taip pat padeda ugdyti drąsą klausti, argumentuoti ir įsitraukti į bendruomenės gyvenimą.

    Tekstas parengtas pagal Ukmergės rajono savivaldybės pateiktą informaciją.

  • Kongo Iturio provincijoje patvirtintas Ebolos protrūkis: 65 mirusieji, 246 įtariami atvejai

    Kongo Iturio provincijoje patvirtintas Ebolos protrūkis: 65 mirusieji, 246 įtariami atvejai

    Ebolos protrūkį patvirtino Afrikos CDC

    Afrikos ligų kontrolės ir prevencijos centras pranešė, kad Kongo Demokratinės Respublikos atokioje Iturio provincijoje nustatytas naujas Ebolos protrūkis. Iki šiol fiksuoti 246 įtariami atvejai ir 65 mirtys, o dalis susirgimų dar tikslinama laboratorijose.

    Institucijos duomenimis, iš 20 ištirtų mėginių 13 atvejų nustatyti Ebolos viruso požymiai. Tarp laboratoriniais tyrimais patvirtintų atvejų registruotos keturios mirtys, o pranešimų apie įtariamus susirgimus gauta ir iš Bunios, Iturio administracinio centro.

    Kas žinoma apie virusą ir atmainą

    Ebola plinta per užsikrėtusio žmogaus kūno skysčius, įskaitant kraują, vėmalus ar spermą, todėl didžiausia rizika kyla artimo kontakto metu. Liga reta, bet sunki, o be greitos izoliacijos, saugios slaugos ir infekcijų kontrolės priemonių protrūkiai gali plisti sparčiai.

    Kol kas tiksli atmaina dar nustatinėjama, tačiau pirminiai vertinimai leidžia manyti, kad tai nėra Zairo atmaina, laikoma viena pavojingiausių. Sveikatos specialistai pabrėžia, kad galutinė išvada priklausys nuo papildomų laboratorinių tyrimų.

    „Atsižvelgiant į intensyvų gyventojų judėjimą tarp paveiktų teritorijų ir kaimyninių šalių, būtina skubi regioninė koordinacija“, – sakė Afrikos CDC vadovas Jeanas Kaseya.

    Kodėl nerimaujama dėl plitimo

    Ituris yra Rytų Kongo regione, kuriam būdingi prasti keliai ir sudėtinga logistika, o iki sostinės Kinšasos yra daugiau nei 1 000 kilometrų. Afrikos CDC įspėja, kad plitimą gali skatinti aktyvus gyventojų judėjimas, su kasyba susijęs mobilumas Mongvalyje, nesaugumas paveiktose vietovėse ir kontaktų atsekimo spragos.

    Agentūra teigia telkianti skubų aukšto lygio koordinavimo susitikimą su Kongo, Ugandos ir Pietų Sudano sveikatos institucijomis bei partneriais. Dėmesys numatomas stebėsenai, laboratorinei paramai, infekcijų prevencijai ir kontrolei, rizikos komunikacijai, saugiems ir oriems laidojimams bei išteklių mobilizavimui.

    Gyventojai raginami nedelsiant pranešti apie simptomus, vengti tiesioginio kontakto su įtariamais atvejais ir laikytis nacionalinių sveikatos institucijų rekomendacijų. Protrūkių valdyme itin svarbios ir bendruomenių pastangos mažinti rizikingą kontaktą bei bendradarbiauti su medikų komandomis.

    Ilga protrūkių istorija ir saugumo fonas

    Tai jau 17-asis Ebolos protrūkis Kongo Demokratinėje Respublikoje nuo 1976 metų, kai liga pirmą kartą identifikuota šalyje. 2018–2020 metais Rytų Konge Ebolos protrūkis nusinešė daugiau nei 1 000 gyvybių, o 2014–2016 metais Vakarų Afrikoje per epidemiją mirė daugiau nei 11 000 žmonių.

    Naujas protrūkis fiksuojamas sudėtingame saugumo kontekste: rytinėje šalies dalyje veikia įvairios ginkluotos grupuotės, o kai kuriose teritorijose tai apsunkina tiek medikų patekimą, tiek vakcinų ir įrangos tiekimą. Ankstesnių protrūkių metu Pasaulio sveikatos organizacija taip pat buvo susidūrusi su ribota prieiga ir finansavimo trūkumu, dėl ko pagalbos tempas lėtėjo.

  • PSO įspėja dėl nikotino pagalvėlių: agresyvi reklama taikosi į jaunimą ir didina priklausomybės riziką

    PSO įspėja dėl nikotino pagalvėlių: agresyvi reklama taikosi į jaunimą ir didina priklausomybės riziką

    PSO: rinka auga sparčiau už taisykles

    Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) naujoje ataskaitoje perspėja, kad nikotino pagalvėlės vis aktyviau reklamuojamos paaugliams ir jauniems žmonėms. Anot PSO, ši tendencija didina priklausomybės riziką ir gali paskatinti nikotino vartojimą nuo ankstyvo amžiaus.

    Ataskaitoje pabrėžiama, kad nikotino pagalvėlių rinka plečiasi itin sparčiai, o nacionalinis reguliavimas daugelyje šalių nespėja prisitaikyti. Dėl to produktai dažnai patenka į teisines spragas ir būna reguliuojami silpniau nei kiti su tabaku susiję gaminiai.

    Kas yra nikotino pagalvėlės?

    Nikotino pagalvėlės yra iš anksto dozuotos, burnoje laikomos pagalvėlės, skirtos nikotinui įsisavinti per burnos gleivinę. Jos paprastai turi nikotino, kuris gali būti sintetinis arba išgautas iš tabako, taip pat įvairių priedų, tokių kaip celiuliozė, kvapiosios medžiagos, saldikliai ir šarmingumą didinantys komponentai.

    PSO vertinimu, dėl sudėties ir vartojimo būdo šie gaminiai gali sukelti stiprią priklausomybę, ypač žmonėms, kurie anksčiau nikotino nevartojo. Organizacija ragina vertinti nikotino pagalvėles kaip dalį platesnės nikotino produktų ekosistemos, kurioje veikia panašūs priklausomybės formavimo mechanizmai.

    „Nikotino pagalvėlių vartojimas plinta sparčiai, o reguliavimas nespėja su tuo žingsniuoti“, – sakė PSO iniciatyvos be tabako padalinio vadovas Vinayakas Prasadas.

    Remiantis ataskaitoje pateiktais skaičiavimais, pasauliniai nikotino pagalvėlių mažmeniniai pardavimai 2024 metais pasiekė 23 462 000 000 vienetų. Tai yra 50,5 proc. daugiau nei metais anksčiau.

    PSO nurodo, kad 2025 metais pasaulinė nikotino pagalvėlių rinka buvo įvertinta maždaug 6 milijardais eurų. Didžiausia pardavimų dalis teko Šiaurės Amerikai, ypač Jungtinėms Valstijoms, kur sukaupta apie 79 proc. pajamų.

    Kodėl jaunimas tampa pagrindiniu taikiniu?

    Ataskaitoje teigiama, kad, nors nikotino pagalvėles vartoja įvairaus amžiaus žmonės, vaikai ir paaugliai yra labiausiai pažeidžiami. PSO akcentuoja ir biologinį jautrumą nikotinui, ir didesnį imlumą rinkodaros poveikiui.

    PSO pateikia pavyzdžių, kaip per pastaruosius metus išaugo vartojimas tarp jaunų amžiaus grupių. Jungtinėse Valstijose 13–20 metų paauglių ir 21–27 metų jaunų suaugusiųjų grupėse vartojimas 2022–2025 metais, kaip nurodoma ataskaitoje, beveik keturgubėjo.

    Jungtinėje Karalystėje vartojimo augimas taip pat labiausiai koncentruojasi tarp jaunimo: 16–24 metų grupėje nikotino pagalvėlių vartojimas padidėjo nuo 0,7 proc. 2022 metų sausį iki 4,0 proc. 2025 metų kovą.

    „Skubi, koordinuota ir nuosekli veikla yra būtina, kad apsaugotume dabartines ir būsimas kartas nuo nikotino priklausomybės“, – teigiama PSO ataskaitoje.

    Kaip vieną svarbiausių veiksnių PSO įvardija agresyvią reklamą skaitmeninėje erdvėje. Ataskaitoje minimos kampanijos socialiniuose tinkluose, influenceriai ir žinutės apie „diskretišką“ vartojimą, kurias, organizacijos vertinimu, lengviau paslėpti nuo tėvų ar mokytojų.

    Dar vienas traukos elementas yra platus skonių pasirinkimas: saldūs, vaisiniai, mėtų, saldainių ar kramtomosios gumos tipo skoniai. PSO teigimu, tokia pasiūla ypač patraukli vaikams ir gali skatinti eksperimentavimą bei įprotį, kuris vėliau pereina į nuolatinį vartojimą.

    Kokius ribojimus siūlo PSO?

    PSO ragina šalis, kuriose nikotino pagalvėlės parduodamos, įtvirtinti griežtesnes ir vienodas taisykles visiems tokio tipo gaminiams, nepriklausomai nuo nikotino kilmės. Tarp siūlomų priemonių minimi skonių ribojimai, reklamos ir rėmimo draudimai bei aiškūs ženklinimo reikalavimai.

    Taip pat siūloma stiprinti nepilnamečių apsaugą: taikyti minimalų amžių, užtikrinti patikimą amžiaus patikrą ir riboti nuotolinę prekybą. PSO vertinimu, vienas didžiausių iššūkių yra tai, kad dalis pardavimų persikelia į internetą, kur kontrolė dažnai silpnesnė.

    Organizacija pabrėžia, kad reguliavimo tikslas nėra vien formalus apribojimų įvedimas, bet ir realus produkto patrauklumo mažinimas jaunimui. PSO teigimu, kuo anksčiau žmogus pradeda vartoti nikotiną, tuo didesnė tikimybė, kad priklausomybė išliks ilgai ir turės poveikį sveikatai.

  • Pompėjoje aptiktas Vezuvijaus aukos gipsinis atspaudas: įkalčiai atskleidė, kad jis buvo gydytojas

    Pompėjoje aptiktas Vezuvijaus aukos gipsinis atspaudas: įkalčiai atskleidė, kad jis buvo gydytojas

    Pompėjos archeologiniame parke Italijoje mokslininkai, iš naujo peržiūrėję seniau iškastą medžiagą, nustatė, kad vienas 79 metais per Vezuvijaus išsiveržimą žuvusių žmonių greičiausiai buvo gydytojas. Šią išvadą leido padaryti gipsiniame žmogaus atspaude aptikta dėžutė su įrankiais, atitinkančiais to meto medicinos rinkinį.

    Atrastas atspaudas siejamas su vadinamąja Bėglių daržo vieta, kur 1961 metais vykdytų tyrimų metu buvo rasta 14 žmonių liekanas atkartojančių gipsinių formų. Manoma, kad jie žuvo nuo piroklastinio srauto ar karštų pelenų debesies, bandydami palikti miestą per Porta Nocera kryptį.

    Kaip nustatyta profesija?

    Esminis lūžis įvyko ištyrus nedidelę dėžutę, kuri buvo pasislėpusi gipse ir todėl ilgą laiką liko nepastebėta. Naujų tyrimų metu Pompėjos parko saugyklose aptikta, kad be dėžutės atspaude buvo ir audinio maišelis su bronzinėmis bei sidabrinėmis monetomis, o taip pat keli smulkūs metaliniai instrumentai.

    Turinys buvo tiriamas rentgeno ir kompiuterinės tomografijos metodais, kad objektai nebūtų pažeisti. Tyrėjai pranešė, kad dėžutėje aptikta plokštelė, kuri galėjo būti naudojama medžiagoms ruošti, ir įrankiai, interpretuojami kaip chirurginiai ar procedūroms skirti instrumentai.

    DI ir 3D rekonstrukcijos

    Pasak Pompėjos archeologinio parko, tyrime pasitelktos pažangios vaizdinimo technologijos, įskaitant kompiuterinės tomografijos duomenų analizę, kurią palengvino DI sprendimai, ir 3D rekonstrukcijas. Tai leido ne tik inventorizuoti dėžutės turinį, bet ir suprasti jos konstrukciją, įskaitant sudėtingesnį užrakinimo mechanizmą su dantytu ratuku.

    Tokie neardomieji metodai tampa vis svarbesni archeologijoje, nes leidžia tirti trapius radinius ir gipsinius atspaudus nepažeidžiant jų struktūros. Pompėjoje, kur gipsiniai atspaudai yra ir moksliniai, ir memorialiniai objektai, tai ypač aktualu.

    Kodėl šis radinys reikšmingas?

    Tyrėjų teigimu, įrankių rinkinys suteikia retą galimybę pažvelgti į kasdienę profesinę praktiką Romos laikų mieste. Jei hipotezė pasitvirtins, tai būtų vienas aiškiausių atvejų, kai Pompėjos katastrofos auka identifikuojama ne tik pagal biologinius požymius ar vietą, bet ir pagal su savimi turėtus darbo įrankius.

    Parko direktorius Gabrielis Zuchtriegelis pabrėžė, kad šis žmogus, sprendžiant iš radinių, bėgdamas nešėsi tai, kas galėjo padėti pradėti gyvenimą iš naujo kitur, arba suteikti pagalbą kitiems. Jis taip pat akcentavo, kad atradimas primena apie gydytojo profesijos tęstinumą ir atsakomybę per tūkstantmečius.

    „Jau prieš du tūkstančius metų buvo žmonių, kurie gydytojais buvo ne tik darbo valandomis, bet visada, net bėgdami nuo išsiveržimo, kurį nutraukė viską užliejęs piroklastinis debesis“, – sakė Gabrielis Zuchtriegelis.

    „Jis nešėsi įrankius, kad galėtų iš naujo kurti gyvenimą kitur ir galbūt padėti kitiems. Šį, atrodytų, nedidelį, bet svarbų atradimą skiriame visiems, kurie ir šiandien šią profesiją atlieka su didele atsakomybe ir tarnyste bendruomenei“, – teigė Gabrielis Zuchtriegelis.