CP v2

Blog

  • „Orlen“ pradeda vandenilio centro statybas Ščecine: 5 MW elektrolizė ir ES parama iki 2028 metų

    Lenkijos energetikos grupė „Orlen“ pradeda vandenilio centro Ščecine statybas. Projekte numatyta įrengti 5 MW galios elektrolizerį, vandenilio saugyklas ir infrastruktūrą kurui pakrauti bei paskirstyti transportui.

    Skelbiama, kad objektas galės pagaminti iki 90 kilogramų automobilių sektoriui tinkamo vandenilio per valandą. Bendra investicijos vertė siekia apie 17 milijonų eurų, o projektui suteiktas negrąžinamas Europos Sąjungos finansavimas.

    Statybos darbus vykdys Lenkijos bendrovė „Torpol Oil & Gas“, o tai atitinka „Orlen“ deklaruojamą siekį didinti vietos tiekėjų dalį strateginiuose energetikos projektuose. Įmonė pabrėžia, kad toks modelis turi padėti greičiau sukurti vandenilio rinkai reikalingas kompetencijas regione.

    Kaip veiks vandenilio centras?

    Pagrindinis centro elementas bus 5 MW elektrolizeris, vandenilį gaminsiantis iš vandens, naudojant elektros energiją. „Orlen“ nurodo, kad gamyba bus siejama su atsinaujinančių išteklių elektra, todėl planuojama tiekti mažesnės emisijos vandenilį, skirtą mobilumo sprendimams.

    Be gamybos įrenginių, projekte numatytos vandenilio talpyklos ir logistikos grandis, reikalinga sklandžiam kuro tiekimui. Tikslas – užtikrinti ne tik gamybą, bet ir realų paskirstymą autobusams, lengviesiems automobiliams bei sunkiajam transportui.

    „Plėtojame infrastruktūrą, kuri taps vandenilio ekonomikos pamatu Lenkijoje ir visame regione. Ščecinas, dėl ryšių su TEN-T transporto koridoriais ir stiprios logistikos bazės, yra svarbi vieta nulinės emisijos transporto rinkai kurti“, – sakė „Orlen“ biokurų ir vandenilio vykdomasis direktorius Grzegorzas Jóźwiakas.

    ES parama ir terminai

    Ščecino projektas įgyvendinamas kaip trečiasis programos „Clean Cities – Hydrogen Mobility in Poland“ etapas. Ši programa orientuota į mažataršio ir nulinės emisijos transporto plėtrą bei alternatyvių degalų infrastruktūros kūrimą.

    „Orlen“ skelbia, kad šiam etapui gautas negrąžinamas ES finansavimas siekia 62 milijonus eurų. Ši parama skirta ne tik atskiroms stotims ar gamybos taškams, bet ir vientisam vandenilio saugojimo bei paskirstymo tinklui, kuris būtų pritaikytas transportui ir pramonei.

    Pagal dabartinį grafiką Ščecino vandenilio centras operacinę veiklą turėtų pradėti 2027–2028 metų sandūroje. „Orlen“ taip pat primena, kad pirmasis toks centras Lenkijoje pradėjo veikti 2021 metais Trzebinioje, o papildomi projektai planuojami Płocke, Włocławeke ir Gdanske.

  • Jordanijoje pasirašyta sutartis dėl žaliojo amoniako gamyklos: energiją tieks 550 MW saulės elektrinės

    Jordanijoje žengtas svarbus žingsnis link didelės žaliojo amoniako gamyklos statybų: projekto vystytoja Jordan Green Ammonia (JGA) pasirašė investicinę sutartį su Jordanijos vyriausybe. Sutartis pasirašyta dalyvaujant šalies ministrui pirmininkui Jafarui Hassanui, o iš Jordanijos pusės ją patvirtino energetikos ir mineralinių išteklių ministras Salehas Al-Kharabshehas.

    JGA yra projekto bendrovė, kurią kartu vysto Lenkijos grupė „Hynfra“ ir Jordanijos „Fidelity Group“. Projekto tikslas – gaminti žaliąjį vandenilį vandens elektrolizės būdu, naudojant atsinaujinančią elektros energiją, o vėliau vandenilį sintetinti į amoniaką, tinkamą pramonei ir energetikai.

    Gamyba Akaboje, be tinklo

    Numatyta, kad kompleksas bus statomas Akaboje – strategiškai svarbiame Jordanijos uoste, kuris dešimtmečius išlieka pagrindiniais šalies eksporto vartais. Projektas suplanuotas taip, kad galėtų veikti nepriklausomai nuo nacionalinio elektros tinklo.

    Elektros tiekimą užtikrins iki 550 MW galios fotovoltinė saulės elektrinių infrastruktūra, o stabilumui numatytos apie 500 MWh energijos kaupimo sistemos. Toks derinys leidžia mažinti gamybos savikainos svyravimus ir užtikrinti elektrolizerių darbą tada, kai saulės generacija krenta.

    100 tūkst. tonų per metus

    Planuojama, kad gamyklos metinė gamyba sieks apie 100 000 tonų žaliojo amoniako. Skelbiama investicijų vertė – apie 930 000 000 eurų, o finansavimo uždarymą ketinama pasiekti 2027 metų rugsėjį.

    Komercinis projekto paleidimas numatomas 2030 metų ketvirtąjį ketvirtį. Tokie terminai atitinka didelių vandenilio ir amoniako projektų praktiką, kai didžiausią dalį laiko užima leidimai, tinklo ar autonominės infrastruktūros sprendiniai, įrangos tiekimo grandinės ir ilgalaikės produkcijos pardavimo sutartys.

    Kodėl žaliasis amoniakas svarbus?

    Žaliasis amoniakas tradiciškai siejamas su trąšų ir chemijos pramone, tačiau jo panaudojimas plečiasi. Pastaraisiais metais amoniakas vis dažniau vertinamas ir kaip energijos nešėjas, galintis padėti perkelti atsinaujinančios energijos perteklių į transportuojamą ir sandėliuojamą produktą.

    Be to, kai kuriose rinkose žaliasis amoniakas naudojamas kaip pereinamasis sprendimas energetikoje, pavyzdžiui, bendrai deginant su iškastiniu kuru, taip mažinant išmetimus nekeičiant visos infrastruktūros iš karto. Šią kryptį ypač aktyviai bando tokios šalys kaip Japonija ir Pietų Korėja, kurios ieško būdų mažinti anglies intensyvumą importuojant mažiau taršius energijos išteklius.

    Prie projekto, kaip technologinis partneris, prisijungė Danijoje įsikūrusi „Topsoe“, teikianti sprendimus energetikos transformacijai ir chemijos pramonei. Tokios partnerystės dažnai yra svarbios ne tik technologijų parinkimui, bet ir bankiniam projekto vertinimui, kai finansuotojai vertina riziką, susijusią su pasirinkta technologine grandine.

  • „Orlen“ plečia pirkimus: kviečia Lenkijos tiekėjus į daugiau nei 800 kategorijų nuo IT iki maisto

    Energetikos ir naftos chemijos koncernas „Orlen“ skelbia norintis plačiau atsiverti Lenkijos tiekėjams ir supaprastinti įmonėms kelią į jo konkursus. Bendrovė siekia, kad mažesnės įmonės aiškiau suprastų pirkimų taisykles, atrankos kriterijus ir partnerių vertinimo procesą.

    Pasak įmonės, pirkimai vykdomi daugiau nei 800 kategorijų: nuo pramoninių paslaugų, logistikos ir įrangos iki kasdienių prekių bei maisto. Toks mastas reiškia, kad potencialių bendradarbiavimo sričių yra ne tik dideliems rangovams, bet ir specializuotiems, nišiniams tiekėjams.

    Vietinių tiekėjų strategija ir ribos

    „Orlen“ vietinių tiekėjų plėtrą sieja su trumpesnėmis tiekimo grandinėmis ir greitesnėmis reakcijomis, ypač kai reikalingas operatyvus aptarnavimas ar atsarginių dalių tiekimas. Įmonė pabrėžia, kad daugelyje segmentų vietiniai sprendimai gali būti saugesni ir lengviau valdomi dėl artimesnių ryšių su tiekėju.

    Kartu pripažįstama, kad ne visur vietinis turinys realistiškas: kai kuriose aukštųjų technologijų srityse rinka Lenkijoje gali būti per maža, kad atsirastų pakankama konkurencija ir kompetencijų bazė. Kaip pavyzdys minimos dujų garo blokų turbinos, kur dominuoja keli pasauliniai gamintojai.

    Skaitmenizacija ir kibernetinis saugumas

    Vienu svarbiausių artimiausių metų prioritetų „Orlen“ įvardija skaitmenizaciją ir kibernetinį saugumą. Bendrovė ieško partnerių IT srityje, nes didelio masto skaitmeniniai projektai ir atsparumo incidentams didinimas tampa ilgalaikės grupės strategijos dalimi.

    Tokios krypties aktualumą didina ir bendra Europos tendencija griežtinti kritinės infrastruktūros saugumo reikalavimus, stiprinti tiekimo grandinių patikimumą bei valdyti trečiųjų šalių rizikas. Dėl to tiekėjams vis dažniau keliami ne tik kainos, bet ir atitikties, saugumo bei tęstinumo kriterijai.

    Kaip „Orlen“ bando priartėti prie smulkesnių įmonių

    Įmonė organizuoja regioninius susitikimus su potencialiais tiekėjais ir pristato, kokių reikalavimų laikosi sudarydama sutartis bei kaip vertina partnerių patikimumą. Tokie renginiai jau vyko įvairiuose regionuose, o nauji susitikimai planuojami ir toliau.

    „Orlen“ tikslas – pakeisti požiūrį, kad su didžiausiais koncernais bendradarbiauti pernelyg sudėtinga. Bendrovė akcentuoja norą aiškiai komunikuoti, ką praktiškai turi padaryti įmonė, kad galėtų dalyvauti pirkimuose ir tapti ilgalaikiu tiekėju.

    „Norime konkrečiai parodyti, ką reikia padaryti, kad taptum mūsų tiekėju, ir pagal ką vertiname partnerius“, – sakė „Orlen“ pirkimų vadovas Romanas Kowszewiczius.

  • Taivano „Formosa Smart Energy“ keliasi į Lenkiją: Lodzė tampa centru, fokusas – energijos kaupimas

    Taivano koncernas „Formosa Smart Energy“, priklausantis pramonės grupei „Formosa Plastics Group“, plečia veiklą Lenkijoje ir į ją perkelia savo Europos operacijų centrą. Įmonė akcentuoja projektus, susijusius su energetikos transformacija ir energijos kaupimo sprendimais, kurie tampa vis svarbesni stabilizuojant elektros sistemą.

    Sprendimas Europos biurą iškelti iš Vokietijos į Lodzę siejamas ne tik su geografija, bet ir su miesto ekonomine kaita. Pasak bendrovės atstovų, Lodzė per pastaruosius dešimtmečius iš tradicinės pramonės miesto evoliucionavo į paslaugų, technologijų ir inovacijų centrą, todėl tapo patraukli tarptautinėms komandoms.

    Ką reiškia biuro perkėlimas?

    Europos biuro perkėlimas paprastai signalizuoja apie ilgalaikes ambicijas regione: arčiau klientų, partnerių ir projektų. Energetikos sektoriuje tai ypač aktualu, nes energijos kaupimo sprendimai dažnai diegiami kartu su vietiniais rangovais, tinklų operatoriais ir šilumos bei elektros gamintojais.

    Įmonė taip pat paskelbė apie bendros įmonės kūrimą su Lenkijos grupe SKB. Nauja struktūra turėtų vystyti projektus, susijusius su modernia energetika ir energijos kaupimu, sujungiant Taivano technologinę patirtį ir vietines įgyvendinimo kompetencijas.

    Partnerystės: nuo ketinimų iki projektų

    Dar vienas žingsnis – bendradarbiavimo memorandumas su „Veolia Energia Polska“ ir partneriais, apimantis energetikos infrastruktūrą, atsinaujinančią energetiką, šilumos ūkį bei energijos kaupimo sprendimus. Nors konkrečių projektų detalės viešai neatskleidžiamos, toks formatas paprastai naudojamas prieš pradedant bendrą projektų portfelio atranką ir techninį vertinimą.

    „Lenkijos rinka turi labai didelį potencialą, o memorandumo pasirašymas yra tik pirmas žingsnis“, – sakė Jennifer Lee.

    Kodėl energijos kaupimas dabar taip svarbus?

    Energijos kaupimo sistemos tampa kertiniu elementu, kai sparčiai auga vėjo ir saulės elektrinių dalis: jos padeda subalansuoti gamybos svyravimus ir gerinti tiekimo patikimumą. Tokios technologijos naudojamos dažnio reguliavimui, piko mažinimui, rezervų teikimui, o kai kuriais atvejais ir tinklų modernizavimo sąnaudoms atidėti.

    „Norime sujungti Taivano energijos kaupimo technologijas su vietinėmis partnerių kompetencijomis, kad rinkai pasiūlytume pilnus sprendimus“, – sakė Jennifer Lee.

    Įmonė pabrėžia ir vadinamąjį vietinių kompetencijų stiprinimą: tikslas – ne vien tiekti įrangą, bet ir perduoti žinias, kaip projektuoti, integruoti ir eksploatuoti energijos kaupimo sistemas. Tai svarbu rinkai, kuriai reikės daugiau inžinerinių, programinės įrangos ir energetikos valdymo kompetencijų, o technologijų tiekėjai vis dažniau konkuruoja ne tik įranga, bet ir gebėjimu užtikrinti visą sprendimo gyvavimo ciklą.

  • Karabacho arklys Vokietijoje vėl dėmesio centre: reta Kaukazo veislė grąžinama iš išnykimo ribos

    Karabacho arklys Vokietijoje vėl dėmesio centre: reta Kaukazo veislė grąžinama iš išnykimo ribos

    Vokietijoje vis daugiau dėmesio sulaukia karabacho arklys – reta Kaukazo kilmės veislė, kurią augintojai ir tyrėjai siekia apsaugoti nuo išnykimo. Šie arkliai vertinami dėl ištvermės, ramaus būdo ir išskirtinio kailio atspalvio, dažnai apibūdinamo kaip auksinis žvilgesys.

    Veislės išlikimas šiandien remiasi dviem kryptimis: selekcija ir registracija Azerbaidžane bei nedidelėmis, bet kryptingomis veisimo iniciatyvomis Europoje. Specialistai pabrėžia, kad mažoms populiacijoms pavojingiausia genetinė erozija, todėl būtina aiški kilmės apskaita ir planingas poravimas.

    Kalnų veislė, sukurta ištvermei

    Karabacho arkliai šimtmečius formavosi kalnuotose Kaukazo vietovėse, kur reikėjo tvirto žingsnio, manevringumo ir gebėjimo ilgai judėti sudėtingu reljefu. Dėl to veislė siejama ne tik su jojimu, bet ir su istoriniu transportu, prekyba bei karo žygiais regione.

    Šiuolaikinėje žirgininkystėje tokios savybės vėl įgauna vertę: auga susidomėjimas universaliais, ištvermingais žirgais, tinkamais ilgoms distancijoms ir įvairioms sąlygoms. Tačiau būtent paklausa gali tapti rizika, jei veisimas vyktų be aiškių standartų ir kontrolės.

    Kaip veislė atsidūrė ant ribos

    Karabacho arklių skaičius smarkiai sumažėjo dėl karų, ekonominių sukrėtimų ir nekontroliuojamo kryžminimo, kai buvo siekiama greitų rezultatų, bet prarandamas veislės savitumas. Konfliktai regione taip pat paveikė infrastruktūrą, o tai reiškė prarastas bandų linijas ir išskaidytą veislinę bazę.

    FAO palaikoma DAD-IS sistema karabacho arklį priskiria prie rizikos grupėje esančių veislių, o tokiose situacijose kritiškai svarbūs koordinuoti sprendimai. Praktikoje tai reiškia ne tik daugiau kumelių ar eržilų, bet ir genetinę stebėseną, vieningą registrą bei ilgalaikį selekcijos planą.

    Vokietijos vaidmuo ir ilgalaikė priežiūra

    Vokietijoje karabacho arkliai dažniausiai auginami entuziastų ir nedidelių ūkių, todėl kiekvienas veislinis sprendimas turi didelę įtaką bendrai populiacijos kokybei. Viena iš ryškiausių figūrų šioje srityje – Verena Scholian, kuri dar 1990 metais identifikavo karabacho eržilą ir ėmėsi darbo, kad veislė būtų dokumentuojama ir prižiūrima Europoje.

    „Jei nebūsime atsargūs, karabacho veislė gali būti prarasta, ir tai būtų tragedija“, – sakė Verena Scholian.

    Ji pabrėžia, kad svarbiausia yra ne vien arklio išvaizda, o patikimas charakteris ir ryšys su raiteliu, kurie istorijoje lėmė šios veislės reputaciją. Vokietijoje taip pat akcentuojamas jaunų žirgų paruošimas darbui, nes vien veisimas be tinkamo dresavimo nepadeda sukurti tvarios, praktiškai naudojamos populiacijos.

    Žirgų treneriai, dirbantys su karabacho arkliais, išskiria jų stabilumą nelygioje vietovėje ir greitą mokymąsi. Tokios savybės dera su šiandienine tendencija rinktis žirgus, kurie tinka ne vien sportui, bet ir saugiam, kasdieniam jojimui bei turizmui.

    „Karabacho arklys gali nuvesti į kalnus ir saugiai parnešti namo – toks jo būdas“, – sakė treneris Philip Hager.

    Azerbaidžane veislės atkūrimas grindžiamas struktūruotomis programomis, kurios apima veislinės knygos tvarkymą, veterinarinę priežiūrą ir atrankinį veisimą. Vis dėlto ekspertai pripažįsta, kad tikslūs pasauliniai skaičiai išlieka sudėtingi dėl skirtingų registravimo praktikų ir fragmentiškų duomenų.

    Karabacho arklio istorija vis dažniau pateikiama kaip pavyzdys, kodėl biologinės įvairovės išsaugojimas gyvulininkystėje nėra vien romantika ar tradicija. Tai ir atsparumo klausimas, nes retos veislės dažnai turi unikalių prisitaikymo savybių, kurios gali būti svarbios ateities žirgininkystei.

  • „Orlen Unipetrol“ po remonto Čekijoje atnaujino Kralupų rafineriją: vėl gaminami degalai ir aviacinis kuras

    „Orlen Unipetrol“ baigė planinį Kralupų prie Vltavos naftos perdirbimo gamyklos sustabdymą Čekijoje ir atnaujino įprastą technologinį darbą. Po daugiau nei mėnesio trukusio prastovos laikotarpio įmonė vėl pradėjo perdirbti naftą ir gaminti pagrindinius produktus.

    Bendrovė skelbia, kad sustabdymas buvo skirtas kapitaliniam remontui ir modernizacijai, o darbai užbaigti anksčiau nei planuota. Tokie didelio masto rafinerijų aptarnavimo ciklai paprastai rengiami periodiškai, kad būtų užtikrintas įrenginių patikimumas, sauga ir atitikimas aplinkosaugos reikalavimams.

    Kas buvo atnaujinta rafinerijoje

    Per sustabdymą modernizuotos svarbios gamybos grandys, susijusios su dyzelino komponentų paruošimu ir katalizinio krekingo įrenginiais. Taip pat atnaujintos frakcionavimo kolonos įvairiuose gamybos blokuose, kurios yra kritiškai svarbios skirtingų naftos produktų atskyrimui.

    Įmonė nurodo, kad priežiūros darbai apėmė ir saugos sistemų patikrą, įskaitant fakelinę sistemą, skirtą kontroliuojamai sudeginti perteklines dujas, kai to prireikia. Tokie sprendimai yra būtini rafinerijų eksploatacijoje, siekiant mažinti incidentų riziką ir stabilizuoti procesus.

    Ką tai reiškia degalų tiekimui

    Atnaujinus gamybą, Kralupų gamykla vėl tiekia benziną, dyzeliną ir aviacinį kurą. Šie produktai yra jautrūs tiekimo sutrikimams, todėl planiniai sustabdymai dažnai derinami taip, kad būtų išlaikytas rinkos aprūpinimas ir sukauptos atsargos.

    „Visi pagrindiniai gamybos įrenginiai jau vėl veikia, o rafinerija atnaujino trijų pagrindinių produktų gamybą: benzino, dyzelino ir aviacinio kuro“, – sakė „Orlen Unipetrol“ valdybos narys Milanas Brejchalas.

    Čekijoje „Orlen Unipetrol“ yra pagrindinis naftos perdirbėjas, be to, valdo didžiausią degalinių tinklą šalyje. Bendrovė nurodo turinti 446 degalines, o jos veikla apima ir prekybą degalais regione.

    Įmonės duomenimis, bendras perdirbamos naftos kiekis siekia apie 8 mln. tonų per metus, o maždaug 33 proc. šio kiekio tenka Kralupų gamyklai. Žaliava tiekiama iš skirtingų šaltinių, o pastaraisiais metais regione ryškėja kryptis diversifikuoti tiekimą ir mažinti priklausomybę nuo vieno tiekėjo.

    Nafta į Čekiją taip pat gali būti transportuojama IKL vamzdynu, kuris jungiasi su TAL sistema, vedančia iš Triesto uosto per Europą. Tokie maršrutai išlieka strategiškai svarbūs, kai rinkoje kinta logistikos grandinės ir didėja poreikis lanksčiai valdyti tiekimą.

  • „Spotify“ duomenys: klausomiausios „Eurovizijos“ dainos istorijoje ir kas iš tiesų lemia nugalėtoją

    „Spotify“ duomenys: klausomiausios „Eurovizijos“ dainos istorijoje ir kas iš tiesų lemia nugalėtoją

    Artėjant 70-ajam „Eurovizijos“ dainų konkursui, dėmesys krypsta ne tik į pusfinalius ir favoritų prognozes, bet ir į tai, kas išlieka ilgam. Nauja „Spotify“ analizė parodė, kurios konkurso dainos per visą istoriją buvo klausomiausios ir kaip keičiasi klausytojų įpročiai.

    Pasak platformos, per pastaruosius 12 mėnesių klausytojai sukūrė daugiau nei 1 200 000 „Eurovizijos“ grojaraščių. Per tą patį laikotarpį konkurso dainos „Spotify“ buvo perklausytos daugiau nei 1 500 000 000 kartų, o tai rodo, kad „Eurovizija“ vis labiau veikia kaip nuolatinis popmuzikos srautas, o ne vienos savaitės renginys.

    Kas tapo klausomiausiais hitais?

    Didžiausio klausomumo viršūnėje atsidūrė 2019 metais Nyderlandams pergalę atnešusi Duncan Laurence daina Arcade. „Spotify“ skaičiais, ji perkopė 1 500 000 000 perklausų ribą ir tapo klausomiausiu „Eurovizijos“ kūriniu platformos istorijoje.

    Antrą vietą užėmė Armėnijos atstovės Rosa Linn daina Snap, kuri „Eurovizijoje“ 2022 metais liko tik 20-a, tačiau vėliau socialiniuose tinkluose tapo virusiniu reiškiniu. Platformoje ji peržengė 1 000 000 000 perklausų ribą ir parodė, kad galutinė vieta konkurse nebūtinai lemia dainos komercinį gyvenimą.

    Tarp dainų, kurios išlaikė ilgalaikį populiarumą, išskiriami ir kiti nugalėtojai: Måneskin Zitti e Buoni, Loreen Tattoo bei Alexander Rybak Fairytale. Šie kūriniai dažnai grįžta į grojaraščius prieš kiekvieną konkursą ir kartu veikia kaip atpažįstami žanro etalonai skirtingoms klausytojų kartoms.

    Atlikėjai, kuriuos „Eurovizija“ išaugino

    „Eurovizija“ seniai veikia kaip tramplinas atlikėjams, o „Spotify“ duomenys parodo, kas iš konkurso peržengė vienkartinio hito ribą. Klausomiausiu su konkursu siejamu atlikėju tapo ABBA, kurių perklausų skaičius platformoje viršija 12 500 000 000.

    Antroje vietoje rikiuojasi Måneskin su maždaug 9 000 000 000 perklausų, o toliau seka Céline Dion, kadaise atstovavusi Šveicarijai, su apie 7 000 000 000 perklausų. Šie skaičiai pabrėžia, kad „Eurovizijos“ istorija formuoja ne tik dainų, bet ir visos pasaulinės popkultūros trajektorijas.

    Ar yra nugalėtojo formulė?

    „Spotify“ bandė įvardyti bendrus bruožus, kurie kartojasi istoriniuose nugalėtojų įrašuose, nors pati platforma pabrėžia, kad „stebuklingos“ taisyklės nėra. Analizėje išskiriama pusiausvyra tarp emocinio skambesio ir šokio energijos, o dažnai sutinkamas tempas siekia apie 127 dūžius per minutę.

    Taip pat pastebėta, kad daugeliui sėkmingų dainų būdingas lengvai „dainuojamas“ skambesys, o viena dažniau pasitaikančių tonacijų įvardijama F-dur, siejama su šviesiu, klausytojui pažįstamu skambesiu. Toks derinys padeda kūriniams veikti ir televizijoje, ir vėliau srautinėse platformose.

    Platformos apibendrinimu, arčiausiai „idealaus“ istorinio pavyzdžio atsidūrė 1987 metais Airijai laimėjimą atnešusi Johnny Logan daina Hold Me Now. Nors jos tempas siekia 126 dūžius per minutę, o ne 127, ji atitinka didžiąją dalį parametrų, kurie dažnai sutampa su konkurso nugalėtojų profiliu.

    Šie duomenys dar kartą patvirtina, kad šiuolaikinėje „Eurovizijoje“ svarbu ne tik finalo vakaras. Vis daugiau lemia tai, ar daina po konkurso atranda kelią į socialinių tinklų trendus, grojaraščius ir ilgalaikį klausymąsi.

  • Užimtumo didinimo programa Elektrėnuose įgauna pagreitį: kokios pagalbos sulaukia į darbo rinką grįžtantys

    Programa Elektrėnuose plečiasi

    2026 metais Užimtumo didinimo programa Elektrėnuose įgauna pagreitį, o savivaldybė fiksuoja augantį gyventojų susidomėjimą grįžimu į darbo rinką. Didesnį aktyvumą skatina intensyvesnė informacijos sklaida ir aiškiau pristatytos paslaugos tiems, kuriems reikalinga kompleksinė pagalba.

    Savivaldybė nurodo, kad šiemet prie programos prisijungė 70 naujų dalyvių, o šiuo metu joje dalyvauja 50 Elektrėnų savivaldybės gyventojų. Pagrindinis tikslas išlieka praktinis: padėti žmonėms spręsti kliūtis, kurios trukdo įsidarbinti ir išlaikyti darbą.

    Kokia pagalba teikiama dalyviams

    Dalyviams teikiamos psichologo, priklausomybių konsultanto ir karjeros konsultanto paslaugos, taip pat ugdomi socialiniai įgūdžiai. Programoje dėmesys skiriamas kasdieniams dalykams, kurie dažnai lemia sėkmę darbo rinkoje: asmens higienai, finansiniam raštingumui, konfliktų sprendimui ir mediacijai.

    Siekiant, kad paslaugos būtų realiai pasiekiamos, organizuojamas pavėžėjimas į mokymus, o dalyvavimas gyventojams nekainuoja. Mokymuose aptariama, kaip ieškoti darbo, pasirengti darbo pokalbiui, aiškiai pristatyti savo patirtį ir susitarti dėl lūkesčių pradėjus dirbti.

    Pirmieji rezultatai ir pokyčiai

    Pasak savivaldybės, rezultatai jau matomi: 2026 metais 5 programos dalyviai pradėjo dirbti ir įsidarbino nuolatiniams darbams. Dar 6 žmonėms nustatytas dalyvumo lygis, o keli dalyviai svarsto persikvalifikuoti, nes ankstesnės kompetencijos nebeatitinka dabartinių darbdavių poreikių.

    Programos vykdytojai pabrėžia, kad pokytis dažnai prasideda nuo stabilumo atkūrimo: dalis žmonių pradeda spręsti finansinius įsipareigojimus, planuoja skolų grąžinimą ir tvarko kasdienę rutiną. Tai laikoma svarbiu pagrindu, kad darbas netaptų papildomu stresu, o virstų ilgalaikiu stabilumu.

    „Kelias į pokytį prasideda ne tada, kai viskas tampa tobula, o tada, kai žmogus ryžtasi keisti įprastą elgesį ir žengia pirmą žingsnį“, – sakė socialinio darbo vadybininkė Rasa Matijoškienė.

    Elektrėnų savivaldybės teigimu, programos vertė matuojama ne vien rodikliais, bet ir kasdieniais dalyvių sprendimais: drąsa sugrįžti į darbo paieškas, mokėjimas spręsti konfliktus, gebėjimas planuoti finansus ir priimti pagalbą. Būtent nuoseklus palaikymas ir individualiai pritaikytos paslaugos, anot vykdytojų, dažniausiai lemia tvaresnį sugrįžimą į darbo rinką.

  • Chalkio teologinė mokykla baigia renovaciją, bet Turkija vis dar neduoda leidimo atsidaryti

    Chalkio teologinė mokykla baigia renovaciją, bet Turkija vis dar neduoda leidimo atsidaryti

    Renovacija artėja prie pabaigos

    Chalkio teologinės mokyklos, dešimtmečius neveikiančios netoli Stambulo, renovacija turėtų būti baigta rugsėjį, pranešė Graikijos Ekumeninis patriarchatas. Tačiau, nepaisant atnaujinimo darbų, leidimo atnaujinti veiklą iš Turkijos institucijų mokykla iki šiol nėra gavusi.

    Mokykla įsikūrusi Heybeliados saloje, istoriškai vadinamoje Chalkiu, Marmuro jūroje prie Stambulo. Ši vieta laikoma viena svarbiausių graikų ortodoksų bendruomenės švietimo ir religinės kultūros erdvių regione.

    Kodėl mokykla buvo uždaryta

    Chalkio teologinė mokykla veikė nuo 1844 metais įkurto dvasininkų rengimo centro laikų ir ilgą laiką buvo pagrindinė graikų ortodoksų dvasininkijos kalvė. Situacija pasikeitė 1971 metais, kai Turkijoje įsigalioję teisiniai ribojimai faktiškai užkirto kelią privačių aukštųjų religinių mokyklų veiklai.

    Nuo tada Ekumeninis patriarchatas ne kartą kreipėsi į Ankarą, siekdamas atkurti mokyklos darbą, tačiau klausimas liko politiškai jautrus ir neišspręstas. Dalis diskusijų viešojoje erdvėje siejama su Turkijos požiūriu į religinių mažumų teises ir švietimo institucijų statusą.

    Tarptautinis spaudimas ir diplomatija

    Šį klausimą stebi ir tarptautiniai partneriai, įskaitant Jungtines Amerikos Valstijas bei Europos Sąjungą, kurios ne kartą kritikavo Turkiją dėl religijos laisvės iššūkių, su kuriais susiduria nemusulmonų mažumos. Mokyklos atidarymo tema periodiškai iškyla ir dvišaliuose politiniuose kontaktuose.

    Pastaraisiais metais ji buvo aptarta ir Ekumeninio patriarcho Baltramiejaus susitikimuose su JAV politikais, o viešojoje erdvėje pasirodę signalai apie galimą paramą deryboms trumpam atgaivino viltis. Vis dėlto sprendimas, priklausantis nuo Turkijos valdžios leidimo, kol kas nepriimtas.

    Istorinė reikšmė ir ko laukiama toliau

    Per savo istoriją Chalkio teologinė mokykla parengė daug įtakingų graikų ortodoksų dvasininkų, tarp jų ir patį patriarchą Baltramiejų. Dėl to jos veiklos atnaujinimas vertinamas ne tik kaip praktinis švietimo klausimas, bet ir kaip simbolinis religijos laisvės bei mažumų teisių indikatorius.

    Jei renovacija bus užbaigta pagal planą, didžiausias neapibrėžtumas liks teisinė ir politinė dalis: kada ir kokiomis sąlygomis Turkija leistų mokyklai vėl priimti studentus. Artėjant numatytai darbų pabaigai, spaudimas priimti sprendimą, tikėtina, tik didės.

  • Bendras streikas Belgijoje: į Briuselį išėjo iki 70 000, protestuoja prieš pensijų ir atlyginimų reformas

    Bendras streikas Belgijoje: į Briuselį išėjo iki 70 000, protestuoja prieš pensijų ir atlyginimų reformas

    Antradienį Belgijoje įvyko bendras streikas, kurį paskelbė trys didžiausios šalies profesinių sąjungų konfederacijos. Briuselio gatvėmis, skirtingais vertinimais, žygiavo apie 40 000–70 000 žmonių, reikalavusių stabdyti, jų teigimu, socialines garantijas silpninančias reformas.

    Pagrindiniai protestuotojų akcentai buvo pensijų reforma, perkamoji galia ir automatinė atlyginimų indeksacija. Profesinės sąjungos tvirtina, kad planuojami pokyčiai daliai darbuotojų blogintų sąlygas ir mažintų užtikrintumą dėl pajamų senatvėje.

    Kas kelia daugiausia įtampos?

    Belgijoje automatinė atlyginimų indeksacija tradiciškai siejama su infliacija ir laikoma viena iš priemonių, padedančių darbuotojams išlaikyti perkamąją galią kainoms kylant. Protesto organizatoriai teigė, kad bet kokie bandymai riboti šį mechanizmą ilgainiui smogtų namų ūkių pajamoms.

    Demonstracija vyko tuo metu, kai visuomenėje auga jautrumas energetikos kainoms ir pragyvenimo išlaidoms. Profesinės sąjungos pabrėžia, kad reformos turi būti derinamos su realiomis kainų tendencijomis, o didžiausia našta neturėtų tekti dirbantiesiems.

    Sutrikęs transportas ir atšaukti skrydžiai

    Streikas palietė viešąjį transportą: daugelyje maršrutų visoje šalyje eismas vyko retesniu grafiku. Keliautojams ir kasdien į darbą vykstantiems žmonėms tai reiškė ilgesnį laukimą ir mažesnį reisų skaičių.

    Ryškiausias poveikis aviacijai fiksuotas Šarlerua oro uoste, kur tą dieną buvo atšaukti visi suplanuoti skrydžiai. Tokia praktika per didesnius streikus Belgijoje įprasta, nes sutrinka antžeminis aptarnavimas ir saugumo patikros grandys.

    Protestai tęsiasi jau pusantrų metų

    Nacionalinė demonstracija tapo dalimi platesnės profesinių sąjungų kampanijos, kuri, jų teigimu, vyksta jau apie pusantrų metų. Ji nukreipta prieš valdančiosios koalicijos kursą, kurį kritikai sieja su socialinių išmokų ir darbo santykių „griežtinimu“.

    Protestų kontekste dažnai minimas ir Belgijos ministro pirmininko Barto De Weverio vadovaujamas kabinetas, dėl kurio reformų krypties visuomenėje kyla aštrios diskusijos. Profesinės sąjungos ragina Vyriausybę grįžti prie derybų ir ieškoti kompromiso.

    Ši demonstracija buvo mažesnė nei kovo 12 dieną vykęs mitingas Briuselyje, kai, skaičiuota, susirinko apie 80 000–100 000 žmonių. Vis dėlto ir dabartinis dalyvių skaičius rodo, kad socialinė įtampa dėl reformų Belgijoje išlieka didelė.