CP v2

Blog

  • „Lufthansa“ užsako 20 tolimųjų reisų lėktuvų: sandoris vertas apie 7 mlrd. eurų

    Užsakymas „Airbus“ ir „Boeing“

    Vokietijos oro linijos „Lufthansa“ užsakė 20 tolimųjų skrydžių lėktuvų. Pagal užsakymą numatyta įsigyti 10 „Airbus“ A350-900 ir 10 „Boeing“ 787-9 „Dreamliner“.

    Bendra dviejų sutarčių vertė siekia apie 7,1 mlrd. eurų, tačiau galutinės sumos paprastai tikslinamos pagal pristatymo sąlygas ir konfigūraciją. Lėktuvų tiekimas planuojamas etapais 2032–2034 metais.

    Kur bus skiriamos investicijos

    „Lufthansa“ teigia, kad nauji orlaiviai bus pritaikyti intensyvesniems tolimiesiems maršrutams, o salone numatoma didesnė verslo klasės pasiūla. Taip pat planuojami naujesni sprendimai keleivių patogumui, įskaitant ryšį skrydžio metu.

    Tolimųjų reisų segmentas oro linijoms išlieka strategiškai svarbus dėl didesnio bilietų pajamingumo ir konkurencijos su kitais Europos bei Persijos įlankos vežėjais. „Lufthansa“ tokiomis investicijomis siekia stiprinti maršrutų tinklą už Europos ribų ir didinti skrydžių dažnį.

    Kuro sąnaudos ir tarša

    Įmonė pabrėžia, kad naujausios kartos A350 ir 787 lėktuvai yra efektyvesni už senesnius modelius. Tokie orlaiviai paprastai sunaudoja mažiau degalų, skleidžia mažiau triukšmo ir mažina teršalų kiekį vienam keleiviui.

    „Moderniausi „Airbus“ A350 ir „Boeing“ 787 sunaudoja mažiau degalų, yra tylesni ir išmeta mažiau teršalų nei jų pirmtakai“, – sakė „Lufthansa“ vadovas Carstenas Spohras.

    Gamintojų duomenimis, A350 nuotolis siekia apie 15 000 kilometrų, o 787-9 – apie 15 700 kilometrų. Tokie parametrai leidžia lanksčiau planuoti ilgus maršrutus ir efektyviau išnaudoti lėktuvų parką.

    Vis dėlto rinkoje kartu keliami ir klausimai dėl finansinių įsipareigojimų masto. „Lufthansa“ jau yra pranešusi apie didelį būsimų pristatymų portfelį, todėl nauji užsakymai reiškia ilgalaikes investicijas, kurios bus vykdomos per ateinantį dešimtmetį.

  • Lenkijos infliacija gali viršyti valdžios planą: Fiskalinė taryba įspėja dėl karo poveikio kainoms

    Prognozė kvestionuojama dėl prielaidų

    Lenkijos Fiskalinė taryba teigia, kad valdžios pateiktas makroekonominis scenarijus gali nuvertinti infliaciją artimiausiais metais. Ekonomistų vertinimu, kainų augimas gali būti spartesnis, nei numatyta oficialiose daugiamečio planavimo prielaidose.

    Taryba atkreipia dėmesį, kad kai kurie skaičiavimai buvo parengti remiantis informacija iki karo Artimuosiuose Rytuose eskalacijos. Dėl to, jų vertinimu, bazinis scenarijus nepakankamai įvertina galimus energijos išteklių kainų šokus.

    „Karo Artimuosiuose Rytuose poveikio neįtraukimas į bazinį scenarijų kelia abejonių dėl prognozės realistiškumo“, – sakė Fiskalinės tarybos atstovai.

    Institucija perspėja, kad per optimistinė infliacijos trajektorija gali paveikti ir kitas prielaidas, pavyzdžiui, palūkanų normų kelią bei kapitalo kainą. Tai reikštų riziką tiek biudžeto planavimui, tiek skolos aptarnavimo kaštų vertinimui.

    Kokius skaičius mato ekspertai?

    Valdžios daugiamečiuose makroekonominiuose planuose numatyta, kad 2026 metais ir 2027 metais infliacija sieks po 2,5 proc. Tuo metu Fiskalinės tarybos ekonomistai vertina, kad 2026 metais kainos gali augti apie 3,0 proc., o 2027 metais – apie 2,7 proc.

    Taryba pabrėžia, kad didžiausia neatitiktis, ypač artimiausiu laikotarpiu, kyla dėl skirtingų prielaidų apie konflikto poveikį energijos žaliavų kainoms. Jei energijos ištekliai brangtų labiau, nei įskaičiuota oficialiame scenarijuje, bendras kainų lygio augimas būtų aukštesnis.

    „Pagrindinė skirtumų priežastis yra skirtingos prielaidos, kaip konfliktas veikia energijos žaliavų kainas“, – sakė Fiskalinės tarybos ekspertai.

    Tarptautinių institucijų vertinimai taip pat rodo kiek kitokią trajektoriją: Tarptautinis valiutos fondas prognozuoja, kad 2026 metais infliacija Lenkijoje gali siekti apie 3,3 proc., o 2027 metais – apie 2,4 proc. Skirtingos prognozės dažnai atspindi nevienodas prielaidas dėl energijos, maisto ir geopolitinių rizikų.

    Augimas, anot tarybos, iš esmės atitinka rinką

    Vertindama bendrą ekonominį vaizdą, Fiskalinė taryba nurodo, kad bendrojo vidaus produkto augimo prognozė esminių abejonių nekelia. Ji, tarybos teigimu, iš esmės dera su rinkos lūkesčių konsensusu, nors kai kurių tarptautinių prognozuotojų vertinimai yra atsargesni.

    Lenkijos finansų institucijos numato, kad realus BVP 2026 metais augs apie 3,6 proc., o 2027 metais – apie 3,1 proc., panašiai mano ir Fiskalinė taryba. Tarptautinis valiutos fondas vertina nuosaikiau – apie 3,3 proc. 2026 metais ir apie 2,4 proc. 2027 metais.

    Fiskalinė taryba, veikianti kaip nepriklausomas viešųjų finansų stebėtojas, vertina makroekonomines prognozes, kuriomis remiamasi rengiant biudžetą. Tokios institucijos vaidmuo ypač svarbus, kai išorės rizikos didina neapibrėžtumą, o prielaidų tikslumas tampa kritinis mokesčių pajamoms, išlaidų planams ir skolinimosi kainai.

  • Įmonės gali sumažinti energijos sąnaudas bent 15 proc.: nuo ko pradėti ir ką rodo „Schneider Electric“ duomenys

    Energetika daugeliui – tik sąskaita

    Beveik pusė įmonių energijos vartojimo realiai nestebi ir jo aktyviai nevaldo, todėl vienintelis atskaitos taškas lieka mėnesinė sąskaita. Tokią situaciją fiksuoja „Schneider Electric“ atlikta įmonių praktikos apžvalga apie energijos vartojimo valdymą.

    Duomenys rodo, kad dažniausiai pasirenkami paprasčiausi sprendimai, pavyzdžiui, LED apšvietimas ar pastatų šiltinimas. Tuo metu pažangesnės energijos valdymo sistemos ir nuoseklus vartojimo optimizavimas vis dar yra mažumos įmonių darbotvarkėje.

    Kur dingsta pinigai už elektrą?

    „Schneider Electric“ duomenimis, LED apšvietimą diegia apie 38 proc. įmonių, o pastatų šiltinimą renkasi apie 30 proc. Tačiau tik maždaug 10–12 proc. įmonių investuoja į labiau pažangius sprendimus, kurie leidžia automatizuotai stebėti ir reguliuoti vartojimą.

    Praktikoje tai reiškia, kad daugelyje organizacijų nėra tikslaus vaizdo, kas, kada ir kiek energijos sunaudoja, todėl sunku rasti prioritetines taupymo vietas. Be matavimo ir aiškių rodiklių energijos efektyvumas dažnai lieka vienkartinių iniciatyvų lygyje.

    „Neturime technologijų trūkumo, jos yra prieinamos. Didžiausias iššūkis yra sąmoningumo ir žinių didinimas“, – sakė „Schneider Electric“ atstovė Anna Nowak-Jaworska.

    Trys pagrindinės kliūtys verslui

    Ataskaitoje išskiriamos trys priežastys, dėl kurių įmonės dažniau delsia investuoti į energijos efektyvumą: per ilgas investicijų atsipirkimo laikotarpis, finansavimo stoka arba didelė kaina, taip pat reguliacinis neapibrėžtumas dėl dažnų teisės aktų pokyčių.

    Prie to prisideda ir žinių trūkumas: dalis įmonių neseka energijos rinkos ir prasčiau orientuojasi energetinės transformacijos sąvokose. Tai mažina motyvaciją diegti sprendimus, kurie leidžia lanksčiau reaguoti į kainų svyravimus ir geriau planuoti vartojimą.

    Mikroverslas atsilieka, pramonė – aktyvesnė

    Skirtumai ryškūs pagal įmonių dydį ir veiklos pobūdį. Energijai imlioms įmonėms, kur energija sudaro daugiau nei 20 proc. veiklos sąnaudų, vartojimo optimizavimas dažniau tampa kasdiene praktika.

    Tuo metu mikroįmonės dažniau lieka nuošalyje: dvi iš trijų, kaip nurodoma „Schneider Electric“ apžvalgoje, apskritai nesiima investicijų į energijos vartojimo valdymą. Pramonėje rinką reguliariau seka apie 32 proc. įmonių, o prekybos ir paslaugų sektoriuje šis rodiklis siekia tik apie 9–12 proc.

    Kodėl auditas tampa geriausiu startu

    Vienas dažniausiai minimų pirmų žingsnių yra energijos auditas ir vartojimo apskaita, nes be jų neįmanoma tiksliai nustatyti, kur realiai prarandama daugiausia energijos. Auditas padeda susidėlioti prioritetus ir pasirinkti sprendimus pagal didžiausią poveikį, o ne pagal nuojautą.

    „Schneider Electric“ atstovų teigimu, vien auditas ir vartojimo matavimas gali sudaryti prielaidas sumažinti energijos suvartojimą bent 15 proc. Tolimesni veiksmai paprastai priklauso nuo audito rezultatų: nuo greitų eksploatacinių pakeitimų iki automatizuoto energijos valdymo ir investicijų į vietinę generaciją.

    „Energijos valdymo pamatas yra auditas ir suvartojimo apskaita. Ši investicija leidžia sumažinti bent penkiolika procentų suvartojamos energijos, o ką daryti toliau, parodo audito rezultatai“, – sakė Anna Nowak-Jaworska.

    Finansines kliūtis daliai įmonių gali mažinti paslaugų modeliai, kai energijos valdymo technologijos diegiamos be didelių pradinių investicijų, o mokama periodinė įmoka. Tokie sprendimai paprastai siejami su įsipareigojimais pasiekti sutartą taupymo rezultatą ir dalį rizikos perkelia paslaugos teikėjui.

  • „Grupa WB“ stiprina partnerystę su Lenkijos raketinėmis ir artilerijos pajėgomis: kas bus kuriama

    Lenkijos gynybos pramonės grupė „Grupa WB“ pasirašė bendradarbiavimo susitarimą su Raketinių pajėgų ir artilerijos mokymo centru. Šalys sutaria kurti nuolatinę, operacinę partnerystę, apimančią bendrus mokymus, demonstracinius projektus ir ekspertinę veiklą.

    Susitarimas numato ir analitines bei organizacines užduotis, susijusias su mokymo procesų tobulinimu ir sistemų panaudojimo praktika. Taip pat planuojami adaptaciniai ir infrastruktūriniai darbai, reikalingi parengti bei palaikyti mokymų bazę ir specialistų rengimą.

    Fokusas – mokymai ir technologijos

    Pasak šalių, dokumentas tęsia ankstesnę partnerystę ir sukuria rėmus naujiems bendriems darbams. Akcentuojama, kad tikslas nėra vien teorinis žinių apsikeitimas – siekiama praktinio sprendimų testavimo bei procedūrų, pagal kurias kariuomenė realiai naudoja modernias sistemas, suderinimo.

    „Artileriją laikome svarbiausiu užsakovu, nes per šią partnerystę „Grupa WB“ išaugo labiau, nei tikėtasi“, – sakė bendrovės viceprezidentas Adamas Bartosiewiczius.

    „Grupa WB“ pabrėžia, kad glaudi sąveika su Raketinių pajėgų ir artilerijos struktūromis ilgą laiką buvo vienas kertinių veiksnių, leidusių vystyti sprendimus ir plėsti produktų portfelį. Tokiose partnerystėse karinių vartotojų grįžtamasis ryšys dažnai tampa pagrindu techniniams patobulinimams ir greitesniam diegimui.

    Topaz, Fonet ir ankstesni sprendimai

    Pranešime kaip bendro vystymo pavyzdžiai minimi „Topaz“ ir „Fonet“ sprendimai, taip pat ankstesni įrankiai, skirti artilerijos ugnies valdymui, tarp jų artilerinis skaičiuotuvas UKART. Ši kryptis laikoma starto tašku, nuo kurio vėliau plėtėsi ir kitos „Grupa WB“ kuriamos sistemos.

    Nors detalės apie konkrečius naujus pirkimus ar terminus neatskleidžiamos, toks formatas paprastai leidžia greičiau suderinti mokymo turinį su realiomis kariuomenės procedūromis. Kartu tai sudaro sąlygas patikrinti, kaip tarpusavyje veikia ryšio, ugnies valdymo ir situacijos suvokimo elementai.

    Beįgulių sistemų plėtra ir Gladius

    „Grupa WB“ taip pat sieja beįgulių sistemų plėtrą su didėjančiais taikinių paieškos ir žvalgybos atstumais, kuriuos lemia augantis šiuolaikinės artilerijos ir raketinių priemonių nuotolis. Tokiose sąlygose ypač svarbios priemonės, leidžiančios stebėti didelius plotus ir greitai perduoti duomenis ugnies priemonėms.

    Kaip glaudaus bendradarbiavimo pavyzdys įvardijamas paieškos ir smogimo principu kuriamas sprendimas „Gladius“, kurio esmė – integruoti žvalgybą ir smūgį į vieną procesą. Tai atitinka platesnę tendenciją moderniose kariuomenėse, kai siekiama sutrumpinti laiką nuo taikinio aptikimo iki sprendimo priėmimo ir poveikio.

  • Fukuokoje paleista osmosinė elektrinė: energiją gamina iš skirtingo sūrumo vandens 24/7

    Kaip veikia osmosinė elektrinė?

    Japonijos Fukuokos mieste pradėjo veikti osmosinė elektrinė, kuri elektrą gamina ne iš vėjo ar saulės, o iš dviejų skirtingo sūrumo vandens srautų. Tokia technologija vadinama druskingumo gradiento energija, o jos didžiausias privalumas – galimybė dirbti stabiliai visą parą.

    Elektrinė įrengta šalia vandens gėlinimo infrastruktūros, kur jau natūraliai susidaro reikalingi srautai. Vienas jų – išvalytos nuotekos, kitas – po gėlinimo proceso likęs labai sūrus koncentratas.

    Abu skysčiai atskiriami specialia membrana, kuri praleidžia vandens molekules, bet sulaiko druskas. Dėl natūralaus siekio „išlyginti“ koncentracijas vanduo juda į labiau sūrų tirpalą, o susidaręs slėgio skirtumas panaudojamas turbogeneratoriui sukti.

    Galia nedidelė, nauda – apčiuopiama

    Fukuokos įrenginio galia siekia 100 kilovatų, o planuojama metinė gamyba – apie 880 000 kilovatvalandžių. Tai reikšmingas kiekis vietinėms reikmėms, tačiau esminis tikslas – ne tiekti elektrą į šalies tinklą, o mažinti paties gėlinimo proceso energijos sąnaudas.

    Tokiuose objektuose energijos vartojimas paprastai yra didelis, nes vandens paruošimas ir membraniniai procesai reikalauja nuolatinio elektros tiekimo. Todėl net ir santykinai nedidelė, bet prognozuojama ir stabili gamyba gali pagerinti bendrą efektyvumą bei sumažinti veiklos kaštus.

    Kodėl technologija vis dar nišinė?

    Druskingumo gradiento energija nėra nauja idėja: vienas žinomiausių ankstyvų bandymų buvo Norvegijoje, tačiau projektas buvo sustabdytas dėl ekonominio neatsiperkamumo. Praktikoje didžiausi iššūkiai susiję su membranų kaina, ilgaamžiškumu, užsiteršimu ir tuo, kad ne kiekvienoje vietoje lengvai prieinami dideli skirtingo sūrumo vandens kiekiai.

    Dėl to osmosinės elektrinės geriausiai tinka ten, kur labai sūrūs skysčiai jau susidaro kaip šalutinis produktas – pavyzdžiui, vandens gėlinimo įrenginiuose ar tam tikrose pramonės šakose. Tokiais atvejais technologija gali veikti kaip energijos susigrąžinimo sprendimas, o ne atskira didelio masto gamyba.

    Kita panaši kryptis plėtojama ir Europoje: Danijoje veikiantys sprendimai druskingumo skirtumą išnaudoja pramoniniuose procesuose susidarančiuose sūriuose srautuose. Fukuokos projektas rodo, kad tobulėjant membranoms ir gerėjant procesų integracijai, osmosinė energija gali tapti vis dažnesniu pramonės efektyvumo įrankiu.

  • Komunikacija algoritmų valdomame pasaulyje: kodėl greitis ne visada reiškia geresnį dialogą

    Greita žinia, lėtas supratimas

    Skaitmeninės platformos komunikaciją pavertė beveik momentine, tačiau kartu pakito ir jos kokybė. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad trumpi pranešimai ir nuolatiniai pranešimai telefone stumia į šalį gilesnį dialogą, o informacijos perteklius apsunkina susikaupimą.

    Šią problemą ryškina ir algoritmai, kurie dažnai pateikia turinį pagal ankstesnius pasirinkimus. Dėl to žmonės vis dažniau mato tai, kas patvirtina jų nuomonę, ir rečiau susiduria su argumentais, galinčiais ją keisti.

    Algoritmai, emocijos ir poliarizacija

    Diskusijose apie šiuolaikines medijas vis dažniau kartojama mintis, kad greitis ir emocija internete „apdovanojami“ labiau nei tikslumas ar kontekstas. Tai skatina supaprastinimus ir didina poliarizaciją, nes aštresnis turinys lengviau plinta ir surenka daugiau dėmesio.

    Politikoje ir viešojoje erdvėje tai virsta konkurencija, kas pasakys griežčiau, sukurs labiau įtraukiantį įrašą ar trumpą vaizdo klipą. Tokia dinamika kuria uždaras informacines erdves, kuriose kompromisas tampa vis retesnis, o oponentas vis dažniau matomas kaip priešas.

    Pasitikėjimas tampa brangiausia valiuta

    Nors turinio kūrimas internete šiandien kainuoja mažai, pasitikėjimą sukurti sunku ir tai užtrunka. Medijų ir organizacijų reputacija vis labiau priklauso nuo to, ar jos geba patikimai tikrinti faktus, aiškiai atskirti nuomonę nuo informacijos ir pripažinti klaidas.

    „Turinį sukurti pigu, bet pasitikėjimas yra brangus dalykas, kurį reikia užsitarnauti“, – sakė viena diskusijos dalyvė, pabrėždama, kad naujos technologijos visada turi ir naudų, ir rizikų.

    DI ateina į redakcijas, bet nepadaro visko

    Dirbtinis intelektas jau plačiai naudojamas medijose: nuo automatizuotų formatų iki pagalbos žurnalistams rengiant santraukas ar apdorojant duomenis. Tačiau dalyviai sutaria, kad DI geriausiai atlieka pasikartojančias, standartizuotas užduotis, o ne pakeičia tyrimus, interviu ir kontekstą.

    „DI žurnalistų nepakeis, bet tie, kurie išmoks jį protingai naudoti, turės pranašumą“, – sakė vienas iš diskusijos dalyvių, pabrėždamas, kad kova dėl dėmesio vis dažniau vyksta ne tarp redakcijų, o tarp redakcijų ir platformų algoritmų.

    Kartu keliama ir paradoksali rizika: DI gali padidinti informacijos kiekį, bet nebūtinai supratimą, jei auditorija įpranta prie paviršutiniško vartojimo. Todėl vis dažniau akcentuojamas skaitmeninis raštingumas kaip esminė XXI amžiaus kompetencija, reikalinga atsirinkti šaltinius, tikrinti teiginius ir sąmoningai valdyti savo dėmesį.

  • Sebastianas Kulčykas apie skaitmeninę transformaciją: kodėl svarbiausia ne technologijos, o kapitalas

    Skaitmeninės ekonomikos „startas iš naujo“

    Europos ekonomikos kongrese Katovicuose investuotojas Sebastianas Kulčykas teigė, kad skaitmeninėje transformacijoje valstybės iš esmės atsiduria „nuliniame taške“. Jo mintis paprasta: dauguma technologinių įrankių šiandien prieinami globaliai, todėl pranašumą lemia ne pati technologija, o gebėjimas ją paversti produktu ir verslu.

    Pasak jo, laikai, kai konkurencinį pranašumą garantuodavo vien prieiga prie pažangių sprendimų, baigiasi. Skirtumą kuria sprendimų greitis, organizacijų kultūra ir tai, ar pavyksta sukurti ilgalaikę vertę vietos rinkoje.

    Kur dingsta vertė?

    Kulčykas akcentavo, kad esminė kliūtis nėra idėjų ar talentų trūkumas, o vietinio, drąsaus kapitalo stygius. Kai finansavimas per anksti ateina iš išorės, dalis kontrolės, intelektinės nuosavybės ir būsimo pelno neretai iškeliauja kartu su juo.

    Tokiu atveju šalis gali likti stipri kaip paslaugų ar kompetencijų tiekėja, tačiau silpnesnė kuriant globalius produktus ir valdant jų mastelį. Kitaip tariant, sukuriama daug darbo vietų, bet ne visada sukuriamos įmonės, kurios pačios diktuoja taisykles rinkoje.

    „Technologijos šiandien yra prieinamos visur, tačiau nulinis taškas prasideda tada, kai reikia jas komercinti ir išlaikyti pelną šalies viduje“, – sakė Sebastianas Kulčykas.

    DI era keičia konkurencijos taisykles

    Diskusijoje skambėjo ir platesnis kontekstas: DI, debesijos paslaugos ir standartizuoti programavimo įrankiai smarkiai sumažino įėjimo barjerus. Startuoti gali daugiau komandų nei anksčiau, tačiau kartu išaugo ir konkurencija, todėl laimi tie, kurie greičiausiai randa aiškų verslo modelį.

    Tai reiškia, kad investicijų klausimas tampa dar svarbesnis: reikalingas kapitalas, kuris leidžia testuoti, klysti, persitvarkyti ir galiausiai augti iki tarptautinio masto. Be tokio finansavimo inovacijos dažnai įstringa prototipų stadijoje arba parduodamos dar nepasiekusios brandos.

    Kulčykas pabrėžė, kad vengimas rizikuoti yra sisteminė problema, kuri stabdo proveržį. Inovacijų ekonomikoje nesėkmės yra proceso dalis, o ne išimtis, todėl kapitalas turi būti pasiruošęs ne tik greitam rezultatui, bet ir neišvengiamoms klaidoms.

    Jo teigimu, talentų netrūksta, tačiau trūksta sąlygų, kad jie liktų kurti įmonių vietoje, o ne tik dirbti kitų sukurtose struktūrose. Tam būtinas glaudesnis ryšys tarp mokslo, verslo ir investuotojų, kad idėjos virstų produktais, o produktai – eksportuojamu augimu.

  • Krokuvoje startuoja Gaia DI gamykla: 70 mln eurų projektas žada postūmį mokslui ir MVĮ

    Kas yra Gaia DI gamykla?

    Krokuvoje oficialiai pradėjo veikti Gaia DI gamykla – vienas iš 19 Europos iniciatyvos centrų, kuriuose derinama itin didelė skaičiavimo galia ir inovacijų ekosistema. Projektas sieja superkompiuterinę infrastruktūrą su mokslininkais, ekspertais ir startuoliais, kad DI sprendimai greičiau pasiektų rinką.

    Pagrindinis tikslas – suteikti prieigą prie pajėgumų, kurių dažniausiai neturi mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ) bei ankstyvos stadijos komandos. Tokie centrai Europoje kuriami tam, kad DI plėtra vyktų arčiau realių pramonės, administravimo ir mokslo poreikių.

    70 mln eurų ir EuroHPC kryptis

    Skelbiama, kad Gaia DI gamyklos biudžetas siekia apie 70 mln eurų, o finansavimas susietas su Europos didelio našumo skaičiavimo (HPC) politika ir EuroHPC JU programomis. Tai reiškia, kad projektas orientuotas ne tik į naują techniką, bet ir į praktinį jos panaudojimą kuriant modelius, apmokant algoritmus ir testuojant sprendimus.

    Numatoma, kad superkompiuterio paleidimas ir infrastruktūros plėtra vyks etapais, o pilnas pajėgumas turėtų būti pasiektas iki 2027 metų pabaigos. Akcentuojama, jog sistemoje planuojama naudoti daugiau nei 1 000 GPU akceleratorių, kurie kritiškai svarbūs šiuolaikiniams DI modeliams.

    Kam tai svarbu verslui ir startuoliams?

    Projekto valdytojai pabrėžia, kad Gaia turi veikti kaip paslaugų ir kompetencijų centras, o ne vien „geležies“ pirkimas. MVĮ ir startuoliai, ieškantys skaičiavimo resursų, konsultacijų dėl duomenų, modelių architektūros ar optimizavimo, galės kreiptis per nacionalinę skaičiavimo infrastruktūrą PLGrid.

    Vertinant paraiškas, žadama atsižvelgti į idėjos brandą ir realų poveikį, kad riboti resursai būtų nukreipti ten, kur duos didžiausią grąžą. Praktikoje tai dažnai reiškia pagalbą ankstyvoje stadijoje: nuo tinkamų duomenų šaltinių ir prototipo iki našumo bei energijos vartojimo optimizavimo.

    „Visos įmonės, kurios norės naudotis Gaia paslaugomis, galės teikti paraiškas per PLGrid, o mes vertinsime, kur pagalba duos didžiausią efektą“, – sakė Cyfronet AGH vadovas Marek Magryś.

    Politikai ir miesto vadovai taip pat akcentuoja platesnį poveikį – darbo rinkai, kompetencijų ugdymui ir regiono investiciniam patrauklumui. Krokuvai tai yra siekis įtvirtinti pozicijas kaip vienam iš Vidurio Europos skaitmeninių inovacijų centrų, o Lenkijai – stiprinti dalyvavimą bendroje Europos DI infrastruktūroje.

  • Palanga paskelbė vaikų vasaros poilsio programų finansavimą: kurios stovyklos gaus paramą 2026 metais

    Palangos miesto savivaldybės administracija paskelbė vaikų vasaros poilsio programų rėmimo (dalinio finansavimo) konkurso rezultatus. Finansavimas skiriamas iš savivaldybės biudžeto Švietimo programos priemonės, orientuotos į vaikų užimtumo ir vasaros poilsio skatinimą.

    Šiuo konkursu siekiama paskatinti Palangos teritorijoje veikiančias švietimo, kultūros, sporto ir kitas organizacijas aktyviau įsitraukti į neformalųjį vaikų švietimą vasaros atostogų metu. Savivaldybė akcentuoja turiningo poilsio, saviraiškos, sveikos gyvensenos ir įvairiapusio ugdymo galimybes.

    Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2026 metų gegužės 7 dieną įsakymu Nr. A1-664 patvirtintas finansuojamų programų sąrašas. Daugiausia lėšų skirta vandens veiklų, komandinio sporto ir aktyvaus laisvalaikio stovykloms.

    Finansavimas paskirstytas dešimčiai programų, o vienai programai skirta suma siekia nuo 1 000 iki 2 200 eurų. Tarp finansuojamų iniciatyvų yra futbolo, karatė, dziudo, šokių, kūrybinio pasakojimo ir skautų stovyklos, taip pat Palangos sporto centro programa.

    Kaip pažymi savivaldybė, tokie konkursai padeda sudaryti daugiau galimybių vaikams prasmingai leisti vasaros atostogas, o šeimoms, patiriančioms sunkumus, palengvina prieigą prie organizuoto užimtumo. Organizatoriams tai kartu yra paskata plėsti veiklų pasiūlą ir užtikrinti programų kokybę Palangoje.

  • „AMBER WIND 2026“ Palangoje pristato „Tetra Brass“: meistriškumo dirbtuvės ir koncertas Kurhauze

    Tarptautinis pučiamųjų muzikos festivalis AMBER WIND 2026 šių metų programoje Palangoje pristato vieną ryškiausių Europos varinių pučiamųjų ansamblių – kvartetą „Tetra Brass“ iš Vokietijos. Gegužės 22 dieną Palangos kurhauze vyks meistriškumo dirbtuvės ir vakaro koncertas, kuriame skambės programa „METALL“.

    2018 metais suburtą kvartetą sudaro du trimitininkai Luca Chiché ir Aljoscha Zierow bei du trombonininkai Christian Traute ir Jakob Grimm. Ansamblis tarptautinėje scenoje vertinamas dėl vientiso skambesio, energingos sceninės laikysenos ir šiuolaikiškai sudėliotų programų, jungiančių klasikinį repertuarą ir naujus aranžuočių sprendimus.

    „Tetra Brass“ yra koncertavęs tokiose salėse kaip Wigmore Hall Londone, Konzerthaus Berlin, Berliner Philharmonie ir Isarphilharmonie Miunchene. Kolektyvas taip pat dalyvavo tarptautiniuose festivaliuose, o jų pasirodymus yra transliavusios Europos radijo stotys, tarp jų „BBC Radio 3“ ir „BR Klassik“.

    Dirbtuvės jauniesiems atlikėjams

    Gegužės 22 dieną 13 valandą Palangos kurhauze numatytos kamerinės muzikos meistriškumo dirbtuvės, skirtos pučiamųjų ansambliams ir jauniesiems atlikėjams. Jose daugiausia dėmesio bus skiriama XIX amžiaus varinių pučiamųjų kamerinės muzikos repertuarui.

    Dirbtuvių metu bus aptariami interpretacijos pasirinkimai, ritmo tikslumas, intonacija, ansamblio balansas, artikuliacija ir tarpusavio susiklausymas. Organizatoriai pabrėžia, kad dalyviai galės parsivežti ir praktinių repeticijų planavimo įrankių, kurie svarbūs ruošiantis konkursams, atrankoms ar koncertams.

    Koncerte – programa „METALL“

    Tą pačią dieną 19 valandą Palangos kurhauzo koncertų salėje vyks koncertas „METALL“, kuriame atsiskleis varinių pučiamųjų instrumentų tembrų įvairovė – nuo subtilių, kamerinių epizodų iki virtuozinių kulminacijų. Programoje numatyti Antono Simono kūriniai, atliepiantys XIX amžiaus romantizmo tradiciją ir platesnį Vidurio Europos muzikinį kontekstą.

    Klausytojai taip pat išgirs Leošo Janáčeko ciklo On an Overgrown Path aranžuotes varinių pučiamųjų kvartetui bei Klodo Debiusi Trois Chansons, kuriose dera impresionistinės harmonijos ir viduramžių poezijos inspiracijos. Tokia programa išryškina šiandienos tendenciją varinių pučiamųjų ansambliuose – plėsti repertuarą, derinant originalius kūrinius su kruopščiai pritaikytomis aranžuotėmis.

    2025 metais ansamblis išleido debiutinį albumą „METALL“, kuris sulaukė klasikinės muzikos bendruomenės dėmesio dėl aiškios meninės krypties ir skambesio kultūros. „Tetra Brass“ taip pat yra pelnęs prizų tarptautiniuose konkursuose, o 2023 metais ansambliui skirtas Miuncheno miesto muzikos prizas.

    Renginiai skelbiami kaip nemokami, tačiau organizatoriai nurodo, kad reikalinga išankstinė registracija. Festivalį finansuoja Palangos miesto savivaldybė ir Lietuvos kultūros taryba.