Blog

  • Kaune atidaroma akvarelės paroda „Motinystės filosofija“: 13 autorių žvilgsnis į motinos patirtį

    Gegužės 27 dieną 17 valandą Kaune, Audiovizualiųjų menų centre, atidaroma akvarelės paroda „Motinystės filosofija“. Organizatoriai kviečia į renginį, kuriame motinystės tema pristatoma ne kaip vienas atsakymas, o kaip platus patirčių ir prasmių laukas.

    Parodos ašis – motinystė kaip santykis tarp motinos ir vaiko, tačiau ekspozicija apima ir platesnį kontekstą: tapatybės pokyčius, atsakomybę, kasdienybės trapumą ir vidinę brandą. Šiandien, kai viešose diskusijose dažnai susiduria idealizuotas motinystės vaizdinys ir realių iššūkių patirtys, menas tampa būdu šias įtampas pamatyti jautriau.

    Parodos idėja remiasi mintimi, kad motinystė nėra vien biologinis faktas ar šeimos vaidmuo. Tai ir egzistencinis klausimas apie ryšį su laiku, gyvenimo tąsa, pasirinkimus bei ribas, kurios atsiranda kartu su rūpesčiu kitu žmogumi.

    Akvarelė kaip pasirinkta kalba

    Akvarelė pasirinkta neatsitiktinai: ši technika reikalauja subtilumo, tikslumo ir kartu leidžia netikėtumui tapti kūrinio dalimi. Vandens ir pigmento santykis dažnai kuria skaidrumo, lengvumo ir trapumo pojūtį, kuris motinystės temoje atsiskleidžia itin organiškai.

    Ekspozicijoje žiūrovas gali tikėtis ne vien siužetinių motinystės vaizdų, bet ir abstraktesnių interpretacijų, kuriose kalbama apie artumą, laukimą, nuovargį, vidinę tylą ar džiaugsmo akimirkas. Tokia forma leidžia vienai temai skambėti skirtingais tonais, priklausomai nuo autoriaus patirties ir pasirinktos vizualinės kalbos.

    Kas dalyvauja parodoje?

    Parodoje dalyvauja trylika akvarelės kūrėjų – Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus Akvarelininkų sekcijos nariai. Tarp jų – Benjaminas Jenčius, Rita Kišonienė, Vytautas Lagunavičius, Valerija Medelinskienė, Eglė Petraitytė-Talalienė, Marija Rastenienė, Roma Serapinaitė, Daiva Šlajienė, Elma Šturmaitė, Saulė Urbanavičiūtė, Gintautas Vaičys, Vidmantas Valentas ir parodos kuratorė Violeta Židonytė.

    Kūrėjų įvairovė žada skirtingas nuotaikas ir požiūrius: nuo asmeniškų, intymių pasakojimų iki platesnių, kultūrinius simbolius ir atmintį apmąstančių darbų. Pasak organizatorių, svarbi parodos dalis yra būtent individualių interpretacijų dialogas.

    Kada ir iki kada vyks?

    Parodos atidarymas vyks gegužės 27 dieną 17 valandą Audiovizualiųjų menų centre Kaune. Ekspozicija veiks iki liepos 11 dienos, tad lankytojai turės pakankamai laiko ją apžiūrėti ir sugrįžti dar kartą.

    Paroda „Motinystės filosofija“ siūlo progą sustoti ir į motinystę pažvelgti ne per šūkius ar stereotipus, o per meninę patirtį, kurioje telpa ir šviesa, ir šešėlis. Tai tema, su kuria vienaip ar kitaip susijęs kiekvienas, todėl asmeninės istorijos čia natūraliai virsta bendresniu pasakojimu.

  • Pojūčių naktis Alytuje: Muziejų nakties programa nuo edukacijų iki koncertų ir paskaitos

    Alytuje gegužės 23 dieną vyks Pojūčių naktis, kviečianti į Muziejų nakties renginius, kuriuose dėmesys skiriamas klausai, uoslei, regai, skoniui ir lytėjimui. Organizatoriai žada vakarą, kuriame kultūra patiriama ne tik žiūrint į eksponatus, bet ir dalyvaujant gyvai.

    Programoje numatytos ekskursijos mieste, edukacijos muziejuose, kūrybinės dirbtuvės, koncertai ir paskaita. Renginiai vyks keliose vietose, tarp jų Alytaus kraštotyros muziejuje, Archeologijos muziejuje, miesto centre bei Audiovizualiųjų menų centre.

    Kas laukia programoje?

    Nuo 17 valandos prasidės registracijos reikalaujančios veiklos: edukacija Archeologijos muziejuje ir ekskursija po miestą, skirta tarpukario Alytui. Vakare numatytos kūrybinės veiklos Alytaus kraštotyros muziejuje, taip pat du edukaciniai užsiėmimai parodoje „Fragmentai“ su tapytoja Gabriele Venckute.

    Vėliau programą tęs sceniniai renginiai: Andriaus Kaniavos monospektaklis „Tūla ir kiti“, paremtas Jurgio Kunčino kūrybos motyvais. Muzikinę dalį papildys kanklininkės Erikos Astrauskės koncertas, o nakties pabaigoje suplanuotas koncertas „Pasveikinimas Alytui“.

    Uoslės tema ir registracija

    Vienas ryškesnių vakaro akcentų – paskaita „Atrask uoslės galią“, kurioje dėmesys bus sutelktas į kvapų reikšmę kasdienybėje ir pojūčių pažinime. Šiai paskaitai, kaip ir daliai kitų užsiėmimų, būtina išankstinė registracija, todėl vietų skaičius gali būti ribotas.

    Organizatoriai pabrėžia, kad visi renginiai nemokami, tačiau dalis jų suplanuoti konkrečiais laiko intervalais, tad verta iš anksto susidėlioti maršrutą. Kadangi veiklos vyksta skirtingose erdvėse, patogiausia planuoti vakarą taip, kad tarp renginių liktų laiko persikėlimui.

    Kodėl Muziejų naktis pritraukia žmones?

    Muziejų naktis Europoje ir Lietuvoje kasmet suburia lankytojus dėl išskirtinio formato: muziejai ir kultūros erdvės siūlo specialias programas, kurios dažnai skiriasi nuo įprastų ekspozicijų lankymo. Praktinės edukacijos, gyvi pasirodymai ir teminės ekskursijos tampa proga muziejų patirti kitaip.

    Pojūčių nakties idėja atliepia ir platesnę tendenciją kultūroje, kai vis daugiau dėmesio skiriama patyrimui, įtraukimui ir įvairioms auditorijoms. Tai ypač aktualu šeimoms, jaunimui ir tiems, kurie į muziejų dažniau ateina dėl renginio, o ne vien dėl ekspozicijos.

  • Alytaus gimtadienio eisena „Žalia banga“: organizatoriai kviečia registruotis ir ruoštis žaliais akcentais

    Alytus birželio 12–14 dienomis minės 445-ąjį miesto gimtadienį, o viena laukiamiausių šventės dalių ir šiemet bus eisena „Žalia banga“. Ji planuojama birželio 12 dieną ir tradiciškai suburia miesto įstaigas, organizacijas, bendruomenes, įmones, kolektyvus bei visus Alytų mylinčius žmones.

    Organizatoriai skelbia dalyvių registraciją ir ragina nedelsti, kad būtų galima sklandžiai suplanuoti eisenos rikiuotę, maršruto organizavimą ir saugumą. Registracijos nuorodos viešai neskelbiamos straipsnyje, tačiau ją įprastai pateikia Alytaus miesto savivaldybės kanalai.

    Šių metų šventę lydės Alytaus himno eilutė „Žalio krašto, žalia ir širdis“, todėl eisenos dalyviai kviečiami pasirinkti žalius akcentus ir kurti bendrą vizualinę nuotaiką. Organizatoriai taip pat skatina atsinešti kūrybiškų idėjų, kurios išryškintų kolektyvų tapatybę ir prisidėtų prie bendros šventės atmosferos.

    Eisenos metu žadama muzika, pramogos ir netikėti akcentai visame maršrute, todėl dalyvius kviečiama keliauti iki pat finišo. Pasak organizatorių, būtent vientisas eisenos „pulsas“ leidžia sustiprinti bendruomeniškumo jausmą ir išlaikyti renginio ritmą nuo pradžios iki pabaigos.

    Kaip ir ankstesniais metais, po šventės planuojama išrinkti ir apdovanoti originaliausiai bei kūrybiškiausiai eisenai pasiruošusius dalyvius. Tai tampa papildoma paskata ne tik pasipuošti, bet ir apgalvoti aiškią idėją, kuri būtų atpažįstama žiūrovams.

    Per miesto gimtadienio savaitgalį Alytuje numatomi ir kiti renginiai: koncertai, mugė, sporto veiklos, pramogos šeimoms, maisto erdvės ir įvairūs susitikimai skirtingose miesto vietose. Organizatoriai kviečia susiplanuoti laiką ir į šventę įsitraukti kelioms dienoms, o ne tik vienam renginiui.

  • Telšių vyskupijai – 100: paroda atveria šimtmetį nuo tarpukario iki nepriklausomybės iššūkių

    Telšių vyskupijai – 100: paroda atveria šimtmetį nuo tarpukario iki nepriklausomybės iššūkių

    Telšių vyskupija mini 100 metų sukaktį, o šiai progai skirta paroda pasakoja šimtmetį apimančią istoriją, glaudžiai susipynusią su Lietuvos likimu. Joje aprėpiami ryškiausi laikotarpiai – nuo tarpukario vilčių ir augimo iki Antrojo pasaulinio karo sukrėtimų, sovietmečio vidinių kovų ir nepriklausomybės metų naujų iššūkių.

    Pasak organizatorių, paroda sąmoningai jungia didžiuosius istorijos lūžius su kasdienybės detalėmis, kurios padeda pajusti laikmetį. Greta rūmų ir šventovių statybų, kankinystės istorijų ir tikėjimo patirčių čia atsiranda ir netikėtos smulkmenos, atveriančios žmogiškąjį pasakojimo sluoksnį.

    Vienas iš tokių fragmentų – prisiminimai apie pirmąjį Telšių vyskupą Justiną Staugaitį ir jo santykį su nauja pareiga bei nežinomybe. Parodos autoriai pabrėžia, kad vyskupijos istoriją kūrė ne abstraktūs procesai, o konkretūs žmonės, priėmę sprendimus ir išgyvenę savo laikmečio įtampas.

    „Minčių ir jausmų, kurie mano sielą varstė, smulkiai nepasakosiu. Lai jos pasilieka tarp manęs ir mano Viešpaties. Trumpai tepasakysiu, kad mano mintys, kur buvusios, kur nebuvusios vis lėkė į man nepažįstamus Telšius. Juk tai mano būsimojo darbo arena, darbo visai naujo, neįprasto. Viešpatie! Ar aš sugebėsiu jį tinkamai atlikti?“, – savo atsiminimuose rašė pirmasis Telšių vyskupas Justinas Staugaitis.

    Parodoje akcentuojama ir kita mintis: greta „oficialaus“ istorijos laiko egzistuoja vidinis žmogaus laikas, kurį sudaro pasirinkimai, klydimai, kūryba ir ištvermė. Šis požiūris padeda suprasti, kodėl net kasdieniai epizodai gali tapti reikšmingi, kai per juos atsiskleidžia bendruomenės tapatybė ir vertybės.

    Organizatoriai tikisi, kad parodos pasakojimas veiks kaip priminimas, jog šiandienos sprendimai taip pat tampa rytdienos istorija. Sukakties kontekste kviečiama ne tik pažvelgti atgal, bet ir įvertinti, kokias naujas užduotis Bažnyčiai ir regiono bendruomenei kelia dabarties visuomenės pokyčiai.

    Parodos iniciatoriais įvardijami Telšių rajono savivaldybė ir Telšių vyskupija, o rengėjas – Žemaičių muziejus „Alka“. Kuratore nurodoma Monika Sudintaitė, dizainą kūrė Aušra Misiūrienė, parodos istorikė – Janina Bucevičė.

    Parodą sudaro aštuoni sukamų dalių stendai, o kiekvieno stendo antroji pusė papildo pirmojoje pateikiamą laikotarpį ar temą, detaliau atskleisdama kontekstą. Tokia struktūra leidžia lankytojams vienu metu matyti ir bendrą chronologiją, ir gilesnes konkrečių temų istorijas.

  • Pilietinio pasipriešinimo diena Alytuje: Romo Kalantos atminimas priminė, kad laisvė nėra duotybė

    Pilietinio pasipriešinimo dieną Alytuje, Romo Kalantos skverelyje, surengtas minėjimas, skirtas laisvės simboliu tapusio Romo Kalantos atminimui. Renginys tradiciškai vyko Vinco Krėvės gatvėje, šalia namo, kuriame vaikystę praleido R. Kalanta.

    Minėjime dalyvavo Alytaus miesto savivaldybės vadovai ir administracijos atstovai, taip pat miesto bendruomenė. Skambėjusios kalbos ir meninė programa pabrėžė ne tik istorinę atmintį, bet ir šiandienos pilietinių pasirinkimų svarbą.

    „Laisvė nėra duotybė. Mes turime už ją kovoti. Šiandien, stovėdami po saugiu dangumi, galime džiaugtis, tačiau visai šalia vyksta pavojingi dalykai. Todėl labai norisi palinkėti kiekvienam sustoti ir pagalvoti, o kas ta laisvė yra man“, – sakė Alytaus miesto savivaldybės vicemerė Kristina Daugelevičienė.

    Meninėje programoje skambėjo Darijos Ciūnytės dainos, gitara jai pritarė Ugnius Šerkšnas, pasirodė Alytaus jaunimo centro vokalinė studija „Boružėlė“. Laisvės simboliu tapusį R. Kalantą įtaigiai įkūnijo Nojus Baliūnas.

    Minėjime buvo prisimintas Alytuje gimęs R. Kalanta, jo idealizmas ir laisvės troškimas, taip pat sovietmečiu tiesą rinkęsi žmonės. Prisiminimais dalijosi įvykių liudininkai Vytautas Stanevičius (Vytautas San Simnas) ir Gintautas Unguraitis-Dzilbus.

    Kas nutiko 1972 metais?

    1972 metais gegužės 14 dieną Kaune devyniolikmetis R. Kalanta pasirinko kraštutinę protesto formą prieš sovietinį režimą. Kauno miesto sodelyje, prie tuometinio muzikinio teatro, jis apsipylė degiu skysčiu ir sušuko Laisvę Lietuvai.

    Smarkiai apdegęs jaunuolis buvo nuvežtas į ligoninę, tačiau mirė 1972 metais gegužės 15 dieną anksti ryte. Priešmirtinė žinutė užrašų knygelėje „Dėl mano mirties kalta tik santvarka“ tapo ryškiu okupacinės sistemos pasmerkimu.

    Kauno protestai ir jų reikšmė

    Sovietų valdžiai paankstinus laidotuves ir bandant sumažinti susibūrimų riziką, Kaune kilo spontaniški protestai. Jaunimas rinkosi miesto centre, nešė gėles į susideginimo vietą, skandavo laisvės šūkius ir atvirai reiškė nepritarimą režimui.

    1972 metais gegužės 18–19 dienomis protestai išaugo į masines demonstracijas, sutraukusias tūkstančius žmonių. Istorikų vertinimu, tai buvo vieni didžiausių antisovietinių neramumų tuometinėje Sovietų Sąjungoje, parodę, kad visuomenės baimė nėra amžina.

    Kodėl tai aktualu dabar?

    R. Kalantos istorija šiandien dažnai minima kalbant apie pilietinę drąsą ir atsakomybę, kuri lydi laisvę. Minėjimuose akcentuojama, kad pilietinis pasipriešinimas nebūtinai reiškia radikalius veiksmus, tačiau visada prasideda nuo vertybinio pasirinkimo nepritarti neteisybei.

    Minėjimą Alytuje organizavo Alytaus miesto savivaldybė ir Alytaus kultūros centras, o po renginio alytiškiai buvo pakviesti į teminę ekskursiją. Ją vedė Alytaus kraštotyros muziejaus istorikas Vilmantas Dunderis.

  • Marijampolės mokyklos sparčiai keičiasi: amfiteatras, atnaujintos erdvės ir didesnis prieinamumas

    Marijampolės mokyklos sparčiai keičiasi: amfiteatras, atnaujintos erdvės ir didesnis prieinamumas

    Marijampolės savivaldybė tęsia investicijas į ugdymo aplinką – atnaujinamos mokyklų erdvės, gerinama infrastruktūra ir didinamas pastatų prieinamumas. Šiuos pokyčius apžiūrėjo savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų komiteto atstovai kartu su administracijos vadovybe, lankydamiesi Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijoje ir Marijampolės Ryto progimnazijoje.

    Vizito tikslas buvo įvertinti jau vykstančius darbus bei artimiausius planus, kurie turėtų turėti tiesioginę įtaką mokymosi kokybei ir mokyklų bendruomenių kasdienybei. Savivaldybė akcentuoja, kad moderni aplinka svarbi ne tik ugdymo procesui, bet ir mokinių saugumui, emocinei gerovei bei įtraukties stiprinimui.

    Rygiškių Jono gimnazijoje – naujos erdvės bendruomenei

    Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijoje didelio dėmesio sulaukė atnaujintas muziejus, kuriame pristatoma gimnazijos istorija ir jos vaidmuo Lietuvos švietimo tradicijoje. Tokios erdvės mokyklose vis dažniau tampa ne vien ekspozicijomis, bet ir edukaciniais centrais, kur istorija integruojama į pamokas, projektus ir bendruomenės veiklas.

    Gimnazijoje pradėti lauko amfiteatro įrengimo darbai – planuojama daugiafunkcė erdvė renginiams, edukacijoms ir susitikimams po atviru dangumi. Tokie sprendimai atitinka pastarųjų metų kryptį mokyklose kurti daugiau atvirų, universalių vietų, kurios pasitarnautų ir po pamokų, ir miesto bendruomenei.

    Tarp artimiausių darbų numatyta ir valgyklos renovacija – planuojama atnaujinti pagrindinę salę bei pagalbines patalpas. Taip pat gimnazijoje įrengtas keltuvas žmonėms su judėjimo negalia, kuris gerina patekimą į pastatą ir stiprina praktinę įtrauktį, vis dažniau keliamą kaip prioritetą švietimo infrastruktūroje.

    Ryto progimnazijoje – dideli darbai lauke ir viduje

    Marijampolės Ryto progimnazijoje didžioji dalis atnaujinimų planuojama užbaigti šiais metais. Mokykloje tvarkomi du vidiniai kiemai ir automobilių stovėjimo aikštelė, o kartu iš esmės atnaujinama lauko infrastruktūra, svarbi ir saugiam judėjimui, ir aktyviam laisvalaikiui per pertraukas.

    Pokyčiai vyksta ir mokyklos viduje – atnaujinami kabinetai, dalis koridorių ir bendrųjų erdvių. Kartu numatytas naujos mokymo įrangos bei baldų atnaujinimas, kuris dažnai tampa lemiamu veiksniu diegiant šiuolaikines ugdymo praktikas, ypač kai daugiau dėmesio skiriama praktiniams užsiėmimams, komandiniam darbui ir lankstesnėms klasės erdvėms.

    Vizito metu savivaldybės atstovai pabrėžė, kad nuoseklios investicijos į švietimo įstaigas ilgainiui kuria apčiuopiamą rezultatą: patogesnes sąlygas mokiniams, geresnę darbo aplinką pedagogams ir daugiau galimybių mokykloms veikti kaip atviroms, gyvoms bendruomenės erdvėms. Pasak jų, tikslas – kad mokykla būtų ne vien pamokų vieta, bet ir saugi, šiuolaikiška bei visiems prieinama aplinka.

  • Marijampolėje vyko Iššūkių diena 2026: mokiniai varžėsi komandiniuose išbandymuose stadione

    Marijampolėje vyko Iššūkių diena 2026: mokiniai varžėsi komandiniuose išbandymuose stadione

    Marijampolėje, Rygiškių Jono gimnazijos stadione, surengtas fizinio aktyvumo renginys Iššūkių diena 2026, subūręs skirtingų mokyklų bendruomenes. Organizatoriai pabrėžia, kad šventės tikslas buvo ne rezultatai, o judėjimas, bendrystė ir komandinio darbo stiprinimas.

    Renginį inicijavo Marijampolės Rygiškių Jono gimnazija, įgyvendindama savivaldybės sporto projektą Aktyvi gimnazija – sveikas jaunimas. Į stadioną susirinko mokiniai iš Mokolų, Petro Armino, „Ryto“, Rimanto Stankevičiaus progimnazijų, Sūduvos ir Igliaukos Anzelmo Matučio gimnazijų bei renginio šeimininkų.

    „Smagu matyti, kad Rygiškių Jono gimnazija sugeba suburti tiek daug bendruomenės iš įvairių savivaldybės mokyklų. Tokie renginiai kuria aktyvią ir vieningą jaunimo bendruomenę“, – sakė Marijampolės savivaldybės vicemeras Ričardas Bagdanavičius.

    Dieną mokiniai pradėjo bendra mankšta, o vėliau įsitraukė į skirtingas rungtis, kuriose svarbiausia tapo tarpusavio pasitikėjimas ir greitas sprendimų priėmimas. Stadione netrūko palaikymo, azarto ir juoko, o dalyviai keitėsi vaidmenimis nuo komandos lyderių iki palaikančiųjų iš šono.

    Programoje buvo ir netradicinių užduočių, reikalaujančių ne tik ištvermės, bet ir susitelkimo: kubų bokšto rungtis, mega dėlionė, lėktuvų lenktynės, kerlingas, smiginio ir frizbio užduotys. Taip pat vyko tinklinis su paklodėmis ir virvės traukimas, kur svarbiausia tapo komandinis ritmas ir koordinacija.

    Renginio organizatoriai akcentuoja, kad tokios iniciatyvos padeda kurti tvarius fizinio aktyvumo įpročius ir mažina atotrūkį tarp formaliojo ugdymo ir aktyvaus laisvalaikio. Pasak jų, kai sportas pateikiamas kaip žaidimas ir bendras nuotykis, įsitraukia daugiau vaikų, įskaitant tuos, kurie įprastose pamokose dažniau lieka nuošalyje.

    Šventė tapo proga mokiniams susipažinti, sustiprinti ryšius tarp mokyklų ir patirti, kad judėjimas gali būti ne pareiga, o smagus laikas kartu. Organizatoriai teigia, kad būtent tokios patirtys dažnai palieka didžiausią įspūdį ir skatina vaikus aktyviau rinktis sportą kasdienybėje.

    Informaciją apie renginį pateikė Marijampolės savivaldybės administracijos Komunikacijos skyrius.

  • Kazio Griniaus memorialinis muziejus Marijampolėje atsinaujina: tvarkomas fasadas ir rūsys

    Kazio Griniaus memorialinis muziejus Marijampolėje atsinaujina: tvarkomas fasadas ir rūsys

    Marijampolėje atnaujinamas Prezidento Kazio Griniaus memorialinis muziejus, įsikūręs dviejų aukštų mediniame name, kuriame jis gyveno 1904–1914 metais. Miestas šiemet mini Kazio Griniaus 160-ąsias gimimo metines, todėl darbai įgauna papildomos simbolinės prasmės.

    Šis pastatas laikomas vienu iš nedaugelio išlikusių tradicinės medinės architektūros paveldo objektų Marijampolėje. Istorinė erdvė svarbi ne tik kaip buvę Prezidento namai, bet ir kaip vieta, padedanti suprasti jo laikmečio kasdienybę, politines idėjas ir tarnystę valstybei.

    Muziejus veikia nuo 1997 metų

    Kazio Griniaus memorialinis muziejus lankytojams duris atvėrė 1997 metų gruodžio 16 dieną. Ekspozicijose pristatomas Prezidento gyvenimas, šeimos istorija, visuomeninė ir politinė veikla, taip pat vertybinės nuostatos, kurios vėliau tapo reikšminga modernios Lietuvos politinės kultūros dalimi.

    Kazys Grinius istorijoje dažnai minimas kaip nuosaikios demokratijos šalininkas, gydytojas ir visuomenininkas, akcentavęs pilietines teises bei pagarbą žmogui. Tokie memorialiniai muziejai leidžia asmenybę pažinti ne vien per vadovėlių faktus, bet ir per autentišką aplinką, daiktus bei dokumentus.

    Kokie darbai atliekami dabar

    Šiuo renovacijos etapu tvarkomas pastato fasadas ir rūsio patalpos, taip pat numatyti darbai prie pamatų. Skelbiama, kad išorė šiltinama ir pritaikoma skirtingoms oro sąlygoms, siekiant ilgaamžiškumo ir geresnės pastato būklės išsaugojimo.

    Dėmesys skiriamas ir rūsiui, kuriame gerinama vidaus būklė bei atliekami kosmetiniai atnaujinimo darbai. Ateityje ši erdvė galėtų būti pritaikyta muziejaus fondams arba naujai ekspozicijai, taip išplečiant muziejaus galimybes priimti lankytojus ir pristatyti daugiau autentiškos medžiagos.

    Ką pabrėžia savivaldybė

    Vykdomus darbus apžiūrėjo Marijampolės savivaldybės vicemeras Artūras Visockis kartu su Savivaldybės administracijos Ūkio ir verslo vystymo komiteto pirmininku Dariumi Kemeraičiu bei Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejaus direktore Rima Striaušiene.

    „Šis pastatas saugo istoriją ir vertybes, kuriomis gyveno Prezidentas Kazys Grinius – atsakomybę, pilietiškumą ir pagarbą žmogui. Todėl mums svarbu, kad muziejus būtų išsaugotas ateities kartoms ir taptų dar patrauklesne vieta pažinti mūsų krašto istoriją“, – sakė vicemeras Artūras Visockis.

    Kultūros paveldo objektų atnaujinimas savivaldybėms dažnai tampa balansu tarp autentiškumo išsaugojimo ir šiuolaikinių reikalavimų, susijusių su energiniu efektyvumu bei mikroklimatu. Tokiems pastatams ypač svarbūs sprendimai, kurie ne tik pagerina būklę, bet ir nepažeidžia istorinio architektūrinio veido.

  • Sūduonios baseino melioracijos rekonstrukcijai – 500 tūkst. eurų: ką atnaujins iki 2026 metų

    Sūduonios baseino melioracijos rekonstrukcijai – 500 tūkst. eurų: ką atnaujins iki 2026 metų

    Pasirašyta finansavimo sutartis su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos dėl projekto „Sūduonios baseino melioracijos griovių ir hidrotechnikos statinių rekonstravimas“. Projektu siekiama atnaujinti vandens nuvedimo ir pralaidumo infrastruktūrą, svarbią žemės ūkio plotams ir vietos keliams.

    Numatyta projekto vertė siekia 500 tūkst. eurų. Finansavimas bus skiriamas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų pagal valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos inžinerinių statinių rekonstravimo darbų investicijų projektų finansavimo tvarką.

    Kas bus rekonstruojama?

    Pagal planą bus rekonstruota 18,68 kilometro melioracijos griovių imtuvų, taip pat atnaujinta 19 pralaidų. Darbų apimtys apima ir tiltą per Sūduonios upę Gulbiniškių kaime, kurio būklė yra įvertinta ekspertizėmis.

    Be to, projekte numatyta rekonstruoti Pasūduonios ir Valavičių tvenkinių hidrotechnikos statinius. Tokie darbai paprastai yra svarbūs ne tik dėl vandens režimo reguliavimo, bet ir dėl saugumo, mažinant avarijų riziką bei neplanuotų užliejimų tikimybę.

    Kontekstas ir esama būklė

    Projekto teritorijoje bendras melioracijos griovių imtuvų ilgis siekia 19,82 kilometro, iš viso yra 22 pralaidos, 1 tiltas ir 2 tvenkinių hidrotechnikos statiniai. Dalis infrastruktūros nėra įtraukta į šio etapo rekonstrukciją, todėl darbai orientuoti į prioritetinius ruožus ir objektus.

    Skelbiama, kad jau atliktos tilto ir tvenkinių hidrotechnikos statinių būklės ekspertizės, vykdomi teritorijos tyrinėjimai ir rengiamas techninis darbo projektas. Tokia seka įprasta, nes nuo tyrinėjimų ir projektavimo kokybės priklauso sprendiniai, ilgaamžiškumas ir reali darbų kaina.

    Kada planuojama pabaiga?

    Projektą planuojama įgyvendinti 2026 metais, o finansavimas gali siekti iki 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų rekonstravimo darbams. Praktikoje tai reiškia, kad didžiausia projekto sėkmės sąlyga bus tikslus darbų suplanavimas ir sklandus rangos procesas.

    Melioracijos infrastruktūros rekonstrukcijos darbai dažniausiai vertinami kaip ilgalaikė investicija į atsparumą ekstremalesniems kritulių periodams ir ūkinės veiklos stabilumą. Atnaujinti grioviai, pralaidos ir hidrotechnikos statiniai gali sumažinti užmirkimų riziką ir prisidėti prie patikimesnio vandens nuvedimo visame baseine.

  • Marijampolėje startuoja „Jaunimo vasara“: kaip 14–19 metų moksleiviai susiras darbą ir algą

    Marijampolėje startuoja „Jaunimo vasara“: kaip 14–19 metų moksleiviai susiras darbą ir algą

    Marijampolėje trečius metus iš eilės tęsiama programa „Jaunimo vasara“, skirta 14–19 metų jaunuoliams, kurie vasarą nori išbandyti pirmąjį darbą. Iniciatyva orientuota į moksleivius, besimokančius Marijampolėje, o darbo vietos siūlomos vietos įmonėse ir įstaigose.

    Programos esmė paprasta: jaunuoliai realioje darbo aplinkoje įgyja praktinių įgūdžių, o dalį jų darbo užmokesčio kompensuoja savivaldybė. Tokia schema darbdaviams mažina riziką priimant darbuotoją be patirties, o jaunimui suteikia galimybę užsidirbti ir susipažinti su profesijomis.

    Šią savaitę Marijampolės kultūros centre įvyko jaunimo ir darbdavių mugė „Jaunimo vasara“, kur jaunuoliai galėjo tiesiogiai susitikti su potencialiais darbdaviais. Renginio metu buvo pristatytos siūlomos darbo vietos, aptartos darbo sąlygos ir atsakyta į dažniausius klausimus apie atranką bei vasaros darbo grafiką.

    Programą pristatęs Marijampolės savivaldybės vicemeras Ričardas Bagdanavičius pabrėžė, kad ankstyva darbo patirtis padeda greičiau suprasti savo stiprybes ir karjeros kryptį. Pasak savivaldybės, 2024 metais programoje dalyvavo 37 jaunuoliai, o šiemet tikimasi dar didesnio aktyvumo.

    „Norime, kad jaunimas kuo anksčiau atrastų savo stiprybes, nebijotų išbandyti naujų sričių ir įgytų realios patirties. Ši programa yra galimybė ne tik užsidirbti, bet ir augti, mokytis atsakomybės bei kurti ryšį su savo miestu ir čia veikiančiais verslais“, – sakė Ričardas Bagdanavičius.

    Savivaldybė primena, kad registracija į programą prasidės birželio 1 dieną 8.00 valandą. Jaunuoliai raginami nelaukti paskutinės minutės, nes didžiausio susidomėjimo sulaukiančios vietos paprastai užsipildo greičiausiai.

    Ekspertai pabrėžia, kad pirmasis darbas dažnai tampa svarbiu žingsniu ugdant atsakomybę ir finansinį raštingumą, o darbdaviams tai yra proga auginti būsimus darbuotojus. Savivaldybių remiamos vasaros užimtumo programos vis dažniau vertinamos kaip praktinis atsakas į jaunimo užimtumo iššūkius ir darbuotojų trūkumą paslaugų bei sezoniniuose sektoriuose.