Blog

  • Zarasų rajone naktį prognozuojamos pavojingos šalnos: įspėja dėl daržų, žiedų ir uogakrūmių

    Zarasų rajone naktį prognozuojamos pavojingos šalnos: įspėja dėl daržų, žiedų ir uogakrūmių

    Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba perspėja, kad Zarasų rajone naktį iš gegužės 13 dienos į gegužės 14 dieną prognozuojamos šalnos. Kai kur jos gali pasiekti stichinio meteorologinio reiškinio lygį, todėl gyventojai raginami imtis apsaugos priemonių.

    Pagal prognozes, šalnų laikotarpis numatomas nuo gegužės 13 dienos 22.00 valandos iki gegužės 14 dienos 8.00 valandos. Didžiausia rizika tenka žemumoms ir atviroms vietovėms, kur atšalimas paprastai būna staigesnis.

    Šalnos ypač pavojingos jautresniems lauko augalams: ką tik pasodintoms daržovėms, gėlėms, vaismedžių žiedams, uogakrūmiams ir ankstyvoms kultūroms. Net trumpas temperatūros kritimas žemiau nulio gali apdeginti lapus, pažeisti žiedus ir sumažinti būsimą derlių.

    Sodininkams ir daržininkams patariama dar prieš saulėlydį augalus uždengti orui pralaidžiomis dangomis, pavyzdžiui, agroplėvele ar audiniu. Svarbu, kad uždangalas nespaustų augalų tiesiogiai, nes prispaustose vietose pažeidimų rizika išauga.

    Jei augalai auginami vazonuose, rekomenduojama juos įnešti į šiltesnę patalpą arba perkelti arčiau pastatų, kur mikroklimatas švelnesnis. Ryte, temperatūrai pakilus, dangas reikėtų nuimti, kad augalai neperkaistų, gautų šviesos ir būtų vėdinami.

    Sinoptikai primena, kad gegužę šalnos Lietuvoje nėra reta išimtis, ypač rytiniuose rajonuose, kur naktys dažniau būna giedros ir vėsesnės. Aktualius perspėjimus ir prognozes gyventojai raginami sekti Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos skelbiamoje informacijoje.

  • Ignalinos delegacija Serocke: aptarė bendrus projektus ir įteikė draugystę simbolizuojančią dovaną

    Ignalinos delegacija Serocke: aptarė bendrus projektus ir įteikė draugystę simbolizuojančią dovaną

    Gegužės 7–10 dienomis Ignalinos rajono savivaldybės delegacija, vadovaujama vicemero Imanto Umbražiūno, lankėsi Serocke Lenkijoje. Vizitas surengtas tęsiant ilgametę partnerystę, kurią Ignalina ir Serockas puoselėja nuo 1999 metais pasirašytos kultūrinio ir ekonominio bendradarbiavimo sutarties.

    Ignalinos atstovai kartu su kitų šalių delegacijomis dalyvavo oficialiame Serocko burmistro Artūro Borkovskio priėmime. Gegužės 9 dieną svečiai įsiliejo į miesto globėjo šv. Voicecho šventę, kuri prasidėjo vandens ir žuvų tematikos eisena, o vėliau tęsėsi sveikinimais bei koncertine programa.

    Renginiuose vyko tradiciniai delegacijų susitikimai ir apsikeitimas kraštą reprezentuojančiomis dovanomis. Serocko burmistrui Artūrui Borkovskiui vicemeras Imantas Umbražiūnas įteikė kalvystės meistro Arnoldo Samogito Kairio darbą, simbolizuojantį Ignalinos ir Serocko draugystę.

    Pasak savivaldybės, šventėje taip pat dalyvavo svečiai iš Lenkijos, Italijos, Ukrainos, Bulgarijos, Rumunijos ir Vengrijos savivaldybių. Tokie susitikimai dažnai tampa platforma aptarti kultūros, sporto ir jaunimo mainų iniciatyvas bei planuoti naujus bendrus projektus.

    Sveikinimo kalboje vicemeras Imantas Umbražiūnas akcentavo prasmingą ilgametį bendradarbiavimą ir šiltus ryšius, kurie leidžia geriau pažinti šalių kultūras ir ieškoti praktinių partnerystės krypčių. Delegacija dėkojo už priėmimą ir Serocko kraštui linkėjo klestėjimo bei taikos.

    Kartu su vicemeru į Lenkiją vyko savivaldybės administracijos Investicijų ir strateginio planavimo skyriaus vyriausioji specialistė Viktorija Rakštelienė, Komunalinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Marytė Petkūnienė, renginiuose vertėjavusi, ir vairuotojas Juozas Stalyga. Vizito metu svečiams buvo parengta kultūrinė programa, į kurią įtraukta pažintinė ekskursija po Serocką ir išvyka į Varšuvą.

    Savivaldybės teigimu, tokie vizitai padeda palaikyti gyvus tarpinstitucinius ryšius ir kurti tęstinumą, kai bendradarbiavimas remiasi ne vien formalumais, bet ir konkrečiomis partnerių patirtimis. Tai ypač aktualu planuojant bendrus renginius, mainų programas ir ilgalaikes iniciatyvas, kurios stiprina bendruomenių ryšius abiejose šalyse.

  • Ignalinoje gegužės 17 dieną minės Partizanų pagerbimo dieną: Mišios ir susitikimas kultūros centre

    Ignalinoje gegužės 17 dieną minės Partizanų pagerbimo dieną: Mišios ir susitikimas kultūros centre


    Pagarba istorinei atminčiai

    Gegužės 17 dieną Ignalinoje vyks Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos minėjimas.

    12 val. visi kviečiami į Šv. Mišias Ignalinos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčioje.

    13 val. Ignalinos rajono kultūros centre vyks prisiminimų popietė apie rezistenciją ir atmintį. Renginio metu laukia prasmingas pokalbis su žurnalistėmis Živile Kropaite-Basiule bei Aiste Plaipaite.

    Živilė ir Aistė taip pat dovanos istorinę atmintį ir pagarbą kovotojams už laisvę žadinančių dainų. 

    Tai puiki proga prisiminti laisvės kovotojus, pagerbti partizanų atminimą ir kartu stiprinti visuomenės vienybę.

    Renginys nemokamas. Kviečiame dalyvauti!

     

    Savivaldybės administracija

     
     
     
     

  • Kas toliau su Lodzės skersiniu tuneliu: PKP PLK žada tęsti darbus, naujas rangovas – rudenį

    Lenkijos geležinkelių infrastruktūros valdytoja PKP PLK skelbia, kad skersinio tunelio Lodzėje statybos bus tęsiamos, nors darbai sustabdyti nuo 2024 metų rugsėjo. Tuomet, tunelio gręžimo mašinai (TBM) judant po 1 Maja alėja, virš tunelio dalinai sugriuvo pastato dalis, o projektas įstrigo dėl saugumo rizikų.

    PKP PLK nurodo, kad po sutarties nutraukimo su ankstesniu rangovu dabar atliekama jau įvykdytų darbų inventorizacija ir parengiamieji veiksmai, reikalingi saugiam gręžimo atnaujinimui. Galutinis inventorizacijos protokolas, pagal esamą planą, turėtų būti parengtas iki gegužės pabaigos.

    Inventorizacija ir sprendimai dėl pastatų

    Inventorizacija turi tapti pagrindu galutiniam atsiskaitymui su buvusiu vykdytoju ir aiškiai įvardyti, kurie darbai atlikti, o kurie dar liko iki tunelio užbaigimo. PKP PLK pabrėžia, kad ši stadija yra kritiška tam, kad konkursas naujam rangovui būtų parengtas tiksliai ir be papildomų teisinių ar techninių ginčų.

    Lygiagrečiai vyksta teisinės procedūros dėl keturių gyvenamųjų namų, esančių virš TBM zonos. Kalbama apie pastatus adresais Próchnika 44 ir 1 Maja alėja 19, 21 bei 23, kurių perėmimas iš savininkų siejamas su saugumo užtikrinimu ir galimu tolesnių sprendimų įgyvendinimu.

    PKP PLK teigimu, perėmimas savaime nereiškia, kad pastatai bus griaunami, nes tam reikėtų atskiro administracinio leidimo. Ar griauti bus būtina, galutinai turėtų įvertinti naujas rangovas, atlikęs papildomas analizes ir įvertinęs rizikas, susijusias su ilgu TBM prastovos laikotarpiu.

    Naujas rangovas ir antrasis konkursas

    Ruošiantis atnaujinti projektą, šių metų kovą PKP PLK į techninį dialogą pakvietė penkias tunelių statybos srityje besispecializuojančias bendroves. Šios konsultacijos skirtos patikslinti techninius sprendinius ir sumažinti neapibrėžtumą, kad konkursas būtų parengtas kuo saugiau ir praktiškiau.

    Pagal dabartinį grafiką, pirkimo procedūra dėl rangovo, kuris užbaigs tunelio gręžimą, turėtų startuoti ties trečiojo ir ketvirtojo metų ketvirčių riba. Iki tol planuojama atlikti papildomus pastatų techninės būklės vertinimus tiek arti TBM zonos, tiek numatomoje tolimesnėje tunelio trasoje.

    Be rangovo parinkimo tunelio gręžimui, PKP PLK ruošia ir atskirą konkursą tunelio infrastruktūrai įrengti. Jis apimtų geležinkelio sistemas, technines instaliacijas, stočių Łódź Koziny ir Łódź Polesie įrengimą bei antžeminę infrastruktūrą, reikalingą visam koridoriui veikti.

    Vėlavimas, iškeldinti gyventojai ir projekto reikšmė

    Lodzės skersinis tunelis numatytas kaip maždaug 7,5 kilometro ilgio jungtis, kuri sujungtų stotį Łódź Fabryczna su kryptimis į Łódź Kaliska ir Żabieniec. Sutartis dėl projekto pasirašyta 2017 metais, o pagrindiniai darbai ir gręžimas pradėti 2019 metų rugpjūtį.

    Projektas ne kartą koreguotas, o planuoti terminai keitėsi dėl techninių ir organizacinių priežasčių, taip pat dėl papildomų sprendimų trasoje. Vėliausias viešai nurodytas grafikas buvo siejamas su gręžimo pabaiga 2026 metų birželį, tačiau po 2024 metų rugsėjo įvykio faktinis vėlavimas jau vertinamas bent kelerių metų mastu.

    Po incidento apie 250 gyventojų buvo apgyvendinti viešbučiuose ar nuomojamuose butuose ir iki šiol negali grįžti į savo būstus. PKP PLK deklaruoja palaikanti ryšį su gyventojais, Lodzės savivaldybe ir vietos atstovais, taip pat siekianti atsiskaityti su subrangovais, kurie iš buvusio rangovo nebuvo gavę apmokėjimų.

    „Užtikriname, kad investicija bus tęsiama, o visi dabartiniai veiksmai turi vieną tikslą: kuo greičiau ir visiškai saugiai atnaujinti tunelio gręžimą“, – sakė PKP PLK atstovas Rafałas Wilgusiakas.

  • Ignalinos rajonas kviečia teikti paraiškas 2026 m. sveikatos rėmimui: svarbiausi prioritetai

    Ignalinos rajonas kviečia teikti paraiškas 2026 m. sveikatos rėmimui: svarbiausi prioritetai

    Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir kaimo reikalų skyrius priima paraiškas 2026 metų priemonėms, kurios bus finansuojamos Visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos lėšomis. Savivaldybė tikisi sulaukti projektų, kurie duotų apčiuopiamą naudą bendruomenėms ir prisidėtų prie ilgalaikio gyventojų sveikatos gerinimo.

    Šios programos tikslas – remti organizacines, socialines ir sveikatinimo iniciatyvas, kurios padeda vykdyti ligų ir traumų prevenciją, stiprinti visuomenės sveikatą bei skleisti žinias apie sveiką gyvenseną. Praktikoje tai gali būti ir edukacijos, ir bendruomeninės veiklos, nukreiptos į kasdienius įpročius, emocinę gerovę ar saugesnę aplinką.

    Ignalinos rajono savivaldybė nurodo, kad programos įgyvendinimas siejamas ir su platesniu tikslu mažinti sergamumą, neįgalumą bei mirtingumą, kuriuos neretai lemia gyvensena, elgsena ir aplinkos veiksniai. Tokios krypties priemonės savivaldoje dažniausiai orientuojamos į rizikos veiksnių mažinimą, ankstyvąją prevenciją ir gyventojų įtraukimą.

    Kas gali teikti paraiškas?

    Paraiškas gali teikti biudžetinės ir viešosios įstaigos, asociacijos, nevyriausybinės organizacijos ir kiti juridiniai asmenys, veikiantys pagal Lietuvos Respublikos įstatymus Ignalinos rajono savivaldybės teritorijoje. Akcentuojama, kad projektai turi atliepti vietos gyventojų poreikius ir būti realiai įgyvendinami per numatytą laiką.

    Projektų atranka vykdoma pagal savivaldybėje patvirtintą specialiosios programos rengimo ir įgyvendinimo tvarką bei su atrankos komisijos darbu susijusius sprendimus. Tai reiškia, kad vertinant paraiškas bus atsižvelgiama į atitiktį reikalavimams, prioritetams ir planuojamą poveikį.

    Prioritetai 2026 metams

    Skelbiama, kad 2026 metais išskiriamos kelios prioritetinės projektų finansavimo sritys. Viena jų – širdies ir kraujagyslių bei onkologinių ligų prevencijos priemonių skatinimas, įskaitant švietimą, rizikos veiksnių mažinimą ir bendruomenės įtraukimą.

    Kita prioritetinė kryptis – priklausomybių prevencija, apimanti alkoholį, elektronines cigaretes, narkotines medžiagas, tabaką, kompiuterinius žaidimus ir kitas probleminio vartojimo ar elgesio formas. Tokie projektai dažnai orientuoti į ankstyvą prevenciją, darbą su jaunimu, tėvų įtraukimą ir vietos partnerystes.

    Taip pat prioritetu įvardijami galimo aplinkos poveikio ir aplinkos tyrimai, įskaitant maudyklų vandens kokybės bei paplūdimių smėlio parazitologinius tyrimus. Ši kryptis svarbi sezoniškai, kai išauga gyventojų ir poilsiautojų srautai, o aplinkos stebėsena tiesiogiai susijusi su užkrečiamųjų ligų rizikos mažinimu.

    Iki kada ir kaip pateikti?

    Paraiškos priimamos iki 2026 metų gegužės 29 dienos 12.30 valandos. Savivaldybė pabrėžia, kad paraiška ir priedai turi būti parengti kompiuteriu lietuvių kalba, o ranka pildyti dokumentai nepriimami.

    Paraiškas galima pristatyti adresu Ateities g. 23, Ignalina, į Socialinės paramos ir kaimo reikalų skyrių, 13 kabinetą. Taip pat dokumentus galima siųsti el. paštu, pateikiant visus priedus kartu vienoje pdf rinkmenoje.

    Dėl konsultacijų galima kreiptis į Socialinės paramos ir kaimo reikalų skyriaus vedėją Ireną Matešienę telefonu arba el. paštu. Savivaldybė ragina pareiškėjus neatidėti pateikimo paskutinei dienai, kad prireikus būtų laiko patikslinti dokumentus.

  • „Saab“ ir PGZ susitarė dėl povandeninių technologijų: Lenkijoje planuojamas centras ir jūriniai dronai

    Švedijos gynybos pramonės koncernas „Saab“ pasirašė strateginio bendradarbiavimo susitarimą su Lenkijos valstybine gynybos grupe PGZ, apimantį jūrines ir povandenines technologijas. Abi pusės deklaruoja siekį plėsti projektus, kurie stiprintų Lenkijos pajėgumus Baltijos jūroje ir NATO rytiniame flange.

    PGZ pranešė, kad susitarimas apima ne tik naujų sprendimų kūrimą, bet ir laivų gyvavimo ciklo palaikymą. Praktikoje tai reiškia techninę priežiūrą, remontus, atsarginių dalių tiekimą bei ilgalaikį pajėgumų užtikrinimą tiek antvandeniniams, tiek povandeniniams laivams.

    Centras ir dronai Baltijos poreikiams

    Vienas iš numatomų žingsnių – Lenkijoje steigti Povandeninių technologijų centrą. Tokia infrastruktūra paprastai siejama su bandymų, integracijos, aptarnavimo ir mokymų funkcijomis, kurios leidžia greičiau diegti naujus jūrinius sprendimus ir mažinti priklausomybę nuo užsienio paslaugų.

    Susitarime taip pat įvardytas ketinimas bendrai gaminti ir siūlyti autonominį „Saab“ jūrinį droną. Pastaraisiais metais jūriniai dronai tampa vienu svarbiausių prioritetų, nes jie leidžia pigiau ir saugiau vykdyti stebėseną, objektų apsaugą, minų paiešką ar žvalgybą sudėtingose akvatorijose.

    Svarstomas ir sunkiosios torpedos projektas

    Be dronų, šalys ketina įvertinti bendradarbiavimo galimybes kuriant sunkiosios torpedos projektą. Tokios programos yra techniškai sudėtingos ir brangios, tačiau jos reikšmingai didina povandeninių pajėgų atgrasymo potencialą, ypač regione, kuriame intensyvėja karinis aktyvumas jūroje.

    „Džiaugiuosi šiandien pasirašytu susitarimu ir dinamika, su kuria vystosi mūsų bendradarbiavimas. Šis susitarimas atspindi tvirtą įsipareigojimą gilinti partnerystę tarp Lenkijos ir Švedijos pramonės, prisidedant prie saugumo stiprinimo Baltijos jūroje ir NATO rytiniame flange“, – sakė „Saab“ prezidentas ir generalinis direktorius Micael Johansson.

    PGZ taip pat nurodo, kad svarstomos papildomos kooperacijos kryptys, susijusios su daugialypių operacijų technologijomis ir gynybos pramonės gamybos plėtra. Tarp minimų sričių – ir minosvaidžių amunicijos gamyba Lenkijoje, kuri pastaruoju metu tampa jautria tema dėl augančio šaudmenų poreikio Europoje.

    Šis susitarimas nėra vienkartinis žingsnis: „Saab“ pastaruoju metu Lenkijoje pasirašo ir kitus susijusius dokumentus jūrinių kompetencijų stiprinimui. Tokia kryptis atitinka platesnę regiono tendenciją, kai gynybos pirkimuose vis daugiau dėmesio skiriama vietinei pramonei, tiekimo grandinių saugumui ir realiai veikiančioms aptarnavimo bazėms šalyje.

  • Muziejų dieną Rojuje minės 65-metį: festivalis tarp žydinčių obelų ir „Baltų varnų“ koncertas

    Muziejų dieną Rojuje minės 65-metį: festivalis tarp žydinčių obelų ir „Baltų varnų“ koncertas

    Gegužės 16 dieną prof. Adomo Hrebnickio memorialinis muziejus Rojuje kviečia į Muziejų dienai skirtą šventę, kurioje bus minimas muziejaus 65 metų jubiliejus. Renginio ašis – dainuojamosios poezijos festivalis „Tarp žydinčių Rojaus obelų“, sujungiantis muziejaus istoriją, vietos tradicijas ir gyvą muziką.

    Organizatoriai žada programą po atviru dangumi senųjų obelų sode: lankytojų lauks edukacijos, degustacijos, parodos ir literatų kūrybos pristatymai. Vakaro akcentu taps grupės „Baltos varnos“ koncertas, kuris, pasak muziejaus, turėtų vainikuoti pavasarišką susitikimą Rojuje.

    Programa ir praktinė informacija

    Renginys skirtas ne tik Muziejų dienai, bet ir paties memorialinio muziejaus sukakčiai, todėl numatytos veiklos orientuotos į patyriminį pažinimą. Tokia kryptis atitinka pastarųjų metų muziejų tendencijas Lietuvoje: vis daugiau institucijų kviečia ne vien apžiūrėti ekspozicijas, bet ir dalyvauti edukacijose, ragavimuose, susitikimuose su kūrėjais.

    Norintiems atvykti patogiau, organizuojamas specialus autobusas į Rojų. Išvykimas planuojamas nuo Ignalinos krašto muziejaus (Ateities g. 43) 11.00 ir 15.00 valandomis, o grįžimas iš prof. Adomo Hrebnickio memorialinio muziejaus numatytas 14.00 ir 19.30 valandomis.

    Organizatoriai pabrėžia, kad vietų skaičius autobuse ribotas, todėl būtina išankstinė registracija telefonu +370 682 13 864 arba el. paštu muziejus@ignalina.lt. Projektas „Tarp žydinčių Rojaus obelų: profesoriaus Adomo Hrebnickio atminimui“ finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginį planą.

  • Degalai Lenkijoje pigs ilgiau: Vyriausybė pratęsė mažesnį PVM ir akcizą iki gegužės pabaigos

    Lenkijoje iki gegužės pabaigos pratęstas sumažintų mokesčių taikymas daliai variklinių degalų: galios mažesni PVM ir akcizo tarifai. Tai numatyta naujuose teisės aktuose, paskelbtuose oficialiame leidinyje, o pakeitimai įsigaliojo jų paskelbimo dieną.

    Ankstesnis terminas buvo numatytas iki gegužės 15 dienos, tačiau valdžia nusprendė jį pratęsti dar kelioms savaitėms. Sprendimą viešai pristatė Finansų ir ekonomikos ministerijos bei Energetikos ministerijos vadovai, pabrėžę, kad priemonė orientuota į kainų spaudimo mažinimą vartotojams.

    Šis žingsnis yra dalis vyriausybinio paketo, skirto laikinai sušvelninti degalų kainų šuolius ir jų poveikį namų ūkiams bei verslui. Mokesčių mažinimas trumpuoju laikotarpiu paprastai greičiausiai atsispindi degalinėse, tačiau galutinis efektas priklauso ir nuo naftos kainų, didmeninės prekybos maržų bei logistikos.

    Lenkijos sprendimas svarbus ir regiono kontekste: degalų kainų skirtumai tarp kaimyninių šalių dažnai keičia vairuotojų įpročius ir tarpvalstybinį apsipirkimą. Jei kainų atotrūkis padidėja, daugiau vairuotojų linkę rinktis degalus pilti Lenkijoje, ypač pasienio regionuose.

    Kol kas tai yra laikina priemonė, todėl rinkos dalyviai stebi, ar po gegužės pabaigos nebus priimtas naujas sprendimas dėl mokesčių režimo. Vairuotojams tai reiškia vieną praktišką dalyką: artimiausiomis savaitėmis kainų augimą turėtų riboti mažesnė mokestinė našta, nors pasaulinės rinkos svyravimai išlieka pagrindiniu veiksniu.

  • EU apyvartinių taršos leidimų reforma: Šiaurės Europos gigantai ragina Briuselį nesilpninti ETS

    Ar ETS laukia esminiai pokyčiai?

    Europos Sąjungoje bręsta diskusija dėl EU ETS – apyvartinių taršos leidimų sistemos, kuri nustato kainą už išmetamą anglies dioksidą ir taip skatina mažinti emisijas. Artėjant planuojamoms politinėms deryboms dėl sistemos peržiūros, dalis valstybių ir pramonės atstovų siekia švelnesnių taisyklių, argumentuodami konkurencingumu ir energijos kainomis.

    Tačiau ryškėja priešinga stovykla. Daugiau nei 80 įmonių iš Šiaurės Europos, tarp jų „Volvo“, „Scania“, „Vattenfall“, „Ørsted“, „Fortum“, „Neste“ ir „Outokumpu“, kreipėsi į Europos Komisiją ir valstybių narių sprendimų priėmėjus ragindamos negriauti sistemos logikos ir apsiriboti tik tiksliniais patobulinimais.

    Šiaurės įmonių žinutė Briuseliui

    Šiaurės šalių verslas pabrėžia, kad EU ETS yra vienas svarbiausių instrumentų, suteikiantis rinkai aiškų investicinį signalą: taršai brangstant, apsimoka investuoti į elektrifikaciją, energijos efektyvumą ir mažai anglies dioksido išmetančias technologijas. Jų teigimu, staigūs ar politiniais sumetimais paremti sistemos pakeitimai sumažintų prognozuojamumą ir didintų riziką investuotojams.

    „Raginame valstybes apsaugoti ir sustiprinti EU ETS integralumą kaip Europos klimato strategijos ir konkurencingumo kertinį akmenį“, – sakoma bendrame įmonių kreipimesi.

    Pasirašiusieji akcentuoja ir tai, kad aukštų sąnaudų problema, apie kurią kalba dalis Europos pramonės, neapsiriboja vien taršos leidimų kaina. Šiaurės įmonių pozicija – didžiausias ilgalaikis kaštų šaltinis yra priklausomybė nuo importuojamo iškastinio kuro, o ne pati anglies dioksido kainodara.

    Kodėl Šiaurės šalys mato kitaip?

    Šiaurės Europos energetikos modelis dažnai remiasi ankstesnėmis investicijomis į mažai anglies dioksido išmetančius šaltinius ir regioninę elektros rinkų integraciją. Dėl to, įmonių teigimu, jų regionas gali turėti palyginti mažesnes energijos kainas ir žemesnes emisijas, o tai keičia požiūrį į ETS vaidmenį ekonomikoje.

    „Šiaurės šalių energetikos sistema užtikrina vienas mažiausių energijos sąnaudų Europoje ir mažiausias emisijas, o tai yra dešimtmečius trukusių investicijų į švarią energiją ir tarpvalstybinės rinkos integracijos rezultatas“, – teigiama kreipimesi.

    Šiame kontekste atsiranda ir politinė įtampa: valstybės, kurių pramonė labiau priklausoma nuo iškastinio kuro ir kurioms ETS kaštai juntamesni, dažniau reikalauja palengvinimų. Tuo metu Šiaurės šalys baiminasi, kad sušvelninus taisykles būtų suduotas smūgis tiems, kurie investavo anksčiau ir prisiėmė didesnę transformacijos kainą.

    Įmonės: problema – iškastinio kuro kaina

    Diskusijose su žiniasklaida įmonių atstovai pabrėžė, kad ES konkurencingumo dilema neturėtų būti sprendžiama silpninant klimato politiką. Jų argumentas paprastas: mažesnė priklausomybė nuo iškastinio kuro mažina ir ekonominį pažeidžiamumą, ir energijos kainų šokų riziką.

    „Sprendimas nėra silpninti mūsų klimato politiką. Sprendimas yra mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir spartinti elektrifikaciją“, – sakė „Outokumpu“ atstovas Matthieu Jehl.

    „Problema nėra kaina EU ETS sistemoje. Problema iš tiesų yra iškastinio kuro kaina“, – sakė „Vattenfall“ atstovas Oskar Ahnfelt.

    Šiaurės įmonės taip pat įspėja, kad dažni taisyklių pokyčiai silpnina pasitikėjimą rinka. Jų teigimu, 2022 metais energetikos krizės metu ES lygmens laikinos priemonės parodė, kaip greitai politiniai sprendimai gali pakeisti investicinius skaičiavimus, o tai ypač jautru kapitalui imliuose projektuose.

    Ko tikisi pasirašiusieji?

    Pasirašiusios bendrovės nesiekia visiško status quo, tačiau ragina apsiriboti „drobnomis korekcijomis“, kurios gerintų sistemos veikimą, bet nekeistų jos pagrindinės krypties. Vienas svarbiausių akcentų – kad pajamos iš ETS leidimų aukcionų būtų nukreipiamos į realią transformaciją: energetikos modernizavimą, pramonės dekarbonizaciją ir inovacijas.

    Taip pat pabrėžiama būtinybė užtikrinti politikos nuoseklumą platesniame ES reguliavimo kontekste, įskaitant anglies dioksido korekcinį mechanizmą pasienyje. Įmonių vertinimu, tokie instrumentai yra svarbūs siekiant, kad ES gamintojai nebūtų išstumiami rinkoje tų konkurentų, kurių produkcija pagaminta mažesnių aplinkosauginių reikalavimų sąlygomis.

    Artėjant sprendimams dėl ETS ateities, aiškėja, kad ES viduje formuojasi skirtingų interesų blokai. Šiaurės šalys, tikėtina, išliks tarp griežtesnį ir labiau prognozuojamą ETS palaikančių balsų, o derybos vasarą gali tapti vienu svarbiausių etapų nulemiant, ar Europa rinksis stabilumą, ar reikšmingesnį kurso koregavimą.

  • Krokuvos Balicės oro uostas plečia terminalą: apie 125 mln. eurų investicija ir 11 naujų vartų iki 2029-ųjų

    Sutartis pirmajam etapui

    Krokuvos Balicės oro uostas pradeda didžiausią infrastruktūrinę plėtrą savo istorijoje: pasirašyta sutartis dėl pirmojo keleivių terminalo plėtros etapo. Darbus vykdys bendrovė „Mostostal Warszawa“, o investicijos vertė siekia apie 125 mln. eurų.

    Projekto tikslas – išplėsti keleivių aptarnavimo erdves ir padidinti pralaidumą, kad oro uostas galėtų patogiau aptarnauti augantį srautą. Naująsias erdves keleiviams planuojama atverti iki 2029 metų vidurio.

    Kas keisis terminale?

    Pirmojo etapo metu numatoma įrengti naujas išvykimo laukimo zonas, suformuoti 11 papildomų įlaipinimo vartų ir sukurti išėjimus į teleskopinius trapus. Taip pat suplanuoti trys nauji bokštai su laiptinėmis, kurie padės geriau paskirstyti keleivių srautus.

    Terminale turėtų atsirasti 54 pasų kontrolės kabinos ir 20 automatinių ABC vartų, o komercinė dalis bus plečiama nauju prekybos ir maitinimo pasažu. Oro uostas skelbia, kad atnaujinimai orientuoti ir į keleivius su negalia – numatomi sprendimai, gerinantys judėjimo ir aptarnavimo patogumą.

    „Ši sutartis yra dar vienas žingsnis, kad infrastruktūra spėtų paskui įspūdingą keleivių srauto augimą“, – sakė infrastruktūros ministras Dariuszas Klimczakas.

    Pralaidumas ir ilgalaikiai planai

    Po pirmojo etapo įgyvendinimo oro uosto pralaidumas turėtų siekti apie 4 400 keleivių per valandą. Oro uosto vadovybė teigia, kad tai leis patogiau aptarnauti iki 16 mln. keliautojų per metus, o užbaigus visus etapus iki 2032 metų – iki 20 mln. keleivių per metus.

    Plėtra planuojama taip, kad darbai būtų įgyvendinami etapais, o oro uostas galėtų veikti ir investicijų metu. Tokia praktika dažnai taikoma sparčiai augančiuose regioniniuose oro uostuose, kur svarbu ne tik išplėsti erdves, bet ir išlaikyti paslaugų tęstinumą.

    Tvarumo sprendimai pastate

    Ant pastato stogo numatyta įrengti saulės elektrinių modulius, o viduje – pilkojo vandens sistemą, leidžiančią pakartotinai panaudoti vandenį ūkio reikmėms. Tokie sprendimai tampa vis dažnesni Europos oro uostuose, siekiančiuose mažinti energijos ir vandens sąnaudas.

    Uosto teigimu, modernizacija apims ir technologinius sprendimus, kurie turėtų pagreitinti keleivių kelionę nuo registracijos iki įlaipinimo. Praktikoje tai dažniausiai reiškia didesnį automatizuotų patikrų vaidmenį ir geriau suprojektuotus srautų koridorius.

    „Žinome, kad terminalo plėtra oro uostui yra kritiškai svarbi. Esame pasirengę darbams ir sieksime aukščiausių kokybės standartų“, – sakė „Mostostal Warszawa“ vadovas Jorge Calabuig Ferre.