Blog

  • Slovėnija pradeda rengti naują NEPN 2030–2040: kokie scenarijai lems energetikos kryptį iki 2040 metų

    Slovėnija pradeda rengti naują NEPN 2030–2040: kokie scenarijai lems energetikos kryptį iki 2040 metų

    Startuoja naujo plano rengimas

    Slovėnija pradėjo rengti atnaujintą Nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą (NEPN) 2030–2040 laikotarpiui. Šalis kviečia visuomenę ir ekspertus įsitraukti į konsultacijas dėl ilgalaikių scenarijų, kurie taps būsimos politikos pagrindu.

    NEPN yra pagrindinis valstybės strateginis dokumentas, apibrėžiantis energetikos ir klimato politikos kryptis dešimtmečiui. Jis derinamas su ilgalaikiais klimato tikslais ir Europos Sąjungos teisine sistema, kuri reikalauja reguliariai atnaujinti planus.

    Kokie terminai ir ko tikisi Europos Komisija

    Pagal ES procesą valstybės narės atnaujinto NEPN projekto versiją Europos Komisijai turi pateikti iki 2028 metų sausio 1 dienos. Galutinis dokumentas turi būti patvirtintas iki 2029 metų sausio 1 dienos.

    Praktikoje tai reiškia, kad artimiausiais metais bus rengiami skaičiavimai ir modeliavimas, o vėliau vyks politiniai sprendimai dėl konkrečių priemonių. Pirmasis etapas yra analitinis pagrindas, įskaitant kelis skirtingus kelius į klimato neutralumą.

    Du įsipareigojimai, kurie formuoja scenarijus

    Slovėnijos rengiami scenarijai remiasi dviem kryptimis, kurios iš anksto užduoda ambicijos lygį. Pirmoji yra ES siekis iki 2040 metų pasiekti 90 proc. grynąjį išmetamųjų teršalų sumažinimą, palyginti su 1990 metų lygiu.

    Antroji kryptis yra nacionalinis Slovėnijos įsipareigojimas klimato neutralumą pasiekti iki 2045 metų. Dėl to 2030–2040 laikotarpis laikomas kritiniu, nes būtent tada dažniausiai priimami sprendimai dėl ilgalaikių investicijų, kurios „užrakina“ emisijų trajektoriją dešimtmečiams.

    Kodėl 2030–2040 laikotarpis laikomas lemiamu

    Per šį dešimtmetį sprendžiama, kokie pajėgumai bus statomi energetikoje, kaip bus modernizuojami elektros tinklai ir kokiu tempu vyks pastatų renovacija. Taip pat tai apima pramonės technologinę kaitą ir transporto elektrifikaciją, kurioms reikia iš anksto suderintų infrastruktūros planų.

    Konsultacijose svarbiausia dalis yra scenarijų pasirinkimas ir prielaidų tikrinimas: energijos vartojimo augimas, elektros paklausos šuolis dėl elektrifikacijos, atsinaujinančių išteklių plėtros tempai ir lankstumo priemonės. Tokie sprendimai daro tiesioginę įtaką tiek energijos kainoms, tiek tiekimo saugumui, tiek klimato tikslų pasiekimui.

    Įtraukdama ekspertus ir visuomenę Slovėnija siekia iš anksto identifikuoti jautriausias sritis ir kompromisus. Būtent nuo to, kaip realistiškai bus įvertinti scenarijai ir investicijų poreikis, priklausys, ar NEPN taps vykdomu planu, o ne vien tik deklaracija.

  • „PGE“ ir „Ørsted“ pradėjo „Baltica 2“ pamatų montavimą: 111 monopolių Lenkijos jūroje

    „PGE“ ir „Ørsted“ pradėjo „Baltica 2“ pamatų montavimą: 111 monopolių Lenkijos jūroje

    Lenkijos valstybinė energetikos grupė „PGE“ kartu su Danijos bendrove „Ørsted“ pradėjo jūrinio vėjo parko „Baltica 2“ pamatų įrengimo etapą Baltijos jūroje. Įmonės pranešė, kad pirmieji konstrukciniai elementai jau tvirtinami jūros dugne.

    „Baltica 2“ laikomas didžiausiu Lenkijos jūrinio vėjo projektu, o dabartinis etapas yra vienas svarbiausių visame statybų grafike. Pamatų įrengimas atveria kelią vėjo turbinų montavimui ir elektros perdavimo infrastruktūros darbams jūroje.

    Pamatų kampanija ir laivai

    Įrengimo kampaniją vykdo Nyderlandų rangovas „Van Oord“. Planuojama į jūros dugną įkalti ir sumontuoti 111 monopolių, iš jų 107 skirti vėjo turbinoms, o dar 4 numatyti jūrinėms pastotėms.

    Komponentai į projekto vietą gabenami specializuotais įrengimo laivais, tarp jų minimi „Svanen“ ir „Aeolus“. Logistikos grandinėje naudojamas Rionės uostas, iš kurio konstrukcijos gabenamos tiksliam pozicionavimui jūroje.

    Kada planuojama pabaiga?

    Pasak projekto vystytojų, pamatų įrengimas yra kritinis etapas, nuo kurio priklauso tolesni darbai ir viso projekto terminai. Numatyta, kad statybos jūroje tęsis per 2026 metus.

    Skelbiama, kad visus pamatų darbus ketinama užbaigti 2026 metų ketvirtąjį ketvirtį. Tuomet projektas galės pereiti į intensyvesnę turbinų montavimo ir kabelių bei pastočių infrastruktūros diegimo fazę.

    Energetinio saugumo argumentas

    Lenkijos klimato ir aplinkos ministrė Paulina Hennig-Kloska pabrėžė, kad „Baltica 2“ yra svarbus žingsnis įgyvendinant šalies energetikos transformaciją. Jos teigimu, jūrinė vėjo energetika vertinama kaip viena iš atramų siekiant didesnio energetinio saugumo ir mažesnės priklausomybės nuo importuojamo kuro.

    „Pamatų montavimo pradžia jūrinio vėjo parke „Baltica 2“ yra dar vienas reikšmingas žingsnis įgyvendinant vieną svarbiausių Lenkijos energetikos transformacijos projektų“, – sakė Paulina Hennig-Kloska.

    Ministrė taip pat akcentavo platesnį poveikį ekonomikai: Baltijos jūra, jos žodžiais, tampa strateginiu ištekliumi, o tokios investicijos gali skatinti pramonę, uostų plėtrą ir darbo rinką. Projektas pristatomas kaip vietinių kompetencijų ir tarptautinės patirties derinimo pavyzdys.

  • „bp“ jungiasi prie SOCAR projekto Uzbekistane: įsigijo 40 proc. dujų telkinių žvalgybos dalį

    „bp“ jungiasi prie SOCAR projekto Uzbekistane: įsigijo 40 proc. dujų telkinių žvalgybos dalį

    Kas sutarta Ustiurto plokščiakalnyje

    Didžiosios Britanijos naftos ir dujų bendrovė „bp“ prisijungė prie Azerbaidžano valstybinės energetikos grupės SOCAR vadovaujamo projekto Uzbekistane. Sutartis apima dujų telkinių žvalgybą, vystymą ir gavybą Ustiurto plokščiakalnyje.

    Gamybos pasidalijimo sutartis apima kelis licencinius blokus: Boyterak, Terengquduq, Birqori, Kharoy, Qoraqalpoq ir Qulboy. Tai reiškia, kad šalys dalinsis tiek investicijų našta, tiek būsima produkcija pagal sutartas sąlygas.

    Kaip pasiskirstė dalys

    „bp“ projekte įsigijo 40 proc. dalyvavimo dalį. Ji buvo suformuota perleidžiant po 20 proc. iš SOCAR ir iš Uzbekistano valstybinės bendrovės Uzbekneftegaz.

    Po sandorio struktūra tapo tokia: SOCAR, likdama projekto operatore, valdo 30 proc., Uzbekneftegaz taip pat turi 30 proc., o „bp“ – 40 proc. Tokia proporcija suteikia „bp“ reikšmingą vaidmenį priimant techninius ir investicinius sprendimus, nors kasdienę veiklą koordinuos operatorius.

    Kokia projekto stadija ir ko tikėtis toliau

    SOCAR ir Uzbekneftegaz konsorciumas bei Uzbekistano Vyriausybė gamybos pasidalijimo sutartį dėl šių blokų pasirašė 2025 metų liepos 24 dieną. Šiuo metu projektas yra ankstyvoje stadijoje.

    Skelbiama, kad SOCAR jau vykdo seisminių tyrimų darbus, kurie paprastai yra pirmasis žingsnis vertinant struktūras, galimus išteklius ir planuojant gręžinius. Tolimesnė eiga priklausys nuo tyrimų rezultatų, leidimų, techninių sprendimų ir rinkos sąlygų, įskaitant regioninę dujų paklausą bei eksporto maršrutų galimybes.

    Energetikos rinkoje tokio pobūdžio partnerystės dažnai laikomos signalu, kad projektui siekiama pritraukti papildomų kompetencijų ir kapitalo. „bp“ dalyvavimas gali sustiprinti technologinę ir finansinę bazę, o Uzbekistano pusei tai yra dar vienas žingsnis plečiant tarptautinių investuotojų dalyvavimą šalies angliavandenilių sektoriuje.

  • Europa 2026 metais rekordiniu tempu perka rusiškas SGD: priklausomybė nuo JAV tik auga

    Europa 2026 metais rekordiniu tempu perka rusiškas SGD: priklausomybė nuo JAV tik auga

    Europa 2026 metais dar labiau atsiremia į suskystintų gamtinių dujų importą, o didžiausia importo dalis tenka JAV. Institute for Energy Economics and Financial Analysis (IEEFA) analizė prognozuoja, kad 2026 metais JAV gali patiekti apie du trečdalius viso Europos SGD importo.

    IEEFA Europos SGD ir ES dujų srautų stebėsenos duomenys rodo, kad 2021–2025 metais JAV SGD importas į Europą išaugo daugiau nei tris kartus. Tai siejama su pastangomis mažinti priklausomybę nuo rusiškų vamzdynais tiekiamų dujų po Rusijos karo prieš Ukrainą.

    Brangios SGD ir nauji pažeidžiamumai

    IEEFA vertinimu, dėl tiekimo trikdžių ir geopolitinių rizikų Artimuosiuose Rytuose Europa trumpuoju laikotarpiu gali būti priversta dar labiau remtis SGD. Institutas prognozuoja, kad JAV 2026 metais gali aplenkti Norvegiją ir tapti didžiausiu Europos bei ES dujų tiekėju.

    Kartu pabrėžiama, kad JAV SGD Europos pirkėjams vidutiniškai yra brangiausias pasirinkimas, nes galutinę kainą lemia ne tik dujų kaina, bet ir suskystinimo, transportavimo bei išdujinimo kaštai. Dėl to, net diversifikavus tiekėjus, kainų svyravimų rizika ir spaudimas vartotojams bei pramonei išlieka.

    „Europos perėjimas nuo vamzdynais tiekiamų dujų prie SGD turėjo suteikti tiekimo saugumą ir diversifikaciją. Tačiau tiekimo sutrikimai dėl karo Artimuosiuose Rytuose ir per didelė priklausomybė nuo JAV SGD rodo, kad planas nepasiteisino abiem aspektais“, – sakė IEEFA vyriausioji Europos energetikos analitikė Ana Maria Jaller-Makarewicz.

    „SGD tapo Europos energetinio saugumo strategijos Achilo kulnu, palikdama žemyną pažeidžiamą dėl aukštų dujų kainų ir naujų tiekimo sutrikimų formų“, – sakė Ana Maria Jaller-Makarewicz.

    Paklausos mažinimas ir terminalų dilema

    Energetikos krizė paskatino ES stiprinti paklausos mažinimo kryptį, daugiau dėmesio skiriant energijos efektyvumui, atsinaujinančiai energetikai ir šilumos siurblių diegimui. IEEFA prognozuoja, kad Europos dujų vartojimas gali ir toliau mažėti, o 2025–2030 metais susitraukti apie 14 proc.

    Pagal šią projekciją SGD paklausa per tą patį laikotarpį galėtų mažėti apie 23 proc. Tačiau tuo pat metu dalis šalių vis dar planuoja naujus SGD terminalus, todėl kyla rizika, kad infrastruktūra bus naudojama nepakankamai ir taps finansiškai neefektyvi.

    IEEFA vertinimu, iki 2030 metų Europos SGD importo pajėgumai gali viršyti bendrą dujų paklausą ir būti maždaug tris kartus didesni už prognozuojamą SGD paklausą. Tai sustiprina diskusijas, ar investicijos į naujus terminalus dera su ilgalaike dekarbonizacijos kryptimi ir vartojimo mažėjimo scenarijais.

    Rusiškų SGD importas muša rekordus

    Nors ES yra deklaravusi tikslą palaipsniui atsisakyti rusiškų dujų, Rusija išlieka viena didžiausių SGD tiekėjų bendrijai. IEEFA skaičiavimu, 2026 metų pirmąjį ketvirtį rusiškų SGD importas į ES, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, padidėjo 16 proc. ir pasiekė ketvirtinį rekordą.

    Augimą labiausiai skatino pristatymai į Prancūziją, Ispaniją ir Belgiją. Tai rodo, kad vamzdyninių dujų sumažėjimas nebūtinai reiškia greitą rusiškų energijos išteklių išstūmimą iš rinkos, nes SGD srautai gali prisitaikyti prie naujų maršrutų ir paklausos.

    2025 metais ES šalys už rusiškas vamzdynais tiekiamas dujas sumokėjo 5,9 milijardo eurų, o už rusiškas SGD – 6,7 milijardo eurų. Šie skaičiai pabrėžia, kad finansiniai ryšiai per energijos importą išlieka reikšmingi net ir griežtėjant politinei retorikai.

    „Karas Artimuosiuose Rytuose padidino Europos priklausomybę nuo dviejų didžiausių SGD tiekėjų – JAV ir Rusijos. 2026 metų energetikos krizė parodo, kad kol Europos šalys renkasi remtis dujomis, jos privalo priimti ir su tuo susijusias geopolitines rizikas“, – sakė Ana Maria Jaller-Makarewicz.

    IEEFA akcentuoja, kad Europa negali pilnai kontroliuoti išorinių SGD tiekimo sutrikimų, tačiau gali mažinti pažeidžiamumą vidaus priemonėmis. Tarp jų išskiriamas spartesnis atsinaujinančių išteklių diegimas, energijos taupymo programos ir šildymo elektrifikacija, mažinanti dujų poreikį.

  • TEA: pasaulinės naftos atsargos sparčiai tirpsta po tiekimo šoko Artimuosiuose Rytuose

    TEA: pasaulinės naftos atsargos sparčiai tirpsta po tiekimo šoko Artimuosiuose Rytuose

    Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) naujausioje 2026 metų gegužės naftos rinkos apžvalgoje skelbia, kad dėl precedento neturinčio tiekimo sutrikimo Artimuosiuose Rytuose pasaulinės naftos atsargos mažėja rekordiniu tempu. Agentūra pažymi, kad šis šokas persvėrė ankstesnes prognozes ir išryškino rinkos pažeidžiamumą net ir esant didesniam gavybos lankstumui kituose regionuose.

    TEA vertinimu, 2026 metais pasaulinė naftos paklausa gali sumažėti maždaug 420 000 barelių per parą ir sudaryti apie 104 mln. barelių per parą. Tai yra apie 1,3 mln. barelių per parą mažiau nei buvo prognozuota iki karo eskalacijos, o ryškiausias nuosmukis numatomas antrąjį metų ketvirtį.

    Agentūra akcentuoja, kad paklausą spaudžia išaugusios kainos ir silpnėjanti ekonominė aplinka, todėl antrąjį ketvirtį kritimas gali siekti apie 2,45 mln. barelių per parą. Tokia dinamika, pasak TEA, rodo, jog trumpuoju laikotarpiu kainų šuoliai veikia ne tik vartotojų elgseną, bet ir pramonės bei logistikos grandines.

    Didžiausias dabartinės krizės veiksnys – reikšmingai sumažėjusi pasiūla dėl sutrikusių srautų per Hormūzo sąsiaurį. TEA skaičiuoja, kad dėl konflikto buvo sustabdyta daugiau kaip 14 mln. barelių per parą gavybos ir eksporto pajėgumų, nors daliai tiekėjų pavyko dalį krovinių perorientuoti į terminalus už sąsiaurio ribų.

    Nuo vasario bendri praradimai, TEA vertinimu, siekia apie 12,8 mln. barelių per parą, o atsargų mažėjimas per kovą ir balandį buvo itin spartus. Agentūra daro prielaidą, kad srautai per Hormūzo sąsiaurį gali palaipsniui atsinaujinti birželį, tačiau perspėja, jog pasiūla atsistatys lėčiau nei paklausa.

    Susidariusį trūkumą rinkoje padėjo amortizuoti Atlanto baseino gamintojai, tarp jų Jungtinės Valstijos, Brazilija ir Kanada, padidinę eksportą iki rekordinių lygių. Kartu į rinką buvo nukreiptos ir valstybinės bei komercinės strateginės atsargos, o pasaulinės atsargos per kovą ir balandį, TEA vertinimu, sumažėjo maždaug 250 mln. barelių.

    Kainos išlieka nepastovios: TEA duomenimis, balandį Šiaurės jūros etaloninė nafta vidutiniškai kainavo apie 107 eurus už barelį, perskaičiavus iš JAV dolerių. Nors didesnė pasiūla už Artimųjų Rytų ribų trumpam suteikė palengvėjimą, agentūra prognozuoja, kad rinka išliks deficitinė iki ketvirtojo metų ketvirčio.

    Tokia perspektyva, TEA teigimu, gali palaikyti naujus kainų svyravimus, ypač artėjant vasaros paklausos pikui. Analitikai rinkoje šiuo metu daugiausia dėmesio skiria dviem rizikoms: realiam tiekimo atsigavimo tempui ir tam, ar aukštos kainos bei lėtesnė ekonomika nepaskatins ryškesnio paklausos smukimo nei iki šiol numatyta.

  • Aplankiusi per 120 miestų keliautoja išrinko 6 Europos vietas vasaros solo poilsiui mieste

    Autorė pabrėžia, kad vasarą daugelis automatiškai renkasi paplūdimius, tačiau miesto atostogos vienam žmogui gali būti ne mažiau vertingos. Ypač tada, kai miestas kompaktiškas, patogus vaikščioti pėsčiomis ir siūlo gerą kainos bei kokybės santykį nakvynei.

    Pasak keliautojos, solo kelionėms svarbūs keli praktiški dalykai: aiški viešojo transporto sistema, saugūs rajonai, galimybė lengvai rasti apgyvendinimą ir vietas, kur patogu valgyti vienam. Ji taip pat išskiria miestus, kuriuose yra parkų, žaliųjų erdvių, pėsčiųjų maršrutų ar paplūdimių netoliese.

    „Iš daugiau nei 120 miestų, kuriuos aplankiau per 21 metų kelionių patirtį, daugiau nei pusę aplankiau viena. Mano mėgstami solo kelionių miestai dažniausiai būna nedideli, patogūs tyrinėti pėsčiomis ir turi nebrangių, gerai suplanuotų apgyvendinimo variantų“, – teigia keliautoja.

    Keliautoja šį miestą vadina vienu mėgstamiausių dėl kūrybinės atmosferos: gausu ryškių grafičių, o buvusios tekstilės gamyklos virtusios kultūros ir pramogų erdvėmis. Lodzė, jos vertinimu, ypač patogi vaikščiojimui ir ramiai kelionei be skubos.

    Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad mieste lengviau rasti nebrangių apartamentų, o muziejų ir galerijų pasirinkimas leidžia turiningai praleisti laiką net ir keliaujant vienam. Tarp minimų krypčių dažniausiai akcentuojami meno ir tekstilės istorijos muziejai.

    Lioną keliautoja siūlo rinktis tiems, kuriems svarbi gastronomija. Miestas dažnai vadinamas vienu svarbiausių Prancūzijos kulinarijos centrų, o tai solo keliautojui reiškia paprastą dalyką: čia natūralu užsukti į mažą kavinę ar bistro ir vakarieniauti vienam.

    Ji pabrėžia, kad Lionas neretai atrodo mažiau chaotiškas nei Paryžius, bet išlaiko didmiesčio privalumus. Be restoranų, verta skirti laiko maisto turgums ir regioniniams patiekalams, kurie čia yra svarbi kasdienybės dalis.

    Valensiją autorė rekomenduoja dėl žalumos ir galimybės derinti miestą su gamta. Ji pasakoja, kad čia patogu gyventi miesto centre, o kasdienius maršrutus planuoti taip, kad į programą tilptų ir parkai, ir vietiniai turgūs.

    Kartu ji įspėja, kad populiariausiuose turistiniuose paplūdimiuose vasarą pasitaiko vagysčių, todėl solo keliautojams verta labiau pasidomėti ramesnėmis alternatyvomis. Viena tokių – gamtos parkas Albufera, kur paplūdimiai dažnai atrodo mažiau perpildyti ir natūralesni.

    Nors Atėnai dažnai lieka Graikijos salų šešėlyje, keliautoja sako, kad būtent sostinė gali būti puikus pasirinkimas solo kelionei. Jai svarbu tai, kad svarbiausios lankytinos vietos neretai pasiekiamos pėsčiomis, o miestas tinka tiek istorijai, tiek šiuolaikinei kultūrai.

    Pirmą kartą atvykstantiems ji siūlo rinktis centrinius rajonus, kad būtų lengviau orientuotis. Taip pat rekomenduoja užkilti į Likavito kalną, nuo kurio atsiveria plati miesto panorama.

    Neapolį autorė vadina miestu, kuris dažnai nepelnytai praleidžiamas, kai keliautojai renkasi Romą ar Florenciją. Jos akimis, solo kelionei Neapolis patrauklus dėl ryškios virtuvės, gyvos kasdienybės ir galimybės patogiai suplanuoti dienos išvykas.

    Miestas patogus ir kaip bazė trumpoms kelionėms į netoliese esančias vietas, o istorijos bei architektūros sluoksniai suteikia daug temų lėtam, savarankiškam tyrinėjimui. Kalbant apie maistą, ji pataria nepraleisti vietinių klasikų, įskaitant picą.

    Sofiją keliautoja išskiria kaip biudžetui draugišką pasirinkimą vasarai. Ji sako, kad net ir būdama sostinė, Sofija gali pasirodyti mažiau perpildyta, o tai leidžia lengviau spontaniškai planuoti maršrutus ir paskutinę minutę ieškoti apgyvendinimo.

    Jos patirtyse minimos vyno degustacijos, jaukios vakarienės ir pasivaikščiojimai, padedantys geriau suprasti miesto istoriją. Keliaujantiems vieniems Sofija gali būti patraukli ir dėl to, kad daug įdomių vietų pasiekiama pėsčiomis arba trumpais viešojo transporto maršrutais.

  • Ar šuo iš tiesų pailgina gyvenimą? Mokslininkų duomenys rodo ryšį su mažesne mirties rizika

    Šuns turėjimas namuose siejamas su mažesne priešlaikinės mirties rizika, rodo kelių pastarųjų dešimtmečių tyrimų apžvalgos. Plačiai cituojamoje 2019 metais publikuotoje metaanalizėje nustatyta, kad šunų šeimininkų bendras mirtingumas gali būti mažesnis maždaug 24 proc., palyginti su šunų neturinčiais žmonėmis.

    Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad tai nereiškia tiesioginės priežasties ir pasekmės: ryšį gali lemti gyvenimo būdas, socialiniai veiksniai ir pradinė sveikatos būklė. Kitaip tariant, šuo nebūtinai yra „vaistas“, tačiau jis gali tapti svarbia kasdienio režimo ir aktyvumo dalimi.

    Tyrimuose dažniausiai minimas mechanizmas yra fizinis aktyvumas. Reguliarūs pasivaikščiojimai su šunimi didina kasdienį judėjimą, o tai siejama su geresniais širdies ir kraujagyslių rodikliais, mažesniu antsvorio ir 2 tipo diabeto rizikos veiksnių paplitimu.

    Šunys taip pat gali turėti įtakos psichologinei savijautai. Kasdieniai ritualai, atsakomybė už augintinį ir emocinis ryšys kai kuriems žmonėms padeda lengviau įveikti vienišumą, stresą ir palaikyti pastovesnę dienotvarkę.

    Ypatingas dėmesys tyrimuose skiriamas žmonėms, turintiems širdies ir kraujagyslių ligų. Būtent šioje grupėje kai kuriuose darbuose fiksuotas ryškesnis ryšys tarp šuns turėjimo ir mažesnės su širdimi susijusios mirties rizikos, nors rezultatai skirtingose šalyse ir imtyse gali varijuoti.

    Dauguma išvadų remiasi stebimaisiais tyrimais, todėl svarbu atsargiai vertinti interpretacijas. Šunų šeimininkai gali skirtis nuo kitų žmonių pagal pajamas, gyvenamąją aplinką, įpročius, aktyvumo lygį ar net tai, kaip dažnai jie lankosi pas gydytojus.

    Kita dažnai aptariama detalė yra pasivaikščiojimų kokybė. Sveikatos naudą labiau tikėtina suteikia nuoseklios, aktyvios kasdienės išvykos į lauką, o ne vien faktas, kad gyvūnas gyvena namuose.

    Ekspertai taip pat primena, kad šuo nėra universalus sprendimas visiems. Jei žmogus dėl sveikatos būklės negali reguliariai judėti, patiria didelį stresą dėl priežiūros ar finansinių įsipareigojimų, augintinio turėjimas gali neturėti laukiamos naudos.

    Mokslas leidžia pagrįstai teigti, kad šuo dažnai „įjungia“ sveikesnį režimą: daugiau judėjimo, daugiau laiko lauke ir daugiau socialinio kontakto. Tačiau nauda labiausiai tikėtina tuomet, kai augintinis tampa pastovia, o ne epizodine kasdienybės dalimi.

    Jei svarstote įsigyti šunį dėl sveikatos, verta įvertinti realias galimybes: ar turėsite laiko ilgoms išvykoms, ar galėsite užtikrinti priežiūrą ligos ar atostogų metu, ar pasirinkta veislė ir šuns aktyvumo poreikiai atitinka jūsų gyvenimo tempą.

  • Parama būstui įsigyti: nuo gegužės 19 dienos startuoja prašymai, lėšos gali baigtis greitai

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerija paskelbė, kad 2026 metais gegužės 19 dieną pradedamas kvietimas teikti prašymus paramai būstui įsigyti. Parama teikiama pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą ir apima valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą ir arba subsidiją.

    Prašymai bus priimami 2026 metais gegužės 19 dieną nuo 9.00 valandos iki 16.00 valandos, tačiau terminas gali sutrumpėti, jei kvietimui numatytos lėšos bus išnaudotos anksčiau. Šiam kvietimui planuojama skirti apie 5,6 mln. eurų.

    Kaip ir kur teikti prašymą

    Ministerija rekomenduoja prašymus teikti per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS), nes joje fiksuojama tiksli prašymo pateikimo data ir laikas. Tai svarbu, nes pažymos dėl teisės į paramą išduodamos laikantis eiliškumo, atsižvelgiant į prašymo registraciją SPIS.

    Prašymą taip pat galima pateikti atvykus į savivaldybę, siunčiant paštu, per kurjerį, el. paštu arba per atstovą, tačiau tokiais atvejais pateikimo momentas vis tiek bus skaičiuojamas pagal registraciją SPIS. Ministerija pabrėžia, kad visi ne per SPIS teikiami prašymai turi būti pasirašyti.

    Jeigu prašymas teikiamas el. paštu, jis privalo būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu. Nepasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu el. paštu pateiktas prašymas laikomas negaliojančiu ir nebus registruojamas.

    Ką svarbu žinoti apie eiliškumą

    Ministerija gali paskelbti kvietimo pabaigą, jei paaiškės, kad valstybės biudžeto lėšų pažymoms formuoti nepakaks. Tokiu atveju prašymai, pateikti ne kvietime nurodytu laiku, SPIS nebus registruojami ir nebus nagrinėjami.

    Pasibaigus kvietimo laikotarpiui ministerija įvertins turimas lėšas ir poreikį pagal pateiktus prašymus. Tuomet atskiru raštu informuos savivaldybių administracijas dėl prašymų nagrinėjimo ir pažymų išdavimo.

    Be atskiro ministerijos rašto pažymos neišduodamos. Pažymos išduodamos laikantis eiliškumo, išskyrus atvejus, kai kalbama apie papildomą subsidiją, kuri taikoma pirmumo tvarka.

    Savivaldybės galės priimti prašymus, juos įvertinti ir patenkinti arba atmesti, tačiau pažymų formavimo SPIS galimybės nenumatytos. Jeigu subsidijoms skirtos lėšos bus rezervuotos ir daliai pareiškėjų jų nebeužteks, savivaldybė pateiks motyvuotą rašytinį atsisakymą, o SPIS pateikti prašymai bus atmetami nurodant priežastį.

    Ministerija atkreipia dėmesį, kad tais atvejais, kai prašymui lėšų neužteko, jis nebegalios. Norint vėl pretenduoti į subsidiją, reikės teikti naują prašymą, kai bus paskelbtas kitas kvietimas.

    Parengta pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informaciją.

  • Švenčionėliai taikosi į kūrybinių industrijų centrą: ką siūlo „Kurk Lietuvai“ analizė

    Švenčionėliai taikosi į kūrybinių industrijų centrą: ką siūlo „Kurk Lietuvai“ analizė

    Švenčionių rajono savivaldybėje gegužės 13 dieną aptartas Švenčionėlių potencialas tapti kūrybinių industrijų traukos centru. Diskusijoje dalyvavo meras Rimantas Klipčius, vicemeras Erikas Demidovas, savivaldybės specialistai, Švenčionių verslo ir turizmo informacijos centro direktorė Rasa Turlienė.

    Susitikime savo įžvalgas pristatė programos „Kurk Lietuvai“ projektų vadovai Ieva Astraukienė ir Dominykas Kaminskas, kurie rajone dirba kelis mėnesius. Jų užduotis – įvertinti, kokios prielaidos Švenčionėliuose leistų kryptingai auginti kūrybines industrijas ir paversti jas apčiuopiamu ekonominiu bei socialiniu impulsu.

    Ką reiškia kūrybinės industrijos?

    Kūrybinės industrijos šiandien suprantamos plačiau nei vien kultūros renginiai ar meninė veikla. Prie šios srities dažnai priskiriamas dizainas, architektūra, audiovizualinė kūryba, reklama, leidyba, žaidimų kūrimas, turinio gamyba skaitmeninėms platformoms ir kitos žiniomis grįstos veiklos.

    Europos Sąjungos praktikoje tokios veiklos laikomos svarbiu regionų konkurencingumo veiksniu, nes kuria aukštesnės pridėtinės vertės darbo vietas ir padeda pritraukti jaunus specialistus. Savivaldybėms tai taip pat tampa įrankiu stiprinti miesto įvaizdį ir skatinti turizmą ne sezono metu.

    Kokius išteklius turi Švenčionėliai?

    Pristatydami analizę „Kurk Lietuvai“ projekto vadovai apžvelgė rajono situaciją Lietuvos kontekste ir pasiūlė kryptis, kuriose Švenčionėliai galėtų išsiskirti. Aptarta, kokios vietos stiprybės jau dabar kuria vertę, o kur matomos spragos, trukdančios auginti kūrybines veiklas nuosekliai.

    Diskusijoje daug dėmesio skirta vietos erdvėms ir jų įveiklinimui: kaip pritraukti kūrėjus, bendruomenes, mažąjį verslą ir partnerius iš kitų miestų. Taip pat kalbėta apie planuojamą „Depo“ projekto pastatą ir jo galimą vaidmenį kuriant vietos traukos tašką, kuriame galėtų susitikti kūryba, verslas ir turizmas.

    Ko reikia, kad idėja virstų rezultatais?

    Kūrybinių industrijų plėtra dažniausiai remiasi ne vienu sprendimu, o nuosekliu priemonių rinkiniu: aiškiai pasirinkta kryptimi, realiomis bendradarbystės ir renginių erdvėmis, vietos talentų ugdymu, ryšiais su švietimo įstaigomis ir stabiliais finansavimo šaltiniais. Savivaldybėms svarbu turėti ir matavimo rodiklius, kad būtų aišku, ar investicijos kuria grąžą bendruomenei.

    Švenčionėlių atveju aptarti žingsniai rodo siekį pereiti nuo pavienių iniciatyvų prie ilgalaikės strategijos. Jei pavyks suderinti infrastruktūrą, programų tęstinumą ir partnerystes, miestas galėtų sustiprinti patrauklumą gyvenimui ir darbui, o kūrybinės veiklos taptų viena iš regiono atsinaujinimo ašių.

  • Gegužės 18 dieną renkasi Švietimo komitetas: ką svarstys dėl švietimo, sveikatos ir socialinės apsaugos

    2026 metais gegužės 18 dieną 10.00 valandą vyks Švietimo, kultūros, sveikatos ir socialinės apsaugos komiteto posėdis. Savivaldybė nurodo, kad posėdyje bus nagrinėjami komiteto darbotvarkėje numatyti klausimai.

    Tokie posėdžiai dažniausiai apima sprendimus, turinčius tiesioginę įtaką gyventojams: nuo švietimo įstaigų tinklo ir mokinių pavėžėjimo iki kultūros paslaugų prieinamumo bei visuomenės sveikatos stiprinimo priemonių. Socialinės apsaugos dalyje paprastai aptariamas socialinių paslaugų organizavimas ir paramos priemonių taikymas.

    Komitetų darbas yra viena pagrindinių grandžių, kur formuojami siūlymai tarybos sprendimams: vertinami administracijos parengti projektai, tikslinami prioritetai, keliami papildomi klausimai. Posėdžių metu taip pat aptariami gyventojų poreikiai ir praktinės problemos, kurios vėliau gali virsti konkrečiais sprendimais.

    Gyventojams aktualiausia informacija paprastai būna susijusi su planuojamais pokyčiais paslaugose ir finansavime, todėl darbotvarkės klausimai leidžia iš anksto suprasti, kokie sprendimai gali būti svarstomi artimiausiu metu. Įprastai po posėdžio sprendimų projektai keliauja į savivaldybės tarybą, kur priimami galutiniai nutarimai.

    Komiteto posėdžio darbotvarkė skelbiama savivaldybės pateiktoje medžiagoje. Joje detalizuojami svarstomi klausimai, pranešėjai ir sprendimų projektai.