CP v2

Blog

  • JAV Senato bankininkystės komitetas gegužės 14 dieną balsuos dėl plataus kriptovaliutų reguliavimo paketo

    JAV Senato bankininkystės komitetas gegužės 14 dieną balsuos dėl plataus kriptovaliutų reguliavimo paketo

    JAV Senato bankininkystės komitetas paskelbė, kad gegužės 14 dieną rengs posėdį, kuriame svarstys pataisas ir balsuos dėl plataus kriptovaliutų rinkos reguliavimo įstatymo projekto. Tai būtų vienas pirmųjų bandymų nustatyti išsamias federalines taisykles sektoriui, kuris iki šiol JAV dažnai balansavo tarp skirtingų institucijų aiškinimų.

    Šis balsavimas būtų antras mėginimas judėti pirmyn po to, kai sausį planuotas svarstymas buvo atšauktas. Tuomet dalis pramonės atstovų, įskaitant biržą „Coinbase“, viešai traukė paramą, keldami klausimus dėl stablecoinų paskatų ir vartotojams mokamų atlygių traktavimo.

    Pastarosiomis savaitėmis derybininkai pateikė patikslintas formuluotes, kurios, kaip teigiama, leido grįžti prie procedūros. Vis dėlto bankų sektoriaus asociacijos ir toliau signalizuoja, kad kai kurios nuostatos, ypač susijusios su mokėjimais ir stablecoinų modeliais, gali būti nepakankamai aiškios arba per silpnos.

    Dar vienas žingsnis iki viso Senato

    Net jei Senato bankininkystės komitetas pritartų savo versijai, tai dar nebūtų galutinis sprendimas. Toliau tektų derinti skirtingus tekstus su Senato žemės ūkio komiteto anksčiau šiais metais patvirtintu projektu, nes kriptoturto rinkos priežiūra JAV dažnai apima ir prekių ateities sandorių priežiūros logiką.

    Šiame etape neišvengiamai iškils ir politiniai skirtumai: dalis demokratų anksčiau kritikavo procesą, akcentuodami galimus interesų konfliktus, susijusius su prezidento Donaldo Trumpo viešai aptarinėtais kriptovaliutų interesais. Senato žemės ūkio komiteto svarstyme jų pasiūlytos etikos pataisos, ribojančios tam tikras skaitmeninio turto operacijas aukštiems pareigūnams, į projektą nebuvo įtrauktos.

    Etikos ir vartotojų apsaugos klausimai

    Diskusijose vis daugiau dėmesio skiriama ne tik rinkos struktūrai, bet ir etikai bei vartotojų apsaugai. Demokratų senatorė Kirsten Gillibrand viešai pabrėžė, kad susitarimas gali būti įmanomas tik įstatyme aiškiai įtvirtinus etikos nuostatas, kurios sumažintų interesų konflikto riziką aukščiausiuose valdžios lygmenyse.

    Kartu akcentuojama būtinybė sustiprinti vartotojų apsaugą, įskaitant priemones prieš neteisėtą finansavimą ir terorizmo finansavimą. Kriptovaliutų sektoriui tai reiškia didesnę tikimybę, kad galutiniame tekste atsiras griežtesni reikalavimai dėl patikros, skaidrumo ir rizikų valdymo, kurie iki šiol skirtingose valstijose ir skirtingose platformose buvo taikomi nevienodai.

    Laiko spaudimas ir politinė matematika

    Net suderinus komitetų pozicijas, įstatymo projektas turėtų keliauti į viso Senato balsavimą, kur, tikėtina, vėl bus keliami interesų konfliktų klausimai. Kad iniciatyva judėtų toliau, Senatui reikėtų surinkti 60 balsų ribą, todėl be abipartės paramos projektui gali būti sunku pasiekti finišo tiesiąją.

    Jei Senatas pritartų, dokumentas keliautų į Atstovų Rūmus, kur anksčiau jau buvo patvirtinta kriptovaliutų reguliavimo versija su abiejų partijų palaikymu. Galiausiai, po abiejų rūmų suderinimo, įstatymas būtų teikiamas prezidentui pasirašyti, tačiau artėjant tarpiniams rinkimams politinis grafikas tampa vis griežtesnis.

  • LayerZero atsiprašo dėl Kelp DAO įsilaužimo komunikacijos: pripažino klaidą dėl vieno tikrintojo schemos

    LayerZero atsiprašo dėl Kelp DAO įsilaužimo komunikacijos: pripažino klaidą dėl vieno tikrintojo schemos

    Tarpblokinių pervedimų protokolas LayerZero paviešino atsiprašymą dėl to, kaip komunikavo po Kelp DAO tilto incidento, per kurį iš sistemos buvo neteisėtai išvesta apie 270 000 000 eurų vertės rsETH. Tai ryškus tono pokytis po ankstesnio vertinimo, kuriame buvo teigiama, kad sprendimas „veikė taip, kaip buvo numatyta“.

    Įmonė pripažino, kad per kelias savaites po atakos jai nepavyko aiškiai ir tiesiai paaiškinti situacijos. LayerZero teigimu, siekta parengti išsamų techninį paaiškinimą, tačiau rinkai labiausiai trūko greitos ir konkrečios informacijos apie rizikas bei atsakomybę.

    Kas įvyko per ataką?

    LayerZero nurodė, kad buvo kompromituoti vidiniai RPC mazgai, kuriuos naudojo jos Decentralized Verifier Network (DVN) skaityti šaltinės grandinės būseną. Tuo pat metu įvykdyta DDoS ataka prieš išorinius RPC tiekėjus privertė sistemą remtis pažeista infrastruktūra.

    Dėl to DVN patvirtino operacijas, kurios realiai neįvyko, ir taip buvo atvertas kelias neteisėtiems pervedimams. LayerZero incidentą siejo su Šiaurės Korėjos Lazarus grupe, kuri anksčiau ne kartą buvo minėta kaip viena aktyviausių kriptovaliutų vagysčių vykdytojų.

    Vienas tikrintojas kaip „numatytasis“ pasirinkimas

    Svarbiausia atsiprašymo dalis buvo pripažinimas, kad LayerZero neturėjo leisti savo DVN veikti kaip vieninteliam tikrintojui didelės vertės pervedimuose. Įmonė teigė, kad kūrėjams turi būti paliekama pasirinkimo laisvė, tačiau tokia 1 iš 1 konfigūracija neturėjo būti toleruojama didelės rizikos scenarijuose.

    Kelp DAO anksčiau viešai nesutiko su naratyvu, kad visa atsakomybė tenka vien projekto konfigūracijai, ir argumentavo, jog vieno tikrintojo schema buvo pateikiama kaip įprastas įdiegimo pavyzdys. Rinkoje tai tapo platesne diskusija apie tai, kur baigiasi platformos rekomendacijų atsakomybė ir kur prasideda konkretaus produkto komandos pareiga atlikti papildomą rizikos vertinimą.

    LayerZero taip pat pateikė masto kontekstą, pabrėždama, kad incidentas palietė vieną programą, o ne visą ekosistemą. Vis dėlto vieno didelio atvejo pakanka, kad pasitikėjimas tarpblokine infrastruktūra smuktų, nes tokie tiltai laikomi vienu dažniausių atakų taikinių visame kriptovaliutų sektoriuje.

    Kokius pokyčius žada LayerZero?

    Po incidento LayerZero skelbia pakeitusi praktiką: LayerZero Labs DVN nebeaptarnauja 1 iš 1 konfigūracijų. Įmonė taip pat migruoja numatytuosius nustatymus taip, kad daugelyje kelių būtų reikalaujama bent penkių tikrintojų, o grandinėse, kur pasirinkimų mažiau, būtų taikomas bent trijų tikrintojų slenkstis.

    Techninėje dalyje planuojamas antras DVN klientas, parašytas „Rust“ kalba, siekiant sumažinti priklausomybę nuo vienos kodo bazės ir didinti atsparumą klaidoms. RPC architektūroje žadami smulkesni kvorumo valdikliai, kad sistema galėtų lanksčiau derinti vidinius ir išorinius mazgų tiekėjus.

    Dar viena atskleista detalė susijusi su operacine sauga: prieš kelerius metus vienas iš daugiaparašio pasirašytojų asmeniniam sandoriui panaudojo gamybinę aparatinę piniginę. LayerZero teigė, kad pasirašytojas buvo pašalintas, piniginės pakeistos, o į pasirašymo įrenginius įdiegta anomalijų aptikimo programinė įranga.

    Atsiprašymas pasirodė tuo metu, kai dalis rinkos dalyvių peržiūri tarpblokinių sprendimų tiekėjus. Keli protokolai po incidento paskelbė perkeliantys infrastruktūrą į alternatyvius sprendimus, o tai rodo, kad saugumo architektūra ir atsakomybės ribos tampa konkurenciniu veiksniu, o ne tik technine detale.

    LayerZero teigė, kad pilnas techninis post mortem bus paskelbtas užbaigus išorinių saugumo partnerių tyrimus. Iki tol pagrindinis rinkos lūkestis išlieka paprastas: kad numatytieji nustatymai nebeskatintų rizikingų diegimų, o incidentų komunikacija būtų greitesnė ir aiškesnė.

  • Pirėnų urve rado dešimtis židinių: ugnis slėpė vieną seniausių vario gavybos pėdsakų

    Pirėnų urve rado dešimtis židinių: ugnis slėpė vieną seniausių vario gavybos pėdsakų

    Ispanijos Pirėnuose, Núria slėnyje, archeologai ištyrė itin sunkiai pasiekiamą Cova 338 urvą, esantį 2 235 metrų aukštyje. Ilgą laiką manyta, kad tokiose aukštikalnėse neolito ir bronzos amžiaus žmonės tik trumpam užsukdavo pakeliui, tačiau nauji duomenys šią prielaidą verčia peržiūrėti.

    Kasinėjimai, vykdyti 2021–2023 metais, atskleidė storus kultūrinius sluoksnius, rodančius pasikartojančius ir ilgalaikius apsistojimus nuo maždaug 5 000 metų prieš mūsų erą iki pirmojo tūkstantmečio prieš mūsų erą pabaigos. Tai reiškia, kad į tą pačią vietą kartos sugrįždavo daugiau nei 5 000 metų, nepaisydamos atšiaurių kalnų sąlygų.

    Židiniai ir žali mineralai

    Urvėje aptikta dešimtys židinių ir šimtai žalsvų uolienų fragmentų, kuriuos tyrėjai sieja su malachitu – variu turtingu mineralu. Dalis gabalėlių buvo apdegę ir suskeldėję, o tai leidžia įtarti, kad akmuo buvo tikslingai kaitinamas ir apdorojamas vietoje.

    Toks vaizdas atitinka ankstyvosios metalurgijos logiką: kaitinimas gali palengvinti mineralų trupinimą, o vėliau išgauta žaliava galėjo būti gabenama į žemesnes stovyklas ar dirbtuves. Mokslininkai šį radinių kompleksą įvardija kaip vieną ankstyviausių įrodymų, kad Vakarų Europos aukštikalnėse buvo kryptingai eksploatuojami vario ištekliai.

    Ne tik darbas, bet ir kasdienybė

    Be su mineralais siejamų radinių, rasta ir įprasto gyvenimo pėdsakų: gyvūnų kaulų, keramikos šukių, akmeninių įrankių, maisto ruošimo liekanų. Daiktų išsidėstymas leidžia manyti, kad urvo erdvė buvo naudojama sistemiškai, atskiriant zonas skirtingoms veikloms.

    Tai rodo, kad Cova 338 greičiausiai buvo ne atsitiktinė užuovėja, o sezoninė, planuotai naudojama vieta, kurioje derintos kelios funkcijos. Tokie atradimai papildo platesnį Europos priešistorės vaizdą, kuriame vis dažniau kalbama apie kalnų regionus kaip aktyviai išnaudojamas erdves, o ne tik apie migracijos koridorius.

    Mįslingi žmogaus palaikai

    Tyrėjai taip pat aptiko žmogaus palaikų fragmentų, tikėtinai priklausiusių maždaug 11 metų vaikui: pieninį dantį ir piršto kaulo dalį. Kol kas neaišku, ar tai buvo laidojimas urve, ar palaikai į šią vietą pateko kitomis aplinkybėmis.

    Vis dėlto neatmetama, kad gilesniuose sluoksniuose gali būti ir daugiau palaidojimų. Jei tai pasitvirtintų, Cova 338 reikšmė išsiplėstų: šalia ūkinės veiklos urvas galėjo turėti ir ritualinę, bendruomeninę funkciją.

    „Radinių visuma leidžia manyti, kad žmonės į urvą grįždavo nuosekliai ir veiklą organizuodavo kryptingai, o ugnis buvo ne vien šilumos šaltinis“, – teigiama tyrėjų aprašyme.

  • Kinijos akmens mieste atkasė sensaciją: po Houchengzui – milžiniškas tunelių tinklas

    Kinijos akmens mieste atkasė sensaciją: po Houchengzui – milžiniškas tunelių tinklas

    Kinijoje archeologai pranešė aptikę įspūdingą radinį vėlyvojo neolito laikų Houchengzui akmens mieste: po įtvirtinimais driekiasi sudėtinga požeminių tunelių sistema. Tyrėjų vertinimu, dalis šių perėjimų galėjo būti įrengti prieš maždaug 4 300–4 500 metų, o jų mastas leidžia kalbėti apie neįprastai gerai organizuotą bendruomenę.

    Houchengzui jau anksčiau laikytas vienu didžiausių ir geriausiai įtvirtintų Longshan kultūros laikotarpio centrų. Kompleksas užima daugiau nei 1 300 000 kvadratinių metrų, o jo gynybinę struktūrą sudarė masyvios sienos, grioviai ir kelių elementų fortifikacijų sistema.

    Požemiai, keičiantys vaizdą

    Naujausi kasinėjimai atvėrė tai, kas plika akimi nematoma: tuneliai, kaip manoma, jungė skirtingas miesto dalis ir kai kur kertė gynybinius įtvirtinimus. Tai leistų aiškinti, kad požeminiai koridoriai galėjo turėti ir susisiekimo, ir karinės taktikos paskirtį.

    Archeologai atkreipia dėmesį, kad dalis perėjimų veda už miesto sienų, todėl neatmetama, jog jie galėjo veikti kaip slaptos tiekimo linijos arba evakuacijos keliai apgulties metu. Toks sprendimas primena vėlesnių epochų gynybines praktikas, tačiau šiuo atveju kalbama apie gerokai ankstesnį laikotarpį.

    Technologinis lygis stebina

    Pačių tunelių konstrukcija taip pat kelia klausimų apie to meto inžineriją. Aprašoma, kad koridoriai turi arkines perdangas, primenančias tradicinę urvinių būstų architektūrą, o kai kurios atkarpos išliko neįprastai geros būklės, nors praėjo tūkstantmečiai.

    Tyrėjai pabrėžia, kad tokio tinklo įrengimas reikalavo didelių darbo resursų, planavimo ir centralizuoto valdymo. Dėl to Houchengzui laikomas svarbiu tašku diskusijose apie ankstyvą Kinijos urbanizaciją, bendruomenių hierarchiją ir gynybos sistemų raidą Rytų Azijoje.

    Kas dar gali slėptis po žeme?

    Kol kas ištirta tik dalis požeminės infrastruktūros, todėl spėjama, kad po griuvėsiais gali būti daugiau koridorių ir iki šiol nežinomų kamerų. Tolimesni darbai turėtų padėti tiksliau atsakyti, ar tuneliai buvo skirti vien gynybai ir judėjimui, ar taip pat galėjo tarnauti maisto atsargų saugojimui, ritualams ar kitai veiklai.

    Archeologijoje tokie radiniai dažnai keičia supratimą apie visuomenių galimybes ir kasdienybę, nes požeminiai statiniai paprastai reikalauja ne tik techninių žinių, bet ir aiškios priežiūros. Houchengzui atvejis rodo, kad vėlyvojo neolito bendruomenės galėjo imtis gerokai ambicingesnių projektų, nei ilgą laiką manyta.

  • ESA kuria „Space Rider“: daugkartinis erdvėlaivis grįš kaip NASA šatlai – kuo jis svarbus Europai

    ESA kuria „Space Rider“: daugkartinis erdvėlaivis grįš kaip NASA šatlai – kuo jis svarbus Europai

    Europa siekia daugiau autonomijos

    Europos kosmoso sektorius ilgus metus rėmėsi kitų valstybių pajėgumais, ypač paleidimais ir kai kuriomis kritinėmis technologijomis. Pastaraisiais metais ESA vis garsiau akcentuoja strateginį tikslą didinti Europos savarankiškumą kosmose, o vienas ryškiausių žingsnių šia kryptimi yra „Space Rider“ programa.

    „Space Rider“ yra bepilotis daugkartinio naudojimo erdvėlaivis, skirtas po misijos sugrįžti į Žemę ir, atlikus patikrą bei paruošimą, vėl skristi į orbitą. Tokia koncepcija primena kadaise naudotus NASA erdvėlaivius šatlus, tačiau projektas kuriamas kaip kompaktiškesnė, pigesnė ir be įgulos veikianti platforma.

    Kas yra „Space Rider“ ir kam jis bus naudojamas

    ESA projektą vysto kaip Europos grįžtamąją platformą, kuri leistų į orbitą iškelti eksperimentus, o po kelių mėnesių juos pargabenti atgal su visais mėginiais ir įranga. Tai ypač svarbu mikrogravitacijos tyrimams, kai reikalingas ne tik bandymo atlikimas kosmose, bet ir fizinis rezultatų grąžinimas laboratorinei analizei Žemėje.

    Tokio tipo misijos aktualios biomedicinai, medžiagų mokslui, technologijų bandymams bei gamybos procesams, kuriems reikalinga mikrogravitacija. Kadangi erdvėlaivyje nenumatyta įgula, mažėja rizika ir kaštai, o pati platforma gali būti dažniau pritaikoma skirtingiems užsakovams.

    Planuojama, kad „Space Rider“ į orbitą keltų raketa „Vega C“. ESA anksčiau yra nurodžiusi, kad erdvėlaivis orbitoje galėtų išbūti maždaug 2–3 mėnesius, o tada, atsiskyręs nuo aptarnavimo modulio, grįžtų į atmosferą ir nusileistų ant Žemės.

    Testai iki 1 600 laipsnių

    Rengiantis pirmajai misijai, didžiausi iššūkiai siejami su saugiu grįžimu į atmosferą, kai konstrukciją veikia ekstremali šiluma ir apkrovos. ESA skelbė atlikusi bandymus, kurių metu medžiagos tikrintos specialiame aerodinaminiame tunelyje, pakeliančiame temperatūrą iki 1 600 laipsnių Celsijaus.

    Skelbiama, kad „Space Rider“ korpuso apačioje ir valdymo paviršiuose numatytos šiluminės apsaugos plytelės iš „ISiComp“ tipo keraminės medžiagos, kurią kūrė Italijos aeronautikos tyrimų centras CIRA kartu su pramonės partneriais. Tokie bandymai reikalingi tam, kad šiluminė apsauga atlaikytų įkaitimą, atsirandantį grįžtant iš orbitos.

    Taip pat parengtas pilno mastelio bandymų modulis, skirtas tolesniems numetimo ir nusileidimo bandymams. Šis etapas svarbus, nes „Space Rider“ nusileidimo schema remiasi parašiutais ir specialia sparno tipo sistema, kuri turi stabiliai išlaikyti kelias tonas sveriančią konstrukciją.

    Kada realus pirmasis skrydis

    ESA planuose „Space Rider“ siejamas su infrastruktūros vystymu, reikalinga saugiam nusileidimui ir erdvėlaivio aptarnavimui. Įvardijama, kad Azorų Santa Marijos saloje vystomas kosmoso centras ateityje turėtų tapti viena iš svarbių atramų, susijusių su šios platformos grąžinimu ir operacijomis.

    Pagal anksčiau skelbtus grafikus pirmoji misija siejama su 2028 metais, nors galutiniai terminai priklausys nuo bandymų rezultatų ir „Vega C“ skrydžių ritmo. Jei programai pavyks, Europa gautų daugkartinio naudojimo grįžtamąją platformą, kuri atvertų naują etapą mokslinių ir technologinių eksperimentų logistikai orbitoje.

    „Mūsų tikslas yra turėti Europos grįžtamąją platformą, kuri leistų saugiai pargabenti naudingąjį krovinį iš orbitos ir naudoti erdvėlaivį pakartotinai“, – sakė ESA atstovai, pristatydami naujausią bandymų pažangą.

  • Pirmieji Lenkijos F-35 atskrenda jau netrukus: 3 savybės, kurios keičia oro karą

    Pirmieji Lenkijos F-35 atskrenda jau netrukus: 3 savybės, kurios keičia oro karą

    Lenkija praneša, kad jau artimiausiu metu į šalį turėtų atskristi pirmieji F-35 naikintuvai, kurie taps moderniausiais jos karinių oro pajėgų orlaiviais. Šie penktosios kartos lėktuvai NATO dažnai apibūdinami trimis kertinėmis sąvokomis: mažas matomumas, tinklacentriškumas ir jutiklių duomenų sujungimas.

    Viešojoje erdvėje F-35 dažnai pristatomas kaip sunkiai radarams „pagaunamas“ lėktuvas, tačiau realybėje tai nėra vien nematomumo istorija. Dalis technologijų susijusios su korpuso forma, specialiomis dangomis ir sprendimais, mažinančiais radarinį atspindį, kad aptikimas ir ypač tikslus sekimas būtų gerokai apsunkintas.

    Kas slepiasi už mažo matomumo?

    Mažas matomumas reiškia ne tai, kad lėktuvas apskritai nematomas, o tai, kad jį aptikti ir patikimai sekti sudėtingiau, ypač didesniais atstumais ir tam tikruose radarų diapazonuose. Tokiu atveju priešininkui gali prireikti daugiau laiko ir daugiau skirtingų sensorių, kad būtų galima patvirtinti taikinį ir perduoti duomenis ginkluotei.

    Karinėje praktikoje tai svarbu todėl, kad oro gynybos grandinė nuo aptikimo iki apšaudymo turi veikti greitai ir tiksliai. Kuo daugiau neapibrėžtumo, tuo sunkiau laiku priimti sprendimus, o langas perimti taikinį gali sutrumpėti iki kritiškai mažo.

    Tinklacentriškumas: lėktuvas kaip duomenų mazgas

    Kita esminė F-35 stiprybė yra gebėjimas veikti kaip tinklo mazgas, renkant ir dalijantis informacija realiu laiku. Tai reiškia, kad lėktuvas ne tik naudoja savo radarą ir optinius jutiklius, bet ir gali integruoti duomenis iš kitų platformų ar komandinių centrų, kurdamas platesnį situacijos vaizdą.

    Praktiškai toks modelis leidžia vienai platformai aptikti grėsmes, o kitai jas neutralizuoti, net jei pastaroji pati taikinio nemato taip gerai. NATO doktrinoje tai siejama su spartesniu sprendimų priėmimu ir geresniu skirtingų pajėgų rūšių suderinamumu.

    Jutiklių duomenų sujungimas mažina pilotų krūvį

    Trečiasis elementas yra jutiklių duomenų sujungimas, kai įvairių sensorių informacija apdorojama ir pilotui pateikiama vieningu, aiškiu vaizdu. Tai mažina riziką, kad mūšio sąlygomis pilotas bus perkrautas skirtingais pranešimais, perspėjimais ir ekranų duomenimis.

    Moderniose oro operacijose laikas dažnai skaičiuojamas sekundėmis, todėl svarbu ne vien turėti daug informacijos, bet ir ją suprasti greitai. Dėl to F-35 neretai vadinamas ne tik naikintuvu, bet ir skraidančia žvalgybos, stebėjimo bei situacijos valdymo platforma.

    Lenkijos F-35 įvedimas į rikiuotę yra platesnės regiono oro pajėgų modernizacijos dalis, siejama su NATO atgrasymo stiprinimu ir didesniu sąveikumu su sąjungininkais. Kartu su jau eksploatuojamais F-16 ir kitomis platformomis, šie naikintuvai turėtų iš esmės išplėsti Lenkijos gebėjimus veikti sudėtingoje oro gynybos aplinkoje ateinančiais dešimtmečiais.

  • Lenkai su „Abrams“ JAV pranoko elitą: sensacingas pasiekimas Sullivan Cup varžybose

    Lenkai su „Abrams“ JAV pranoko elitą: sensacingas pasiekimas Sullivan Cup varžybose

    Jungtinėse Valstijose surengtose prestižinėse kariuomenių varžybose Sullivan Cup lenkų tankistai iš 1-osios Varšuvos šarvuotosios brigados iškovojo antrąją vietą, kovodami su M1 „Abrams“ tankais. Tai vienas ryškiausių pastarojo meto Lenkijos kariuomenės pasirengimo įvertinimų, ypač turint omenyje, kad varžybose dalyvauja tik aukščiausio lygio įgulos.

    Sullivan Cup paprastai laikomos vienomis sunkiausių tankų įgulų varžybų pasaulyje. Jose vertinama ne tik šaudymo taiklumas, bet ir taktiniai sprendimai, įgulos darna, reakcija į stresą bei techninis gebėjimas operatyviai prižiūrėti ir šalinti gedimus lauko sąlygomis.

    Lenkijos įgula aplenkė dalį pajėgių JAV ir kitų sąjungininkų komandų, nusileisdama tik vienai JAV šarvuotųjų pajėgų įgulai. Toks rezultatas sustiprina signalą NATO viduje, kad Lenkija sparčiai perima naująją vakarietišką šarvuotąją techniką ir geba ją efektyviai išnaudoti realistiškose treniruočių situacijose.

    Šių metų pasiekimas ypač išsiskiria dėl progreso: ankstesnį kartą, kai 1-oji Varšuvos šarvuotoji brigada debiutavo Sullivan Cup, ji buvo užėmusi septintąją vietą. Šuolis į antrąją vietą rodo ne vien sėkmę, o sistemingą pasirengimo augimą, didesnę patirtį ir geresnį įgulos susidirbimą.

    „Tai rezultatas, kuris kalba pats už save: parengtis, ryžtas, susitelkimas ir šaltakraujiškumas buvo aukščiausio lygio“, – teigiama 1-osios Varšuvos šarvuotosios brigados viešame įraše.

    1-oji Varšuvos šarvuotoji brigada yra pirmasis Lenkijos dalinys, pradėjęs eksploatuoti M1 „Abrams“ tankus. Šie tankai tapo vienu svarbiausių Lenkijos sausumos pajėgų modernizacijos elementų, ypač atsižvelgiant į regiono saugumo aplinką ir augantį dėmesį atgrasymui bei sąveikai su NATO partneriais.

    Lenkija įsigijo tiek senesnius M1A1 FEP variantus, skirtus greitesniam pajėgumų užpildymui ir perėjimui nuo sovietinės kilmės technikos, tiek naujausius M1A2 SEPv3. Pastarieji laikomi vienu moderniausių „Abrams“ šeimos sprendimų, o jų tiekimo užbaigimas planuotas artimiausiu laikotarpiu pagal anksčiau suderintus grafikus.

    Gynybos ekspertai pastebi, kad tokio tipo varžybos tampa ne vien prestižo klausimu: jos leidžia praktiškai palyginti skirtingų šalių įgulų parengimą, atskleisti mokymo spragas ir patikrinti, kaip greitai kariuomenės adaptuojasi prie sudėtingos, technologiškai pažangios ginkluotės. Lenkų rezultatas JAV rodo, kad investicijos į mokymą ir vakarietiškų platformų integraciją duoda apčiuopiamą grąžą.

  • DI iš čatų atspėja jūsų asmenybę: tyrimas įspėja, kad taip galima jumis manipuliuoti

    DI iš čatų atspėja jūsų asmenybę: tyrimas įspėja, kad taip galima jumis manipuliuoti

    DI kuria psichologinį portretą

    Ciuricho ETH mokslininkai parodė, kad dirbtinis intelektas gali prognozuoti žmogaus asmenybės bruožus vien iš jo pokalbių su pokalbių robotais, tokiais kaip „ChatGPT“. Tyrime analizuota didelė pokalbių istorijų imtis ir asmenybės testų rezultatai, kad būtų galima palyginti modelio spėjimus su realiais duomenimis.

    Publikacijoje nurodoma, kad dalyvių buvo 668, o duomenų rinkinyje sukaupta daugiau kaip 62 000 pokalbių. Prognozėms taikytas kalbos modelis, pritaikytas atpažinti asmenybės bruožus iš teksto, o tikslumas, priklausomai nuo bruožo ir duomenų, siekė iki 61,8 proc.

    Kuriuos bruožus atpažįsta geriausiai?

    Analizė rėmėsi vadinamuoju Didžiojo penketo modeliu, kuriuo vertinamas atvirumas patirčiai, sąžiningumas, ekstraversija, sutariamumas ir emocinis stabilumas. Tyrėjų teigimu, DI geriausiai sekėsi prognozuoti sutariamumą ir emocinį stabilumą, o daugiausia sunkumų kėlė sąžiningumas.

    Svarbi detalė ta, kad prognozės gerėjo ilgėjant pokalbių istorijai. Kuo daugiau žmogus bendrauja su pokalbių robotu, tuo daugiau kontekstinių užuominų palieka ir tuo išsamesnį psichologinį profilį galima sudaryti.

    Kur slypi manipuliavimo rizika?

    Tyrėjai pabrėžia, kad asmenybės bruožai yra jautrūs duomenys, nes jie leidžia itin tiksliai pritaikyti žinutes konkrečiam žmogui. Toks personalizavimas gali būti naudojamas ne tik patogesniam asistento veikimui, bet ir elgsenai paveikti, pavyzdžiui, didinant įsitraukimą ar stumiant link konkrečių sprendimų.

    „Jautrūs duomenys, tokie kaip žinios apie žmogaus asmenybę, gali būti piktnaudžiaujami siekiant daryti įtaką elgesiui, pavyzdžiui, per itin personalizuotas žinutes“, – sakė tyrimo autoriai.

    Tekste akcentuojama, kad pokalbių agentai teoriškai galėtų daryti poveikį ne tik pavieniams asmenims, bet ir didelėms grupėms, jei žinutės būtų taikomos pagal psichologinį profilį. Papildoma grėsmė siejama su kenkėjiškais bandymais paveikti modelių elgseną, taip pat su specialiai sukurtais, menkai etiškus ribojimus turinčiais pokalbių robotais.

    Ką žmonės atskleidžia pokalbiuose

    Analizėje nurodoma, kad pokalbiuose dažnai atsiranda itin asmeniška informacija: apie darbą ir mokslus, kasdienius įpročius, finansus, šeimos situaciją, sveikatą, gyvenamąją vietą ir judėjimą. Taip pat pasitaiko duomenų apie nuotaiką, politines pažiūras, religiją, intymų gyvenimą ar net prisijungimo duomenis.

    Tyrėjų teigimu, tokia informacija gali būti išnaudota įvairiai: nuo bandymų pririšti žmogų prie mokamos prenumeratos iki tikslinių įtikinėjimo taktikų, skatinančių impulsyvius pirkinius, rizikingus sprendimus ar pažeidžiamumą dezinformacijai. Kuo tikslesnis profilis, tuo lengviau parinkti žodžius, kurie paveikia būtent tą žmogų.

    Kokios apsaugos priemonės siūlomos

    ETH mokslininkai pabrėžia, kad jų tikslas yra ne tik įspėti apie rizikas, bet ir paskatinti kurti praktines apsaugas. Viena krypčių yra automatiniai filtrai, kurie dar prieš apdorojimą galėtų aptikti ir pašalinti identifikuojančią bei jautrią informaciją, kad ji nepatektų į modelius.

    Vartotojams tai reiškia paprastą taisyklę: su pokalbių robotais elgtis taip, lyg pokalbis galėtų būti analizuojamas ir apibendrinamas. Kuo mažiau atskleidžiama detalių, kurios leidžia identifikuoti asmenį ar jo silpnąsias vietas, tuo mažesnė rizika, kad pokalbių istorija taps įrankiu tiksliniam poveikiui.

  • Skraidantys automobiliai, namų robotai ir kosmosas: prieš 100 metų taip įsivaizdavo XXI amžių

    Skraidantys automobiliai, namų robotai ir kosmosas: prieš 100 metų taip įsivaizdavo XXI amžių

    Dar XX amžiaus 3 dešimtmetyje laikraščių iliustracijose ir futuristų tekstuose XXI amžius buvo vaizduojamas kaip technologijų rojus, kuriame skraido automobiliai, namuose dirba robotai, o žmonės reguliariai keliauja į kosmosą. Dalis šių prognozių pasirodė stulbinamai taiklios, tačiau nemažai idėjų taip ir liko fantazijų lygmenyje.

    Tarp dažniausiai kartotų vizijų dominavo įsitikinimas, kad technika iš esmės išspręs kasdienius rūpesčius ir pakeis miestų infrastruktūrą. Tuometinė pažanga aviacijoje ir elektrifikacijoje kūrė jausmą, kad ribų beveik nėra, todėl ateitis atrodė neišvengiama ir optimistiška.

    Skraidantys automobiliai: prototipai yra, masiškumo nėra

    Vienas ryškiausių motyvų buvo skraidantys automobiliai, turėję pakeisti tradicines gatves ir spūstis. Buvo tikimasi, kad žmonės judės oro koridoriais, leisdamiesi ant pastatų stogų, o kelių tinklas taps atgyvena.

    Šiandien skraidančių automobilių idėja nėra išnykusi, tačiau ją stabdo praktiniai barjerai: sauga, triukšmas, energijos sąnaudos, sertifikavimas ir eismo valdymas. Nors kuriami įvairūs prototipai, masinis sprendimas miestams kol kas atrodo labiau nišinis nei kasdienis.

    Namų robotai: dalis pažadų išsipildė tyliai

    Praėjusio amžiaus pradžioje populiaru buvo piešti robotus, kurie gamina maistą, valo namus ir prižiūri vaikus. Nors tokios universalios mašinos, kokias įsivaizdavo futuristai, neatsirado, dalį funkcijų perėmė siauresnės paskirties įrenginiai.

    Kasdienybėje įsitvirtino robotai dulkių siurbliai, išmanūs buities prietaisai, namų automatika ir virtualūs asistentai, o pastaraisiais metais sparčiai plinta ir DI sprendimai. Vis dėlto tai labiau atskirų užduočių automatizavimas, o ne vienas žmogų visur pakeičiantis namų robotas.

    Kosmoso užkariavimas: pažanga greita, bet brangi

    Dar prieš šimtmetį buvo tikima, kad iki XXI amžiaus pradžios žmonės gyvens Mėnulyje ir keliaus tarp planetų tarsi įprastomis atostogomis. Vėliau kosminių skrydžių era šias viltis sustiprino, tačiau realybėje didžiausiu iššūkiu tapo kaina, rizikos ir sudėtinga logistika.

    Šiandien kosmoso sektorius išgyvena naują etapą: daugėja privačių iniciatyvų, aktyviai vystomos pakartotinai naudojamos raketos, o palydovinės sistemos tapo svarbia ryšių ir stebėsenos infrastruktūra. Vis dėlto nuolatinės gyvenvietės už Žemės ribų kol kas lieka ateities planuose, o ne kasdienybėje.

    Įdomu tai, kad tiksliausios prognozės dažnai buvo ne apie įspūdingus skrydžius, o apie komunikaciją. Jau tuomet buvo svarstoma apie vaizdo pokalbius, nešiojamus ryšio įrenginius, primenančius išmaniuosius telefonus, ir apsipirkimą neišeinant iš namų.

    Būtent šios idėjos šiandien yra tapusios norma, o jas dar labiau sustiprino spartus interneto, mobiliųjų įrenginių ir debesų kompiuterijos augimas. Tai primena, kad technologinė pažanga dažnai ateina ne kaip viena didelė revoliucija, o kaip daug mažų patobulinimų, kurie per laiką pakeičia visą gyvenimo būdą.

  • Skurdi Putino pergalės dienos parada Maskvoje: rodyti tik lėktuvai, dalį sukūrė DI

    Skurdi Putino pergalės dienos parada Maskvoje: rodyti tik lėktuvai, dalį sukūrė DI

    Gegužės 9 dieną Maskvoje surengta Pergalės dienos karinė eisena šiemet atrodė neįprastai kukliai: viešai parodytas tik ribotas karinės aviacijos praskridimas, o sunkiosios technikos Kolonos beveik nebuvo. Tokį formatą Kremliaus propaganda tradiciškai naudoja kaip galios demonstraciją, tačiau šįkart vaizdas labiau išryškino karo Ukrainoje kainą ir saugumo rizikas.

    Transliacijose matyta, kad realiame praskridime dalyvavo palyginti nedaug orlaivių, tarp jų atakos lėktuvai Su-25 ir naikintuvai MiG-29 bei Su-30. Šie tipai plačiai naudojami Rusijos kare prieš Ukrainą, todėl jų pasirinkimas labiau priminė fronto kasdienybę nei demonstracinį paradą, kuriame anksčiau dalyvaudavo ir strateginės aviacijos, ir transporto lėktuvų grupės.

    Dar didesnį atgarsį sukėlė epizodas, kai televizijos eteryje, prieš parodant realų praskridimą, buvo įterpti kompiuteriu sukurti vaizdai su virš Maskvos skrendančiais kariniais lėktuvais. Komentatoriai atkreipė dėmesį, kad tai panašu į dirbtinio intelekto generuotą intarpą, kuris turėjo sudaryti įspūdį apie masiškesnį aviacijos pasirodymą.

    Karinės technikos nerodymas Raudonojoje aikštėje siejamas su keliais veiksniais: nuo atsargumo dėl galimų atakų ar provokacijų iki noro nerizikuoti brangia technika, kurios dalis reikalinga fronte. Pastaraisiais metais Rusija jau buvo mažinusi paradų mastą, o 2023 metais ir 2024 metais renginiai taip pat buvo pastebimai kuklesni nei iki plataus masto karo pradžios.

    Paradų simbolika Kremliui yra ypač svarbi, nes daugelį metų gegužės 9 dieną Maskvoje buvo demonstruojami modernizuoti tankai, šarvuota technika ir raketų sistemos. Tačiau šiemet dėmesys labiau krypo į politines žinutes ir svečių dalyvavimą, o pati ceremonija, kaip skelbta, truko trumpiau nei įprastai.

    Tuo pat metu informacinėje erdvėje prieš renginį buvo daug svarstymų, ar Ukraina bandys sutrikdyti ceremoniją, nes toks smūgis turėtų didelį propagandinį efektą. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šią temą buvo panaudojęs ir viešiems pareiškimams, primindamas, kad net ir simboliniai renginiai karo metu tampa saugumo klausimu.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad dirbtinio intelekto naudojimas transliacijose kelia papildomų klausimų dėl manipuliacijos vaizdu ir visuomenės klaidinimo. Tokios priemonės leidžia greitai sukurti norimą naratyvą, bet kartu didina nepasitikėjimą oficialia komunikacija, ypač kai realūs vaizdai akivaizdžiai nesutampa su įterptais kadrais.